TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. vasario 26 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – SESV 13 straipsnis – Gyvūnų gerovė – Reglamentas (EB) Nr. 1099/2009 – Žudomų gyvūnų apsauga – Tam tikri skerdimo metodai, būtini religinėms apeigoms atlikti – Reglamentas (EB) Nr. 834/2007 – 3 straipsnis ir 14 straipsnio 1 dalies b punkto viii papunktis – Suderinamumas su ekologine gamyba – Reglamentas (EB) Nr. 889/2008 –57 straipsnio pirma pastraipa – Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas“
Byloje C‑497/17
dėl Cour administrative d’appel de Versailles (Versalio apeliacinis administracinis teismas, Prancūzija) 2017 m. liepos 6 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2017 m. liepos 10 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Oeuvre d’assistance aux bêtes d’abattoirs (OABA)
prieš
Ministre de l’Agriculture et de l’Alimentation,
Bionoor SARL,
Ecocert France SAS,
Institut National de l’origine et de la qualité (INAO)
TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas K. Lenaerts, pirmininko pavaduotoja R. Silva de Lapuerta, kolegijų pirmininkai J.‑C. Bonichot, A. Arabadjiev, F. Biltgen, K. Jürimäe ir C. Lycourgos, teisėjai J. Malenovský, E. Levits, L. Bay Larsen, D. Šváby (pranešėjas), C. Vajda ir S. Rodin,
generalinis advokatas N. Wahl,
posėdžio sekretorė V. Giacobbo-Peyronnel, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. birželio 19 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Œuvre d’assistance aux bêtes d’abattoirs (OABA), atstovaujamos advokato A. Monod,
– Bionoor SARL, atstovaujamos advokato N. Gardères,
– Ecocert France SAS, atstovaujamos advokato D. de Laforcade,
– Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos D. Colas, S. Horrenberger ir E. de Moustier,
– Graikijos vyriausybės, atstovaujamos G. Kanellopoulos ir A. Vasilopoulou,
– Norvegijos vyriausybės, atstovaujamos A. Dalheim Jacobsen ir T. Bjerre Leming ir D. Sørlie Lund,
– Europos Komisijos, atstovaujamos A. Bouquet, A. Lewis ir B. Eggers,
susipažinęs su 2018 m. rugsėjo 20 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 13 straipsnio, 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (OL L 189, 2007, p. 1), 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (OL L 250, 2008, p. 1), iš dalies pakeisto 2010 m. kovo 24 d. Reglamentu (ES) Nr. 271/2010 (OL L 84, 2010, p. 19) (toliau – Reglamentas Nr. 889/2008), ir 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos (OL L 303, 2009, p. 1) išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant asociacijos Œuvre d’Assistance aux bêtes d’Abattoirs (toliau – asociacija OABA) ginčą su ministre de l’Agriculture et de l’Alimentation (žemės ūkio ir maisto pramonės ministras, toliau – žemės ūkio ministras), Bionoor SARL, Ecocert France SAS (toliau – Ecocert) ir Institut national de l’origine et de la qualité (Nacionalinis kilmės ir kokybės institutas, toliau – INAO) dėl asociacijos OABA prašymo uždrausti reklamuoti prekių ženklu „Tendre France“ pažymėtus jautienos produktus, sertifikuotus kaip „halal“ ir su ženklu „ekologinis žemės ūkis“ (prancūzų k. „agriculture biologique“, toliau – ženklas „AB“) ir jais prekiauti.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Reglamentas Nr. 834/2007
3 Reglamento Nr. 834/2007 1 ir 3 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„(1) Ekologinė gamyba – bendra ūkio valdymo ir maisto produktų gamybos sistema, apimanti geriausią aplinkosaugos praktiką, didelę biologinę įvairovę, gamtos išteklių išsaugojimą, aukštų gyvūnų gerovės standartų taikymą ir gamybos būdą, atsižvelgiant į tam tikrų vartotojų teikiamą pirmenybę produktams, pagamintiems naudojant natūralias medžiagas ir procesus. Todėl ekologinės gamybos metodas vaidina dvigubą vaidmenį visuomenėje: taip sukuriama specifinė rinka, tenkinanti vartotojų paklausą ekologiškiems produktams, o taip pat taip teikiama nauda visuomenei, prisidedant prie aplinkos apsaugos bei gyvūnų gerovės ir kaimo plėtros.
