BENDROJO TEISMO (šeštoji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. vasario 27 d.(*)
„Konkurencija – Karteliai – Skystųjų kristalų monitorių (LCD) pasaulinė rinka – Susitarimai ir suderinti veiksmai dėl kainų ir gamybos pajėgumų – Vidaus pardavimai – Teisė į gynybą – Baudos – Atleidimas nuo dalies baudos – Vienas tęstinis pažeidimas – Ne bis in idem principas“
Byloje T‑128/11
LG Display Co. Ltd, įsteigta Seule (Pietų Korėja),
LG Display Taiwan Co. Ltd, įsteigta Taibėjuje (Taivanas),
atstovaujamos advokatų A. Winckler ir F.‑C. Laprévote,
ieškovės,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą P. Van Nuffel ir F. Ronkes Agerbeek, padedamų baristerės S. Kingston,
atsakovę,
dėl prašymo iš dalies panaikinti 2010 m. gruodžio 8 d. Komisijos sprendimą C (2010) 8761 galutinis dėl procedūros pagal [SESV] 101 straipsnį ir Europos ekonominės erdvės susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/39.309 – LCD) ir sumažinti tuo sprendimu ieškovėms skirtą baudą
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas H. Kanninen, teisėjai G. Berardis (pranešėjas) ir C. Wetter,
posėdžio sekretorius N. Rosner, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2013 m. balandžio 26 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą(1)
Ginčo aplinkybės
Su šia byla susijusios bendrovės
1 LG Display Co. Ltd (toliau – LGD), kuri ankščiau vadinosi LG Philips LCD Co. Ltd, yra pagal Korėjos teisę įsteigta bendrovė; ji kontroliuoja įvairiose pasaulio vietovėse įsteigtų bendrovių, gaminančių skystųjų kristalų monitorius su aktyviąja matrica (toliau – LCD), grupę.
2 1999 m. liepos 26 d. pagal Korėjos teisę įsteigtos bendrovės LG Electronics, Inc. (toliau – LGE) ir pagal Nyderlandų teisę įsteigtos bendrovės Koninklijke Philips Electronics NV (toliau – Philips) susitarimu LGD buvo įsteigta kaip bendroji įmonė.
3 Nuo 1999 m. liepos 26 d. iki 2004 m. liepos 23 d. LGE ir Philips priklausė po 50 % LGD kapitalo kiekvienai. Vėliau jų turimos kapitalo dalys sumažėjo atitinkamai iki 37,9 % ir 32,87 %.
4 LG Display Taiwan Co. Ltd, kuri anksčiau vadinosi LG Philips LCD Taiwan (toliau – LGDT), yra visiškai priklausanti LGD dukterinė bendrovė, įsteigta pagal Taivano teisę; ji gamina ir tiekia LCD.
(Praleista)
Ginčijamas sprendimas
(Praleista)
19 Ginčijamame sprendime Komisija konstatavo, kad egzistavo šešių didelių tarptautinių LCD gamintojų, įskaitant ieškoves, kartelis dėl dviejų kategorijų LCD, kurių įstrižainė – ne mažesnė kaip dvylika colių: informacinėms technologijoms skirti LCD, pavyzdžiui, skirtieji nešiojamiesiems kompaktiniams kompiuteriams ir kompiuterių monitoriams ir skirtieji televizoriams (toliau kartu – LCD, dėl kurių sudarytas kartelis).
20 Remiantis ginčijamu sprendimu, šis kartelis – tai vienas tęstinis SESV 101 straipsnio ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo 53 straipsnio pažeidimas, darytas mažiausiai 2001 m. spalio 5 d.–2006 m. vasario 1 d. laikotarpiu (toliau – pažeidimo laikotarpis). Šiuo laikotarpiu kartelio dalyvės sušaukė daug daugiašalių susitikimų, kuriuos vadino „Cristal“ susitikimais“ ir kurie daugiausia vyko Taivano viešbučiuose. Šių susitikimų tikslas buvo aiškiai antikonkurencinis, nes per juos dalyvės galėjo, be kita ko, nustatyti minimalias LCD, dėl kurių sudarytas kartelis, kainas, aptarti planuojamas kainas, kad būtų išvengta jų sumažėjimo, ir derinti kainų padidinimus bei gamybos apimtis. Per pažeidimo laikotarpį kartelio dalyvės taip pat rengė dvišalius susitikimus ir dažnai keitėsi informacija klausimais, kurie buvo nagrinėjami „Cristal“ susitikimuose“. Be to, jos ėmėsi priemonių patikrinti, ar per šiuos susitikimus priimti sprendimai buvo įgyvendinami (ginčijamo sprendimo 70–74 konstatuojamosios dalys).
(Praleista)
22 Pagal 2006 m. gaires Komisija, pirma, nustatė tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijusių LCD, dėl kurių sudarytas kartelis, pardavimų vertę. Šiuo tikslu ji nustatė tokias tris kartelio dalyvių pardavimų kategorijas:
– „tiesioginiai pardavimai EEE“, t. y. LCD, dėl kurių sudarytas kartelis, pardavimai kitai įmonei EEE,
– „tiesioginiai į perdarytus produktus integruotų produktų pardavimai EEE“, t. y. LCD, dėl kurių sudarytas kartelis, integruotų į galutinius produktus, parduodamus kitai įmonei EEE, pardavimai grupėje, kuriai priklauso gamintojas,
– „netiesioginiai pardavimai“, t. y. LCD, dėl kurių sudarytas kartelis, pardavimai kitai už EEE ribų esančiai įmonei, kuri vėliau ekranus įmontuoja į galutinius produktus, kuriuos parduoda EEE (ginčijamo sprendimo 380 konstatuojamoji dalis).
23 Vis dėlto Komisija manė, kad gali atsižvelgti tik į dvi pirmąsias iš šio sprendimo 22 punkte minėtų kategorijų, o trečiosios kategorijos įtraukti nebūtina, kad skirtos baudos būtų pakankamai atgrasančios (ginčijamo sprendimo 381 konstatuojamoji dalis).
24 Užuot atsižvelgusi į pardavimų, kuriuos įmonė realizavo per paskutinius visus savo dalyvavimo darant pažeidimą metus, vertę, kaip paprastai numatyta pagal 2006 m. gairių 13 punktą, Komisija nusprendė, kad nagrinėjamu atveju labiau tinka atsižvelgti į metinę vidutinę pardavimų, realizuotų per visą pažeidimo laikotarpį, vertę, be kita ko, atsižvelgiant į išskirtinį didžiosios dalies atitinkamų įmonių pardavimų augimą per metus, su kuriais susijęs ginčijamas sprendimas (ginčijamo sprendimo 384 konstatuojamoji dalis).
