TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2022 m. kovo 24 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas – Direktyva 2001/29/EB – 2 straipsnis – Atgaminimas – 5 straipsnio 2 dalies b punktas – Kopijavimo asmeniniam naudojimui išimtis – Sąvoka „bet kuri laikmena“ – Tretiesiems asmenims priklausantys serveriai, kuriais leidžiama privačiai naudotis fiziniams asmenims – Teisinga kompensacija – Nacionalinės teisės norma, pagal kurią debesijos paslaugų teikėjai neprivalo mokėti mokesčio už kopijavimą asmeniniam naudojimui“
Byloje C‑433/20
dėl Oberlandesgericht Wien (Vienos aukštesnysis apygardos teismas, Austrija) 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2020 m. rugsėjo 15 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Austro-Mechana Gesellschaft zur Wahrnehmung mechanisch-musikalischer Urheberrechte Gesellschaft mbH
prieš
Strato AG
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro antrosios kolegijos pirmininko pareigas einantis pirmosios kolegijos pirmininkas A. Arabadjiev, teisėjai I. Ziemele (pranešėja), T. von Danwitz, P. G. Xuereb ir A. Kumin,
generalinis advokatas G. Hogan,
posėdžio sekretorė V. Giacobbo, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2021 m. liepos 7 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Austro-Mechana Gesellschaft zur Wahrnehmung mechanisch-musikalischer Urheberrechte Gesellschaft mbH, atstovaujamos Rechtsanwalt M. Walter,
– Strato AG, atstovaujamos Rechtsanwälte A. Anderl ir B. Heinzl,
– Austrijos vyriausybės, atstovaujamos J. Schmoll ir G. Kunnert ir M. Reiter,
– Danijos vyriausybės, atstovaujamos M. Wolff, V. Jørgensen ir J. Nymann-Lindegren,
– Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos E. de Moustier, A. Daniel ir A.‑L. Desjonquères,
– Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. K. Bulterman ir J. Langer,
– Europos Komisijos, atstovaujamos T. Scharf ir G. von Rintelen ir J. Samnadda,
susipažinęs su 2021 m. rugsėjo 23 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, 2001, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 230) 5 straipsnio 2 dalies b punkto išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant autorių teisių kolektyvinio administravimo bendrovės Austro-Mechana Gesellschaft zur Wahrnehmung mechanisch-musikalischer Urheberrechte Gesellschaft mbH (toliau – Austro-Mechana) ginčą su duomenų saugojimo debesijoje (angų k. cloud) paslaugos teikėja Strato AG dėl atlyginimo, kurį pagal autorių teisę ši turi sumokėti už tokios paslaugos teikimą.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Direktyvos 2001/29 2, 5, 21, 31, 35 ir 38 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„(2) 1994 m. birželio 24 ir 25 d. Korfu saloje posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba pabrėžė būtinumą Bendrijos lygmeniu sukurti bendrą ir lanksčią teisinę sistemą informacinės visuomenės Europoje kūrimui skatinti. Tam, inter alia, reikalinga, kad naujiems produktams ir paslaugoms egzistuotų tam tikra vidaus rinka. Svarbūs Bendrijos teisės aktai tokiai reguliavimo sistemai užtikrinti jau veikia arba yra rengiamasi juos priimti. Autorių teisės ir gretutinės teisės šiame kontekste vaidina svarbų vaidmenį, nes jos saugo ir skatina naujų produktų bei paslaugų kūrimą ir pardavimą, kūrybą ir kūrybos rezultatų naudojimą.
<…>
(5) Technologijų plėtra padaugino ir paįvairino kūrybos, gamybos ir naudojimo kryptis. Nors ir nereikia jokių naujų intelektinės nuosavybės apsaugos koncepcijų, galiojantys autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymai turėtų būti pakeisti ir papildyti, kad atitinkamai atspindėtų ekonomikos realybes, pavyzdžiui, naujas naudojimo formas.
<…>
(21) Ši direktyva turėtų apibrėžti veiksmus, kuriems taikoma atgaminimo teisė, atsižvelgiant į skirtingus naudos gavėjus. Tai turėtų būti padaryta vadovaujantis Bendrijos acquis communautaire. Reikia plataus šių veiksmų apibrėžimo, kad vidaus rinkoje būtų užtikrintas teisinis aiškumas.
<…>
(31) Turi būti išlaikyta derama pusiausvyra tarp įvairių kategorijų teisių turėtojų teisių ir interesų, taip pat tarp įvairių kategorijų teisių turėtojų ir saugomų objektų naudotojų. Valstybių narių nustatytos ir šiuo metu egzistuojančios išimtys ir teisių apribojimai turi būti iš naujo įvertinti atsižvelgiant į naują elektroninę terpę. Egzistuojantys išimčių ir tam tikrų teisių apribojimų skirtumai turi tiesioginį neigiamą poveikį autorių teisių ir gretutinių teisių vidaus rinkos veikimui. Tokie skirtumai galėtų dar labiau išryškėti numatant tolesnę kūrinių tarpvalstybinio naudojimo ir tarptautinės veiklos plėtrą. Siekiant užtikrinti deramą vidaus rinkos veikimą, tokios išimtys ir apribojimai turėtų būti darniau apibrėžti. Jų derinimo laipsnis turėtų būti grindžiamas jų poveikiu sklandžiam vidaus rinkos veikimui.
