BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. liepos 9 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – EIB personalas – Bendrojo Teismo sprendimo peržiūra – Ieškinio atmetimas kaip nepriimtino pirmojoje instancijoje – Pensijos – Įmokų į pensijų sistemą padidinimas – Ieškinio pareiškimo terminas – Protingas terminas“
Byloje T‑234/11 P‑RENV‑RX
dėl apeliacinio skundo dėl 2011 m. vasario 4 d. Europos Sąjungos Tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) nutarties Arango Jaramillo ir kt. prieš EIB (F‑34/10), kuriuo prašoma panaikinti šią nutartį,
Oscar Orlando Arango Jaramillo, Europos investicijų banko tarnautojas, gyvenantis Liuksemburge (Liuksemburgas), ir kiti 34 Europos investicijų banko tarnautojai, kurių sąrašas pateiktas priede, atstovaujami advokatų B. Cortese ir C. Cortese,
apeliantai,
dalyvaujant kitai proceso šaliai:
Europos investicijų bankui (EIB), atstovaujamam C. Gómez de la Cruz ir T. Gilliams, padedamų advokato P.‑E. Partsch,
atsakovui pirmojoje instancijoje,
BENDRASIS TEISMAS (apeliacinių skundų kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. Jaeger, teisėjai I. Pelikánová (pranešėja) ir A. Dittrich,
kancleris E. Coulon,
priima šį
Sprendimą
1 Ši byla nagrinėjama Teisingumo Teismui (ketvirtoji kolegija) priėmus 2013 m. vasario 28 d. Sprendimą Arango Jaramillo ir kt. prieš EIB (peržiūra) (C‑334/12 RX-II), kuriuo šis teismas, pripažinęs, jog 2012 m. birželio 19 d. Bendrojo Teismo (apeliacinių skundų kolegija) sprendimas Arango Jaramillo ir kt. prieš EIB (T‑234/11 P, toliau – peržiūrėtas sprendimas) dėl apeliacinio skundo, paduoto dėl 2011 m. vasario 4 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) nutarties Arango Jaramillo ir kt. prieš EIB (F‑34/10, toliau – skundžiama nutartis), kėlė pavojų Europos Sąjungos teisės darnai, panaikino peržiūrėtą sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Bendrajam Teismui.
Faktinės bylos aplinkybės
2 Iš 1 punkte nurodytos skundžiamos nutarties 2–4 punktų matyti, kad Oscar Orlando Arango Jaramillo ir kiti 34 apeliantai, kurių sąrašas pateiktas priede, yra Europos investicijų banko (EIB) tarnautojai. Nuo 2007 m. sausio 1 d. EIB tarnautojų atlyginimo lapeliai pateikiami nebe įprasta popierine forma, o elektroninėje laikmenoje. Nuo to laiko kiekvieną mėnesį jie įkeliami į EIB informacinę sistemą „Peoplesoft“ ir taip kiekvienas tarnautojas iš savo darbo kompiuterio gali su jais susipažinti.
3 2010 m. vasario 13 d., šeštadienį, 2010 m. vasario mėn. atlyginimo lapeliai įkelti į informacinę sistemą „Peoplesoft“. Iš šių lapelių aiškiai buvo matyti įmokų į pensijų sistemą normos padidėjimas, palyginti su 2010 m. sausio mėn. atlyginimo lapeliais, kurį lėmė EIB sprendimai, priimti įgyvendinant jo tarnautojų pensijų sistemos reformą.
Procesas pirmojoje instancijoje ir skundžiama nutartis
4 2010 m. gegužės 26 d. apeliantai pareiškė Tarnautojų teisme ieškinį (įregistruotą numeriu F-34/10), kuriuo prašė, pirma, panaikinti jų 2010 m. vasario mėn. atlyginimo lapelius tiek, kiek iš jų matyti EIB sprendimai padidinti jų įmokas į pensijų sistemą, ir, antra, priteisti iš EIB simbolinį 1 euro neturtinės žalos atlyginimą.
