2013 m. rugpjūčio 26 d. pareikštas ieškinys byloje SNCM prieš Komisiją

(Byla T-454/13)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Société nationale maritime Corse Méditerranée (SNCM) (Marselis, Prancūzija), atstovaujama advokatų A. Winckler, F.-C. Laprévote, J.-P. Mignard ir S. Mabile

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

remiantis SESV 263 straipsniu, panaikinti 2013 m. gegužės 2 d. Komisijos sprendimą C(2013) 1926,

subsidiariai iš dalies panaikinti sprendimą, kiek jame teigiama, kad į pagalbos sumą įtrauktos sprendimo 218 punkte nurodytos dalys,

priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pateikdama ieškinį ieškovė prašo panaikinti 2013 m. gegužės 2 d. Komisijos sprendimą C(2013) 1926 galutinis, kuriuo Komisija pirmiausia pripažino valstybės pagalba pinigines kompensacijas, išmokėtas Société Nationale Corse Méditerranée (SNCM) ir Compagnie Méridionale de Navigation (CNM) už jūrų transporto tarp Marselio ir Korsikos paslaugas 2007–2013 m. pagal viešųjų paslaugų sutartį. Komisija taip pat pripažino, kad piniginės kompensacijos, išmokėtos SNCM ir CNM už visus metus teiktas transporto paslaugas (toliau – bazinės paslaugos), suderinamos su vidaus rinka, tačiau piniginės kompensacijos, išmokėtos už paslaugas, teiktas piko metu, t. y. Kalėdų laikotarpiu, vasario mėn., pavasarį ir rudenį ir (arba) vasarą (toliau – papildomos paslaugos), nesuderinamos su vidaus rinka. Galiausiai Komisija nurodė susigrąžinti pagalbą, kuri pripažinta nesuderinama su vidaus rinka (valstybės pagalbos byla SA.22843 2012/C (ex 2012/NN)).

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi penkiais pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su teisės klaida, faktine klaida ir akivaizdžia vertinimo klaida, nes Komisija klaidingai teigė, kad „papildomos“ paslaugos nėra visuotinės ekonominės svarbos paslaugos. Ieškovė tvirtina, kad Komisija:

padarė teisės klaidą, kai apribojo Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo pripažįstamą didelę diskreciją, kurią turi valstybės narės apibrėžti viešąsias paslaugas;

taikė klaidingą ir šiuo atveju netaikytiną viešųjų paslaugų „realaus poreikio“ testą;

padarė teisės klaidą, faktinę klaidą ir akivaizdžią vertinimo klaidą, kai atskirai nagrinėjo „bazines“ ir „papildomas“ paslaugas;

padarė akivaizdžią vertinimo klaidą dėl privačios iniciatyvos, susijusios su „papildomomis“ paslaugomis, nebuvimo.Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su akivaizdžia vertinimo klaida, nes Komisija klaidingai teigė, kad viešųjų paslaugų sutarties sudarymas neatitinka ketvirtojo kriterijaus, įtvirtinto 2003 m. liepos 24 d. Teisingumo Teismo sprendime Altmark Trans ir Regierungspräsidium Magdeburg (C-280/00, Rink. p. I-7747), nors sutartis sudaryta pasibaigus atviram ir skaidriam konkursui.Trečiasis ieškinio pagrindas, papildomai darant prielaidą, kad kompensacija už „papildomas“ paslaugas yra pagalba (quod non), susijęs su SESV 106 straipsnio 2 dalies ir SESV 107 straipsnio, proporcingumo principo ir nepagrįsto praturtėjimo draudimo principo pažeidimu bei akivaizdžia vertinimo klaida vertinant susigrąžintiną pagalbos sumą, nes apskaičiuojant šią sumą nebuvo atsižvelgta į SNCM patirtas papildomas sąnaudas teikiant „papildomas“ paslaugas ir į kompensaciją už „bazines“ paslaugas ir bet kuriuo atveju šis skaičiavimas grįstas klaidingu vertinimu, kokia kompensacijos dalis išmokėta už „bazines“ paslaugas, o kokia už „papildomas“ paslaugas.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su teisėtų lūkesčių principo pažeidimu, nes Komisija pasielgė ne pagal savo praktiką ir taikė VESP komunikatą , kuris nebuvo priimtas tuo metu, kai sudaryta viešųjų paslaugų sutartis. Be to, ieškovė tvirtina, kad dėl procedūros trukmės ji turėjo teisėtų lūkesčių, kad Komisija nenurodys valstybės institucijoms susigrąžinti pagalbą.Penkt

asis ieškinio pagrindas susijęs su vienodo požiūrio principo pažeidimu, nes požiūris į SNCM, palyginti su kitomis jūrų transporto kompanijomis, buvo nepagrįstai skirtingas.