BENDROJO TEISMO (aštuntoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS
2022 m. vasario 2 d.(*)
„Konkurencija – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkos – Sprendimas atmesti skundą – Sąjungos intereso nebuvimas – Valstybės veiksmais grindžiama išimtis – Pareiga atlikti kruopštų tyrimą – Procesinės teisės pagal Reglamentą (EB) Nr. 773/2004“
Byloje T-399/19
Polskie Górnictwo Naftowe i Gazownictwo S.A., įsteigta Varšuvoje (Lenkija), atstovaujama radca prawny K. Karasiewicz, advokatų T. Kaźmierczak, K. Kicun ir P. Moskwa,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą B. Ernst, G. Meessen ir J. Szczodrowski,
atsakovę,
palaikomą
Gazprom PJSC, įsteigtos Maskvoje (Rusija),
ir
Gazprom export LLC, įsteigtos Sankt Peterburge (Rusija),
atstovaujamų advokatų J. Karenfort, J. Hainz, B. Evtimov, N. Tuominen, J. Heithecker ir solicitor D. O’Keeffe,
įstojusių į bylą šalių,
dėl pagal SESV 263 straipsnį pateikto prašymo panaikinti 2019 m. balandžio 17 d. Komisijos sprendimą C(2019) 3003 final dėl skundo atmetimo (byla AT.40497 – Dujų kaina Lenkijoje),
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji išplėstinė kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas M. van der Woude, teisėjai J. Svenningsen (pranešėjas), R. Barents, C. Mac Eochaidh ir T. Pynnä,
posėdžio sekretorė M. Zwozdziak-Carbonne, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2021 m. gegužės 20 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovė Polskie Górnictwo Naftowe i Gazownictwo S.A. yra PGNiG grupės, kuri vykdo veiklą dujų ir naftos sektoriuje, daugiausia Lenkijoje, patronuojančioji bendrovė. Ši grupė, be kita ko, vykdo dujų ir žalios naftos žvalgybą ir gavybą, taip pat importuoja, parduoda ir tiekia dujas.
2 Ieškovė prašo panaikinti 2019 m. balandžio 17 d. Europos Komisijos sprendimą C(2019) 3003 final dėl skundo atmetimo (byla AT.40497 – Dujų kaina Lenkijoje) (toliau – ginčijamas sprendimas); šis sprendimas priimtas dėl skundo, kurį ieškovė pateikė dėl Gazprom PJSC ir jos patronuojamųjų bendrovių, tarp jų Gazprom export LLC (toliau kartu – Gazprom).
Dėl procedūrų bylose AT.39816 ir AT.40497
3 2011–2015 m. Komisija ėmėsi kelių priemonių, siekdama ištirti Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkų veikimą ir, visų pirma atsižvelgiant į SESV 102 straipsnyje įtvirtintą draudimą piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, išnagrinėti tam tikrų Gazprom veiksmų, turinčių įtakos šioms rinkoms, konkrečiai – Bulgarijos, Čekijos Respublikos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos (toliau kartu – atitinkamos VREV), atitiktį konkurencijai. Šiomis aplinkybėmis Komisija, be kita ko, išsiuntė ieškovei prašymus pateikti informacijos. Tą tyrimą atitinkanti administracinė procedūra buvo užregistruota kaip „Byla AT.39816 – Gamintojų grandies dujų tiekimas Vidurio ir Rytų Europoje“ (toliau – byla AT.39816).
4 Toje byloje pradėjus 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101] ir [102] straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 11 straipsnio 6 dalyje ir 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal [SESV 101] ir [102] straipsnius tvarkos (OL L 123, 2004, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 81) 2 straipsnyje numatytą procedūrą, 2015 m. balandžio 22 d. Komisija, vadovaudamasi Reglamento Nr. 773/2004 10 straipsniu, išsiuntė Gazprom prieštaravimo pareiškimą (toliau – PP). Tame pareiškime Komisija pirmiausia padarė išvadą, kad Gazprom užima dominuojančią padėtį didmeninio dujų tiekimo atitinkamų VREV nacionalinėse rinkose ir, pažeisdama SESV 102 straipsnį, piktnaudžiauja šia padėtimi, nes vykdo antikonkurencinę strategiją, siekdama suskaidyti ir atskirti šias rinkas, taigi, ir užkirsti kelią laisvam dujų judėjimui šiose šalyse.
5 Komisija manė, kad ši Gazprom strategija apima tris antikonkurencinių veiksmų, turinčių įtakos jos klientams atitinkamose VREV, grupes, t. y. veiksmus, grindžiamus tuo, kad, pirma, su didmenininkais ir tam tikrais pramoniniais klientais atitinkamose VREV sudarytose dujų tiekimo sutartyse Gazprom nustatė teritorinius apribojimus, antra, šie teritoriniai apribojimai leido Gazprom taikyti nesąžiningą kainų nustatymo politiką penkiose iš atitinkamų VREV, t. y. Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje, ir, trečia, kiek tai susiję su Bulgarija ir Lenkija, Gazprom savo dujų tiekimą susiejo su sąlyga, kad didmenininkai suteiks tam tikrų garantijų dėl dujų perdavimo infrastruktūros. Kalbant konkrečiai apie Lenkiją, pažymėtina, kad šios garantijos buvo susijusios su Lenkijos didmenininkės, t. y. ieškovės, sutikimu, kad Gazprom labiau kontroliuotų Yamal dujotiekio Lenkijos atkarpos (vieno iš pagrindinių tranzitinių dujotiekių Lenkijoje) valdymą (toliau – prieštaravimai Yamal).
6 2015 m. rugsėjo 29 d. Gazprom atsakė į PP ir užginčijo Komisijos iškeltas konkurencijos problemas. Toliau ginčydama šias problemas, ji 2017 m. vasario 14 d. pateikė įsipareigojimų projektą pagal Reglamento Nr. 1/2003 9 straipsnį.
7 2017 m. kovo 16 d. Komisija, siekdama toje pačioje byloje AT.39816 gauti suinteresuotųjų šalių pastabas dėl šio įsipareigojimų projekto, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė Komunikatą pagal Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 4 dalį (OL C 81, 2017, p. 9), jame buvo pateikta bylos AT.39816 santrauka ir išdėstytas esminis šio įsipareigojimų projekto turinys, taip pat minėtoms šalims buvo suteiktas nuo tos dienos skaičiuojamas septynių savaičių laikotarpis pastaboms pateikti (toliau – rinkos tyrimas). Tada, be kita ko, ieškovė, Urząd Regulacji Energetyki (Lenkijos energetikos reguliavimo tarnyba, toliau – Lenkijos tarnyba) pirmininkas ir Yamal dujotiekio Lenkijos atkarpos operatorė Gaz-System S.A. pateikė pastabas.
8 2017 m. kovo 9 d., jau vykstant Komisijos pradėtai administracinei procedūrai byloje AT.39816, ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 773/2004 5 straipsniu, pateikė skundą, jame paminėjo bylą AT.39816 ir nurodė Gazprom piktnaudžiavimo veiksmus (toliau – skundas).
9 2017 m. kovo 29 d. Komisija patvirtino gavusi skundą; vėliau jis per atskirą procedūrą buvo užregistruotas taip: „AT.40497 – Dujų kaina Lenkijoje“ (toliau – byla AT.40497).
10 2017 m. kovo 31 d. ieškovei skirtame rašte Komisija pažymėjo, kad skunde nurodyti veiksmai sutampa su veiksmais, su kuriais yra susijęs įsipareigojimų projektas, ir pasiūlė jai pateikti pastabas per rinkos tyrimą. Kai buvo pratęstas nustatytas terminas, 2017 m. gegužės 19 d. ieškovė pateikė savo pastabas dėl šio projekto, kaip paminėta šio sprendimo 7 punkte.
11 2017 m. gegužės 15 d. Gazprom pateikė Komisijai savo pastabas dėl skundo byloje AT.40497.
12 2018 m. sausio 23 d. Komisija, remdamasi Reglamento Nr. 773/2004 7 straipsnio 1 dalimi, raštu nurodė ieškovei, kad ketina atmesti skundą, ir pasiūlė jai per keturias savaites pateikti savo nuomonę (toliau – raštas dėl ketinimo atmesti). Be to, šiomis aplinkybėmis Komisija pateikė ieškovei nekonfidencialią PP byloje AT.39816 versiją ir nekonfidencialią Gazprom pastabų dėl šio skundo versiją.
13 2018 m. kovo 2 d. ieškovė, atsakydama į raštą dėl ketinimo atmesti, pateikė pastabas. Ieškovė ne tik išreiškė nepasitenkinimą minėtame rašte padarytomis preliminariomis išvadomis, bet ir, be kita ko, teigė mananti, kad negavo visų dokumentų, kuriais buvo grindžiama Komisijos pozicija, ir kad jai pateiktoje nekonfidencialioje PP byloje AT.39816 versijoje nebuvo tam tikrų būtinų dalių.
