EUROPOS SĄJUNGOS
TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. lapkričio 18 d.
Byla F‑156/12
Robert McCoy
prieš
Europos Sąjungos regionų komitetą
„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Neteisėtas elgesys – Viršininkų priekabiavimas – Profesinė liga – Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnį paskirta kompensacija, nepadengianti visos patirtos žalos – Prašymas skirti papildomą kompensaciją“
Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo R. McCoy iš esmės prašo priteisti iš Europos Sąjungos regionų komiteto sumokėti jam preliminariai apskaičiuotą 354 000 eurų sumą turtinei žalai, kurią jis teigia patyręs dėl Regionų komiteto neteisėtų veiksmų, atlyginti ir 100 000 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas: Priteisti iš Europos Sąjungos regionų komiteto sumokėti R. McCoy 20 000 eurų. Atmesti likusią ieškinio dalį. Europos Sąjungos regionų komitetas padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos R. McCoy patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Santrauka
1. Pareigūnų ieškiniai – Terminai – Institucijai pateiktas prašymas atlyginti žalą – Protingo termino laikymasis – Termino trukmė ir pradžios momentas – Prašymas skirti papildomą kompensaciją dėl profesinės ligos
(Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnis)
2. Pareigūnai – Deliktinė institucijų atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Žala – Priežastinis ryšys – Kumuliacinės sąlygos – Prašymas skirti papildomą kompensaciją dėl profesinės ligos – Įrodinėjimo pareiga
3. Pareigūnų ieškiniai – Per nustatytą terminą nepareikštas ieškinys dėl panaikinimo – Ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuriuo siekiama to paties rezultato – Nepriimtinumas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)
4. Pareigūnai – Administracijos rūpestingumo pareiga – Apimtis – Didesnė pareiga pareigūno sveikatos sutrikimo atveju
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnis)
1. Kai taikytinose nuostatose nėra nustatytas terminas pateikti prašymą dėl žalos, atsiradusios dėl darbo santykių tarp pareigūno ir institucijos, kurioje jis dirba, atlyginimo, šis prašymas turi būti pateiktas per protingą terminą, kuris nustatomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Kadangi taikytinų nuostatų tekste šiuo klausimu nieko nenumatyta, Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnyje numatytas penkerių metų senaties terminas yra reikšmingas palyginimo elementas, sprendžiant dėl pareigūno prašymo atlyginti žalą priimtinumo, tačiau tai nėra griežta ir nekeičiama riba.
Be to, profesine liga susirgęs pareigūnas turi teisę prašyti papildomos kompensacijos tik tuomet, jeigu tinkama kompensacija negali būti užtikrinta pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnyje įtvirtintą sistemą. Vadinasi, toks prašymas iš esmės nepriimtinas, kol nėra baigta pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnį pradėta procedūra.
(žr. 81 ir 82 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Eagle ir kt. / Komisija, T‑144/02, EU:T:2004:290, 66 ir 71 punktai.
Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: Sprendimo Allen ir kt. / Komisija, T‑433/10 P, EU:T:2011:744, 45 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo A / Komisija, F‑142/12, EU:F:2013:193, 95 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.
2. Nagrinėjant pareigūno prašymą dėl žalos atlyginimo, Sąjungos deliktinė atsakomybė kyla, kai įvykdytos visos sąlygos, susijusios su veiksmų, kuriais kaltinamos institucijos, neteisėtumu, žalos realumu bei veiksmų ir nurodytos žalos priežastiniu ryšiu. Kadangi šios trys sąlygos yra kumuliacinės, vienos iš jų nebuvimo pakanka ieškiniui dėl žalos atlyginimo atmesti.
Dėl profesine liga susirgusio pareigūno, kuris turi teisę prašyti papildomos kompensacijos remdamasis Sąjungos deliktine atsakomybe tik tuomet, jeigu tinkama kompensacija negali būti užtikrinta pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnyje įtvirtintą sistemą, pažymėtina, kad suinteresuotasis pareigūnas turi įrodyti, jog šios trys administracinės atsakomybės atsiradimo sąlygos įvykdytos ir pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnį skirta kompensacija neatlygino visos dėl administracijos neteisėtų veiksmų jo patirtos žalos.
(žr. 88–90 punktus)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo N / Parlamentas, F‑26/09, EU:F:2010:17, 68 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; Nutarties A / Komisija, F‑50/13, EU:F:2014:78, 32 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.
3. Pareigūnas, pateikdamas prašymą dėl žalos atlyginimo, negali siekti tokio paties rezultato, kokį gautų patenkinus jo ieškinį dėl panaikinimo, kurio jis nepareiškė per nustatytą terminą.
Taigi pareigūno reikalavimai dėl žalos atlyginimo nepriimtini, kiek jais siekiama gauti atlyginimą žalos, tariamai patirtos dėl tų pačių aplinkybių, veiksmų ir pažeidimų, nurodytų grindžiant pagalbos ir patirtos žalos atlyginimo prašymus, jeigu šie prašymai buvo atmesti sprendimu, dėl kurio pareigūnas nepareiškė ieškinio.
(žr. 96, 102 ir 103 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: Sprendimo Bossi / Komisija, 346/87, EU:C:1989:59, 32, 34 ir 35 punktai.
Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Lopes / Teisingumo Teismas, T‑547/93, EU:T:1996:27, 174 ir 175 punktai.
Tarnautojų teismo praktika: Nutarties Andersen / Audito Rūmai, F‑1/12, EU:F:2013:46, 29, 34 ir 35 punktai.
4. Rūpestingumo pareiga visų pirma reiškia, kad priimdama sprendimą dėl pareigūno padėties administracija turi įvertinti visą informaciją, kuri gali lemti jos sprendimą, ir kad tai darydama ji turi atsižvelgti ne tik į tarnybos, bet ir į atitinkamo pareigūno interesus. Be to, iš rūpestingumo pareigos kylančios administracijos pareigos iš esmės padidėja tuo atveju, kai nagrinėjama fizinės arba psichinės sveikatos sutrikimų turinčio pareigūno situacija. Tokiu atveju jo prašymus administracija privalo nagrinėti vadovaudamasi itin atviru požiūriu.
(žr. 106 punktą)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo BN /Parlamentas, F‑24/12, EU:F:2014:165, 33 ir 34 punktai ir juose nurodyta teismo praktika.