Language of document : ECLI:EU:C:2013:272

Byla C‑398/11

Thomas Hogan ir kt.

prieš

Minister for Social and Family Affairs, Ireland

ir

Attorney General

(High Court (Airija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Socialinė politika – Teisės aktų derinimas – Darbuotojų apsauga jų darbdaviui tapus nemokiam – Direktyva 2008/94/EB – Taikymo sritis – Papildomos profesinių pensijų kaupimo sistemos – Apibrėžtų išmokų ir subalansuotų išlaidų sistemos – Nepakankami ištekliai – Minimalus apsaugos lygis – Ekonomikos krizė – Subalansuota ekonominė ir socialinė plėtra – Atitinkamos valstybės narės pareigos nepakankamų išteklių atveju – Valstybės narės atsakomybė netinkamo perkėlimo į nacionalinę teisę atveju“

Santrauka – 2013 m. balandžio 25 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

1.        Socialinė politika – Teisės aktų derinimas – Darbuotojų apsauga jų darbdaviui tapus nemokiam – Direktyva 2008/94 – Taikymo sritis – Teisė į senatvės išmokas pagal darbdavio sukurtą papildomą profesinių pensijų kaupimo sistemą – Įtraukimas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/94)

2.        Socialinė politika – Teisės aktų derinimas – Darbuotojų apsauga jų darbdaviui tapus nemokiam – Direktyva 2008/94 – Papildomos profesinių pensijų kaupimo sistemos – Atitinkamos valstybės narės pareiga priimti darbuotojų interesams apsaugoti būtinas priemones – Atsižvelgimas į valstybinę socialinio draudimo pensiją – Nebuvimas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/94 8 straipsnis)

3.        Socialinė politika – Teisės aktų derinimas – Darbuotojų apsauga jų darbdaviui tapus nemokiam – Direktyva 2008/94 – Papildomos profesinių pensijų kaupimo sistemos – Atitinkamos valstybės narės pareiga priimti darbuotojų interesams apsaugoti būtinas priemones – Taikymo sritis – Pakankamų finansų neturėjimas nemokumo momentu – Įtraukimas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/94 8 straipsnis)

4.        Socialinė politika – Teisės aktų derinimas – Darbuotojų apsauga jų darbdaviui tapus nemokiam – Direktyva 2008/94 – Papildomos profesinių pensijų kaupimo sistemos – Teisės į senatvės išmokas apsauga – Minimalus reikalaujamas apsaugos lygis – Nacionalinės priemonės, kuriomis nebuvo užtikrinta, kad buvę nemokios įmonės darbuotojai gautų daugiau kaip 49 % jų teisių į išmokas  – Nepriimtinumas – Pateisinimas – Atitinkamos valstybės narės ekonominė padėtis – Netaikymas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/94 8 straipsnis)

5.        Europos Sąjungos teisė – Privatiems asmenims suteiktos teisės – Valstybės narės padarytas pažeidimas – Pareiga atlyginti privatiems asmenims padarytą žalą – Sąlygos – Pakankamai akivaizdus pažeidimas – Aiškūs ir Teisingumo Teismo apibrėžti valstybių narių pareigų pobūdis ir mastas – Nacionalinės priemonės, kuriomis nebuvo užtikrinta, kad buvę nemokios įmonės darbuotojai gautų daugiau kaip 49 % jų teisių į senatvės išmokas pagal papildomą profesinių pensijų kaupimo sistemą

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/94 8 straipsnis)

1.        Direktyva 2008/94 dėl darbuotojų apsaugos jų darbdaviui tapus nemokiam turi būti aiškinama taip: ji taikoma buvusių darbuotojų teisėms į senatvės išmokas, įgytoms pagal jų darbdavio sukurtą papildomą pensijų kaupimo sistemą.

(žr. 27 punktą ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.        Direktyvos 2008/94 dėl darbuotojų apsaugos jų darbdaviui tapus nemokiam 8 straipsnis turi būti aiškinamas taip: siekiant nustatyti, ar valstybė narė įvykdė šiame straipsnyje nustatytą pareigą, negalima atsižvelgti į valstybinę socialinio draudimo pensiją. Iš tiesų šiuo straipsniu siekiama užtikrinti darbuotojų interesų apsaugą darbdaviui tapus nemokiam, kiek tai susiję su jų teisėmis į senatvės išmokas, įgytomis pagal papildomas profesinių pensijų kaupimo sistemas. Pačioje šioje nuostatoje nurodyta, kad ji susijusi tik su papildomomis profesinėmis ar kelių profesijų pensijų kaupimo sistemomis, ir pažymima, kad ši apsauga užtikrinama pagal sistemas, nepriklausančias įstatymų numatytoms valstybinėms socialinės apsaugos sistemoms.