<…>
(3) [Sąjungos] teisės sistemoje, reguliuojančioje ekologinės gamybos sektorių, turėtų būti siekiama užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir tinkamą ekologiškų produktų vidaus rinkos veikimą, išlaikyti ir pateisinti vartotojų pasitikėjimą produktais, paženklintais kaip ekologiški produktai. Joje taip pat turėtų būti toliau siekiama sudaryti sąlygas, kuriomis šiame sektoriuje būtų daroma pažanga, atsižvelgiant į gamybos ir rinkos pokyčius.“
4 Šio reglamento 1 straipsnyje „Tikslas ir taikymo sritis“ nustatyta:
„1. Šiuo reglamentu sukuriamas ekologinės gamybos tvaraus vystymosi pagrindas, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą, sąžiningą konkurenciją ir vartotojų pasitikėjimą bei apsaugant vartotojų interesus.
Juo nustatomi bendri tikslai ir principai, kuriais grindžiamos pagal šį reglamentą nustatytos taisyklės dėl:
a) ekologiškų produktų gamybos, paruošimo ir platinimo visų etapų bei jų kontrolės;
b) nuorodų, žyminčių ekologinę gamybą, naudojimo ženklinant ir reklamuojant.
<…>
3. Šis reglamentas taikomas visiems ūkio subjektams, dalyvaujantiems bet kuriame 2 dalyje nurodytų produktų gamybos, paruošimo ir platinimo etape.
<…>
4. Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant kitų [Sąjungos teisės] nuostatų ar nacionalinių nuostatų, atitinkančių su šiame straipsnyje nurodytais produktais susijusią [Sąjungos] teisę, pavyzdžiui, nuostatų, reglamentuojančių gamybą, paruošimą, pardavimą, ženklinimą ir kontrolę, įskaitant teisės aktus maisto produktų ir gyvūnų maitinimo srityse.“
5 Minėto reglamento 2 straipsnyje „Sąvokų apibrėžimai“ numatyta:
„Šiame reglamente taikomi šie sąvokų apibrėžimai:
a) ekologinė gamyba – gamybos metodo naudojimas laikantis šiame reglamente nustatytų taisyklių visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais;
b) gamybos, paruošimo ir platinimo etapai – visi etapai nuo ekologiško produkto pirminės gamybos (imtinai) iki jo saugojimo, perdirbimo, transportavimo, pardavimo ar tiekimo galutiniam vartotojui (imtinai), ir, atitinkamais atvejais, ženklinimo, reklamos, importo, eksporto ir subrangos veikla;
<…>
i) paruošimas – ekologiškų produktų konservavimas ir (arba) perdirbimas, įskaitant gyvulių skerdimą ir pjaustymą, taip pat pakavimas, produktų ženklinimas ir (arba) ženklinimo pakeitimai, susiję su ekologinės gamybos metodu;
<…>“
6 To paties reglamento 3 straipsnyje nustatyti ekologinės gamybos tikslai:
„Ekologine gamyba siekiama šių bendrųjų tikslų:
a) sukurti žemės ūkio tvaraus valdymo sistemą, kuria:
<…>
iv) laikomasi aukštų gyvūnų gerovės standartų, visų pirma atsižvelgiant į gyvūnų rūšims būdingus elgsenos poreikius;
<…>
c) siekti gaminti daug įvairių maisto ir kitų žemės ūkio produktų, patenkinančių prekių, pagamintų naudojant aplinkai, žmonių sveikatai, augalų sveikatai ar gyvūnų sveikatai ir gerovei nekenkiančius procesus, vartojimo paklausą.“
7 Reglamento Nr. 834/2007 5 straipsnio „Ūkininkavimui taikomi konkretūs principai“ h punkte nurodyta, kad ekologinis ūkininkavimas grindžiamas konkrečiu principu, pagal kurį „palaikomas aukštas gyvūnų gerovės lygis atsižvelgiant į kiekvienai rūšiai būdingus poreikius“.
8 Šio reglamento 14 straipsnyje, kuriame įtvirtintos „[g]yvulininkystės produkcijos taisyklės“, 1 dalyje nustatyta:
„Greta 11 straipsnyje nustatytų bendrųjų ūkio gamybos taisyklių, gyvulininkystės produkcijai taikomos šios taisyklės:
<…>
b) ūkininkavimo praktika ir laikymo sąlygos:
<…>
viii) kuo labiau sumažinamos gyvūnų kančios, įskaitant luošinimą, viso gyvenimo metu, taip pat skerdimo metu;
<…>“
9 Šio reglamento 25 straipsnyje „Ekologinės gamybos logotipai“ numatyta:
„1. [Europos Sąjungos] ekologinės gamybos logotipas gali būti naudojamas ženklinant, pristatant ir reklamuojant produktus, atitinkančius šiuo reglamentu nustatytus reikalavimus.
