BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. kovo 7 d.(*)
„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Dokumentai, susiję su toksiškumo tyrimais, parengtais per veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo pratęsimo procedūrą – Dalinis atsisakymas leisti susipažinti – Su komerciniais interesais susijusi išimtis – Viršesnis viešasis interesas – Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 – Informacijos, susijusios su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką, sąvoka“
Byloje T‑716/14
Anthony C. Tweedale, gyvenantis Briuselyje (Belgija), atstovaujamas advokato B. Kloostra,
ieškovas,
palaikomas
Švedijos Karalystės, iš pradžių atstovaujamos A. Falk, C. Meyer-Seitz, U. Persson, N. Otte Widgren, E. Karlsson ir L. Swedenborg, vėliau – A. Falk, C. Meyer-Seitz, H. Shev, L. Swedenborg ir F. Bergius,
įstojusios į bylą šalies,
prieš
Europos maisto saugos tarnybą (EFSA), atstovaujamą D. Detken, J. Tarazona, C. Pintado ir B. Vagenende, iš pradžių padedamų advokatų R. van der Hout ir A. Köhler, vėliau – advokatų R. van der Hout ir C. Wagner,
atsakovę,
dėl pagal SESV 263 straipsnį pareikšto ieškinio, kuriuo siekiama iš dalies panaikinti 2017 m. spalio 16 d. EFSA sprendimą, kuriuo panaikinamas ir pakeičiamas 2014 m. liepos 30 d. sprendimas ir leidžiama iš dalies susipažinti su dviem toksiškumo tyrimais, susijusiais su veikliąja medžiaga glifosatu, parengtais per šios veikliosios medžiagos patvirtinimo pratęsimo procedūrą pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009, p. 1),
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas A. M. Collins, teisėjai M. Kancheva ir G. De Baere (pranešėjas),
posėdžio sekretorius P. Cullen, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. rugsėjo 13 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Glifosatas yra cheminis produktas, naudojamas pesticiduose, kurie yra augalų apsaugos produktai.
2 Tam, kad glifosatas kaip veiklioji medžiaga būtų įtrauktas į 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, 1991, p. 1) I priedą, Vokietijos Federacinė Respublika parengė jo vertinimo ataskaitą, kuria remdamasi Europos Bendrijų Komisija 2001 m. birželio 29 d. parengė glifosato tyrimo ataskaitą, kuri buvo paviešinta 2002 m. sausio 21 d.
3 Glifosatas į Direktyvos 91/414 I priedo veikliųjų medžiagų sąrašą buvo įrašytas 2001 m. lapkričio 20 d. Komisijos direktyva 2001/99/EB, iš dalies keičiančia Direktyvos 91/414 I priedą, kad būtų įrašytos veikliosios medžiagos glifosatas ir metil‑tifensulfuronas (OL L 304, 2001, p. 14, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 34 t., p. 182). Glifosato kaip veikliosios medžiagos įrašymas galiojo nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d.
4 Komisijai gavus prašymą dėl glifosato kaip veikliosios medžiagos patvirtinimo atnaujinimo, glifosato įrašymas į Direktyvos 91/414 I priedo veikliųjų medžiagų sąrašą 2010 m. lapkričio 10 d. Komisijos direktyva 2010/77/ES, iš dalies keičiančia Direktyvos 91/414 nuostatas dėl tam tikrų veikliųjų medžiagų įtraukimo į I priedą termino pabaigos (OL L 293, 2010, p. 48), buvo laikinai pratęstas iki 2015 m. gruodžio 31 d.
5 Po to, kai buvo priimtas 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009, p. 1), glifosatas buvo įtrauktas į 2011 m. gegužės 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011, kuriuo dėl patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 1107/2009 (OL L 153, 2011, p. 1), priede esantį sąrašą. Patvirtinimo galiojimo pabaigos data, t. y. 2015 m. gruodžio 31 d., nepasikeitė.
6 2010 m. gruodžio 7 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1141/2010, kuriuo nustatomi antrosios grupės veikliųjų medžiagų įrašų Tarybos direktyvos 91/414/EEB I priede patvirtinimo pratęsimo tvarka ir tų medžiagų sąrašas (OL L 322, 2010, p. 10), glifosato patvirtinimo pratęsimo procedūros tikslu Vokietijos Federacinė Respublika buvo paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare, o Slovakijos Respublika – bendrai ataskaitą rengiančia valstybe nare.
7 Tam, kad būtų pratęstas veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimas pagal Reglamentą Nr. 1141/2010, Vokietijos Federacinė Respublika pateikė Komisijai ir Europos maisto saugos tarnybai (EFSA) 2013 m. gruodžio 18 d. „pratęsimo vertinimo ataskaitos“ (toliau – PVA) projektą, jo viešą versiją EFSA paskelbė 2014 m. kovo 12 d.
8 2014 m. balandžio 11 d. raštu, kuris paštu buvo išsiųstas kitą dieną, Anthony C. Tweedale pateikė EFSA prašymą leisti susipažinti su dokumentais pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) ir 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006, p. 13).
9 Šis prašymas buvo pateiktas dėl toksiškumo tyrimų ASB2012‑11499 ir TOX95552393, „t. y. dėl dviejų „esminių tyrimų“, naudotų nustatant glifosato leistiną paros normą (ADI)“ (toliau – tyrimai, kurių prašoma).
10 Ieškovo prašyme buvo nurodyta, kad „PVA nėra viešos jų santraukos arba informacijos apie jų protokolus arba rezultatus, kurie būtini vertinant jų patikimumą, ir ši užduotis tenka ne tik EFSA“, ir kad „informacija, kurios prašoma, yra eksperimento su gyvūnais ataskaita ir visi neapdoroti arba kiti papildomi su šiuo eksperimentu susiję duomenys“.
11 2014 m. birželio 5 d. raštu EFSA atmetė prašymą leisti susipažinti su tyrimais, kurių prašoma. EFSA nurodė, kad ji konsultavosi su tyrimų, kurių prašoma, savininkais pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 dalį. Ji pažymėjo, kad iš jų pareiškimų matyti ir kad ji pati mano, jog šiems tyrimams taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis, susijusi su komerciniais interesais, įskaitant susijusius su intelektine nuosavybe, ir kad visišką jų apsaugą lemia dar ir tai, kad jie pripažįstami „konfidencialiais“ pagal Reglamento Nr. 1107/2009 63 straipsnį. Ji manė, kad tyrimų, kurių prašoma, paviešinimas atskleistų jų savininkų patirtį ir žinias, susijusias su moksline ekspertize ir verslo strategija, įskaitant jų patirtį rengiant bylos aprašus, ir taip būtų pažeisti jo komerciniai interesai.
12 EFSA pridūrė, kad, kiek tai susiję su interesų pusiausvyra ir viršesnio viešojo intereso, kuris pateisintų tyrimų, kurių prašoma, paviešinimą, buvimo patikrinimu, visuomenės suinteresuotumą susipažinti su moksline informacija, susijusia su veikliosios medžiagos glifosato nekenksmingumu, akivaizdžiai ir visiškai patenkina tai, kad buvo paskelbta vieša PVA versija (prieinama EFSA interneto svetainėje). EFSA atsisakė pateikti ieškovui tyrimus, kurių prašoma, remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje, siejamoje su šio reglamento nuostatomis dėl konfidencialaus komercinių duomenų, gautų siekiant atlikti mokslinį vertinimą, tvarkymo, numatytomis išimtimis ir nepažeidė Reglamento Nr. 1367/2006.
