2007 m. gegužės 8 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Lenkijos Respubliką
(Byla C-227/07)
Proceso kalba: lenkų
Šalys
Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama M. Shotter ir K. Mojzesowicz
Atsakovė: Lenkijos Respublika
Ieškovės reikalavimai
Pripažinti, kad teisingai į nacionalinę teisę neperkeldama 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva)
1, ir visų pirma 4 straipsnio 1 dalies, susijusios su įpareigojimu derėtis dėl tarpusavio sujungimo, ir 5 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos, susijusios su nacionalinės reguliavimo institucijos įgaliojimais skatinti, o prireikus, užtikrinti pagal šios direktyvos nuostatas pakankamą prieigą ir sujungimą bei paslaugų sąveiką, Lenkijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą.
Priteisti iš Lenkijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/19/EB (Prieigos direktyva) nustatyta, kad siekiant užtikrinti paslaugų teikimą ir sąveiką visoje Bendrijoje, viešųjų ryšių tinklų operatoriai turi teisę ir pareigą derėtis dėl tarpusavio sujungimo viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugoms teikti. Ji taip pat reikalauja, kad nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų įgaliojimus skatinti, o prireikus, užtikrinti pagal šios direktyvos nuostatas pakankamą prieigą ir sujungimą bei paslaugų sąveiką.
Lenkijos atveju, atsižvelgiant į Stojimo akto 2 ir 54 straipsnių nuostatas, direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas pasibaigė 2004 m. balandžio 30 dieną.
Pagal Lenkijos teisę visi viešųjų elektroninių ryšių operatoriai yra įpareigoti derėtis dėl prieigos, o nacionalinė reguliavimo institucija gali nustatyti tokių derybų baigties terminą. Be to, šalims nesusitarus, nacionalinė reguliavimo institucija vienos iš šalių prašymu gali priimti susitarimą pakeičiantį sprendimą ir nustatyti įmonėms įpareigojimus neatsižvelgiant į jų padėtį rinkoje. Komisija teigia, kad šios Lenkijos telekomunikacijų įstatymo nuostatos neatitinka Prieigos direktyvos 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos sąlygų.
Kalbant apie pareigos sąžiningai derėtis dėl prieigos sutarčių sudarymo įtvirtinimą bendrosiose teisės nuostatose, ja siekiama įpareigoti derėtis iš anksto nepatikrinus, ar nagrinėjamoje rinkoje nėra veiksmingos konkurencijos, o tai neįgalina nacionalinės reguliavimo institucijos išnagrinėti įpareigojimo suteikti prieigą poveikį konkurencijai rinkoje per ilgą laikotarpį, bei panaikinti šį įpareigojimą, jei konkurencija rinkoje tampa gyvybingesnė.
Kalbant apie nacionalinės reguliavimo institucijos įgaliojimus priimti sprendimą, kuris pakeistų šalių susitarimą, pažymėtina, kad Prieigos direktyvos 5 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa negali būti įgyvendinti bendra teisės nuostata, nes ja reikalaujama, kad nacionalinė reguliavimo institucija turėtų įgaliojimus veikti tik tam tikrais tiksliai apibrėžtais atvejais. Nacionalinėms reguliavimo institucijoms suteikti įgaliojimai pagal minėtą direktyvą yra aiškiai apribojami, pirma, darant nuorodą į "
Direktyvos 2002/21/EB2 (Pagrindų direktyva) 8 straipsnyje nustatytus tikslus" ir, antra, Prieigos direktyvos 5 straipsnio 3 dalyje nustatytu reikalavimu. Šie nacionalinės reguliavimo institucijos įgaliojimų apribojimai užtikrina, kad ji imsis veiksmų tik tam tikrais tiksliai apibrėžtais atvejais. Be to, norminiai įpareigojimai gali būti nustatyti tik didelę rinkos galią turinčioms įmonėms arba, neatsižvelgiant į įmonės turimą rinkos galią, Prieigos direktyvos 8 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais. Iš to matyti, kad jei nacionalinė reguliavimo institucija nusprendžia imtis veiksmų, šie veiksmai turi būti pagrįsti teisinėmis direktyvos nuostatomis, įskaitant tuos atvejus, kai nacionalinė reguliavimo institucija nusprendžia nustatyti norminius įpareigojimus.