[Europos Sąjungos ekologinės gamybos] logotipas nenaudojamas perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo laikotarpio produktų ir maisto produktų atveju, kaip nustatyta 23 straipsnio 4 dalies b ir c punktuose.
2. Nacionaliniai ir privatūs logotipai gali būti naudojami ženklinant, pristatant ir reklamuojant produktus, atitinkančius šiuo reglamentu nustatytus reikalavimus.
3. 37 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija nustato konkrečius kriterijus dėl [Europos Sąjungos ekologinės gamybos] logotipo pateikimo, turinio, dydžio ir dizaino.“
Reglamentas Nr. 889/2008
10 Reglamento Nr. 889/2008 10 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad vienas iš ekologinio žemės ūkio prioritetų yra „užtikrinti aukštą gyvūnų gerovės lygį“.
11 Šio reglamento 57 straipsnyje „ES ekologinės gamybos logotipas“ nustatyta:
„Pagal Reglamento [Nr. 834/2007] 25 straipsnio 3 dalį Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas (toliau – ES ekologinės gamybos logotipas) atitinka šio reglamento XI priedo A dalyje pateiktą pavyzdį.
ES ekologinės gamybos logotipas naudojamas tik jei produktas pagamintas laikantis Reglamento [Nr. 2092/91] ir jo įgyvendinimo reglamentų reikalavimų arba Reglamento [Nr. 834/2007] ir šio reglamento reikalavimų.“
Reglamentas Nr. 1099/2009
12 Reglamento Nr. 1099/2009 2, 4, 18, 20, 24 ir 43 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„(2) Net sudarius geriausias galimas technines sąlygas gyvūnams žudyti, jie gali patirti skausmą, nerimą, baimę ar kitokio pobūdžio kančių. Tam tikri su žudymu susiję veiksmai gali kelti įtampą ir visi svaiginimo metodai turi tam tikrų trūkumų. Ūkio subjektai ar bet kuris gyvūnų žudyme dalyvaujantis asmuo turėtų imtis reikiamų priemonių skerdžiamų ar žudomų gyvūnų skausmui išvengti ir jų nerimui bei kančioms sumažinti, atsižvelgdami į geriausią šios srities praktiką ir metodus, kuriuos leidžiama naudoti pagal šį reglamentą. Todėl reikėtų laikyti, kad skausmas, nerimas ar kančios gali būti išvengiami, jei ūkio subjektai ar bet kuris gyvūnų žudyme dalyvaujantis asmuo nesilaiko vieno iš šio reglamento reikalavimų arba naudoja leidžiamus, tačiau ne naujausius metodus, dėl aplaidumo arba tyčia sukeldami gyvūnams skausmą, nerimą ar kančių.
<…>
(4) Gyvūnų gerovė – tai [Sąjungos] vertybė, įtvirtinta [EB] sutarties protokolu Nr. 33 dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės <…>. Skerdžiamų ar žudomų gyvūnų apsauga – visuomenei svarbus klausimas, turintis įtakos vartotojų požiūriui į žemės ūkio produktus. Be to, geresnė skerdžiamų gyvūnų apsauga padeda užtikrinti geresnę mėsos kokybę ir netiesiogiai daro teigiamą poveikį darbuotojų saugai skerdyklose.
<…>
(18) [1993 m. gruodžio 22 d. Tarybos] direktyva 93/119/EB [dėl gyvūnų apsaugos juos skerdžiant arba užmušant (OL L 340, 1993, p. 21; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 15 t., p. 421)] nustatyta leidžianti nukrypti nuostata dėl skerdžiamų gyvūnų svaiginimo skerdyklose atliekant religines apeigas. Kadangi [Sąjungos teisės] nuostatos, taikomos gyvūnų skerdimui atliekant religines apeigas, buvo skirtingai perkeltos į nacionalinę teisę, atsižvelgiant į skirtingas valstybių narių aplinkybes ir tai, kad nacionalinėse taisyklėse numatyti platesnio masto klausimai nei numatytieji šiame reglamente, svarbu išlaikyti leidžiančią nukrypti nuostatą dėl gyvūnų svaiginimo prieš skerdimą, tačiau užtikrinant tam tikro lygio kiekvienos valstybės narės subsidiarumą. Todėl šiame reglamente paisoma religijos pasirinkimo laisvės ir teisės išpažinti savo religiją ar tikėjimą laikant pamaldas, mokant tikėjimo, jį praktikuojant ar atliekant apeigas, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 10 straipsnyje.
