Byla C‑59/08
Copad SA
prieš
Christian Dior couture SA ir kt.
(Cour de cassation (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Direktyva 89/104/EEB – Prekių ženklų teisė – Prekių ženklo savininko teisių pasibaigimas – Licencinė sutartis – Prekių ženklu pažymėtų prekių pardavimas pažeidžiant licencinės sutarties sąlygą – Prekių ženklo savininko sutikimo nebuvimas – Pardavimas įmonėms, kurios verčiasi prekyba su kainų nuolaida – Pakenkimas geram prekių ženklo vardui“
Sprendimo santrauka
1. Teisės aktų derinimas – Prekių ženklai – Direktyva 89/104 – Licencija – Savininkas, galintis remtis prekių ženklo suteikiamomis teisėmis prieš licencijos turėtoją, pažeidusį sąlygą, uždraudžiančią prestižinių prekių pardavimą įmonėms, kurios verčiasi prekyba su kainų nuolaida – Sąlygos
(Tarybos direktyvos 89/104 8 straipsnio 2 dalis)
2. Teisės aktų derinimas – Prekių ženklai – Direktyva 89/104 – Licencijos turėtojo atliekamas prekių išleidimas į rinką pažeidžiant licencinės sutarties sąlygą – Savininko sutikimo nebuvimas – Sąlyga
(Tarybos direktyvos 89/104 7 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 2 dalis)
3. Teisės aktų derinimas – Prekių ženklai – Direktyva 89/104 – Licencijos turėtojo atliekamas prestižinių prekių išleidimas į rinką pažeidžiant licencinės sutarties sąlygą, tačiau kuris turi būti laikomas atliktu su savininko sutikimu – Savininko protestas
(Tarybos direktyvos 89/104 7 straipsnio 2 dalis)
1. Direktyvos 89/104 valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 8 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad prekių ženklo savininkas gali remtis šio prekių ženklo suteikiamomis teisėmis prieš licencijos turėtoją, pažeidusį licencinės sutarties sąlygą, dėl susijusių su prekių ženklo prestižu priežasčių draudžiančią prekių pardavimą įmonėms, kurios verčiasi prekyba su kainų nuolaida, kai nustatyta, jog šis pažeidimas, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, kenkia prestižiniam patrauklumui ir įvaizdžiui, sukuriantiems minėtų prekių prabangos įspūdį.
Prestižinių prekių kokybė išplaukia ne tik iš jų materialių savybių, bet ir iš prestižinio patrauklumo ir įvaizdžio, suteikiančių joms prabangos įspūdį.
Iš tikrųjų, kadangi prestižinės prekės yra aukščiausios kokybės, jų sukeliamas prabangos įspūdis yra pagrindinis elementas, dėl kurio vartotojai jas atskiria nuo kitų panašių prekių.
Todėl pakenkimas minėtam prabangos įspūdžiui gali daryti įtaką pačių prekių kokybei.
Nacionalinis teismas turi patikrinti, ar, atsižvelgiant į jo nagrinėjamo ginčo aplinkybes, tai, kad licencijos turėtojas pažeidė sąlygą, draudžiančią prestižinių prekių pardavimą įmonėms, kurios verčiasi prekyba su kainų nuolaida, kenkia šių prekių prabangos įspūdžiui ir taip daro įtaką jų kokybei.
Šiuo atžvilgiu svarbu atsižvelgti, viena vertus, į prekių ženklu žymimų prestižinių prekių pobūdį, apimtį bei sistemingą arba sporadišką licencijos turėtojo vykdomą šių prekių pardavimą įmonėms, kurios verčiasi prekyba su kainų nuolaida ir kurios nepatenka į pasirinktinio platinimo tinklą, pobūdį ir, kita vertus, prekių, kuriomis paprastai prekiauja šios įmonės, pobūdį bei įprastus prekybos būdus jų veiklos sektoriuje.
(žr. 24–26, 31–32, 37 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)
2. Direktyvos 89/104 valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 7 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad prekių ženklu pažymėtas prekes pateikdamas į rinką, pažeidžiant licencinės sutarties sąlygą, licencijos turėtojas tai daro be prekių ženklo savininko sutikimo, kai nustatyta, jog ši sąlyga atitinka vieną iš sąlygų, numatytų šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje.
Iš principo turi būti laikoma, kad jeigu prekių ženklu pažymėtas prekes licencijos turėtojas pateikia į rinką, tai jis padaro su prekių ženklo savininko sutikimu direktyvos 7 straipsnio 1 dalies prasme.
Nors iš to išplaukia, kad tokiomis sąlygomis prekių ženklo savininkas negali nurodyti netinkamo sutarties vykdymo siekdamas remtis licencijos turėtojo atžvilgiu teisėmis, kurias jam suteikia prekių ženklas, vis dėlto licencinė sutartis neprilygsta absoliučiam ir besąlyginiam prekių ženklo savininko sutikimui leisti licencijos turėtojui pateikti į rinką šiuo prekių ženklu pažymėtas prekes.
Iš tikrųjų direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje aiškiai numatyta galimybė prekių ženklo savininkui remtis teisėmis, kurias šis prekių ženklas jam suteikia, prieš licencijos turėtoją, kai pastarasis pažeidžia tam tikras licencinės sutarties sąlygas.
(žr. 46–48, 51 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)
3. Jeigu licencijos turėtojas parduoda prekes įmonėms, kurios verčiasi prekyba su kainų nuolaida, pažeisdamas licencinės sutarties sąlygą, reikia suderinti, viena vertus, prekių ženklo, dėl kurio apsaugos nuo įmonių, kurios verčiasi prekyba su kainų nuolaida, nepatenkančių į pasirinktinio platinimo tinklą ir naudojančių šį prekių ženklą komerciniais tikslais tokiu būdu, kuris gali pakenkti geram šio prekių ženklo vardui, buvo sudaryta licencinė sutartis, savininko teisėtą interesą ir, antra vertus, įmonių, kurios verčiasi prekyba su kainų nuolaida, interesą galėti perparduoti aptariamas prekes tokiais būdais, kokie yra įprasti jų veiklos sektoriuje.
Todėl jeigu nacionalinis teismas nusprendžia, kad licencijos turėtojo atliktas pardavimas tretiesiems asmenims negali kelti abejonių dėl prekių ženklu pažymėtų prestižinių prekių kokybės, ir todėl jų pateikimas į rinką turi būti laikomas kaip atliktas su prekių ženklo savininko sutikimu, šis teismas, atsižvelgdamas į kiekvienos bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar vėlesnė trečiųjų asmenų vykdoma prekių ženklu pažymėtų prestižinių prekių prekyba, naudojant būdus, kurie yra įprasti jų veiklos sektoriuje, kenkia geram šio prekių ženklo vardui.
Šiuo atžvilgiu svarbu atsižvelgti, be kita ko, į tai, kam prekės perparduodamos, bei į specifines prekybos prestižinėmis prekėmis sąlygas.
Taigi, jeigu licencijos turėtojo atliktas prestižinių prekių pateikimas į rinką, pažeidžiant licencinės sutarties sąlygą, vis dėlto turi būti laikomas atliktu su prekių ženklo savininko sutikimu, šis gali remtis tokia sąlyga prieštaraudamas, kad šios prekės būtų perparduodamos pagal Direktyvos 89/104 valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 7 straipsnio 2 dalį tik tada, kai, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nustatyta, kad toks perpardavimas kenkia geram prekių ženklo vardui.
(žr. 56–59 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)