EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) NUTARTIS
2013 m. lapkričio 7 d.
Byla F‑132/11
Luigi Marcuccio
prieš
Europos Komisiją
„Viešoji tarnyba – Procedūros reglamento 34 straipsnio 1 ir 6 dalys – Ieškinys, pateiktas telefaksu per terminą ieškiniui pareikšti – Advokato parašas ranka, kuris skiriasi nuo parašo, esančio paštu atsiųstame ieškinio originale – Vėlavimas pareikšti ieškinį – Akivaizdus nepriimtinumas – Nebuvimas“
Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo L. Marcuccio pirmiausia prašo panaikinti implicitinį Europos Komisijos sprendimą atmesti jo 2011 m. balandžio 25 d. skundą dėl sprendimo atmesti jo 2010 m. rugsėjo 25 d. prašymą. Prieš atsiunčiant ieškinį paštu, 2011 m. gruodžio 5 d. telefaksu buvo atsiųstas dokumentas ir nurodyta, kad tai šio ieškinio kopija.
Sprendimas: Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną. Nurodyti L. Marcuccio padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš jo Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Advokato parašas ranka – Esminė taisyklė, kurios reikia griežtai laikytis – Nebuvimas – Nepriimtinumas
(Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio trečia pastraipa ir 21 straipsnio pirma pastraipa, I priedo 7 straipsnio 1 dalis; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 34 straipsnio 1 dalis)
2. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Ieškinys, pateiktas telefaksu per terminą ieškiniui pareikšti – Advokato parašas ranka, kuris skiriasi nuo parašo, esančio paštu atsiųstame ieškinio originale – Pasekmė – Neatsižvelgimas į gavimo telefaksu datą vertinant, ar buvo laikytasi termino ieškiniui pareikšti
(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 34 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 3 dalis)
3. Institucijų aktai – Galiojimo prezumpcija – Neegzistuojantis aktas – Sąvoka
(SESV 288 straipsnis)
1. Pagal Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio trečią pastraipą ir 21 straipsnio pirmą pastraipą ieškovui turi atstovauti tam įgaliotas asmuo, todėl Sąjungos teismams gali būti pateikiami tik jo pasirašyti ieškiniai. Pagal to paties Teisingumo Teismo statuto I priedo 7 straipsnio 1 dalį šios nuostatos taikomos ir procesui Tarnautojų teisme. Nei Teisingumo Teismo statute, nei Tarnautojų teismo procedūros reglamente nėra nuostatos, kuria remiantis būtų galima nukrypti nuo tokios pareigos arba kurioje būtų numatyta šios pareigos išimtis.
Iš tiesų siekiant teisinio saugumo, ieškovo atstovo parašo ranka reikalaujama tam, kad būtų užtikrintas ieškinio autentiškumas ir išvengta pavojaus, kad jis galėtų būti parengtas ne advokato arba tam neįgalioto patarėjo. Advokatas, kaip padedantis vykdyti teisingumą asmuo, atlieka pagal Teisingumo Teismo statutą ir Tarnautojų teismo procedūros reglamentą jam patikėtą esminį vaidmenį, nes, teikdamas savo paslaugas, jis sudaro ieškovui galimybę kreiptis į minėtą teismą. Todėl šį reikalavimą reikia laikyti esminiu formos reikalavimu ir jo reikia griežtai laikytis, nes jo nepaisymas lemia ieškinio nepriimtinumą.
(žr. 19 ir 20 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1996 m. gruodžio 5 d. Nutarties Lopes prieš Teisingumo Teismą, C‑174/96 P, 8 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2007 m. gegužės 23 d. Sprendimo Parlamentas prieš Eistrup, T‑223/06 P, 50–52 punktai.
2. Kilus Sąjungos viešosios tarnybos ginčų, siekiant, kad kiekvieno procesinio dokumento originalas būtų pateiktas per nustatytą terminą, pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 34 straipsnį atitinkamos šalies atstovui neleidžiama pasirašyti minėto teismo kanceliarijai telefaksu pateikiamo dokumento ir originalo, kuris minėtai kanceliarijai pateikiamas paštu arba tiesiogiai, dviem skirtingais parašais ranka, net jeigu tie parašai autentiški.
Tokiomis aplinkybėmis, jeigu paaiškėja, kad dokumento originalas, kanceliarijai tiesiogiai pateiktas per dešimt dienų po to, kai Tarnautojų teismui telefaksu buvo atsiųsta jo kopija, pasirašytas kitokiu parašu nei tas, kuriuo pasirašytas telefaksu atsiųstas dokumentas, laikytina, kad minėto teismo kanceliarijai buvo pateikti du skirtingi atskirai pasirašyti procesiniai dokumentai, net jeigu juos pasirašė tas pats asmuo. Kadangi perduodant tekstą telefaksu buvo nesilaikyta Tarnautojų teismo procedūros reglamento 34 straipsnyje nustatytų teisinio saugumo reikalavimų, vertinant, ar buvo laikytasi termino ieškiniui pareikšti, negali būti atsižvelgiama į dokumento pateikimo telefaksu datą.
Be to, terminas ieškiniui pareikšti yra nustatytas Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 3 dalyje, nuo kurios negali būti nukrypta Tarnautojų teismo procedūros reglamentu. Todėl svarbu, kad ieškinio originalas būtų pateiktas vėliausiai iki šio termino pabaigos. Šiuo atžvilgiu siuntimas telefaksu yra net tik perdavimo būdas, bet ir galimybė įrodyti, kad šio teismo kanceliarijoje pasibaigus terminui gautas ieškinio originalas buvo pateiktas per terminą ieškiniui pareikšti.
(žr. 22–24 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 2011 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Bell & Ross BV prieš VRDT, C‑426/10 P, 37–43 punktai.
Tarnautojų teismo praktika: 2013 m. vasario 21 d. Nutarties Marcuccio prieš Komisiją, F‑113/11, 22 punktas.
3. Siekiant pagrįsti tokio svarbaus prašymo, kaip prašymo pripažinti administracinio akto nebuvimą, priimtinumą, reikia, kad ieškovų tvirtinimų prima facie pakaktų pažeidimui, laikytinam itin sunkiu, arba pažeidimui, kurio sunkumas toks akivaizdus, kad jo negalima toleruoti Sąjungos teisės sistemoje, įrodyti.
Kai kalbama apie administracinio akto nebuvimą, t. y. sunkiausią pažeidimą Sąjungos teisės sistemoje, pareigūno nurodyti pažeidimai, kaip antai administracinio akto abstraktumas ir netikslumas, negali būti laikomi kraštutiniais atvejais.
(žr. 32, 34 ir 35 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2009 m. spalio 5 d. Sprendimo de Brito Sequeira Carvalho prieš Komisiją, T‑40/07 P ir T‑62/07 P, 150–152 punktai.
Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Marcuccio prieš Komisiją, T‑9/09 P, 37 ir paskesni punktai.