Byla T‑296/18
Polskie Linie Lotnicze „LOT“ SA
prieš
Europos Komisiją
2021 m. spalio 20 d. Bendrojo Teismo (dešimtoji išplėstinė kolegija) sprendimas
„Konkurencija – Koncentracija – Oro transportas – Komisijos sprendimas, kuriuo koncentracija pripažinta suderinama su vidaus rinka ir EEE susitarimu – Atitinkama rinka – Koncentracijos poveikio konkurencijai vertinimas – Įsipareigojimai – Pareiga motyvuoti“
1. Įmonių koncentracija – Komisijos tyrimas – Atitinkamos rinkos apibrėžimas – Faktinės prielaidos, susijusios su koncentracijos aplinkybėmis – Materialinio teisingumo ir nustatytų elementų reikšmingumo kontrolė
(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 ir 6 straipsniai)
(žr. 37, 38, 42–57 punktus)
2. Įmonių koncentracija – Komisijos tyrimas – Atitinkamos rinkos apibrėžimas – Materialus atribojimas – Dalyvaujanti įmonė – Sąvoka – Dalinis turto perdavimas – Vertinimas atsižvelgiant tik į perduotą turtą
(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalies b punktas ir 5 straipsnio 2 dalis) Komisijos pranešimo 2008/C 95/01 136 punktas)
(žr. 59–62 punktus)
3. Įmonių koncentracija – Komisijos tyrimas – Atitinkamos rinkos apibrėžimas – Dviejų oro transporto bendrovių koncentracija numatant perduoti laiko tarpsnius – Kriterijai – Produktų pakeičiamumas – Požiūris, grindžiamas oro uostu, kuriam priskirti atitinkami laiko tarpsniai
(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnis; Komisijos reglamento Nr. 802/2004 I priedo 6 skyrius; Komisijos pranešimo 97/C 372/03, 13–17, 20, 21 ir 24 punktai)
(žr. 65, 66, 73–76, 79–81, 86 punktus)
4. Įmonių koncentracija – Komisijos tyrimas – Atitinkamos rinkos apibrėžimas – Dviejų oro transporto bendrovių koncentracija numatant perduoti laiko tarpsnius – Šaliai, ginčijančiai atitinkamos rinkos apibrėžtį, tenkanti įrodinėjimo pareiga – Būtinybė pateikti rimtų įrodymų, galinčių neginčijamai įrodyti, kad egzistuoja konkurencijos problema, kurią turi išnagrinėti Komisija – Šalies, ginčijančios požiūrį, kurio laikėsi Komisija, pateiktų įrodymų nepakankamumas
(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 ir 6 straipsniai)
(žr. 67, 82–85, 87, 88 punktus)
5. Įmonių koncentracija – Suderinamumo su vidaus rinka vertinimas – Komisijos tyrimas – Koncentracijos poveikio konkurencijai vertinimas – Ekonominio pobūdžio vertinimai – Diskreciniai vertinimo įgaliojimai – Teisminė kontrolė – Apimtis ir ribos
(SESV 263 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 ir 6 straipsniai)
(žr. 92, 93 punktus)
6. Įmonių koncentracija – Suderinamumo su vidaus rinka vertinimas – Dviejų oro transporto bendrovių koncentracija – Komisijos tyrimas – Antikonkurencinio poveikio vertinimas – Komisijos priimtų gairių laikymasis – Atsižvelgimas į tose gairėse minimus vertinimo elementus – Komisijos diskrecija – Rinkos dalių lygių nagrinėjimas
(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 32 konstatuojamoji dalis ir 2 straipsnis; Komisijos pranešimo 2004/C 31/03 18 punktas)
(žr. 132 punktą)
7. Įmonių koncentracija – Suderinamumo su vidaus rinka vertinimas – Kriterijai – Antikonkurencinis poveikis – Tariamas patekimo į rinką kliūčių padidėjimas – Elementas, kurio savaime nepakanka laikyti veiksmingos konkurencijos kliūtį reikšminga
(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 ir 6 straipsniai)
(žr. 133–136 punktus)