13 2014 m. birželio 24 d. ieškovas pateikė EFSA kartotinį prašymą persvarstyti savo poziciją.
14 2014 m. liepos 30 d. sprendimu EFSA patvirtino savo atsisakymą leisti susipažinti su tyrimais, kurių prašoma, pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalį ir Reglamento Nr. 1107/2009 63 straipsnį. Be to, ji nurodė, kad šie tyrimai nėra informacija, „susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalį.
15 Kadangi po to, kai buvo pateiktas šis ieškinys, veikliosios medžiagos glifosato vertinimas užtruko, jo patvirtinimo galiojimo laikotarpis buvo pratęstas iki 2016 m. birželio 30 d. 2015 m. spalio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1885, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų 2,4‑D, s‑metil‑acibenzolaro, amitrolo, bentazono, butilcihalofopo, dikvato, esfenvalerato, famoksadono, flumioksazino, DPX KE 459 (metilflupirsulfurono), glifosato, iprovalikarbo, izoproturono, lambda‑cihalotrino, metalaksilo‑M, metilmetsulfurono, pikolinafeno, prosulfurono, pimetrozino, etilpiraflufeno, tiabendazolo, metiltifensulfurono ir triasulfurono patvirtinimo laikotarpių pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (OL L 276, 2015, p. 48).
16 Veikliosios medžiagos glifosato rizikos įvertinimas, kurį ataskaitą rengianti valstybė narė atliko rengdama PVA, buvo pateiktas EFSA tarpusavio peržiūrai (toliau – tarpusavio peržiūra). Tarpusavio peržiūros išvados buvo priimtos 2015 m. spalio 30 d. ir paskelbtos 2015 m. lapkričio 12 d.
17 2016 m. birželio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1056, kuriuo dėl veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 540/2011 (OL L 173, 2016, p. 52), glifosato įrašymas į Reglamento Nr. 540/2011 priedą buvo pratęstas iki 2017 m. gruodžio 31 d. atsižvelgiant į tai, kad medžiagos vertinimas ir sprendimas dėl jos patvirtinimo pratęsimo buvo priimti vėliau.
18 2017 m. spalio 16 d. EFSA priėmė naują patvirtinantį sprendimą, kuriuo panaikinamas ir pakeičiamas 2014 m. liepos 30 d. sprendimas ir kuriuo ieškovui iš dalies leidžiama susipažinti su tyrimais, kurių prašoma.
19 Šiame sprendime EFSA paaiškino, kad prašoma šių tyrimų:
– 1991, Brooker ir kt., „The Effect of Glyphosate on Pregnancy of the Rabbit (Incorporates Preliminary Investigations)“, Huntingdon Research Centre, 1991 10 14, Referencinis Nr. TOX95552393,
– 1996, Coles ir kt., „Glyphosate technical: oral gavage teratology study in the rabbit Safepharm Laboratories Limited“, Shardlow Business Park, 1996 07 04.
20 EFSA atsižvelgė į šiame ieškinyje išdėstytus ieškovo argumentus ir nusprendė leisti jam susipažinti su neapdorota tyrimų, kurių prašoma, informacija ir išvadomis, pateiktomis lentelėse ir schemose. Ji manė, kad šių tyrimų savininkų konfidencialumo prašymas pagal Reglamentą Nr. 1049/2001, siejamą su Reglamento Nr. 1107/2009 63 straipsnio 2 dalimi, tokios informacijos neapima.
21 Vis dėlto, pirma, EFSA manė, kad tyrimų, kurių prašoma, dalys, nurodytos kaip patenkančios į sąrašą informacijos, kurios atskleidimas gali pakenkti šių tyrimų savininkų komerciniams interesams, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1107/2009 63 straipsnio 2 dalį, turi būti saugomos pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką. Antra, EFSA nurodė, kad tyrimuose, kurių prašoma, esančiai informacijai, susijusiai su „moksline patirtimi ir žiniomis“, t. y. įvadui, kuriame pateikiama administracinė informacija apie šiuos tyrimus, dalims, susijusioms su medžiagomis ir metodais, apimančioms informaciją apie analizės dalis ir metodus, taip pat taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatyta su komercinių interesų apsauga susijusi išimtis. Trečia, ji manė, kad tyrimų, kurių prašoma, priedai ir kitos su administracine informacija susijusios dalys, kuriose pateikiami specializuotų laboratorijų parengti tokių tyrimų sertifikatai ir atitikties gerai laboratorijos praktikai deklaracija bei protokolai, kurių laikėsi šių tyrimų savininkai, saugomi pagal tą pačią nuostatą.
22 Be to, EFSA nurodė, kad tyrimuose, kurių prašoma, nurodytos pavardės ir parašai, kurie dar nebuvo atskleisti visuomenei, saugomi pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą išimtį.
23 EFSA taip pat tvirtino, kad ji įvertino interesų pusiausvyrą pagal reglamentus Nr. 1049/2001 ir 1367/2006 ir padarė išvadą, jog tyrimų, kurių prašoma, paviešinimas nesusijęs su jokiu viršesniu viešuoju interesu. Ji nusprendė, kad ieškovui pateiktos informacijos pakanka, kad būtų patenkintas visuomenės žinių poreikis ir atspindėtas vertinimas; be to, taip apsaugomi tyrimų, kurių prašoma, savininkų interesai. EFSA nuomone, neapdorotos informacijos ir išvadų pakanka, kad būtų rūpestingai patikrintas tyrimų, kurių prašoma, atliktų vertinant glifosatą ir nustatant „nepastebėto neigiamo poveikio ribą“ (NOAEL), rezultatų vertinimas; neapdorotos informacijos ir išvadų, suderintų su jau paskelbta informacija, pakanka vertinant, koks jų vaidmuo nustatant siūlomą leistiną paros normą (ADI).
24 Pagaliau EFSA nusprendė, kad tyrimų, kurių prašoma, nepaviešintose dalyse nėra informacijos nei apie augalų apsaugai skirtų produktų išmetimą arba jų likučių buvimą aplinkoje, nei apie glifosato išmetimą arba jo poveikį aplinkai ir kad dėl to netaikoma Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalyje numatyta prezumpcija.
25 Be to, 2017 m. gruodžio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/2324, kuriuo pagal Reglamentą Nr. 1107/2009 pratęsiamas veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo galiojimas ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 540/2011 (OL L 333, 2017, p. 10), glifosato patvirtinimas buvo pratęstas iki 2022 m. gruodžio 15 d., laikantis I priede nustatytų sąlygų.
Procesas ir šalių reikalavimai
26 2014 m. spalio 9 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovo ieškinį.
27 Raštu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2015 m. sausio 19 d.) EFSA paprašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus priimti sprendimai byloje C‑673/13 P, Komisija / Stichting Greenpeace Nederland ir PAN Europe ir byloje C‑442/14, Bayer CropScience ir Stichting De Bijenstichting. Ieškovas dėl šio prašymo pastabų nepateikė.
28 Raštu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2015 m. sausio 22 d.) Švedijos Karalystė paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti ieškovo reikalavimų.
29 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi Bendrojo Teismo penktosios kolegijos pirmininkas patenkino prašymą sustabdyti bylą pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 54 straipsnio trečią pastraipą ir 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 77 straipsnio a punktą.