25 Kiek tai susiję su ieškovėmis, Komisija neatsižvelgė į jų prieštaravimus ir nusprendė, kad reikšmingų pardavimų vertė turėjo būti apskaičiuota atsižvelgiant ir į jų pardavimus LGE ir Philips. Iš tikrųjų, pirma, šių bendrovių pardavimai taip pat buvo aptariami vykstant nagrinėjamo kartelio dalyvių diskusijoms ir, antra, šių pardavimų vertei įtakos turėjo rinkai būdingos aplinkybės, t. y. kartelio suderintų kainų egzistavimas. Taigi ieškovių atveju buvo nustatyta, kad pažeidimo laikotarpiu reikšmingų pardavimų vertė iš viso buvo 2 296 240 479 EUR, o metinis vidurkis, gautas šią sumą padalijus iš kartelio trukmės, kuri yra 4,33 metų, sudaro 530 309 579 EUR (ginčijamo sprendimo 386 ir 396 konstatuojamosios dalys ir lentelė Nr. 4).
(Praleista)
31 Remdamasi šiais samprotavimais Komisija ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje nusprendė, kad ieškovės turi solidariai sumokėti 215 000 000 EUR baudą.
Procesas ir šalių reikalavimai
32 2011 m. vasario 23 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje gautu pareiškimu ieškovės pareiškė šį ieškinį.
33 Po to, kai Komisija pateikė tripliką, 2011 m. gruodžio 8 d. ieškovės, remdamosi Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 1 dalimi, pasiūlė papildomų įrodymų, kad paremtų ketvirtąjį ieškinio pagrindą (toliau – papildomai pasiūlyti įrodymai).
34 2012 m. sausio 26 d. Komisija pateikė pastabas dėl papildomai pasiūlytų įrodymų.
35 Susipažinęs su teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas (šeštoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas savo Procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, raštu pateikė šalims klausimus, į kuriuos jos atsakė per nustatytą terminą.
36 Per 2013 m. balandžio 26 d. posėdį buvo išklausytos šalių kalbos ir jų atsakymai į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus.
37 Paskui, kadangi žodinė proceso dalis nebuvo baigta, Bendrasis Teismas raštu pateikė šalims kitus klausimus, o šios į juos atsakė per nustatytą terminą.
38 Žodinė proceso dalis buvo baigta 2013 m. liepos 12 d. Bendrojo Teismo šeštosios kolegijos pirmininko sprendimu.
39 Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:
– iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą ir gerokai sumažinti šiuo sprendimu joms skirtą baudą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas,
– imtis bet kokių kitų, jo nuomone, tinkamų priemonių.
40 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
(Praleista)
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su aplinkybe, kad Komisija nepagrįstai ir pažeisdama ieškovių teisę į gynybą įtraukė jų vidaus pardavimus apskaičiuodama baudos dydį
(Praleista)
Dėl pirmos dalies, susijusios su 2006 m. gairių pažeidimu
(Praleista)
– Dėl atsižvelgimo į pardavimus su ieškovėmis susijusioms įmonėms
60 Ieškovės iš esmės nurodo, kad aplinkybė, jog jos nesudaro vienos įmonės su LGE ir Philips, kaip ji suprantama pagal šio sprendimo 54 punkte minėtą teismo praktiką, nors ir daro įtaką tam, kad pastarosios negali būti laikomos solidariai ir kartu atsakingomis už ieškovių padarytą pažeidimą, neturi reikšmės nustatant, ar LCD, dėl kurių sudarytas kartelis ir kuriuos ieškovės pardavė LGE ir Philips, patenka į pardavimus, susijusius su ginčijamame sprendime konstatuotu pažeidimu, kaip tai suprantama pagal 2006 m. gairių 13 punktą.
61 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Komisija netvirtino, jog ieškovių pardavimai LGE ir Philips buvo susiję su pažeidimu vien dėl to, kad tai nebuvo pardavimai tarp vieną įmonę sudarančių bendrovių, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 54 punkte minėtą teismo praktiką.
62 Iš tikrųjų aplinkybė, kad ginčijamame sprendime Komisija nekonstatavo, jog ieškovės, LGE ir Philips sudarė vieną įmonę, buvo būtina sąlyga, kad ieškovių pardavimus LGE ir Philips būtų galima įtraukti į kategoriją „tiesioginiai pardavimai EEE“, dėl kurios daroma prielaida, kad ją sudaro pardavimai tretiesiems nepriklausomiems asmenims. Tačiau Komisija privalėjo paaiškinti, kaip ieškovių pardavimai LGE ir Philips buvo susiję su karteliu.
63 Šiuo klausimu ginčijamo sprendimo 396 konstatuojamojoje dalyje Komisija teigė, kad šis ryšys pasireiškė tuo, jog, pirma, LCD, dėl kurių sudarytas kartelis, pardavimai klientams, kaip antai LGE ir Philips, kurios buvo susijusios su kartelio dalyvėmis, buvo vienas iš šių įmonių diskusijų objektų, o antra, pardavimų šiems klientams kainoms įtakos turėjo rinkai būdingos aplinkybės, kaip antai kartelio suderintų kainų egzistavimas.
(Praleista)
Dėl trečios dalies, susijusios su vienodo požiūrio principo pažeidimu
(Praleista)
136 Dėl ieškovių Komisija galiausiai nustatė, kad jos su LGE ir Philips nesudarė vienos įmonės. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ieškovės nepateikė nė menkiausio įrodymo, paneigiančio tokią Komisijos išvadą.
137 Todėl ieškovių pardavimai LGE ir Philips buvo įtraukti kategoriją „tiesioginiai pardavimai EEE“.
138 Jei Komisija nebūtų taip pasielgusi, ieškovių padėtis būtų pranašesnė, palyginti su kitomis kartelio dalyvėmis, kurios, kaip ir jos, nebuvo vertikaliai integruotos, nes nesudarė vienos įmonės su bendrovėmis, kurioms parduodavo savo LCD, dėl kurių sudarytas kartelis.
139 Aplinkybės, kad reikšmingus kartelio dalyvių, kurios, kitaip nei ieškovės, buvo laikomos bendromis vertikaliai integruotomis įmonėmis, pardavimus Komisija įtraukė į kategoriją „tiesioginiai į perdarytus produktus integruotų produktų pardavimai EEE“, negalima kritikuoti atsižvelgiant į vienodo požiūrio principo paisymą, nes situacija, kai egzistuoja viena įmonė, yra kitokia ir ji pateisina šios kitos kategorijos taikymą minėtoms dalyvėms.
