Language of document : ECLI:EU:T:2013:129

Byla T‑587/08

Fresh Del Monte Produce, Inc.

prieš

Europos Komisiją

„Konkurencija – Karteliai – Bananų rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas – Keitimosi informacija sistema – Suderintų veiksmų, kuriais siekiama antikonkurencinių tikslų, sąvoka – Veiksmų derinimo ir įmonių elgesio rinkoje priežastinis ryšys – Vienas pažeidimas – Pažeidimo inkriminavimas – Teisė į gynybą – Baudos – Pažeidimo sunkumas – Bendradarbiavimas – Lengvinančios aplinkybės“

Santrauka – 2013 m. kovo 14 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas

1.      Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Pažeidimai – Inkriminavimas – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai – Patronuojančios bendrovės lemiamos įtakos 100 % jos kontroliuojamoms dukterinėms bendrovėms prezumpcija – Nuginčijamumas – Įrodinėjimo pareiga

(EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis)

2.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Sprendimas, kuriuo taikomos konkurencijos taisyklės – Su keliais adresatais susijęs sprendimas – Būtina sąlyga nurodyti pakankamus motyvus, ypač už pažeidimą turinčio atsakyti subjekto atžvilgiu

(EB 81, 82 ir 253 straipsniai)

3.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Komisijos pareiga įrodyti pažeidimą ir jo trukmę – Parodymų, kuriuos atsakydama į Komisijos prašymą pateikti informacijos savo noru pateikė kartelyje dalyvavusi įmonė, įrodomoji vertė – Su šios įmonės interesais nesuderinami parodymai – Didelė įrodomoji vertė

(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis)

4.      Teismo procesas – Ieškinys – Įstojimo į bylą paaiškinimas – Formos reikalavimai – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Analogiški reikalavimai kaltinimams, pateiktiems grindžiant ieškinio pagrindą – Bendra nuoroda į kitus prie ieškinio pridėtus dokumentus – Nepriimtinumas – Netikslus kaltinimo formulavimas – Nepriimtinumas – Su viešąja tvarka susijęs nepriimtinumo pagrindas – Teismo „ex officio“ atliekamas patikrinimas

(SESV 256 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas ir 113 straipsnis)

5.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Prieštaravimas – Pasekmės

(EB 253 straipsnis)

6.      Karteliai – Suderinti veiksmai – Sąvoka – Koordinavimas ir bendradarbiavimas, nesuderinami su kiekvienos įmonės pareiga savarankiškai spręsti dėl savo elgesio rinkoje – Konkurentų keitimasis informacija – Prezumpcija – Sąlygos

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

7.      Karteliai – Suderinti veiksmai – Žala konkurencijai – Vertinimo kriterijai – Antikonkurencinis tikslas – Pakankamas konstatavimas – Antikonkurencinio poveikio rinkai nebuvimas – Nereikšmingumas – Pažeidimo dėl tikslo ir pažeidimo dėl poveikio atskyrimas

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

8.      Karteliai – Suderinti veiksmai – Sąvoka – Konkurentų keitimasis informacija – Žala konkurencijai – Vertinimas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį – Konkurentų pasitarimas dėl kainų nustatymo veiksnių ir kainų pokyčių prieš nustatant referencines kainas – Pažeidimas dėl tikslo

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

9.      Karteliai – Suderinti veiksmai – Sąvoka – Konkurentų keitimasis informacija – Žala konkurencijai – Vertinimas atsižvelgiant į pasitarimų grafiką ir dažnumą – Aplinkybės, būdingos rinkai ir veiksmų derinimo tikslui – Vertinimo kriterijai – Būtina įmonių veiksmų derinimo ir elgesio rinkoje priežastinio ryšio sąlyga – Šio priežastinio ryšio egzistavimo prezumpcija

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

10.    Karteliai – Suderinti veiksmai – Sąvoka – Konkurentų keitimasis informacija – Žala konkurencijai – Vertinimas atsižvelgiant į įprastas nagrinėjamos rinkos sąlygas – Rinka, kuriai taikomi specialūs teisės aktai ir kuri organizuota pagal savaitinius ciklus – Vertinimo kriterijai

