BENDROJO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. gruodžio 12 d.(*)
„Europos Sąjungos prekių ženklas – Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo CANNABIS STORE AMSTERDAM paraiška – Absoliutus atmetimo pagrindas – Viešajai tvarkai prieštaraujantis prekių ženklas – Reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies f punktas – Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 2 dalis“
Byloje T‑683/18
Santa Conte, įsteigta Neapolyje (Italija), atstovaujama advokatų C. Demichelis, E. Ortaglio ir G. Iorio Fiorelli,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), atstovaujamą L. Rampini,
atsakovę,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2018 m. rugpjūčio 31 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2181/2017‑2), susijusio su paraiška įregistruoti žodinį žymenį CANNABIS STORE AMSTERDAM kaip Europos Sąjungos prekių ženklą,
BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija)
kurį sudaro kolegijos pirmininkė V. Tomljenović, teisėjos A. Marcoulli ir A. Kornezov (pranešėja),
posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,
susipažinęs su ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. lapkričio 20 d.,
susipažinęs su atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2019 m. vasario 12 d.,
įvykus 2019 m. rugsėjo 24 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2016 m. gruodžio 19 d. ieškovė Santa Conte, remdamasi iš dalies pakeistu 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1) (pakeistas 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1)), pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) paraišką įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklą.
2 Prekių ženklas, kurį buvo prašyta įregistruoti, yra šis vaizdinis žymuo:
3 Prekės ir paslaugos, kurioms prašyta registracijos, priskiriamos prie peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 30, 32 ir 43 klasių ir pagal kiekvieną iš šių klasių atitinka tokį aprašymą:
– 30 klasė: „Duonos gaminiai, konditerijos gaminiai, šokoladas ir desertai; druskos, įtrinami prieskoniai, aromatinės medžiagos ir prieskoniai; ledas, ledai, šaldytas jogurtas ir šerbetas; sūrūs kepiniai;
– 32 klasė: „Nealkoholiniai gėrimai; alus ir alaus produktai; gaiviųjų gėrimų gaminimo preparatai“;
– 43 klasė: „Restoranų [maitinimo] paslaugos“.
4 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ekspertas, remdamasis Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktais bei 2 dalimi (dabar – Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai bei 2 dalis), atmetė registracijos paraišką.
5 2017 m. spalio 9 d. ieškovė, remdamasi Reglamento 2017/1001 66–68 straipsniais, dėl eksperto sprendimo pateikė apeliaciją EUIPO.
6 Po to, kai atsakydama į ieškovės pastabas Apeliacinė taryba paaiškino, jog apeliacinės tarybos gali remtis absoliučiu atmetimo pagrindu, kuris nebuvo nurodytas eksperto sprendime, su sąlyga, kad paisoma teisės į gynybą, 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) ji atmetė apeliaciją, remdamasi Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies f punktu, ir nurodė, kad žymuo, dėl kurio pateikta paraiška, prieštarauja viešajai tvarkai.
Šalių reikalavimai
7 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtas per administracinę procedūrą.
8 EUIPO Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
9 Ieškinį ieškovė grindžia dviem pagrindais, susijusiais, pirma, su Reglamento 2017/1001 71 straipsnio 1 dalies, siejamos su 95 straipsnio 1 dalimi, nuostatų pažeidimu ir, antra, su to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies f punkto ir 7 straipsnio 2 dalies pažeidimu.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento 2017/1001 71 straipsnio 1 dalies, siejamos su 95 straipsnio 1 dalimi, nuostatų pažeidimu
10 Ieškovės teigimu, iš jurisprudencijos matyti, kad pagal Reglamento 2017/1001 71 straipsnio 1 dalies, siejamos su 95 straipsnio 1 dalies pirmu sakiniu, nuostatas, vykstant Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos procedūrai, EUIPO privalo savo iniciatyva nurodyti šiai procedūrai svarbias faktines aplinkybes, įskaitant žymens, kurį prašoma įregistruoti kaip prekių ženklą, reikšmės vertinimą ir tai, kaip jį suvokia atitinkama visuomenė. Tačiau Apeliacinė taryba pažeidė šią pareigą, kuri laikytina iš nagrinėjamos nuostatos išplaukiančios rūpestingumo pareigos išraiška.