(žr. 29, 33 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

3.        Direktyvos 2008/94/EB dėl darbuotojų apsaugos jų darbdaviui tapus nemokiam 8 straipsnis turi būti aiškinamas taip: jam taikyti pakanka, kad papildomoje profesinių pensijų kaupimo sistemoje darbdavio nemokumo dieną nėra pakankamai lėšų ir kad dėl savo nemokumo darbdavys neturi reikiamų išteklių įnešti į šią sistemą pakankamų įmokų, kad būtų galima visiškai išmokėti šios sistemos dalyviams mokėtinas išmokas. Šie asmenys neturi įrodyti, kad yra kitų veiksnių, lėmusių jų teisių į senatvės išmokas netekimą.

Šiame straipsnyje nedaromas skirtumas tarp įvairių darbdavio nemokumą galėjusių lemti priežasčių, bet nustatoma bendra pareiga ginti darbuotojų interesus ir valstybėms narėms paliekama galimybė, laikantis Sąjungos teisės, o konkrečiai Direktyvos 2003/41 dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros, apibrėžti šios pareigos įvykdymo būdus.

(žr. 38, 40 punktus ir rezoliucinės dalies 3 punktą)

4.        Direktyva 2008/94 dėl darbuotojų apsaugos jų darbdaviui tapus nemokiam turi būti aiškinama taip: priemonės, kurių atitinkama valstybė narė ėmėsi priėmus 2007 m. sausio 25 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą Robins ir kt. (C‑278/05) ir kuriomis nebuvo užtikrinta, kad buvę nemokios įmonės darbuotojai gautų daugiau kaip 49 % jų teisių į senatvės išmokas pagal papildomą profesinių pensijų kaupimo sistemą vertės, neatitinka šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų, o šios valstybės narės ekonominė padėtis nėra išimtinė aplinkybė, galinti pateisinti žemesnį darbuotojų interesų apsaugos lygį, kiek tai susiję su jų teisėmis į senatvės išmokas, įgytomis pagal papildomą profesinių pensijų kaupimo sistemą.

Tai, ar valstybė narė tinkamai įvykdė iš Direktyvos 2008/94 8 straipsnio kylančias pareigas, lemia ne jos priimtų priemonių specifika, bet šių nacionalinių priemonių taikymo rezultatas.

(žr. 45, 47 punktus ir rezoliucinės dalies 4 punktą)

5.        Direktyva 2008/94 dėl darbuotojų apsaugos jų darbdaviui tapus nemokiam turi būti aiškinama taip: aplinkybė, kad priemonės, kurių atitinkama valstybė narė ėmėsi priėmus 2007 m. sausio 25 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą Robins ir kt. (C‑278/05) ir kuriomis nebuvo užtikrinta, kad buvę nemokios įmonės darbuotojai gautų daugiau kaip 49 % jų teisių į senatvės išmokas pagal papildomą profesinių pensijų kaupimo sistemą vertės, savaime yra akivaizdus šios valstybės narės pareigų neįvykdymas.

Paskelbus minėtą Sprendimą Robins ir kt., t. y. 2007 m. sausio 25 d., valstybės narės buvo informuotos apie tai, kad norint tinkamai perkelti Direktyvos 2008/94 8 straipsnį reikia, kad darbuotojas jo darbdavio nemokumo atveju gautų mažiausiai pusę senatvės išmokų, kurias lemia įgytos teisės į pensiją, dėl kurių jis mokėjo įmokas pagal papildomą profesinių pensijų kaupimo sistemą. Šiomis aplinkybėmis, nors valstybėms narėms pagal Direktyvos 2008/94 8 straipsnį tenkančių pareigų, kuriomis siekiama suteikti teises privatiems asmenims, pobūdis ir mastas buvo aiškūs ir tikslūs vėliausiai nuo 2007 m. sausio 25 d., atitinkama valstybė narė tinkamai neįvykdė šios pareigos, o tai yra pakankamai akivaizdus šios teisės normos pažeidimas nagrinėjant šios valstybės narės atsakomybę už privatiems asmenims padarytą žalą.

Šiuo atžvilgiu nukentėję privatūs asmenys turi teisę reikalauti, kad valstybė narė atlygintų žalą, jei įvykdytos trys sąlygos: pažeista Sąjungos teisės norma siekiama suteikti jiems teisių, jos pažeidimas yra pakankamai akivaizdus ir yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp šio pažeidimo ir privačių asmenų patirtos žalos.

(žr. 49, 51–53 punktus ir rezoliucinės dalies 5 punktą)