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

11.    Karteliai – Suderinti veiksmai – Sąvoka – Antikonkurencinis tikslas – Vertinimo kriterijai – Tiesioginio suderintų veiksmų ir vartojimo kainų ryšio nebuvimas – Nereikšmingumas

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

12.    Teismo procesas – Įstojimas į bylą – Ieškinio pagrindai, kurie skiriasi nuo pagrindinės šalies pagrindų – Priimtinumas – Sąlygos – Sąsaja su bylos dalyku

(SESV 256 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio ketvirta pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 116 straipsnio 4 dalis)

13.    Karteliai – Draudimas – Pažeidimai – Susitarimai ir suderinti veiksmai, sudarantys vieną pažeidimą – Įmonės, kurios gali būti kaltinamos įvykdžiusios pažeidimą dėl dalyvavimo bendrame kartelyje – Kriterijai – Atsakomybės priskyrimas įmonei dėl jos dalyvavimo darant bendrai vertinamą pažeidimą neatsižvelgiant į tai, kad jos vaidmuo buvo ribotas – Leistinumas – Atsižvelgimas vertinant pažeidimo sunkumą

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

14.    Konkurencija – Administracinė procedūra – Teisės į gynybą paisymas – Galimybė susipažinti su byla – Apimtis – Atsakymų į pranešimą apie kaltinimus pateikimas – Atsisakymas pateikti dokumentą – Pasekmės – Būtinybė atitinkamai įmonei tenkančios įrodinėjimo pareigos lygmeniu atskirti kaltę patvirtinančius ir ją paneigiančius dokumentus

(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2005/C 325/C 8 ir 27 punktai)

15.    Konkurencija – Administracinė procedūra – Galimybė susipažinti su byla – Tyrimo byloje nesantys ir kaltei patvirtinti Komisijos nepanaudoti dokumentai – Dokumentai, kurie gali būti panaudoti šalių gynybai – Komisijos pareiga savo iniciatyva sudaryti šalims galimybę susipažinti su šiais dokumentais – Nebuvimas – Šalių pareiga prašyti pateikti šiuos dokumentus

(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2005/C 325/C 8 ir 27 punktai)

16.    Konkurencija – Administracinė procedūra – Pranešimas apie kaltinimus – Būtinas turinys – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Pranešimui apie kaltinimus netapatus sprendimas – Teisės į gynybą pažeidimas – Sąlyga – Atitinkamos įmonės teiginiai, kad jai inkriminuojami nauji kaltinimai

(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 1 dalis)

17.    Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Komisijos diskrecija – Privalomo arba baigtinio kriterijų sąrašo nebuvimas

(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 2006/C 210/02)

18.    Konkurencija – Baudos – Baudų apskaičiavimo gairės – Teisinis pobūdis

(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 2006/C 210/02)

19.    Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Sankcijų individualizavimo principas

(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 2006/C 210/02)

20.    Teismo procesas – Naujų pagrindų pateikimas vykstant procesui – Sąlygos – Naujas pagrindas – Sąvoka – Analogiškas sprendimas dėl kaltinimų, pateiktų grindžiant ieškinio pagrindą

(SESV 256 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalis)

21.    Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Lengvinančios aplinkybės – Pasyvus ar prisitaikėliškas prie lyderio įmonės vaidmuo – Vertinimo kriterijai – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Neribota jurisdikcija

(EB 229 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis ir 31 straipsnis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 29 punkto trečia įtrauka)

22.    Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos priimtos gairės – Lengvinančios aplinkybės – Pagrįstų abejonių dėl elgesio, už kurį skirtos sankcijos, neteisėtumo egzistavimas – Nebuvimas – Teisėtų lūkesčių apsauga – Sąlygos

(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimai 98/C 9/03 ir 2006/C 210/02)

23.    Konkurencija – Administracinė procedūra – Prašymas pateikti informacijos – Teisė į gynybą – Teisė atsisakyti pateikti atsakymą, kuriuo būtų pripažintas pažeidimas

(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 konstatuojamoji dalis ir 18 straipsnis)

