GENERALINĖS ADVOKATĖS
ELEANOR SHARPSTON IŠVADA,
pateikta 2019 m. spalio 17 d.(1)
Byla C‑341/18
Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid
prieš
J. ir kt.,
dalyvaujant:
C. ir H. ir kt.
(Raad van State (Valstybės Taryba, Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Reglamento (ES) 2016/399 11 straipsnio 1 dalis – Sąvokos „išvykimas“ reikšmė – Išorės sienų kontrolė – Jūrininkų kelionės dokumentų antspaudavimas – Spaudo uždėjimo laikas – Išvykimo iš Šengeno erdvės momentas“
1. Šiuo prašymu priimti prejudicinį sprendimą Raad van State (Valstybės Taryba, Nyderlandai) prašo Teisingumo Teismo išaiškinti Reglamentą (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso(2). Ji siekia išsiaiškinti sąvokos „išvykimas“ reikšmę, kiek ji susijusi su valstybių narių kompetentingų institucijų įpareigojimu žymėti išorės sieną kertančių ir Šengeno erdvę paliekančių trečiųjų šalių piliečių kelionės dokumentus išvykimo spaudu.
2. Visi pagrindinėje byloje dalyvaujantys trečiųjų šalių piliečiai dirba jūrininkais. Atvykę į Šengeno erdvę oro transportu jie eina tarnybą laivuose, kurių įgulos nariais jau yra paskirti. Prieš atvykstant jūrininkams laivai būna prisišvartavę uoste ilgą laiką. Reikia išspręsti klausimą, ar jūrininkai išvyksta iš Šengeno erdvės tuo momentu, kai pradeda eiti tarnybą (arba įsidarbina) kaip laivo įgulos nariai, ar tik jeigu jie dirba laive, kai šis išplaukia iš uosto.
Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija
3. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (toliau – UNCLOS) 2 straipsnyje nurodyta:
„1. Pakrantės valstybės suverenitetas, be jos sausumos teritorijos ir vidaus vandenų, o salyno valstybės atveju – be jos salyno vandenų, apima ir gretimą jos pakrantėms jūros juostą, kuri vadinama teritorine jūra.
2. Šis suverenitetas apima ir oro erdvę virš teritorinės jūros, taip pat teritorinės jūros dugną ir jo gelmes.
3. Suverenitetas teritorinėje jūroje įgyvendinamas pagal šią Konvenciją ir kitas tarptautinės teisės normas.“
4. Pagal 3 straipsnį kiekviena valstybė turi teisę nustatyti savo teritorinės jūros plotį, neviršijantį 12 jūrmylių, matuojamą nuo bazinių linijų.
Europos Sąjungos teisė
Šengeno sistema – apžvalga
5. Pagrindiniai Šengeno sistemos elementai yra šie: vidaus sienų kontrolės tarp šiai erdvei priklausančių valstybių panaikinimas(3); laisvė keliauti tarp tų valstybių asmenims, kurie teisėtai jose gyvena arba lankosi; ir bendra trumpalaikių vizų politika. Šengeno sistemai taikomos taisyklės pirmiausia buvo išdėstytos Šengeno susitarime ir detaliose jo įgyvendinimo priemonėse(4). Taikant Šengeno sienų kodeksą taip pat taikoma Šengeno informacinė sistema (toliau – SIS) – perspėjimo apie draudimą atvykti trečiųjų šalių piliečiams, kuriems iš esmės turėtų būti draudžiama atvykti, sistema(5). Europos Sąjunga taip pat yra priėmusi Reglamentą (ES) 2017/2226(6), kuriuo, be kita ko, sukurta atvykimo ir išvykimo duomenų sistema, skirta registruoti informacijai apie tai, kada kiekvienas trečiųjų šalių pilietis kerta Šengeno erdvės išorės sienas, kad būtų nustatyta, ar jis užsibuvo ilgiau, nei leidžiama.
6. Šengeno konvencijoje (3 skyriaus 9–18 straipsniuose) pirmiausia buvo numatytos vizos(7). Prašymų išduoti vizą sistemą papildo Vizų informacinė sistema (toliau – VIS), nustatyta Reglamente (EB) Nr. 767/2008(8). Reglamente (EB) Nr. 539/2001(9) išvardytos šalys, kurių piliečiai privalo turėti vizas, kad patektų į Šengeno erdvės teritoriją, ir kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas.
Šengeno sienų kodeksas
7. Šiai bylai svarbios šios Šengeno sienų kodekso konstatuojamųjų dalių nuostatos:
– pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 77 straipsnį priemonių, skirtų užtikrinti, kad nebus jokios asmenų kontrolės jiems kertant vidaus sienas, patvirtinimas yra Sąjungos tikslo sukurti vidaus sienų neturinčią erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas, sudėtinė dalis(10),
– bendra išorės sienų kirtimo politika – tai priemonė, derinama su erdvės, kurioje asmenys gali laisvai judėti Europos Sąjungos viduje, sukūrimu(11),
– bendros priemonės dėl vidaus sienas kertančių asmenų ir išorės sienų kontrolės turėtų atspindėti Šengeno acquis(12),
– sienų kontrole yra suinteresuota ne tik valstybė narė, prie kurios išorės sienų ji vykdoma, bet ir visos valstybės narės, kurios panaikino vidaus sienų kontrolę. Sienų kontrolė turėtų padėti kovojant su nelegalia imigracija bei prekyba žmonėmis ir neleisti kilti grėsmei valstybių narių vidaus saugumui, viešajai tvarkai, visuomenės sveikatai ir tarptautiniams santykiams(13),
– valstybės narės turėtų užtikrinti, kad išorės sienų kontrolės tvarka nesudarytų didelių kliūčių prekybos ir socialiniams bei kultūros mainams(14).
8. 1 straipsnyje nurodyta, kad Šengeno sienų kodekse nustatomos taisyklės, taikomos nesant asmenų kontrolės jiems kertant ES valstybių narių vidaus sienas ir reglamentuojančios asmenų kontrolę jiems kertant Šengeno erdvės išorės sienas.