30 Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, taikant šio teismo Procedūros reglamento 27 straipsnio 5 dalį teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į ketvirtąją kolegiją, todėl ši byla paskirta šiai kolegijai.
31 Po to, kai buvo paskelbtas 2016 m. lapkričio 23 d. Sprendimas Komisija / Stichting Greenpeace Nederland ir PAN Europe (C‑673/13 P, EU:C:2016:889) ir 2016 m. lapkričio 23 d. Sprendimas Bayer CropScience ir Stichting De Bijenstichting (C‑442/14, EU:C:2016:890), bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas.
32 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimu Bendrojo Teismo ketvirtosios kolegijos pirmininkas leido Švedijos Karalystei įstoti į bylą; ši 2017 m. vasario 28 d. pateikė savo įstojimo į bylą paaiškinimą. Per nustatytą terminą ieškovas ir EFSA dėl jo pateikė pastabas.
33 Bendrojo Teismo pirmininko sprendimu ši byla buvo paskirta naujam teisėjui pranešėjui, posėdžiaujančiam aštuntojoje kolegijoje.
34 2017 m. spalio 19 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu raštu EFSA informavo Bendrąjį Teismą apie 2017 m. spalio 16 d. priimtą sprendimą.
35 2017 m. gruodžio 22 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu ieškovas patikslino savo reikalavimus, t. y. taip pat paprašė panaikinti 2017 m. spalio 16 d. sprendimą.
36 EFSA ir Švedijos Karalystė pateikė pastabas dėl pareiškimo, kuriuo patikslinami reikalavimai, atitinkamai 2018 m. vasario 9 d. ir 2018 m. kovo 19 d.
37 Šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus per 2018 m. rugsėjo 13 d. posėdį.
38 Pareiškime, kuriuo patikslinami reikalavimai, ieškovas, kurį palaiko Švedijos Karalystė, Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti 2014 m. liepos 30 d. ir 2017 m. spalio 16 d. sprendimus,
– priteisti iš EFSA bylinėjimosi išlaidas.
39 EFSA Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
40 Per posėdį ieškovas atsisakė savo prašymo panaikinti 2014 m. liepos 30 d. EFSA sprendimą. Be to, ieškovas nurodė, kad neprašo atskleisti tyrimuose, kurių prašoma, nurodytų asmenų pavardžių ir parašų. Taigi laikytina, kad šiuo ieškiniu siekiama iš dalies panaikinti 2017 m. spalio 16 d. sprendimą (toliau – ginčijamas sprendimas).
Dėl teisės
41 Ieškinį ieškovas grindžia dviem pačiame ieškinyje nurodytais pagrindais ir keturiais pagrindais, nurodytais pareiškime, kuriuo patikslinami reikalavimai.
42 Pirmasis pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmos įtraukos ir Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalies pažeidimu dėl to, kad tyrimai, kurių prašoma, gali būti laikomi informacija, „susijusia su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.
43 Antrasis pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies ir Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, pasirašytos Orhuse 1998 m. birželio 25 d. ir Europos bendrijos vardu patvirtintos 2005 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimu 2005/370/EB (OL L 124, 2005, p. 1; toliau – Orhuso konvencija), 4 straipsnio pažeidimu dėl to, kad EFSA neįvertino žalos, kuri nurodytiems komerciniams interesams būtų padaryta atskleidus tyrimus, kurių prašoma, konkrečios rizikos.
44 Trečiasis pagrindas susijęs su klaidingu Reglamento Nr. 1107/2009 63 straipsnio 2 dalies taikymu.
45 Ketvirtasis pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pažeidimu dėl to, kad EFSA nepripažino, jog egzistuoja viršesnis viešasis interesas, pateisinantis tyrimų, kurių prašoma, atskleidimą.
46 Penktasis pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmos įtraukos pažeidimu dėl to, kad EFSA nebandė rasti pusiausvyros tarp viešojo intereso susipažinti su informacija, susijusia su aplinka, pateikiama tyrimuose, kurių prašoma, ir bendrovių intereso apsaugoti komercinius interesus ir didesnę reikšmę skyrė bendrovių ekonominiams interesams.
47 Šeštasis pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 1049/2001 2 ir 4 straipsnių ir 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 6 t., p. 463), 41 straipsnio pažeidimu.
48 Remdamasis pirmuoju pagrindu ieškovas tvirtina, kad EFSA pažeidė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalį ir Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalį dėl to, kad nepripažino, jog tyrimai, kurių prašoma, gali būti laikomi informacija „susijusia su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“, kaip tai suprantama pagal pastarąją nuostatą.
49 Ieškovas tvirtina, kad išimtis, pagrįsta komercinių interesų apsauga, numatyta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje, neturi būti taikoma dokumentų atskleidimui dėl to, kad egzistuoja viršesnis viešasis interesas. Pagal Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalį laikoma, kad yra svarbesnis visuomenės interesas atskleisti informaciją, jeigu informacija, kurios pašoma, susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką. Kalbant apie glifosatą, reikia pasakyti, kad tyrimai, kurių prašoma, laikytini informacija, „susijusia su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, todėl jie turi būti atskleisti.
50 Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje numatyta:
„2. Institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, dėl kurių atskleidimo nukentėtų apsauga:
– komercinių fizinių arba juridinių asmenų interesų, įskaitant intelektinės nuosavybės,
– teismo proceso ir teisinės pagalbos apsaugai,
– inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų,
nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.“
51 Reglamento Nr. 1367/2006 15 konstatuojamojoje dalyje skelbiama:
„Tais atvejais, kai Reglamentas Nr. 1049/2001 numato išimtis, šios turėtų būti taikomos laikantis bet kurių konkretesnių nuostatų dėl prašymų gauti informaciją apie aplinką pagal šį reglamentą. Atsisakymo suteikti informaciją pagrindai teisės gauti informaciją apie aplinką atveju turėtų būti aiškinami ribojančiai, atsižvelgiant į visuomenės interesą, patenkintą [kuris būtų patenkintas] atskleidus informaciją, ir į tai, ar prašoma informacija yra susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką. Terminas „komerciniai interesai“ apima susitarimus dėl konfidencialumo, sudarytus institucijų ar organų, vykdančių bankų funkcijas.“
52 Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Kiek tai susiję su Reglamento <…> Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirma ir trečia įtraukomis, išskyrus tyrimus, ypač tuos, kurie vykdomi dėl galimų Bendrijos teisės pažeidimų, laikoma, kad svarbesnis [viršesnis] visuomenės interesas atskleisti informaciją yra tuomet, kai informacija, kurios prašoma, yra susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką. Dėl Reglamento <…> Nr. 1049/2001 4 straipsnyje nustatytų kitų išimčių – atsisakymo pagrindai aiškinami ribotai, atsižvelgiant į visuomenės interesą atskleisti informaciją ir į tai, ar informacija, kurios prašoma, susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką.“
53 Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsniu Reglamentas Nr. 1049/2001 papildomas specialiomis taisyklėmis dėl prašymų sudaryti galimybę susipažinti su informacija apie aplinką (2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo LPN ir Suomija / Komisija, C‑514/11 P ir C‑605/11 P, EU:C:2013:738, 79 punktas).