5 Tarnautojų teismo kanceliarijai adresuotu atskiru dokumentu EIB, remdamasis Tarnautojų teismo procedūros reglamento 78 straipsniu, pateikė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą ir prašė, kad šis nuspręstų dėl ieškinio nepriimtinumo nenagrinėdamas bylos iš esmės.
6 Pastabose dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo apeliantai, be kita ko, nurodė, kad, atsižvelgiant į ypatingas šios bylos aplinkybes, ypač į tai, kad nėra jokios teisės nuostatos dėl EIB tarnautojų ieškinių pareiškimo terminų, griežtas bendro trijų mėnesių ir dešimties dienų termino taikymas pažeidžia jų teisę į veiksmingą teisminę gynybą (1 punkte nurodytos skundžiamos nutarties 18 punktas).
7 1 punkte nurodyta skundžiama nutartimi, kuri priimta taikant Tarnautojų teismo procedūros reglamento 78 straipsnį, šis teismas, nepradėjęs žodinės proceso dalies ir nutaręs, kad priimtinumo klausimas nebus sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės, atmetė ieškinį kaip nepriimtiną dėl to, kad jis pareikštas pavėluotai.
Apeliacinis skundas Bendrajame Teisme
8 2011 m. balandžio 28 d. apeliantai Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė apeliacinį skundą pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto I priedo 9 straipsnį dėl 1 punkte nurodytos skundžiamos nutarties; jis įregistruotas numeriu T‑234/11 P.
9 Šiuo apeliaciniu skundu apeliantai Bendrojo Teismo prašė panaikinti šią nutartį, atmesti EIB pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą byloje F‑34/10 ir grąžinti bylą Tarnautojų teismui, kad jis išnagrinėtų ją iš esmės.
10 Konstatavęs, kad bylos šalys per mėnesį po to, kai buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą, nepateikė prašymo surengti teismo posėdžio, Bendrasis Teismas priėmė sprendimą dėl ginčo be žodinės proceso dalies.
11 Grįsdami apeliacinį skundą apeliantai nurodė tris pagrindus: pirmąjį kaip pagrindinį, o kitus du papildomai. Pirmasis pagrindas buvo susijęs su teisės klaida aiškinant sąvoką „protingas terminas“ ieškiniui pirmojoje instancijoje pareikšti, būtent su proporcingumo principo pažeidimu, taip pat teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu. Antrasis pagrindas buvo susijęs su teisės klaida aiškinant taikytinas proceso teisės normas, visų pirma dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, buvimo. Trečiasis pagrindas buvo susijęs su Tarnautojų teismui pateiktų aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, buvimo įrodymų iškraipymu, taip pat su tyrimo ir proceso organizavimo priemones pirmojoje instancijoje reglamentuojančių nuostatų pažeidimu.
12 1 punkte nurodytame peržiūrėtame sprendime Bendrasis Teismas atmetė apeliacinį skundą remdamasis tuo, kad dalis apeliantų nurodytų pagrindų buvo nepriimtini, o likę – nepagrįsti.
13 Atmetęs pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą, kuris nurodytas kaip pagrindinis, Bendrasis Teismas nusprendė, kad Tarnautojų teismas 1 punkte nurodytoje skundžiamoje nutartyje teisingai ieškovų situacijai pritaikė taisyklę, pagal kurią, analogiškai Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 91 straipsnio 3 dalyje numatytam ieškinio pareiškimo terminui, trijų mėnesių terminas, per kurį EIB tarnautojas turi pareikšti ieškinį dėl šio banko jo nenaudai priimto akto panaikinimo, iš principo laikytinas protingu (1 punkte nurodyto peržiūrėto sprendimo 27 punktas). Be to, Bendrasis Teismas nusprendė, kad taip EIB tarnautojams nustatyta pareiga pareikšti ieškinius per tikslų terminą negali būti vertinama kaip pažeidžianti jų teisę į veiksmingą teisminę gynybą arba proporcingumo principą (1 punkte nurodyto peržiūrėto sprendimo 41 punktas).