9. 2 straipsnyje pateiktos tokios apibrėžtys:
„2) išorės sienos – valstybių narių sausumos sienos, įskaitant upių, ežerų bei jūrų sienas ir jų oro uostus, upių uostus, jūrų uostus bei ežerų uostus, jei tai nėra vidaus sienos;
<…>
6) trečiosios šalies pilietis – asmuo, kuris nėra Sąjungos pilietis, kaip apibrėžta SESV 20 straipsnio 1 dalyje, ir kuriam netaikomas [2] straipsnio 5 punktas(15);
<…>
8) sienos perėjimo punktas – vieta, kurioje kompetentingų institucijų leidžiama kirsti išorės sienas;
<…>
10) sienų kontrolė – pagal [Šengeno sienų kodeksą] ir siekiant [jo] tikslų su sienomis susijusi veikla išimtinai esant ketinimui kirsti sieną arba įvykus tokiam kirtimui, neatsižvelgiant į jokias kitas aplinkybes, kuri apima patikrinimus kertant sieną ir sienos stebėjimą;
11) patikrinimai kertant sieną – sienos perėjimo punktuose atliekami patikrinimai, skirti užtikrinti, kad asmenims, įskaitant jų transporto priemones ir jų turimus daiktus, būtų leidžiama atvykti į valstybių narių teritoriją arba iš jos išvykti.“
10. 3 straipsnyje nurodyta, kad Šengeno sienų kodeksas taikomas asmenims, kertantiems valstybių narių vidaus ar išorės sienas(16).
11. II antraštinė dalis pavadinta „Išorės sienos“. Šios antraštinės dalies I skyriuje („Išorės sienų kirtimas ir atvykimo sąlygos“) 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išorės sienas galima kirsti tik sienos perėjimo punktuose ir nustatytomis jų darbo valandomis. Tam tikros šio įpareigojimo išimtys, susijusios su specifinių rūšių sienomis (kaip antai jūrų sienomis) ir specialių kategorijų asmenimis (įskaitant jūrininkus) nustatytos 5 straipsnio 2 dalies c punkte(17).
12. Trečiųjų šalių piliečiams taikomos 6 straipsnyje nustatytos atvykimo sąlygos. Tarp tokių sąlygų yra reikalavimas turėti galiojantį kelionės dokumentą; (jeigu to reikalaujama) galiojančią vizą; reikalavimas pagrįsti numatomo buvimo tikslą ir sąlygas; galimybė įrodyti, kad jie nėra asmenys, dėl kurių į SIS yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti; taip pat kad jie nebūtų laikomi keliančiais grėsmę kurios nors iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams(18).
13. 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išorės sienų kirtimą tikrina sienos apsaugos pareigūnai pagal Šengeno sienų kodekso II skyriaus „Išorės sienų kontrolė ir atsisakymas leisti atvykti“ nuostatas. Pagal 8 straipsnio 3 dalį visi į Šengeno erdvę atvykstantys ir iš jos išvykstantys trečiųjų šalių piliečiai nuodugniai patikrinami. Nuodugnius patikrinimus sudaro patikrinimas, ar atitinkamas asmuo turi galiojantį dokumentą, kuris yra tinkamas kirsti sieną, ar jis turi autentiškus kelionės dokumentus ir (jeigu tai įmanoma) ar jis nekelia grėsmės kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui arba tarptautiniams santykiams. Papildomus nuodugnius patikrinimus išvykstant gali sudaryti patikrinimas, ar asmuo turi galiojančią vizą ir ar jis neviršijo maksimalios leidžiamo buvimo Šengeno erdvėje trukmės, taip pat atitinkamų įspėjimo sistemų patikrinimas(19).
14. II skyriaus 11 straipsnyje nustatyta:
„1) Trečiųjų šalių piliečių kelionės dokumentai sistemingai antspauduojami jiems atvykstant ir išvykstant. Visų pirma atvykimo ar išvykimo spaudu žymimi:
a) dokumentai, kuriuose yra galiojanti viza, leidžianti trečiųjų šalių piliečiams kirsti sieną;
<…>
3) Atvykimo ar išvykimo spaudu nežymimi:
<…>
c) jūrininkų, kurie valstybės narės teritorijoje būna tik jų laivui įplaukus į uostą ir tik įplaukimo uosto teritorijoje, kelionės dokumentai;
d) kruizinių laivų įgulos ir keleivių, kuriems netaikomi patikrinimai pasienyje pagal VI priedo 3.2.3 punktą, kelionės dokumentai;
<…>“
15. Pagal 19 straipsnį (kuris yra IV skyriuje „Specialios patikrinimų kertant sienas taisyklės“) patikrinimai kertant jūrų sienas atliekami pagal specialias taisykles, nustatytas VI priedo 3 punkte. Nustatyta tokia bendra kontrolės tvarka: „laivai tikrinami atvykimo arba išvykimo uoste, arba tam tikslui skirtoje vietoje, esančioje prie pat laivo, arba teritoriniuose vandenyse esančiame laive, kaip nustatyta [UNCLOS]. Valstybės narės gali sudaryti susitarimus, pagal kuriuos patikrinimus taip pat galima atlikti trečiosios šalies teritorijoje laivui plaukiant arba laivui atvykus arba išvykus <…>. [Be kita ko, laivo kapitonas] sudaro įgulos ir visų keleivių sąrašą, į kurį įtraukia informaciją, kurios reikalaujama Konvencijos dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų palengvinimo (FAL konvencijos)(20) 5 formoje (įgulos sąrašas) ir 6 formoje (keleivių sąrašas), ir, jei taikoma, vizų arba leidimų gyventi numerius. <…>“(21).
16. Pagal 20 straipsnį ir VII priedo 3 punktą jūrininkų patikrinimui taikomos specialios taisyklės: „nukrypstant nuo 5 ir 8 straipsnių, valstybės narės gali leisti jūrininkams, turintiems jūrininkų asmens pažymėjimus, išduotus pagal [tarptautinę teisę(22)] ir atitinkamą nacionalinę teisę, atvykti į valstybių narių teritoriją išlipant į krantą, kad būtų uosto, į kurį atplaukia jų laivai, arba gretimų savivaldybių teritorijoje, arba išvykti iš valstybių narių teritorijos grįžtant į savo laivus, neprisistatant sienos perėjimo punkte, jeigu jie įtraukti į laivo, kuriam priklauso, įgulos sąrašą, kuris buvo iš anksto pateiktas patikrinti kompetentingoms valdžios institucijoms“.
Vizų kodeksas
17. Reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą(23), 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vizų kodeksu nustatomos procedūros ir sąlygos, taikomos išduodant vizas vykti tranzitu per valstybių narių teritoriją arba numatomam buvimui joje, neviršijančiam 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį(24).