54 Dėl informacijos, „susijusios su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalį, sąvokos pažymėtina, jog, Teisingumo Teismo nuomone, iš Reglamento Nr. 1049/2001 2 konstatuojamosios dalies matyti, kad skaidrumas suteikia Europos Sąjungos institucijoms daugiau legitimumo, veiksmingumo ir atsakomybės Sąjungos piliečių atžvilgiu demokratinėje sistemoje ir, kadangi leidžia atvirai aptarti įvairių nuomonių skirtumus, padeda, be kita ko, didinti savo piliečių pasitikėjimą (2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo ClientEarth / Komisija, C‑57/16 P, EU:C:2018:660, 75 punktas).
55 Taigi Reglamento Nr. 1049/2001 tikslas, kaip nurodyta jo 4 konstatuojamojoje dalyje ir 1 straipsnyje, – užtikrinti visuomenei kuo platesnę teisę susipažinti su institucijų dokumentais. Be to, kaip numatyta Reglamento Nr. 1367/2006 1 straipsnyje, juo taip pat siekiama, kad Sąjungos institucijų ir organų turima informacija apie aplinką būtų kuo plačiau sistemiškai prieinama ir platinama (žr. 2016 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Komisija / Stichting Greenpeace Nederland ir PAN Europe, C‑673/13 P, EU:C:2016:889, 52 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo ClientEarth / Komisija, C‑57/16 P, EU:C:2018:660, 98 punktą).
56 Taigi šio principo išimtys, visų pirma numatytos Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje, pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją turi būti aiškinamos ir taikomos siaurai tik tuomet, kai jos nukrypsta nuo principo, kad turi būti suteikta kuo platesnė galimybė susipažinti su šiais dokumentais, ir taip apriboja šią galimybę. Tokio siauro aiškinimo būtinybę patvirtina, be kita ko, Reglamento Nr. 1367/2006 15 konstatuojamoji dalis (žr. 2016 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Komisija / Stichting Greenpeace Nederland ir PAN Europe, C‑673/13 P, EU:C:2016:889, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
57 Kita vertus, žinoma, Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys, kuriame įtvirtinta prezumpcija, kad informacijos, „susijusios su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“, išskyrus informaciją, susijusią su tyrimais, atskleidimas laikomas viršesniu viešuoju interesu, palyginti su interesu užtikrinti fizinių ar juridinių asmenų komercinių interesų apsaugą, todėl minėtų komercinių interesų apsauga negali būti priešpriešinama šios informacijos atskleidimui, nukrypsta nuo Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje numatytos interesų pusiausvyros taisyklės. Vis dėlto minėto 6 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys leidžia konkrečiai įgyvendinti kuo platesnės galimybės susipažinti su Sąjungos institucijų ir organų turimais dokumentais suteikimo principą, todėl siauro šios nuostatos aiškinimo negalima pateisinti (2016 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Komisija / Stichting Greenpeace Nederland ir PAN Europe, C‑673/13 P, EU:C:2016:889, 54 punktas).
58 Tai reiškia, kad Sąjungos institucija, gavusi prašymą leisti susipažinti su dokumentu, negali savo atsisakymo grįsti išimtimi, susijusia su konkretaus fizinio ar juridinio asmens komercinių interesų apsauga, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką, jei šiame dokumente pateikta informacija yra „susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalį.
59 Primintina, kad šiuo atveju ginčijamame sprendime EFSA savo atsisakymą atskleisti tam tikras tyrimų, kurių prašoma, dalis grindė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka ir tyrimų, kurių prašoma, savininkų komercinių interesų apsauga.
60 Savo prašyme leisti susipažinti ieškovas tyrimus, kurių prašoma, apibūdino kaip „„du esminius tyrimus“, kuriais remtasi nustatant glifosato [ADI]“. Tai yra du toksiškumo tyrimai, kuriais remtasi per aktyviosios medžiagos glifosato patvirtinimo galiojimo pratęsimo procedūrą.
61 Šalys neginčija, kad šie du tyrimai buvo atlikti laboratorijoje su vaikingomis triušių patelėmis skiriant joms dideles glifosato dozes. Šių tyrimų tikslas buvo įvertinti veikliosios medžiagos glifosato poveikį embrionui ir vaisiaus vystymuisi ir nustatyti nepastebėto neigiamo poveikio ribą (NOAEL), kiek tai susiję su toksiškumu motinai ir vaisiaus vystymusi.
62 Šalys sutaria ir dėl to, kad, remiantis tyrimais, kurių prašoma, nustatyta, jog NOAEL yra 50 mg / kg ks / d (miligramai kilogramui kūno svorio per dieną), ir kad PVA buvo nustatyta, jog glifosato ADI, apskaičiuota remiantis NOAEL taikant saugumo veiksnį, kuris lygus 100, lygi 0,5 mg / kg ks / d.
63 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiančio Tarybos direktyvą 91/414/EEB (OL L 70, 2005, p. 1) 3 straipsnio 2 dalies j punkte ADI apibrėžiama kaip „kūno svoriui apskaičiuotas medžiagos kiekis maiste, kurį galima suvartoti kasdien per visą gyvenimą be pastebimo pavojaus vartotojui, vadovaujantis visais įvertinimo metu žinomais faktais, atsižvelgiant į pažeidžiamas gyventojų grupes (pvz., vaikus ir dar negimusius kūdikius)“.
64 Iš PVA 1 tomo 2.6 dalies, susijusios su veikliosios medžiagos glifosato poveikiu žmonių ir gyvūnų sveikatai, matyti, jog NOAEL, nustatytas remiantis tyrimais, kurių prašoma, leido patvirtinti ir tai, kad „ūmaus poveikio referencinė dozė“ (ARfd), nustatyta taikant saugumo veiksnį, kuris lygus 100, lygi 0,5 mg kilogramui kūno svorio.
65 Reglamento Nr. 396/2005 3 straipsnio 2 dalies i punkte „ūmi [ūmaus poveikio] referencinė dozė“ apibrėžta kaip kūno svoriui apskaičiuotas medžiagos kiekis maiste, kurį galima suvartoti per trumpą laikotarpį, paprastai per vieną dieną, be pastebimo pavojaus vartotojui, vadovaujantis tinkamų studijų duomenimis ir atsižvelgiant į pažeidžiamas gyventojų grupes (pvz., vaikus ir dar negimusius kūdikius).
66 Viena vertus, reikia nurodyti, kad tyrimai, kurių prašoma ir kurie yra „„esminiai tyrimai“, kuriais remtasi nustatant glifosato ADI“, yra būtina informacija, kuri privalo būti pateikta patvirtinimo pratęsimo dokumentų rinkinyje.
67 Reglamento Nr. 1107/2009 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikliosios medžiagos gamintojas pateikia valstybei narei ataskaitos rengėjai paraišką dėl veikliosios medžiagos patvirtinimo kartu su Reglamento Nr. 1107/2009 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta dokumentų rinkinio santrauka ir išsamiu dokumentų rinkiniu.
68 Reglamento Nr. 1107/2009 II priedo 3.1 punkte, be kita ko, numatyta, kad „pagal 7 straipsnio 1 dalį pateiktuose dokumentų rinkiniuose pateikiama informacija, kuri yra reikalinga leistinai paros normai (ADI), leistinam operatoriaus sąlyčio lygiui (AOEL) ir ūmaus poveikio referencinei dozei (ARfD) atitinkamais atvejais nustatyti“.