24.    Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Baudos sumažinimas dėl kaltinamos įmonės bendradarbiavimo – Sąlygos – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Neribota jurisdikcija

(EB 229 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis ir 31 straipsnis; Komisijos pranešimo 2002/C 45/03 21 ir 22 punktai)

25.    Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Atsižvelgimas į kaltinamos įmonės bendradarbiavimą su Komisija – Baudos sumažinimas dėl faktinių aplinkybių neginčijimo – Sąlygos – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Neribota jurisdikcija

(EB 229 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis ir 31 straipsnis; Komisijos pranešimo 2002/C 45/03 21 ir 22 punktai)

26.    Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Atsižvelgimas į kaltinamos įmonės bendradarbiavimą su Komisija – Komisijos diskrecija – Ankstesniuose sprendimuose nustatyta praktika – Konsultacinis pobūdis – Vienodo požiūrio principo paisymas – Apimtis – Įmonės negalėjimas remtis vienodo požiūrio principu tam, kad jai būtų neteisėtai sumažinta bauda

(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2002/C 45/03 21 ir 22 punktai)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 50–58, 67, 260, 281 punktus)

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 61–63, 250 punktus)

3.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 104, 364 punktus)

4.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 268–271, 273, 394, 541, 542 punktus)

5.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 278, 279 punktus)

6.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 296–299, 301–303, 565, 566 punktus)

7.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 304–306, 400, 546, 547 punktus)

8.      Konkurencijos bylose būtina atskirti, pirma, savarankiškai informaciją renkančius arba su klientais ar trečiosiomis šalimis būsimas kainas aptariančius konkurentus nuo, antra, konkurentų, kurie prieš nustatydami savo referencines kainas su kitais konkurentais aptaria išankstinio kainų nustatymo veiksnius ir kainų pokyčius. Nors dėl pirmojo elgesio nekyla jokių problemų įgyvendinant laisvą ir neiškreiptą konkurenciją, to paties negalima pasakyti apie antrąjį elgesį; jis neatitinka reikalavimo, pagal kurį visi ūkio subjektai turi savarankiškai pasirinkti politiką, kurią įgyvendins bendrojoje rinkoje, nes šis savarankiškumo reikalavimas griežtai draudžia bet kokį tiesioginį ar netiesioginį tokių ūkio subjektų bendravimą, kuriuo siekiama daryti įtaką esamo ar potencialaus konkurento elgesiui rinkoje arba atskleisti konkurentui informaciją apie tai, kaip pati įmonė yra nusprendusi ar ketina veikti šioje rinkoje.

Net jei tam tikra informacija, kuria buvo pasikeista, gali būti gauta iš kitų šaltinių, tokios keitimosi informacija sistemos sukūrimas leidžia atitinkamoms įmonėms susipažinti su šia informacija tiesiogiai, paprasčiau ir greičiau bei bendrai ją įvertinti iš naujo, taip sukuriant abipusio tikrumo atmosferą, susijusią su būsima jų kainodara.

Per pasitarimus dėl išankstinio kainų nustatymo suinteresuotosios įmonės gali atskleisti savo elgesio modelį, kurio planuoja laikytis, arba bent jau leisti kiekvienam dalyviui įvertinti būsimą konkurentų elgesį ir numatyti, koks bus jų siūlomas elgesio nustatant referencines kainas modelis. Taigi šie pasitarimai gali sumažinti netikrumą dėl būsimų konkurentų sprendimų dėl referencinių kainų ir atitinkamai apriboti įmonių konkurenciją.

Šiuo atžvilgiu pirmasis kartelio pavyzdys EB 81 straipsnio 1 dalies a punkte, kuris aiškiai pripažintas nesuderinamu su bendrąja rinka, kaip tik ir yra tas, kuriuo „tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybos sąlygos“. Taigi pasitarimai dėl išankstinio kainų nustatymo, per kuriuos derintos referencinės kainos, yra susiję su kainų nustatymu. Dėl jų derinami veiksmai, turint tikslą apriboti konkurenciją, kaip tai suprantama pagal EB 81 straipsnį.