18. 2 straipsnio 2 punkto a papunktyje sąvoka „viza“ apibrėžta kaip „valstybės narės išduotas leidimas vykti tranzitu per valstybių narių teritoriją arba numatomam buvimui joje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį“.
19. Pagal 35 straipsnį sienos perėjimo punktuose vizos gali būti išduotos išimtiniais atvejais.
20. 36 straipsnyje nurodyta, kad jūrininkui, kuris kirsdamas Šengeno erdvės išorės sieną turi turėti vizą, tranzitinė viza gali būti išduodama pasienyje, jeigu jis atitinka 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir kerta sieną, kad įsilaipintų ar grįžtų į laivą, kuriame jis dirbs ar dirbo jūrininku, arba iš jo išsilaipintų. Išduodamos vizas kompetentingos institucijos privalo laikytis Vizų kodekso IX priedo taisyklių(25).
Direktyva 2010/65/ES
21. Direktyvos 2010/65/ES dėl pranešimo formalumų, taikomų į valstybių narių uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams(26) tikslas – supaprastinti, suderinti ir racionalizuoti administracines procedūras bei pranešimo formalumus, taikomus jūrų transportui, standartizuojant informacijos perdavimą elektroninėmis priemonėmis laivams, įplaukiantiems į valstybėse narėse esančius uostus ir iš jų išplaukiantiems.
22. Pagal 7 straipsnį valstybės narės priima FAL formose teikiamą informaciją, kad būtų įvykdyti pranešimo formalumai. Direktyvos priede nustatyta informacija, kuri turi būti nurodyta FAL formoje, kad būtų laikomasi šių formalumų. Tokia informacija, be kita ko, yra pranešimas, kurį laivai turi pateikti prieš įplaukdami į valstybių narių uostus ir iš jų išplaukdami (A dalies 1 punktas); asmenų patikrinimas kertant sienas, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 8 straipsnyje (A dalies 2 punktas), ir įgulos sąrašas (B dalies 5 punktas).
Faktinės aplinkybės, procesas ir prejudicinis klausimas
23. Skirtingomis dienomis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio iki kovo mėn. keli trečiųjų šalių piliečiai atvyko į Nyderlandų Schipholio oro uostą, iš kurio pasiekė Roterdamo uostą. Visi šie asmenys priklausė laivų įguloms ir buvo įdarbinti laivuose, kurie jau buvo prisišvartavę Roterdame. Iš Schipholio uosto jie nuvyko į uostą, kuriame ketino pradėti tarnybą kaip įgulos nariai tą pačią dieną, kai atvyko į Nyderlandus. Aptariami laivai buvo skirti plaukioti atvirojoje jūroje ir turėjo išplaukti iš Nyderlandų teritorinių vandenų nežinomu metu tą dieną, kai jūrininkai atvyko į Nyderlandus.
24. Kai kurie jūrininkai visą jų darbo sutarties laiką dirbo laivuose, kurie liko prisišvartavę Roterdame. Baigę tarnybą laivuose jie išvyko iš Nyderlandų (taigi ir iš Šengeno erdvės) oro transportu iš Schipholio oro uosto. Kiti, tam tikrą laiką išdirbę Roterdame prisišvartavusiame laive, jame liko ir iš Nyderlandų teritorinių vandenų išvyko kaip laivo įgulos nariai.
25. Jūrininkai buvo statybos specialistai, kurių darbas susijęs su, be kita ko, naftos gavybos platformų (gręžinių) ir vamzdynų statyba (tiesimu) jūroje. Jų darbas taip pat buvo susijęs su prisišvartavusių laivų parengimu vėl išplaukti. Darbų trukmė ir laikas, kurį laivas buvo prisišvartavęs, priklausė nuo darbų apimties ir nuo atitinkamo laivo. Tokia darbo ir įdarbinimo praktika nebuvo nauja. Jūrininkai pateikė prašymus Zeehavenpolitie Rotterdam (Roterdamo uosto policija, toliau – ZHP) pažymėti jų kelionės dokumentus išvykimo spaudu. Iki 2016 m. pradžios jūrininkų kelionės dokumentai visuomet būdavo pažymimi išvykimo spaudu tuo metu, kai jie pradėdavo tarnybą kaip laivo įgulos nariai Roterdame (toliau – senoji praktika).
26. Vėliau ZHP atsisakė patenkinti visus tokius prašymus, remdamasi tuo, kad buvo neįmanoma nustatyti, kada atitinkamas laivas išvyks iš uosto (toliau – naujoji praktika).
27. Kadangi jūrininkai buvo trečiųjų šalių piliečiai, pagal Šengeno sienų kodeksą jie galėjo likti Šengeno erdvėje ne ilgiau kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį(27). Jūrininkai nurodė, kad dėl naujosios praktikos jų teisėto buvimo laikotarpis sutrumpėjo, palyginti su tuo, kuris buvo taikant senąją praktiką, nes jų, kaip įgulos narių, darbo laive laikas dabar būtų įskaičiuotas į tą 90 dienų laikotarpį. Pagal senąją tvarką į laive išdirbtą laiką nebuvo atsižvelgiama ir jis nebuvo įskaičiuojamas į šį 90 dienų laikotarpį. Be to, kadangi prieš grįždami į Šengeno erdvę jie turėjo laukti 180 dienų, jie mažiau dirbo ir gavo mažiau pajamų(28).
28. 2016 m. liepos mėn. Staatssecretaris van Veiligheid en Justitie (Nyderlandų saugumo ir teisingumo valstybės sekretorius, toliau – Staatssecretaris) atmetė kaip nepriimtinus įvairių laivų operatorių (C. ir H. ir kt., toliau – operatoriai) skundus dėl ZHP sprendimo atsisakyti pažymėti kelionės dokumentus išvykimo spaudu. Staatssecretaris taip pat atmetė kaip nepagrįstus pačių jūrininkų (J. ir kt.) pateiktus skundus.
29. Keturiais 2017 m. gegužės 17 d. sprendimais Rechtbank Den Haag (Hagos apylinkės teismas, Nyderlandai) atmetė operatorių ieškinius, kuriais buvo siekiama užginčyti Staatssecretaris sprendimą, kaip nepagrįstus. Tačiau šis teismas kaip pagrįstus patenkino jūrininkų ieškinius. Staatssecretaris apskundė šiuos sprendimus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, o operatoriai šiam teismui pateikė priešpriešinį apeliacinį skundą.
30. Sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodyta, kad Roterdamo uostas yra Šengeno erdvės išorės sienos dalis, kaip tai suprantama pagal Šengeno sienų kodeksą, ir kad tame uoste ilgą laiką stovi vidutiniškai 160 laivų per metus. Jame pažymėta, jog Koninklijke Vereniging van Nederlandse Reders (Nyderlandų karališkoji laivų savininkų asociacija) atkreipė dėmesį į tai, kad kituose Europos uostuose jūrininkų kelionės dokumentai žymimi išvykimo spaudu tuo metu, kai šie pradeda tarnybą laive. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas aiškiai atmetė Staatssecretaris teiginį, kad ZHP funkcijas kitose valstybėse narėse vykdančios institucijos nebūtinai uždeda išvykimo spaudą tuo metu, kai įgulos nariai pradeda tarnybą.
31. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas išreiškė nuomonę, kad jeigu skirtingų valstybių narių uostuose būtų skirtingai nustatomas laikas, kai jūrininkai išvyksta iš Šengeno erdvės, kaip tai suprantama pagal Šengeno sienų kodeksą, būtų iškraipyta konkurencija ES jūrų pramonėje.
32. Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad norint išspręsti ginčą pagrindinėje byloje būtina prašyti Teisingumo Teismo išaiškinti Šengeno sienų kodekso 11 straipsnio 1 dalį ir visų pirma toje nuostatoje vartojamą sąvoką „išvykimas“. Todėl jis pateikė Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar [Šengeno sienų kodekso] 11 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad trečiosios šalies pilietis, atvykęs į Šengeno erdvę, pavyzdžiui, per tarptautinį oro uostą, išvyksta, kaip tai suprantama pagal Šengeno sienų kodeksą, tada, kai pradeda jūrininko tarnybą jūrų laive, stovinčiame išorės sienos jūrų uoste, neatsižvelgiant į tai, ar jis šiuo laivu išvyks iš šio uosto, ir, jei taip, kada išvyks? O gal jūrininkas išvyksta tik tada, kai yra aišku, kad jis atitinkamu jūrų laivu išplauks iš jūrų uosto, ir, jei taip, ar taikomas maksimalus terminas, per kurį laivas privalo išplaukti, ir kada tokiu atveju dokumentai privalo būti pažymėti išvykimo spaudu? Ar „išvykimu“ laikytinas kitas laiko momentas (galbūt kitomis sąlygomis)?“
33. Pastabas raštu pateikė J. ir kiti, taip pat C. ir H. ir kiti (jūreiviai ir laivų operatoriai), Vokietijos, Graikijos, Nyderlandų vyriausybės ir Europos Komisija. Tos pačios šalys dalyvavo 2019 m. birželio 6 d. posėdyje ir išdėstė argumentus žodžiu.
Vertinimas
Pirminės pastabos
34. Kuriuo momentu konkrečiomis pagrindinės bylos aplinkybėmis jūrininkų kelionės dokumentai turėtų būti žymimi išvykimo spaudu pagal Šengeno sienų kodekso 11 straipsnio 1 dalį? Nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodo atskirų aptariamų jūrininkų pilietybės, iš faktinių aplinkybių aprašymo atrodo, kad jie visi yra trečiųjų šalių piliečiai, patenkantys į Reglamento Nr. 539/2001 1 straipsnio 1 dalies ir I priedo taikymo sritį. Taigi, jie yra asmenys, kurie, kirsdami valstybių narių išorės sienas, privalo turėti vizą(29). Bet kuri tokia viza turi būti pateikta patikrinti ir užantspauduota atvykstant į Šengeno erdvę ir iš jos išvykstant(30).
35. Šengeno sienų kodekso 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos tam tikros specialios šių taisyklių išimtys. Pagal 11 straipsnio 3 dalies c punktą atvykimo arba išvykimo spaudu nežymimi jūrininkų, kurie valstybės narės teritorijoje būna tik jų laivui įplaukus į uostą ir (kurie lieka) tik įplaukimo uosto teritorijoje, kelionės dokumentai. Dėl to, kad ši išimtis šiuo atveju netaikoma, nesiginčijama.
36. Sutinku su šia nuomone.
37. Manau, kad 11 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta išimtis taikoma jūrininkams, atvykstantiems laivu, kuris švartuojasi Šengeno erdvės uoste. Tuomet jie gali prašyti leisti išlipti į krantą ir gauti tokį leidimą. Tokiems darbuotojams iš tiesų taikoma Šengeno sienų kodekso 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis ir to reglamento 20 straipsnyje bei VII priedo 3 punkte nustatyta nukrypti leidžianti nuostata. Tačiau prašyme priimti prejudicinį sprendimą aprašytos pagrindinės bylos faktinės aplinkybės ir jūrininkų padėtis į šių nuostatų taikymo sritį nepatenka. Jie neatplaukė į Roterdamo uostą laivu. Į Nyderlandus jie atvyko oro transportu per Schipholio oro uostą.
38. Taigi, toje byloje jūrininkai nemėgina remtis specialiosiomis nuostatomis dėl leidimo išlipti į krantą pagal Šengeno sienų kodeksą. Jie kerta išorės sieną Roterdamo uoste, kad galėtų dirbti kaip įgulos nariai. Jie negali imti atostogų ir naudodamiesi uosto teritorijoje siūlomomis paslaugomis laikinai pailsėti nuo savo pareigų laive.
39. Taip pat manau, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teisingai mano, kad Vizų kodekso 35 ir 36 straipsniai (kurie reglamentuoja vizų išdavimą prie išorės sienų) nėra svarbūs aiškinant Šengeno sienų kodekso 11 straipsnio 1 dalį, norint išspręsti aptariamą klausimą. Pagal Vizų kodekso 35 straipsnį išimtiniais atvejais kompetentingos institucijos gali išduoti vizas prie išorės sienos. Vizų kodekso 36 straipsnyje ir IX priede išdėstytos specialiosios nuostatos dėl tokių vizų išdavimo prie išorės sienų tranzitu vykstantiems jūrininkams. Tačiau pagrindinė byla nėra susijusi su tranzitinių vizų išdavimu. Joje keliamas klausimas, ar jūrininkų kelionės dokumentai turėjo būti pažymėti išvykimo spaudu, kai jie pradėjo eiti tarnybą kaip įgulos nariai. Šios aplinkybės neturi nieko bendra su tuo, ar jūrininkai per Nyderlandus vyko tranzitu.
