BENDROJO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. rugsėjo 24 d.(*)(i)
„Europos Sąjungos prekių ženklas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Vaizdinis Europos Sąjungos prekių ženklas, vaizduojantis juodą kvadratą su septyniais mėlynais koncentriniais apskritimais – Absoliutus atmetimo pagrindas – Žymuo, kurį sudaro vien prekės forma, būtina techniniam rezultatui gauti – Reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis“
Byloje T‑261/18
Roxtec AB, įsteigta Karlskronoje (Švedija), atstovaujama advokatų J. Olsson ir J. Adamsson,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), atstovaujamą V. Ruzek ir H. O’Neill,
atsakovę,
kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme,
Wallmax Srl, įsteigta Milane (Italija), atstovaujama advokatų F. Ferrari ir L. Goglia,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2018 m. sausio 8 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 940/2017‑2), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Wallmax ir Roxtec,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. Prek, teisėjai E. Buttigieg ir B. Berke (pranešėjas),
posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,
susipažinęs su ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. balandžio 26 d.,
susipažinęs su EUIPO atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. liepos 30 d.,
susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. liepos 31 d.,
atsižvelgęs į 2019 m. vasario 28 d. Bendrojo Teismo rašytinį klausimą šalims ir šalių atsakymus į šį klausimą, kuriuos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2019 m. kovo 13 ir 14 d.,
įvykus 2019 m. kovo 29 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2015 m. liepos 6 d. ieškovė Roxtec AB, remdamasi iš dalies pakeistu 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1) (panaikintas 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1)), pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) paraišką įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklą.
2 Prekių ženklas, kurį buvo prašoma įregistruoti nurodant spalvas „mėlyna ir juoda“, yra šis vaizdinis žymuo:
3 Prekės, kurioms prašyta registracijos, priskiriamos prie peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 17 klasės ir atitinka tokį aprašymą: „Plastikiniai ir guminiai kabelių ir vamzdžių sandarikliai“.
4 Ši paraiška buvo paskelbta 2015 m. liepos 10 d. Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 127/2015, o prekių ženklas įregistruotas 2015 m. spalio 22 d. numeriu 14338735.
5 Ieškovė kuria sandarinimo modulius, kuriems buvo taikoma patentinė apsauga iki 2010 metų, ir jais prekiauja.
6 2016 m. sausio 7 d. įstojusi į bylą šalis Wallmax Srl, gaminanti ir platinanti panašius sandarinimo modulius, pateikė prašymą pripažinti šio sprendimo 2 punkte pavaizduoto prekių ženklo registraciją negaliojančia dėl prekių, kurioms jis skirtas, remdamasi, pirma, Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b, d ir e punktuose (dabar – Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b, d ir e punktai), siejamuose su to paties reglamento 52 straipsnio 1 dalies a punktu (dabar – Reglamento 2017/1001 59 straipsnio 1 dalies a punktas), nurodytais absoliutaus atmetimo pagrindais ir, antra, absoliutaus atmetimo pagrindu, numatytu Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies b punkte (dabar – Reglamento 2017/1001 59 straipsnio 1 dalies b punktas), ir nurodė, kad ieškovė veikė nesąžiningai, kai pateikė savo paraišką.
7 2017 m. kovo 14 d. Anuliavimo skyrius atmetė visą prašymą pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia. Dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, įtvirtinto Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje (dabar – Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis), jis, be kita ko, nusprendė, kad, pirma, kaip, beje, pripažįsta ir ieškovė, ginčijamas žymuo aiškiai priminė kabelio sandarinimo modulio vaizdą; antra, ginčijamo žymens pagrindinės savybės yra septyni mėlyni koncentriniai apskritimai kvadratiniame juodame fone, atstumas tarp jų lygus jų storiui, o mažiausias apskritimas, kuris yra pačiame centre, supa didesnį juodą skritulį, ir, trečia, ginčijamas vaizdinis prekių ženklas objektyviai niekaip nepanašus į erdvinio gaminio techninį dizainą arba dvimatį vaizdą ir yra daug objektyvių ginčijamo prekių ženklo ir ieškovės sandarinimo modulio (toliau – sandarinimo modulis) formos skirtumų, kaip antai spalva, koncentrinių apskritimų skaičius ir atskyrimo linijos nebuvimas. Taigi Anuliavimo skyrius padarė išvadą, kad ginčijamo prekių ženklo registracija negalėjo nepagrįstai pažeisti konkurentų galimybės tiekti rinkai prekes, kurių sistemose integruota technologija yra tapati arba panaši į techninį sprendinį, todėl ji neturi būti pripažinta negaliojančia pagal minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį.
8 2017 m. gegužės 8 d. įstojusi į bylą šalis pateikė apeliaciją dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo pagal Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsnius (dabar – Reglamento 2017/1001 66–71 straipsniai).
9 2018 m. sausio 8 d. sprendimu EUIPO antroji apeliacinė taryba panaikino Anuliavimo skyriaus sprendimą ir patenkino prašymą pripažinti registraciją negaliojančia pagal Reglamento Nr. 2017/1001 59 straipsnio 1 dalies a punktą, siejamą su to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčiu.
10 Pirmiausia Apeliacinė taryba nusprendė, kad, pirma, be foninio spalvinio elemento, kuris nėra skiriamasis, ginčijamą žymenį sudarė tik pagrindinė sandarinimo modulio charakteristika, t. y. nuimamų koncentrinių sluoksnių, dengiančių cilindrinės ertmės vidų, tikslus šoninis vaizdas, ir praktiškai nesiskyrė nuo sandarinimo modulio priekinio paviršiaus nuotraukos. Antra, ji nurodė, kad visi kiti sandarinimo modulio aspektai – tai, kad jis gali būti atskirtas į dvi dalis, tai, kad jis yra bloko formos, ir tai, kad jis gali būti bet kurios spalvos, daugiausia yra nesusiję su jo funkcijomis, nes tokie elementai gali būti labai įvairūs ir tai nekeistų sandariklio funkcijos. Trečia, ji nusprendė, kad priekinis modulio paviršius, kuriame aiškiai matyti koncentrinių apskritimų struktūra, apima visus reikšmingus būtinus elementus, norint gauti siekiamą techninį rezultatą.
11 Toliau Apeliacinė taryba nusprendė, kad, pirma, tai, jog ginčijamo prekių ženklo fono spalva (juoda) nėra sandarinimo modulio spalva (mėlyna) ir skiriasi koncentrinių apskritimų skaičius, nėra dideli skirtumai, nes tai yra nežymūs neskiriamųjų ginčijamo prekių ženklo požymių pokyčiai. Antra, ji pažymėjo, jog, nepaisant to, kad ginčijamas prekių ženklas neturi skiriamosios horizontalios linijos, skiriančios jo viršutinę ir apatinę dalis, kad būtų galima nuimti įvairius sluoksnius, praktiškai linijos matomumas yra tiesiogiai proporcingas apdailos kokybei, nes gatavo aukštos kokybės gaminio skiriamoji linija gali būti iš viso nematoma. Todėl aplinkybė, jog ginčijamame prekių ženkle nėra skiriamosios linijos, nėra lemiama. Trečia, ji nusprendė, kad joks dekoratyvinis arba išgalvotas elementas šioje byloje nėra pagrindinė nagrinėjamo žymens savybė, ir, ketvirta, pažymėjo, jog tai, kad ginčijamas prekių ženklas yra vaizdinis ir jame vaizduojamas dvimatis piešinys, visiškai netrukdo taikyti Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio.
12 Galiausiai Apeliacinė taryba nusprendė, pirma, kad ginčijamo prekių ženklo registracija galėjo nepagrįstai pažeisti konkurentų galimybę tiekti rinkai sandarinimo modulius, kurių funkcija grindžiama koncentrinių sluoksnių nuėmimu nuo cilindrinės ertmės, siekiant užtikrinti saugų sąlytį su vamzdžiu, vamzdeliu, laidu ar kabeliu, ir, antra, kad ieškovė pateikė paraiškas įregistruoti prekių ženklus, apimančius koncentrinius apskritimus, įskaitant ginčijamą prekių ženklą, siekdama strateginio tikslo, kuris prieštarauja Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio loginiam pagrindui.