14 Kai Gazprom pateikė po rinkos tyrimo iš dalies pakeistą įsipareigojimų projektą, 2018 m. gegužės 24 d. Komisija byloje AT.39816 priėmė Sprendimą C(2018) 3106 final dėl procedūros pagal SESV 102 straipsnį ir EEE susitarimo 54 straipsnį (byla AT.39816 – Gamintojų grandies dujų tiekimas Vidurio ir Rytų Europoje); jame ji patvirtino ir pripažino privalomais Gazprom įsipareigojimus ir užbaigė administracinę procedūrą toje byloje, padariusi išvadą, kad nebėra pagrindo imtis veiksmų dėl PP nurodyto piktnaudžiavimo. 2018 m. spalio 15 d. ieškovė Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį dėl šio sprendimo; jis buvo užregistruotas suteikiant bylos numerį T-616/18.
15 2018 m. rugsėjo 5 d. ieškovė, siekdama gauti tam tikrus šios bylos dokumentus, kaip tai suprantama pagal 2011 m. spalio 13 d. Europos Komisijos Pirmininko sprendimo 2011/695/ES dėl bylas nagrinėjančio pareigūno pareigybės ir įgaliojimų nagrinėjant tam tikras konkurencijos bylas (OL L 275, 2011, p. 29) 7 straipsnio 2 dalies b punktą, byloje AT.40497 kreipėsi į bylas nagrinėjantį pareigūną. 2018 m. rugsėjo 17 d. bylas nagrinėjantis pareigūnas pranešė jai, kad perduos jos prašymą generaliniam direktoratui (GD) „Konkurencija“, kuris turi kompetenciją pateikti atsakymą. 2018 m. rugsėjo 25 d. Komisija nurodė ieškovei, kad priėmė savo sprendimą, remdamasi jos jau pateiktais jai dokumentais, ir atsisakė suteikti galimybę susipažinti su kitomis PP dalimis.
16 2019 m. balandžio 17 d. Komisija užbaigė procedūrą byloje AT.40497 ir priėmė ginčijamą sprendimą.
Dėl ginčijamo sprendimo
17 Ginčijamame sprendime Komisija atskyrė skundo teiginius, atitinkančius konkurencijos problemas, kurias apėmė įsipareigojimai, pripažinti privalomais sprendime, priimtame užbaigus bylą AT.39816, nuo kitų tame skunde Gazprom pateiktų teiginių.
18 Pavyzdžiui, dėl pirmųjų teiginių Komisija iš esmės manė, kad minėtais įsipareigojimais buvo tinkamai atsižvelgta į nurodytus veiksmus (žr. ginčijamo sprendimo 2.2 ir 2.3 punktus). Kitus teiginius Komisija išnagrinėjo ginčijamo sprendimo 2.4 punkte „Klausimai, kurių neapima įsipareigojimai“ (Matters not covered by the commitments).
19 2.4.1 punkte „Prieštaravimas dėl Yamal dujotiekio“ (The Objection concerning the Yamal Pipeline) Komisija išnagrinėjo skunde pateiktus teiginius, kad, ieškovei 2009 ir 2010 m. dėl bankrutavusios Gazprom-RosUkrEnergo AG (toliau – RUE) susidūrus su nepakankamo tiekimo problemomis, Gazprom patronuojamoji įmonė Ukrainoje sutarties dėl trumpalaikio papildomo dujų kiekio tiekimo sudarymą susiejo su sąlygomis, nesusijusiomis su sutarties dalyku (toliau – teiginiai dėl infrastruktūros sąlygų). Šios sąlygos trumpai apibūdinamos taip: pirma, skolinio reikalavimo šiai Gazprom patronuojamajai bendrovei atsisakymas, antra, ieškovės sutikimas, kad bendrovė Gazociągów Tranzytowych EuRoPol Gaz S.A. (toliau – EuRoPol), kurios akcininkės yra ieškovė ir Gazprom ir kuriai priklauso Yamal dujotiekio Lenkijos atkarpos infrastruktūra, atsisakytų [konfidencialu](1) JAV dolerių (USD) dydžio skolinio reikalavimo pastarajai, trečia, EuRoPol įstatų pakeitimas suteikiant Gazprom veto teisę dėl tam tikrų EuRoPol priimtų sprendimų ir, ketvirta, tam tikrų nuostatų įtraukimas į EuRoPol ir Gaz-System sudarytą sutartį, pagal kurią pastaroji valdo minėtą atkarpą (žr. ginčijamo sprendimo 18 konstatuojamosios dalies trečią ir septintą įtraukas).
20 Kalbėdama apie teiginius dėl infrastruktūros sąlygų Komisija priminė ieškovės poziciją, paskui pateikė savo vertinimą, kaskart atsižvelgdama į du klausimus, t. y. pirma, 2015 m. gegužės 19 d. Lenkijos tarnybos sprendimą, priimtą tarpininkaujant jos pirmininkui (juo Gaz-System buvo sertifikuota kaip Yamal dujotiekio Lenkijos atkarpos nepriklausoma sistemos operatorė) (toliau – sertifikavimo sprendimas), ir, antra, reikalavimą, kad ieškovė suteiktų garantijų dėl infrastruktūros.
21 Nagrinėdama šį antrąjį klausimą Komisija dalyje „Valstybės prievartos galimybė neatmestina“ (State compulsion defence could not be excluded) nurodė, kad negalima atmesti galimybės, jog išimtis dėl valstybės veiksmų gali būti taikoma aptariamuose teiginiuose nurodytiems veiksmams, t. y. negalima atmesti galimybės, kad Gazprom elgesiui įtakos turėjo Rusijos teisės aktai arba nenugalimas Rusijos valdžios institucijų spaudimas, todėl toks elgesys galėjo būti nesavarankiškas, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį, ir ši įmonė gali nebūti atsakinga už aptariamą galimą konkurencijos ribojimą. Šiuo klausimu Komisija, be kita ko, pažymėjo, kad Yamal dujotiekio Lenkijos atkarpos tiesimą ir eksploatavimą reglamentuoja 1993 m. Lenkijos Respublikos ir Rusijos Federacijos sudarytas tarpvyriausybinis susitarimas, taip pat vėlesni papildomi protokolai (toliau kartu – Lenkijos ir Rusijos susitarimai).
22 2.4.2 punkte „Tiekimo apribojimai 2014–2015 m. žiemos sezonu“ (Supply Restrictions in the Winter Season 2014/2015) Komisija išnagrinėjo skunde išdėstytus teiginius, kad 2014–2015 m. žiemą Gazprom, tiekdama dujas, piktnaudžiavo, nes siekė užkirsti kelią galimam dujų reeksportui į Ukrainą (toliau – teiginiai dėl tiekimo apribojimų 2014–2015 m. žiemos sezonu). Dėl šių apribojimų Gazprom ieškovei patiektų dujų kiekiai buvo mažesni, nei numatyta sutartyje, todėl ieškovei buvo padaryta finansinė žala, visų pirma dėl didelių išlaidų jungiamiesiems dujotiekiams, kurių ji turėjo patirti, norėdama importuoti dujas iš Vakarų Europos (žr. ginčijamo sprendimo 18 konstatuojamosios dalies penktą įtrauką).
23 Ginčijamo sprendimo 2.4.3 ir 2.4.4 punktai yra susiję su teiginiais dėl atitinkamai Baltarusijos dujų perdavimo tinklo nuosavybės perleidimo ir tariamų ieškovės, kaip skundą pateikusio asmens, procedūrinių teisių pažeidimų.
24 Komisija dėl įvairių priežasčių atmetė visus ginčijamo sprendimo 2.4 punkte nurodytus teiginius ir, taikydama Reglamento Nr. 773/2004 7 straipsnio 2 dalį, atmetė skundą, nes manė, kad nėra pakankamo pagrindo tolesniam tyrimui.
Procesas ir šalių reikalavimai
25 2019 m. birželio 25 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį. Atsiliepimas į ieškinį, dublikas ir triplikas buvo pateikti atitinkamai 2019 m. rugsėjo 20 d., 2019 m. lapkričio 6 d. ir 2020 m. sausio 9 d.
26 Atskiru prie ieškinio pridėtu aktu ieškovė, remdamasi Bendrojo Teismo procedūros reglamento 152 straipsniu, paprašė Bendrojo Teismo priimti sprendimą byloje taikant pagreitintą procedūrą. 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Bendrasis Teismas atmetė šį prašymą.
27 Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, 2019 m. spalio 4 d. teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į aštuntąją kolegiją, todėl ši byla paskirta šiai kolegijai.
28 2019 m. spalio 7 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo aktą, juo Gazprom paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi Bendrojo Teismo aštuntosios kolegijos pirmininkas, išklausęs pagrindines šalis, leido jai įstoti į bylą. 2020 m. sausio 17 d. Gazprom pateikė įstojimo į bylą paaiškinimą, o 2020 m. vasario 21 d. ieškovė pateikė pastabas dėl šio paaiškinimo.
29 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu aštuntosios kolegijos pirmininkas, remdamasis Procedūros reglamento 67 straipsnio 2 dalimi, siejama su to paties reglamento 19 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdamas į ypatingas šios bylos aplinkybes nusprendė jos nagrinėjimui suteikti pirmenybę.
30 2020 m. birželio 8 d. aštuntosios kolegijos siūlymu Bendrasis Teismas, remdamasis Procedūros reglamento 28 straipsniu, nusprendė perduoti šią bylą aštuntajai išplėstinei kolegijai. Kadangi vienas šios išplėstinės kolegijos narys negalėjo dalyvauti nagrinėjant bylą, 2020 m. birželio 15 d. sprendimu į kolegiją buvo paskirtas Bendrojo Teismo pirmininkas.