<…>
(20) Daugelis žudymo metodų sukelia gyvūnams skausmą. Todėl prieš nužudant gyvūną arba jo žudymo metu jį reikia apsvaiginti, kad gyvūnas netektų sąmonės ir taptų nejautrus. Gyvūno sąmonės ir jautrumo netekimo lygį nustatyti sudėtinga ir tam reikia taikyti moksliškai patvirtintus metodus. Tačiau norint praktiškai įvertinti procedūros veiksmingumą reikėtų naudoti stebėsenos rodiklius.
<…>
(24) Kai kuriais svaiginimo metodais, atsižvelgiant į tai, kaip jie naudojami skerdžiant ar žudant, gyvūnus galima nužudyti išvengiant skausmo ir sumažinant gyvūnų nerimą ar kančias. Kiti svaiginimo metodai gali nesukelti gyvūnų mirties, ir gyvūnai gali atgauti sąmonę ar jautrumą vykdant tolesnes skausmą sukeliančias procedūras. Todėl taikant tokius metodus turėtų būti kartu taikomi ir kiti metodai, kurie tikrai sukeltų gyvūnų mirtį prieš jiems atgaunant sąmonę. Todėl labai svarbu konkrečiai nurodyti, kuriuos svaiginimo metodus reikia taikyti kartu taikant žudymo metodą.
<…>
(43) Skerdžiant neapsvaigintus gyvūnus reikia tiksliai perpjauti jiems gerklę aštriu peiliu, kad gyvūnai kuo mažiau kentėtų. Be to, mechaniškai nesuvaržytiems gyvūnams po to, kai jiems perpjaunama gerklė, gali būti lėčiau nuleidžiamas kraujas ir todėl gali būti prailginamos nebūtinos kančios. Galvijai, avys ir ožkos yra rūšys, kurioms daugiausia taikoma tokia skerdimo procedūra. Todėl atrajotojai, kurie skerdžiami neapsvaiginti, turėtų būti suvaržyti atskirai ir mechaniniu būdu.“
13 Reglamento Nr. 1099/2009 2 straipsnyje „Sąvokos“ nurodyta:
„Šio reglamento tikslais taikomos šios sąvokos:
<…>
f) svaiginimas – tyčinis veiksmas, dėl kurio gyvūnas praranda sąmonę ir jautrumą, bet nepatiria skausmo, taip pat staigią mirtį sukeliantis veiksmas;
g) religinės apeigos – su gyvūnų skerdimu susiję veiksmai, vykdomi laikantis religinių papročių;
<…>“
14 Šio reglamento 3 straipsnio „Bendrieji žudymo ir susijusių veiksmų reikalavimai“ 1 dalyje numatyta:
„Žudant gyvūnus ir atliekant susijusius veiksmus jiems nesukeliama skausmo, nerimo ar kančių, kurių galima išvengti.“
15 Šio reglamento 4 straipsnyje, skirtame „svaiginimo metodams“, numatyta:
„1. Gyvūnai žudomi tik apsvaiginus taikant I priede nurodytus metodus ir laikantis tame priede išdėstytų specialių reikalavimų dėl tų metodų. Gyvūnas išlaikomas be sąmonės ir nejautrus iki mirties.
Panaudojus I priede nurodytus metodus, kurie nesukelia staigios mirties (toliau – paprastojo apsvaiginimo metodai), po to kuo greičiau taikoma mirtį užtikrinanti procedūra, pavyzdžiui, kraujo nuleidimas, stuburo smegenų perdūrimas, nužudymas elektros srove arba ilgalaikės deguonies stokos užtikrinimas.