Šalių reikalavimai
13 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš EUIPO bylinėjimosi šioje instancijoje išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas per procedūras EUIPO.
14 EUIPO Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
15 Įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:
– patvirtinti ginčijamą sprendimą,
– pripažinti ginčijamo prekių ženklo registraciją negaliojančia pagal Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį.
Dėl teisės
Dėl įstojusios į bylą šalies reikalavimų priimtinumo
16 Pirmiausia pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad ginčijamo sprendimo patvirtinimas prilygtų ieškinio atmetimui, reikia manyti, kad pirmuoju įstojusios į bylą šalies reikalavimu iš esmės siekiama atmesti ieškinį (šiuo klausimu žr. 2016 m. vasario 5 d. Sprendimo Kicktipp / VRDT – Italiana Calzature (kicktipp), T‑135/14, EU:T:2016:69, 19 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
17 Dėl antrojo įstojusios į bylą šalies reikalavimo, kuriuo ji prašo Bendrojo Teismo pripažinti ginčijamo prekių ženklo registraciją negaliojančia pagal Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį, reikia priminti, kad iš Reglamento Nr. 2017/1001 72 straipsnio 2 ir 3 dalių matyti, jog Bendrajam Teismui pateiktas ieškinys skirtas įvertinti apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumui ir prireikus juos panaikinti arba pakeisti, todėl, atsižvelgiant į tokių sprendimų pobūdį, ieškinio dalykas negali būti deklaratyvaus pobūdžio teismo sprendimas (šiuo klausimu žr. 2017 m. gruodžio 14 d. Sprendimo GeoClimaDesign / EUIPO – GEO (GEO), T‑280/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:913, 14 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
18 Taigi antrasis įstojusios į bylą šalies reikalavimas turi būti atmestas kaip nepriimtinas, nes juo prašoma pripažinti ginčijamo prekių ženklo registraciją negaliojančia.
Dėl esmės
19 Grįsdama savo ieškinį ieškovė remiasi vieninteliu pagrindu, grindžiamu Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio pažeidimu.
20 Grįsdama vienintelį pagrindą ieškovė iš esmės teigia, pirma, kad, ginčijamas prekių ženklas nėra konkrečios nagrinėjamos prekės forma, nes juo pateikiama tik užuomina į sandarinimo modulį ir jis neapibūdinamas. Iš tiesų ginčijamas prekių ženklas neturi trijų sandarinimo modulių savybių, būtent – skiriamosios linijos, erdvinės stačiakampio formos ir atklijuojamų tokio modulio sluoksnių. Be to, konkrečiai dėl to, jog ginčijamame prekių ženkle nepavaizduota skiriamoji linija, ieškovė nurodo, kad, kitaip, nei nusprendė Apeliacinė taryba, nagrinėjama prekė turi labai matomą skiriamąją liniją, kuri neišnyksta dėl prekės apdailos kokybės, nes sandarinimo modulis pagamintas iš gumos ir skirtas naudoti pramonėje. Taigi dėl šių skirtumų ieškovė mano, kad atitinkamas vartotojas ginčijamą prekių ženklą suvoks veikiau kaip vaizdinį prekių ženklą, kuriuo vaizduojamos būdingos ieškovės spalvos, t. y. juoda ir mėlyna, ir daroma užuomina į jos gaminių liniją, o ne kaip prekių ženklą, vaizduojantį ieškovės parduodamą sandarinimo modulį ar jo atvaizdą.
21 Antra, ieškovė iš esmės tvirtina, kad Apeliacinė taryba neteisingai nustatė ginčijamo žymens pagrindines savybes ir nusprendė, kad koncentriniai apskritimai yra vienintelė esminė savybė, reikšminga taikant Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį, neatsižvelgiant į „dėžutės formą“, mėlyną spalvą ir juodos bei mėlynos spalvų derinį, kurie taip pat yra pagrindinės ginčijamo prekių ženklo savybės.
22 Konkrečiai tariant, juodos ir mėlynos spalvų derinys yra, pirma, pagrindinė ginčijamo prekių ženklo savybė, nes, viena vertus, kartu su koncentriniais apskritimais jis sudaro ginčijamo prekių ženklo labiausiai skiriamąjį požymį, o tai įrodo 2012 m. birželio 15 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimas (byla R 2244/2010-2), susijęs su kitu ieškovės prekių ženklu, sudarytu tik iš šių dviejų spalvų, kuriame buvo nuspręsta, kad šis prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo, be kita ko, žymint 17 klasės „plastikinius ar guminius kabelių ir vamzdžių sandariklius“, ir, kita vertus, jis dominuoja ginčijamo žymens sukeliamame bendrame įspūdyje. Antra, šis spalvų derinys yra svarbus nefunkcinis ginčijamo prekių ženklo elementas, o tai neleidžia ginčijamo prekių ženklo registraciją pripažinti negaliojančią remiantis Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčiu pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją.
23 Trečia, ieškovė iš esmės teigia, kad ginčijamas prekių ženklas neapima reikiamų ir būtinų nagrinėjamos prekės veikimo ir naudojimo charakteristikų, kaip antai skiriamosios linijos, rodančios, kad prekė gali būti atskirta į dvi dalis, erdvinės stačiakampio formos ir atklijuojamų gaminio sluoksnių, ir kad be jų negali būti pasiektas nurodytas techninis rezultatas. Ji priduria, kad atsižvelgiant į tai, jog minėtos charakteristikos į ginčijamą prekių ženklą neįtrauktos, jos gali būti įtrauktos į kitokio dizaino konkuruojančias prekes, o tai neleidžia pripažinti negaliojančia ginčijamo prekių ženklo registracijos remiantis Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčiu. Be to, nėra galimybės pakenkti konkurencijai, nes, be ieškovės naudojamų spalvų derinių, rinkoje egzistuoja daug kitų derinių, kaip tai matyti iš įstojusios į bylą šalies pateiktos paraiškos įregistruoti prekių ženklą, dėl kurio Protestų skyrius priėmė 2019 m. vasario 22 d. sprendimą B 3035 519; tame sprendime nuspręsta, kad nėra galimybės supainioti įstojusios į bylą šalies prašomo įregistruoti prekių ženklo su ankstesniais ieškovės prekių ženklais, atsižvelgiant visų pirma į spalvų skirtumus. Galiausiai rinkoje yra kitų sandarinimo sprendinių, kuriems šis konkretus techninis sprendinys net nebūtinas.
24 EUIPO ir įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovės argumentus.
25 Pirmiausia reikia priminti, kad, pirma, pagal Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį „neregistruojami žymenys, susidedantys vien iš prekių formos ar kitų charakteristikų, būtinų techniniam rezultatui gauti.
26 Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčiu siekiama išvengti situacijų, kai dėl prekių ženklo apsaugos vienai įmonei būtų suteiktas monopolis dėl prekės techninių sprendimų ar jos funkcinių savybių, kurių vartotojas galėtų ieškoti konkuruojančiose prekėse (pagal analogiją žr. 2002 m. birželio 18 d. Sprendimo Philips, C‑299/99, EU:C:2002:377, 78 punktą).
27 Teisės aktų leidėjo nustatytos taisyklės šiuo atveju atspindi dviejų teiginių, kurie abu gali padėti įgyvendinti sveikos ir sąžiningos konkurencijos sistemą, pusiausvyrą (2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C‑48/09 P, EU:C:2010:516, 44 punktas).
28 Viena vertus, tai, kad į Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalį įtrauktas draudimas registruoti kaip prekių ženklus žymenis, kuriuos sudaro vien prekių forma, būtina techniniam rezultatui gauti, užtikrina, kad įmonės negalėtų remtis prekių ženklų teise, siekdamos neribotą laiką naudotis su techniniais sprendimais susijusiomis išimtinėmis teisėmis (2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C‑48/09 P, EU:C:2010:516, 45 punktas).