Teisingumo teismo atlikta peržiūra
14 Pirmajam generaliniam advokatui pateikus pasiūlymą, Teisingumo Teismas (pasiūlymo pateikimo dieną galiojusios redakcijos Teisingumo Teismo procedūros reglamento 123 b straipsnyje numatyta specialioji kolegija) 2012 m. liepos 12 d. sprendimu (C‑334/12 RX) nusprendė, kad reikia pradėti peržiūrą. Tame sprendime numatyta, kad turi būti persvarstyti šie klausimai: pirma, ar peržiūrimas sprendimas, nurodytas 1 punkte, kelia pavojų Sąjungos teisės vienovei arba darnai tuo, kad Bendrasis Teismas, kaip apeliacinis teismas, nagrinėdamas EIB tarnautojų ieškinio dėl jų nenaudai šio banko priimto akto panaikinimo pareiškimo aplinkybes, „protingo termino“ sąvoką išaiškino taip, kad jį praleidus ieškinys laikomas pareikštu pavėluotai ir dėl to nepriimtinu ir Sąjungos teismas neprivalo atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, ir, antra, ar šis „protingo termino“ sąvokos aiškinimas negali pažeisti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtintos teisės į veiksmingą teisminę gynybą (OL C 83, 2010, p. 389).
15 1 punkte nurodytame Sprendime Arango Jaramillo ir kt. prieš EIB (peržiūra) Teisingumo Teismas panaikino 1 punkte nurodytą peržiūrėtą sprendimą, nusprendęs, kad jis iš tiesų kėlė pavojų Sąjungos teisės darnai tiek, kiek Bendrasis Teismas, kaip apeliacinis teismas, nagrinėdamas EIB tarnautojų pareikšto ieškinio dėl šio banko jų nenaudai priimto akto panaikinimo aplinkybes, išaiškino „protingo termino“ sąvoką kaip trijų mėnesių trukmės terminą, kurio praleidimas automatiškai reiškia, kad jis pareikštas pavėluotai ir dėl to yra nepriimtinas, o Sąjungos teismas neprivalo atsižvelgti į bylos aplinkybes.
16 Vis dėlto, kadangi galutinis apeliantų ieškinio priimtinumo klausimo, konkrečiai kalbant, klausimo, ar šis ieškinys pareikštas per protingą terminą, kaip tai suprantama pagal teismų praktiką, kuri atitinka teisės į veiksmingą teisminę gynybą principą, sprendimas nekyla iš konstatuotų faktų, kuriais pagrįstas 1 punkte nurodytas peržiūrėtas sprendimas, Teisingumo Teismas nusprendė negalįs pats priimti galutinio sprendimo šioje byloje pagal Teisingumo Teismo statuto 62b straipsnį. Todėl, nusprendęs dėl peržiūros procedūros išlaidų, Teisingumo Teismas grąžino bylą Bendrajam Teismui tam, kad, atsižvelgęs į bylos aplinkybių visumą, šis įvertintų termino, per kurį apeliantai pareiškė ieškinį Tarnautojų teismui, protingumą.
Dėl po peržiūros grąžintos bylos
Procesas
17 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 121a straipsnį 1 punkte nurodytu Sprendimu Arango Jaramillo ir kt. prieš EIB (peržiūra) ši byla vėl perduota nagrinėti Bendrajam Teismui.
18 2013 m. kovo 1 d. laišku Bendrojo Teismo kanceliarija, vadovaudamasi Bendrojo Teismo procedūros reglamento 121c straipsnio 1 dalimi, pasiūlė šalims per mėnesį nuo 1 punkte nurodyto Sprendimo Arango Jaramillo ir kt. prieš EIB (peržiūra) įteikimo pateikti savo pastabas dėl iš šio sprendimo darytinų išvadų, kad būtų išspręstas ginčas.
19 2013 m. kovo 22 d. ir balandžio 16 d. atitinkamai EIB ir apeliantai pateikė pastabas Bendrojo Teismo kanceliarijai.
