2024 m. vasario 26 d. BdM Banca SpA, buvusios Banca Popolare di Bari SpA, pateiktas apeliacinis skundas dėl 2023 m. gruodžio 20 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-415/21 Banca Popolare di Bari / Komisija
(Byla C-145/24 P)
Proceso kalba: italų
Šalys
Apeliantė: BdM Banca SpA, buvusi Banca Popolare di Bari SpA, atstovaujama advokatų A. Zoppini, D. Gallo, G. Parisi
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apeliantės reikalavimai
Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:
(i) panaikinti 2023 m. gruodžio 20 d. Bendrojo Teismo sprendimą, priimtą byloje T-415/21, EU:T:2023:833, tiek, kiek Bendrasis Teismas:
a) pripažino ieškinį dėl žalos, susijusios su darbuotojų skaičiaus mažinimu, atlyginimo nepriimtinu;
b) nepripažino Komisijos neteisėtų veiksmų pakankamai šiurkščiu pažeidimu;
c) nepriėmė sprendimo dėl Banca patirtos žalos egzistavimo, taip pat dėl jos kiekybinio įvertinimo, ir konstatavo, kad nėra priežastinio ryšio tarp Komisijos neteisėtų veiksmų ir Banca patirtos žalos;
(ii) pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnį atitinkamai:
a) priimti galutinį sprendimą dėl ginčo ir, remiantis visais pirmosios instancijos teisme pateiktuose gynybos dokumentuose išdėstytais motyvais, taip pat kiek tai susiję su žalos egzistavimu bei jos kiekybiniu įvertinimu, įpareigoti Sąjungą, atstovaujamą Komisijos, kompensuoti apeliantei 203,3 mln. EUR sumą turtinės žalos atlyginimo, taip pat pagrįstą tinkamai apskaičiuotą sumą neturtinei žalai, padarytai sprendimu, atlyginti ir bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas;
b) nepatenkinus šio reikalavimo, grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl apeliantės prašymo.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė remiasi toliau nurodytais pagrindais.
I Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnio 1 dalies antro sakinio pažeidimas tiek, kiek Bendrasis Teismas pripažino ieškinį dėl žalos, susijusios su darbuotojų skaičiaus mažinimu, atlyginimo nepriimtinu. Konkrečiai kalbant, Bendrasis Teismas klaidingai taikė šią nuostatą, nes BdM Banca SpA nurodyta žala akivaizdžiai negalėjo būti laikoma momentine, ji materializavosi tik laikui bėgant, konkrečiai – kaip kredito įstaigos darbuotojų skaičiaus mažinimas.
II SESV 340 straipsnio 2 dalies pažeidimas tiek, kiek Bendrasis Teismas nepripažino Komisijos neteisėtų veiksmų pakankamai šiurkščiu pažeidimu. Konkrečiai kalbant, Bendrasis Teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad Komisija neturėjo jokios diskrecijos dėl SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo, ir atitinkamai nustatyti bei pripažinti, kad Komisija „pakankamai šiurkščiai pažeidė“ tą nuostatą. Bet kuriuo atveju, viena vertus, Bendrasis Teismas negalėjo remtis faktiniu ir teisiniu bylos dalyko sudėtingumu kaip kriterijumi siekiant įvertinti pakankamai aiškų pažeidimą1 , nes kriterijus dėl minėto sudėtingumo yra nekintamas juripsrudencijos nagrinėjant apeliacinius skundus dėl Komisijos sprendimų veiksnys, nors abejotina, ar jis galėtų būti naudojamas apeliaciniame skunde dėl deliktinės atsakomybės ir iš tiesų neatrodo, kad Teisingumo Teismas kada nors būtų juos naudojęsis šiame kontekste. Kita vertus, ir visų pirma, jei tokių motyvų perkėlimas taip pat galėtų būti pripažintas ieškinio dėl deliktinės atsakomybės kontekste, reikėtų pažymėti, kad šį tariamą sudėtingumą jau atmetė Bendrasis Teismas, priėmęs 2019 m. kovo 19 d. sprendimą, ir vėliau – Teisingumo Teismas, priėmęs 2021 m. kovo 2 d. sprendimą.