29 Kita vertus, apribodamas Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje įtvirtinto atmetimo pagrindo taikymą tik žymenims, kuriuos sudaro „vien“ prekės forma, „būtina“ techniniam rezultatui gauti, teisės aktų leidėjas pagrįstai manė, kad visos prekės formos tam tikra prasme yra funkcinės ir kad dėl to būtų netinkama atsisakyti registruoti prekės formą kaip prekių ženklą tik dėl to, kad ji turi funkcinių savybių. Žodžiais „vien“ ir „būtina“ ši nuostata užtikrina, kad būtų atsisakoma įregistruoti tik tokias prekių formas, kurios perteikia techninį sprendimą ir kurių įregistravimas kaip prekių ženklo iš tiesų trukdytų kitoms įmonėms panaudoti tą techninį sprendimą (2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C‑48/09 P, EU:C:2010:516, 48 punktas).
30 Antra, reikia priminti, kad teisingas Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio taikymas reikalauja, kad erdvinio žymens esmines savybes tinkamai nustatytų institucija, nagrinėjanti prašymą įregistruoti jį kaip prekių ženklą. Sąvoka „pagrindinės savybės“ turi būti suprantama kaip apimanti svarbiausius žymens elementus (šiuo klausimu žr. 2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C‑48/09 P, EU:C:2010:516, 68 ir 69 punktus).
31 Šios pagrindinės savybės turi būti nustatytos kiekvienu konkrečiu atveju. Nėra jokios įvairių rūšių elementų, iš kurių gali būti sudarytas žymuo, hierarchijos. Be to, atlikdama esminių žymens savybių tyrimą kompetentinga institucija gali arba tiesiogiai remtis bendru žymens kuriamu įspūdžiu, arba pirmiausia išnagrinėti skirtingus žymenį sudarančius elementus (2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C‑48/09 P, EU:C:2010:516, 70 punktas).
32 Taigi, siekiant taikyti Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje įtvirtintą negaliojimo pagrindą, atsižvelgiant į situaciją, ypač į jos sudėtingumą, erdvinio žymens pagrindinės savybės gali būti nustatytos tiesiog vizualiai išnagrinėjus žymenį arba, priešingai, remiantis detaliu nagrinėjimu, kai atsižvelgiama į vertinimui naudingus elementus, kaip antai apklausas ir ekspertizes arba duomenis, susijusius su intelektinės nuosavybės teisėmis, anksčiau suteiktomis nagrinėjamai prekei (2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C‑48/09 P, EU:C:2010:516, 71 punktas).
33 Kompetentingai institucijai suteikta galimybė atsižvelgti į elementus, naudingus nustatant ginčijamo erdvinio žymens pagrindines savybes, buvo išplėsta taip, kad būtų taikoma ir nagrinėjant dvimačius žymenis (šiuo klausimu žr. 2014 m. kovo 6 d. Sprendimo Pi-Design ir kt. / Yoshida Metal Industry, C‑337/12 P-C‑340/12 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2014:129, 55 punktą).
34 Trečia, pažymėtina, kad nustačiusi pagrindines žymens savybes EUIPO turi patikrinti, ar visos šios savybės atlieka prekės techninę funkciją. Iš tikrųjų Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis taikomas tik tada, kai prašoma kaip prekių ženklą įregistruoti prekės formą, kurioje nefunkcinio pobūdžio – dekoratyvinis arba išgalvotas – elementas vaidina svarbų vaidmenį (žr. 2016 m. birželio 28 d. Sprendimo Peri / EUIPO (Žaliojo užrakto forma), T‑656/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:367, 18 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
35 Žymens, kurį sudaro prekės forma, pagrindinių savybių funkcionalumas turi būti nagrinėjamas analizuojant žymenį, prašomą įregistruoti kaip prekių ženklą, o ne žymenis, kuriuos sudaro kitos prekės formos. Techninis funkcionalumas gali būti vertinamas, be kita ko, atsižvelgiant į su ankstesniais patentais susijusius dokumentus, kuriuose aprašomi nagrinėjamos formos funkciniai elementai (žr. 2018 m. sausio 31 d. Sprendimo Novartis / EUIPO – SK Chemicals (Transderminio pleistro vaizdas), T‑44/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:48, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
36 Būtent atsižvelgiant į šiuos principus reikia išnagrinėti argumentus, kuriais grindžiamas vienintelis ieškinio pagrindas dėl Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio pažeidimo.
37 Pirma, dėl ieškovės argumento, jog ginčijamas prekių ženklas nėra konkrečios prekės forma, nes jis tėra užuomina apie sandarinimo modulį ir jo neapibūdina (žr. šio sprendimo 20 punktą), pažymėtina, jog iš jurisprudencijos matyti, kad, viena vertus, prekių ženklo grafinis vaizdas turi būti išsamus, lengvai prieinamas ir suprantamas tam, kad žymuo galėtų būti suvokiamas pastoviai ir užtikrintai, o tai leistų užtikrinti šio prekių ženklo kilmės funkciją. Kita vertus, grafinio atvaizdo reikalavimo paskirtis, be kita ko, yra apibrėžti patį prekių ženklą, siekiant nustatyti tikslų apsaugos, kurią įregistruotas prekių ženklas suteikia jo savininkui, objektą (šiuo klausimu žr. 2014 m. kovo 6 d. Sprendimo Pi-Design ir kt. / Yoshida Metal Industry, C‑337/12 P-C‑340/12 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2014:129, 57 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
38 Iš šio sprendimo 30–33 punktuose nurodytos jurisprudencijos taip pat matyti, jog tam, kad būtų nustatytos pagrindinės dvimačio žymens, kaip ginčijamas, charakteristikos, Apeliacinė taryba gali atlikti išsamų tyrimą, per kurį atsižvelgiama ne tik į grafinį vaizdą ir galimus aprašymus, pateiktus kartu su paraiška įregistruoti prekių ženklą, bet ir į naudingus elementus, kurie padėtų įvertinti, ką konkrečiai reiškia žymuo.
39 Šiuo klausimu iš ginčijamo sprendimo 21 punkto matyti, kad siekdama įvertinti ginčijamo prekių ženklo charakteristikas Apeliacinė taryba pirmiausia atsižvelgė į dvimatį žymens grafinį vaizdą ir į sandarinimo modulį, saugomą ieškovės patento, kuris nustojo galioti 2010 m. Atsižvelgusi į šiuos du elementus ji pirmiausia minėto sprendimo 22 punkte konstatavo, kad ginčijamo prekių ženklo koncentrinių apskritimų struktūrą buvo galima išskirti dviejuose techniniuose sandarinimo modulio brėžiniuose, kurie pridėti prie originalaus patento dokumentų.
40 Ginčijamo sprendimo 23 punkte ji nurodė ieškovės patente pateiktą sandarinimo modulio aprašymą, iš kurio, be kita ko, matyti, kad: „[I]šradimas, kurį sudaro „pereinamasis“ sandariklis, yra metodas, užtikrinantis glaudų sąlytį, kad būtų galima saugiai įvesti kabelį, vamzdelį arba laidą. Išilginė apvali vidinė ertmė sudaryta iš koncentrinių nuimamų sandarinimo sluoksnių. Sluoksniai nuimami, kol pasiekiamas tinkamas skersmuo kabeliui įvesti. Modulis padarytas iš aukštos kokybės gumos. Kita vertus, minėto sprendimo 25 punkte ji nurodo ieškovės gaminių katalogą, kuriame ieškovė apibrėžia, jog: „[išradimas] yra sprendinys, grindžiamas guminiais moduliais, sudarytais iš nuimamų sluoksnių“, ir kad „jis leidžia užtikrinti visišką sandarumą, nepaisant išorinių kabelio ar vamzdelio matmenų“.
41 Galiausiai ginčijamo sprendimo 27 punkte ji rėmėsi sandarinimo modulio nuotraukomis, paimtomis iš ieškovės reklaminės medžiagos, kuriose iliustruotas sandarinimo modulio naudojimas, visų pirma nuimamų koncentrinių sandarinimo sluoksnių nuėmimas ir kabelio įvedimas.
42 Remdamasi šiais elementais Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 38 ir 44 punktuose iš esmės padarė išvadą, kad ginčijamas prekių ženklas yra dvimatis sandarinimo modulio priekinio paviršiaus vaizdas.