<…>
4. Gyvūnų, kuriems taikomi tam tikri skerdimo metodai, būtini religinėms apeigoms atlikti, atveju 1 dalies reikalavimai netaikomi, jeigu skerdimas atliekamas skerdykloje.“
Prancūzijos teisė
16 Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Code rural et de la pêche maritime (Kaimo ir jūrų žvejybos kodeksas) L. 641–13 straipsnyje nustatyta:
„Ženklu „ekologinis žemės ūkis“ gali būti žymimi perdirbti arba neperdirbti žemės ūkio produktai, atitinkantys [Sąjungos] teisės aktuose įtvirtintus ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo reikalavimus arba tam tikrais atvejais – [INAO] siūlymu atitinkamo (-ų) ministro (-ų) nutarimu patvirtintose specifikacijose numatytas sąlygas.“
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
17 2012 m. rugsėjo 24 d. asociacija OABA pateikė žemės ūkio ministrui prašymą, juo buvo siekiama, be kita ko, nutraukti kapotos galvijų mėsos didkepsnių, pažymėtų prekių ženklu „Tendre France“, sertifikuotų kaip „halal“ ir su ženklu „AB“, nurodytu Code rural et de la pêche maritime L. 641–13 straipsnyje ir suteiktu Ecocert, privatinės teisės reguliuojamos sertifikavimo įstaigos, kuri veikia prižiūrima INAO ir jo vardu, reklamą ir prekybą jais. Tą pačią dieną ji paprašė šio instituto uždrausti minėtu ženklu žymėti galvijų mėsą, kuri gaunama paskerdus gyvūnus be išankstinio apsvaiginimo.
18 Kadangi šie prašymai buvo netiesiogiai atmesti, 2013 m. sausio 23 d. asociacija OABA pareiškė Conseil d’État (Valstybės Taryba, Prancūzija) ieškinį dėl įgaliojimų viršijimo.
19 2014 m. spalio 20 d. sprendimu Conseil d’État (Valstybės Taryba) konstatavo, kad, kiek tai susiję su asociacijos OABA prašymu panaikinti netiesioginį žemės ūkio ministro ir INAO atsisakymą uždrausti žymėti ženklu „AB“ galvijų mėsą, gautą paskerdus gyvūnus be apsvaiginimo, Sąjungos teisėje išsamiai apibrėžtos taisyklės dėl ekologiškų gyvulininkystės produktų gamybos ir dėl šių taisyklių valstybės narės neprivalo priimti įgyvendinimo priemonių, nes jos nėra būtinos visiškam šios teisės veiksmingumui užtikrinti. Vadinasi, Prancūzijos reguliavimo institucija neturėjo kompetencijos priimti Sąjungos teisę pakartojančias, patikslinančias ar papildančias nacionalinės teisės nuostatas. Todėl Conseil d’État (Valstybės Taryba) atmetė asociacijos OABA reikalavimus.
20 Conseil d’État (Valstybės Taryba) taip pat konstatavo, kad šios asociacijos prašymas panaikinti Ecocert atsisakymą pagal Reglamentą Nr. 834/2007 imtis priemonių, kuriomis būtų nutraukta produktų, pažymėtų prekių ženklu „Tendre France“, sertifikuotų kaip „halal“ ir su ženklu „AB“, reklama ir prekyba jais, negalėjo būti jai pateiktas pirmojoje ir paskutinėje instancijoje. Todėl šią bylos dalį ji perdavė tribunal administratif de Montreuil (Montrėjaus administracinis teismas, Prancūzija).
21 2016 m. sausio 21 d. sprendimu tribunal administratif de Montreuil (Montrėjaus administracinis teismas) atmetė šį prašymą.
22 Dėl šio sprendimo asociacija OABA pateikė apeliacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui – cour administrative d’appel de Versailles (Versalio apeliacinis administracinis teismas, Prancūzija). Grįsdama šį skundą ji tvirtina, kad ženklu „AB“ negali būti žymimi produktai iš gyvūnų, paskerstų be išankstinio apsvaiginimo, nes toks skerdimo metodas neatitinka „aukštų gyvūnų gerovės standartų“ reikalavimo, įtvirtinto Reglamento Nr. 834/2007 3 ir 5 straipsniuose.
23 Ji taip pat tvirtina, kad, nors pagal Reglamento Nr. 1099/2009 4 straipsnio 4 dalį leidžiama nukrypti nuo skerdimo apsvaiginus principo, kai ūkiuose auginami gyvūnai skerdžiami religinėms apeigoms atlikti, šis leidimas nukrypti siejamas tik su sanitarinės patikros tikslais ir pagarba religiniams įsitikinimams bei tradicijoms.
24 Be to, bendrovės Ecocert France suteikiamu sertifikavimu „halal“ mėsai, gaunamai paskerdus gyvulius, prieš tai jų neapsvaiginus, pažeidžiamas vartotojų pasitikėjimo ekologiškais produktais principas.
25 Žemės ūkio ministras, Bionoor, Ecocert ir INAO prašo atmesti asociacijos OABA pareikštą ieškinį.