69 Kita vertus, manytina, kad tyrimai, kurių prašoma, skirti nustatyti, kokį poveikį turi glifosatas žmonių sveikatai.
70 Reglamento Nr. 1107/2009 3 straipsnio 23 punkte „bandymai ir tyrimai“ apibrėžiami kaip „tyrimai arba eksperimentai, kurių tikslas – nustatyti veikliosios medžiagos arba augalų apsaugos produktų savybes ir elgseną, prognozuoti veikliųjų medžiagų ir (arba) atitinkamų jų metabolitų poveikį, nustatyti saugų poveikio lygį ir sudaryti sąlygas saugiai naudoti augalų apsaugos produktus“.
71 Be to, 2013 m. kovo 1 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 283/2013, kuriuo, remiantis Reglamentu Nr. 1107/2009, nustatomi duomenų apie veikliąsias medžiagas pateikimo reikalavimai (OL L 93, 2013, p. 1), 3 straipsnyje nustatyta, kad 2011 m. birželio 10 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 544/2011, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 1107/2009 (OL L 155, 2011, p. 1), taikomas procedūroms, susijusioms su veikliosios medžiagos patvirtinimo atnaujinimu, pradėtoms iki 2013 m. gruodžio 31 d. Taigi Reglamentas Nr. 544/2011 taikomas procedūrai, susijusiai su glifosato patvirtinimo pratęsimu (žr. šio sprendimo 4 punktą).
72 Reglamento Nr. 544/2011 priede išvardyti duomenų apie veikliąsias medžiagas pateikimo reikalavimai pagal Reglamento Nr. 1107/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą.
73 Dėl toksiškumo ir metabolizmo tyrimų Reglamento Nr. 544/2011 priedo 5 punkto įžanginėje dalyje nurodyta:
„i) Pateiktos informacijos, kartu su pateiktąja apie vieną ar daugiau preparatų, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos, turi būti pakankamai, kad būtų galima įvertinti pavojų žmonėms, tvarkantiems ir naudojantiems augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos, ir pavojų žmonėms, kylantį dėl likučių pėdsakų maiste ir vandenyje. Be to, pateiktos informacijos turi pakakti, kad būtų galima:
– nuspręsti, ar veikliąją medžiagą galima patvirtinti,
– tiksliai apibrėžti tinkamas sąlygas ar apribojimus, susijusius su patvirtinimu,
– suklasifikuoti veikliąsias medžiagas pagal kenksmingumą,
– nustatyti atitinkamą žmogui leistiną paros dozę [normą] (ADI),
– nustatyti (AOEL),
– <…>“
74 Konkrečiai dėl toksiškumo vystymuisi tyrimų, kurie yra tyrimų, kurių prašoma, dalis, Reglamento Nr. 544/2011 priedo 5.6.2 punkte nurodyta:
„Tyrimų, kurie pateikiami kartu su kitais atitinkamais duomenimis ir informacija apie veikliąją medžiagą, turi būti pakankamai, kad būtų galima įvertinti pasikartojančio sąlyčio su veikliąja medžiaga poveikį embriono ir gemalo [vaisiaus] vystymuisi, visų pirma, jų turi būti pakankamai, kad būtų galima:
– nustatyti tiesioginį ir netiesioginį sąlyčio su veikliąja medžiaga poveikį embriono ir gemalo [vaisiaus] vystymuisi,
<…>
– nustatyti NOAEL.“
75 Iš to matyti, kad tyrimai, kurių prašoma ir kurie leidžia nustatyti, be kita ko, glifosato ADI ir ARfD, kurie nurodo medžiagos kiekį maiste, kuris gali būti suvartojamas kasdien arba per gyvenimą nesukeliant pavojaus vartotojo sveikatai, yra veikliosios medžiagos kenksmingumo žmogaus sveikatai vertinimo procedūros, kuri atliekama glifosato patvirtinimo pratęsimo tikslu, dalis.
76 Atsižvelgiant į pateiktus paaiškinimus reikia patikrinti, ar tyrimuose, kurių prašoma, esanti informacija yra „susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalį; EFSA tai ginčija.
77 Pirma, EFSA nurodo, kad tyrimai, kurių prašoma, nesusiję nei su faktiniu arba numatomu dujų ar teršalų išmetimu į aplinką, nei su tokio išmetimo pasekmėmis.
78 Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, iš Reglamento Nr. 1367/2006 1 straipsnio 1 dalies b punkto, siejamo su jo 2 straipsnio 1 dalies d punktu, iš esmės matyti, kad minėto reglamento tikslas – užtikrinti teisę gauti informaciją apie veiksnius, pavyzdžiui, teršalų išmetimą, kurie turi arba gali turėti įtakos aplinkos elementams, visų pirma orui, vandeniui ir dirvai. Tačiau taip nėra visiškai hipotetinio teršalų išmetimo atveju (žr. 2016 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Komisija / Greenpeace Nederland ir PAN Europe, C‑673/13 P, EU:C:2016:889, 72 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
79 Vis dėlto, informacijos, „susijusios su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“, sąvoka negali apimti vien informacijos apie faktinį teršalų išmetimą į aplinką, kai augalams arba dirvoje naudojamas augalų apsaugos produktas ar aptariama veiklioji medžiaga, kurių tarša priklauso visų pirma nuo faktiškai ūkininko panaudoto produkto kiekio ir nuo tikslios galutinio parduodamo produkto sudėties (2016 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Komisija / Greenpeace Nederland ir PAN Europe, C‑673/13 P, EU:C:2016:889, 73 punktas).
80 Taigi į šią sąvoką taip pat patenka informacija apie numatomą atitinkamo augalų apsaugos produkto ar veikliosios medžiagos teršalų išmetimą į aplinką įprastinėmis arba realiomis šio produkto arba šios medžiagos naudojimo sąlygomis, atitinkančiomis tas, dėl kurių išduotas leidimas pateikti minėtą produktą ar medžiagą rinkai, ir vyraujančiomis zonoje, kurioje numatyta naudoti šį produktą ar šią medžiagą (žr. 2016 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Komisija / Greenpeace Nederland ir PAN Europe, C‑673/13 P, EU:C:2016:889, 74 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
81 Paprastai nepakanka rinkai pateikti produkto ar medžiagos, kad būtų laikoma, jog šis produktas ar medžiaga bus neišvengiamai išleisti į aplinką, o informacija apie juos yra „susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“, tačiau kitokio požiūrio laikomasi kalbant apie produktą, kaip antai augalų apsaugos produktą, ir jį sudarančias medžiagas, kurios, naudojamos įprastai, išskiriamos į aplinką dėl paties jų veikimo. Šiuo atveju numatomas aptariamo produkto arba jį sudarančių medžiagų išmetimas į aplinką įprastinio arba realaus jų naudojimo sąlygomis nėra hipotetinis ir patenka į sąvoką „dujų ir teršalų išmetimas į aplinką“ pagal Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį (žr. 2016 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Komisija / Greenpeace Nederland ir PAN Europe, C‑673/13 P, EU:C:2016:889, 75 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
82 Iš to matyti, kad augalų apsaugos produktuose esanti tokia veiklioji medžiaga kaip glifosatas, naudojamas įprastai, dėl savo funkcijos yra skirta būti paskleista į aplinką, todėl numatomas jos išmetimas negali būti laikomas visiškai hipotetiniu.
83 Bet kuriuo atveju glifosato išmetimas neturi būti laikomas tik numatomu išmetimu. Tyrimai, kurių prašoma, yra veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo pratęsimo dokumentų rinkinio dalis.