<…>
(35) Taikant tam tikras išimtis ar apribojimus teisių turėtojai turėtų gauti teisingą atlyginimą [kompensaciją], kad jiems būtų deramai kompensuota už naudojimąsi jų saugomais kūriniais ar kitais objektais. Nustatant tokio atlyginimo [tokios kompensacijos] formą, išsamią tvarką ir galimą dydį kiekvienu atveju turėtų būti atsižvelgiama į konkrečias aplinkybes. Įvertinant šias aplinkybes vertingas kriterijus būtų iš to kylanti galima žala teisių turėtojams. Tais atvejais, kai teisių turėtojai kokia nors kita forma jau yra gavę atlyginimą, pvz., licencinio mokesčio dalį, galima netaikyti jokio specialaus ar atskiro mokėjimo. Nustatant tinkamos [teisingos] kompensacijos dydį turėtų būti atsižvelgiama į šioje direktyvoje nurodytų techninės [techninių] apsaugos priemonių naudojimo laipsnį. Tam tikrose situacijose, kai žala teisių turėtojui yra minimali, gali nebūti ir jokio įsipareigojimo dėl atlyginimo.
<…>
(38) Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti išimtį ar apribojimus atgaminimo teisei tam tikriems garso, vaizdo ir audiovizualinės medžiagos atgaminimo privačiam naudojimui atvejams, kartu nustatant ir teisingą kompensaciją. Gali būti įdiegiamos arba toliau taikomos teisių turėtojams žalą kompensuojančios atlyginimo sistemos. Nors tų atlyginimo sistemų skirtumai turi poveikio vidaus rinkos veikimui, tie skirtumai analoginio atgaminimo asmeniniais tikslais srityje neturėtų turėti didesnio poveikio informacinės visuomenės plėtrai. Skaitmeninis kopijavimas asmeniniais tikslais tikriausiai bus labiau paplitęs ir turės didesnį ekonominį poveikį. Dėl to turėtų būti deramai atsižvelgiama į skaitmeninio ir analoginio asmeninio kopijavimo skirtumus ir tam tikrais atžvilgiais jie turėtų būti skiriami.“
4 Direktyvos 2001/29 2 straipsnyje „Atgaminimo teisė“ nustatyta:
„Valstybės narės nustato išimtinę teisę leisti arba uždrausti tiesiogiai ar netiesiogiai, laikinai ar nuolat bet kuriuo būdu ir bet kuria forma atgaminti visą arba iš dalies:
a) autoriams – savo kūrinius;
b) atlikėjams – savo atlikimo įrašus;
c) fonogramų gamintojams – savo fonogramas;
d) filmų pirmojo įrašo gamintojams – jų filmų originalus ir kopijas;
e) transliuojančiosioms organizacijoms – savo transliacijų įrašus nepaisant to, ar tos transliacijos perduotos laidais ar eteriu, įskaitant kabelinį ar palydovinį perdavimą.“
5 Šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Valstybės narės nustato autoriams išimtinę teisę leisti arba uždrausti bet kokį savo kūrinių viešą skelbimą laidais ar bevielėmis ryšio priemonėmis, įskaitant savo kūrinių padarymą viešai prieinamais tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.“
6 Minėtos direktyvos 5 straipsnyje „Išimtys ir apribojimai“ nurodyta:
„1. 2 straipsnyje minėtiems laikiniems atgaminimo veiksmams, kurie yra trumpalaikiai arba atsitiktiniai ir kartu – būtina bei svarbi technologinio proceso dalis, kurių vienintelis tikslas yra sudaryti sąlygas:
a) tarpininkui perduoti tinkle tretiesiems asmenims arba
b) teisėtai naudoti
kūrinį ar kitą objektą ir kurie atskirai nėra ekonominiu atžvilgiu svarbūs, 2 straipsnyje nustatytos atgaminimo teisės netaikomos.
2. Valstybės narės 2 straipsnyje nustatytai atgaminimo teisei gali nustatyti išimtis arba apribojimus šiais atvejais:
a) kai atgaminama popieriuje ar kokioje nors kitoje panašioje laikmenoje, bet kokiu fotografavimo būdu ar naudojant kitus panašaus pobūdžio procesus, išskyrus muzikos natų rankraščių atgaminimą, su sąlyga, kad teisių turėtojai gautų teisingą kompensaciją;
b) kai atgaminama asmeniniam naudojimui bet kurioje laikmenoje ir atgaminantys fiziniai asmenys nesiekia tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų, su sąlyga, kad teisių turėtojai gautų teisingą kompensaciją, priklausomą nuo 6 straipsnyje nurodytų techninių apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo atitinkamam kūriniui ar objektui.
<…>“
Austrijos teisė
7 Pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms taikytinos redakcijos 1936 m. balandžio 9 d. Urheberrechtsgesetz (Autorių teisių įstatymas) (BGBl. 111/1936) 42b straipsnyje nustatyta:
„(1) Jeigu atsižvelgiant į kūrinio, kuris buvo transliuotas per radiją ar televiziją ir kuris padarytas viešai prieinamas arba įrašytas komerciniais tikslais pagamintoje įrašymo laikmenoje, pobūdį tikėtina, kad jis bus <…> atgaminamas asmeniniam ar privačiam naudojimui įrašant jį į įrašymo laikmeną, autorius turi teisę į teisingą atlyginimą (atlyginimas už įrašymo laikmenas) tuo atveju, kai bet kurios rūšies įrašymo laikmena, kuri yra tinkama tokiam atgaminimui, komerciniais pagrindais pateikiama rinkai nacionalinėje teritorijoje.