26 Visų pirma žemės ūkio ministras teigia, kad nei pagal Reglamentą Nr. 834/2007, nei pagal Reglamentą Nr. 889/2008 aiškiai nedraudžiama nukrypti nuo skerdimo apsvaiginus taisyklės konkrečiu ritualinio skerdimo atveju, kaip numatyta Reglamento Nr. 1099/2009 4 straipsnio 4 dalyje.
27 Bionoor teigia, kad, tiek atsižvelgiant į Sąjungos teisę, tiek į nacionalinę teisę, sertifikavimas kaip „halal“ ir ženklas „AB“ nėra tarpusavyje nesuderinami, nes skerdimo prieš tai apsvaiginus reikalavimu pridedama sąlyga, kuri nėra aiškiai numatyta pozityviojoje teisėje.
28 Be to, nors Sąjungos teisėje įtvirtintas skerdimo prieš tai apsvaiginus principas, nuo jo galima nukrypti remiantis laisve atlikti religines apeigas.
29 Galiausiai Ecocert, kurios reikalavimus palaiko INAO, teigia, kad iš Reglamento Nr. 834/2007 tikslų, įskaitant tikslą pasiekti „aukštus gyvūnų gerovės standartus“, negalima spręsti apie ekologiškų produktų gamybos principo ir ritualinio skerdimo, kuriuo siekiama užtikrinti laisvę atlikti religines apeigas, nesuderinamumą.
30 Vartotojų pasitikėjimo principas nepažeidžiamas, nes ženklą „AB“ leista naudoti pagrįstai.
31 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad nė vienoje reglamentų Nr. 834/2007, Nr. 889/2008 ir Nr. 1099/2009 nuostatoje aiškiai neapibrėžiamas gyvūnų skerdimo būdas ar būdai, kurie galėtų atitikti gyvūnų gerovės ir jų kančių mažinimo tikslus, nustatytus ekologinei gamybai.
32 Taigi atsakymas nagrinėjant pagrindą, grindžiamą tuo, kad ženklas „AB“ negali būti suteikiamas mėsai, gautai iš gyvūnų, kuriems buvo atliktas ritualinis skerdimas be išankstinio apsvaiginimo, yra lemiamas pagrindinės bylos baigčiai ir kelia didelių Sąjungos teisės aiškinimo sunkumų.
33 Šiomis aplinkybėmis Cour administrative d’appel de Versailles (Versalio apeliacinis administracinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:
„Ar taikytinos <…> Sąjungos teisės taisyklės, kylančios, be kita ko, iš:
– [SESV] 13 straipsnio,
– [Reglamento Nr. 834/2007], kurio įgyvendinimo taisyklės nustatytos [Reglamente Nr. 889/2008],
– ir [Reglamento Nr. 1099/2009],
turi būti aiškinamos kaip leidžiančios, ar kaip draudžiančios Europos ženklo „ekologinis žemės ūkis“ suteikimą produktams iš gyvūnų, kuriems buvo atliktas ritualinis skerdimas be išankstinio apsvaiginimo laikantis Reglamente Nr. 1099/2009 nustatytų sąlygų?“
Dėl prejudicinio klausimo
34 Pirmiausia pažymėtina, kad nurodydamas Europos ženklą „ekologinis žemės ūkis“ ir ženklą „AB“ prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas ir pagrindinės bylos šalys iš tiesų turi galvoje ES ekologinės gamybos logotipą, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 834/2007 25 straipsnį ir Reglamento Nr. 889/2008 57 straipsnį.
35 Šiomis aplinkybėmis pasakytina, kad savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamentas Nr. 834/2007, visų pirma jo 3 straipsnį ir 14 straipsnio 1 dalies b punkto viii papunktis, siejamas su SESV 13 straipsniu, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį leidžiama ES ekologinės gamybos logotipą naudoti ženklinant produktus iš gyvūnų, kuriems buvo atliktas ritualinis skerdimas be išankstinio apsvaiginimo laikantis Reglamente Nr. 1099/2009, visų pirma jo 4 straipsnio 4 dalyje, nustatytų sąlygų.
