Byla T‑712/15
Crédit mutuel Arkéa
prieš
Europos Centrinį Banką
„Ekonominė ir pinigų politika – Kredito įstaigų rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra – Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 3 dalis – Rizikos ribojimu pagrįsta konsoliduota priežiūra – Grupė, kuriai taikoma rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra – Įstaigos, ilgą laiką pavaldžios centriniam subjektui – Reglamento (ES) Nr. 468/2014 2 straipsnio 21 punkto c papunktis – Reglamento (ES) Nr. 575/2013 10 straipsnis – Nuosavų lėšų reikalavimas – Reglamento Nr. 1024/2013 16 straipsnio 1 dalies c punktas ir 2 dalies a punktas“
Santrauka – 2017 m. gruodžio 13 d. Bendrojo Teismo (antroji išplėstinė kolegija) sprendimas
1. Teismo procesas – Šalių atstovavimas – Galimybė ištaisyti trūkumą dėl įgaliojimo pareikšti ieškinį nebuvimo vėliau pateikiant kokį nors dokumentą, patvirtinantį, kad toks įgaliojimas yra išduotas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 51 straipsnio 4 dalis)
2. Ieškinys dėl panaikinimo – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Ieškinys dėl negaliojančiu paskelbto teisės akto – Panaikinimo priimant naują nuostatą ir tokios nuostatos nepriimant atitinkamos pasekmės – Išlikęs ieškovo suinteresuotumas, kad būtų panaikintas ginčijamas aktas
(SESV 263, 264 ir 266 straipsniai)
3. Europos Sąjungos teisė – Aiškinimas – Metodai – Pažodinis, sisteminis ir teleologinis aiškinimas
4. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Sąjungos finansų sektoriaus priežiūra – Bendras priežiūros mechanizmas – Kredito įstaigų grupių rizikos ribojimu pagrįsta konsoliduota priežiūra – Netaikymas centrinio subjekto kontroliuojamoms įstaigoms – Taikymo sąlygos
(Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 575/2013 10 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 1024/2013; Europos Centrinio Banko reglamento Nr. 468/2014 2 straipsnio 21 punkto c papunktis)
5. Ieškinys dėl panaikinimo – Sąjungos teismo jurisdikcija – Sąjungos teisės aiškinimas – Administravimo institucijos gairės – Privalomas pobūdis – Nebuvimas
(ESS 19 straipsnis)
6. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Sąjungos finansų sektoriaus priežiūra – Bendras priežiūros mechanizmas – Kredito įstaigų grupių rizikos ribojimu pagrįsta konsoliduota priežiūra – Netaikymas centrinio subjekto kontroliuojamoms įstaigoms – Būtinybė, kad centrinis subjektas turėtų kredito įstaigos statusą – Nebuvimas
(Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 575/2013 10 straipsnio 1 dalies b punktas ir 11 straipsnio 4 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 1024/2013; Europos Centrinio Banko reglamento Nr. 468/2014 2 straipsnio 21 punkto c papunktis)
7. Europos Sąjungos teisė – Aiškinimas – Nuostata, kurioje nėra jokio aiškaus nukreipimo į valstybių narių teisę – Savarankiškas ir vienodas aiškinimas
8. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Sąjungos finansų sektoriaus priežiūra – Bendras priežiūros mechanizmas – Kredito įstaigų grupių rizikos ribojimu pagrįsta konsoliduota priežiūra – Netaikymas centrinio subjekto kontroliuojamoms įstaigoms – Taikymo sąlygos – Centrinio subjekto ir jo kontroliuojamų įstaigų solidarūs arba minėto subjekto garantuojami įsipareigojimai – Solidarumo ir garantijos sąvokos – Savarankiškas aiškinimas
(Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 575/2013 10 straipsnio 1 dalies a punktas)
9. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Sąjungos finansų sektoriaus priežiūra – Bendras priežiūros mechanizmas – Kredito įstaigų grupių rizikos ribojimu pagrįsta konsoliduota priežiūra – Netaikymas centrinio subjekto kontroliuojamoms įstaigoms – Taikymo sąlygos – Centrinio subjekto ir jo kontroliuojamų kredito įstaigų solidarūs arba minėto subjekto garantuojami įsipareigojimai – Pareigos pervesti nuosavas lėšas ir likvidųjį turtą grupei būtinybė
(Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 575/2013 10 straipsnio 1 dalies a punktas; Europos Centrinio Banko reglamento Nr. 468/2014 2 straipsnio 21 punkto c papunktis)
10. Nacionalinė teisė – Aiškinimas – Atsižvelgimas į atitinkamos valstybės narės teismų pateiktą išaiškinimą – Ribos
11. Ieškinys dėl panaikinimo – Dalykas – Sprendimas, grindžiamas keliais pagrindais, iš kurių pakanka bent vieno, kad jo rezoliucinė dalis būtų pagrįsta – Tokio sprendimo panaikinimas – Sąlygos
(SESV 263 ir 296 straipsniai)
12. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Sąjungos finansų sektoriaus priežiūra – Bendras priežiūros mechanizmas – Kredito įstaigų grupių rizikos ribojimu pagrįsta konsoliduota priežiūra – Netaikymas centrinio subjekto kontroliuojamoms įstaigoms – Taikymo sąlygos – Centrinio subjekto ir jo kontroliuojamų įstaigų mokumo ir likvidumo priežiūra – Kriterijai
(Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 575/2013 10 straipsnio 1 dalies b punktas)
13. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Sąjungos finansų sektoriaus priežiūra – Bendras priežiūros mechanizmas – Kredito įstaigų grupių rizikos ribojimu pagrįsta konsoliduota priežiūra – Nuosavų lėšų reikalavimas – Europos Centrinio Banko vykdomos kontrolės ir vertinimo apimtis – Teisminė kontrolė – Ribos
(Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies a punktas; Tarybos reglamento Nr. 1024/2013 16 straipsnio 1 dalies c punktas ir 2 dalies a punktas; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36 97 straipsnio 1 dalies a punktas)
14. Europos Sąjungos teisė – Principai – Proporcingumas – Apimtis
(ESS 5 straipsnio 4 dalis)
15. Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Piktnaudžiavimas įgaliojimais – Sąvoka
(SESV 263 straipsnis)
1. Pagal Procedūros reglamento 51 straipsnio 4 dalį, jeigu nepateikiamas šalies įgaliojimas, suteikiantis advokatui teisę jam atstovauti, Teismo kancleris nustato protingą terminą, per kurį atitinkama šalis turi jį pateikti. Ši nuostata turi būti aiškinama taip, kad įgaliojimo nebuvimas pareiškiant ieškinį gali būti ištaisytas vėliau pateikiant visus dokumentus, patvirtinančius šio įgaliojimo buvimą.
(žr. 30 punktą)
2. Dėl ieškinio, pareikšto dėl sprendimo, kuriame nustatyti ieškovei taikomi rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros reikalavimai ir kuris buvo teismo panaikintas ir pakeistas sprendimu, nustatančiu naujus rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros reikalavimus, kuris pats yra ieškinio dėl panaikinimo dalykas, reikia pažymėti, kad dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo antruoju sprendimu ieškovė nepraranda suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl jo. Iš tikrųjų institucijos akto panaikinimas nereiškia jo pripažinimo neteisėtu ir turi ex nunc galią, skirtingai nei teismo sprendimas dėl panaikinimo, pagal kurį panaikintas aktas atgaline data pašalinamas iš teisinės sistemos ir laikomas niekada neegzistavusiu. Be to, ieškovė išlaiko suinteresuotumą pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo, kad nenutiktų taip, kad galimas sprendimo, kuriuo jis būtų panaikintas, panaikinimas ir vėl sukeltų pasekmes. Iš tiesų, jeigu antrasis sprendimas būtų panaikintas, šalys būtų grąžintos į iki jo įsigaliojimo buvusią padėtį, kuri ir vėl būtų reglamentuojama ginčijamu sprendimu.
(žr. 41–43 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 55 punktą)
4. Kredito įstaigų grupių rizikos ribojimu pagrįsta konsoliduota priežiūra iš esmės siekiama dviejų tikslų. Pirmasis tikslas yra leisti Europos Centriniam Bankui suvaldyti riziką, kuri gali paveikti kredito įstaigą ir yra keliama ne šios kredito įstaigos, o grupės, kuriai ji priklauso. Antrasis tikslas yra išvengti šias grupes sudarančių subjektų rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros padalijimo skirtingoms priežiūros institucijoms.
