Byla C‑665/20 PPU
X
(Rechtbank Amsterdam prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
2021 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra – Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Pagrindų sprendimas 2002/584/TVR – Europos arešto orderis – Neprivalomojo nevykdymo pagrindai – 4 straipsnio 5 punktas – Prašomas perduoti asmuo, galutinai nuteistas už tą pačią veiką trečiojoje šalyje – Bausmė, kuri yra atlikta arba pagal nuosprendį priėmusios šalies teisę nebegali būti atliekama – Įgyvendinimas – Vykdančiosios teisminės institucijos diskrecija – Sąvoka „ta pati veika“ – Atleidimas nuo bausmės, kurį suteikė neteisminė valdžios institucija, suteikdama bendrąją malonę“
1. Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos – Europos arešto orderio neprivalomojo nevykdymo pagrindai – Prašomas perduoti asmuo, galutinai nuteistas už tą pačią veiką trečiojoje šalyje – Vykdančiosios teisminės institucijos diskrecija – Apimtis
(Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/299, 4 straipsnio 5 punktas)
(žr. 43, 44, 47, 49–53, 55, 59, 60, 67 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)
2. Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Pagrindų sprendimai dėl nacionalinės teisės aktų suderinimo – Valstybių narių atliekamas įgyvendinimas – Pagrindų sprendimų teisinės pasekmės – Pareiga netaikyti pagrindų sprendimui prieštaraujančios nacionalinės teisės nuostatos – Nebuvimas – Pareiga nacionalinę teisę aiškinti taip, kad ji atitiktų Sąjungos teisę – Apimtis – Būtinybė užtikrinti visišką pagrindų sprendimo veiksmingumą
(Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584, iš dalies pakeistas Pamatiniu sprendimu 2009/299)
(žr. 62–64 punktus)
3. Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos – Europos arešto orderio neprivalomojo nevykdymo pagrindai – Prašomas perduoti asmuo, galutinai nuteistas už tą pačią veiką trečiojoje šalyje – Europos arešto orderio privalomojo nevykdymo pagrindai – Prašomas perduoti asmuo, galutinai nuteistas už tą pačią veiką valstybėje narėje – Sąvoka „ta pati veika“ – Vienodas aiškinimas
(Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/299, 3 straipsnio 2 punktas ir 4 straipsnio 5 punktas)
(žr. 70, 72, 75–78, 83 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)
4. Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos – Europos arešto orderio neprivalomojo nevykdymo pagrindai – Prašomas perduoti asmuo, galutinai nuteistas už tą pačią veiką trečiojoje šalyje – Bausmė, kuri yra atlikta arba pagal nuosprendį priėmusios šalies teisę nebegali būti atliekama – Sąvoka – Bausmė, iš dalies atlikta toje šalyje iki atleidimo nuo bausmės – Apėmimas – Atleidimas nuo bausmės, kurį suteikė neteisminė valdžios institucija, suteikdama bendrąją malonę, nepagrįstą objektyviais baudžiamosios politikos motyvais – Įtakos nebuvimas
(Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/299, 4 straipsnio 5 punktas)
(žr. 86–88, 92, 94, 98–104 punktus ir rezoliucinės dalies 3 punktą)
Santrauka
Teisingumo Teismas išaiškino ne bis in idem principo, taikomo vykdant Europos arešto orderį už veikas, už kurias anksčiau priimtas nuosprendis trečiojoje šalyje, apimtį
2019 m. rugsėjo mėn. Vokietijos teisminės institucijos išdavė Europos arešto orderį (toliau – EAO) dėl X, kad būtų vykdomas jo baudžiamasis persekiojimas už 2012 m. padarytas veikas, nuo kurių nukentėjo jo sugyventinė ir jos dukra. 2020 m. kovo mėn. X buvo sulaikytas Nyderlanduose. Jis nesutiko būti perduotas šioms institucijoms ir tvirtino, kad už tas pačias veikas jau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir galutinai nuteistas Irane. Konkrečiai kalbant, jis buvo išteisintas dėl dalies šių veikų, o už kitas nuteistas laisvės atėmimo bausme, kurią beveik visą jau atliko, kol buvo atleistas nuo likusios bausmės. Šis atleidimas nuo bausmės suteiktas pagal bendrąją malonę, kurią neteisminė institucija, Irano aukščiausiasis vadovas, paskelbė 40-ųjų islamo revoliucijos metinių proga. X tvirtina, kad buvo anksčiau nuteistas Irane, todėl pagal ne bis in idem principą, įtvirtintą Pagrindų sprendimo dėl EAO(1) 4 straipsnio 5 punkte, perkeltame į Nyderlandų teisę, draudžiama vykdyti dėl jo išduotą EAO.
Pagal šį straipsnį vykdančioji teisminė institucija gali atsisakyti vykdyti EAO, jeigu prašomam perduoti asmeniui trečiojoje šalyje dėl tos pačios veikos yra priimtas galutinis teismo sprendimas, jei, skyrus bausmę, ta bausmė yra atlikta arba tuo metu atliekama, arba pagal nuosprendį priėmusios šalies teisę nebegali būti atliekama. Šis vadinamasis „neprivalomojo nevykdymo pagrindas“ yra panašus į šio pagrindų sprendimo 3 straipsnio 2 punkte numatytą „privalomojo nevykdymo pagrindą“, tačiau pastarojoje nuostatoje kalbama ne apie „trečiojoje valstybėje“, o apie „valstybėje narėje“ priimtą teismo sprendimą.