43 Reikia pritarti šiai Apeliacinės tarybos išvadai. Iš tiesų iš ginčijamo prekių ženklo ir sandarinimo modulio techninių brėžinių, pridėtų prie ieškovės nustojusio galioti patento, palyginimo ir iš šio prekių ženklo palyginimo su sandarinimo modulio nuotraukomis, paimtomis iš ieškovės reklaminės medžiagos, matyti, kad ginčijamas prekių ženklas, sudarytas iš juodo kvadratinio fono, kuriame yra septyni mėlyni koncentriniai apskritimai, tik labai mažai skiriasi nuo priekinio sandarinimo modulio paviršiaus, kurį sudaro kvadrato forma, kur matyti nuimamų koncentrinių sluoksnių, dengiančių cilindrinės ertmės vidų, kraštai ir kurią skiria horizontali skiriamoji linija.
44 Iš sandarinimo modulio aprašymų, pridėtų prie minėto patento ir paimtų iš ieškovės prekių katalogo, taip pat matyti, kad „išradimas“ yra sprendinys, grindžiamas guminiais moduliais, sudarytais iš nuimamų koncentrinių sandarinimo sluoksnių. Iš to galima daryti išvadą, kad ginčijamo prekių ženklo koncentriniai apskritimai yra „matomas „daugybės“ nuimtinų sluoksnių padarinys“ ir kad kiekvienas iš jų atitinka „šoninį nuimtino sluoksnio vaizdą“, kaip ginčijamo sprendimo 28 punkte teisingai konstatavo Apeliacinė taryba.
45 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, ginčijamą prekių ženklą sudaro nagrinėjamos konkrečios prekės forma, t. y. dvimatis sandarinimo modulio priekinio paviršiaus vaizdas, kuriame matyti nuimamų koncentrinių sluoksnių, dengiančių cilindrinės ertmės vidų, kraštai.
46 Šios išvados negali paneigti ieškovės argumentai.
47 Iš tiesų, pirma, kalbant apie tai, kad ginčijamame prekių ženkle nėra pavaizduota sandarinimo modulio skiriamoji linija, reikia pažymėti, kad, kaip teisingai nurodė įstojusi į bylą šalis, modulį sudarančios dvi pusės turi būti vertinamos ne atskirai, o kaip visuma, nes prekė savo sandarinimo funkciją atlieka būtent tada, kai šios dvi pusės persidengia. Taigi, persidengusios dvi pusės sudaro vieną elementą, o jų skiriamoji linija yra mažai matoma, ir tai aišku, pirma, iš ginčijamo sprendimo 27 punkte pateiktų modulio nuotraukų ir, antra, iš ieškovės prekių katalogo, kuriame nurodyta, jog, uždėjus abi modulio puses vieną ant kitos, skiriamosios modulio linijos storis svyruoja nuo 0,1 iki 1,0 mm. Vadinasi, reikia manyti, kad tiek, kiek skiriamoji linija yra nesvarbi ir nelabai matoma sandarinimo modulio charakteristika, aplinkybė, jog šis elementas nepavaizduotas ginčijamame prekių ženkle, nėra lemiama, kaip teisingai pažymėjo Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 37 punkte, nes tai netrukdo ginčijamo prekių ženklo suvokti kaip sandarinimo modulio priekinio paviršiaus vaizdo, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 43–45 punktuose.
48 Antra, kiek tai susiję su tuo, jog ginčijamame prekių ženkle nėra pavaizduota sandarinimo modulio erdvinė stačiakampio forma, reikia priminti, kad Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje neapibrėžiami žymenys, kurie turi būti laikomi forma, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Jame nedaroma jokio skirtumo tarp erdvinių, dvimačių ar dvimačių trimatės formos vaizdų. Taigi reikia konstatuoti, kad ši nuostata gali būti taikoma ginčijamam žymeniui, kurį sudaro dvimatis sandarinimo modulio priekinio paviršiaus vaizdas (šiuo klausimu žr. 2018 m. sausio 31 d. Sprendimo Novartis / EUIPO – SK Chemicals (Transderminio pleistro vaizdas), T-44/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:48, 19 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Todėl ieškovės argumentas, kad ginčijamas žymuo nevaizduoja erdvinės savybės, yra nereikšmingas, nes to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis taikomas ginčijamam žymeniui, kurį sudaro dvimatis sandarinimo modulio priekinio paviršiaus vaizdas.
49 Galiausiai, trečia, dėl ieškovės argumento, kad ginčijamas prekių ženklas nevaizduoja nuimamų tokio modulio sluoksnių, pakanka nurodyti šio sprendimo 44 punkte išdėstytus argumentus, kuriais buvo įrodyta, kad nuimamus koncentrinius sandarinimo sluoksnius vaizduoja ginčijamo prekių ženklo koncentriniai apskritimai, nes tai yra „matomas „daugybės“ nuimtinų sluoksnių padarinys“ ir kiekvienas jų atitinka „šoninį nuimtino sluoksnio vaizdą“. Vadinasi, šį argumentą riekia atmesti.
50 Antra, dėl ieškovės argumento, kad Apeliacinė taryba neteisingai nustatė ginčijamo prekių ženklo pagrindines savybes (žr. šio sprendimo 21 punktą), pirmiausia reikia konstatuoti, kad iš šalių rašytinių dokumentų matyti, jog juose daroma nuoroda į ginčijamo žymens elementų skiriamąjį požymį, siekiant identifikuoti jo pagrindines savybes. Iš tikrųjų ieškovė tvirtina, kad juodos ir mėlynos spalvų derinys yra pagrindinė ginčijamo prekių ženklo savybė, nes kartu su koncentriniais apskritimais ji yra „labiausiai išskirtinė“. EUIPO savo ruožtu teigia, kad aiškiai skiriamojo požymio neturintys elementai negali būti laikomi pagrindinėmis savybėmis. Galiausiai įstojusi į bylą šalis, be kita ko, nurodo, kad „žymens skiriamasis elementas“ neabejotinai yra „koncentrinis dizainas“, kuris iliustruoja sandarinimo modulio pagrindines technines savybes.
51 Šiuo klausimu iš Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo jurisprudencijos nematyti, kad žymens „pagrindinių savybių“ sąvoka, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį, apima žymens „skiriamųjų elementų“ sąvoką; ji apima tik sąvoką „svarbiausi žymens elementai“, kaip nurodyta šio sprendimo 30 punkte, kurie turi būti nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju.
52 Taip pat reikia pažymėti, kad prekių ženklai, kuriuos gali būti atsisakyta įregistruoti dėl Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b–d punktuose įtvirtintų pagrindų, pagal to paties straipsnio 3 dalį gali įgyti skiriamąjį požymį, kai naudojami. Tačiau žymuo, kurį buvo atsisakyta įregistruoti remiantis Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punktu, niekada negalės įgyti skiriamojo požymio, kai naudojamas, kaip numatyta to paties reglamento 7 straipsnio 3 dalyje. Taigi Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punktas nurodo tam tikrus žymenis, kurie negali sudaryti prekių ženklų, ir yra pirminė kliūtis, neleidžianti registruoti tik iš prekės formos sudaryto žymens kaip prekių ženklo (pagal analogiją žr. 2002 m. birželio 18 d. Sprendimo Philips, C‑299/99, EU:C:2002:377, 75 ir 76 punktus).
53 Taigi, kadangi Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje numatytas absoliutus atsisakymo registruoti pagrindas sudaro pirminę kliūtį, neleidžiančią registruoti tik iš prekės formos sudaryto žymens, reikia konstatuoti, kad jo analizei netaikomos tos pačios taisyklės kaip ir skiriamųjų elementų, kurių identifikavimas skirtas prekių kilmės nuorodos funkcijai įvertinti vartotojo požiūriu, analizei, o tai skiriasi nuo esminių formos elementų nustatymo.