20 Savo pastabose EIB Bendrojo Teismo prašo:
– grąžinti bylą Tarnautojų teismui (pagrindinis reikalavimas),
– jei pirmasis reikalavimas nebūtų patenkintas, patvirtinti apeliantų Tarnautojų teismui pareikšto ieškinio nepriimtinumą, remiantis tuo, kad jis pareikštas pavėluotai, nes tai padaryta per terminą, kuris, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, neatrodo protingas, ir atmesti apeliacinį skundą bei priteisti iš apeliantų bylinėjimosi apeliaciniame procese išlaidas.
21 Savo pastabose apeliantai Bendrojo Teismo prašo:
– pritarti pirmajam apeliacinio skundo pagrindui ir dėl to panaikinti 1 punkte nurodytą skundžiamą nutartį, remiantis tuo, kad, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, jų ieškinys Tarnautojų teismui pareikštas per protingą terminą,
– grąžinti bylą Tarnautojų teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl ieškinio esmės ir dėl bylinėjimosi pirmojoje instancijoje išlaidų,
– priteisti iš EIB bylinėjimosi apeliaciniame procese išlaidas.
Dėl teisės
22 1 punkte nurodytu Sprendimu Arango Jaramillo ir kt. prieš EIB (peržiūra) 8 punkte nurodytas apeliacinis skundas vėl perduotas nagrinėti Bendrajam Teismui ir jis turi iš naujo išnagrinėti apeliantų nurodytus tris šio skundo pagrindus, apie kuriuos priminta 11 punkte, taip pat atlikti visus veiksmus, kurių šiuo sprendimu reikalaujama siekiant išspręsti ginčą.
Dėl pirmojo (apeliacinio skundo) pagrindo, susijusio su teisės klaida aiškinant sąvoką „protingas terminas“ ieškiniui pirmojoje instancijoje pareikšti, būtent su proporcingumo principo pažeidimu, taip pat teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu
23 Šį apeliacinio skundo pagrindą iš esmės sudaro dvi dalys. Pirmoji dalis susijusi su teisės klaida aiškinant sąvoką „protingas terminas“ ieškiniui pirmojoje instancijoje pareikšti. Antroji dalis susijusi su proporcingumo principo ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu.
24 Pirma pirmojo pagrindo dalimi apeliantai kaltina Tarnautojų teismą, kad 1 punkte nurodytoje skundžiamoje nutartyje padarė teisės klaidą, kai atmetė jų ieškinį kaip nepriimtiną, iš esmės remdamasis tuo, kad trijų mėnesių, dešimties dienų ir kelių sekundžių terminas ieškiniui pirmojoje instancijoje Tarnautojų teismo kanceliarijoje pareikšti nėra protingas terminas. Tai darydamas Tarnautojų teismas suteikė teismo praktikai dėl EIB darbuotojų ieškinių pareiškimo terminų (2001 m. vasario 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo De Nicola prieš EIB, T‑7/98, T‑208/98 ir T‑109/99, Rink. VT p. I‑A‑49 ir II‑185, 99 punktas ir 2001 m. kovo 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Dunnett ir kt. prieš EIB, T‑192/99, Rink. p. II‑813, 53 ir 58 punktai) nebūdingą apimtį, nes faktiškai, užuot taikęs protingo termino laikymosi principą, kuris pagal savo pobūdį yra lankstus ir leidžia konkrečiai suderinti atitinkamus interesus, nusprendė, jog turi būti laikomasi tikslaus, griežtai ir bendrai taikomo trijų mėnesių termino. Be to, Tarnautojų teismas neatsižvelgė į jam pateiktus dokumentus ar parodymus, kurie įrodo, pirma, kad per trijų mėnesių ir dešimties dienų terminą ieškinio pirmojoje instancijoje kopijas el. paštu gavo kiti adresatai, kurie buvo prisijungę prie kitų nei siuntėjo serverių, ir, antra, kad jų advokatų darbinėse patalpose ieškinio pirmojoje instancijoje išsiuntimo vakarą įvyko elektros įrenginių gedimas, kuris baigėsi maždaug likus dešimčiai minučių iki vidurnakčio ir dėl kurio vėluota išsiųsti ieškinį. Maža to, Tarnautojų teismas neatsižvelgė į konkrečias bylos aplinkybes, būtent į tai, kad EIB neįgyvendino teisėkūros įgaliojimų ir nenustatė tikslaus ir patikimo ieškinio pareiškimo termino, ir į tai, kad jis priėmė ginčijamus sprendimus, kurie pateikti 2010 m. vasario mėn. atlyginimo lapelių forma, remdamasis teisės aktais, kurie dar nebuvo paskelbti ir kurie ieškinio pareiškimo dieną vis dar nebuvo paskelbti.