140 Dėl ieškovių argumento dėl tariamo diskriminavimo pagal tai, ar grupės vidaus pardavimai atliekami dukterinėms, ar patronuojančiosioms bendrovėms, pakanka pažymėti, kad Komisija teisingai pritaikė vienos įmonės sąvoką. Visiškai priklausančios dukterinės bendrovės buvo laikomos sudarančiomis tą pačią įmonę kaip ir kartelio dalyvės, nors kartelių dalyvių akcijų turėjusios bendrovės nebuvo laikomos patronuojančiosiomis bendrovėmis, nes nebuvo įrodyta, kad teismo praktikoje šiuo klausimu nustatytos sąlygos yra įvykdytos. Komisija nusprendė, kad LGE ir Philips atveju tokios situacijos ieškovių atžvilgiu nebuvo, ir ieškovės neneigia šios išvados. Tačiau kai kartelyje dalyvavusios įmonės pardavimus tretiesiems nepriklausomiems asmenims vykdydavo EEE, Komisija į juos atsižvelgdavo, nesvarbu, kokia šią įmonę sudaranti bendrovė (dukterinė ar patronuojančioji) faktiškai parduodavo LCD, dėl kurių sudarytas kartelis.
141 Dėl aplinkybės, kad apskaičiuodama baudos dydį Komisija nusprendė neatsižvelgti į trečiąją pardavimų kategoriją, apibrėžtą ginčijamo sprendimo 380 konstatuojamojoje dalyje, t. y. „netiesioginius pardavimus“ (žr. šio sprendimo 22 punktą), reikia pažymėti, kad nors iš tikrųjų kai kuriuos kartelio dalyvių už EEE ribų įsteigtiems tretiesiems asmenims tiekiamus LCD, dėl kurių sudarytas kartelis, galima rasti EEE parduodamuose galutiniuose produktuose, negalima neigti, jog 2006 m. gairių 13 punkte numatytas kartelio ir EEE teritorijos ryšys buvo silpnesnis nei dviejų pardavimų kategorijų, į kurias buvo atsižvelgta ginčijamame sprendime.
142 Be to, kadangi nebuvo įtraukti visų kartelio dalyvių „netiesioginiai pardavimai“, jokio diskriminavimo šiuo atžvilgiu nebuvo.
(Praleista)
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su aplinkybe, kad Komisija nepagrįstai atsisakė atleisti ieškoves nuo baudos už 2005 m.
155 Ieškovės mano, kad Komisija turėjo atleisti jas nuo dalies baudos, kaip numatyta 2002 m. pranešimo apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą 23 dalies b punkto paskutinėje pastraipoje, ne tik už 2006 m., bet ir už 2005 m. Iš tikrųjų 2006 m. liepos 17 d. žodžiu pateiktu prašymu atleisti nuo baudos ar ją sumažinti ir papildomu 2006 m. liepos 20 d. žodiniu pareiškimu, prie kurio buvo pridėta nemažai įrodomąją galią turinčių dokumentų, ieškovės pirmosios nurodė Komisijai faktus, kurių ši iki tol nežinojo, būtent, kad kartelis dėl LCD tęsėsi 2005 m. Šiuo atžvilgiu ieškovės teigia, kad iš 2006 m. liepos 18 d., t. y. vėliau nei jos žodinis prašymas, pateiktų Samsung dokumentų negalima nustatyti, jog 2005 m. buvo organizuojami „Cristal“ susitikimai“, ir kad prie 2006 m. liepos 20 d. Samsung papildomo žodinio pareiškimo nebuvo pridėti įrodomąją galią turintys dokumentai, nors ir buvo aprašyti konkurentų kontaktai 2005 m.
(Praleista)
157 Reikia priminti, kad 2002 m. pranešimo apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą 23 dalyje nustatyta:
„23. Administracinių procedūrų pabaigoje, priimdama galutinį sprendimą, Komisija nustato:
a) ar įmonės pateikti įrodymai turi ženklią papildomąją vertę Komisijos tuo metu jau turimų įrodymų atžvilgiu;
b) toliau pateiktą baudos, kuri kitaip būtų paskirta įmonei, sumažinimo dydį:
– pirmai įmonei, kuri atitinka 21 dalies sąlygas: 30–50 % sumažinimas;
– <…>
Be to, jeigu įmonė pateikia įrodymus apie Komisijai iki tol nežinomus faktus, kurie tiesiogiai susiję su įtariamo kartelio veiklos pavojingumu ar trukme, Komisija neatsižvelgia į šiuos elementus nustatydama baudos dydį įmonei, pateikusiai šiuos įrodymus.“
(Praleista)
Bendrųjų principų priminimas
(Praleista)
166 2002 m. pranešimo apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą 23 dalies b punkto paskutinė pastraipa netaikoma atvejams, kai įmonė paprasčiausiai pateikė naujų ar išsamesnių įrodymų dėl faktinių aplinkybių, apie kurias Komisija jau žinojo. Ši pastraipa taip pat netaikoma tais atvejais, kai įmonė praneša apie naujas faktines aplinkybes, dėl kurių Komisijos pateiktas kartelio pavojingumo ar trukmės vertinimas nesikeičia. Kita vertus, ši nuostata taikoma tik tais atvejais, kai įvykdomos dvi sąlygos: pirma, nagrinėjama įmonė pirmoji pateikia įrodymų apie iki tol Komisijai nežinomas faktines aplinkybes, antra, šios faktinės aplinkybės, turinčios tiesioginį poveikį įtariamo kartelio pavojingumui ar trukmei, suteikia Komisijai galimybę padaryti naujas išvadas dėl pažeidimo (minėto Sprendimo Transcatab prieš Komisiją 382 punktas).
167 Reikia pripažinti pagrįstu siaurą 2002 m. pranešimo apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą 23 dalies b punkto paskutinės pastraipos taikymo sąlygų aiškinimą, pagal kurį ši nuostata taikoma tik tuo atveju, kai kartelyje dalyvavusi bendrovė pateikia Komisijai naujos informacijos apie pažeidimo sunkumą ar trukmę, ir netaikoma tais atvejais, kai bendrovė pateikia informacijos, kuri tik sustiprina jau turimus pažeidimo įrodymus. Šiuo klausimu reikia priminti, kad atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo procedūra yra principo, pagal kurį įmonė turi būti baudžiama už bet kokį konkurencijos teisės pažeidimą, išimtis, todėl su ja susijusios nuostatos turi būti aiškinamos siaurai. Be to, reikia pažymėti, kad atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo programos veiksmingumas sumažėtų, jei įmonės nebūtų skatinamos pirmos pateikti Komisijai informaciją apie kartelį.
