2010 m. rugsėjo 2 d. pareikštas ieškinys byloje Duravit ir kt. prieš Komisiją

(Byla T-364/10)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovės: Duravit AG (Hornbergas, Vokietija); Duravit SA (Bischwiller, Prancūzija) ir Duravit BeLux BVBA (Overeisė, Belgija), atstovaujamos advokatų R. Bechtold, U. Soltész ir C. von Köckritz

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovių reikalavimai

Remiantis SESV 263 straipsnio 4 dalimi panaikinti 2010 m. birželio 23 d. Europos Komisijos sprendimo C(2010) 4185 galutinis (byla COMP/39092 - Vonios kambarių įranga) 1 straipsnio 1 dalį, 2 ir 3 straipsnius tiek, kiek šis sprendimas susijęs su ieškovėmis.

Nepatenkinus pirmojo reikalavimo, sumažinti sprendimo 2 straipsnio 9 punkte ieškovėms skirtos baudos dydį.

Remiantis Bendrojo Teismo Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalimi priteisti iš Komisijos padengti ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovės ginčija 2010 m. birželio 23 d. Europos Komisijos sprendimą C(2010) 4185 galutinis (byla COMP/39092 - Vonios kambarių įranga). Ginčijamame sprendime ieškovėms ir kitoms bendrovėms buvo skirtos baudos už SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimą. Komisijos nuomone, ieškovės dalyvavo tęstiniame susitarime arba suderintuose veiksmuose vonios kambarių įrangos sektoriuje Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Austrijoje.

Grįsdamos ieškinį ieškovės nurodo devynis pagrindus:

Kaip pirmąjį pagrindą ieškovės nurodo, kad Komisija nepateikė įrodymų, pakankamų, kad būtų įrodytas jų dalyvavimas derinant kainas arba vykdant kitus konkurenciją ribojančius veiksmus. Komisija nesutiko su jai tenkančia įrodinėjimo pareiga, taip pat su pareiga vykstant Komisijos vykdomoms procedūroms įrodyti SESV 101 straipsnio pažeidimo faktą bei perkėlė ieškovėms pareigą motyvuoti bei pateikti įrodymų vykstant Komisijos vykdomoms procedūroms.

Kaip antrąjį pagrindą ieškovės nurodo, kad Komisija pripažino ieškoves atsakingomis dalyvaujant tariamuose atitinkamų prekių Vokietijos gamintojų asociacijos "kartelio susitikimuose", tačiau neįrodė jų dalyvavimo susitarimuose. Šiuo klausimu ieškovės teigia, kad Komisija neteisėtai ir skubotai kvalifikavo Vokietijos gamintojų asociacijos diskusijas kaip tikslinį konkurencijos apribojimą ir neatsižvelgė į konkrečias jų ekonomines ir teisines aplinkybes.

Kaip trečiąjį pagrindą ieškovės taip pat nurodo, jog Komisijos neįrodė konkurencijos ribojimo Vokietijos keraminės santechnikos rinkoje. Šiuo atžvilgiu ieškovės tvirtina, kad pripažinusi Vokietijos keramikos gamintojų asociacijos diskusijas kainų derinimu arba tiksliniu konkurencijos apribojimu Komisija padarė teisės klaidą, o grįsdama savo akivaizdžiai neteisingus kaltinimus netinkamais įrodymais - pažeidė ieškovių teisę į teisingą ir nešališką procesą.

Kaip ketvirtąjį pagrindą ieškovės teigia, kad jos nedalyvavo derinant kainas Prancūzijoje arba Belgijoje. Ieškovių nuomone, Komisija neteisėtai kvalifikavo Belgijos ir Prancūzijos keramikos gamintojų asociacijos diskusijas kaip kainų derinimą, taip pat klaidingai nustatė tariamų pažeidimų trukmę ir todėl neteisingai pritaikė SESV 101 straipsnį.

Kaip penktąjį pagrindą ieškovės nurodo, kad Komisija neteisėtai kvalifikavo įvykius maišytuvų, dušo sienelių ir keramikos rinkoje kaip vieną tęstinį pažeidimą ir todėl neteisingai pritaikė SESV 101 straipsnį. Šiuo atžvilgiu ieškovės teigia, kad neįvykdyti teismo praktikoje nurodyti vieno tęstinio pažeidimo nustatymo kriterijai.

Kaip šeštąjį pagrindą ieškovės nurodo, kad dėl per ilgos procedūros trukmės bei dėl to, kad Komisija pakeitė visus per žodinį išklausimą dalyvavusius sprendimus priimančius asmenis, buvo iš esmės pažeista jų teisė į gynybą ir teisė į žodinį išklausymą pagal Reglamento (EB) Nr. 773/2004¹ 12 ir 14 straipsnius.

Kaip septintąjį pagrindą ieškovės teigia, kad Komisija neteisėtai apskaičiavo baudas remdamasi baudų apskaičiavimo gairėmis², nes įsigaliojus Lisabonos sutarčiai šios gairės nustojo galioti kaip neatitinkančios SESV 290 straipsnio 1 dalies ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 1 dalies.

Kaip aštuntąjį pagrindą ieškovės nurodo, kad Komisija klaidingai apskaičiavo baudas, nes nustatydama pradinės baudos dydį neatsižvelgė į tariamų ieškovių pažeidimų lengvumą ir nusprendė, kad visų atitinkamų bendrovių pažeidimai vienodai sunkūs. Anot ieškovių, taip nesilaikoma asmeninės atsakomybės principo.

Galiausiai devintuoju pagrindu tvirtinama, kad skirtos baudos dydis neatitinka proporcingumo ir vienodo vertinimo principų, nes ieškovės dalyvavo ne sunkiausiame konkurencijos apribojime.

____________

¹ - 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal Sutarties 81 ir 82 straipsnius tvarkos (OL L 123, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 81).

² - Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairės (OL C 210, 2006, p. 2).