2016 m. gruodžio 21 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje (Sąd Apelacyjny w Warszawie (Lenkija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Biuro podróży „Partner“ sp. z o.o. sp.k. w Dąbrowie Górniczej / Prezes Urzędu Ochrony Konkurencji i Konsumentów
(Byla C-119/15)1
(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Direktyva 93/13/EEB – Direktyva 2009/22/EB – Vartotojų apsauga – Į viešą registrą įtrauktų nesąžiningų sąlygų „erga omnes“ poveikis – Piniginė sankcija, skirta sąlygą, laikomą lygiaverte įtrauktosioms į minėtą registrą, panaudojusiam pardavėjui ar tiekėjui – Pardavėjas ar tiekėjas, kuris nedalyvavo per procedūrą, per kurią tam tikra sąlyga buvo pripažinta nesąžininga – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis – „Valstybės narės teismo, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas teismine tvarka“ sąvoka)
Proceso kalba: lenkų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Sąd Apelacyjny w Warszawie
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovas: Biuro podróży „Partner“ sp. z o.o. sp.k. w Dąbrowie Górniczej
Atsakovas: Prezes Urzędu Ochrony Konkurencji i Konsumentów
Rezoliucinė dalis
1. 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnis, aiškinami atsižvelgiant į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/22/EB dėl ieškinių dėl uždraudimo ginant vartotojų interesus 1 ir 2 straipsnius ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nedraudžiama pripažinti bendrųjų sutarčių sąlygų, kurių turinys yra lygiavertis sąlygų, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintų neleistinomis ir įtrauktų į nacionalinį neleistinomis pripažintų bendrųjų sutarčių sąlygų registrą, turiniui, naudojimą neteisėtu elgesiu kito pardavėjo arba tiekėjo, kuris nedalyvavo per procedūrą, lėmusią bendrosios sutarčių sąlygos įtraukimą į minėtą šių sąlygų registrą, atžvilgiu, su sąlyga (o tai turės patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), kad šis pardavėjas ar tiekėjas turi teisę veiksmingai apskųsti tiek sprendimą, kuriuo buvo pripažintas lygintų sąlygų lygiavertiškumas, siekiant išsiaiškinti, ar atsižvelgiant į visas konkretaus atvejo aplinkybes šios sąlygos yra materialiai identiškos, be kita ko, dėl jų sukeliamų neigiamų pasekmių vartotojams, tiek prireikus sprendimą, kuriuo nustatomas skiriamos baudos dydis.
2. SESV 267 straipsnio trečia pastraipa turi būti aiškinama taip, kad toks teismas, koks yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kurio sprendimus, priimtus tokioje byloje, kaip pagrindinė, galima apskųsti kasacine tvarka, negali būti kvalifikuojamas kaip „teismas, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas teismine tvarka“.
____________1 OL C 198, 2015 6 15.