31 Teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas nusprendė pradėti žodinę proceso dalį. Atsižvelgiant į tai, taikant proceso organizavimo priemones, ieškovės ir Komisijos buvo paprašyta raštu atsakyti į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus, o Komisijos taip pat buvo paprašyta pateikti dokumentus. Ieškovė ir Komisija pateikė atsakymus į šiuos klausimus atitinkamai 2020 m. gruodžio 3 d. ir gruodžio 8 d., be to, Komisija prie savo atsakymų pridėjo prašomus dokumentus.
32 Dėl su sveikatos krize dėl COVID-19 susijusių priežasčių ir atsižvelgdamas į kai kurių šalių prašymus aštuntosios išplėstinės kolegijos pirmininkas nusprendė atidėti posėdį; jis iš pradžių buvo numatytas 2021 m. sausio 22 d.
33 Šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus per 2021 m. gegužės 20 d. posėdį. Naudodamasis proga Bendrasis Teismas taip pat nurodė, kad atsižvelgė į 2021 m. balandžio 27 d. Komisijos pastabas dėl teismo posėdžio pranešimo.
34 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– nurodyti Komisijai pateikti visus su byla AT.40497 susijusius dokumentus, kurie nėra pridėti prie ieškinio,
– pirmiausia iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jame atmetami teiginiai dėl infrastruktūros sąlygų, ir teiginiai dėl tiekimo apribojimų 2014–2015 m. žiemos sezonu, o nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti visą ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
35 Komisija, palaikoma Gazprom, Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti prašymą taikyti proceso organizavimo priemones,
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
36 Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo penkis pagrindus, grindžiamus atitinkamai:
– pirmasis – piktnaudžiavimu įgaliojimais, nes Komisija ginčijamą sprendimą, kiek jis grindžiamas galimu išimties dėl valstybės veiksmų taikymu veiksmams, dėl kurių priekaištaujama Gazprom, priėmė remdamasi neteisingu teisiniu pagrindu, t. y. Reglamento Nr. 773/2004 7 straipsnio 2 dalimi, o ne Reglamento Nr. 1/2003 10 straipsniu, ir nusprendė nagrinėti skundą per naują procedūrą (byla AT.40497), siekdama apriboti ieškovės teisę būti išklausytai byloje AT.39816,
– antrasis – SESV 102 straipsnio pažeidimu, nes Komisija pripažino trečiosios valstybės prievartą, kaip nuo atsakomybės už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi atleidžiantį veiksnį,
– trečiasis – Reglamento Nr. 773/2004 7 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies, SESV 296 straipsnio ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnio pažeidimu, nes rašte dėl ketinimo atmesti nebuvo nurodyta visa svarbi informacija, be to, prie rašto nebuvo pridėti dokumentai, kuriais grindžiamas išankstinis Komisijos vertinimas,
– ketvirtasis – Reglamento Nr. 773/2004 7 straipsnio 1 dalies ir SESV 296 straipsnio pažeidimu dėl pareigos kruopščiai išnagrinėti visas skunde išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes ir pareigos motyvuoti nepaisymo,
– penktasis – Reglamento Nr. 773/2004 7 straipsnio 2 dalies, siejamos su SESV 102 straipsniu, pažeidimu dėl akivaizdžių vertinimo klaidų, susijusių, pirma, su sertifikavimo sprendimu ir, antra, teiginiais dėl tiekimo apribojimų 2014–2015 m. žiemos sezonu.
37 Šis įvairiais pagrindais grindžiamas ieškinys iš esmės pateiktas dėl ginčijamo sprendimo 2.4.1 ir 2.4.2 punktų, kurie, viena vertus, yra susiję su teiginiais dėl infrastruktūros sąlygų, o kita vertus, su teiginiais dėl tiekimo apribojimų 2014–2015 m. žiemos sezonu.
38 Bendrasis Teismas mano, kad pirmiausia reikia išnagrinėti trečiąjį pagrindą.
Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 773/2004 7 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies, SESV 296 straipsnio ir Chartijos 47 straipsnio pažeidimu
39 Ieškovė priekaištauja Komisijai dėl to, kad, pirma, rašte dėl ketinimo atmesti ji nepateikė svarbios informacijos ir, antra, neperdavė jai visų dokumentų, kuriais buvo grindžiamas minėtame rašte pateiktas išankstinis vertinimas ir vertinimas, nurodytas ginčijamame sprendime. Taip pasielgusi Komisija pažeidė ieškovės teisę būti išklausytai ir informuotai, įtvirtintą Reglamento Nr. 773/2004 7 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje, SESV 296 straipsnyje, taip pat Chartijos 47 straipsnyje.
40 Dėl Reglamento Nr. 773/2004 7 straipsnio 1 dalies pažeidimo ieškovė teigia, kad pagal šią nuostatą Komisija turi nurodyti skundą pateikusiam asmeniui visas faktines ir teisines aplinkybes, kuriomis remiasi, kad jis galėtų veiksmingai imtis veiksmų.
41 Rašte dėl ketinimo atmesti Komisija aiškiai nenurodė, kad teiginių dėl infrastruktūros sąlygų (išdėstyti šio sprendimo 19 punkte) atmetimas grindžiamas galimu išimties dėl valstybės veiksmų taikymu, turint omenyje tai, kad valstybės prievarta taikoma pagal Rusijos teisę. To rašto 96–106 punktuose ji tik priminė santykių dujų sektoriuje „tarpvyriausybinio pobūdžio“, galėjusio lemti Gazprom elgesį, svarbą ir padarė neaiškias nuorodas į Lenkijos ir Rusijos susitarimų nuostatas, tačiau nesusiejo jų turinio su šiuo elgesiu. Vienintelė nuoroda į Rusijos teisę padaryta minėto rašto 102 punkte, kuriame pateikti tik pamąstymai ir nenurodoma jokio dokumento, kuriuo remdamasi ieškovė galėtų suprasti Komisijos argumentus ir į juos atsakyti.
42 Savo ruožtu Komisija mano, kad Lenkijos ir Rusijos susitarimų, tam tikrų skunde pateiktų teiginių ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. Rusijos energetikos ministro rašto Lenkijos kolegai (toliau – 2016 m. rugpjūčio 30 d. raštas) turinio pakanka jos preliminariai išvadai dėl prieštaravimų Yamal pagrįsti.
43 Taigi Komisija teigia, jog rašto dėl ketinimo atmesti 102 punkte paaiškino, kad jos abejonės pagrįstos galimomis Gazprom prievolėmis, kurias lemia Rusijos teisė arba Lenkijos ir Rusijos susitarimų statusas pagal šią teisę. Be to, tame rašte Komisija nurodė šių susitarimų nuostatas, reglamentuojančias klausimus, susijusius su Yamal dujotiekio Lenkijos atkarpos statyba ir eksploatavimu, ir nuostatas, kuriomis remdamosi Gazprom ir ieškovė sudarė dujų tiekimo sutartis. Galiausiai minėtame rašte Komisija taip pat nurodė, jog iš tam tikrų skundo dalių galima daryti prielaidą, kad ne Gazprom, o būtent Rusijos Federacija pasiūlė dujų tiekimo sutarčių sudarymą susieti su garantijų, nesusijusių su šiomis sutartimis, suteikimu ir kad dujų tiekimo klausimai yra tarpvyriausybinio pobūdžio.
44 Be to, tiek, kiek ieškovė teigia, kad Komisija turėjo remtis teisėkūros procedūra priimamais aktais ar kitais dokumentais, reikia pažymėti, kad tokia pozicija kyla iš klaidingo įsitikinimo, kad Komisija privalo padaryti išvadas, kurios yra įrodytos ar bent jau labai tikėtinos, nors atmetant skundą tokios pareigos nėra nustatyta.
45 Pagal Reglamento Nr. 773/2004 7 straipsnio 1 dalį, kai Komisija mano, kad, remiantis jos turima informacija, nėra pakankamo pagrindo imtis veiksmų dėl skundo, ji informuoja skundą pateikusį asmenį apie savo motyvus ir nustato terminą, per kurį jis gali raštu pateikti savo požiūrį.
46 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Komisija turi diskreciją nagrinėti skundus ir, nagrinėdama juos, turi teisę nustatyti skirtingus jai pateiktų skundų nagrinėjimo eiliškumo lygius, o tai apima galimybę atmesti skundą, motyvuojant pakankamo Europos Sąjungos intereso tęsti bylos nagrinėjimą nebuvimu (žr. 2017 m. gegužės 16 d. Sprendimo Agria Polska ir kt. / Komisija, T‑480/15, EU:T:2017:339, 34 ir 35 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
47 Kadangi šis Sąjungos intereso dėl skundo konkurencijos srityje vertinimas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių ir teisinių aplinkybių, nereikia nei riboti vertinimo kriterijų, kuriais Komisija gali remtis, skaičiaus, nei, atvirkščiai, įpareigoti remtis vien tam tikrais kriterijais. Kad ir kaip būtų, kai Komisija nusprendžia nepradėti tyrimo, grįsdama tokį sprendimą ji neprivalo įrodyti, kad pažeidimo nėra (žr. 2017 m. gegužės 16 d. Sprendimo Agria Polska ir kt. / Komisija, T‑480/15, EU:T:2017:339, 35 ir 37 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
48 Vis dėlto Komisijos diskrecija yra ribota. Kai institucijos turi didelę diskreciją, Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų paisymui per administracines procedūras tenka dar didesnė reikšmė. Šios garantijos apima pareigą atsižvelgti į visas reikšmingas teisines ir faktines aplinkybes (atidžiai jas nagrinėjant), ypač tas, kurias jai nurodė skundą pateikęs asmuo (žr. 2013 m. spalio 16 d. Sprendimo Vivendi / Komisija, T‑432/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:538, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; taip pat 2017 m. gegužės 16 d. Sprendimo Agria Polska ir kt. / Komisija, T‑480/15, EU:T:2017:339, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), ir pareigą tinkamai išklausyti šį skundą pateikusį asmenį, siekiant nuspręsti, kokių veiksmų reikia imtis dėl jai pateikto skundo.