<…>
(3) Teisingą atlyginimą turi mokėti šie asmenys:
1) kiek tai susiję su atlyginimu už įrašymo laikmenas ir įrangą, asmuo, kuris iš nacionalinėje teritorijoje ar užsienyje esančios vietos komerciniais pagrindais pirmą kartą įrašymo laikmenas arba atgaminimo įrangą išleido į apyvartą <…>; tačiau asmuo, kuris per šešis mėnesius įsigyja laikmenas, kurių įrašymo trukmė neviršija 10 000 valandų, arba kuris yra smulkusis verslininkas <…>, atleidžiamas nuo bet kokio atlyginimo už įrašymo laikmenas mokėjimo.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
8 Austro-Mechana yra autorių teisių kolektyvinio administravimo bendrovė, kuri savo vardu, bet kaip patikėtinė teisių turėtojų naudai ir interesais, įgyvendina, be kita ko, teisės aktuose nustatytas teises į atlyginimą, mokėtiną pagal pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Autorių teisių įstatymo 42b straipsnio 1 dalį.
9 Austro-Mechana kreipėsi į Handelsgericht Wien (Vienos komercinių bylų teismas, Austrija) su ieškiniu, juo prašė leisti išrašyti sąskaitas ir įpareigoti sumokėti atlyginimą už „bet kokios rūšies įrašymo laikmenas“, motyvuodama tuo, kad Strato teikia savo verslo ir privatiems klientams paslaugą, žinomą kaip „HiDrive“, kuria suteikiama galimybė naudotis duomenų saugojimo vieta debesijoje (anglų k. cloud computing).
10 Strato apskundė pateiktus reikalavimus, motyvuodama tuo, kad atlyginimas už debesijos paslaugas nėra mokėtinas. Ši bendrovė tvirtino, kad autorių teisių mokestį jau yra sumokėjusi Vokietijoje, valstybėje narėje, kur yra jos serveriai, nes šį mokestį šių serverių gamintojas arba importuotojas buvo įtraukęs į jų kainą. Ji pridūrė, kad Austrijoje esantys naudotojai taip pat jau sumokėjo kopijavimo asmeniniam naudojimui mokestį (toliau – mokestis už kopijavimą asmeniniam naudojimui) už galinius įrenginius, reikalingus turiniui į debesiją įkelti.
11 2020 m. vasario 25 d. sprendimu Handelsgericht Wien (Vienos komercinių bylų teismas) atmetė Austro‑Mechana ieškinio reikalavimus ir nusprendė, kad Strato neparduoda savo klientams įrašymo laikmenų, bet teikia jiems saugojimo vietos internete paslaugą.
12 Austro-Mechana dėl tokio sprendimo pateikė apeliacinį skundą Oberlandesgericht Wien (Vienos aukštesnysis apygardos teismas, Austrija); remdamasis 2017 m. lapkričio 29 d. Sprendimu VCAST (C‑265/16, EU:C:2017:913) minėtas teismas pažymėjo, kad klausimas, ar Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 dalies b punktas taikomas turinio saugojimui debesijoje, nėra visiškai aiškus.
13 Šiomis aplinkybėmis Oberlandesgericht Wien (Vienos aukštesnysis apygardos teismas, Austrija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar [Direktyvos 2001/29] 5 straipsnio 2 dalies b punkte vartojama sąvoka „bet kurioje laikmenoje“ turi būti aiškinama taip, kad ji apima ir serverius, priklausančius tretiesiems asmenims, kurie šiuose serveriuose fiziniams asmenims (klientams) privačiai naudoti (nei tiesioginiais, nei netiesioginiais komerciniais pagrindais) <…> suteikia duomenų saugojimo vietą, kurią klientai naudoja turiniui atgaminti jį išsaugant („debesija“)?
2. Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas: ar pirmajame klausime nurodytą nuostatą reikia aiškinti taip, kad ji taikytina nacionalinės teisės normai, pagal kurią autorius turi teisę gauti teisingą atlyginimą (laikmenos mokestis), jei:
– atsižvelgiant į kūrinio (kuris buvo transliuotas, padarytas viešai prieinamas arba įrašytas komerciniais tikslais pagamintoje laikmenoje) pobūdį, tikėtina, kad jis bus atgaminamas asmeniškai ar privačiai naudoti išsaugant jį „bet kokios rūšies laikmenoje, kuri yra tinkama duomenims taip atgaminti ir komerciniais pagrindais pateikiama nacionalinei rinkai“, ir
– taikomas pirmajame klausime apibūdintas išsaugojimo metodas?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo
14 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad šioje nuostatoje įtvirtintas žodžių junginys „atgaminimas bet kurioje laikmenoje“ apima autorių teisių saugomų kūrinių atsarginių kopijų darymą asmeniniais tikslais serveryje, kuriame debesijos paslaugos teikėjas suteikia naudotojui duomenų saugojimo vietą.
15 Pirmiausia reikia priminti, kad pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 dalies b punktą valstybės narės gali nustatyti šios direktyvos 2 straipsnyje numatytos atgaminimo teisės išimtis arba apribojimus, „kai atgaminama asmeniniam naudojimui bet kurioje laikmenoje ir atgaminantys fiziniai asmenys nesiekia tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų, su sąlyga, kad teisių turėtojai gautų teisingą kompensaciją“.