25 Nurodydami antrą pirmojo pagrindo dalį apeliantai tvirtina, kad 1 punkte nurodytoje skundžiamoje nutartyje Tarnautojų teismas nepaisė jų teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir pažeidė proporcingumo principą, kuriais turi būti vadovaujamasi taikant teisės aktų nuostatas ar principus, jeigu jais varžoma teisė kreiptis į teismą. Nutoldamas nuo savo ankstesnės praktikos, kuri grindžiama lanksčiu ir ieškovams palankiu protingo termino laikymosi principo taikymu, Tarnautojų teismas nesilaikė esminio reikalavimo tinkamai suderinti teisės subjekto teisę į veiksmingą teisminę gynybą su teisinio saugumo poreikiu. Šis nesilaikymas akivaizdžiai matyti iš konkrečių bylos aplinkybių, kurios aprašytos 24 punkte. Atsižvelgiant į šias konkrečias aplinkybes, aišku, kad griežtai ir bendrai taikant tikslų trijų mėnesių terminą, kuris nenustatytas teisės akte ir juo labiau neišplaukia iš aiškios ir nusistovėjusios teismų praktikos, pernelyg suvaržoma Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu garantuojama jų teisė kreiptis į teismą. Be to, toks taikymas neproporcingas protingo termino laikymosi principu siekiamam tikslui, būtent – užtikrinti EIB aktų stabilumą.
26 EIB ginčija apeliantų nurodomus argumentus ir iš esmės prašo pirmąjį pagrindą, vertinant abi jo dalis, atmesti kaip nepriimtiną ir bet kuriuo atveju kaip nepagrįstą. Jo nuomone, prisidengdami pirmuoju pagrindu apeliantai siekia, kad apeliacinis teismas patikrintų Tarnautojų teismo 1 punkte nurodytoje skundžiamoje nutartyje atliktus faktinių aplinkybių įvertinimus, o tai nepriklauso šio teismo kompetencijai. Bet kuriuo atveju šis pagrindas yra nepagrįstas. Iš teismų praktikos matyti, kad protingas terminas, per kurį EIB tarnautojas gali pareikšti ieškinį, yra tikslus trijų mėnesių terminas, pratęsiant jį fiksuotu 10 dienų terminu dėl nuotolių, kuris pagal analogiją išplaukia iš Pareigūnų tarnybos nuostatų normų, reglamentuojančių teisių gynimo priemones. Be to, iš Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Sąjungos teismo praktikos matyti, kad normos, kuriomis nustatomi ieškinio pareiškimo terminai, gali būti derinamos ir su proporcingumo principu, ir su teise į veiksmingą teisminę gynybą.
27 Kiek EIB ginčija pirmojo pagrindo, vertinant abi jo dalis, priimtinumą, primintina, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką pirmosios instancijos teismas yra vienintelis kompetentingas, pirma, nustatyti faktines aplinkybes, išskyrus atvejus, kai jo išvados akivaizdžiai neatitinka jam pateiktų bylos dokumentų, ir, antra, vertinti šias faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismui konstatavus ar įvertinus faktines aplinkybes, apeliacinis teismas turi kompetenciją patikrinti šių faktinių aplinkybių teisinę kvalifikaciją ir teisines išvadas, kurias Pirmosios instancijos teismas padarė jomis remdamasis (2010 m. liepos 2 d. Bendrojo Teismo sprendimo Kerstens prieš Komisiją, T‑266/08 P, 37 punktas; šiuo klausimu žr. 2006 m. balandžio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo General Motors prieš Komisiją, C‑551/03 P, Rink. p. I‑3173, 51 punktą ir 2006 m. rugsėjo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo JCB Service prieš Komisiją, C‑167/04 P, Rink. p. I‑8935, 106 punktą).