84 Šiuo klausimu primintina, kad glifosatas į veikliųjų medžiagų sąrašą įtrauktas nuo 2002 m. liepos 1 d. Nuo minėtos dienos glifosatas leidžiamas valstybėse narėse ir yra realiai naudojamas augalų apsaugos produktuose. Kaip nurodyta Įgyvendinimo reglamento Nr. 2017/2324 19 konstatuojamojoje dalyje, glifosatas yra vienas iš dažniausiai Sąjungoje naudojamų herbicidų.
85 Taigi glifosato išmetimas į aplinką yra realus. Šios veikliosios medžiagos likučių yra augaluose, vandenyje ir maiste.
86 Todėl tyrimais, kurių prašoma, siekiama nustatyti faktiškai aplinkoje esančios veikliosios medžiagos toksiškumą.
87 Todėl EFSA negali tvirtinti, jog tyrimai, kurių prašoma, nesusiję nei su realiu išmetimu, nei su realiomis išmetimo pasekmėmis.
88 Antra, EFSA nurodo, kad tyrimai, kurių prašoma, buvo atlikti siekiant identifikuoti kenksmingas glifosato savybes, o ne nustatyti leistiną išmetimo lygį ir kad todėl jais nesiekiama įvertinti realaus arba numatomo išmetimo. Ryšio su išmetimu į aplinką nepakanka tam, kad šie tyrimai patektų į Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.
89 Teisingumo Teismas nusprendė, kad nors sąvokos „informacija, „susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką““ nereikia aiškinti siaurai, vis dėlto ji negali apimti visos informacijos, turinčios kokį nors ryšį, net ir tiesioginį, su teršalų išmetimu į aplinką. Jeigu minėta sąvoka būtų aiškinama kaip apimanti tokią informaciją, ji aprėptų didžiąją dalį sąvokos „informacija apie aplinką“ pagal Reglamento Nr. 1367/2006 2 straipsnio 1 dalies d punktą. Taip aiškinant būtų panaikintas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatytos institucijų galimybės neatskleisti informacijos, motyvuojant tuo, kad nukentėtų fizinių arba juridinių komercinių asmenų interesų apsauga, veiksmingumas ir kiltų grėsmė pusiausvyrai, kurią Sąjungos teisės aktų leidėjas norėjo užtikrinti tarp skaidrumo tikslo ir šių interesų apsaugos. Be to, taip būtų neproporcingai pakenkta SESV 339 straipsniu garantuojamai tarnybinės paslapties apsaugai (2016 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Komisija / Greenpeace Nederland ir PAN Europe, C‑673/13 P, EU:C:2016:889, 81 punktas).
90 Vis dėlto primintina, kad pagal šio sprendimo 55 punkte nurodytą jurisprudenciją Reglamentu Nr. 1367/2006, kaip matyti iš jo 1 straipsnio, siekiama užtikrinti, kad informacija apie aplinką būtų kuo plačiau sistemiškai prieinama ir platinama. Iš šio reglamento 2 konstatuojamosios dalies iš esmės matyti, kad šiuo reglamentu garantuojama teise gauti informaciją apie aplinką visų pirmą siekiama sudaryti galimybes visuomenei veiksmingiau dalyvauti priimant sprendimus, kad būtų sustiprinta kompetentingų institucijų pareiga atsiskaityti, taip prisidedant prie visuomenės informuotumo ir pritarimo priimtiems sprendimams (2016 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Komisija / Stichting Greenpeace Nederland ir PAN Europe, C‑673/13 P, EU:C:2016:889, 80 punktas ir 2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo ClientEarth / Komisija, C‑57/16 P, EU:C:2018:660, 98 punktas).
91 Kad visuomenė galėtų būti tikra dėl to, kad kompetentingų institucijų aplinkos srityje priimti sprendimai yra pagrįsti, ir galėtų veiksmingai dalyvauti sprendimų priėmimo aplinkos srityje procese, ji turi turėti teisę gauti informaciją, leidžiančią patikrinti, ar teršalų išmetimas buvo teisingai įvertintas, ir jai turi būti sudarytos galimybės logiškai suprasti, kaip minėtas teršalų išmetimas pakenks aplinkai. Iš to Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad į sąvoką „informacija, „susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką““, taip pat turėtų būti įtraukiama informacija, leidžianti visuomenei kontroliuoti, ar teisingai atliktas faktiškai išmestų arba numatomų išmesti teršalų vertinimas, kuriuo remdamasi kompetentinga institucija suteikė leidimą naudoti produktą ar aptariamą medžiagą, ir duomenys apie tokio teršalų išmetimo į aplinką poveikį (2016 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Komisija / Stichting Greenpeace Nederland ir PAN Europe, C‑673/13 P, EU:C:2016:889, 80 punktas).
92 Iš šios jurisprudencijos matyti, kad informacijos, „susijusios su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“, sąvoka pagal Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalį negali būti suprantama tik kaip informacija, leidžianti įvertinti dujų ar teršalų išmetimą; ji apima ir informaciją, susijusią su šio išmetimo pasekmėmis.
93 Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pateikė paaiškinimų aiškindamas 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003, p. 26; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 7 t., p. 375) 4 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje esančią sąvoką „informacija, susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“.
94 Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 2 dalies antra pastraipa siekiama įgyvendinti Orhuso konvencijos, kurios nuostatos yra sudėtinė Sąjungos teisinės sistemos dalis, 4 straipsnio 4 dalies d punktą (žr. 2018 m. kovo 15 d. Sprendimo North East Pylon Pressure Campaign ir Sheehy, C‑470/16, EU:C:2018:185, 46 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Ši konvencija turi viršenybę prieš Sąjungos antrinės teisės aktus, kurie, kiek įmanoma, turi būti aiškinami atsižvelgiant į ją (pagal analogiją žr. 2018 m. liepos 11 d. Sprendimo Bosphorus Queen Shipping, C‑15/17, EU:C:2018:557, 44 punktą).
95 Taigi į Orhuso konvenciją turi būti atsižvelgiama aiškinant Direktyvą 2003/4 (2016 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Bayer CropScience ir Stichting De Bijenstichting, C‑442/14, EU:C:2016:890, 54 punktas) ir Reglamentą Nr. 1367/2006 (2016 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Komisija / Stichting Greenpeace Nederland ir PAN Europe, C‑673/13 P, EU:C:2016:889, 61 punktas).
96 Reikia nurodyti, kad Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 2 dalies d punktu ir Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalimi siekiama įgyvendinti tą pačią Orhuso konvencijos nuostatą.
97 Kaip generalinis advokatas M. Szpunar nurodė savo išvados, pateiktos byloje Saint‑Gobain Glass Deutschland / Komisija (C‑60/15 P, EU:C:2016:778), 40 punkte, reikėtų užtikrinti suderinamumą aiškinant šiuos du aktus – Direktyvą 2003/4 ir Reglamentą Nr. 1367/2006, – kiek jais įgyvendinamos tos pačios Orhuso konvencijos nuostatos. Jeigu nėra aiškiai nurodyta kitaip, pagrįsta manyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas ketino vienodai įgyvendinti šią konvenciją Sąjungos teisėje ir valstybėms narėms, ir Sąjungos institucijoms.
98 Todėl manytina, kad sąvokos „informacija, susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“, esančios Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 2 dalies d punkte, aiškinimas, kurį Teisingumo Teismas pateikė 2016 m. lapkričio 23 d. Sprendime Bayer CropScience ir Stichting De Bijenstichting (C‑442/14, EU:C:2016:890), taikomas ir informacijos, „susijusios su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“ sąvokai pagal Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalį.