40. Taigi toliau nagrinėdama Šengeno sienų kodekso 11 straipsnio 1 dalyje vartojamą žodžio „išvykimas“ reikšmę nebesiremsiu specialia leidimo jūrininkams išlipti į krantą suteikimo tvarka ir vizų išdavimo pasienyje tranzitu vykstantiems jūrininkams tvarka.
Dėl esmės
41. Ką reiškia „išvykimas“ pagal Šengeno sienų kodekso 11 straipsnio 1 dalį?
42. Šis klausimas kyla konkrečiai kalbant apie jūrininkus, kurie į valstybę narę atvyksta oro transportu. Jie keliauja į savo laivą, kuris jau stovi uoste, per kurį eina Šengeno išorės sienos dalis. Jie tam tikram laikotarpiui įsidarbina stovinčiame laive kaip įgulos nariai. Kai kurie iš jų grįžta į trečiąją šalį oro transportu. Kiti lieka laivo įgulos nariais, kai šis išplaukia iš uosto (ir netrukus po to – iš Nyderlandų teritorinių vandenų). Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat prašo išaiškinti, kaip turėtų būti taikomas Šengeno sienų kodeksas, jeigu pripažįstama, kad jūrininkai iš Šengeno erdvės išvyksta tik tada, kai žinoma laivo, kuriame jie dirba, išvykimo iš uosto data.
43. Trečiųjų šalių piliečiai ir operatoriai nurodo, kad nagrinėjamomis aplinkybėmis jūrininkai iš Šengeno erdvės „išvyksta“, kai jie prisistato į sienos perėjimo punktą ir ketina pradėti tarnybą tokiame jūrų uoste, kaip Roterdamas, prisišvartavusiame laive. Graikijos vyriausybė pritaria tokiam pareiškimui.
44. Vokietija, Nyderlandai ir Komisija nesutinka su šia nuomone.
45. Vokietijos vyriausybė teigia, kad jūrininkai iš Šengeno erdvės „išvyksta“ tik tada, kai laivas, kurio įgulos nariai jie yra, faktiškai išplaukia iš uosto. Todėl jūrininko kelionės dokumentas turėtų būti žymimas išvykimo spaudu tik kai žinoma išvykimo data. Nyderlandų vyriausybė taip pat tvirtina, kad ketinimas pradėti tarnybą laivo įguloje ir pasitraukimas iš uosto sausumos teritorijos dirbti laive nėra „išvykimas“ iš Šengeno erdvės, kaip tai suprantama pagal Šengeno sienų kodekso 11 straipsnio 1 dalį. Tam, kad trečiosios šalies pilietis išvyktų iš Šengeno erdvės, jis turi kirsti vienos iš Šengeno valstybių išorės geografinę sieną. Išorės jūrų siena nustatoma pagal UNCLOS ir ji yra nutolusi 12 jūrmylių nuo kranto linijos(31). Tam, kad jūrininko dokumentai būtų pažymėti išvykimo spaudu, jis privalo įrodyti, kad atitinkamu laivu išplauks iš Šengeno erdvės ir kad uždėjus išvykimo spaudą netrukus po to toks laivas atsišvartuos (arba pakels inkarą)(32).
46. Komisija teigia, kad jūrininkas neišvyksta iš Šengeno erdvės, kaip tai suprantama pagal Šengeno sienų kodekso 11 straipsnio 1 dalį, kai jis pradeda tarnybą laive. Visų pirma reikia įrodyti, kad toks jūrininkas išplauks iš uosto laivu, ir jo kelionės dokumentai žymimi atitinkamu spaudu tik kai aišku, kad laivas tikrai išplauks (arba pakels inkarą).
47. Prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateikta informacija ir per posėdį atsakant į Teisingumo Teismo klausimus jūreivių ir laivų operatorių išdėstytos pastabos rodo, kad jūrininkai paprastai į Roterdamo uostą atvykdavo tą pačią dieną, kai atskrisdavo į Nyderlandus oro transportu ir gaudavo atvykimo spaudą. Pagal senąją praktiką jie pradėdavo tarnybą laive, ZHP pažymėdavo jų kelionės dokumentus išvykimo spaudu ir jie lipdavo į ilgai uoste stovintį laivą – visa tai įvykdavo tą pačią dieną. Todėl tokiomis aplinkybėmis Nyderlanduose praleistas laikas, į kurį atsižvelgiama pagal Šengeno sienų kodeksą ir Vizų kodeksą, niekada neviršytų vienos dienos. Pagal naująją praktiką atvykimo spaudo uždėjimo laikas liktų tas pats (atvykus), o išvykimo spaudas būtų dedamas tik jūrininkui baigus tarnybą arba laivui, kuriame jis dirbo, ketinant išplaukti. Taikant tokią praktiką jūrininkai išnaudodavo didelę 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, leidžiamų pagal Vizų kodeksą, dalį(33). Todėl jie rečiau galėdavo vykti į tarnybą ir jų pajamos atitinkamai sumažėjo.
Sąvokos „išvykimas“ aiškinimas
48. Šengeno sienų kodekso 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad trečiųjų šalių piliečių kelionės dokumentai sistemingai antspauduojami jiems atvykstant į Šengeno erdvę ir iš jos išvykstant. Šiame reglamente sąvokos „atvykimas“ ir „išvykimas“ neapibrėžtos.
49. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas 11 straipsnio 1 dalies vertinimą pradeda šios nuostatos teksto skirtingomis kalbomis palyginimu. Jis daro išvadą, kad versijose anglų, prancūzų, vokiečių ir nyderlandų kalbomis nėra jokios informacijos apie sąvokos „išvykimas“ reikšmę. Kadangi mano išnagrinėtos tos nuostatos skirtingos kalbinės versijos akivaizdžiai nesiskiria(34), šiuo aspektu aptariamo klausimo nebenagrinėsiu.
50. Kaip ne kartą yra konstatavęs Teisingumo Teismas, teisės akte vartojama sąvoka turi būti aiškinama atsižvelgiant į įprastą reikšmę kasdienėje kalboje, taip pat atsižvelgiant į kontekstą, kuriame ji vartojama, ir į nuostatų, kurių dalis ji yra, tikslą. Įprastai „išvykti“ reiškia „išeiti arba iškeliauti“ (angl. to go out or to go forth) iš tam tikros vietos. Žodis „išvykimas“ taip pat suprantamas „leidimo išvykti iš šalies“ (angl. authorisation or permission to leave a country) prasme(35).