16 Pirma, kiek tai susiję su tuo, ar atsarginių kopijų darymas debesijoje esančioje duomenų saugojimo vietoje reiškia „atgaminimą“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 dalies b punktą, reikia pažymėti, kad sąvoka „atgaminimas“ turi būti suprantama plačiai, atsižvelgiant tiek į šios direktyvos 21 konstatuojamojoje dalyje nurodytą reikalavimą, kad veiksmai, kuriems taikoma atgaminimo teisė, turėtų būti apibrėžti plačiai, siekiant užtikrinti teisinį saugumą vidaus rinkoje, tiek į minėtos direktyvos 2 straipsnio formuluotę, kurioje pavartotos tokios formuluotės, kaip „tiesiogiai ar netiesiogiai“, „laikinai ar nuolat“, „bet kuriuo būdu“ ir „bet kuria forma“. Be to, tokios veiksmų, kuriems taikoma atgaminimo teisė, apsaugos apimtis taip pat išplaukia iš pagrindinio tos pačios direktyvos tikslo – nustatyti aukšto lygio apsaugą, be kita ko, autoriams (šiuo klausimu žr. 2009 m. liepos 16 d. Sprendimo C‑5/08, EU:C:2009:465, 40–43 punktus).
17 Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad kūrinio įkėlimas (anglų k. upload) iš naudotojo prijungto galinio įrenginio į debesijoje esančią duomenų saugojimo vietą, kuri tam naudotojui suteikiama teikiant debesijos paslaugą, reiškia to kūrinio atgaminimą, nes ši paslauga visų pirma apima šio kūrinio kopijos saugojimą debesijoje. Be to, tikėtina, kad bus atgaminti ir kiti šio kūrinio egzemplioriai, ypač kai naudotojas prie debesijos prisijungia per prijungtą įrenginį, kad į jį atsisiųstų (anglų k. download) anksčiau į debesiją įkeltą kūrinį.
18 Iš to matyti, kad atsarginės kūrinio kopijos padarymas duomenų saugojimo vietoje, kuri naudotojui suteikiama teikiant debesijos paslaugą, yra šio kūrinio atgaminimas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 dalies b punktą.
19 Antra, dėl klausimo, ar šioje nuostatoje įtvirtinta sąvoka „bet kuri laikmena“ apima serverį, kuriame debesijos paslaugos teikėjas suteikia naudotojui duomenų saugojimo vietą, kad būtų galima daryti atsargines autorių teisių saugomų kūrinių kopijas, reikia pažymėti, kad ši sąvoka šioje direktyvoje neapibrėžta ir joje nėra nuorodos į valstybių narių teisę, siekiant apibrėžti jos taikymo sritį.
20 Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją iš reikalavimo vienodai taikyti Sąjungos teisę matyti, kad, kai Sąjungos teisės nuostatoje nedaroma nuorodos į valstybių narių teisę dėl konkrečios sąvokos, ji visoje Sąjungoje turi būti aiškinama autonomiškai ir vienodai, atsižvelgiant ne tik į konkrečios nuostatos formuluotę, bet ir į jos kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslą (2018 m. kovo 8 d. Sprendimo DOCERAM, C‑395/16, EU:C:2018:172, 20 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
21 Pirma, reikia pažymėti, kad dėl savo plačios sampratos sąvoka „bet kuri laikmena“ reiškia visas laikmenas, kuriose gali būti atgamintas saugomas kūrinys, įskaitant debesijoje naudojamus serverius.
22 Kadangi Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 dalies b punkto formuluotėje visiškai nenurodyti įrenginių, kuriuos naudojant daromos asmeniniam naudojimui skirtos kopijos arba kurie padeda padaryti tokias kopijas, ypatumai, reikia pažymėti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas manė, jog šie ypatumai nėra svarbūs atsižvelgiant į tikslą, kurio jis siekė daliniam suderinimui skirtu teisės aktu (šiuo klausimu žr. 2015 m. kovo 5 d. Sprendimo Copydan Båndkopi, C‑463/12, EU:C:2015:144, 86 ir 88 punktus).
23 Taigi šiuo klausimu aplinkybė, kad duomenų saugojimo vieta naudotojui suteikiama trečiajam asmeniui priklausančiame serveryje, nėra lemiama (žr. 2015 m. kovo 5 d. Sprendimo Copydan Båndkopi, C‑463/12, EU:C:2015:144, 89 punktą). Vadinasi, Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 dalies b punktas taip pat gali būti taikomas atgaminimui, kurį fizinis asmuo atlieka naudodamasis trečiajam asmeniui priklausančiu įrenginiu.
24 Antra, šį platų sąvokos „bet kuri laikmena“ aiškinimą patvirtina šios nuostatos kontekstas, visų pirma Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 dalies b punkte numatytos išimties, kurioje visiškai neįvardyti įrenginių, kuriuos naudojant daromos asmeniniam naudojimui skirtos kopijos arba kurie padeda padaryti tokias kopijas, ypatumai, formuluotės palyginimas su minėtos direktyvos 5 straipsnio 2 dalies a punkte numatytos atgaminimo teisės išimties formuluote. Pastaroji išimtis taikoma, „kai atgaminama popieriuje ar kokioje nors kitoje panašioje laikmenoje“, o kopijavimo asmeniniam naudojimui išimtis taikoma, „kai atgaminama bet kurioje laikmenoje“ (šiuo klausimu žr. 2013 m. birželio 27 d. Sprendimo VG Wort ir kt., C‑457/11 – C‑460/11, EU:C:2013:426, 65 punktą ir 2015 m. kovo 5 d. Sprendimo Copydan Båndkopi, C‑463/12, EU:C:2015:144, 85 ir 86 punktus).