99 Teisingumo Teismas nusprendė, kad visuomenė turi turėti galimybę susipažinti ne tik su informacija apie patį išmetimą, bet ir su informacija apie daugiau ar mažiau ilgalaikes šio išmetimo pasekmes aplinkos būklei, pavyzdžiui, minėto išmetimo poveikį netiksliniams organizmams. Visuomenės intereso susipažinti su informacija apie išmetimą į aplinką esmė kaip tik yra ne tik žinoti tai, kas yra ar, tikėtina, bus išmesta į aplinką, bet ir suprasti, kaip aptariamas išmetimas gali paveikti aplinką (pagal analogiją žr. 2016 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Bayer CropScience ir Stichting De Bijenstichting, C‑442/14, EU:C:2016:890, 86 punktą).
100 Vadinasi, sąvoka „informacija, susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“ pagal Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalį turi būti aiškinama kaip apimanti ne tik informaciją apie patį išmetimą, t. y. duomenis apie tokio išmetimo pobūdį, sudėtį, kiekį, laiką ir vietą, bet ir duomenis apie daugiau ar mažiau ilgalaikes minėto išmetimo pasekmes aplinkai (pagal analogiją žr. 2016 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Bayer CropScience ir Stichting De Bijenstichting, C‑442/14, EU:C:2016:890, 87 punktą).
101 Kadangi tyrimai, kurių prašoma, leidžia nustatyti glifosato NOAEL ir ADI, t. y. nepastebėto neigiamo poveikio lygį ir kiekį, kurį galima suvartoti kasdien per visą gyvenimą be pastebimo pavojaus vartotojui, jie pagal Reglamento Nr. 1107/2009 3 straipsnio 23 punktą turi būti laikomi lėmusiais „saugaus poveikio lygio“ ir „saugaus glifosato naudojimo sąlygų“ nustatymą.
102 Be to, iš Reglamento Nr. 544/2011 priedo 5 punkto matyti, kad tyrimai, kurių prašoma, leidžia nustatyti glifosato ADI, todėl jie laikytini informacija, leidžiančia „įvertinti pavojų žmonėms, tvarkantiems ir naudojantiems veikliąją medžiagą“, ir „pavojų žmonėms, kylantį dėl likučių pėdsakų maiste ir vandenyje“. Konkrečiai, tyrimais, kurių prašoma, kaip toksiškumo vystymuisi tyrimais siekiama, kaip matyti iš Reglamento Nr. 544/2011 priedo 5.6.2 punkto, „vertinti pasikartojančio sąlyčio su veikliąja medžiaga poveikį embriono ir gemalo [vaisiaus] vystymuisi“.
103 Taigi, kadangi tyrimais, kurių prašoma, nustatomas NOAEL, pagal kurį apskaičiuojami ADI ir ARfd, manytina, kad jie leido nustatyti ribas, kurioms esant glifosatas, esantis maiste, trumpesnį ar ilgesnį laiką nesukelia pavojaus žmonių sveikatai, ir nustatyti įvairias vertes, pagal kurias nustatomas išmetamo glifosato poveikis žmonių sveikatai.
104 Be to, kaip tvirtina Švedijos Karalystė, ADI nurodo sąlyčio lygį, kuris ilgalaikėje perspektyvoje nesukelia pavojaus žmonių sveikatai. Taigi, jeigu naudojant augalų apsaugai skirtą produktą arba dėl jo likučių viršijamas ADI, jis laikomas žalingu sveikatai.
105 Šiuo klausimu EFSA pripažino, kad ADI yra kenksmingumo vertinimo procedūros, kuri atliekama veikliosios medžiagos patvirtinimo atnaujinimo tikslu, dalis; pagal šią procedūrą reikalaujama, kad būtų įvykdytos Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnio sąlygos. Šiuo tikslu ji nurodo, kad reikia įvertinti, ar veiklioji medžiaga arba jos likučiai kenksmingi žmonių sveikatai. EFSA nurodo, kad per pirmąjį etapą referencinė toksiškumo vertė, kuri naudojama vertinant ilgalaikį žmonių sąlytį su atitinkama medžiaga, yra ADI, apskaičiuojama pagal NOAEL, ir kad per antrąjį etapą vertinamas sąlytis su veikliąja medžiaga ir jos likučiais ir jis lyginamas su ADI.
106 Tačiau iš tarpusavio peržiūros matyti ir šalys neginčija, kad, remiantis tyrimais, kurių prašoma, glifosato ADI padidėjo nuo 0,3 mg / kg ks / d per pirmąją glifosato patvirtinimo procedūrą iki 0,5 mg / kg ks / d per šios veikliosios medžiagos patvirtinimo pratęsimo procedūrą.
107 ADI padidėjimas reiškia, kad gali išaugti glifosato likučių kiekis, kuris laikomas nekenksmingu žmonių sveikatai. Kaip pažymi Švedijos Karalystė, ADI padidėjimas lemia tai, kad kompetentingos valdžios institucijos leis didesnį glifosato likučių kiekį maiste.
108 Trečia, EFSA tvirtina, kad dozės, naudojamos stuburiniams gyvūnams laboratorijoje, neatitinka dozių, su kuriomis žmonės susidurs naudodami medžiagą, ir kad laboratorijoje atlikti tyrimai nesusiję su planuojamu naudojimo būdu ir neatitinka realių sąlygų. Sąlyčio sąlygos, naudojamos atliekant tyrimus laboratorijoje, negali prilygti žmonių ir aplinkos sąlyčio su glifosatu geros žemės ūkio praktikos atveju įvairovei.
109 Šioje byloje neginčijama, kad tyrimai, kurių prašoma, buvo atlikti laboratorijoje su vaikingoms triušių patelėmis, skiriant joms dideles glifosato dozes, kurios neatitinka dozių, su kuriomis žmonės susiduria įprasto šios veikliosios medžiagos naudojimo atveju.
110 Vis dėlto Teisingumo Teismas nusprendė, kad svarbu ne tiek tai, kad aptariami duomenys gauti iš tyrimų, atliktų (pusiau) lauko sąlygomis arba laboratorijoje, ar iš translokacijos tyrimų, kiek tai, kad minėtų tyrimų tikslas būtų įvertinti „išmetimą į aplinką“ pagal Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalį, t. y. faktinį arba numatomą aptariamo produkto arba medžiagos išmetimą į aplinką tokiomis aplinkybėmis, kokios būtų būdingos įprastoms arba realioms šio produkto arba šios medžiagos naudojimo sąlygoms, arba išanalizuoti tokio išmetimo poveikį (pagal analogiją žr. 2016 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Bayer CropScience ir Stichting De Bijenstichting, C‑442/14, EU:C:2016:890, 89 punktą).
111 Todėl visų pirma duomenys, gauti iš bandymų, per kuriuos tiriamos tam tikros aptariamo produkto arba medžiagos dozės, gerokai viršijančios maksimalią dozę, dėl kurios suteiktas leidimas pateikti rinkai ir kuri būtų naudojama praktikoje, arba gerokai didesnės koncentracijos naudojimas, nėra informacija, „susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“, nes tokie duomenys susiję su išmetimu, kuris nenumatomas įprastomis arba realiomis naudojimo sąlygomis (pagal analogiją žr. 2016 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Bayer CropScience ir Stichting De Bijenstichting, C‑442/14, EU:C:2016:890, 90 punktą).