49 Šiuo atveju reikia pažymėti, kad ginčijamame sprendime Komisija teiginius dėl infrastruktūros sąlygų nagrinėjo 2.4.1 punkte „Prieštaravimas dėl Yamal dujotiekio“ (The Objection concerning the Yamal Pipeline) ir konkrečiai to sprendimo 99–110 konstatuojamosiose dalyse. Iš minėto sprendimo ir rašto dėl ketinimo atmesti, kuriuos patvirtina Komisijos atsakymai į Bendrojo Teismo klausimus, matyti, kad šie teiginiai buvo atmesti dėl nedidelės tikimybės įrodyti SESV 102 straipsnio pažeidimą ir remiantis dviem pagrindais, kurių vienas susijęs su galimu išimties dėl valstybės veiksmų taikymu (state action doctrine arba, kaip teigiama tame sprendime, state compulsion defence), o kitas – su Lenkijos tarnybos priimtu sertifikavimo sprendimu.
50 Anksčiau rašte dėl ketinimo atmesti, parengtame iki ginčijamo sprendimo priėmimo, Komisija manė, kad nėra pakankamų priežasčių toliau tirti teiginius dėl infrastruktūros sąlygų, nes tikimybė, kad bus nustatytas SESV 102 straipsnio pažeidimas, yra nedidelė (minėto rašto 107 ir 108 punktai). Ši preliminari išvada taip pat buvo pagrįsta dviem pagrindais, būtent, pirma, sertifikavimo sprendimu ir Lenkijos Respublikos ir Rusijos Federacijos santykių dujų srityje tarpvyriausybiniu kontekstu (šie pagrindai aptarti rašto dėl ketinimo atmesti 92–95 ir 96–106 punktuose).
51 Nurodytas Reglamento Nr. 773/2004 7 straipsnio 1 dalies pažeidimas yra susijęs su šiuo antruoju pagrindu, kuriame akcentuojamas Lenkijos Respublikos ir Rusijos Federacijos santykių dujų srityje tarpvyriausybinis kontekstas.
52 Šiuo atžvilgiu Komisija, atsižvelgdama į Lenkijos ir Rusijos santykiams dujų sektoriuje būdingą tarpvyriausybinį kontekstą, rašte dėl ketinimo atmesti pirmiausia nurodė tam tikras Lenkijos ir Rusijos susitarimų nuostatas ir tai, kad tuose susitarimuose išsamiai įtvirtintos normos, reglamentuojančios Yamal dujotiekio statybą ir valdymą, ir numatyta sudaryti ieškovės ir Gazprom dujų tiekimo sutartį. Paskui ji pažymėjo, kad pagrindinis Lenkijos ir Rusijos vyriausybių vaidmuo taip pat matyti iš ieškovės pateikto skundo. Galiausiai Komisija rėmėsi galimu Rusijos Federacijos vaidmeniu ir konkrečiomis Lenkijos ir Rusijos susitarimų nuostatomis, kad paaiškintų, jog nurodytos faktinės aplinkybės, dėl kurių priekaištaujama Gazprom, nebūtinai priskirtinos šiai įmonei.
53 Vis dėlto reikia pažymėti, kad išimties dėl valstybės veiksmų sąvoka nėra minima nė viename iš rašte dėl ketinimo atmesti pateiktų atitinkamų argumentų.
54 Reikia priminti, kad pagal išimtį dėl valstybės veiksmų leidžiama netaikyti antikonkurenciniam elgesiui SESV 101 ir 102 straipsnių, taigi, ir atleisti įmones nuo atsakomybės už šį elgesį, kai tokį elgesį lemia nacionaliniai įstatymai, remiantis šiais įstatymais priimti teisės aktai arba nacionalinės valdžios institucijų daromas nenugalimas spaudimas. Vis dėlto SESV 101 ir 102 straipsniai gali būti taikomi, jeigu paaiškėja, kad išlieka konkurencijos, kurią gali trukdyti, riboti ar iškraipyti savarankiški įmonių veiksmai, galimybė (žr. 1997 m. lapkričio 11 d. Sprendimo Komisija ir Prancūzija / Ladbroke Racing, C‑359/95 P ir C‑379/95 P, EU:C:1997:531, 33 ir 34 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją; 1996 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Asia Motor France ir kt. / Komisija, T‑387/94, EU:T:1996:120, 60 ir 65 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją; taip pat 2003 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Strintzis Lines Shipping / Komisija, T‑65/99, EU:T:2003:336, 119 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
55 Be to, remiantis jurisprudencija ši išimtis turi būti taikoma ribotai (žr. 2000 m. kovo 30 d. Sprendimo Consiglio Nazionale degli Spedizionieri Doganali / Komisija, T‑513/93, EU:T:2000:91, 60 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; taip pat 2003 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Strintzis Lines Shipping / Komisija, T‑65/99, EU:T:2003:336, 121 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Pavyzdžiui, Sąjungos teismas, be kita ko, yra nusprendęs, kad Komisija gali atmesti skundus dėl aptariamų įmonių savarankiškumo stokos tik tuo atveju, jei remiantis objektyviais, tinkamais ir nuosekliais įrodymais galima daryti išvadą, kad toks elgesys joms buvo primestas nacionalinės valdžios institucijoms vienašališkai darant nenugalimą spaudimą, kaip antai grasinant imtis valstybės priemonių, dėl kurių jos gali patirti didelių nuostolių (žr. 1996 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Asia Motor France ir kt. / Komisija, T‑387/94, EU:T:1996:120, 60 ir 65 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
56 Taigi, atsižvelgiant į ypatingą išimties dėl valstybės veiksmų pobūdį, dėl kurio atleidžiama nuo atsakomybės, ir į tai, kad jos taikymas jurisprudencijoje nepripažįstamas tuo atveju, kai trečioji valstybė taiko prievartą, tam, kad ieškovė galėtų būti tinkamai išklausyta dėl skundo atmetimo motyvų, rašte dėl ketinimo atmesti skundą Komisija turi aiškiai nurodyti, kad išankstinis vertinimas dėl ribotos tikimybės įrodyti SESV 102 straipsnio pažeidimą buvo grindžiamas galimu šios išimties taikymo atveju. Komisija negali tikėtis, kad ieškovė įžvelgs šį netiesioginį pagrindą minėtame rašte pateiktoje informacijoje.
57 Šios išvados nepaneigia Komisijos argumentas, kad rašto dėl ketinimo atmesti 102 punkte ji yra pažymėjusi, jog aplinkybė, kad Lenkijos Respublika neratifikavo Lenkijos ir Rusijos susitarimų, nebūtinai turi įtakos Gazprom įsipareigojimams pagal Rusijos teisę ir šių susitarimų pripažinimui pagal šią teisę.
58 Iš tiesų ši nuoroda negali būti laikoma pakankamai tikslia, o Komisija neįvykdo savo pareigos informuoti pagal Reglamento Nr. 773/2004 7 straipsnio 1 dalį pateikdama užuominą, kad iš esmės remiamasi išimties dėl valstybės veiksmų taikymu. Ši išvada darytina dar ir dėl to, kad iš rašto dėl ketinimo atmesti 102 punkto, siejamo su minėto rašto 99 punktu, formuluotės matyti, kad iš esmės Komisija siekė atsakyti į ieškovės pastabose, pateiktose vykstant rinkos tyrimui byloje AT.39816, pateiktą prieštaravimą.
59 Be to, ieškovės pastabų, pateiktų atsakant į raštą dėl ketinimo atmesti, turinys patvirtina, kad ieškovė nesuprato, jog Komisija, minėdama Lenkijos ir Rusijos susitarimus ir Rusijos teisės sistemą, turėjo omenyje galimą išimties dėl valstybės veiksmų taikymą. Šiose pastabose ieškovė pažymėjo, kad, jos nuomone, šie susitarimai negalėjo reglamentuoti Gazprom elgesio taip, kad būtų galima paaiškinti antikonkurencinius veiksmus, dėl kurių priekaištaujama šiai įmonei, bet nė karto nepaminėjo tos išimties.