25 Trečia, kiek tai susiję su nagrinėjamo teisės akto tikslais, iš Direktyvos 2001/29 2 ir 5 konstatuojamųjų dalių matyti, kad šia direktyva siekiama sukurti bendrą ir lanksčią sistemą Sąjungos lygmeniu siekiant skatinti informacinės visuomenės plėtrą ir pritaikyti bei papildyti autorių teisių ir gretutinių teisių srityje galiojančias taisykles, atsižvelgiant į technologijų plėtrą, dėl kurios atsirado naujų saugomų kūrinių naudojimo formų (2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Nederlands Uitgeversverbond et Groep Algemene Uitgevers, C‑263/18, EU:C:2019:1111, 47 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
26 Šiuo klausimu Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalyje numatytą privalomą išimtį, jau yra pažymėjęs, kad šioje nuostatoje numatyta išimtis turi sudaryti galimybę užtikrinti naujų technologijų vystymąsi ir funkcionavimą ir išlaikyti pusiausvyrą tarp autorių teisių turėtojų ir saugomų kūrinių naudotojų, siekiančių pasinaudoti šiomis naujomis technologijomis, teisių ir interesų (2014 m. birželio 5 d. Sprendimo Public Relations Consultants Association, C‑360/13, EU:C:2014:1195, 24 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
27 Toks aiškinimas, atitinkantis technologinio neutralumo principą, pagal kurį teisės akte turi būti bendrai nustatytos asmenų teisės ir pareigos, kad nebūtų sudarytos palankesnės sąlygos naudoti vienas technologijas kitų sąskaita (šiuo klausimu žr. 2021 m. balandžio 15 d. Sprendimo Eutelsat, C‑515/19, EU:C:2021:273, 48 punktą), taip pat turi būti taikomas atsižvelgiant į Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą neprivalomą išimtį, kaip iš esmės nurodė generalinis advokatas savo išvados 36 punkte.
28 Šio sprendimo 25 punkte nurodyto tikslo išvengti, kad autorių teisių apsauga Sąjungoje netaptų pasenusi arba nebeaktuali dėl technologinės plėtros ir naujų autorių teisių saugomo turinio panaudojimo formų atsiradimo, kaip tai matyti iš Direktyvos 2001/29 5 konstatuojamosios dalies, įgyvendinimui būtų pakenkta, jei autorių teisių apsaugos išimtys ir apribojimai, kurie pagal šios direktyvos 31 konstatuojamąją dalį buvo priimti atsižvelgiant į naują elektroninę aplinką, būtų aiškinami kaip turintys poveikį, dėl kurio panašiai neatsižvelgiama į tokius technologinius pokyčius, ypač skaitmeninių laikmenų ir debesijos paslaugų atsiradimą.
29 Šiomis aplinkybėmis, siekiant taikyti Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 dalies b punktą, funkciniu požiūriu situacijos, kai saugomas kūrinys atgaminamas serveryje, kuriame debesijos paslaugos teikėjas naudotojui suteikia duomenų saugojimo vietą, nereikia atskirti nuo situacijos, kai tas kūrinys atgaminamas šiam naudotojui priklausančioje fizinėje laikmenoje.
30 Taigi reikia manyti, kad Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta sąvoka „bet kuri laikmena“ apima serverį, kuriame debesijos paslaugos teikėjas suteikia naudotojui duomenų saugojimo vietą.
31 Šios išvados nepaneigia Europos Komisijos argumentas, kad atsarginės kopijos darymas debesijoje nėra atskirtas nuo galimų paskelbimo veiksmų, todėl toks veiksmas, remiantis 2017 m. lapkričio 29 d. Sprendime VCAST (C‑265/16, EU:C:2017:913) ir 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendime Nederlands Uitgevers ir Groep Algemene Uitgevers (C‑263/18, EU:C:2019:1111) suformuota jurisprudencija, turėtų patekti į Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Iš tiesų pagrindinė byla skiriasi nuo bylų, kuriose buvo priimti sprendimai, kuriais remiasi Komisija. Pirma, byla, kurioje priimtas 2017 m. lapkričio 29 d. Sprendimas VCAST (C‑265/16, EU:C:2017:913), buvo susijusi su dvejopą funkciją turinčia paslauga, t. y. ne tik su atgaminimu debesijoje, bet ir su tuo pat ar beveik tuo pat metu atliekamu viešu paskelbimu. Antra, byla, kurioje priimtas 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Nederlands Uitgeversverbond ir Groep Algemene Uitgevers (C‑263/18, EU:C:2019:1111), buvo susijusi su klubo teikiama internetine paslauga, apimančia virtualią „naudotų“ elektroninių knygų rinką, kurioje saugomi kūriniai buvo prieinami bet kuriam to klubo interneto svetainėje užsiregistravusiam asmeniui, nes šis asmuo galėjo juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku; tokia paslauga laikytina viešu paskelbimu, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalį.
32 Bet kuriuo atveju bet koks paskelbimas, kai duomenų saugojimo debesijoje paslaugos naudotojas dalijasi kūriniu, yra naudojimo veiksmas, kuris skiriasi nuo Direktyvos 2001/29 2 straipsnio a punkte nurodyto atgaminimo veiksmo, ir gali patekti į šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, jei tenkinamos šios nuostatos taikymo sąlygos.