11 EUIPO ginčija ieškovės argumentus.
12 Pirmiausia reikia priminti, kad pagal Reglamento 2017/1001 71 straipsnio 1 dalį iš esmės išnagrinėjusi apeliaciją, pateiktą dėl vienos iš Reglamento 2017/1001 66 straipsnio 1 dalyje nurodytų instancijų sprendimo, Apeliacinė taryba „gali arba pasinaudoti <…> skyriaus, atsakingo už sprendimą, kuriam pateikta apeliacija, kompetencijai priklausančiais įgaliojimais, arba perduoti bylą tam skyriui nagrinėti toliau“. Reglamento 2017/1001 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad per procedūras EUIPO faktus nagrinėja savo iniciatyva.
13 Kaip teisingai nurodo ieškovė, iš jurisprudencijos matyti, kad, pirma, žymens, kurį prašoma įregistruoti, reikšmė ir tai, kaip jį supranta Europos Sąjungos visuomenė, neišvengiamai yra faktinės aplinkybės, kurias EUIPO turi nurodyti savo iniciatyva (2018 m. rugsėjo 25 d. Sprendimo Medisana / EUIPO (happy life), T‑457/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:599, 11 punktas) ir, antra, kad Reglamento 2017/1001 95 straipsnio 1 dalis yra rūpestingumo pareigos, pagal kurią kompetentinga institucija privalo rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti visas konkrečiam atveju svarbias faktines ir teisines aplinkybes, išraiška (žr. 2018 m. sausio 25 d. Sprendimo SilverTours / EUIPO (billiger-mietwagen.de), T‑866/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:32, 15 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Kadangi, trečia, ieškovė nurodo, jog Apeliacinė taryba neatsižvelgė į gerai žinomus faktus, reikia pažymėti, kad, pirma, ieškovas turi teisę pateikti Bendrajam Teismui dokumentus, kad paremtų arba užginčytų šiame teisme žinomo fakto tikslumą (žr. 2013 m. sausio 15 d. Sprendimo Gigabyte Technology / VRDT – Haskins (Gigabyte), T‑451/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:13, 22 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), ir, antra, plačiai žinomus faktus sudaro faktai, kuriuos gali žinoti kiekvienas asmuo arba kuriuos galima sužinoti iš paprastai prieinamų šaltinių (žr. 2015 m. vasario 10 d. Sprendimo Boehringer Ingelheim International / VRDT – Lehning entreprise (ANGIPAX), T‑368/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:81, 89 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
14 Ieškovės argumentai turi būti nagrinėjami atsižvelgiant būtent į šiuos principus.
15 Pirma, ieškovės nuomone, Apeliacinės tarybos vertinimas, visų pirma, pateiktas ginčijamo sprendimo 29 punkte yra klaidingas dėl to, kad ji nusprendė, jog prašomu įregistruoti žymeniu daroma nuoroda į „marihuanos lapo simbolį“ ir kad šis simbolis siejasi su psichotropiniu produktu. Tačiau plačiai žinoma, kad marihuana yra ne augalas, o psichoaktyvioji medžiaga, gaunama ne iš kanapių lapų, bet iš kanapių moteriškųjų augalų džiovintų žiedynų. Be to, veiklioji sudedamoji dalis tetrahidrokanabinolis (toliau – THC) yra tik viena iš 113 kanabinoidų, esančių Cannabis sativa moteriškųjų augalų žiedynuose. EUIPO neteikė reikšmės tam, kad THC sukeliamas psichotropinis poveikis susijęs tik su šios veikliosios sudedamosios dalies procentiniu kiekiu Cannabis sativa žiedynuose, o ne su šio augalo lapų, pavaizduotų prašomame įregistruoti žymenyje, turiniu. Taigi tai yra plačiai žinomi faktai, į kuriuos Apeliacinė taryba neatsižvelgė, todėl pažeidė Reglamento 2017/1001 95 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį ir 71 straipsnio 1 dalį.
16 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad tiesa, jog ginčijamo sprendimo 28 ir 29 punktuose yra žodžių junginys „marihuanos lapas“. Kaip atsakyme į ieškinį pripažįsta EUIPO, šis žodžių junginys netikslus, nes marihuana nėra augalo rūšis stricto sensu, todėl negali turėti lapų, ir kad iš tikrųjų šiuo žodžiu apibūdinama psichotropinė medžiaga, gauta iš kanapių moteriškųjų augalų žiedynų.