Todėl, siekiant laikytis Reglamento Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, tikslų, Reglamento Nr. 468/2014, kuriuo sukuriama Europos Centrinio Banko, nacionalinių kompetentingų institucijų ir nacionalinių paskirtųjų institucijų bendradarbiavimo Bendrame priežiūros mechanizme struktūra, 2 straipsnio 21 punkto c papunktyje ir Reglamento Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms 10 straipsnio 1 dalyje, į kurią šiame papunktyje daroma nuoroda, numatytos sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į teisės aktų leidėjo ketinimą leisti Europos Centriniam Bankui susidaryti bendrą vaizdą dėl kredito įstaigą galinčių paveikti rizikos rūšių ir neleisti padalyti rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros tarp Europos Centrinio Banko ir nacionalinių institucijų.
Kalbant apie Reglamento Nr. 575/2013 10 straipsnio 1 dalies tikslą, pažymėtina, kad šis reglamentas susijęs su kredito įstaigoms taikomais rizikos ribojimu pagrįstais reikalavimais. Šiomis aplinkybėmis minėtoje nuostatoje siekiamas tikslas aiškiai matyti iš šios nuostatos formuluotės ir išreikštas kompetentingai institucijai suteikiama galimybė leisti iš dalies arba visiškai netaikyti reglamente nustatytų reikalavimų toje pačioje valstybėje narėje esančiai vienai ar kelioms kredito įstaigoms, nuolat kontroliuojamoms centrinio subjekto, kuris jas prižiūri ir yra įsteigtas toje pačioje valstybėje narėje. Vis dėlto, kadangi minėtoje nuostatoje numatytos sąlygos taikomos pagal šį reglamentą ne siekiant įvertinti galimybę atleisti nuo reikalavimų laikymosi individualiu pagrindu, bet dėl Reglamento Nr. 468/2014 2 straipsnio 21 punkto c papunkčio nuorodos, reikia atsižvelgti tik į pastarojo tikslus, bet ne į Reglamento Nr. 575/2013 10 straipsnio 1 dalies tikslą.
(žr. 58, 59, 61, 64–66, 70 punktus)
5. Administravimo institucijos pateikiamas atitinkamų teisės aktų aiškinimas negali būti privalomas Sąjungos teismui, kuris pagal ESS 19 straipsnį vienintelis yra kompetentingas aiškinti Sąjungos teisę.
(žr. 75 punktą)
6. Dėl centrinio subjekto sąvokos, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 468/2014, kuriuo sukuriama Europos Centrinio Banko, nacionalinių kompetentingų institucijų ir nacionalinių paskirtųjų institucijų bendradarbiavimo Bendrame priežiūros mechanizme struktūra, 2 straipsnio 21 punkto c papunktį, reikia pažymėti, kad ši nuostata negali būti aiškinama kaip savaime reiškianti, jog centrinis subjektas turi kredito įstaigos statusą. Iš tiesų, pirma, Reglamento Nr. 468/2014 2 straipsnio 21 punkto c papunkčio formuluotėje nenurodytas toks reikalavimas, priešingai, nei numatyta to paties reglamento 2 straipsnio 21 punkto a papunktyje, kuriame aiškiai nurodyta grupės, kurios patronuojančioji įmonė turi kredito įstaigos statusą, rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra.
Antra, toks „prižiūrimos grupės“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 468/2014 2 straipsnio 21 punkto c papunktį, kvalifikavimas atitinka Reglamento Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, ir Reglamento Nr. 468/2014 tikslus, neatsižvelgiant į tai, ar šios grupės centrinis subjektas turi kredito įstaigos statusą, ar ne. Trečia, Europos Centrinio Banko negalėjimas įgyvendinti Reglamente Nr. 1024/2013 nustatytų prerogatyvų kredito įstaigos statuso neturinčio centrinio subjekto atžvilgiui nėra kliūtis, dėl kurios nebūtų galima tinkama rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra, tad Europos Centrinis Bankas gali pasinaudoti savo prerogatyvomis šiam centriniam subjektui pavaldžių subjektų atžvilgiu.
Be to, nei Reglamento Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms 10 straipsnio 1 dalies b punktas, nei to paties reglamento 11 straipsnio 4 dalis neleidžia manyti, kad centrinis subjektas turi turėti kredito įstaigos statusą, kad būtų taikomas Reglamento Nr. 468/2014 2 straipsnio 21 punkto c papunktis.
(žr. 86, 88, 93, 94, 108 punktus)
7. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 119 punktą)
8. Kadangi Reglamente Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms sąvokos „solidarumas“ ir „garantija“ neapibrėžtos nuoroda į valstybių narių teisę, reikia manyti, kad tai yra savarankiškos Sąjungos teisės sąvokos.