33 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad šioje nuostatoje įtvirtintas žodžių junginys „atgaminimas bet kurioje laikmenoje“ apima autorių teisių saugomų kūrinių atsarginių kopijų darymą asmeniniais tikslais serveryje, kuriame debesijos paslaugos teikėjas suteikia naudotojui duomenų saugojimo vietą.
Dėl antrojo klausimo
34 Pirmiausia reikia pažymėti, kad nors iš antrojo klausimo formuluotės matyti, kad jis formaliai susijęs su tuo, ar Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 dalies b punktas „taikomas“ tokiai nacionalinės teisės normai, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, atsižvelgiant į prašymo priimti prejudicinį sprendimą motyvus reikia konstatuoti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia nustatyti, ar pagal šią nuostatą draudžiama, kad teisės normoje, kuria įgyvendinama šioje nuostatoje nurodyta kopijavimo asmeniniam naudojimui išimtis, būtų numatyta, kad duomenų saugojimo debesijoje paslaugų teikėjas neprivalo mokėti teisingos kompensacijos.
35 Taigi antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama nacionalinės teisės norma, kuria į nacionalinę teisę buvo perkelta šioje nuostatoje numatyta išimtis ir pagal kurią duomenų saugojimo debesijoje paslaugų teikėjai neprivalo mokėti teisingos kompensacijos už autorių teisių saugomų kūrinių atsarginių kopijų darymą, kurį, neturėdami leidimo, asmeniniam naudojimui atlieka fiziniai asmenys, šių paslaugų naudotojai, nesiekdami tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų.
36 Šio sprendimo 15 punkte priminta, kad pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 dalies b punktą valstybės narės gali nustatyti šios direktyvos 2 straipsnyje numatytos išimtinės atgaminimo teisės išimtis arba apribojimus, kai atgaminama asmeniniam naudojimui bet kurioje laikmenoje ir atgaminantys fiziniai asmenys nesiekia tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų, su sąlyga, kad šios išimtinės teisės turėtojai gautų teisingą kompensaciją, atsižvelgiant į minėtos direktyvos 6 straipsnyje nurodytas technines apsaugos priemones.
37 Kaip matyti iš Direktyvos 2001/29 35 ir 38 konstatuojamųjų dalių, šios direktyvos 5 straipsnio 2 dalies b punktas rodo Sąjungos teisės aktų leidėjo norą įtvirtinti specialią kompensacijos sistemą, kuri pradeda veikti tada, kai teisių turėtojams padaroma žalos, iš principo sukeliančios pareigą jiems „atlyginti“ arba „kompensuoti“ tą žalą (2016 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Microsoft Mobile Sales International ir kt., C‑110/15, EU:C:2016:717, 26 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
38 Darytina išvada, kad, kai valstybės narės nusprendžia taikyti minėtoje nuostatoje numatytą kopijavimo asmeniniam naudojimui išimtį savo nacionalinėje teisėje, jos visų pirma privalo numatyti teisingos kompensacijos mokėjimą teisių turėtojams (2016 m. birželio 9 d. Sprendimo EGEDA ir kt., C‑470/14, EU:C:2016:418, 20 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Kaip matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, numačiusi savo nacionalinėje teisėje tokią išimtį valstybė narė privalo pagal savo teritorinę kompetenciją užtikrinti, kad teisinga kompensacija, skirta žalai, kurią išimtinės atgaminimo teisės turėtojai patyrė dėl šios valstybės teritorijoje gyvenančių galutinių naudotojų atlikto saugomų kūrinių atgaminimo, atlyginti, iš tikrųjų bus gauta (šiuo klausimu žr. 2016 m. balandžio 21 d. Sprendimo Austro-Mechana, C‑572/14, EU:C:2016:286, 20 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
39 Fizinio asmens, kuris veikia kaip privatus asmuo, atliekamas kopijavimas turi būti laikomas veiksmu, galinčiu sukelti žalos išimtinės saugomo kūrinio atgaminimo teisių turėtojui, jeigu toks kopijavimas atliekamas iš anksto negavus to teisių turėtojo leidimo (šiuo klausimu žr. 2011 m. birželio 16 d. Sprendimo Stichting de Thuiskopie, C‑462/09, EU:C:2011:397, 26 punktą ir 2015 m. kovo 5 d. Sprendimo Copydan Båndkopi, C‑463/12, EU:C:2015:144, 22 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
40 Taigi, kadangi, pirma, kaip matyti iš atsakymo į pirmąjį klausimą, Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtintas žodžių junginys „atgaminimas bet kurioje laikmenoje“ apima autorių teisių saugomų kūrinių atsarginių kopijų darymą asmeniniais tikslais serveryje, kuriame debesijos paslaugos teikėjas suteikia naudotojui duomenų saugojimo vietą, ir, antra, nagrinėjamą atgaminimą fizinis asmuo atlieka asmeniniam naudojimui, nesiekdamas tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, reikia konstatuoti, kad remdamosi minėta nuostata valstybės narės, įgyvendinančios šioje nuostatoje nurodytą išimtį, privalo numatyti teisingos kompensacijos sistemą, skirtą teisių turėtojų patirtai žalai atlyginti.