51. Buvo išreikštos dvi prieštaringos nuomonės dėl Šengeno sienų kodekso 11 straipsnio 1 dalyje vartojamos sąvokos „išvykimas“ reikšmės. Vokietija, Nyderlandai ir Komisija laikosi nuomonės, kad priėmimas į tarnybą laive sienos perėjimo punkte nereiškia išvykimo iš Šengeno erdvės. Vokietija ir Nyderlandai taip pat teigia, kad norėdami išvykti jūrininkai privalo fiziškai kirsti atitinkamą geografinę jūros išorės sieną, būdami atitinkamame laive (toliau – 1 galimybė).
52. Ieškovai pagrindinėje byloje (tiek jūrininkai, tiek operatoriai), pritariant Graikijai, teigia, kad pradėdami tarnybą laive jūrininkai iš tiesų išvyksta iš Šengeno erdvės. Todėl tuo metu jų kelionės dokumentai turėtų būti pažymėti atitinkamu spaudu (toliau – 2 galimybė). Manau, kad abu variantai galėtų atitikti įprastą sąvokos „išvykimas“ reikšmę. Todėl lemiami veiksniai sprendžiant dėl aiškinimo bus Šengeno sienų kodekso priėmimo aplinkybės ir struktūra.
53. Pradėsiu nagrinėti 1 galimybę.
1 galimybė
54. Akivaizdus 1 galimybės privalumas yra tai, kad pagal ją išvykimas iš Šengeno erdvės siejamas su vieta, kurioje atitinkamas asmuo yra fiziškai. Pagal šią logiką tol, kol jūrininkas fiziškai yra Roterdamo uoste – nepaisant to, ar jis vaikšto palei krantinę, yra prie tos krantinės prišvartuotame laive, ar dirba 50 metrų atstumu nuo sausumos nutolusiame laive – jis nėra „išvykęs“ iš Nyderlandų. Todėl jis neturi teisės prašyti pažymėti jo vizą išvykimo spaudu, nes vis dar naudojasi ja apsilankymui ES valstybėje narėje.
55. Vis dėlto išnagrinėjus šį paprastą „fizinio buvimo“ požiūrį į teisinį klausimą atidžiau, kyla sunkumų.
56. Pirma, primenu, kad Teisingumo Teismas yra nurodęs, jog „<…> net jeigu skirtingos kalbinės versijos visiškai viena kitą atitinka, <…> [ES] teisėje vartojama terminija, kuri būdinga tik jai. Be to, pažymėtina, kad teisinės sąvokos nebūtinai turi tą pačią reikšmę [ES] teisėje ir įvairių valstybių narių teisėje“(36). Taigi, Šengeno sienų kodekso 11 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „išvykimas“ ES teisėje turi savarankišką reikšmę ir turi būti aiškinama vienodai visose valstybėse narėse. Ji nebūtinai turi tą pačią reikšmę nacionalinėje teisėje. Be to, nebūtinai galima daryti išvadą, kad ES teisėje sąvoka „išvykimas“ privalo būti laikoma valstybės narės geografinės išorės sienos, nustatytos atsižvelgiant į UNCLOS, kirtimo sinonimu(37). Taigi tai, ar Šengeno erdvės išorės siena ir geografinė išorės siena sutampa, nesvarbu.
57. Dėl šios priežasties nesutinku su Vokietijos ir Nyderlandų tvirtinimu, kad iš Šengeno sienų kodekso išplaukia, jog trečiosios šalies pilietis turi kirsti vienos iš valstybių narių geografinę išorės sieną tam, kad išvyktų iš Šengeno erdvės, kaip tai suprantama pagal to reglamento 11 straipsnio 1 dalį.
58. Antra, kaip generalinis advokatas N. Fennelly nurodė išvadoje byloje Komisija / Taryba(38), kai asmuo kerta sieną, reikėtų išskirti du aspektus. Pirmasis aspektas – išvykimas iš valstybės narės teritorijos fiziniu požiūriu, nebūtinai kertant sienos kontrolės punktą. Antrasis aspektas – išvykimas iš Šengeno erdvės teisiniu požiūriu, kai atitinkamas asmuo pereina sienos kontrolės punktą ir atliekamas būtinas jo patikrinimas(39). Visų šių procedūrų atlikimas reiškia, kad atitinkamas asmuo Šengeno erdvės išorės sieną kerta ir fiziškai.
59. Šioje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo konkrečiai išaiškinti, ar tam, kad aptariamų jūrininkų kelionės dokumentai būtų pažymėti išvykimo spaudu, būtina įrodyti, kad jie kerta išorės sieną tiek fiziniu, tiek teisiniu požiūriais (tuo pačiu metu).
60. Išvykstantys trečiųjų šalių piliečiai nuodugniai tikrinami, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 8 straipsnio 3 dalies g punkte. Per tokius patikrinimus tikrinama, ar atitinkamas asmuo turi galiojančią vizą (8 straipsnio 3 dalies h punkto i papunktis). Tokie patikrinimai apima dalį antrojo aspekto: patvirtinimą, kad asmuo išvyksta iš Šengeno erdvės teisine prasme. Kaip Teisingumo Teismas išaiškino sprendime Komisija / Taryba(40), viza suteikia teisę jos turėtojui atvykstant pereiti sienos kontrolę, o ne tik kirsti valstybės narės geografines sienas. Kai trečiosios šalies pilietis išvyksta iš valstybės narės, pažymint jo kelionės dokumentus spaudu patvirtinama, kad išvykstantis asmuo yra tas pats asmuo, kuris atvyko į Šengeno erdvę, ir nurodoma, kad buvo laikomasi vizos galiojimo laikotarpio. Taigi, viza yra teisinis dokumentas, suteikiantis teisę pereiti sienos kontrolės punktą prie išorės sienos ir patvirtinantis jo perėjimą.
61. Šioje byloje atsiranda trečiasis (galimas) aspektas, į kurį reikia atsižvelgti. Ar būtina įrodyti, kad asmuo išvyko iš valstybės narės geografinės teritorijos, nustatytos pagal tarptautinę teisę?
62. Manau, kad šis trečiasis aspektas nepatenka į Šengeno sienų kodekso, kuriame vartojama išorės sienos sąvoka, apibrėžta šio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje, taikymo sritį. Siekiama kontroliuoti Šengeno išorės sienų, o ne geografinės sienos (jeigu jos nesutampa), kirtimą.