III SESV 340 straipsnio 2 dalies ir Europos Sąjungos Bendrojo Teismo procedūros reglamento 91 straipsnio e punkto bei 96 straipsnio pažeidimas tiek, kiek Bendrasis Teismas nusprendė, kad nėra priežastinio ryšio tarp Komisijos neteisėtų veiksmų ir BdM Banca SpA patirtos žalos. Konkrečiai kalbant, atmesdamas priežastinio ryšio egzistavimą dėl to, kad BdM Banca SpA neatskyrė savo klientų nuo Tercas klientų, Bendrasis Teismas pažeidė SESV 340 straipsnio 2 dalį, nes nusprendė, kad minėta aplinkybė šiuo atveju yra nereikšminga, kadangi po to, kai Tercas buvo įtraukta į BdM Banca SpA (tuo metu – Banca Popolare di Bari) sudėtį, tapo neįmanoma atskirti vieno ir kito subjekto klientų. Be to, Bendrasis Teismas klaidingai taikė SESV 340 straipsnį, kai nusprendė, kad FITD savanoriško įsikišimo Tercas naudai nuostata buvo aplinkybė, dėl kurios tapo įmanoma nutraukti priežastinį ryšį, atsižvelgiant į tai, kad paskutinis atsarginis sprendimas, žiūrint iš BdM Banca SpA klientų perspektyvos, pasirodė daug sudėtingesnis nei ankstesniame pramonės plane numatytas scenarijus, todėl faktiškai susiklosčiusi situacija (taip pat po to, kai ją plačiai nušvietė žiniasklaida) sukėlė netikrumo būseną dėl teigiamo Tercas ir Caripe įtraukimo poveikio ir bendrai dėl BdM Banca SpA galimybių pasiekti savo strateginius tikslus ekonominės ir finansinės pusiausvyros sąlygomis, kaip apie tai buvo pridėta ir dokumentuota pačios BdM Banca SpA pirmosios instancijos sprendime. Paskui Bendrasis Teismas klaidingai rėmėsi savo ankstesniu sprendimu byloje Fondazione Cassa di Risparmio di Pesaro, kurioje iš tikrųjų buvo nagrinėjamas ginčas dėl to, kad Komisija apsiribojo abejonėmis dėl pagalbos buvimo, bet nepriėmė jokio sprendimo, o šiuo atveju Komisija priėmė privalomą sprendimą. Bendrasis Teismas taip pat suklydo teigdamas, kad, be sprendimo, buvo ir kitų veiksnių, kurie prisidėjo prie BdM Banca SpA patirtos žalos atsiradimo, nes tai, kad įvyko kiti įvykiai, galėję turėti įtakos žalai, dėl kurios skundžiasi BdM Banca SpA, nepanaikina Komisijos atsakomybės ir priežastinio ryšio egzistavimo, o daugiausiai gali turėti įtakos kompensacijos apskaičiavimui. Galiausiai Bendrojo Teismo teiginys yra apodiktinis, nes jis apsiribojo tvirtinimu, kad apeliantės pateiktos ekspertų ataskaitos iš esmės nepatikimos, kadangi jos buvo pagrįstos BdM Banca SpA pateiktais įrodymais, atsižvelgiant į tai, kad nesant įvairių Komisijos pateiktų įrodymų ir nemanius, kad tikslinga prašyti eksperto išvados, kaip to reikalaujama pagal procedūrines taisykles, akivaizdu, kad Bendrasis Teismas turėjo remtis apeliantės pateiktomis ekspertų išvadomis.
____________
1 2015 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimas (ES) 2016/1208 dėl valstybės pagalbos (SA.39451 (2015/C) (buvęs 2015/NN)), kurią Italija suteikė
Banca Tercas (OL L 203, 2016, p. 1).