60 Taigi, darytina išvada, kad Komisija pažeidė Reglamento Nr. 773/2004 7 straipsnio 1 dalį.
61 Vis dėlto suformuotoje jurisprudencijoje nustatyta, kad šis pažeidimas gali lemti viso ginčijamo sprendimo ar jo dalies panaikinimą tik tuo atveju, jei įrodoma, kad, nesant šio pažeidimo procedūros byloje AT.40497 rezultatas galėtų būti kitoks, todėl ir ginčijamo sprendimo turinys galėtų būti kitoks (žr. 2020 m. kovo 11 d. Sprendimo Komisija / Gmina Miasto Gdynia ir Port Lotniczy Gdynia Kosakowo, C‑56/18 P, EU:C:2020:192, 80 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Gold East Paper ir Gold Huasheng Paper / Taryba, T‑443/11, EU:T:2014:774, 113 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. 1980 m. spalio 29 d. Sprendimo van Landewyck ir kt. / Komisija, 209/78–215/78 ir 218/78, nepaskelbtas Rink., EU:C:1980:248, 47 punktą).
62 Vertinant, ar nesant minėto pažeidimo procedūros rezultatas galėtų būti kitoks ir ar kitoks galėtų būti ginčijamo sprendimo turinys, reikia pažymėti, kad grįsdama pirmąjį, antrąjį ir ketvirtąjį pagrindus, nurodytus nagrinėjant bylą Bendrajame Teisme, ieškovė, be kita ko, pateikė argumentų, kuriais iš esmės atmetamas išimties dėl valstybės veiksmų taikymas šioje byloje, ginčijamas Komisijos atliktas kruopštus skundo nagrinėjimas ir kvestionuojami konkretūs vertinimai ir argumentai, pateikti siekiant pagrįsti, kodėl negalima atmesti prielaidos, jog ši išimtis taikoma Gazprom veiksmams.
63 Pirma, dėl principo, pagal kurį taikoma išimtis dėl valstybės veiksmų, ieškovė, pateikdama antrąjį pagrindą, nurodė, kad ši išimtis negali būti taikoma tokiu atveju, koks nagrinėjamas šioje byloje, t. y. pirma, kai valstybės prievartą taiko trečioji valstybė, šiuo atveju Rusijos Federacija, o ne valstybė narė, ir, antra, kai atitinkama įmonė, šiuo atveju Gazprom, kontroliuojama tos trečiosios valstybės, ir pati galėtų paprašyti taikyti prievartą.
64 Negalima atmesti galimybės, kad valstybės prievarta, patenkanti į išimties dėl valstybės veiksmų taikymo sritį, gali būti taikoma trečiosios valstybės (šiuo klausimu žr. 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Atlantic Container Line ir kt. / Komisija, T‑191/98 ir T‑212/98–T‑214/98, EU:T:2003:245, 1128–1150 punktus). Vis dėlto atsižvelgiant visų pirma į siaurą šios išimties taikymą Komisija, nagrinėdama su skundu susijusias faktines ir teisines aplinkybes ir konkrečiai įmonės savarankiškumo laipsnį, turi atsižvelgti į bet kokią galimą šios įmonės ir valstybės struktūrų, kurios yra aptariamos prievartos šaltinis, sąsają.
65 Šiuo klausimu iš ieškinio matyti, kad per administracinę procedūrą ieškovė galėjo remtis aplinkybėmis, kurios yra svarbios vertinant tokios sąsajos buvimą ir jos pasekmes nagrinėjamu atveju, ypač turint omenyje skunde nurodytus Rusijos Federacijos veiksmus arba tariamai šios šalies turimą Gazprom kontrolę [konfidencialu].
66 Taip pat reikia pažymėti, kad pirmajame ir ketvirtajame pagrinduose pateiktais argumentais Komisijai priekaištaujama dėl to, kad ji nepakankamai motyvavo ginčijamą sprendimą ir pažeidė pareigą kruopščiai išnagrinėti skunde išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes. Iš tiesų ieškovė pažymi, kad Komisija nenurodė jokios konkrečios Rusijos teisės nuostatos ir apsiribojo bendromis nuorodomis į kai kurias Lenkijos ir Rusijos susitarimų nuostatas, bet to nepakanka siekiant pateisinti skundo atmetimą. Dėl šių nuorodų kyla abejonių dar ir todėl, kad kai kurie Gazprom reikalavimai buvo nustatyti iki 2010 m. spalio 29 d. papildomo protokolo pasirašymo, o šis protokolas buvo pasirašytas būtent dėl šios bendrovės spaudimo.
67 Kiek tai susiję su motyvavimo klausimu, Bendrasis Teismas taip pat pažymi, kad ginčijamo sprendimo 110 konstatuojamosios dalies formuluotė kelia abejonių dėl šioje konstatuojamojoje dalyje pateiktos bendros išvados tikslaus turinio, taigi, ir dėl vieno iš motyvų, pateiktų siekiant atmesti teiginius dėl infrastruktūros sąlygų. Iš tiesų panašu, kad šioje konstatuojamojoje dalyje Komisija, viena vertus, kalba apie galimą valstybės veiksmų išimties taikymą, kaip matyti iš pirmųjų dviejų šios konstatuojamosios dalies sakinių, bet, kita vertus, atskirai nurodo, kad Lenkijos ir Rusijos susitarimai galėjo iš esmės lemti EuRoPol ir Gaz-System sudarytos valdymo sutarties turinį, kaip matyti iš minėtos konstatuojamosios dalies trečio sakinio ir pavartoto termino „furthermore“ (be to).
68 Be to, atkreiptinas dėmesys ne tik į raštą dėl ketinimo atmesti ir ginčijamą sprendimą, bet ir į tai, kad Komisija, raštu atsakydama į Bendrojo Teismo klausimus, nurodė, kad, net jei būtų pakankamai teisiškai įrodyta, atsižvelgiant į Lenkijos ir Rusijos susitarimų turinį ir nurodytą tarpvyriausybinį kontekstą, kad sąlygos, susijusios su išimtimi dėl valstybės veiksmų, stricto sensu nėra įvykdytos, vis dėlto šie susitarimai būtų trečiosios šalies siunčiamas politinis signalas, į kurį pagal tarpusavio pagarbos (comity) principą būtų galima atsižvelgti vertinant Sąjungos interesą toliau nagrinėti skunde pateiktus teiginius.
69 Taigi kyla tariama painiava dėl motyvo, pagal kurį tikimybė įrodyti SESV 102 straipsnio pažeidimą yra nedidelė, ar net dėl galimų kitų motyvų, kuriais remdamasi Komisija galėtų daryti išvadą, kad Sąjunga nepakankamai suinteresuota toliau nagrinėti bylą AT.40497, pagrindimo.
70 Nors Komisija galėjo kaip Sąjungos interesų vertinimo kriterijais remtis nedidele pažeidimo nustatymo tikimybe arba samprotavimais dėl tarpvyriausybinių susitarimų įtakos tam tikram sektoriui, ar net samprotavimais dėl atsižvelgimo į argumentus dėl Sąjungos tarptautinės politikos konkurencijos srityje, ji privalėjo užtikrinti, kad ieškovė būtų tinkamai išklausyta šiuo klausimu, ir aiškiai motyvuoti ginčijamą sprendimą; šie įsipareigojimai yra labai svarbūs dar ir todėl, kad ji turi plačią diskreciją (šiuo klausimu žr. 2013 m. spalio 16 d. Sprendimo Vivendi / Komisija, T‑432/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:538, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
71 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, nesant Bendrojo Teismo nustatyto Reglamento Nr. 773/2004 7 straipsnio 1 dalies pažeidimo, procedūros byloje AT.40497 rezultatas galėtų būti kitoks, todėl ir ginčijamo sprendimo turinys galėtų būti kitoks, kiek tai susiję su pagrindimu remiantis valstybės veiksmais grindžiama išimtimi.
72 Vis dėlto, kadangi teiginiai dėl infrastruktūros sąlygų atmesti taip pat remiantis, kaip nurodyta šio sprendimo 49 punkte, su sertifikavimo sprendimu susijusiu pagrindimu, ginčijamą sprendimą reikia panaikinti tik tuo atveju, jei ieškovė ginčija ir šį antrą pagrindimą. Šis antras pagrindimas konkrečiai paminėtas ieškinio penktojo pagrindo pirmoje dalyje.
73 Vadinasi, jei ieškinio penktojo pagrindo pirma dalis, kurioje aptariamas minėtas antras pagrindimas, bus pagrįsta, reikės pritarti ieškinio pagrindui tiek, kiek jis grindžiamas Reglamento Nr. 773/2004 7 straipsnio 1 dalies pažeidimu, ir nereikės nagrinėti tariamo šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies, SESV 296 straipsnio ir Chartijos 47 straipsnio pažeidimo.
Dėl ieškinio penktojo pagrindo pirmos dalies, grindžiamos Reglamento Nr. 773/2004 7 straipsnio 2 dalies, siejamos su SESV 102 straipsniu, pažeidimu dėl to, kad Komisija padarė akivaizdžią klaidą, vertindama teiginius dėl infrastruktūros sąlygų
74 Ieškovė priekaištauja Komisijai, jog ši padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai manė, kad sertifikavimo sprendime teigiama, jog Gaz-System turi investicijų į Yamal dujotiekio Lenkijos atkarpą kontrolę, todėl nebūtina analizuoti kitų duomenų, susijusių su teiginiais dėl infrastruktūros sąlygų (nurodytų šio sprendimo 19 punkte ir nagrinėtų ginčijamo sprendimo 2.4.1 punkte). Kalbant konkrečiai, Komisija negali sėkmingai remtis šiuo sprendimu kaip pagrindiniu skundo atmetimo pagrindu, kartu sumenkindama aplinkybę, kad šis sprendimas nebuvo tinkamai įgyvendintas.