(žr. 344, 345, 368, 369, 584, 585, 765, 768 punktus)

9.      Konkurencijos bylose, kiek tai susiję su sąlygomis, kuriomis neteisėtas veiksmų derinimas gali būti nustatytas atsižvelgiant į konkurentų kontaktų skaičių ir pastovumą, būtent veiksmų derinimo tikslu ir rinkos sąlygomis paaiškinamas kontaktų dažnumas, intervalai tarp jų ir būdas, kuriuo konkurentai užmezga tarpusavio kontaktus, siekdami suderinti savo veiksmus rinkoje. Jeigu atitinkamos įmonės sukuria kartelį su kompleksine suderintų veiksmų sistema dėl daugybės jų elgesio rinkoje aspektų, joms gali reikėti reguliarių kontaktų ilgą laiką. Tačiau jeigu veiksmų suderinimas yra vienkartinis ir juo siekiama vieną kartą suderinti elgesį rinkoje pagal atskirą konkurencijos parametrą, įgyvendinti atitinkamų įmonių siekiamą antikonkurencinį tikslą gali pakakti ir vieno konkurentų kontakto.

Svarbus yra ne atitinkamų įmonių susitikimų skaičius, o faktas, ar įvykęs kontaktas arba kontaktai suteikė joms galimybę atsižvelgti į su konkurentais pasikeistą informaciją sprendžiant dėl savo elgesio atitinkamoje rinkoje ir sąmoningai pakeisti su konkurencija susijusią riziką praktiniu bendradarbiavimu. Jeigu galima nustatyti, jog šios įmonės suderino veiksmus ir toliau veikė šioje rinkoje, pateisinama reikalauti, kad jos pateiktų įrodymų, jog šis veiksmų suderinimas neturėjo įtakos jų elgesiui minėtoje rinkoje. Jeigu galima nustatyti, jog šios įmonės suderino veiksmus ir toliau veikė šioje rinkoje, pateisinama reikalauti, kad jos pateiktų įrodymų, kad šis veiksmų suderinimas neturėjo įtakos jų elgesiui toje rinkoje.

(žr. 351, 352 punktus)

10.    Konkurentų keitimasis informacija gali prieštarauti konkurencijos taisyklėms, jeigu sumažina ar panaikina netikrumą dėl atitinkamos rinkos veikimo ir dėl to riboja įmonių konkurenciją. Pagal šias taisykles draudžiami bet kokie ūkio subjektų kontaktai, jei jų tikslas ir poveikis – sukurti konkurencines sąlygas, kurios, atsižvelgiant į tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų pobūdį, įmonių dydį bei skaičių ir šios rinkos apimtį, neatitinka įprastų nagrinėjamos rinkos sąlygų.

Jei pasiūla rinkoje yra labai koncentruota, keitimasis tam tikra informacija, atsižvelgiant visų pirma į jos pobūdį, gali sudaryti sąlygas įmonėms sužinoti apie konkurentų situaciją bei jų komercinę strategiją rinkoje ir taip iškraipyti konkurenciją rinkoje bei padidinti slaptų susitarimų sudarymo galimybę ar net tai paskatinti. Tačiau, jei pasiūla yra labai suskaidyta, informacijos skleidimo ir keitimosi ja tarp konkurentų įtaka konkurencijai rinkoje gali būti vertinama neutraliai arba netgi teigiamai. Keitimosi informacija sistema gali pažeisti konkurencijos taisykles ir tada, kai atitinkama rinka nėra labai koncentruota oligopolinė rinka.

Reguliarus ir dažnas dalijimasis informacija, dėl kurio dirbtinai padidėjo skaidrumas rinkoje, kurioje konkurencija jau buvo maža dėl specialių teisės aktų ir išankstinio keitimosi informacija, visų pirma pagal savaitinius ciklus organizuotoje rinkoje, yra konkurencijos taisyklių pažeidimas.