41 Suformuotoje Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nustatyta: kadangi Direktyvos 2001/29 nuostatose aiškiau nenurodomi atskiri teisingos kompensacijos sistemos elementai, valstybės narės turi plačią diskreciją juos nustatyti. Valstybės narės, be kita ko, turi nustatyti tokią kompensaciją turinčius mokėti asmenis ir jos formą, mokėjimo tvarką ir dydį (žr. 2016 m. balandžio 21 d. Sprendimo Austro-Mechana, C‑572/14, EU:C:2016:286, 18 punktą ir 2016 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Microsoft Mobile Sales International ir kt., C‑110/15, EU:C:2016:717, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
42 Kaip priminta Direktyvos 2001/29 35 konstatuojamojoje dalyje, nustatydamos minėtus kompensacijos aspektus valstybės narės turi atsižvelgti į kiekvieno atvejo aplinkybes (2013 m. liepos 11 d. Sprendimo Amazon.com International Sales ir kt., C‑521/11, EU:C:2013:515, 22 punktas).
43 Pirma, dėl teisingą kompensaciją turinčio mokėti asmens Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad asmuo, padaręs kopiją asmeniniam naudojimui, iš esmės turi atlyginti su šiuo atgaminimu susijusią žalą ir finansuoti kompensaciją, kuri bus sumokėta šiam autorių teisių turėtojui (2010 m. spalio 21 d. Sprendimo Padawan, C‑467/08, EU:C:2010:620, 45 punktas; 2015 m. kovo 5 d. Sprendimo Copydan Båndkopi, C‑463/12, EU:C:2015:144, 22 punktas ir 2016 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Microsoft Mobile Sales International ir kt., C‑110/15, EU:C:2016:717, 30 punktas). Taigi, kiek tai susiję su duomenų saugojimo debesijoje paslaugų teikimu, iš principo būtent šių paslaugų naudotojas turi finansuoti šiam teisių turėtojui mokamą kompensaciją.
44 Vis dėlto Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad atsižvelgdamos į praktinius sunkumus, kylančius nustatant privačius naudotojus ir įpareigojant juos kompensuoti teisių turėtojams sukeliamą žalą, taip pat turėdamos omenyje tai, kad, atskirai vertinant, iš kiekvieno asmeninio naudojimo galinti kilti žala gali pasirodyti minimali ir dėl to nesukelti mokėjimo pareigos, valstybės narės, siekdamos, kad būtų finansuota teisinga kompensacija, gali įtvirtinti mokestį už kopijavimą asmeniniam naudojimui, kurį mokėtų ne atitinkami privatūs asmenys, o subjektai, disponuojantys skaitmeninio atgaminimo įranga, aparatais ar laikmenomis ir teisiškai ar faktiškai suteikiantys juos šiuo tikslu privatiems asmenims arba teikiantys jiems atgaminimo paslaugą. Esant tokiai sistemai, mokestį už kopijavimą asmeniniam naudojimui turi mokėti minėta atgaminimo įranga, aparatais ir laikmenomis disponuojantys asmenys (šiuo klausimu žr. 2010 m. spalio 21 d. Sprendimo Padawan, C‑467/08, EU:C:2010:620, 46 punktą; 2015 m. kovo 5 d. Sprendimo Stichting de Thuiskopie, C‑463/12, EU:C:2015:144, 23 punktą ir 2016 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Amazon.com International Sales ir kt., C‑110/15, EU:C:2016:717, 31 punktą).
45 Šiuo klausimu Teisingumo Teismas patikslino: kadangi tokia sistema leidžia mokesčio mokėtojams atgauti mokestį už kopijavimą asmeniniam naudojimui per aptariamos atgaminimo įrangos, aparatų ar laikmenų suteikimo kainą arba per suteiktos atgaminimo paslaugos kainą, galiausiai mokesčio našta tenka šią kainą mokančiam privačiam naudotojui, o tai atitinka Direktyvos 2001/29 31 konstatuojamojoje dalyje numatytą „deramą pusiausvyrą“, kuri turi būti užtikrinta tarp išimtinės atgaminimo teisės turėtojų ir saugomų objektų naudotojų interesų (2016 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Microsoft Mobile Sales International ir kt., C‑110/15, EU:C:2016:717, 33 punktas).
46 Darytina išvada, kad pagal šiuo metu galiojančią Sąjungos teisę teisingos kompensacijos sistemos – pagal kurią serverių, kuriais privatiems asmenims teikiamos debesijos paslaugos, gamintojas arba importuotojas turi mokėti mokestį už kopijavimą asmeniniam naudojimui, o šis mokestis ekonomiškai yra perkeliamas tokių serverių pirkėjui, kartu nustatant mokestį už kopijavimą asmeniniam naudojimui laikmenoms, integruotoms į prijungtus įrenginius, kurie leidžia daryti saugomų objektų kopijas duomenų saugojimo vietoje naudojant debesiją, kaip antai mobiliuosiuose telefonuose, kompiuteriuose ir planšetiniuose kompiuteriuose – nustatymas patenka į nacionaliniam teisės aktų leidėjui suteiktą plačią diskreciją apibrėžti įvairius teisingos kompensacijos sistemos elementus, kaip priminta šio sprendimo 41 punkte.