75 Ieškovė pažymi, kad sertifikavimo sprendimo rezoliucinę dalį sudaro du punktai. Šio sprendimo rezoliucinės dalies 1 punkte Gaz-System sertifikuota kaip nepriklausoma Yamal dujotiekio Lenkijos atkarpos operatorė, o 2 punkte numatyta, kad Gaz-System 24 mėnesius kasdien eksploatuos šios atkarpos kompresorių stotis ir dujų apskaitos stotis. Vis dėlto 2 punktas nebuvo įgyvendintas, nes tam sutrukdė EuRoPol, kaip tos atkarpos infrastruktūros savininkė, ir netiesiogiai Gazprom, kaip EuRoPol akcininkė (kaip nurodyta šio sprendimo 19 punkte), visų pirma pasinaudodamos šios bendros įmonės įstatų pakeitimu ir veto teise, kurią Gazprom įgijo piktnaudžiaudama savo dominuojančia padėtimi.
76 Šiuo klausimu trys elementai patvirtina sertifikavimo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkto svarbą. Pirma, vykstant rinkos tyrimui, surengtam per procedūrą byloje AT.39816, Lenkijos tarnybos pirmininkas pažymėjo, kad tame punkte reikalautas perleidimas nebuvo įvykdytas. Antra, 2016 m. rugpjūčio 30 d. rašte Rusijos energetikos ministras tariamai pagrasino sumažinti arba sustabdyti Gazprom dujų tiekimą, jei minėtas sprendimas bus visiškai įgyvendintas. Trečia, pati Komisija dviejose nuomonėse, atitinkamai 2014 ir 2015 m. paskelbtose dėl dviejų sprendimo projektų, parengtų prieš priimant sertifikavimo sprendimą, pabrėžė kasdienio kompresorių stočių ir apskaitos stočių eksploatavimo perleidimo bendrovei Gaz-System svarbą. Kalbant konkrečiau, ji atkreipė dėmesį į neatlikus šio perleidimo EuRoPol galinčią kilti riziką, kad EuRoPol nepagrįstai gaus prieigą prie konfidencialios informacijos ir galės diskriminuoti savo akcininkių, t. y. ieškovės ir Gazprom, konkurentus. Todėl sertifikavimo sprendimas negali būti vertinamas neatsižvelgiant į šiose nuomonėse išreikštas abejones.
77 Pavyzdžiui, remiantis sertifikavimo sprendimu negalima daryti išvados apie tai, kad yra visiškai patvirtinta ar neginčijamai įrodyta, jog Gazprom nevykdė konkurenciją ribojančių veiksmų, susijusių su Yamal dujotiekiu, juolab kad dėl sprendimo 2 punkto neįvykdymo atsakinga Gazprom, kuri ir toliau daro neteisėtą įtaką šiam dujotiekiui.
78 Komisija, palaikoma Gazprom, tvirtina, kad ginčijamame sprendime kalbama tik apie tikimybę nustatyti konkurencijos taisyklių pažeidimą. Iš sertifikavimo sprendimo matyti, kad ši tikimybė buvo maža. Iš tiesų, nors iš pradžių Komisija manė, kad Gazprom kontroliavo investicijas į Yamal dujotiekio Lenkijos atkarpą, tame sprendime buvo konstatuota, kad padėtis šiuo klausimu pasikeitė.
79 Dėl sertifikavimo sprendimo 2 punkte pateiktos rekomendacijos perleisti eksploatavimo veiklą Komisija pažymi, kad šiame sprendime besąlygiškai, taigi galutinai, patvirtinama, jog Gaz-System yra nepriklausoma sistemos operatorė. Priešingai, nei teigia ieškovė, toks sprendimas turi realią teisinę reikšmę atitinkamo operatoriaus nepriklausomumui ir nėra tik deklaratyvaus pobūdžio. Be to, šios rekomendacijos neįgyvendinimas neturi įtakos Lenkijos tarnybos išvadoms ir vertinimams dėl investicijų į Yamal dujotiekio Lenkijos atkarpą.
80 Dvi nuomonės, kurias Komisija pateikė vykstant Gaz-System sertifikavimo procedūrai, viena vertus, nebuvo privalomos. Kita vertus, šiomis nuomonėmis buvo siekiama užtikrinti visapusišką energetikos srities Sąjungos teisės normų taikymą, tačiau nagrinėjant skundą jos neturėjo jokios įtakos Komisijos abejonėms dėl galimybės konstatuoti pačių konkurencijos taisyklių pažeidimą, kiek tai susiję su nagrinėjamais teiginiais.
81 Savo ruožtu Gazprom teigia, kad sertifikavimo sprendimas yra svarbus rodiklis, jog tikimybė, kad ji daro įtaką investicijoms į Yamal dujotiekio Lenkijos atkarpą yra maža, taigi, ir tikimybė, kad bus konstatuotas pažeidimas, yra maža.
82 Dėl tame sprendime pateiktos rekomendacijos neįvykdymo reikia pažymėti, kad skunde nėra jokių įrodymų, kad ji neįvykdyta dėl to, kad tam užkirto kelią Gazprom, kuri nėra už tai atsakinga. Grįsdama šį teiginį Gazprom pažymi, kad, pirma, pagal Lenkijos teisę sertifikavimo sprendimas yra galutinis ir pagal jį Gaz-System suteikiamos prerogatyvos, kuriomis ji negali neleisti pasinaudoti, antra, sertifikavimo sprendimas adresuotas tik Gaz-System, taigi tik pastaroji privalo jį įgyvendinti, ir nėra pagrindo reikalauti, kad šį sprendimą įgyvendintų EuRoPol (arba ji pati), ir, trečia, neįgyvendinimo atveju Lenkijos tarnyba galėtų ir net turėtų siekti, kad minėtas sprendimas būtų įgyvendintas, be kita ko, skirdama baudas arba net jį atšaukdama.
83 Bendrasis Teismas primena, kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 49 punkte, kad ginčijamame sprendime Komisija atmetė teiginius dėl infrastruktūros sąlygų, motyvuodama ribota tikimybe nustatyti SESV 102 straipsnio pažeidimą ir remdamasi dviem pagrindimais, kurių vienas susijęs su galimu išimties dėl valstybės veiksmų taikymu, o kitas – su sertifikavimo sprendimu; pastarasis pagrindimas nurodytas ginčijamo sprendimo 99–102 ir 109 konstatuojamosiose dalyse.
84 Šiuo klausimu, pirma, šalys sutaria, kad sertifikavimo sprendimu Lenkijos tarnybos pirmininkas suteikė Gaz-System nepriklausomumo sertifikatą ir visų pirma pateikė įvairių išvadų dėl Gaz-System investicijų į Yamal dujotiekio Lenkijos atkarpą kontrolės ir dėl tam tikrų investicijų į šią atkarpą įgyvendinimo.
85 Vis dėlto į sertifikavimo sprendimo rezoliucinę dalį iš tiesų buvo įtrauktas ir punktas dėl kompresorių stočių ir apskaitos stočių, esančių Yamal dujotiekio Lenkijos atkarpoje, kasdienio eksploatavimo veiklos perleidimo bendrovei Gaz-System. Kad ir ką sakytų Komisija, šio perleidimo klausimas, nepaisant to, kad patenka į dujų sektorių reglamentuojančių Sąjungos teisės aktų taikymo sritį, apima konkurencijos aspektus, kuriems gali būti taikomos Sąjungos konkurencijos taisyklės.
86 Kompetentingos Komisijos tarnybos, nepriklausančios generaliniam direktoratui „Konkurencija“, kiekvienoje iš savo dviejų nuomonių, pateiktų 2014 m. rugsėjo 9 d. ir 2015 m. kovo 19 d. vykdant Gaz-System sertifikavimo procedūrą, nurodė, kad reikia užtikrinti kompresorių stočių ir apskaitos stočių eksploatavimo perleidimą. Kalbant konkrečiai, 2014 m. rugsėjo 9 d. nuomonėje šios tarnybos nurodė, kad šių stočių eksploatavimas yra vienas iš pagrindinių perdavimo sistemos operatoriaus uždavinių, ir atkreipė dėmesį į konkurencijos problemas, kurių kyla dėl to, kad šias stotis eksploatuoja EuRoPol, t. y. Yamal dujotiekio Lenkijos atkarpos savininkė, nes dėl Gazprom ir ieškovės turimos kontrolės ji yra vertikaliai integruotos įmonės dalis. Kalbant konkrečiai, jei EuRoPol eksploatuotų šias stotis, padidėtų diskriminacinio elgesio rizika ir ši įmonė galėtų gauti konfidencialios informacijos, dėl kurios jos akcininkės, įskaitant Gazprom, įgytų konkurencinį pranašumą.
87 Apskritai reikia pažymėti, kad dujų sritį reglamentuojantys Sąjungos teisės aktai neabejotinai yra susiję su konkurencijos klausimais ir kad 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančia Direktyvą 2003/55/EB (OL L 211, 2009, p. 94), kaip matyti iš jos 4–17 konstatuojamųjų dalių, siekiama, inter alia, sudaryti vienodas sąlygas dujų tiekėjams, numatant nediskriminacinę prieigą prie perdavimo tinklų; šiuo tikslu sistemos operatorius atskiriamas nuo vertikaliai integruotos įmonės, kuri yra šios sistemos savininkė.