(žr. 120 punktą)
9. Kalbant apie Reglamento Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms antroje–aštuntoje dalyse numatytų reikalavimų netaikymą kredito įstaigoms, reikia pažymėti, kad šio reglamento 10 straipsnio 1 dalies a punkte esanti solidarumo sąlyga yra įvykdyta, jeigu egzistuoja nuosavų lėšų pervedimo ir įsipareigojimų padengimo grupės viduje pareiga siekiant užtikrinti, kad būtų įvykdyti įsipareigojimai kreditoriams. Toks aiškinimas atitinka ne tik Reglamento Nr. 468/2014, kuriuo sukuriama Europos Centrinio Banko, nacionalinių kompetentingų institucijų ir nacionalinių paskirtųjų institucijų bendradarbiavimo Bendrame priežiūros mechanizme struktūra, 2 straipsnio 21 punkto c papunkčio tikslą, bet ir Reglamento Nr. 575/2013 10 straipsnio 1 dalies a punkto formuluotę.
(žr. 130 punktą)
10. Nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo sritį reikia vertinti atsižvelgiant į nacionalinių teismų aiškinimą. Vis dėlto, nesant kompetentingų nacionalinių teismų sprendimo, sprendimą dėl minėtų nuostatų neabejotinai turi priimti Sąjungos teismas.
(žr. 132 punktą)
11. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 138 punktą)
12. Kalbant apie Reglamento Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms antroje–aštuntoje dalyse numatytų reikalavimų netaikymą kredito įstaigoms, reikia pažymėti, kad šio reglamento 10 straipsnio 1 dalies b punkte esančią centrinės įstaigos ir visų jos kontroliuojamų įstaigų mokumo bei likvidumo sąlygą reikia suprasti kaip reiškiančią, kad turi būti laikomasi dviejų kriterijų. Pirmasis iš jų susijęs su grupės konsoliduotųjų ataskaitų buvimu. Antrasis – su visų grupę sudarančių subjektų mokumo ir likvidumo priežiūra rizikos ribojimu pagrįstu požiūriu pagal grupės konsoliduotas ataskaitas.
(žr. 147 punktą)
13. Bendrai aiškinant Reglamento Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, 16 straipsnio 1 dalies c punktą ir 2 dalies a punktą matyti, kad jeigu Europos Centriniam Bankui atlikus rizikos ribojimu pagrįstą priežiūrą paaiškėja, kad kredito įstaigos turimos nuosavos lėšos ir įsipareigojimai neužtikrina patikimo valdymo ir apsaugos nuo rizikos, Europos Centrinis Bankas turi teisę reikalauti, kad kredito įstaigos nuosavos lėšos būtų didesnės, nei nustatyta pagal Reglamento Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms 92 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintus minimalius reikalavimus.
Dėl kontrolės, kurią turi atlikti Europos Centrinis Bankas, reikia pažymėti, jog iš Direktyvos 2013/36 dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros 97 straipsnio 1 dalies a punkto darytina išvada, kad ši kontrolė susijusi su rizika, su kuria įstaigos susiduria arba galėtų susidurti, o tai neabejotinai reiškia galimą atsižvelgimą į būsimus įvykius, kurie gali pakeisti jų rizikos profilį. Todėl, remdamasis galimu būsimu įvykiu, Europos Centrinis Bankas nepadarė jokios teisės klaidos.
Be to, atsižvelgiant į kredito įstaigos 1 kategorijos nuosavų lėšų reikalavimų lygio vertinimo sudėtingumą, jos rizikos profilį ir jį galinčius paveikti įvykius, Europos Centrinis Bankas turi plačią diskreciją. Sąjungos teismo atliekama šios diskrecijos kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar laikytasi procedūrinių ir motyvavimo taisyklių, ar nustatytos teisingos faktinės aplinkybės ir ar nėra padaryta akivaizdžios vertinimo klaidos arba piktnaudžiauta įgaliojimais. Vis dėlto šios plačios diskrecijos įgyvendinimas neturėtų išvengti teisminės kontrolės. Taigi Sąjungos teismas turi patikrinti ne tik nurodytų įrodymų faktinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus esminius duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant sudėtingą padėtį, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas.
(žr. 168, 176, 178, 179, 181 punktus)
14. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 200–202 punktus)
15. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 211 punktą)