8. Konkurencija – Transportas – Konkurencijos taisyklės – Oro transportas – Komisijos sprendimo, kuriuo konstatuojamas koncentracijos suderinamumas su vidaus rinka, priėmimas nepradėjus antrojo rinkos tyrimo etapo – Dviejų oro transporto bendrovių koncentracija numatant perduoti laiko tarpsnius – Reglamente Nr. 95/93 numatytų laiko tarpsnių paskirstymo taisyklių pažeidimas – Nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 2 ir 3 dalys; Reglamento Nr. 95/93 8a straipsnio 2 dalis)
(žr. 141, 142 punktus)
9. Įmonių koncentracija – Komisijos tyrimas – Sprendimo, kuriuo konstatuojamas koncentracijos suderinamumas su vidaus rinka, priėmimas nepradėjus antrojo rinkos tyrimo etapo – Sąlyga – Didelių abejonių nebuvimas – Suinteresuotųjų įmonių įsipareigojimai, dėl kurių operacija, apie kurią pranešta, tampa suderinama su bendrąja rinka – Diskrecija – Akivaizdžios vertinimo klaidos nebuvimas – Galimos veiksmingumo naudos, kurią gali lemti ši koncentracija, ir prisiimtų įsipareigojimų pakankamumo nagrinėjimas – Būtinybės nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 29 konstatuojamoji dalis, 2 straipsnio 2 dalis ir 6 straipsnio 1 dalies b punktas ir 2 dalis, Komisijos reglamento Nr. 802/2004 I priedo 9 skyrius; Komisijos pranešimo 2004/C 31/03, 78 ir 84–87 punktai)
(žr. 146–149, 152–155 punktus)
10. Įmonių koncentracija – Suderinamumo su vidaus rinka vertinimas – Kriterijai – Antikonkurencinis poveikis – Neatsižvelgimas į sanavimo pagalbą, suteiktą perleidėjai, kad ji, be kita ko, galėtų tvarkingai parduoti savo turtą – Įrodinėjimo našta, tenkanti šaliai, kuri ginčija sprendimą dėl koncentracijos suderinamumo – Vertinimas
(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 1 dalies b punktas ir 2 dalis, 6 straipsnio 1 dalies b punktas ir 2 dalis)
(žr. 160–166 punktus)
11. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Komisijos sprendimas, kuriuo koncentracija pripažinta suderinama su vidaus rinka
(SESV 296 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalies b punktas ir 2 dalis)
(žr. 169–175 punktus)
Santrauka
Bendrasis Teismas atmetė oro transporto bendrovės Polskie Linie Lotnicze „LOT“ ieškinį dėl Komisijos sprendimų, kuriais leista vykdyti koncentraciją atitinkamai easyJet ir Lufthansa įsigyjant tam tikrą grupės Air Berlin turtą
Nuolat blogėjant finansinei padėčiai, oro transporto bendrovė Air Berlin plc 2016 m. ėmėsi įgyvendinti restruktūrizaciją. 2016 m. gruodžio 16 d. ji su oro transporto bendrove Deutsche Lufthansa AG (toliau – Lufthansa) sudarė susitarimą dėl įvairių orlaivių su įgula subnuomos jai.
Vis dėlto praradusi vieno iš savo pagrindinių akcininkų finansinę paramą paskolų forma, 2017 m. rugpjūčio 15 d. ji buvo priversta prašyti pradėti bankroto procedūrą. Tokiomis aplinkybėmis Vokietijos valdžios institucijų garantija užtikrintos paskola forma suteikta sanavimo pagalba, kurią patvirtino Komisija(1), turėjo leisti jai tęsti veiklą tris mėnesius, kad ji, be kita ko, galėtų perduoti savo turtą.
Šio tikslo buvo siekiama dviem susitarimais. Pirmasis buvo sudarytas 2017 m. spalio 13 d., ir pagal jį Lufthansa turėjo perimti, be kita ko, vieną iš Air Berlin patronuojamųjų bendrovių, kuriai prieš tai turėjo būti perduoti įvairūs orlaiviai su įgula ir laiko tarpsniai(2), kurių ji turėjo kai kuriuose oro uostuose, būtent Diuseldorfo, Ciuricho, Hamburgo, Miuncheno, Štutgarto ir Berlyno Tėgelio. Antrasis buvo sudarytas 2017 m. spalio 27 d. su oro transporto bendrove easyJet plc, ir juo iš esmės siekta perduoti jai Air Berlin turimus laiko tarpsnius Berlyno Tėgelio oro uoste. Air Berlin nutraukė savo veiklą kitą dieną po šio susitarimo sudarymo, o netrukus, 2017 m. lapkričio 1 d., teismo sprendimu ji buvo pripažinta nemokia.