(Praleista)
Taikymas nagrinėjamu atveju
170 Visų pirma reikia konstatuoti, kad ieškovės neginčija Komisijos nurodytos įvykių eigos nuo 2006 m. liepos mėn. Taigi neginčijama, kad:
– 2006 m. liepos 17 d. ieškovės padarė žodinį pareiškimą,
– 2006 m. liepos 18 d. Samsung pateikė tam tikrų įrodymų,
– 2006 m. liepos 20 d. 9 val. 40 min. Samsung padarė žodinį pareiškimą,
– 2006 m. liepos 20 d. 15 val. 30 min. ieškovės padarė žodinį pareiškimą ir pateikė įrodymų.
171 Darytina išvada, jog tam, kad ieškovės būtų atleistos nuo baudos dalies už 2005 m., jos turi įrodyti, kad informacija, kurią jos pateikė 2006 m. liepos 17 d., atitinka 2002 m. pranešimo apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą 23 dalies b punkto paskutinėje pastraipoje numatytas sąlygas, kaip antai trumpai išdėstytas šio sprendimo 166 punkte. Nepadarius to, ieškovės turėtų įrodyti, pirma, kad, nepaisant Samsung 2006 m. liepos 18 d. ir 20 d. pateiktos informacijos, Komisija nežinojo, jog pažeidimas, už kurį jos buvo nubaustos ginčijamame sprendime, buvo daromas 2005 m., o antra, kad informacija, kurią jos pateikė 2006 m. liepos 20 d., atitinka aptariamas sąlygas.
172 Reikia patikrinti, ar grindžiant šį ieškinio pagrindą pateiktais argumentais ieškovėms pavyko įrodyti, kad jos turėjo būti atleistos nuo baudos dalies už 2005 m.
173 Pirma, ieškovių nuomone, Komisija neteisingai aiškino 2002 m. pranešimo apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą 23 dalies b punkto paskutinę pastraipą, kai reikalavo, kad jos pateiktų pakankamai nagrinėjamas faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų tam, kad būtų atleistos nuo dalies baudos. Iš tikrųjų šio pranešimo tekste, kaip jį aiškino Komisija kitose bylose, numatyta tik tai, jog šie įrodymai turi būti reikšmingi. Be to, Komisija palankiau žiūrėjo į Samsung ir atleido ją nuo baudos remdamasi informacija, kuri nebuvo „kokybiškesnė“ nei informacija, kurią pateikė ieškovės.
174 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, remiantis šio sprendimo 161–168 punktuose paminėtais principais, Komisija teisingai nusprendė, jog informacija, kurią ieškovės pateikė 2006 m. liepos 17 d., buvo pernelyg abstrakti, kad atitiktų nagrinėjamoje nuostatoje numatytas sąlygas taip, kaip aiškinama teismo praktikoje.
175 Iš tikrųjų remiantis 2006 m. liepos 17 d. ieškovių pareiškimu galima konstatuoti, kad ginčijamo sprendimo 467 konstatuojamojoje dalyje Komisija galėjo pagrįstai teigti, jog:
„<…> Šiuo atveju vien 2006 m. liepos 17 d. žodžiu padarytų pareiškimų, iš kurių matyti, kad į 2001 m. spalio 5 d. ir 19 d. susitikimus panašūs susitikimai buvo rengiami iki 2005 m. pradžios ir kad po šios datos dar kurį laiką buvo keičiamasi informacija arba kartais buvo diskutuojama arba tariamasi dėl minimalių kainų ir kainų nustatymo gairių, o kitais atvejais per šiuos susitikimus buvo tik keičiamasi informacija apie kainas, pajėgumus ir gamybą, nepakanka siekiant įrodyti, jog pažeidimas buvo daromas visus 2005 m. Tuo metu, kai [LGD] pateikė tokių įrodymų dėl 2005 m. ir dviejų pirmųjų 2006 m. mėnesių, be kita ko, savo 2006 m. liepos 20 d. pareiškimu, Samsung, kaip prašymo atleisti nuo baudos pareiškėja, 2006 m. liepos 18 d. ir 20 d. pareiškimais buvo jau pakankamai informavusi Komisiją apie tai, kad pažeidimas buvo daromas ir 2005 m. <...>“
176 Kitaip, nei tvirtina ieškovės, negali būti laikoma, kad savo pareiškime jos pateikė konkrečių ir patvirtintų įrodymų, turinčių tiesioginės įtakos pažeidimo trukmei, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 168 punkte nurodytą teismo praktiką, kad pažeidimas buvo daromas visus 2005 m. Iš tikrųjų, nors buvo pareikšta, jog per nuo 2001 m. spalio mėn. iki 2005 m. pradžios vykusius susitikimus buvo keičiamasi informacija apie kainas, rinką ir tiekimo visame pasaulyje sąlygas, taip pat buvo pasikeista informacija apie santykius su tam tikrais klientais; vėliau, jau po šios datos, kalbama tik apie „tam tikrą keitimąsi informacija“ „tam tikrą laiką“, tačiau nepatikslinama, kokio pobūdžio informacija tai buvo. Pareiškime padarytos nuorodos į keitimąsi informacija apie kainas yra susijusios su minėtais susitikimais, kurie vyko nuo 2001 m. iki 2005 m. pradžios. Pareiškime nenurodoma, kad informacija apie kainas buvo keičiamasi po 2005 m. pradžios. Pareiškime taip pat nepatikslinama kada konkrečiai 2005 m. pasikeitė susitikimų pobūdis, tik pažymima, kad toks pasikeitimas įvyko metų pradžioje.
177 Remiantis tuo, darytina išvada, kad ieškovių pareiškime nurodyta informacija apie 2005 m. yra pernelyg abstrakti, kad turėtų tiesioginės įtakos kartelio trukmei.
178 Dėl aplinkybės, kad Komisija pritaikė Samsung švelnesnius kriterijus ir atleido ją nuo visos baudos, pakanka konstatuoti, jog 2002 m. pranešimo apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą 8 dalies b punkte apibrėžtas kriterijus, kuris taikomas nustatant baudą, skiriasi nuo numatytojo šio pranešimo 23 dalies b punkto paskutinėje pastraipoje. Pirmojoje nurodytoje nuostatoje numatyta, kad visiškai atleidžiama nuo baudos ta įmonė, kuri pirmoji pateikia įrodymų, kurie, Komisijos nuomone, leidžia jai konstatuoti kartelį.
179 Aplinkybė, kad kriterijai skiriasi, yra objektyvus pateisinimas, leidžiantis Komisijai vertinti Samsung ir ieškoves skirtingai ir taip pasielgus nepažeisti vienodo požiūrio principo (žr. šio sprendimo 131 punkte minėtą teismo praktiką).