28 Nurodydami pirmąjį pagrindą apeliantai ginčija ne 1 punkte nurodytoje skundžiamoje nutartyje Tarnautojų teismo konstatuotas faktines aplinkybes, susijusias su terminu, per kurį pareikštas ieškinys pirmojoje instancijoje, o išvadas, kurias šis teismas padarė remdamasis šiais konstatavimais, t. y. kad terminas, per kurį pareikštas šis ieškinys, negali būti kvalifikuojamas kaip „protingas“. Pažymėtina, kad klausimas, ar remdamasis bylos aplinkybėmis Tarnautojų teismas galėjo pagrįstai nuspręsti, kad apeliantai ieškinį pareiškė ne per protingą terminą, yra teisės klausimas, kuriam taikoma apeliacinio teismo kontrolė.
29 Todėl EIB nurodytas nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas dėl pirmojo pagrindo turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
30 Nagrinėjant iš esmės pirmojo pagrindo pirmą dalį, susijusią su teisės klaida aiškinant „protingo termino“ ieškiniui pirmojoje instancijoje pareikšti sąvoką, reikia pažymėti, kad nei ESV sutartyje, nei EIB valdybos remiantis EIB vidaus darbo tvarkos taisyklių 29 straipsniu patvirtintame EIB personalo reglamente nėra nuorodų dėl EIB ir jo tarnautojų ginčams taikytino ieškinių pareiškimo termino. Tačiau, viena vertus, teisės į veiksmingą teisminę gynybą, kuri yra bendrasis Sąjungos teisės principas ir kuria reikalaujama, kad asmuo turėtų pakankamai laiko įvertinti jo nenaudai priimto akto teisėtumą ir prireikus pasirengti gynybai, ir, kita vertus, teisinio saugumo reikalavimo, pagal kurį praėjus tam tikram laikui Sąjungos instancijų priimti aktai turėtų tapti galutiniai, derinimas reikalauja, kad šie ginčai Sąjungos teismui būtų pateikti per protingą terminą (žr. 24 punkte minėtų Sprendimo De Nicola prieš EIB 97–99 punktus ir juose nurodytą teismų praktiką ir Sprendimo Dunnett ir kt. prieš EIB 51–53 punktus ir juose nurodytą teismų praktiką; 2002 m. gruodžio 6 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties D prieš EIB, T‑275/02 R, Rink. VT p. I‑A‑259 ir II‑1295, 31 ir 32 punktus).