54 Iš tiesų, priešingai nei Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punkte numatytu atveju, kai būtina atsižvelgti į tikslinės visuomenės suvokimą, nes jis yra esminis nustatant, ar žymuo, kurį prašoma įregistruoti kaip prekių ženklą, leidžia atskirti atitinkamas prekes ar paslaugas kaip pagamintas ar suteiktas konkrečios įmonės, tokia pareiga negali būti nustatyta taikant Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje numatytą atmetimo pagrindą. Taigi, preziumuojamas paprasto vartotojo žymens vertinimas nėra lemiamas elementas taikant atmetimo pagrindą, įtvirtintą Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje, tačiau jis gali būti naudingas vertinimo elementas kompetentingai institucijai, nustatančiai žymens pagrindines savybes. Todėl nėra būtina, kad nagrinėjant Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį žymens pagrindinės savybės būtų nustatomos atsižvelgiant į atitinkamos visuomenės požiūrį (šiuo klausimu žr. 2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C‑48/09 P, EU:C:2010:516, 75–77 punktus).
55 Teisingumo Teismas taip patvirtino Bendrojo Teismo jurisprudenciją, pagal kurią nagrinėjamos formos pagrindinės savybės pagal Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį nustatomos turint konkretų tikslą sudaryti galimybę išanalizuoti nagrinėjamos formos funkcionalumą. Tačiau analizuojant formos pagrindinių savybių funkcionalumą vidutinio vartotojo suvokimas nėra svarbus. Iš tikrųjų gali būti, kad vidutinis vartotojas neturi techninių žinių, būtinų įvertinti formos pagrindinėms savybėms, todėl kai kurios savybės gali būti svarbios jo nuomone, nors jos tokios nėra funkcionalumo analizės požiūriu, ir atvirkščiai. Todėl reikia konstatuoti, kad vertinant Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį formos savybės turi būti nustatytos objektyviai, remiantis formos grafiniu pavaizdavimu ir prie prekių ženklo paraiškos pridėtu aprašymu (šiuo klausimu žr. 2008 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT – Mega Brands (raudona Lego kaladėlė), T‑270/06, EU:T:2008:483, 70 punktą ir 2018 m. sausio 31 d. Sprendimo Novartis / EUIPO – SK Chemicals (Transderminio pleistro vaizdas), T‑44/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:48, 99 punktą).
56 Atsižvelgiant į šio sprendimo 54–55 punktuose nurodytą jurisprudenciją, reikia pažymėti, kad, pirma, žymens skiriamojo požymio analizė neišvengiamai reikalauja atsižvelgti į atitinkamos visuomenės suvokimą, priešingai nei žymens, kurį sudaro forma, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį, pagrindinių savybių vertinimas, kurį atliekant atitinkamos visuomenės suvokimas nėra privalomas ir neturi lemiamos reikšmės dėl priežasčių, nurodytų šios sprendimo 55 punkte, ir daugių daugiausia gali būti kaip vertinamasis elementas, naudingas kompetentingai institucijai nustatant pagrindines žymens savybes, tačiau neturi tam lemiamos reikšmės.
57 Antra, reikia pažymėti, kad atitinkamos visuomenės suvokimo vertinant skiriamąjį požymį pagal Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą objektas yra kitoks nei visuomenės suvokimo, kuris „daugių daugiausia gali būti kaip vertinamasis elementas, naudingas kompetentingai institucijai nustatant pagrindines žymens savybes“ pagal minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį.
58 Iš tikrųjų pagal Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą atitinkamos visuomenės suvokimas skirtas nustatyti, ar žymuo, kurį prašoma įregistruoti kaip prekių ženklą, leidžia atskirti atitinkamas prekes ar paslaugas kaip pagamintas konkrečios įmonės, o pagal to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį šis suvokimas, kaip naudingas vertinimo elementas, skirtas tik nustatyti, kurie elementai suvokiami kaip svarbiausi, siekiant konkrečiai išnagrinėti nagrinėjamos formos funkcionalumą. Taigi matyti, kad atitinkamos visuomenės suvokimas pagal Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą ir šis suvokimas pagal to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį skiriasi savo objektu ir paskirtimi. Vadinasi, žymens elemento skiriamasis požymis nėra svarbus nustatant jo pagrindines savybes pagal minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį.
59 Dėl skiriamojo požymio, įgyto dėl naudojimo, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 3 dalį, apie kurį ieškovė užsimena kalbėdama apie ginčijamo žymens juodos ir mėlynos spalvų derinį, siekdama įrodyti, kad tai yra šio žymens pagrindinė savybė, kaip priminta šio sprendimo 52 punkte, pažymėtina, kad teisės aktų leidėjas ypač griežtai nustatė, jog kaip prekių ženklas negali būti registruojama forma, būtina techniniam rezultatui gauti, nes Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkte pažymėjo, kad nurodytiems atmetimo pagrindams netaikoma to paties straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis. Taigi, iš Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 3 dalies matyti, kad net jei prekės forma, būtina techniniam rezultatui gauti, dėl konkretaus naudojimo įgijo skiriamąjį požymį, ją draudžiama įregistruoti kaip prekių ženklą (žr. 2018 m. sausio 31 d. Novartis / EUIPO – SK Chemicals (Transderminio pleistro vaizdas), T‑44/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:48, 103 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Todėl, kadangi Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 3 dalis netaikoma to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčiui, reikia pažymėti, kad skiriamasis požymis, įgytas dėl žymens naudojimo, neturi jokios reikšmės taikant pastarąją nuostatą.
60 Be kita ko, pažymėtina, kad atitinkamos visuomenės suvokimas pagal Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 3 dalį, pirma, yra imperatyvus ir lemiamas ir, antra, juo siekiama nustatyti, ar žymuo tapo toks, kad gali atskirti prekes ir paslaugas nuo kitų įmonių prekių ir paslaugų, nes jos suvokiamos kaip pagamintos konkrečios įmonės. Todėl reikia konstatuoti, kad atitinkamos visuomenės suvokimas taikant minėtą nuostatą turi kitokį objektą ir paskirtį nei tas, į kurį būtų galima atsižvelgti pagal Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį, kaip buvo konstatuota šio sprendimo 54–58 punktuose dėl atitinkamos visuomenės suvokimo pagal Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą.
61 Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad žymens dėl naudojimo įgytas skiriamasis požymis taip pat nėra svarbus nustatant jo pagrindines savybes.
62 Galiausiai, nors iš šio sprendimo 34 punkte jau minėtos jurisprudencijos matyti, kad Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje numatyto atsisakymo pagrindo taikymas negalimas, jeigu nagrinėjamų prekių forma apima svarbų nefunkcinį elementą, kaip antai ornamentą ar išgalvotą elementą, kurio vaidmuo šioje formoje yra didelis, ir kad, atvirkščiai, vieno ar kelių atsitiktinių nežymių elementų buvimas negali pašalinti minėtos nuostatos taikymo (šiuo klausimu taip pat žr. 2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C‑48/09 P, EU:C:2010:516, 51 ir 52 punktus), vis dėlto reikia pažymėti, kad, priešingai, nei tvirtina EUIPO, minėtoje jurisprudencijoje vartojami žodžiai „išgalvotas“ ar „atsitiktinis“, kurie artimi terminams, vartojamiems vertinant skiriamąjį požymį pagal Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą, negali pagrįsti jos tezės, jog skiriamasis požymis yra vienas iš veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti siekiant identifikuoti pagrindines žymens savybes.
63 Iš tiesų reikia pažymėti, kad iš šio sprendimo 30–32 ir 34 punktuose primintos jurisprudencijos matyti, jog teisingas Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio taikymas pirmiausia reikalauja, kad kompetentinga institucija nustatytų nagrinėjamo žymens pagrindines savybes, nes vėliau ji turi patikrinti, ar visos šios savybės atitinka nagrinėjamos prekės techninę funkciją. Todėl reikia konstatuoti, kad pagrindinės savybės „dekoratyvinis“, „išgalvotas“ arba „atsitiktinis“ pobūdis vertinamas tik antrajame analizės pagal minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį etape, susijusiame su pirma nustatytų pagrindinių savybių funkcionalumu, o ne per pirmąjį etapą, susijusį su pagrindinių žymens savybių nustatymu. Todėl, priešingai, nei teigia EUIPO, žodžiai „išgalvotas“ arba „atsitiktinis“, vartojami šio sprendimo 62 punkte minėtoje jurisprudencijoje, negali pagrįsti teiginio, kad skiriamasis požymis yra tarp veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti siekiant nustatyti pagrindines žymens savybes.