(Praleista)
189 Be to, tiesa, kad paskutinis Samsung pateiktas įrodymas, nurodytas šio sprendimo 187 punkte, nėra paminėtas ginčijamame sprendime, kuris iš esmės grindžiamas ieškovių įrodymais dėl 2005 m. Tačiau aplinkybė, kad ginčijamame sprendime paminėti ne visi Samsung pateikti įrodymai, neturi reikšmės tam, kad ieškovėms darant 2006 m. liepos 20 d. pareiškimą Komisija iš šios įmonės pateiktų duomenų jau žinojo, jog kai kurių kartelio dalyvių dvišaliai kontaktai buvo tęsiami ir 2005 m.
190 Aplinkybė, kad Komisija dažnai naudojosi informacija, kurią ieškovės pateikė 2006 m. liepos 20 d., patvirtina, jog iš tikrųjų šios informacijos įrodomoji vertė buvo didesnė nei Samsung anksčiau pateiktų duomenų vertė. Tačiau būtent dėl šios priežasties Komisija manė, kad ieškovių pateikta informacija turėjo „ženklią papildomąją vertę“, kaip ji suprantama pagal 2002 m. pranešimo apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą 21 ir 22 dalis, ir pateisino baudos sumažinimą 50 %. Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad tokio sumažinimo suteikimo vertinimo kriterijai skiriasi nuo šio sprendimo 166 punkte primintų kriterijų, kuriuos reikia taikyti nustatant, ar dėl 2006 m. liepos 20 d. ieškovių pareiškimo galima buvo atleisti nuo baudos dalies ir už 2005 m.
(Praleista)
192 Ketvirta, dėl aplinkybės, kad Samsung pateikta informacija susijusi ne su „Cristal“ susitikimais“, o tik su dvišaliais kontaktais, reikia pažymėti, jog ginčijamame sprendime, be kita ko, jo 70 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamas pažeidimas apibrėžiamas kaip apimantis ne tik „Cristal“ susitikimus“, bet taip pat dalyvių dvišalius susitikimus ir kontaktus. Todėl šių kontaktų buvimo 2005 m. įrodymai turi reikšmės įrodant, kad ginčijamame sprendime konstatuotas vienas pažeidimas buvo daromas visus šiuos metus.
193 Dėl aplinkybės, kad Samsung pateikti įrodymai nebuvo susiję konkrečiai su ieškovių dalyvavimu kartelyje 2005 m., viena vertus, reikia priminti, jog, kaip pažymėta šio sprendimo 185 punkte, viename iš Samsung pateiktų elektroninių laiškų kalbama apie galimybę pasiteirauti ieškovių dėl jų ketinimų dėl tam tikrų kainų, o tai parodo, kad jos toliau dalyvavo kartelyje. Kita vertus, pagal teismo praktiką įmonė, dalyvavusi darant vieną tęstinį pažeidimą savo veiksmais, atitinkančiais susitarimo ar suderintų veiksmų pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, kuriais buvo siekiama prisidėti prie pažeidimo kaip visumos įgyvendinimo, sąvokas, taip pat gali būti atsakinga už kitų įmonių veiksmus darant tą patį pažeidimą už visą jos dalyvavimo darant tą pažeidimą laikotarpį (2007 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo BASF ir UCB prieš Komisiją, T‑101/05 ir T‑111/05, Rink. p. II‑4949, 160 punktas ir 2012 m. vasario 2 d. Bendrojo Teismo sprendimo Denki Kagaku Kogyo ir Denka Chemicals prieš Komisiją, T‑83/08, 242 punktas).
194 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovių argumentai, kuriais siekiama, kad jos būtų atleistos nuo baudos dalies už 2005 m., nepagrįsti.
195 Šiomis aplinkybėmis galiausiai reikia išnagrinėti papildomą ieškovių argumentą, susijusį su aplinkybe, kad Komisijos suteiktas atleidimas nuo baudos dalies už 2006 m. sausio mėn. reiškia, jog į šį mėnesį nebus atsižvelgta visuose baudos apskaičiavimo etapuose, kiek tai su jomis susiję.
196 Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kaip nurodyta ginčijamo sprendimo lentelėje Nr. 5, apskaičiuodama su ieškovių padaryto pažeidimo trukme susijusį koeficientą Komisija neatsižvelgė į 2006 m. sausio mėn. Iš tikrųjų joms buvo pritaikytas koeficientas 4,16, nors kitoms kartelio dalyvėms buvo pritaikytas visą pažeidimo laikotarpį atitinkantis koeficientas 4,25, suapvalintas į mažesnę pusę.
197 Tačiau siekdama nustatyti su pažeidimu susijusių prekių pardavimo vertę, t. y. vertę, kuria remiantis gautas bazinis dydis baudai apskaičiuoti, Komisija apskaičiavo visų pažeidimo dalyvių viso pažeidimo laikotarpio, įskaitant 2006 m. sausio mėn., vidutinę pardavimų vertę.
198 Todėl Komisija taip pat atsižvelgė į bendrus visų ieškovių pardavimus visu nagrinėjamu laikotarpiu, įskaitant 2006 m. sausio mėn., ir padalijo gautą sumą, suapvalintą į didesnę pusę, iš 4,33, t. y. iš visos pažeidimo laikotarpio trukmės.
199 Reikia priminti, kad, kaip Komisija pripažino ginčijamo sprendimo 468 konstatuojamojoje dalyje, aplinkybė, jog ieškovės buvo atleistos nuo baudos dalies už 2006 m., reiškia, kad apskaičiuojant ieškovėms skirtiną baudą į jas turi būti žiūrima taip, lyg jos būtų dalyvavusios darant pažeidimą nuo 2001 m. spalio 5 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. Aiškinant kuo įmanoma labiau atsižvelgiant į 2002 m. pranešimo apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą 23 dalies b punkto paskutinės pastraipos tekstą, nustatant minėtos baudos dydį neturi būti atsižvelgta į po 2005 m. gruodžio 31 d. įvykusias aplinkybes.
200 Tačiau dėl savo požiūrio į ieškoves Komisija nepaisė savo pačios įsipareigojimo neatsižvelgti į laikotarpį, už kurį pagal 2002 m. pranešimo apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą 23 dalies b punkto paskutinę pastraipą buvo suteiktas atleidimas nuo dalies baudos.