112 Kita vertus, tyrimai, kuriais siekiama nustatyti produkto arba medžiagos toksiškumą, poveikį ir kitus produkto ar medžiagos aspektus nepalankiausiomis realiomis sąlygomis, kurių galima logiškai tikėtis, ir tyrimai, atlikti į įprastą žemės ūkio praktiką kuo panašesnėmis sąlygomis ir šio produkto arba medžiagos naudojimo zonoje vyraujančiomis sąlygomis, patenka į sąvoką „informacija, „susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką““ (pagal analogiją žr. 2016 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Bayer CropScience ir Stichting De Bijenstichting, C‑442/14, EU:C:2016:890, 91 punktą).
113 Iš to matyti, jog tam, kad tyrimai galėtų būti laikomi informacija, „susijusia su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“ pagal Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalį, svarbu ne šių tyrimų atlikimo sąlygos, t. y. ne tai, ar jie atlikti laboratorijoje, ar ne, bet jų tikslas.
114 Taigi EFSA negali tvirtinti, jog, kadangi didelės dozės, kurios, siekiant nustatyti ADI, buvo naudotos tyrimuose, kurių prašoma, neatitinka dozių, realiai išmetamų į aplinką, tyrimai, kurių prašoma, nesusiję su planuojamu naudojimu ir yra visiškai teoriniai.
115 Iš tiesų tai reikštų, kad per tyrimus, kurių prašoma, NOAEL žmogui, pagal kurį buvo apskaičiuotas ADI, buvo nustatytas remiantis visiškai hipotetiniais duomenimis, visiškai nesusijusiais su tuo, koks bus realus žmonių sąlytis su naudojamu glifosatu.
116 Taigi reikia atmesti kaip nereikšmingą EFSA argumentą, kad tyrimų, kurių prašoma, atlikimo sąlygos nesusijusios su išmetimu. Svarbu ne tyrimų, kurių prašoma, atlikimo sąlygos, o jų tikslas, t. y. nustatyti NOAEL, kuriuo remiantis buvo nustatytas ADI ir ARfd. Iš to matyti, kad tyrimų, kurių prašoma, tikslas yra nustatyti ribas, kurias viršijus sąlytis su veikliąja medžiaga glifosatu būtų pavojingas žmonių sveikatai.
117 Todėl tyrimai, kurių prašoma ir kurie leidžia nustatyti maksimalią sąlyčio su glifosatu dozę, kurią viršijus veikliosios medžiagos likučiai laikomi kenksmingais žmonių sveikatai, yra tyrimai, kuriais siekiama nustatyti glifosato toksiškumą nepalankiausiomis realiomis sąlygomis, kurių galima logiškai tikėtis.
118 Be to, remiantis šio sprendimo 91 punkte nurodyta jurisprudencija, pagal kurią visuomenei turi būti sudaryta galimybė logiškai suprasti, kaip minėtas teršalų išmetimas pakenks aplinkai, manytina, kad galimybė ieškovui susipažinti su tyrimais, kurių prašoma, leistų jam suprasti, kaip žmonių sveikatai gali būti pakenkta išmetant glifosatą į aplinką.
119 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad tyrimai, kurių prašoma, turi būti laikomi informacija, „susijusia su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“ pagal Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalį.
120 Todėl, taikant šią nuostatą, jų atskleidimas laikomas susijusiu su viršesniu viešuoju interesu ir EFSA negali atsisakyti jų atskleisti motyvuodama tuo, kad tai gali pakenkti tyrimų, kurių prašoma, savininkų komerciniams interesams, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką.
121 Iš to matyti, kad nesvarbus EFSA argumentas, jog tyrimų, kurių prašoma, dalys, kurios buvo atskleistos visuomenei, leidžia patikrinti tyrimų rezultatą arba atliktą vertinimą, todėl susipažinti su visais tyrimais nebūtina.
122 Be kita ko, ginčijamame sprendime taikydama Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką EFSA nurodė, kad Reglamento Nr. 1107/2009 63 straipsnio 2 dalyje pateiktas nebaigtinis neskelbtinos informacijos, kurios atskleidimas iš principo laikytinas kenkiančiu susijusių asmenų komercinių interesų apsaugai, sąrašas. Ji nurodė, kad tyrimų dalys, nurodytos kaip patenkančios į šį sąrašą, turėtų būti saugomos pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką.
123 Viena vertus, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad EFSA nepatikslino, kurios tyrimų, kurių prašoma, dalys laikomos patenkančiomis į Reglamento Nr. 1107/2009 63 straipsnio 2 dalies sąrašą.
124 Šiuo klausimu pažymėtina, kad dėl informacijos, susijusios su asmenų, atliekančių tyrimus su stuburiniais gyvūnais, pavardėmis ir adresais, nurodytos Reglamento Nr. 1107/2009 63 straipsnio 2 dalies g punkte, EFSA aiškiai nurodė, kad ji saugoma pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą išimtį. Tačiau reikia priminti, kad ši informacija nėra šio ieškinio dalykas.
125 Vis dėlto EFSA nenurodo, kuri informacija, esanti tyrimuose, kurių prašoma, patenka į kitų išimčių, numatytų Reglamento Nr. 1107/2009 63 straipsnio 2 dalyje, taikymo sritį. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo priede pateiktoje lentelėje, kurioje nurodyta, kurios tyrimų, kurių prašoma, dalys buvo atskleistos arba nebuvo atskleistos ir dėl kokių priežasčių, nuoroda į Reglamento Nr. 1107/2009 63 straipsnio 2 dalį pateikiama tik dėl atskleistų šių tyrimų dalių, t. y. dėl pavadinimo, turinio, lentelių, schemų ir priedų, kuriuose pateikiami neapdoroti tyrimų duomenys.
126 Kita vertus, ginčijamame sprendime EFSA aiškiai nurodo, kad Reglamento Nr. 1107/2009 63 straipsnio 2 dalį ji taikė remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatyta išimtimi, t. y. komercinių interesų apsauga.
127 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, jog Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatyta išimtimi, susijusia su komercinių interesų apsauga, negali būti remiamasi siekiant užkirsti kelią tyrimų, kurių prašoma ir kurie laikomi informacija, „susijusia su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“ pagal Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalį, atskleidimui.
128 Todėl manytina, kad EFSA nepagrindė Reglamento Nr. 1107/2009 63 straipsnio 2 dalies taikymo.
129 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, reikia pritarti pirmajam pagrindui ir todėl panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo atsisakoma atskleisti visus tyrimus, kurių prašoma, išskyrus juose nurodytų asmenų pavardes ir parašus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
130 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
131 Kadangi EFSA pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos turi būti priteistos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal jo reikalavimus.
132 Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį įstojusios į bylą valstybės narės turi pačios padengti savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl Švedijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2017 m. spalio 16 d. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) sprendimą, kuriuo panaikinamas ir pakeičiamas 2014 m. liepos 30 d. sprendimas ir leidžiama iš dalies susipažinti su dviem toksiškumo tyrimais dėl veikliosios medžiagos glifosato, parengtais per šios veikliosios medžiagos patvirtinimo galiojimo pratęsimo procedūrą, tiek, kiek juo EFSA atsisakė atskleisti visus šiuos tyrimus, išskyrus juose nurodytų asmenų pavardes ir parašus.
2. EFSA padengia savo ir Anthony Tweedale patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Švedijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2019 m. kovo 7 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.