64 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, siekiant nustatyti pagrindines žymens savybes taikant Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį, nereikia remtis žymens elementų skiriamuoju požymiu arba dėl žymens naudojimo įgytu skiriamuoju požymiu.
65 Taigi, kadangi, be kita ko, šio sprendimo 51–64 punktuose buvo įrodyta, kad žymens elementų skiriamasis požymis neturi reikšmės nustatant jo pagrindines savybes, reikia konstatuoti, kad Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, jog nereikia atsižvelgti į sandarinimo modulio dėžutės formą, mėlyną spalvą ir juodos ir mėlynos spalvų derinį, nes šie elementai yra „visiškai neskiriamieji“. Vis dėlto ši aplinkybė neturi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui, nes išvada, kurią padarė Apeliacinė taryba, t. y. kad ginčijamo žymens pagrindinė savybė – koncentriniai apskritimai, yra teisinga.
66 Iš tiesų, pirma, remiantis paprasta ginčijamo žymens vizualine analize, reikia konstatuoti, kad minėtą žymenį sudaro juodas kvadratinis fonas, kuriame yra septyni mėlyni koncentriniai apskritimai. Atsižvelgiant į koncentrinių apskritimų išdėstymą – jie išdėstyti centre, užima bent tris ketvirčius žymens ir išryškėja dėl mėlynos spalvos ir kvadratinio fono, kuriame apskritimai išdėstyti, juodos spalvos sukuriamo kontrasto – reikia konstatuoti, kad jie yra svarbiausias minėto žymens elementas.
67 Antra, remiantis išsamiu tyrimu, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 32 punkte nurodytą jurisprudenciją, reikia pažymėti, kad sandarinimo modulio nuimamų koncentrinių sandarinimo sluoksnių, kuriuos atvaizduoja ginčijamo prekių ženklo koncentriniai apskritimai, svarbą pagrindžia, pirma, išradimo apibūdinimai, pridėti prie nustojusio galioti patento ir paimti iš ieškovės prekių katalogo, kur nurodyta, kad sandarinimo modulį sudaro nuimami koncentriniai sandarinimo sluoksniai ir kad būtent šie sluoksniai leidžia užtikrinti „visišką sandarumą, nepaisant išorinių kabelio ar vamzdelio matmenų“. Antra, nuimamų koncentrinių sandarinimo sluoksnių svarba matyti iš ieškovės reklaminėje medžiagoje, kuri pateikta ginčijamo sprendimo 27 punkte, esančių sandarinimo modulio nuotraukų, kuriose visose nufotografuotas priekinis šio modulio paviršius ir aiškiai parodyti ne tik jį sudarantys nuimami koncentriniai sandarinimo sluoksniai, bet ir jų funkcijos svarba, būtent tai, kad jie vienas po kito nuimami, kol pasiekiamas tinkamas skersmuo kabeliui įvesti. Trečia, nuimamų koncentrinių sandarinimo sluoksnių svarbą patvirtina kiti ieškovės prašomi įregistruoti prekių ženklai, pavaizduoti ginčijamo sprendimo 40 punkte, kurie nuo ginčijamo prekių ženklo skiriasi tik spalvomis ir tuo, kad pridėta vos pastebima skiriamoji linija, nes juose visuose vaizduojama koncentrinių apskritimų visuma, kuri niekuomet nesikeičia.
68 Vadinasi, kadangi tiek iš paprastos vizualinės analizės, tiek iš išsamaus ginčijamo žymens tyrimo matyti, jog ginčijamo prekių ženklo koncentriniai apskritimai yra svarbiausias jo elementas, Apeliacinė taryba teisingai ginčijamo sprendimo 41 punkte nusprendė, kad vienintelė svarbi žymens savybė yra koncentriniai apskritimai.
69 Reikia pažymėti, kad nors ieškovė neginčija, jog koncentriniai apskritimai yra viena iš pagrindinių ginčijamo žymens savybių, ji vis dėlto tvirtina, kad minėti apskritimai nėra vienintelė jo pagrindinė savybė. Iš tikrųjų juodos ir mėlynos spalvų derinys, sandarinimo modulio dėžutės forma ir mėlyna spalva taip pat yra pagrindinės savybės. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad nė vienas iš šių argumentų negali paneigti ginčijamo sprendimo 41 punkte pateiktos Apeliacinės tarybos išvados, kad vienintelė svarbi ginčijamo žymens savybė yra koncentriniai apskritimai.
70 Iš tiesų, pirma, dėl ieškovės argumento, kad juodos ir mėlynos spalvų derinys yra pagrindinė ginčijamo žymens savybė, nes jis įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo ir yra dominuojantis prekių ženklo kuriamo vizualaus įspūdžio elementas, pakanka priminti, pirma, kad dėl žymens naudojimo įgytas skiriamasis požymis ir vieno ar kelių žymens elementų skiriamasis požymis nėra svarbūs siekiant nustatyti pagrindines jo savybes pagal Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį, kaip tai buvo įrodyta šio sprendimo 59–61 punktuose. Todėl juodos ir mėlynos spalvų derinys negali būti laikomas pagrindine savybe dėl to, kad įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo.
71 Kita vertus, iš paprastos ginčijamo žymens vizualinės analizės, išdėstytos šio sprendimo 66 punkte, matyti, kad minėta spalvų kombinacija tik išryškina ginčijamo prekių ženklo koncentrinius apskritimus dėl kvadratinio juodo fono ir ant šio fono esančių mėlynų koncentrinių apskritimų kontrasto. Vadinasi, priešingai, nei iš esmės tvirtina ieškovė, ne minėtas spalvų derinys, o koncentriniai apsiritimai yra svarbiausias ginčijamo žymens elementas.
72 Taigi, kadangi ieškovė pakankamai neįrodė, kad juodos ir mėlynos spalvų derinys yra pagrindinė ginčijamo žymens savybė, reikia atmesti ir ieškovės argumentą, kad šis spalvų derinys yra svarbus nefunkcinis nagrinėjamo žymens elementas. Iš tiesų, kaip priminta šio sprendimo 34 ir 62 punktuose, Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis negali būti taikomas, kai prekių ženklo paraiška susijusi su prekės forma, kurioje nefunkcinis elementas, kaip antai dekoratyvus arba išgalvotas elementas, vaidina svarbų vaidmenį (šiuo klausimu taip pat žr. 2018 m. sausio 31 d. Sprendimo Novartis / EUIPO – SK Chemicals (Transderminio pleistro vaizdas), T‑44/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:48, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Kadangi ieškovė pakankamai neįrodė, kad juodos ir mėlynos spalvų derinys yra viena iš pagrindinių ginčijamo žymens savybių, kitaip tariant, vienas iš jo „svarbiausių elementų“, šis spalvų derinys tėra nežymus atsitiktinis elementas. Kaip priminta šio sprendimo 62 punkte, vieno ar kelių nežymių atsitiktinių elementų buvimas nereiškia, kad negali būti taikomas minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis (šiuo klausimu taip pat žr. 2018 m. sausio 31 d. Sprendimo Novartis / EUIPO – SK Chemicals (Transderminio pleistro vaizdas), T‑44/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:48, 86 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Todėl reikia atmesti ieškovės argumentą, kad šis spalvų derinys yra svarbus ginčijamo žymens nefunkcinis elementas.
73 Antra, dėl ieškovės argumento, kuriuo ji kaltina Apeliacinę tarybą neatsižvelgus į sandarinimo modulio dėžutės formą ir mėlyną spalvą, kurios taip pat yra pagrindinės ginčijamo žymens savybės, reikia priminti, kad, kaip buvo konstatuota šio sprendimo 65 punkte, net jeigu Apeliacinė taryba klaidingai nenagrinėjo šių dviejų elementų dėl to, kad tai yra „visiškai neskiriamieji elementai“, vis dėlto ieškovė nepagrindžia savo teiginio, kad šie du elementai turi būti laikomi ginčijamo žymens pagrindinėmis savybėmis. Todėl reikia atmesti šį argumentą.