201 Šioje nuostatoje nenumatyta, kad tik apskaičiuodama su pažeidimo trukme susijusį koeficientą Komisija turi atsiriboti nuo aplinkybių, dėl kurių suteiktas minėtas atleidimas nuo baudos; jos apimtis yra platesnė ir pagal ją numatyta neatsižvelgti į minėtas aplinkybes, kiek tai susiję su visais baudos nustatymo aspektais, įskaitant reikšmingų pardavimų vidutinės vertės apskaičiavimą. Iš esmės atleidimas nuo dalies baudos, kaip antai numatytasis 2002 m. pranešime apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą, tėra „teisinė fikcija“, pagal kurią apskaičiuodama baudą Komisija turi samprotauti taip, lyg nuo dalies baudos atleista įmonė nebūtų dalyvavusi darant pažeidimą laikotarpiu, už kurį buvo atleista nuo baudos.
202 Dėl šios priežasties reikia atmesti Komisijos teiginį, kad atleidimas nuo dalies baudos neturi jokios įtakos tam tikrų arba kelerių referencinių metų, naudojamų apskaičiuojant pardavimų, turinčių reikšmės nustatant bazinį baudos dydį, vertę, pasirinkimui, nes ši vertė reikalinga tik vertinant kartelio dalyvio galimybę padaryti žalos.
203 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia pritarti šio ieškinio pagrindo daliai, kurioje tvirtinama, kad apskaičiuodama ieškovėms skirtiną baudą ir nustatydama jų pardavimų vertę Komisija neteisingai atsižvelgė į 2006 m. sausio mėn.
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su tuo, kad apskaičiuodama baudą Komisija neteisingai atsisakė ieškovių bendradarbiavimą vertinti kaip lengvinančią aplinkybę
(Praleista)
205 Pagal 2006 m. gairių 29 punkto ketvirtą įtrauką lengvinančia aplinkybe, dėl kurios gali būti sumažinta bauda, gali būti laikomas faktas, kad „susijusi įmonė veiksmingai bendradarbiauja su Komisija kitose nei [2002 m.] pranešimo apie atleidimą nuo baudų [ar jų sumažinimą] taikymo srityse ir plačiau, nei reikalauja jos teisiniai įsipareigojimai bendradarbiauti“.
206 Šiuo klausimu darytina išvada, kad ši nuostata turi būti aiškinama taip, jog ja pagal 2002 m. pranešimą apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą ir pagal 2006 m. gaires neleidžiama įmonei du kartus mažinti baudą už tą patį bendradarbiavimą su Komisiją.
207 Iš teismo praktikos matyti, kad, kalbant apie pažeidimus, kurie patenka į 2002 m. pranešimo apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą taikymo sritį, suinteresuotasis asmuo iš esmės negali pagrįstai kaltinti Komisijos, kad ši neatsižvelgė į jo bendradarbiavimo, nepatenkančio į minėto pranešimo taikymo sritį, intensyvumą kaip į lengvinančią aplinkybę (šiuo klausimu žr. 2006 m. kovo 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo BASF prieš Komisiją, T‑15/02, Rink. p. II‑497, 586 punktą ir 2011 m. liepos 14 d. Bendrojo Teismo sprendimo Arkema France prieš Komisiją, T‑189/06, Rink. p. II‑5455, 178 punktą). Kadangi Komisija atsižvelgė į ieškovių bendradarbiavimą, nes sumažino baudą pagal 2002 m. pranešimą apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą, negalima jos pagrįstai kaltinti tuo, jog ji papildomai nesumažino ieškovėms skirtos baudos ne pagal minėtą pranešimą.
208 Darytina išvada, kad teismo praktika, pagal kurią išimtiniais atvejais Komisija privalo sumažinti įmonės baudą remdamasi 2006 m. gairių 29 punkto ketvirta įtrauka (šiuo klausimu žr. minėto 2011 m. gegužės 17 d. Sprendimo Arkema France prieš Komisiją 170 punktą ir minėto Sprendimo Transcatab prieš Komisiją 330 punktą), turi būti aiškinama taip, kad tokios situacijos reiškia, jog atitinkamos įmonės bendradarbiavimas yra platesnis, nei reikalauja jos teisiniai įsipareigojimai bendradarbiauti, tačiau neleidžia baudos sumažinti pagal 2002 m. pranešimą apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą.
209 Kadangi Komisija kaltina ieškoves dėl dalyvavimo kartelyje, šiuo atveju neginčijama, kad tai yra pažeidimas, patenkantis į 2002 m. pranešimo apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą taikymo sritį (pagal analogiją žr. 2005 m. birželio 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. prieš Komisiją, C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P, Rink. p. I‑5425, 381 punktą).
210 Be to, neginčijama, kad pagal minėtą pranešimą bauda ieškovėms buvo sumažinta.
211 Šiomis aplinkybėmis dėl lengvinančios aplinkybės bauda ieškovėms galėtų būti sumažinta papildomai tik esant kitokiam bendradarbiavimui nei bendradarbiavimas, į kurį jau buvo atsižvelgta pagal 2002 m. pranešimą apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą, ir jeigu jis atitiktų 2006 m. gairių 29 punkto ketvirtos įtraukos taikymo sąlygas.
(Praleista)
Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, susijusio su Japonijos LCD tiekėjų neįtraukimu į procedūrą
(Praleista)
Dėl vieno tęstinio pažeidimo sampratos
(Praleista)
220 Pirmiausia reikia priminti, kad vieno pažeidimo sąvoka apima situaciją, kai kelios įmonės dalyvavo darant pažeidimą, kurį sudarė tęstinis elgesys siekiant vieno ekonominio tikslo – iškreipti konkurenciją, arba atskiri pažeidimai, kuriuos tarpusavyje sieja tas pats tikslas (visų elementų tikslas bendras) ir tie patys subjektai (tos pačios įmonės, žinančios, kad dalyvauja siekdamos bendro tikslo) (žr. 2010 m. balandžio 28 d. Bendrojo Teismo sprendimo Amann & Söhne ir Cousin Filterie prieš Komisiją, T‑446/05, Rink. p. II‑1255, 89 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
221 Toliau reikia pažymėti, kad SESV 101 straipsnio 1 dalis gali būti pažeista ne tik atskiru veiksmu, bet ir keliais veiksmais arba tęstiniu elgesiu. Šio aiškinimo negalima ginčyti motyvuojant tuo, kad vienas ar daugiau šių kelių veiksmų ar tęstinio elgesio elementų galėtų savaime ir atskirai sudaryti minėtos nuostatos pažeidimą. Jei įvairiais veiksmais vykdomas bendras planas, nes siekiama tokio paties tikslo, kuris iškreipia konkurenciją bendrojoje rinkoje, Komisija turi teisę nustatyti atsakomybę už tokius veiksmus pagal dalyvavimą darant aptariamą pažeidimą apskritai (žr. minėto Sprendimo Amann & Söhne ir Cousin Filterie prieš Komisiją 90 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
222 Šiuo klausimu, pirma, reikia pažymėti, kad nors pagal šią teismo praktiką Komisijai leidžiama per vieną procedūrą ir vienu sprendimu patraukti atsakomybėn už kelis veiksmus, kurie galėjo būti atlikti atskirai, ja Komisija neįpareigojama taip elgtis. Iš principo Komisijos negalima kaltinti tuo, kad ji atskirai patraukė atsakomybėn už įvairius veiksmus, kuriuos galėjo sujungti į vieną tęstinį pažeidimą. Be to, bet kuris toks veiksmas galėjo apimti kelis pažeidimus.