31 Pagal teismų praktiką termino „protingumas“, nesvarbu, ar būtų kalbama apie administracinės procedūros arba teismo proceso trukmę, ar apie terminą, kuris, kaip ir nagrinėjamoje byloje, turi tiesioginės įtakos ieškinio priimtinumui, visuomet turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą ir ypač į bylos svarbą suinteresuotam asmeniui, bylos sudėtingumą ir dalyvaujančių šalių elgesį (žr. 1 punkte nurodyto Sprendimo Arango Jaramillo ir kt. prieš EIB (peržiūra) 28–37 punktus ir juose nurodytą teismų praktiką). Vadinasi, apskritai protingo termino sąvoka negali būti suprantama kaip konkretus naikinamasis terminas ir ypač Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 3 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas negali būti pagal analogiją kaip naikinamasis terminas taikomas EIB tarnautojams pareiškiant ieškinius dėl jų nenaudai šio banko priimto akto panaikinimo (žr. 1 punkte nurodyto Sprendimo Arango Jaramillo ir kt. prieš EIB (peržiūra) 39 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
32 Todėl vien to, kad EIB tarnautojas pareiškė ieškinį dėl šio banko jo nenaudai priimto akto panaikinimo per terminą, kuris viršija tris mėnesius ir dešimt dienų, nepakanka išvadai, jog šis ieškinys pareikštas per vėlai, padaryti, ir Sąjungos teismas bet kuriuo atveju privalo patikrinti termino protingumą atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
33 Vien tai, kad Bendrasis Teismas 24 punkte minėtuose Sprendime De Nicola prieš EIB (118–120 punktai) ir Sprendime Dunnett ir kt. prieš EIB (57 ir 58 punktai) nusprendė, kad trijų mėnesių ir dešimties dienų neviršijantys terminai yra „protingi“, nereiškia, kad, atsižvelgiant į konkrečias nagrinėjamų bylų aplinkybes, „protingi“ negalėjo būti kvalifikuoti ir ilgesni terminai, nes Sąjungos teismas paprasčiausia priėmė sprendimą dėl konkrečių jo nagrinėtų atvejų ir nenagrinėjo klausimo, ar „protingais“ būtų galima laikyti dar ilgesnius terminus. Atvirkščiai, remiantis tuo, kad 30 punkte minėtoje Nutartyje D prieš EIB (38–40 punktai) Bendrojo Teismo pirmininkas nusprendė, jog penkių mėnesių terminas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra pagrįstas, negalima daryti išvados, kad trumpesnis terminas, nors ir viršijantis tris mėnesius ir dešimt dienų, negalėjo būti kvalifikuotas kaip „protingas“, arba a fortiori, kad kitomis aplinkybėmis toks terminas negalėtų būti laikomas „protingu“.
34 Nagrinėjamoje byloje Tarnautojų teismas nusprendė, kad ieškinys pirmojoje instancijoje nebuvo pareikštas per protingą terminą, dėl to turėjo būti atmestas kaip nepriimtinas dėl pareiškimo pavėluotai, remdamasis vieninteliu motyvu, kad jis pateiktas keliomis sekundėmis ar sekundės dalimis vėliau, nei pasibaigė trijų mėnesių terminas (dėl nuotolių pratęsiant jį fiksuotu 10 dienų terminu, numatytu Tarnautojų teismo procedūros reglamento 100 straipsnio 3 dalyje), kuris pagal analogiją atitiko Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 3 dalyje numatytą ieškinio pareiškimo terminą. Taigi, kai nagrinėdamas EIB tarnautojų ieškinio dėl jų nenaudai šio banko priimto akto panaikinimo pareiškimo aplinkybes „protingo termino“ sąvoką išaiškino kaip trijų mėnesių ir dešimties dienų terminą, kurio praleidimas automatiškai reiškia, kad jis pareikštas pavėluotai ir dėl to yra nepriimtinas, neatsižvelgęs, kaip teisiškai privalėjo, į bylos aplinkybes, ypač į bylos svarbą suinteresuotam asmeniui, bylos sudėtingumą ir į atitinkamą EIB ir apeliantų elgesį, Tarnautojų teismas 1 punkte nurodytoje skundžiamoje nutartyje padarė teisės klaidą (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 1 punkte nurodyto Sprendimo Arango Jaramillo ir kt. prieš EIB (peržiūra) 22, 27, 28, 46 ir 54 punktus).
35 Taigi reikia pritarti pirmojo pagrindo pirmai daliai, susijusiai su teisės klaida, kurią Tarnautojų teismas padarė 1 punkte nurodytoje skundžiamoje nutartyje aiškindamas „protingo termino“ ieškiniui pirmojoje instancijoje pareikšti sąvoką.
36 Todėl net nesant reikalo priimti sprendimo dėl pirmojo pagrindo antros dalies ir dėl antrojo ir trečiojo pagrindų, reikia patenkinti apeliacinio skundo reikalavimus ir panaikinti 1 punkte nurodytą skundžiamą nutartį.