74 Taigi, kadangi nė vienas iš ieškovės pateiktų argumentų neleidžia paneigti Apeliacinės tarybos išvados, kad koncentriniai apskritimai yra vienintelė esminė ginčijamo žymens savybė, reikia atmesti jos argumentą, kad Apeliacinė taryba neteisingai nustatė šio žymens pagrindines savybes.
75 Trečia, dėl ieškovės argumento, jog ginčijamas prekių ženklas neapima reikiamų ir būtinų nagrinėjamos prekės veikimo ir naudojimo charakteristikų, kaip antai skiriamoji linija, rodanti, kad prekė gali būti atskirta į dvi dalis, erdvinė stačiakampio forma ir atklijuojami gaminio sluoksniai, be kurių negali būti gautas norimas techninis rezultatas (žr. šio sprendimo 23 punktą), pirmiausia reikia pažymėti, jog tam, kad būtų taikomas Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje numatytas absoliutus atmetimo pagrindas, užtenka, kad formos pagrindinės savybės apimtų techniniu požiūriu pagrįstas savybes, kurių pakaktų norimam rezultatui gauti, taigi būtų priskiriamos šiam rezultatui (šiuo klausimu žr. 2008 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Raudonas Lego kubelis, T‑270/06 EU:T:2008:483, 39 punktą).
76 Be to, taip pat reikia priminti, kad šio sprendimo 48 punkte buvo įrodyta, jog Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis gali būti taikomas ginčijamam žymeniui, kurį sudaro dvimatis sandarinimo modulio priekinio paviršiaus vaizdas.
77 Iš to galima daryti išvadą, kad Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis taikomas žymeniui, kuris neapima visų nagrinėjamo produkto savybių, o taip yra, be kita ko, tuo atveju, kai, kaip šioje byloje, žymuo yra dvimatis erdvinės formos vaizdas, su sąlyga, kad bus įrodyta, jog pagrindinės minėto žymens savybės apima bent jau techniškai pagrįstas savybes, kurių pakaktų siekiamam techniniam rezultatui gauti.
78 Ši išvada pirmiausia reikalauja išnagrinėti, ar koncentriniai apskritimai tiek, kiek jie yra vienintelė ginčijamo žymens pagrindinė savybė, atitinka nagrinėjamos prekės techninę funkciją, o toliau – ar jiems būdingos techniškai pagrįstos ir siekiamam techniniam rezultatui gauti pakankamos savybės.
79 Pirma, dėl klausimo, ar koncentriniai apskritimai atitinka nagrinėjamos prekės techninę funkciją, pirmiausia reikia priminti, kad šio sprendimo 44 punkte, be kita ko, įrodyta, kad, kaip ginčijamo sprendimo 28 punkte teisingai konstatavo Apeliacinė taryba, ginčijamo prekių ženklo koncentriniai apskritimai vaizduoja nuimamus koncentrinius sandarinimo modulio sluoksnius, nes jie yra „matomas „daugybės“ nuimtinų sluoksnių padarinys“ ir kiekvienas iš jų atitinka „šoninį nuimtino sluoksnio vaizdą“.
80 Toliau reikia priminti, kad iš sandarinimo modulio apibūdinimo, koks jis pateiktas ginčijamo sprendimo 23–25 punktuose, matyti, jog išradimas, „kurį sudaro „pereinamasis“ sandariklis, yra metodas, užtikrinantis glaudų sąlytį, kad būtų galima saugiai įvesti kabelį, vamzdelį arba laidą“, kad „išilginė apvali vidinė ertmė sudaryta iš koncentrinių nuimamų sandarinimo sluoksnių“, kad „sluoksniai nuimami, kol pasiekiamas tinkamas skersmuo kabeliui įvesti“, kad išradimas yra „sprendinys, grindžiamas guminiais moduliais su nuimamais sluoksniais“ ir kad „jis leidžia užtikrinti visišką sandarumą, nepaisant išorinių kabelio ar vamzdelio matmenų“.
81 Taigi, atsižvelgiant į minėtą sandarinimo modulio apibūdinimą, taip pat reikia konstatuoti, kad nuimami koncentriniai sluoksniai, kuriuos vaizduoja ginčijamo prekių ženklo koncentriniai apskritimai, atitinka nagrinėjamos prekės techninę funkciją, būtent tai, kad jie vienas po kito nuimami, „kol pasiekiamas tinkamas skersmuo kabeliui įvesti“.
82 Antra, dėl klausimo, ar koncentriniams apskritimams, kiek jie vaizduoja nuimamus koncentrinius sluoksnius, būdingos techniškai pagrįstos ir siekiamam techniniam rezultatui gauti pakankamos savybės, pirmiausia reikia pažymėti, kad iš šio sprendimo 80 punkte pateikto apibūdinimo matyti, jog sandarinimo moduliu siekiamas techninis rezultatas yra užtikrinti „glaudų sąlytį, kad būtų galima saugiai įvesti kabelį, vamzdelį arba laidą“, ir „visišką sandarumą, nepaisant išorinių kabelio ar vamzdelio matmenų“. Iš šio apibūdinimo taip pat matyti, kad šis techninis rezultatas yra pasiekiamas būtent atplėšiant nuimamus sluoksnius, nes jame nustatyta, kad „sluoksniai nuimami, kol pasiekiamas tinkamas skersmuo kabeliui įvesti“.
83 Tai patvirtina ieškovės prekių katalogas, kuriame konkrečiai nurodoma, jog nagrinėjama prekė „grindžiama nulupamais sluoksniais“, o tai įrodo, jog nuimami koncentriniai sandarinimo sluoksniai yra pagrindinė techninė savybė, kuria grindžiamas sandarinimo modulis ir kurią ginčijamas prekių ženklas apibūdina per sandarinimo modulio priekinio paviršiaus vaizdą; šis vaizdas, beje, yra vienintelis šio modulio vaizdas, kuriame matyti koncentriniai nuimami sandarinimo sluoksniai ir kuris leidžia nustatyti technologiją, kuria grindžiamas modulis siekiant gauti norimą techninį rezultatą, būtent – „glaudų sąlytį“ ir „visišką sandarumą, nepaisant išorinių kabelio ar vamzdelio matmenų“.
84 Be to, kaip ginčijamo sprendimo 35 punkte teisingai nurodė Apeliacinė taryba, tam, kad sandarinimo modulis veiktų, jis, be kita ko, turi būti pateikiamas tokios formos, kokia pavaizduota ginčijamu prekių ženklu. Iš tiesų skerspjūvis turi būti apvalus, nes į sandarinimo modulį įvestinų elementų, būtent – kabelių, laidų ar vamzdelių, skerspjūvis taip pat toks yra, o sluoksniai turi būti koncentriniai, kad juos būtų galima nuimti vieną po kito, kol bus pasiektas norimas ertmės skersmuo.
85 Atsižvelgiant į nuimamų koncentrinių sandarinimo sluoksnių techninę funkciją ir į sandarinimo moduliu siekiamą techninį rezultatą, kaip jie apibūdinti šio sprendimo 81–84 punktuose, reikia konstatuoti, kad nagrinėjamos formos, kuri atitinka koncentrinius apskritimus, vaizduojančius nuimamus koncentrinius sandarinimo modulio sluoksnius, pagrindinė savybė apima techniškai pagrindžiamas ir siekiamam techniniam rezultatui gauti pakankamas savybes, nes „glaudų sąlytį, kad būtų galima saugiai įvesti kabelį, vamzdelį arba laidą“, ir „visišką sandarumą, nepaisant išorinių kabelio ar vamzdelio matmenų“, galima gauti būtent nuimant vieną po kito nuimamus koncentrinius sluoksnius, „kol pasiekiamas tinkamas skersmuo kabeliui įvesti“, o koncentriniai apskritimai, vaizduojantys nuimamus koncentrinius sandarinimo modulio sluoksnius, yra neatsiejama išradimo savybė, nes jie sudaro pagrindinę techninę idėją, kuria grindžiama nagrinėjama prekė, kaip tai teisingai ginčijamo sprendimo 39 punkte pažymėjo Apeliacinė taryba.
