Bylos T‑274/08 ir T‑275/08

Italijos Respublika

prieš

Europos Komisiją

„EŽŪOGF – Valstybių narių mokėjimo agentūrų sąskaitų, susijusių su EŽŪOGF finansuojamomis išlaidomis, patvirtinimas – Iš Italijos Respublikos susigrąžintinos sumos, jų neišieškojus per nustatytus terminus – Finansinių padarinių sąvoka – Palūkanų įtraukimas – Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 32 straipsnio 5 dalis“

Sprendimo santrauka

Žemės ūkis – Bendra žemės ūkio politika – Finansavimas iš EŽŪOGF – Sąskaitų patvirtinimo procedūra

(Tarybos reglamento Nr. 1290/2005 32 straipsnio 5 dalis)

Reglamento Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo 32 straipsnio 5 dalyje numatytos konkrečios situacijos, kai valstybė narė neišieškojo sumų, kurios turi būti grąžintos dėl pažeidimų ar aplaidumo, per ketverius metus nuo pažeidimo nustatymo per pirminį administracinį ar teisminį nagrinėjimą, arba per aštuonerius metus, kai dėl išieškojimo pateiktas ieškinys nacionaliniuose teismuose. Tokiose situacijose numatyta, kad 50 % finansinių padarinių dėl neišieškotų sumų dengia atitinkama valstybė narė, 50 % – Bendrijos biudžetas.

Aiškinant Bendrijos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į jos kontekstą bei teisės akto, kuriame ji yra, siekiamus tikslus. Pirma, sąvokos „finansiniai padariniai“ taikymo sritis yra plati, nes apima visus finansinio pobūdžio padarinius, susijusius su neteisėtai sumokėtų sumų neišieškojimu. Be to, tarp šių padarinių būtinai yra palūkanos, mokėtinos pagal minėto reglamento 32 straipsnio 1 dalį.

Antra, tokį pažodinį aiškinimą patvirtina ir Reglamento Nr. 1290/2005 34 straipsnio 1 dalies a punktas, pagal kurį asignuotomis įplaukomis, kaip apibrėžta Reglamento Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 18 straipsnyje, laikomos sumos, kurios pagal šio reglamento 31, 32 ir 33 straipsnius turi būti sumokėtos į Bendrijos biudžetą, įskaitant su jomis susijusias palūkanas. Tokį aiškinimą taip pat patvirtina sąskaitų patvirtinimo procedūros bendra tvarka. Iš tiesų Reglamento Nr. 1290/2005 32 straipsnio 5 dalį reikia aiškinti atsižvelgiant į šio reglamento 32 straipsnio 1 dalį, kuria nustatoma bendra sistema, kiek tai susiję su mokėtinų sumų grąžinimu Bendrijai, nustačius pažeidimus ar aplaidumą naudojantis lėšomis. Kadangi šio straipsnio 5 dalyje palūkanų apskaičiavimo principas nėra pakeičiamas, o tik padalijama valstybei narei ir Bendrijos biudžetui tenkanti finansinė atsakomybė neišieškojus reikiamų sumų per protingą terminą, iš to aiškiai išplaukia, kad šio reglamento 32 straipsnio 5 dalyje numatyti finansiniai padariniai apima, be kita ko, pagrindines sumas bei su jomis susijusias palūkanas.

Trečia, iš Reglamento Nr. 1290/2005 preambulės, būtent 25 ir 26 konstatuojamųjų dalių, matyti, kad šio reglamento 32 straipsnio 5 dalyje nustatyta solidarios finansinės naštos sistema siekiama apsaugoti Bendrijos biudžeto finansinius interesus, įpareigojant atitinkamą valstybę narę sumokėti dalį sumų, mokėtinų nustačius pažeidimus, kurios nebuvo išieškotos per protingą terminą. Pareiga išieškoti palūkanas, apskaičiuojamas nuo pažeidimo nustatymo iki faktinio aptariamų sumų išieškojimo, yra kompensacinė, nes palūkanos susijusios su nuostoliais, kurių laikinai patyrė Bendrijos biudžetas, negaudamas asignavimų.

Ketvirta, principas, pagal kurį palūkanos yra pagrindinės sumos priedas ir joms taikoma apskaitos tvarka, yra bendro pobūdžio, atsižvelgiant į teisės aktus, susijusius su Bendrijos biudžetu, kaip tai patvirtinta Reglamento Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Reglamento Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles, 86 straipsnio 1 dalyje, priimtoje taikant pastarojo reglamento 71 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad nepažeidžiant specialių nuostatų, atsirandančių taikant sektoriaus taisykles, negrąžintai gautinai sumai skaičiuojamos palūkanos.

(žr. 36–37, 39–41, 44–45 punktus)