63. Manau, kad pasirinkus 1 galimybę per daug dėmesio skiriama trečiosios šalies piliečio fizinei buvimo vietai atitinkamos valstybės narės geografinėje teritorijoje, ir tokio asmens padėtis nevertinama atsižvelgiant į sienų kontrolės ir vizų politikos tikslus, kurie, kalbant apie iš Šengeno erdvės išvykstančių trečiųjų šalių piliečių judėjimo kontrolę, yra Šengeno sienų kodekso pagrindas. Todėl nesu įtikinta, kad pagrindinį dėmesį skirti jūrininkų fizinei buvimo vietai, užuot atsižvelgus į išvykimą per išorės sieną teisine prasme, kurį siekiama reguliuoti šiuo teisės aktu, yra teisingas sprendimas.
64. Šiomis aplinkybėmis svarbu nepamiršti, kad kai jūrininkas pradeda tarnybą laive, jis nebėra pats sau šeimininkas. Jis nekontroliuoja savo tarnybos pamainų, poilsio laiko ir galimybės gauti leidimą išlipti į krantą (o jeigu tokia galimybė yra – kada ir kuriam laikui). Nuo jo nepriklauso tai, ar jo tarnybos laikotarpiu laivas lieka ten, kur yra (prisišvartavęs prie krantinės arba išmetęs inkarą), prisišvartuoja kitoje vietoje, ar išplaukia iš uosto. Kitaip tariant, jis nebegali spręsti dėl savo fizinės buvimo vietos. Kaip dirbantis įgulos narys jis privalo paklusti laivo kapitono nurodymams.
65. Galbūt šį klausimą padėtų suprasti netobula analogija. Įsivaizduokime orlaivio keleivį (trečiosios šalies pilietį), kuris pereina saugumo patikrinimą ir pasų kontrolę ir įlipa į orlaivį, nuskraidinsiantį jį į paskirties vietą. Atliekant jo paso kontrolę jo Šengeno viza buvo pažymėta išvykimo spaudu. Įlipęs į orlaivį keleivis nebekontroliuoja savo fizinės buvimo vietos. Ar orlaivis pakils ir kada tai įvyks, sprendžia kapitonas. Jeigu dėl skrydžių valdymo priežasčių skrydis vėluoja, kapitonas nusprendžia, ar keleiviai kantriai lauks orlaivyje, ar (jeigu vėluojama ilgai) jie bus išlaipinti ir vėliau iš naujo įlaipinti. Pastaruoju atveju po išlaipinimo keleivis vėl pateks į terminalo pastatą, nors ir kontroliuojamojoje zonoje. Jeigu panorėtų, jis galėtų vėl pereiti pasų kontrolę ir dar kartą atvykti į valstybės narės teritoriją (tuo momentu jo Šengeno viza būtų pažymėta nauju atvykimo spaudu). Tačiau kol lieka kontroliuojamoje zonoje, akivaizdu, kad jis yra išvykęs – ir taip yra, nepaisant to, jog jis nebėra orlaivyje, o geria kavą ir užkandžiauja terminalo pastate.
66. Trečia, jeigu pasirenkama 1 galimybė, jūrininko išvykimo iš Šengeno erdvės momentas siejamas su laivo, kuriame jis dirba, išplaukimo data. Praktiniu požiūriu tai sukelia netikrumą. Nustatyti numatomą laivo išplaukimo datą įmanoma, tačiau nėra garantijos, kad laivas tikrai išplauks tą dieną. Išvykimo datą gali tekti pakeisti dėl tokių veiksnių, kaip oras ir laive atliekamų darbų eiga.
67. Taigi 1 galimybė yra nesuderinama su Šengeno sienų kodekso 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga sistemingai žymėti kelionės dokumentus išvykimo spaudais. Jeigu būtų nustatytas toks kriterijus, kaip „prieš pat išvykstant“ (kaip nurodo Komisija), šie žodžiai įvairiose valstybėse narėse ir net tos pačios valstybės skirtingų uostų administracijų greičiausiai būtų aiškinami skirtingai. Taigi, tokia sąlyga būtų nesuderinama su reikalavimu vienodai aiškinti 11 straipsnio 1 dalį.
68. Primenu, kad, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, šioje byloje kalbama apie dviejų kategorijų jūrininkus. Vieni atvyksta oro transportu, baigia tarnybą laive ir išvyksta oro transportu. Kiti atvyksta oro transportu, pradeda tarnybą laive ir, jai nesibaigus, išvyksta laivu. Pasirinkus 1 galimybę šių dviejų kategorijų jūrininkams būtų taikomos skirtingos nuostatos. Panašu, kad toks atskyrimas nebuvo taikomas pagal ankstesnę tvarką, nes abiejų kategorijų jūrininkų kelionės dokumentai būdavo žymimi išvykimo spaudu sienos kontrolės punkte, kai jie pradėdavo eiti tarnybą.
69. Be to, kaip per posėdį pažymėjo jūrininkai ir laivų operatoriai, pasirinkus 1 galimybę tai, ar bus uždėtas išvykimo spaudas, priklauso nuo galimybės įrodyti, kad atitinkamas laivas iš tikrųjų išplauks iš Šengeno erdvės. Taigi, trečiųjų šalių piliečių, dirbančių laive, kuris iš Roterdamo išplaukia į Las Palmą (Kanarų salos, kurios yra Ispanijos dalis), kelionės dokumentai nebūtų žymimi išvykimo spaudu, nes jie liktų Šengeno erdvėje. Tačiau trečiųjų šalių piliečiai, dirbantys laive, kuris iš Roterdamo plaukia į Kairą (Egiptas), išvykimo spaudą (greičiausiai) gautų dėl nurodytos laivo paskirties vietos. Šioje vietoje atkreipiu dėmesį į teiginius, išdėstytus Šengeno sienų kodekso parengiamojoje medžiagoje, kad „turint omenyje vidinių ir išorinių jūrų sienų apibrėžimą <…> uostai paprastai visada yra laikomi išorinėmis sienomis; dėl to bet kuris laivas, kiekvieną kartą jam atplaukus ir išplaukiant, turi būti tikrinamas, nes neįmanoma būti tikram, kas vyksta už uosto ribų, ar tai būtų teritoriniai, ar tarptautiniai vandenys (keleivių įlaipinimas ar išlaipinimas, krovinių pakrovimas ar iškrovimas). <…>“(41)
70. Taigi atidžiau panagrinėjus matyti, kad pagal 1 galimybę siūlomas aiškinimas nevisiškai atitinka Šengeno sienų kodekso 11 straipsnio 1 dalyje nustatytus įpareigojimus. Išorės sienos kirtimas išvykstant iš Šengeno erdvės neturėtų būti prilygintas valstybių narių geografinių ribų kirtimui.