(žr. 371, 430–432, 548 punktus)

11.    Konkurencijos bylose, kiek tai susiję su galimybe suderintus veiksmus laikyti turinčiais antikonkurencinį tikslą, net jeigu jie neturi tiesioginio ryšio su vartojimo kainomis, EB 81 straipsnio 1 dalies tekstas neleidžia manyti, jog draudžiami tik tokie suderinti veiksmai, kurie daro tiesioginį poveikį galutinių vartotojų mokėtinai kainai. Priešingai, iš šio EB 81 straipsnio 1 dalies a punkto matyti, kad suderinti veiksmai laikomi turinčiais antikonkurencinį tikslą, jeigu jais tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybos sąlygos.

EB 81 straipsniu, kaip ir kitomis Sutartyje įtvirtintomis konkurencijos taisyklėmis, siekiama apsaugoti ne tik konkurentų arba vartotojų tiesioginius interesus, bet ir rinkos struktūrą ir kartu pačią konkurenciją. Konkrečiai kalbant, tai, kad suderinti veiksmai neturėjo tiesioginės įtakos kainų dydžiui, netrukdo konstatuoti, kad jais buvo ribojama atitinkamų įmonių konkurencija. Todėl antikonkurencinio tam tikrų suderintų veiksmų tikslo buvimo konstatavimas negali priklausyti nuo jų tiesioginio ryšio su vartojimo kainomis konstatavimo.

(žr. 459, 460, 548, 549, 769 punktus)

12.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 536–538, 717, 718 punktus)

13.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 587, 588, 590, 591, 637–639, 648 punktus)

14.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 655, 656, 662–668, 670, 688–690, 724 punktus)

15.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 657, 659 punktus)

16.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 706, 707 punktus)

17.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 749 punktą)

18.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 751 punktą)

19.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 754, 755 punktus)

20.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 792 punktą)

21.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 799–803 punktus)

22.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 824–827 punktus)

23.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 834–837 punktus)

24.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 841–844, 851, 854 punktus)

25.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 857–859 punktus)

26.    Konkurencijos bylose ankstesnė Komisijos sprendimų praktika nėra teisinis pagrindas nustatant baudas, o sprendimai kitose bylose, kiek tai susiję su diskriminacijos buvimu, tėra orientacinio pobūdžio. Komisija turi didelę diskreciją nustatyti baudų dydį ir ji nesaistoma vertinimų, kuriuos pateikė anksčiau. Remiantis vien aplinkybe, kad Komisija ankstesnėje sprendimų praktikoje už tam tikrą elgesį tam tikra dalimi sumažindavo baudą, negalima daryti išvados, kad ji yra įpareigota per vėlesnę administracinę procedūrą vertindama panašų elgesį atitinkamai sumažinti baudą.

Bendri ir nelabai aiškūs samprotavimai, kad įmonės, kurios teisėtai ginasi tvirtindamos, kad Komisijos konstatuotais veiksmais nepažeidžiamas EB 81 straipsnis, atsiduria mažiau palankioje situacijoje nei įmonės, įsitraukusios į veikas, kurios akivaizdžiai yra sunkūs pažeidimai, negali atskleisti nei kokios nors teisės nuostatos, ypač Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio, pažeidimo, nei kurio nors bendrojo teisės principo pažeidimo, kuris pateisintų ginčijamo sprendimo pripažinimą neteisėtu ir baudos dydžio sumažinimą. Vienintelis prasmės turintis palyginimas, kalbant apie EB 81 straipsnio taikymo procedūrą, tai subjektų, kurie bendradarbiauja savanoriškai, ir įmonių, kurios susilaiko nuo bet kokio bendradarbiavimo, palyginimas, ir antrosios negali teigti, kad traktuojamos nepalankiau, palyginti su pirmaisiais.

Vienodo požiūrio principo turi būti laikomasi derinant šį principą su teisėtumo principu, pagal kurį niekas negali savo naudai remtis neteisėtumu kito naudai. Jei įmonė savo elgesiu pažeidė EB 81 straipsnį, ji negali išvengti bet kokios sankcijos dėl to, kad vienam ar dviem kitiems ūkio subjektams bauda nebuvo skirta, nors Bendrasis Teismas net nenagrinėja šių ūkio subjektų situacijos.

(žr. 862, 863, 865, 866, 869, 870 punktus)