2017 m. spalio 31 d. Lufthansa pranešė Komisijai, kuri yra įgaliota kontroliuoti koncentracijas(3), apie 2017 m. spalio 13 d. susitarime numatytą koncentracijos sandorį. 2017 m. lapkričio 7 d. easyJet savo ruožtu pranešė apie 2017 m. spalio 27 d. susitarime numatytą sandorį (toliau abu sandoriai bendrai vadinami koncentracijomis). Komisija, atsižvelgdama į Lufthansa prisiimtus įsipareigojimus(4), koncentraciją, apie kurią ji pranešė, ir koncentraciją, apie kurią pranešė easyJet, pripažino suderinamomis su vidaus rinka atitinkamai 2017 m. gruodžio 21 d. Sprendimu C(2017) 9118 final ir 2017 m. gruodžio 12 d. Sprendimu C(2017) 8776 final (toliau abu vadinami ginčijamais sprendimais). Ji priėjo prie išvados, kad koncentracijos nekelia didelių abejonių dėl jų suderinamumo su vidaus rinka. Pirmą kartą bylose dėl keleivinio oro transporto paslaugų Komisija atitinkamos rinkos neapibrėžė kaip miestų porų, apimančių išvykimo vietą ir paskirties vietą (toliau – I & P rinkos). Viena vertus, ji konstatavo, kad Air Berlin nutraukė veiklą iki koncentracijų ir nepriklausomai nuo jų. Ji padarė išvadą, kad Air Berlin pasitraukė iš visų I & P rinkų, kuriose anksčiau veikė. Kita vertus, ji manė, kad koncentracijos iš esmės yra susijusios su laiko tarpsnių perdavimu, ir konstatavo, kad šie laiko tarpsniai nėra priskirti nė vienai konkrečiai I & P rinkai. Todėl atlikdama analizę ji manė, kad yra geriau visas kiekvieno oro uosto, kuriam buvo priskirti laiko tarpsniai, I & P rinkas susieti su išvykimo arba paskirties vieta. Taigi, atitinkamas rinkas ji apibrėžė kaip keleivinio oro transporto iš šių oro uostų ar į juos paslaugų rinkas. Paskui ji patvirtino, kad koncentracijos negali „itin riboti veiksmingos konkurencijos vidaus rinkoje ar didelėje jos dalyje“, ir šiuo atveju suteikti atitinkamai easyJet ir Lufthansa galimybės ir paskatos blokuoti prieigą prie šių rinkų.
Manydama, kad tokia Komisijos analizė ir jos išvados yra metodologiškai klaidingos, oro transporto bendrovė Polskie Linie Lotnicze „LOT“ (toliau – ieškovė), kuri yra tiesioginė koncentracijos šalių konkurentė, pareiškė Bendrajam Teismui du ieškinius dėl minėtų dviejų ginčijamų sprendimų panaikinimo.
2021 m. spalio 20 d. sprendimais Bendrasis Teismas atmetė šiuos ieškinius ir visų pirma pripažino, kad Komisija, užuot atskirai nagrinėjusi kiekvieną I & P rinką, kurioje veikė Air Berlin ir atitinkamai Lufthansa ir easyJet, gali nagrinėti visas I & P rinkas išvykimo ar paskirties oro uostuose, kuriems priskirti Air Berlin laiko tarpsniai.
Bendrojo Teismo vertinimas
Pirma, dėl ieškinio pagrindo, grindžiamo blogu atitinkamų rinkų apibrėžimu, Bendrasis Teismas pirmiausia nusprendė, kad ieškovė be pagrindo bando ginčyti Komisijos atliktą koncentracijų ir jų konteksto pristatymo faktinį teisingumą. Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Komisija galėjo pagrįstai manyti, kad Air Berlin veikla nutrūko iki koncentracijų ir nepriklausomai nuo jų, todėl ji neveikė nė vienoje iš I & P rinkų. Toliau Bendrasis Teismas nusprendė, kad Air Berlin laiko tarpsniai nebuvo priskirti nė vienai I & P rinkai, todėl Komisija teisingai manė, kad šiuos laiko tarpsnius gali naudoti atitinkamai Lufthansa ir easyJet kitose I & P rinkose nei tos, kuriose veikė Air Berlin. Jis nusprendė, kad, kitaip nei koncentracijų, kuriose dalyvauja dar veikiančios oro transporto bendrovės, atveju, šioje byloje nebuvo aišku, kad koncentracija turės kokį nors poveikį konkurencijai I & P rinkose, kuriose prieš nutraukdama veiklą veikė Air Berlin. Galiausiai Bendrasis Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė svarių įrodymų, kad atskirai išnagrinėjus jos nurodytas I & P rinkas būtų galima teigti, kad yra itin ribojama veiksminga konkurencija ir kad Komisijos taikyta rinkos apibrėžtis negalėjo padėti atskleisti tokio ribojimo.