86 Vadinasi, Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 45 punkte teisingai nusprendė, kad „priekinis modulio paviršius, kuris aiškiai atspindi koncentrinių apskritimų struktūrą, apima – atsižvelgiant į nagrinėjamas prekes – visus reikšmingus būtinus elementus, norint gauti siekiamą techninį rezultatą“, kad „nors reali trimatė prekė turi gylį, jis nesikeičia“, kad „bet kuris skersinis pjūvis, atsitiktinai parinktas per visą ilgį, parodytų tokią pačią struktūrą“ ir kad „nors kiti modulio paviršiai nėra matomi, tai neturi reikšmės, nes jie neperteikia jokios prekių ženklo funkcijai reikšmingos techninės informacijos“.
87 Šios išvados negali paneigti ieškovės argumentai.
88 Iš tiesų visų pirma dėl ieškovės argumento, kad ginčijamas prekių ženklas neapima skiriamosios linijos ir erdvinės stačiakampio formos – būtinų nagrinėjamos prekės naudojimo ir veikimo savybių, be kurių sandarinimo moduliu siekiamo techninio rezultato nebūtų galima gauti, – reikia konstatuoti, kad ieškovė nepagrindžia savo teiginio, jog tai, kad nagrinėjama prekė gali būti padalyta į dvi dalis ir yra stačiakampio formos, laikoma „absoliučia būtina sąlyga“, kad būtų pasiektas nurodytas techninis rezultatas, kaip priminta šio sprendimo 82 punkte. Todėl reikia atmesti šį argumentą.
89 Toliau kalbant apie ieškovės argumentą, jog, viena vertus, sandarinimo modulio savybės, kurios nepavaizduotos ginčijamame prekių ženkle, būtent – skiriamoji linija ir erdvinė stačiakampio forma, gali būti įtrauktos į kitokio dizaino konkuruojančias prekes, ir, kita vertus, rinkoje yra kitų sandarinimo sprendinių, kuriems šis konkretus techninis sprendinys net nebūtinas, reikia priminti, jog pagal jurisprudenciją, susijusią su Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčiu, būtinumo sąlyga nereiškia, kad nagrinėjama forma turi būti vienintelė, kuria galima pasiekti tokį rezultatą. Tiesa, kaip pabrėžė ieškovė, kad tam tikrais atvejais tokį patį techninį rezultatą galima gauti naudojant skirtingus sprendinius. Vis dėlto, priešingai, nei teigia ieškovė, ši aplinkybė savaime nelemia, kad nagrinėjamos formos įregistravimas kaip prekių ženklo neleidžia kitiems ūkio subjektams naudotis techniniu sprendiniu, kurį ta forma apima. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad vien funkcinės prekės formos registravimas kaip prekių ženklo gali suteikti šio prekių ženklo savininkui galimybę uždrausti kitoms įmonėms naudoti ne tik tokią pačią, bet ir panašias formas. Todėl nemažai alternatyvių formų gali tapti negalimos naudoti minėto savininko konkurentams (žr. 2018 m. sausio 31 d. Sprendimo Novartis / EUIPO – SK Chemicals (Transderminio pleistro vaizdas), T‑44/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:48, 56 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
90 Kiek tai susiję su ieškovės teiginiu, kad nėra galimybės pakenkti konkurencijai, nes, be ieškovės naudojamų spalvų derinių, rinkoje egzistuoja daug kitų derinių, kaip tai matyti iš įstojusios į bylą šalies pateiktos paraiškos įregistruoti prekių ženklą, dėl kurio Protestų skyrius priėmė 2019 m. vasario 22 d. sprendimą B 3035 519, reikia priminti, jog atsakius į klausimą, ar žymuo apima dekoratyvinį arba išgalvotą elementą, kurio vaidmuo yra didelis, bus galima nustatyti, ar konkuruojančios įmonės lengvai galės pasinaudoti alternatyviomis lygiaverčio funkcionalumo formomis ir dėl to nekils grėsmės techninio sprendimo prieinamumui. Kadangi šio sprendimo 72 punkte konstatuota, kad juodos ir mėlynos spalvų derinys yra atsitiktinis nežymus elementas, o ne svarbus dekoratyvinis elementas, dėl kurio būtų galima netaikyti Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio, ieškovės argumentą, jog nėra galimybės pakenkti konkurencijai dėl to, kad egzistuoja daug kitų spalvų derinių, reikia atmesti, nes nagrinėjamo spalvų derinio vaidmuo yra nedidelis ir tai neleidžia konkuruojančioms įmonėms lengvai naudotis alternatyviomis lygiaverčio funkcionalumo formomis.
91 Be kita ko, aplinkybė, jog 2019 m. vasario 22 d. Sprendime B 3035 519 Protestų skyrius priėjo prie išvados, jog nėra galimybės supainioti įstojusios į bylą šalies prašomo įregistruoti prekių ženklo ir ankstesnių ieškovės prekių ženklų, atsižvelgiant visų pirma į spalvų skirtumus, tai pat neturi reikšmės išvadai, jog nėra galimybės pakenkti konkurencijai, nes Reglamento Nr. 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas tenkina kitokį interesą nei to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis. Iš tiesų pagal Reglamento Nr. 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktą siekiama apsaugoti pagrindinę prekių ženklo funkciją – garantuoti vartotojui arba galutiniam naudotojui prekių ženklu pažymėtos prekės ar paslaugos kilmės tapatumą, leidžiant jam aiškiai atskirti šią prekę ar paslaugą nuo kitą kilmę turinčių prekių ar paslaugų (šiuo klausimu žr. 1998 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Canon, C‑39/37, EU:C:1998:442, 28 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), o ne garantuoti, kaip Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio atveju, kad įmonės negalėtų remtis prekių ženklų teise, siekdamos neribotą laiką naudotis su techniniais sprendimais susijusiomis išimtinėmis teisėmis. Todėl žymens spalvų vertinimas skiriasi pagal minėtas dvi nuostatas.
92 Taigi, iš viso to, kas išdėstyta, matyti, jog visos Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje numatytos sąlygos yra įvykdytos ir kad nė vienas ieškovės argumentas negali paneigti šios išvados, todėl Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 49 punkte teisingai nusprendė, kad ginčijamo prekių ženklo registracija galėjo nepagrįstai pažeisti konkurentų galimybę pateikti rinkai sandarinimo modulius, kurių funkcija grindžiama koncentrinių sluoksnių nuėmimu nuo cilindrinės angos, siekiant užtikrinti saugų sąlytį su vamzdžiu, vamzdeliu, laidu ar kabeliu, ir kad ginčijamo prekių ženklo registracija dėl šios priežasties turi būti pripažinta negaliojančia pagal minėtą nuostatą.
93 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti vienintelį ieškovės pagrindą, grindžiamą Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio pažeidimu, taigi ir visą ieškinį.
94 Tokiomis aplinkybėmis ir, atsižvelgiant į įstojusios į bylą šalies reikalavimą, kuriuo ji Bendrojo Teismo prašė atmesti ieškinį (žr. šio sprendimo 15 ir 16 punktus), nereikia priimti sprendimo dėl pagrindų, kuriuos ji nurodo papildomai ir kurie iš esmės grindžiami tuo, kad ginčijamas prekių ženklas yra negaliojantis dėl kitų pagrindų, nei numatytieji Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje, t. y. dėl pagrindų, numatytų minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies b ir d punktuose ir to paties reglamento 59 straipsnio 1 dalies b punkte.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
95 Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.
96 Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal EUIPO pateiktus reikalavimus. Įstojusi į bylą šalis, kuri nereikalavo atlyginti bylinėjimosi išlaidų, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Roxtec AB padengia savo ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) bylinėjimosi išlaidas.
3. Wallmax Srl padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbtas 2019 m. rugsėjo 24 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.
i Rezoliucinės dalies 3 punkte kalbinio pobūdžio pataisymas padarytas paskelbus šį tekstą pirmą kartą.