Language of document :

2021 m. balandžio 14 d. Petr Fryč pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. vasario 11 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimtos nutarties byloje T-92/20 Fryč / Komisija

(Byla C-239/21 P)

Proceso kalba: čekų

Šalys

Apeliantas: Petr Fryč, atstovaujamas advokatės Š. Oharková

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apelianto reikalavimai

Apeliacinį skundą paduodanti bylos šalis (toliau – apeliantas) Teisingumo Teismo prašo grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo ir įpareigoti jį išnagrinėti ir argumentus, išdėstytus 2020 m. spalio 2 d. dublike, nes jie skundžiamame Bendrojo Teismo sprendime tiesiog buvo ignoruoti;

Jei byla nebūtų grąžinta Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo, apeliantas prašo Teisingumo Teismo nuspręsti, kad Europos Sąjungos institucijos grubiai pažeidė savo įsipareigojimus ir padarė apeliantui žalos, nes:

Europos Komisijos priimtas Bendrasis bendrosios išimties reglamentas (BBIR), be kita ko, pažeidžia Sutarčių suteikiamus įgaliojimus, neužtikrina konstitucinių principų laikymosi, kiek tai susiję su bendrąją rinką veikiančių konkurencijos suvaržymų išimtinumu ir pagrįstumu, ir neteisėtai leido įgyvendinti valstybės pagalbą pagal veiksmų programą „Inovatyvioji ekonomika“ (VPIE), kuri pakenkė apelianto bendrovės verslui;

2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu Europos Komisija priėmė veiksmų programą, prieštaraujančią Sutartims ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai ir nepaskelbė to sprendimo;

Europos Komisija netinkamai išnagrinėjo apelianto skundus dėl VPIE neteisėtumo, nes ji, viena vertus, netikrino VPIE atsiradimo ir įgyvendinimo aplinkybių ir, kita vertus, nepagrindė apelianto skundo atmetimo;

Bendrasis Teismas atsisakė nagrinėti bylą dėl BBIR panaikinimo iš esmės, atmetė ieškinį kaip akivaizdžiai nepagrįstą ir taip nesilaikė savo konstitucinės pareigos taikyti proporcingumo principą bei ypač formaliais ir vienašališkais veiksmais pažeidė apelianto konstitucinę teisę į veiksmingą teisminę gynybą ir teisingą procesą;

Apeliantas prašo, kad Teisingumo Teismas nuspręstų, jog Komisija per tris dienas nuo jo sprendimo įsigaliojimo turi jam sumokėti 4 800 000 EUR sumą kaip pirmiau nurodytais veiksmais padarytos žalos atlyginimą;

Apeliantas prašo, kad Teisingumo Teismas nuspręstų, jog Komisija turi padengti jo bylinėjimosi išlaidas ir pervesti jas jo atstovui.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantas remiasi šiais apeliacinio skundo pagrindais:

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas siejamas su šiuo metu galiojančios valstybės pagalbos sistemos, kuri nenatūraliai pakeičia visą ekonomikos struktūrą ir daro jai žalą, pasekmėmis. Taip yra iškeipiamas visos rinkos veikimas ir pažeidžiami ekonomikos dėsniai, kai sėkmę rinkoje visų pirma lemia galimybė naudotis valstybės pagalba, dėl kurios nuspręsta politiškai, o ne teisiškai.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas siejamas su galimybės kontroliuoti Komisijos veiksmus nebuvimu. Valstybės pagalbos sistema tampa vykdomosios valdžios institucijų neužpildytu čekiu, leidžiančiu bet kurią nurodytą ar papildomai apibrėžtą sritį laikyti atitinkančia bendrąją rinką.

Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas siejamas su neteisingu ieškinio senaties eigos pradžios nustatymu. Apeliantas buvo įsitikinęs, kad ES egzistuoja mechanizmas, kuris užtikrina, kad Komisija nuolat stebi, ar pagal SESV (Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo) 107 straipsnį teikiama valstybės pagalba neveikia bendrosios rinkos taip, kaip numatyta SESV 108 straipsnio 1 dalyje. Dėl šios priežasties apeliantas kreipėsi į Komisiją su prašymu patikrinti situaciją dėl valstybės pagalbos teikimo Čekijos Respublikoje pagal VPIE. Komisija šį prašymą atmetė, todėl apeliantas nusprendė, kad SESV 108 straipsnyje numatyta kontrolės sistema neveikia. Ieškinio pareiškimą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme apeliantas laikė kraštutine galimybe ir tikėjosi, jog jo nereikės pareikšti. Apeliantas dėjo be galo daug pastangų įspėti Komisiją apie pažeidimus, padarytus kuriant ir įgyvendinant VPIE, taigi, negalima kategoriškai teigti, kad per senaties terminą apeliantas nieko nedarė.

Ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas siejamas su viršesniu teisiniu interesu. Neatsižvelgiant į teismo sprendimą, ar suėjo apelianto reikalavimo pareiškimo senaties terminas, apeliantas yra įsitikinęs, kad atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo poveikį ne tik nacionaliniu, bet ir Europos lygiu, būtina, kad Teisingumo Teismas pasisakytų dėl to, kas yra atsakingas už netinkamą valstybės pagalbos politiką – Europos Sąjunga ar valstybė narė.

____________