Byla C‑480/08
Maria Teixeira
prieš
London Borough of Lambeth
ir
Secretary of State for the Home Department
(Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Laisvas asmenų judėjimas – Teisė gyventi šalyje – Valstybės narės pilietė, dirbusi kitoje valstybėje narėje ir pasilikusi joje gyventi pasibaigus jos profesinei veiklai – Vaikas, besimokantis priimančiosios valstybės narės profesinėje mokykloje – Nuosavų pragyvenimo lėšų neturėjimas – Reglamentas (EEB) Nr. 1612/68 – 12 straipsnis – Direktyva 2004/38/EB“
Sprendimo santrauka
1. Laisvas asmenų judėjimas – Darbuotojai – Darbuotojo vaikų teisė lankyti priimančiosios valstybės narės švietimo įstaigas – Teisė gyventi šalyje siekiant lankyti bendrojo lavinimo mokyklą
(Tarybos reglamento Nr. 1612/68 12 straipsnis)
2. Laisvas asmenų judėjimas – Darbuotojai – Šeimos narių teisė gyventi šalyje – Valstybės narės pilietis, dirbęs priimančiojoje valstybėje narėje – Vienas iš tėvų, faktiškai prižiūrintis vaiką, kuris mokosi šioje valstybėje narėje
(Tarybos reglamento Nr. 1612/68 10 ir 12 straipsniai; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38 7 straipsnis)
3. Laisvas asmenų judėjimas – Darbuotojai – Šeimos narių teisė gyventi šalyje – Vienas iš tėvų, faktiškai prižiūrintis vaiką, kuris įgyvendina savo teisę lankyti švietimo įstaigą
(Tarybos reglamento Nr. 1612/68 12 straipsnis)
4. Laisvas asmenų judėjimas – Darbuotojai – Šeimos narių teisė gyventi šalyje – Vienas iš tėvų, faktiškai prižiūrintis vaiką, kuris mokosi priimančiojoje valstybėje narėje
(Tarybos reglamento Nr. 1612/68 12 straipsnis)
5. Laisvas asmenų judėjimas – Darbuotojai – Šeimos narių teisė gyventi šalyje – Vienas iš tėvų, faktiškai prižiūrintis vaiką, kuris mokosi priimančiojoje valstybėje narėje
(Tarybos reglamento Nr. 1612/68 12 straipsnis)
1. Pagal Reglamento Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje 12 straipsnį Europos Sąjungos piliečio vaikai, gyvenę vienoje iš valstybių narių tuo momentu, kai vienas iš tėvų naudojosi teise gyventi šioje valstybėje narėje kaip darbuotojas migrantas, turi teisę joje gyventi, kad lankytų bendrojo lavinimo mokyklą. Tai, kad atitinkamų vaikų tėvai per tą laiką santuoką nutraukė ir kad vienas iš tėvų, kuris naudojosi gyvenimo šalyje teise, nebevykdo ekonominės veiklos priimančioje valstybėje narėje, šiuo atžvilgiu neturi jokios reikšmės.
(žr. 37 punktą)
2. Valstybės narės pilietis, kuris dirbo kitoje valstybėje narėje, kurioje jo vaikas mokosi, gali kaip vienas iš vaiką faktiškai prižiūrinčių tėvų naudotis teise gyventi priimančiojoje valstybėje narėje vien remdamasis Reglamento Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2434/92, 12 straipsniu ir neprivalo atitikti Direktyvoje 2004/38 dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančioje Reglamentą Nr. 1612/68 ir panaikinančioje Direktyvas 64/221 68/360, 72/194, 73/148, 75/34, 75/35, 90/364, 90/365 ir 93/96, nustatytų reikalavimų.
Reglamento Nr. 1612/68 12 straipsnyje įtvirtinta darbuotojo migranto vaiko teisė kuo geresnėmis sąlygomis mokytis priimančiojoje valstybėje narėje apima ir šio vaiko teisę būti lydymam faktiškai jį prižiūrinčio asmens, taigi ir pastarojo galimybę gyventi šioje valstybėje narėje kartu su vaiku, kol šis mokosi. Šį straipsnį reikia taikyti atskirai nuo kitų Sąjungos teisės nuostatų, aiškiai reglamentuojančių teisės gyventi kitoje valstybėje narėje įgyvendinimo sąlygas. Toks šio 12 straipsnio atskirumas, palyginti su šiandien jau nebegaliojančiu to paties reglamento 10 straipsniu, nebuvo paneigtas įsigaliojus Direktyvai 2004/38. Remiantis šios direktyvos 3 konstatuojamąja dalimi, ja siekiama, be kita ko, supaprastinti ir sustiprinti visų Sąjungos piliečių laisvo judėjimo ir apsigyvenimo teisę. Tačiau jei Reglamento Nr. 1612/68 12 straipsnio taikymas būtų susietas su šios direktyvos 7 straipsnyje nustatytais reikalavimais, tai reikštų, kad darbuotojų migrantų vaikų teisei gyventi priimančiojoje valstybėje narėje siekiant pradėti ar tęsti mokslus ir vieno iš tėvų, kuris faktiškai juos prižiūri, teisei gyventi toje šalyje būtų taikomi griežtesni reikalavimai nei tie, kurie joms buvo taikomi iki direktyvos įsigaliojimo.