36 Šiuo klausimu pažymėtina, kad Reglamento Nr. 834/2007 1 konstatuojamoje dalyje nustatyta, jog ekologinė gamyba yra bendra ūkio valdymo ir maisto produktų gamybos sistema, kuriai būdingas „aukštų gyvūnų gerovės standartų taikymas“, o Reglamento Nr. 889/2008 10 konstatuojamojoje dalyje gyvūnų gerovė pripažįstama „ekologinės gyvulininkystės prioritetu“. Reglamento Nr. 834/2007 3 straipsnio a punkto iv papunktyje ir c punkte taip pat nustatyta, kad ekologine gamyba, be kita ko, siekiama „sukurti žemės ūkio tvaraus valdymo sistemą, kuria <…> laikomasi aukštų gyvūnų gerovės standartų“, ir „gaminti daug įvairių maisto ir kitų žemės ūkio produktų, patenkinančių prekių, pagamintų naudojant <…> gyvūnų <…> gerovei nekenkiančius procesus, vartojimo paklausą“. Šio reglamento 5 straipsnio h punkte numatyta, kad ekologiniu ūkininkavimu siekiama „palaikyti aukštą gyvūnų gerovės lygį atsižvelgiant į kiekvienai rūšiai būdingus poreikius“.
37 Reglamento Nr. 834/2007 14 straipsnio 1 dalies b punkto viii papunktyje įtvirtinta pareiga kuo labiau sumažinti gyvūnų kančias padeda pasiekti šį tikslą užtikrinti aukštą gyvūnų gerovės lygį.
38 Kelis kartus pabrėždamas savo valią užtikrinti aukštą gyvūnų gerovės lygį ekologinio ūkininkavimo srityje Sąjungos teisės aktų leidėjas norėjo pabrėžti, kad šis žemės ūkio produktų gamybos būdas pasižymi tuo, jog laikomasi griežtų gyvūnų gerovės standartų visose vietose ir visuose šios gamybos etapuose, kur įmanoma ir toliau siekti vis aukštesnio gerovės lygio.
39 Kaip nurodyta Reglamento Nr. 834/2007 1 straipsnio 3 dalyje, šis reglamentas taikomas visiems ūkio subjektams, dalyvaujantiems bet kuriame šio straipsnio 2 dalyje nurodytų žemės ūkio produktų gamybos, paruošimo ir platinimo etape. Pagal šio reglamento 2 straipsnio i punktą „paruošimas“ apima ir gyvūnų skerdimą.
40 Šiuo aspektu šio reglamento 14 straipsnio 1 dalies b punkto viii papunktyje tik nurodyta, kad „kuo labiau sumažinamos gyvūnų kančios, įskaitant luošinimą, viso gyvenimo metu, taip pat skerdimo metu“.
41 Tiesa, nė vienoje Reglamento Nr. 834/2007 ar Reglamento Nr. 889/2008 nuostatoje aiškiai nenurodytas gyvūnų skerdimo metodas ar metodai, kuriuos taikant būtų galima kuo labiau sumažinti gyvūnų kančias ir taip įgyvendinti tikslą užtikrinti aukštą gyvūnų gerovės lygį.
42 Vis dėlto Reglamentas Nr. 834/2007 negali būti atsietas nuo Reglamento Nr. 1099/2009.
43 Pirma, pastarajame reglamente konkrečiai reglamentuojamas gyvūnų skerdimas.
44 Antra, kaip matyti iš paties Reglamento Nr. 1099/2009 pavadinimo ir jo 2 konstatuojamosios dalies, gyvūnų gerovės apsauga yra pagrindinis juo siekiamas tikslas, o tai atitinka SESV 13 straipsnį, pagal kurį Sąjunga ir valstybės narės, kurdamos ir įgyvendindamos Sąjungos politiką, turi tinkamai atsižvelgti į gyvūnų gerovės reikalavimus (šiuo klausimu žr. 2018 m. gegužės 29 d. Sprendimo Liga van Moskeeën en Islamitische Organisaties Provincie Antwerpen ir kt., C‑426/16, EU:C:2018:335, 63 ir 64 punktus).
45 Šiuo klausimu pasakytina, kad, kaip nustatyta Reglamento Nr. 1099/2009 4 ir 24 konstatuojamosiose dalyse, šis reglamentas prisideda prie „geresnės skerdžiamų gyvūnų apsaugos“ ir „gyvūnų apsaugos skerdimo metu“ ir skatina naudoti „kai kuriuos svaiginimo metodus, <…> [kuriuos taikant] gyvūnus galima nužudyti išvengiant skausmo ir sumažinant gyvūnų nerimą ar kančias“.
46 Be to, pagal Reglamento Nr. 1099/2009 3 straipsnį „žudant gyvūnus <…> jiems nesukeliama skausmo, nerimo ar kančių, kurių galima išvengti“. Šis bendrasis reikalavimas, taikomas žudant gyvūnus, be kita ko, sukonkretinamas šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad „gyvūnai žudomi tik apsvaiginus“ ir kad „gyvūnas išlaikomas be sąmonės ir nejautrus iki mirties“.