2 galimybė
71. Pagal 2 galimybę trečiųjų šalių piliečiai iš Šengeno erdvės išvyksta tada, kai uoste pereina sienos kontrolės punktą ir pradeda tarnybą laive, į kurio įgulą yra paskirti.
72. Šengeno sienų kodekso 11 straipsnio 1 dalį reikia skaityti atsižvelgiant į jo 2 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad prie išorės sienų priskiriami „jūrų uostai“. Neginčijama, kad Roterdamo uostas patenka į šios sąvokos taikymo sritį.
73. Pagal Šengeno sienų kodekso 3 straipsnį reglamentas taikomas asmenims, kertantiems valstybių narių (vidaus ir) išorės sienas. Pagal bendrą principą sienas galima kirsti tik per nustatytus sienos perėjimo punktus nustatytomis darbo valandomis. Atvykstantys ir išvykstantys trečiųjų šalių piliečiai nuodugniai tikrinami, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 8 straipsnyje. Platesnis teisinis kontekstas apima vizų taisykles, kuriose nustatytos atvykimo į Šengeno erdvę ir išvykimo iš jos sąlygos. Šias taisykles papildo VIS ir SIS sistemos, nes jos sudaro sąlygas valstybėms narėms atlikti patikrinimus, siekiant užtikrinti, kad atitinkami asmenys nekeltų grėsmės valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui ir visuomenės sveikatai (6 konstatuojamoji dalis). Tokie patikrinimai atliekami sienos perėjimo punkte(42).
74. Be to, pagal Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalį išorės sienos gali būti kertamos tik sienos perėjimo punktuose. Nėra jokių duomenų apie tai, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis gali būti taikoma kuri nors iš 5 straipsnio 2 dalyje pateiktų nukrypti leidžiančių nuostatų, įskaitant ir konkrečiai susijusias su jūrininkais (5 straipsnio 2 dalies c punktas)(43).
75. Todėl 2 galimybė neprieštarauja Šengeno sienų kodekso tikslams. Jūrininkai sutinka, kad jiems taikomos įprastos taisyklės: jie turi turėti vizas ir galiojančius kelionės dokumentus; jie turi pereiti sienos patikrinimo punktą ir jiems turi būti taikoma atvykimo ir išvykimo kontrolė; ir jų dokumentai turi būti antspauduojami vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu. Taigi, nelegalios imigracijos klausimo nekyla. Aptariami jūrininkai visais atvejais įtraukiami į sistemą(44). Vienintelis kylantis klausimas susijęs su turimos atlikti sienos kontrolės laiku ir vieta. Tačiau ekonominiu požiūriu šis klausimas labai svarbus tiek jūrininkams, tiek operatoriams.
76. Manau, kad 2 galimybė yra priimtinesnė už 1 galimybę.
77. Pirmiausia, 2 galimybė atitinka Šengeno sienų kodekso tekstą, sistemą ir tikslus; ji suformuluota atsižvelgiant į 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą apibrėžtį, pagal kurią jūrų uostas gali būti valstybės narės išorės siena, taip pat į nuostatą, kad išorės sienos turi būti kertamos tik sienos perėjimo punktuose; Roterdamo uostas yra toks punktas. 1 galimybė šio kriterijaus neatitinka.
78. Antra, pasirinkus 2 galimybę Šengeno sienų kodeksas būtų vienodai aiškinamas ir vienodai taikomas visose valstybėse narėse. Patikrinimai gali būti atliekami sienos perėjimo punkte (tokiais atvejais kaip nagrinėjamas šioje byloje – uoste), kuriame trečiųjų šalių piliečiai pradeda eiti tarnybą ir įlipa į laivą. Tuo metu pagal 11 straipsnio 1 dalį gali būti sistemingai dedami spaudai.
79. Trečia, pasirinkus 2 galimybę būtų mažiau neaiškumų nei pagal 1 galimybę, nes būtų aiškus kelionės dokumentų antspaudavimo laikas ir vieta.
80. Ketvirta, praktinis pranašumas būtų tai, kad požiūris į visus jūrininkus būtų vienodas. Nebūtų skiriami tie, kurie baigę darbą išvyksta oro transportu, ir tie, kurie išplaukia uostą paliekančiu laivu.
81. Galiausiai primenu, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad anksčiau Roterdamo uosto administracija jūrininkų, kaip antai ieškovų pagrindinėje byloje, kelionės dokumentus išvykimo spaudu žymėdavo tuo momentu, kai jie pradėdavo tarnybą kaip laivo įgulos nariai; tačiau 2016 m. pradžioje ši praktika pasikeitė. Neaišku, kas paskatino šiuos pokyčius. Nenurodoma, kad jie grindžiami su ES teisės taikymu susijusiomis priežastimis. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad naujoji praktika neatitinka tos, kurios laikomasi kituose Nyderlandų jūrų uostuose, kurie yra išorės sienos dalis, taip pat kituose tokiuose uostuose kitose valstybėse narėse. Todėl atrodo, kad dėl naujosios praktikos gali atsirasti iškraipymų, kurie galėtų prieštarauti Šengeno sienų kodekso 17 konstatuojamojoje dalyje nurodytiems tikslams (išvengti didelių kliūčių, be kita ko, prekybos).
Išvada
82. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Raad van State (Valstybės Taryba, Nyderlandai) pateiktą klausimą:
Jeigu trečiosios šalies pilietis jūrininkas atvyksta į valstybę narę oro transportu ir vėliau pradeda eiti tarnybą laive, jau prisišvartavusiame uoste, kuris laikomas išorės siena, kaip tai suprantama pagal 2016 m. gegužės 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso 2 straipsnio 2 dalį, šio reglamento 11 straipsnio 1 dalis turėtų būti aiškinama taip, kad atitinkamas asmuo išvyksta iš Šengeno erdvės, kai pradeda eiti tarnybą kaip įgulos narys, net jeigu negalima nustatyti tokio laivo išplaukimo iš uosto momento.