(žr. 39, 53–54, 60–61 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)
3. Pagal Reglamento Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2434/92, 12 straipsnį teisę mokytis įgyvendinantį vaiką faktiškai prižiūrinčio vieno iš tėvų turimai teisei gyventi priimančiojoje valstybėje narėje netaikoma sąlyga turėti pakankamų išteklių, kad netaptų našta šios valstybės narės socialinės paramos sistemai gyvenimo joje laikotarpiu, ir visavertį sveikatos draudimą šioje valstybėje narėje.
Atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1612/68 ir pirmiausia į jo 12 straipsnio kontekstą bei tikslus, ši nuostata negali būti aiškinama siaurai ir bet kuriuo atveju neturi prarasti veiksmingumo.
(žr. 67, 70 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)
4. Teisei gyventi priimančiojoje valstybėje narėje, kuria naudojasi vienas iš tėvų, faktiškai prižiūrintis darbuotojo migranto vaiką, kai šis mokosi šioje valstybėje, netaikoma sąlyga, kad vienas iš tėvų tuo metu, kai vaikas pradėjo mokytis, turėjo vykdyti šioje valstybėje narėje profesinę veiklą kaip darbuotojas migrantas.
Vaiko teisė lankyti švietimo įstaigą pagal Reglamento Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2434/92, 12 straipsnį nepriklauso nuo to, ar atitinkamas vienas iš tėvų išsaugo darbuotojo migranto statusą. Todėl buvusių darbuotojų migrantų vaikai gali naudotis iš šio 12 straipsnio kylančiomis teisėmis lygiai taip pat, kaip ir Sąjungos piliečių, kurie turi darbuotojų migrantų statusą, vaikai. Šiuo atžvilgiu pakanka, kad vaikas, kuris mokosi priimančiojoje valstybėje narėje, būtų joje apsigyvenęs, kai vienas iš tėvų šioje valstybėje naudojosi teise gyventi kaip darbuotojas migrantas. Vadinasi, vaiko teisė gyventi šioje valstybėje, kad joje galėtų mokytis, pagal Reglamento Nr. 1612/68 12 straipsnį ir ja pagrįsta vieno iš tėvų, kuris jį faktiškai prižiūri, teisė gyventi šalyje negali būti siejamos su sąlyga, kad vienas iš tėvų tuo metu, kai vaikas pradėjo mokslus, turėjo vykdyti priimančiojoje valstybėje narėje profesinę veiklą kaip darbuotojas migrantas.
(žr. 73–75 punktus ir rezoliucinės dalies 3 punktą)
5. Teisė gyventi priimančiojoje valstybėje narėje, kuria naudojasi vienas iš tėvų, faktiškai prižiūrintis darbuotojo migranto vaiką, kai šis mokosi šioje valstybėje, pasibaigia šiam vaikui sulaukus pilnametystės, nebent vaikui ir toliau reikia, kad šalia būtų ir juo rūpintųsi vienas iš tėvų, kad jis galėtų tęsti ir baigti mokslus.
Visų pirma reikia pažymėti, kad pilnametystė neturi tiesioginės įtakos teisėms, kurios vaikui suteikiamos pagal Reglamento Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2434/92, 12 straipsnį. Tiek Reglamento Nr. 1612/68 12 straipsnyje numatyta teisė lankyti švietimo įstaigą, tiek su ja susijusi vaiko teisė gyventi šalyje, atsižvelgiant į jų dalyką ir tikslą, išsaugoma, iki šis vaikas baigs mokslus.
Antra, nors iš esmės laikoma, kad vaikas, kuris sulaukė pilnametystės, gali patenkinti savo poreikius, vieno iš tėvų, prižiūrinčio vaiką, kuris turi teisę mokytis priimančioje valstybėje narėje, teisė gyventi toje valstybėje vis dėlto gali būti išsaugoma ir sulaukus šio amžiaus, jeigu vaikui ir toliau reikia, kad šalia būtų ir juo rūpintųsi vienas iš tėvų, kad jis galėtų tęsti ir baigti mokslus. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalo įvertinti, ar taip iš tikrųjų yra pagrindinėje byloje.
(žr. 78–79, 86–87 punktus ir rezoliucinės dalies 4 punktą)