47 Taigi Reglamento Nr. 1099/2009 4 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su šio reglamento 20 konstatuojamąja dalimi, įtvirtintas gyvūnų apsvaiginimo prieš juos žudant principas ir netgi nustatytas įpareigojimas taip elgtis. Iš tiesų, kaip iš esmės pažymėjo generalinis advokatas išvados 43 punkte, mokslo tyrimais įrodyta, kad apsvaiginimas mažiausiai nusižengia gyvūnų gerovei skerdimo metu.
48 Nors Reglamento Nr. 1099/2009 4 straipsnio 4 dalyje, siejamoje su šio reglamento 18 konstatuojamąja dalimi, pripažįstama ritualinio skerdimo praktika, kai gyvūnai gali būti žudomi be apsvaiginimo, taikant šį skerdimo metodą, kuris Sąjungoje leidžiamas pagal nukrypti leidžiančią nuostatą ir tik tam, kad būtų paisoma religijos laisvės (šiuo klausimu žr. 2018 m. gegužės 29 d. Sprendimo Liga van Moskeeën en Islamitische Organisaties Provincie Antwerpen ir kt., C‑426/16, EU:C:2018:335, 55–57 punktus), gyvūno skausmo, nerimo ir kančių neįmanoma sumažinti taip veiksmingai, kaip skerdžiant apsvaiginus, o remiantis šio reglamento 2 straipsnio f punktu, siejamu su jo 20 konstatuojamąja dalimi, apsvaiginimas yra būtinas, kad gyvūnas prarastų sąmonę ir jautrumą, ir taip būtų gerokai sumažinamos jo kančios.
49 Šiuo klausimu pažymėtina, kad, nors Reglamento Nr. 1099/2009 43 konstatuojamojoje dalyje teigiama, jog skerdžiant neapsvaigintus gyvūnus reikia tiksliai perpjauti jiems gerklę aštriu peiliu, „kad gyvūnai kuo mažiau kentėtų“, taikant šį metodą neįmanoma „kuo labiau“ sumažinti gyvūnų kančių, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 834/2007 14 straipsnio 1 dalies b punkto viii papunktį.
50 Taigi, priešingai, nei teigia Prancūzijos vyriausybė ir atsakovės pagrindinėje byloje savo rašytinėse pastabose, tam tikri skerdimo metodai, būtini religinėms apeigoms atlikti, kurie atliekami be išankstinio apsvaiginimo ir kurie pripažįstami Reglamento Nr. 1099/2009 4 straipsnio 4 dalyje, kiek tai susiję su aukšto žudomų gyvūnų gerovės lygio užtikrinimu, nėra lygiaverčiai skerdimo apsvaiginus metodui, kuris iš esmės yra privalomas pagal šio reglamento 4 straipsnio 1 dalį.
51 Taip pat pažymėtina, kad Reglamento Nr. 834/2007 3 konstatuojamojoje dalyje įtvirtintas tikslas „išlaikyti ir pateisinti vartotojų pasitikėjimą produktais, paženklintais kaip ekologiški produktai“. Šiuo aspektu svarbu užtikrinti, kad vartotojai galėtų būti tikri, jog ES ekologinės gamybos logotipu pažymėti produktai buvo pagaminti laikantis aukščiausių standartų, ypač gyvūnų gerovės srityje.
52 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Reglamentas Nr. 834/2007, visų pirma jo 3 straipsnis ir 14 straipsnio 1 dalies b punkto viii papunktis, siejamas su SESV 13 straipsniu, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį neleidžiama ES ekologinės gamybos logotipu ženklinti produktų iš gyvūnų, kuriems buvo atliktas ritualinis skerdimas be išankstinio apsvaiginimo laikantis Reglamente Nr. 1099/2009, visų pirma jo 4 straipsnio 4 dalyje, nustatytų sąlygų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:
2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91, visų pirma jo 3 straipsnis ir 14 straipsnio 1 dalies b punkto viii papunktis, siejamas su SESV 13 straipsniu, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį neleidžiama ES ekologinės gamybos logotipu, nurodytu 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės, iš dalies pakeisto 2010 m. kovo 24 d. Reglamentu (ES) Nr. 271/2010, 57 straipsnio pirmoje pastraipoje, ženklinti produktų iš gyvūnų, kuriems buvo atliktas ritualinis skerdimas be išankstinio apsvaiginimo laikantis 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos, visų pirma jo 4 straipsnio 4 dalyje, nustatytų sąlygų.
Parašai