47 Vis dėlto nacionalinis teismas, remdamasis Teisingumo Teismo jurisprudencija ir atsižvelgdamas į nacionalinės sistemos aplinkybes ir Direktyvoje 2001/29 nustatytus apribojimus, turi užtikrinti, kad tokios sistemos sukūrimas būtų pateisinamas praktiniais sunkumais, susijusiais su galutinių naudotojų nustatymu ar kitais panašiais sunkumais, ir kad mokėtojai turėtų teisę minėtą mokestį susigrąžinti tuo atveju, kai jis nemokėtinas (šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 22 d. Sprendimą Microsoft Mobile Sales International ir kt., C‑110/15, EU:C:2016:717, 34 ir 35 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
48 Kiek tai susiję su duomenų saugojimo debesijoje paslaugų teikimu, šiuo klausimu reikia manyti, kad, kaip iš esmės pažymėjo Danijos vyriausybė, tokių sunkumų gali kilti dėl nematerialaus paslaugų, kurios gali būti teikiamos iš kitų nei nagrinėjamosios valstybių narių ar trečiosios valstybės, paprastai suteikiančių naudotojui galimybę savo nuožiūra, nuolat ir dinamiškai keisti duomenų saugojimo vietos, kuri gali būti naudojama kopijoms asmeniniam naudojimui daryti, dydį, pobūdžio.
49 Antra, dėl teisingos kompensacijos formos, mokėjimo tvarkos ir dydžio Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad ši kompensacija, atitinkamai ją pagrindžianti sistema ir jos dydis turi būti siejami su teisių turėtojams dėl kopijavimo asmeniniam naudojimui daroma žala (2015 m. kovo 5 d. Sprendimo Copydan Båndkopi, C‑463/12, EU:C:2015:144, 21 punktas ir 2016 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Microsoft Mobile Sales International ir kt., C‑110/15, EU:C:2016:717, 28 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
50 Iš tiesų bet kokia teisinga kompensacija, nesusijusi su teisių turėtojams dėl tokio kopijavimo daroma žala, būtų nesuderinama su Direktyvos 2001/29 31 konstatuojamojoje dalyje įtvirtintu reikalavimu išlaikyti deramą pusiausvyrą tarp teisės turėtojų ir saugomų objektų naudotojų (2015 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Hewlett-Packard Belgium, C‑572/13, EU:C:2015:750, 86 punktas ir 2016 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Microsoft Mobile Sales International ir kt., C‑110/15, EU:C:2016:717, 54 punktas).
51 Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta šio sprendimo 17 punkte, saugomų kūrinių kopijavimui į duomenų saugojimo vietą debesijoje būtina atlikti kelis atgaminimo veiksmus, kurie gali būti vykdomi iš daugybės prijungtų įrenginių.
52 Taigi, kaip savo išvados 71 punkte pabrėžė generalinis advokatas, kadangi autorių teisių saugomo turinio atsiuntimas į debesiją ir atsisiuntimas iš jos naudojant duomenų saugojimo debesijoje paslaugas gali būti laikomi vienu procesu kopijavimo asmeniniam naudojimui tikslais, valstybės narės, atsižvelgdamos į joms suteiktą plačią diskreciją, nurodytą šio sprendimo 41 ir 46 punktuose, gali nustatyti sistemą, kurioje teisinga kompensacija sumokama tik už įrenginius arba laikmenas, kurie yra būtina to proceso dalis, su sąlyga, kad tokia kompensacija gali būti pagrįstai laikoma atitinkančia autorių teisių turėtojo galimai patirtą žalą (šiuo klausimu žr. 2013 m. birželio 27 d. Sprendimo VG Wort ir kt., C‑457/11–C‑460/11, EU:C:2013:426, 78 punktą).
53 Šiomis aplinkybėmis, nors nustatydamos mokestį už kopijavimą asmeniniam naudojimui valstybės narės gali atsižvelgti į aplinkybę, kad kai kurie aparatai ir laikmenos gali būti naudojami kopijoms asmeniniam naudojimui daryti debesijoje, jos turi užtikrinti, kad taip mokamas mokestis, jei minėto vieno proceso metu jis imamas už kelis įrenginius ir laikmenas, neviršytų galimos žalos, kurią teisių turėtojai patirtų dėl atitinkamo veiksmo, kaip priminta Direktyvos 2001/29 35 konstatuojamojoje dalyje.
54 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiama nacionalinės teisės norma, kuria į nacionalinę teisę buvo perkelta šioje nuostatoje numatyta išimtis ir pagal kurią duomenų saugojimo debesijoje paslaugų teikėjai neprivalo mokėti teisingos kompensacijos už autorių teisių saugomų kūrinių atsarginių kopijų darymą, kurį, neturėdami leidimo, asmeniniam naudojimui atlieka fiziniai asmenys, šių paslaugų naudotojai, nesiekdami tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų, jeigu toje teisės normoje yra numatytas teisingos kompensacijos mokėjimas teisių turėtojams.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
55 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti tas teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:
1. 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 5 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad šioje nuostatoje įtvirtintas žodžių junginys „atgaminimas bet kurioje laikmenoje“ apima autorių teisių saugomų kūrinių atsarginių kopijų darymą asmeniniais tikslais serveryje, kuriame debesijos paslaugos teikėjas suteikia naudotojui duomenų saugojimo vietą.
2. Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiama nacionalinės teisės norma, kuria į nacionalinę teisę buvo perkelta šioje nuostatoje numatyta išimtis ir pagal kurią duomenų saugojimo debesijoje paslaugų teikėjai neprivalo mokėti teisingos kompensacijos už autorių teisių saugomų kūrinių atsarginių kopijų darymą, kurį, neturėdami leidimo, asmeniniam naudojimui atlieka fiziniai asmenys, šių paslaugų naudotojai, nesiekdami tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų, jeigu toje teisės normoje yra numatytas teisingos kompensacijos mokėjimas teisių turėtojams.
Parašai.