223 Iš to matyti, kad Komisija turi didelę diskreciją nustatyti savo vykdomų procedūrų apimtį. Remiantis teismo praktika, ji negali būti įpareigota nustatyti absoliučiai bet kurį antikonkurencinį elgesį ir patraukti atsakomybėn už jį, o Sąjungos teismai negali būti įpareigoti nuspręsti (net vien baudos sumažinimo tikslu), kad, atsižvelgdama į turimus įrodymus, Komisija turi nustatyti, jog konkrečiu laikotarpiu konkreti įmonė padarė pažeidimą (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Tokai Carbon ir kt. prieš Komisiją 369 ir 370 punktus).
224 Šią diskreciją kontroliuoja teismai. Tačiau iš teismo praktikos matyti, kad tik įrodžius, jog Komisija be jokios objektyvios priežasties pradėjo dvi atskiras procedūras, susijusias su viena faktine situacija, jos pasirinkimas gali būti pripažintas piktnaudžiavimu įgaliojimais (šiuo klausimu žr. 2010 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Alrosa, C‑441/07 P, Rink. p. I‑5949, 89 punktą).
225 Šioje byloje Komisija nusprendė, kad neturėjo arba dar neturi pakankamai įrodymų dėl Japonijos tiekėjų, ir pasirinko netraukti jų atsakomybėn kartu su ieškovėmis ir kitomis ginčijamo sprendimo adresatėmis. Ši aplinkybė yra objektyvi priežastis, kuri pateisina Komisijos pasirinkimą. Savaime suprantama, kad vykdydama dėl Japonijos tiekėjų pradėtą procedūrą Komisija ieškovių atžvilgiu privalo laikytis, be kita ko, ne bis in idem principo.
(Praleista)
228 Šioje byloje visų pirma reikia pažymėti, kad pažeidimą, kuriuo Komisija kaltina ginčijamo sprendimo adresates, sudaro aplinkybė, jog jos dalyvavo, pirma, „Cristal“ susitikimuose“, per kuriuos nustatydavo LCD, dėl kurių sudarytas kartelis, minimalias kainas, aptardavo planuojamas kainas, kad būtų išvengta jų sumažėjimo, ir derino kainų padidinimus ir gamybos apimtis, o antra, dvišaliuose susitikimuose dėl klausimų, kurie buvo nagrinėjami per „Cristal“ susitikimus“ (žr. šio sprendimo 20 punktą).
229 Ieškovės pripažįsta, kad Japonijos tiekėjai dalyvavo ne „Cristal“, o kituose susitikimuose, kuriuose ginčijamo sprendimo adresatės nedalyvavo.
230 Net darant prielaidą, kad Japonijos tiekėjai, vieni ar kartu su ginčijamo sprendimo adresatėmis, taip pat buvo sudarę kartelį, kuriuo tikslas – iškreipti konkurenciją dėl LCD kainų, negalima daryti išvados, kad jų strategiją siekiant šio tikslo sudaro tas pats bendras planas ir jos taiko tuos pačius metodus kaip ir ginčijamo sprendimo adresatės.
231 Bendro plano ir bendrų metodų įrodymų nebuvimas yra objektyvi priežastis, leidžianti Komisijai patraukti atsakomybėn už ieškovių padarytą pažeidimą neįtraukiant į šią procedūrą pažeidimo, kuri galbūt padarė Japonijos tiekėjai.
(Praleista)
234 Be to, reikia atmesti ieškovių argumentą, grindžiamą aplinkybe, kad Bendrajame Teisme pateiktuose rašytiniuose dokumentuose Komisija tvirtino, jog būtent siekdama laikytis 2007 m. spalio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendime Pergan Hilfsstoffe für industrielle Prozesse prieš Komisiją (T‑474/04, Rink. p. II‑4225, 72–81 punktai) įtvirtintų principų ji nepadarė ginčijamame sprendime nė vienos nuorodos į Japonijos tiekėjus, nors jie buvo paminėti pranešime apie kaltinimus, net ir nebūdami jo adresatai.
235 Šiuo klausimu reikia priminti, kad iš minėto Sprendimo Pergan Hilfsstoffe für industrielle Prozesse prieš Komisiją iš tikrųjų matyti, jog siekdama laikytis nekaltumo prezumpcijos reikalavimų Komisija savo sprendimuose turi vengti daryti nuorodas, kuriomis įmonė būtų apkaltinta pažeidimu, jei šio sprendimo rezoliucinė dalis nėra skirta šiai įmonei. Tačiau aplinkybė, kad taikydama minėtame sprendime įtvirtintus principus Komisija nepaminėjo ginčijamame sprendime Japonijos tiekėjų, reiškia tik tai, jog ji laikėsi šių tiekėjų nekaltumo prezumpcijos. Kita vertus, nuorodos nebuvimas negali būti aiškinamas taip, kad Komisija pateikė nuomonę, nors ir netiesiogiai, dėl Japonijos tiekėjų dalyvavimo atliekant antikonkurencinius veiksmus, susijusius su LCD, dėl kurių sudarytas kartelis.
(Praleista)
Dėl tariamo pareigos motyvuoti pažeidimo
(Praleista)
238 Šiuo klausimu reikia priminti, kad Komisija neturėjo jokios pareigos ginčijamame sprendime pateikti priežasčių, kodėl Japonijos tiekėjai nebuvo patraukti atsakomybėn. Iš tiesų pareiga motyvuoti aktą negali apimti jį priėmusios institucijos pareigos motyvuoti, kodėl ji trečiųjų šalių atžvilgiu nepriėmė panašių aktų (2004 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo JFE Engineering ir kt. prieš Komisiją, T‑67/00, T‑68/00, T‑71/00 ir T‑78/00, Rink. p. II‑2501, 414 punktas ir 2006 m. liepos 4 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Hoek Loos prieš Komisiją, T‑304/02, Rink. p. II‑1887, 63 punktas). Todėl reikia atmesti ieškovių argumentus.