Antra, dėl ieškinio pagrindo, grindžiamo akivaizdžia koncentracijų poveikio vertinimo klaida, Bendrasis Teismas iš karto priminė, kad įgyvendindama EB Susijungimų reglamentu jai suteiktą kompetenciją ir atlikdama visų pirma sudėtingus ekonominius vertinimus Komisija turi tam tikrą diskreciją. Todėl Sąjungos teismo atliekama naudojimosi šia teise kontrolė turi būti atliekama atsižvelgiant į Komisijos turimą diskreciją. Atsižvelgdamas į tai Bendrasis Teismas nusprendė, kad, išanalizavus koncentracijų poveikį keleivinio oro transporto iš atitinkamų išvykimo oro uostų ar į paskirties oro uostus rinkoms, nenustatyta jokių vertinimo klaidų, turint omenyje, be kita ko, nedidelį jų perkrovos lygį ir nedidelį koncentracijų poveikį Lufthansa ir easyJet turimų laiko tarpsnių dalies padidėjimui. Konkrečiai dėl Lufthansa praneštos koncentracijos Bendrasis Teismas nusprendė, kad ieškovė negali pagrįstai teigti, jog Komisija padarė akivaizdžią 2016 m. gruodžio 16 d. susitarimo poveikio vertinimo klaidą, nes pagal šį susitarimą Lufthansa gali naudotis orlaiviais su įgula šešerius metus prieš juos įsigydama galutinai pagal koncentracijos sandorį. Galiausiai dėl easyJet praneštos koncentracijos Bendrasis Teismas pažymėjo, kad laiko tarpsniai yra būtini teikiant keleivinio oro transporto paslaugas. Remdamasis tuo jis padarė išvadą, kad egzistuoja vertikalusis ryšys tarp laiko tarpsnių skyrimo ir keleivinio oro transporto paslaugų teikimo ir kad Komisija galėjo remtis vadinamosiomis nehorizontaliųjų susijungimų gairėmis(5).
Trečia, Bendrasis Teismas atmetė argumentus, grindžiamus tariamai nepakankamais vykdant koncentraciją, apie kurią pranešta, Lufthansa prisiimtais įsipareigojimais ir įsipareigojimų neprisiėmimu easyJet praneštos koncentracijos atveju, motyvuodamas tuo, kad ieškovė negali pagrįstai teigti, jog šios koncentracijos gali itin riboti veiksmingą konkurenciją. Dėl šios priežasties argumentus, kuriais ieškovė kaltina Komisiją dėl to, kad ji neatsižvelgė į galimą veiksmingumo naudą, galinčią atsirasti dėl šių koncentracijų, Bendrasis Teismas taip pat pripažino nepagrįstais.
Ketvirta, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog finansinė parama, kuria Air Berlin pasinaudojo gaudama sanavimo pagalbą, yra bendrovėms easyJet ir Lufthansa vykdant koncentracijas perduoto turto dalis, ir atmetė argumentus, kad atlikdama analizę Komisija turėjo atsižvelgti į šią pagalbą. Be to, dėl ieškovės viename iš ieškinių taip pat nurodyto Reglamento Nr. 95/93(6) 8a straipsnio 2 dalies pažeidimo Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Komisija neturėjo kompetencijos taikyti šią nuostatą.
Galiausiai pripažinęs nepagrįstu ieškovės nurodytą nepakankamą motyvavimą ir atmetęs visus abiejose bylose nurodytus pagrindus Bendrasis Teismas atmetė abu ieškinius ir nusprendė, kad tokiomis aplinkybėmis nereikia nuspręsti dėl jų priimtinumo.