88 Šių samprotavimų dėl kompetentingų Komisijos tarnybų nuomonių, pateiktų vykdant Gaz-System sertifikavimo procedūrą, negalima paneigti nurodant argumentą, kad šios nuomonės nėra privalomos, nes, nepaisant jų teisinės galios, GD „Konkurencija“, vertindamas sertifikavimo sprendimą, turėjo atsižvelgti būtent į šių nuomonių turinį, ypač į jose nurodytas galimas konkurencijos problemas.
89 Be to, reikia pažymėti, kad kompresorių stočių ir apskaitos stočių eksploatavimas nebuvo perleistas nei iki sertifikavimo sprendimo 2 punkte nustatyto 24 mėnesių laikotarpio pabaigos, t. y. 2017 m. gegužės 19 d., nei iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2019 m. balandžio 17 d. Šiuo klausimu reikia atmesti argumentą, kad atsakomybė už šį trūkumą tenka Gaz-System, kaip sertifikavimo sprendimo adresatei, o gal net gali tekti ieškovei, kaip akcininkei, kartu su Gazprom kontroliuojančiai EuRoPol.
90 Iš tiesų iš 2016 m. rugpjūčio 30 d. rašto, kurį išsiuntė Rusijos energetikos ministras, matyti, kad eksploatavimo veiklos perleidimo blokavimą greičiausiai inicijavo Gazprom, o ne ieškovė ar Gaz-System, nors ir yra tam tikrų abejonių dėl klausimo, ar šis raštas parodo Rusijos Federacijos spaudimą Gazprom, o gal tai galėjo būti kišimasis, kurio paprašė pastaroji, siekdama apginti savo interesus. Bet kuriuo atveju klausimas dėl to, kas lėmė tokį blokavimą, padidina kompresorių stočių ir apskaitos stočių neperleidimo svarbą.
91 Iš to matyti, kad Komisija sertifikavimo sprendimui negalėjo suteikti lemiamos reikšmės, neatsižvelgdama į šio sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktą ir apskritai į aplinkybes, susijusias su kompresorių stočių ir apskaitos stočių eksploatavimo neperleidimu.
92 Antra, reikia pažymėti, kad ginčijamame sprendime Komisija manė, jog sertifikavimo sprendime pateiktos išvados ir vertinimai dėl investicijų į Yamal dujotiekio Lenkijos atkarpą leidžia jai daryti išvadą, kad pirminės konkurencijos problemos, kurias buvo iškėlusi PP byloje AT.39816 dėl prieštaravimų Yamal, nebuvo patvirtintos, todėl šiuo atžvilgiu nereikėjo jokių įsipareigojimų.
93 Vis dėlto, kaip nurodė ieškovė, jos skundo turinys viršijo PP nurodytų prieštaravimų ribas, o kalbant konkrečiai, teiginiai dėl infrastruktūros sąlygų neapsiribojo veiksmais, susijusiais vien su investicijų į Yamal dujotiekio Lenkijos dalį kontrolės klausimu. Iš tiesų, kaip nurodyta šio sprendimo 19 punkte, šie skunde lygiagrečiai pateikti teiginiai buvo apskritai susiję su veiksmais, kurių imdamasi Gazprom nustatė įvairias sąlygas, t. y. su tuo, kad ji tariamai pareikalavo pakeisti EuRoPol įstatus, kad galėtų užkirsti kelią bet kokiai jos interesams prieštaraujančiai EuRoPol veiklai, įtraukė tam tikras nuostatas į valdymo sutartį, kurią turėjo sudaryti EuRoPol ir Gaz-System, ir pareikalavo, kad ieškovė, kaip EuRoPol akcininkė, sutiktų atsisakyti tam tikrų skolinių reikalavimų RUE ir Gazprom.
94 Taigi, remdamasi sertifikavimo sprendime pateiktomis išvadomis ir vertinimais dėl investicijų į Yamal dujotiekio Lenkijos atkarpą Komisija susiaurino skunde išdėstytus teiginius iki PP išdėstytų prieštaravimų Yamal apimties.
95 Priešingai, nei mano Komisija, tokio požiūrio negalima pateisinti tuo, kaip matyti iš paties skundo, kad Gazprom vertino kaip visumą sąlygas, susijusias su sutarties dėl papildomo dujų kiekio tiekimo sudarymu, todėl išvados ir vertinimai dėl investicijų į Yamal dujotiekio Lenkijos atkarpą turėjo įtakos bendram šių sąlygų vertinimui. Iš tiesų, kaip matyti iš ankstesnio punkto, atitinkami veiksmai buvo kitokie, visų pirma dėl to, kad jie taip pat buvo susiję su skolinių reikalavimų RUE ir Gazprom atsisakymais ir neapsiribojo investicijų klausimu.
96 Be to, tiek, kiek Komisija nesutinka su ieškovės prielaida, kad vykstant konkurencijos procedūrai būtų tikslingiau spręsti sunkumus, susijusius su dujų sritį reglamentuojančių Sąjungos teisės aktų įgyvendinimu, reikia pažymėti, kad prireikus Komisija, kaip Sąjungos intereso vertinimo kriterijumi, galėjo remtis skundo atmetimo motyvu, susijusiu su aplinkybe, kad yra kitų būdų reaguoti į atitinkamus veiksmus ar bent jau kai kuriuos iš jų, pavyzdžiui, Lenkijos valdžios institucijų atliekami patikrinimai, ar laikomasi šių teisės aktų. Vis dėlto Komisija privalėjo užtikrinti, kad ieškovė būtų tinkamai išklausyta šiuo klausimu, ir aiškiai nurodyti ginčijamo sprendimo motyvus; šie įsipareigojimai yra labai svarbūs dar ir todėl, kad ji turi plačią diskreciją (šiuo klausimu žr. 2013 m. spalio 16 d. Sprendimo Vivendi / Komisija, T‑432/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:538, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
97 Taigi, kiek tai susiję su teiginiais dėl infrastruktūros sąlygų, Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai nusprendė, kad sertifikavimo sprendime padarytos išvados ir vertinimai dėl investicijų į Yamal dujotiekio Lenkijos atkarpą leidžia konstatuoti, kad buvo tik nedidelė tikimybė nustatyti SESV 102 straipsnio pažeidimą.
98 Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog dėl šio sprendimo 60 punkte nurodyto Reglamento Nr. 773/2004 7 straipsnio 1 dalies pažeidimo, atsižvelgiant į šio sprendimo 71–73 punktuose pateiktas išvadas, darytina išvada, kad, taip pat atsižvelgiant į antrą pagrindimą, susijusį su sertifikavimo sprendimu, procedūros byloje AT.40497 rezultatas galėtų būti kitoks, todėl ir ginčijamo sprendimo turinys galėtų būti kitoks; taigi šis pažeidimas lemia šio sprendimo panaikinimą.
99 Vis dėlto Bendrasis Teismas mano, kad reikia išnagrinėti ieškinio penktojo pagrindo antrą dalį.
Dėl ieškinio penktojo pagrindo antros dalies, grindžiamos Reglamento Nr. 773/2004 7 straipsnio 2 dalies, siejamos su SESV 102 straipsniu, pažeidimu dėl to, kad Komisija padarė akivaizdžių vertinimo klaidų, susijusių su tiekimo apribojimais 2014–2015 m. žiemos sezonu
100 Ieškovės nuomone, atmesdama teiginius dėl tiekimo apribojimų 2014–2015 m. žiemos sezonu, nurodytus šio sprendimo 19 punkte ir nagrinėtus ginčijamo sprendimo 2.4.2 punkte, Komisija padarė kelias akivaizdžias vertinimo klaidas; jeigu ji nebūtų padariusi šių klaidų, būtų galėjusi padaryti išvadą, kad Sąjunga yra suinteresuota pašalinti riziką, kad Gazprom, siekdama užkirsti kelią dujų reeksportui, vėl taikys tiekimo apribojimus.
101 Pirma, Komisija klaidingai nusprendė, kad po dujų tiekimo trikdymų kylanti poveikio rizika šiuo metu sumažėjo dėl to, kad patobulinta Lenkijos rinkos jungtis su Vokietijos rinka. Iš tiesų fizinis dujų tiekimas Yamal dujotiekiu priešinga kryptimi buvo užtikrintas iki nurodyto incidento, nes jis įvyko 2014 m. balandžio mėn. Be to, iš tokio patobulinimo neturi naudos kitos valstybės narės, kurioms turi įtakos aptariami apribojimai.
102 Antra, Komisija tinkamai neišnagrinėjo turimų įrodymų, bet klaidingai konstatavo, kad neturi įrodymų, jog minėtas incidentas yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi. Iš tiesų tai, kad dujų reeksportą į Ukrainą siekiama apriboti, matyti iš 2014 m. rugsėjo 25 d. viešo Rusijos energetikos ministro pareiškimo, paminėto ir skunde, ir atsakant į raštą dėl ketinimo atmesti. Buvo pateikta kitų atitinkamų įrodymų, patvirtinančių, kad šie apribojimai palietė Vengriją, Austriją ir Slovakiją ir kad Vengrija sustabdė reeksportą į Ukrainą. Vėliau 2018 m. Rumunijoje ir Ukrainoje taip pat buvo taikomi tokie apribojimai, o ne tik įgyvendinti 2016 m. rugpjūčio 30 d. rašte nurodyti grasinimai.