Dėl tariamų teisinio saugumo ir ne bis in idem principų pažeidimų
(Praleista)
242 Šiuo atveju ieškovės negali remtis ne bis in idem principu, nes jų ieškinys pateiktas dėl sprendimo, kuriuo užbaigiama pirmoji Komisijos jų atžvilgiu pradėta procedūra dėl pažeidimo, susijusio su LCD, dėl kurių sudarytas kartelis. Šiuo principu galima remtis tik prieš sprendimą, kuriuo užbaigiama galima antroji procedūra, kurį būtų susijusi su tuo pačiu pažeidimu. Tačiau šis principas neturi jokios reikšmės ginčijamam sprendimui, kurio buvimas yra sine qua non sąlyga tam, kad nagrinėjamu principu būtų galima remtis, kiek tai susiję su antrąja procedūra.
243 Ieškovių teisinis saugumas užtikrinamas aplinkybe, kad bet kuris Komisijos sprendimas, kuriuo jos būtų traukiamos atsakomybėn už tą patį pažeidimą, kaip antai nurodytą ginčijamame sprendime, prieštarautų ne bis in idem principui. Akivaizdu, kad šio principo negali būti laikomasi prevencijos tikslais, nagrinėjant šį dėl ginčijamo sprendimo pateiktą ieškinį.
244 Aplinkybė, kad Komisija pradėjo procedūrą dėl Japonijos tiekėjų, per kurią paprašė informacijos iš ieškovių, neturi jokios įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui arba ieškovėms skirtos baudos dydžiui. Iš tikrųjų aplinkybė, kad dėl ginčijamame sprendimo konstatuoto pažeidimo ieškovės buvo patrauktos atsakomybėn, nepašalina jų pareigos bendradarbiauti su Komisija per procedūrą, kai gali būti nustatytas kitų įmonių ar net jų pačių padarytas pažeidimas, jei Komisijos šiuo tikslu nustatyti faktai skiriasi nuo faktų, kuriais pagrįstas ginčijamas sprendimas, nes minėtas sprendimas nesusijęs su Japonijos tiekėjais.
(Praleista)
Dėl tariamo proporcingumo principo pažeidimo
(Praleista)
248 Reikia pažymėti, kad baudos proporcingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į visas pažeidimo aplinkybes (žr. 2005 m. lapkričio 29 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo SNCZ prieš Komisiją, T‑52/02, Rink. p. II‑5005, 58 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Tačiau ieškovių nurodyta grėsmė patirti papildomų išlaidų dėl Komisijos, be kita ko, prieš Japonijos tiekėjus pradėtos antros procedūros negali būti laikoma su ginčijamame sprendime konstatuotu ieškovių padarytu pažeidimu susijusia aplinkybe.
(Praleista)
Neribotos jurisdikcijos įgyvendinimas
252 Prašydamos Bendrojo Teismo ne tik iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą, bet ir sumažinti Komisijos joms skirtą baudą, ieškovės remiasi aplinkybe, kad Komisija padarė šiame sprendime išnagrinėtuose ieškinio pagrinduose nurodytų klaidų, o kiek tai susiję su Japonijos LCD tiekėjų neįtraukimu į procedūrą, – taip pat nuostoliais, kurių ieškovės gali patirti pradėjus procedūrą dėl šių tiekėjų.
253 Išnagrinėjus ieškovių nurodytus ieškinio pagrindus matyti, kad vienintelė Komisijos nustatant ieškovėms skirtiną baudą padaryta klaida yra ta, jog apskaičiuodama jų pardavimų vertės vidurkį ji atsižvelgė į 2006 m. sausio mėn. (šio sprendimo 195–203 punktai). Be to, dėl šio sprendimo 244 punkte išdėstytų priežasčių Komisijos pradėta procedūra dėl Japonijos tiekėjų nelaikytina aplinkybe, dėl kurios ieškovės patiria nuostolių. Kad ir kaip būtų, ši aplinkybė neturėjo įtakos ieškovių padaryto pažeidimo sunkumui ir trukmei.
254 Šiomis aplinkybėmis reikia išnagrinėti ieškovių prašymą, kad Bendrasis Teismas ištaisytų su 2006 m. sausio mėn. susijusią klaidą ir atitinkamai sumažintų baudą, kurią joms skyrė Komisija.
255 Reikia priminti, kad Komisijos priimtų sprendimų teisėtumo kontrolę papildo neribota jurisdikcija, kuri Sąjungos teismui suteikta 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [EB] 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 31 straipsnyje, remiantis SESV 261 straipsniu. Ši jurisdikcija, be paprastos sankcijos teisėtumo kontrolės, suteikia teismui teisę pakeisti Komisijos vertinimą savuoju, todėl ir panaikinti, sumažinti ar padidinti skirtą vienkartinę arba periodinę baudą.
256 Todėl naudodamasis neribota jurisdikcija Bendrasis Teismas savo sprendimo priėmimo dieną turi įvertinti, ar ieškovėms buvo skirta bauda, kurios dydis tinkamai atspindi nagrinėjamo pažeidimo sunkumą ir trukmę (šiuo klausimu žr. 2012 m. rugsėjo 27 d. Bendrojo Teismo sprendimo Shell Petroleum ir kt. prieš Komisiją, T‑343/06, 117 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
257 Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad šalys sutaria dėl aplinkybės, jog 2006 m. sausio mėn. neįtraukimas apskaičiuojant ieškovių reikšmingų pardavimų vertės vidurkį lėmė tai, kad taikant šiam vidurkiui tą patį metodą, kaip antai taikytą ginčijamame sprendime, ieškovėms skirtinos baudos dydis yra 210 000 000 EUR.
258 Todėl, nesant kitų veiksnių, galinčių pateisinti didesnį ginčijamu sprendimu ieškovėms skirtos baudos sumažinimą, ir atsižvelgus į visas bylos aplinkybes šią baudą reikia sumažinti iki 210 000 000 EUR.
259 Be to, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti likusius ieškinyje pateiktus reikalavimus.
(Praleista)
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)
nusprendžia:
1. Nustatyti, kad 2010 m. gruodžio 8 d. Komisijos sprendimo C (2010) 8761 galutinis dėl procedūros pagal [SESV] 101 straipsnį ir Europos ekonominės erdvės susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/39.309 – LCD) 2 straipsnyje LG Display Co. Ltd ir LG Display Taiwan Co. Ltd solidariai skirtos baudos dydis yra 210 000 000 EUR.
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. LG Display ir LG Display Taiwan padengia savo ir tris ketvirtadalius Europos Komisijos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
4. Komisija padengia ketvirtadalį savo bylinėjimosi išlaidų.
Paskelbta 2014 m. vasario 27 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.