Dėl bylos grąžinimo Tarnautojų teismui
37 Pagal Teisingumo Teismo statuto I priedo 13 straipsnio 1 dalį, jei apeliacinis skundas yra pagrįstas, Bendrasis Teismas Tarnautojų teismo sprendimą panaikina ir pats sprendžia bylą. Tuo atveju, jei sprendimas negali būti priimtas toje stadijoje, jis grąžina bylą Tarnautojų teismui, kad šis priimtų sprendimą.
38 1 punkte nurodytoje skundžiamoje nutartyje spręsdamas dėl ieškinio pareiškimo termino protingumo, taigi ir dėl šio ieškinio priimtinumo, Tarnautojų teismas neatliko visų teisiškai reikalaujamų vertinimų. Dėl šios priežasties galutinis apeliantų ieškinio priimtinumo klausimo sprendimas nekyla iš konstatuotų faktų, kuriais pagrįsta 1 punkte nurodyta skundžiama nutartis. Tokiomis aplinkybėmis sprendimas negali būti priimtas šioje bylos stadijoje. Todėl reikia grąžinti bylą Tarnautojų teismui, kad šis priimtų sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39 Kadangi byla grąžinama Tarnautojų teismui, reikia atidėti su šiuo apeliaciniu procesu susijusių bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (apeliacinių skundų kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2011 m. vasario 4 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) nutartį Arango Jaramillo ir kt. prieš EIB.
2. Grąžinti bylą Tarnautojų teismui.
3. Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.
Paskelbta 2013 m. liepos 9 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.
Priedas
María Esther Badiola, gyvenanti Liuksemburge (Liuksemburgas),
Marcella Bellucci, gyvenanti Liuksemburge,
Stefan Bidiuc, gyvenantis Grėvenmacheryje (Liuksemburgas),
Raffaella Calvi, gyvenanti Schuttrange (Liuksemburgas),
Maria José Cerrato, gyvenanti Liuksemburge,
Sara Confortola, gyvenanti Veronoje (Italija),
Carlos D’Anglade, gyvenantis Liuksemburge,
Nuno Da Fonseca Pestana Ascenso Pires, gyvenantis Liuksemburge,
Andrew Davie, gyvenantis Medernach (Liuksemburgas),
Marta De Sousa e Costa Correia, gyvenanti Itzig (Liuksemburgas),
Nausica Di Rienzo, gyvenanti Liuksemburge,
José Manuel Fernandez Riveiro, gyvenantis Sandweiler (Liuksemburgas),
Eric Gällstad, gyvenantis Rameldange (Liuksemburgas),
Andres Gavira Etzel, gyvenantis Liuksemburge,
Igor Greindl, gyvenantis Liuksemburge,
José Doramas Jorge Calderón, gyvenantis Liuksemburge,
Monica Lledó Moreno, gyvenanti Sandweiler,
Antonio Lorenzo Ucha, gyvenantis Liuksemburge,
Juan Antonio Magaña-Campos, gyvenantis Liuksemburge,
Petia Manolova, gyvenanti Bereldange (Liuksemburgas),
Ferran Minguella Minguella, gyvenantis Gonderange (Liuksemburgas),
Barbara Mulder-Bahovec, gyvenanti Liuksemburge,
István Papp, gyvenantis Liuksemburge,
Stephen Richards, gyvenantis Blaschette (Liuksemburgas),
Lourdes Rodriguez Castellanos, gyvenanti Sandweiler,
Daniela Sacchi, gyvenanti Mondorf le Bene (Liuksemburgas),
Maria Teresa Sousa Coutinho da Silveira Ramos, gyvenanti Almargem do Bispo (Portugalija),
Isabelle Stoffel, gyvenanti Mondorf le Bene,
Fernando Torija, gyvenantis Liuksemburge,
María del Pilar Vargas Casasola, gyvenanti Liuksemburge,
Carolina Vento Sánchez, gyvenanti Liuksemburge,
Pé Verhoeven, gyvenantis Briuselyje (Belgija),
Sabina Zajc, gyvenanti Contern (Liuksemburgas),
Peter Zajc, gyvenantis Contern.