103 Trečia, Komisija klaidingai kvalifikavo nurodytus apribojimus kaip sutarties pažeidimus, kuriuos ieškovė galėjo reikalauti atlyginti taikant sutartyje numatytus ginčų sprendimo mechanizmus. Toks kvalifikavimas išplaukia iš to, kad neatsižvelgta į platesnį šių apribojimų kontekstą, t. y. į Gazprom strategiją riboti konkurenciją. Be to, tai, kad veikla vykdoma remiantis sutartimi ir kad sutartyje yra numatytas ginčų sprendimo mechanizmas, savaime nereiškia, kad Komisijos įsikišimas yra nepagrįstas, nes nurodytos aplinkybės nepašalina antikonkurencinių veiksmų buvimo galimybės.
104 Ketvirta, priešingai, nei manė Komisija, ieškovės nurodyta veikla nenutraukta ir iki šiol turi įtakos konkurencijai. Iš tiesų Komisijos pozicija grindžiama neatsižvelgimu į kitus veiksnius, t. y. kitus ieškovės pateiktus apribojimų pavyzdžius ir tai, kad tokie apribojimai naudojami kaip antikonkurencinio tikslo priemonė, siekiant padalyti rinkas arba priversti Gazprom klientus daryti jos norimas nuolaidas. Be to, Komisija neatsižvelgė į tai, kad Gazprom kontroliuojamos dujų perdavimo infrastruktūros, leidžiančios jai aplenkti Vidurio Europos valstybes nares (dujotiekis Nord Stream 1, taip pat dujotiekių Nord Stream 2 bei TurkStream projektai), plėtra padidina jos galimybes įgyvendinti tokius veiksmus; šis klausimas neišspręstas Gazprom įsipareigojimais, kurie byloje AT.39816 pripažinti privalomais.
105 Komisija, palaikoma Gazprom, ginčija ieškovės nurodytas vertinimo klaidas ir mano, kad šią dalį reikia atmesti.
106 Šiuo atžvilgiu iš ginčijamo sprendimo ir rašto dėl ketinimo atmesti matyti, kad, Komisijos nuomone, teiginių dėl tiekimo apribojimų 2014–2015 m. žiemos sezonu toliau tirti nereikia iš esmės dėl keturių motyvų. Pirma, aptariami veiksmai yra sutartinio pobūdžio nesutarimai, o iš jos turimų duomenų negalima daryti išvados, kad šiais veiksmais piktnaudžiaujama. Antra, Gazprom ir ieškovės sutartyje numatytas ginčų sprendimo mechanizmas yra konkurencijos tyrimo alternatyva ir tinkama priemonė šiems veiksmams nutraukti. Trečia, minėti veiksmai buvo atliekami anksčiau; nėra jokių įrodymų, kad priimant ginčijamą sprendimą jie turėjo įtakos konkurencijai. Galiausiai, ketvirta, patobulinus jungtis tarp Vokietijos ir Lenkijos gerokai sumažėjo rizika, kad ateityje Lenkijoje gali kilti tiekimo problemų.
107 Dėl pirmojo motyvo Bendrasis Teismas pažymi, kad pagrindinis įrodymas, patvirtinantis galimo piktnaudžiavimo buvimą, yra 2014 m. rugsėjo 25 d. Rusijos energetikos ministro viešas pareiškimas, iš kurio galima suprasti, kad ribojant tiekimą buvo siekiama užkirsti kelią dujų reeksportui iš atitinkamų VREV į Ukrainą. Vis dėlto, kaip teigia Komisija, remiantis vien šia aplinkybe negalima konstatuoti SESV 102 straipsnio pažeidimą ar pateisinti tolesnį šių apribojimų tyrimą, juolab kad, kaip matyti iš rašto dėl ketinimo atmesti, šiuos apribojimus galima paaiškinti kita priežastimi, t. y. rusiškų dujų atsargų kaupimu, net jei šios kitos priežasties tikrumas gali būti ginčijamas.
108 Tokios išvados nepaneigia tai, kad tiekimo apribojimai 2014–2015 m. žiemos sezonu buvo dalis bendros Gazprom strategijos, dokumentuotos byloje AT.39816 parengtame PP ir dar kartą patvirtintos grasinimais, pateiktais 2016 m. rugpjūčio 30 d. rašte.
109 Iš tiesų, nors tokia strategija buvo paminėta PP, ją sudaro įvairių rūšių veiksmai ir, net darant prielaidą, kad šiais apribojimais buvo siekiama užkirsti kelią reeksportui į Ukrainą, tokie apribojimai skiriasi nuo PP nurodytų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti atitinkamų VREV tarpusavio prekybą, taip pat nuo tariamų grasinimų, nurodytų 2016 m. rugpjūčio 30 d. rašte, susijusių su Yamal dujotiekio Lenkijos atkarpos valdymu. Taigi Komisija galėjo pagrįstai nagrinėti šiuos apribojimus atskirai, taip pat turint omenyje tai, kad pasibaigus bylai AT.39816 priimtame sprendime, nagrinėtame, be kita ko, ginčijamo sprendimo 2.2 ir 2.3 punktuose, Gazprom prisiimti įsipareigojimai, kuriais siekta išspręsti šioje byloje Komisijos iškeltas konkurencijos problemas, buvo pripažinti privalomais.
110 Be to, ieškovės nurodytos aplinkybės, t. y. kad 2014–2015 m. žiemos sezonu padidėjo išlaidos jungiamiesiems dujotiekiams ir tai, kad tiekimo apribojimai tą sezoną buvo taikomi kelioms valstybėms narėms, o ne tik Lenkijos Respublikai, savaime neįrodo SESV 102 straipsnio pažeidimo.
111 Dėl antrojo motyvo reikia pažymėti, jog iš tiesų, kaip teigia ieškovė, tai, kad veiksmai yra sutartinio pobūdžio ir kad yra numatytas sutartinis ginčų sprendimo būdas, nepašalina Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimo dėl šių veiksmų galimybės. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė neginčijo, kad, kaip konstatuota ginčijamame sprendime, jos ir Gazprom sudarytoje dujų tiekimo sutartyje yra numatytas toks ginčų sprendimo būdas. Komisija gali pagrįstai atsižvelgti į tai, kad egzistuoja alternatyvūs būdai, kuriais pasinaudojus iš principo galima nutraukti skundą pateikusio asmens ginčijamus veiksmus.
112 Dėl trečiojo motyvo, t. y. kad aptariami tiekimo apribojimai buvo taikomi praeityje, reikia pažymėti, kad dėl šio sprendimo 108 punkte nurodytų priežasčių darytina išvada, jog šiuos apribojimus Komisija galėjo vertinti atskirai. Dėl likusios dalies reikia pažymėti, kad kita ieškovės nurodyta informacija, ypač 2018 m. dėl Gazprom Rumunijoje kilusios problemos ir tariamai šios įmonės turima dujų perdavimo infrastruktūros Europoje kontrolė, net darant prielaidą, kad tai minėtiems apribojimams prilyginami veiksmai, nebuvo nurodyta per administracinę procedūrą arba laikoma pernelyg bendro pobūdžio teiginiais, kad būtų galima paneigti Komisijos vertinimą.
113 Dėl ketvirtojo motyvo pakanka konstatuoti, kad ieškovė neginčija nei to, kad jungtis tarp Vokietijos ir Lenkijos iš tiesų buvo patobulintos, nei to, kad nuo 2016 m. išaugo iš Vokietijos į Lenkiją perduodamų dujų kiekiai.
114 Vadinasi, darytina išvada, kad Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai manė, jog nėra pakankamų motyvų, pateisinančių tolesnį teiginių dėl tiekimo apribojimų 2014–2015 m. žiemos sezonu tyrimą.
115 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, ir ypač į šio sprendimo 98 punkte padarytą išvadą, kad Komisija pažeidė Reglamento Nr. 773/2004 7 straipsnio 1 dalį, turint omenyje, kad, nesant šio pažeidimo, procedūros byloje AT.40497 rezultatas galėjo būti kitoks, todėl ir ginčijamo sprendimo turinys galėjo būti kitoks, reikia patenkinti šį ieškinį. Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas mano, kad nereikia priimti sprendimo dėl ieškovės prašymo taikyti proceso organizavimo priemones.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
116 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal ieškovės pateiktus reikalavimus.
117 Be to, pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalį Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad į bylą įstojusi šalis, kuri nėra valstybė narė ar Sąjungos institucija, padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Taigi šiuo atveju Gazprom padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji išplėstinė kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2019 m. balandžio 17 d. Europos Komisijos sprendimą C (2019) 3003 final dėl skundo atmetimo (byla AT.40497 – Dujų kaina Lenkijoje).
2. Komisija padengia savo ir Polskie Górnictwo Naftowe i Gazownictwo S.A. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Gazprom PJSC ir Gazprom export LLC padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Van der Woude | Svenningsen | Barents |
Paskelbta 2022 m. vasario 2 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.