Šiomis aplinkybėmis Rechtbank Amsterdam (Amsterdamo apylinkės teismas, Nyderlandai) nusprendė kreiptis į Teisingumo Teismą dėl pagrindų sprendimo 4 straipsnio 5 punkto išaiškinimo. Šiam teismui, į kurį kreiptasi, kad jis priimtų sprendimą dėl X perdavimo, kilo klausimų dėl tokiu atveju jo turimos diskrecijos, dėl minėtame straipsnyje esančios sąvokos „ta pati veika“, nes Irano teismai aiškiai nepriėmė sprendimo dėl kai kurių veikų, kuriomis X kaltinamas Vokietijoje, ir dėl sąlygos, pagal kurią skirta bausmė turi būti „atlikta arba tuo metu atliekama, arba pagal nuosprendį priėmusios šalies teisę nebegali būti atliekama“, apimties.
Skubos tvarka priimtame sprendime Teisingumo Teismas pirmiausia konstatavo, kad vykdančioji teisminė institucija turi turėti diskreciją nustatyti, ar reikia atsisakyti vykdyti EAO remiantis atitinkamu pagrindu. Sąvoka „ta pati veika“(2) turi būti aiškinama vienodai. Galiausiai tokiu atveju, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, su bausme susijusi sąlyga yra įvykdyta.
Teisingumo Teismo vertinimas
Pirma, Teisingumo Teismas priminė, kad pagrindų sprendime išdėstyti EAO privalomojo nevykdymo pagrindai(3) ir jo neprivalomojo nevykdymo pagrindai(4), o dėl pastarųjų nurodė, kad valstybės narės gali perkelti šiuos pagrindusį savo vidaus teisę arba jų neperkelti. Vis dėlto nusprendusios perkelti šiuos pagrindus į nacionalinę teisę valstybės narės negali numatyti, kad teisminės institucijos privalo automatiškai atsisakyti vykdyti bet kokį su jais susijusį EAO. Jos turi turėti diskreciją, leidžiančią joms išnagrinėti kiekvieną konkretų atvejį, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes. Atėmus iš jų tokią galimybę, paprasta teisė atsisakyti vykdyti EAO taptų realia pareiga, nors toks atsisakymas yra išimtis, o EAO vykdymas – principinė taisyklė.
Teisingumo Teismas taip pat pabrėžia skirtumą nuo pagrindų sprendimo 3 straipsnio 2 punkte numatyto privalomojo nevykdymo pagrindo, kurį taikydama vykdančioji teisminė institucija, priešingai, neturi jokios diskrecijos. Tarpusavio pasitikėjimo ir tarpusavio pripažinimo principai, pagal kuriuos kiekviena valstybė narė turi pripažinti, kad visos kitos valstybės narės paiso Sąjungos teisės ir ypač pagrindinių teisių, automatiškai netaikomi trečiųjų šalių teismų priimtiems sprendimams. Taigi didelis valstybių narių tarpusavio pasitikėjimas baudžiamojo teisingumo sistema negali būti preziumuojamas trečiųjų šalių atžvilgiu. Dėl šios priežasties vykdančioji teisminė institucija turi turėti diskreciją.
Antra, Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagrindų sprendimo 3 straipsnio 2 punkte ir 4 straipsnio 5 punkte vartojama sąvoka „ta pati veika“ turi būti aiškinama vienodai. Dėl nuoseklumo ir teisinio saugumo šioms vienodai suformuluotoms sąvokoms turi būti suteikiama ta pati reikšmė. Teisingumo Teismas taip pat teigė, jog aplinkybė, kad 3 straipsnio 2 punkte nurodyti Sąjungoje priimti teismo sprendimai, o 4 straipsnio 5 punkte – trečiojoje šalyje priimti teismo sprendimai, savaime negali pateisinti to, kad šiai sąvokai būtų suteikta kitokia reikšmė.
Trečia, Teisingumo Teismas nusprendė, kad tokiu atveju, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, pagrindų sprendimo 4 straipsnio 5 punkte numatyta su bausmės atlikimu susijusi sąlyga yra įvykdyta. Šiuo aspektu Teisingumo Teismas pažymėjo, kad šiame straipsnyje bendrai kalbama apie „nuosprendį priėmusios šalies teisę“, tačiau nenurodoma priežastis, dėl kurios bausmė nebegali būti atliekama. Taigi iš esmės reikia pripažinti visas nuosprendį priėmusios šalies teisėje numatytas atleidimo nuo bausmės ar jos sumažinimo priemones, dėl kurių skirta sankcija nebegali būti vykdoma. Šiuo aspektu neturi įtakos veikos sunkumas, priemonę suteikusi institucija ir motyvai, dėl kurių ta priemonė patvirtinta, kai ji, pavyzdžiui, nepagrįsta objektyviais baudžiamosios politikos motyvais.
Vis dėlto Teisingumo Teismas pažymėjo, kad vykdančioji teisminė institucija, naudodamasi turima diskrecija, turi subalansuoti interesus, taikydama pagrindų sprendimo 4 straipsnio 5 punkte numatytą neprivalomojo nevykdymo pagrindą. Ji turi suderinti, viena vertus, nebaudžiamumo prevenciją ir kovą su nusikalstamumu ir, kita vertus, šių asmenų teisinio saugumo garantiją, paisydama viešosios valdžios institucijų sprendimų, kurie tapo galutiniai. Pagrindų sprendimo 4 straipsnio 5 punkte ir 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintas ne bis in idem principas apima šiuos du aspektus.