17 Vis dėlto ginčijamas sprendimas turi būti vertinamas kaip visuma. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad šio sprendimo 27 punkte Apeliacinė taryba nurodė, jog nagrinėjamą žymenį sudaro „dešimties kanapių lapų vaizdas“ ir kad „konkreti šio lapo forma žiniasklaidoje dažnai naudojama kaip marihuanos, kuri suprantama kaip psichoaktyvioji medžiaga, gaunama iš kanapių moteriškųjų augalų džiovintų žiedynų, simbolis“. Be to, ieškovė neginčija Apeliacinės tarybos išvados, kad „išskirtinė [kanapių] lapo forma žiniasklaidoje dažnai naudojama kaip marihuanos simbolis“. Todėl, atsižvelgiant į išsamų ir tikslų ginčijamo sprendimo 27 punkte pateiktą paaiškinimą, ieškovės identifikuotas netikslumas nereiškia, kad Apeliacinė taryba nepaisė pareigos savo iniciatyva nagrinėti faktus ir, konkrečiai kalbant, žymens, kurį prašoma įregistruoti, reikšmės, todėl minėtas netikslumas negali turėti įtakos minėto sprendimo teisėtumui.
18 Antra, ieškovė mano, kad Apeliacinės tarybos argumentai yra šališki, nes ji neatsižvelgė į kitą plačiai žinomą faktą, t. y. kad būtent sudėtyje esantis THC lemia, ar produktai, kuriuose yra kanapių, yra psichotropinio pobūdžio, ir kad marihuana išgaunama iš kanapių žiedynų, o ne iš lapų.
19 Vis dėlto šią argumentų grupę reikia atmesti kaip nepagrįstą, nes ginčijamo sprendimo 21 punkte Apeliacinė taryba nurodė, jog daugelyje Sąjungos valstybių narių kanapės laikomos neteisėta medžiaga tik tada, jei THC kiekis jose didesnis nei 0,2 %; šio sprendimo 23 punkte ji nurodė, kad minėta medžiaga gaunama iš kanapių moteriškųjų augalų žiedynų. Taigi Apeliacinė taryba aiškiai atsiejo kanapes, turinčias psichotropinį poveikį, ir kanapes, kurios tokio poveikio neturi, atsižvelgdama būtent į THC kiekį. Todėl, nors tai yra plačiai žinomas faktas, Apeliacinė taryba jį aiškiai nustatė.
20 Trečia, ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 29 ir 30 punktuose atliko vertinimą, kurio negalima laikyti nešališku, nes jame nurodoma tik tai, kaip ji pati suvokia žodinį elementą „cannabis“, ir jis susiejamas, pirma, su klaidingu lapų, pavaizduotų žymenyje, kurį prašoma įregistruoti kaip prekių ženklą, suvokimu (jie klaidingai laikomi neegzistuojančio augalo, t. y. marihuanos lapais), ir, antra, su geografine nuoroda „Amsterdam“.
21 Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad, kaip atsakyme į ieškinį teisingai nurodo EUIPO, lemiamas žymens prieštaravimo viešajai tvarkai vertinimo kriterijus yra atitinkamos visuomenės suvokimas apie prekių ženklą, kuris gali būti grindžiamas mokslo ar techniniu požiūriu netiksliomis apibrėžtimis, o tai reiškia, kad svarbus yra konkretus ir realus žymens suvokimas, neatsižvelgiant į vartotojo turimos informacijos išsamumą. Taigi, net jeigu mokslo požiūriu suvokimas yra neteisingas arba teisingas tik iš dalies, tai, kad kanapių lapo vaizdas atitinkamos visuomenės sąmonėje asocijuojasi su psichotropine medžiaga, yra būtent tai, ką tokiu atveju turi analizuoti Apeliacinė taryba, t. y. minėtos visuomenės suvokimą. Apeliacinė taryba padarė būtent taip; ir atsakyme į ieškinį, ir per posėdį EUIPO pabrėžė, kad „išskirtinė kanapių lapų forma žiniasklaidoje dažnai naudojama kaip marihuanos simbolis“. Akivaizdu, kad kalbama ne apie mokslo faktą, o apie atitinkamos visuomenės, kurios sąmonėje minėtas lapas tapo „žiniasklaidoje naudojamu marihuanos simboliu“, suvokimą. Todėl ši analizė jokiu būdu nėra šališka.
22 Ketvirta, ieškovė tvirtina, kad šališką ir nerūpestingą vertinimą galima įžvelgti ir ginčijamo sprendimo 29 punkte. Iš tikrųjų žodžiai „cannabis“, „kanapės“ ir angliškas žodis „hemp“ apibūdina kanapių augalą. Be to, kiti angliški žodžiai, būtent „store“ ir „amsterdam“, yra žymens, kurį prašoma įregistruoti kaip prekių ženklą, žodiniame elemente, o tai atitinka loginio ir ideomatinio tęstinumo reikalavimą bei siekį suteikti nagrinėjamam žymeniui kuo labiau tarptautinę reikšmę, nes anglų kalba yra pagrindinė pasaulio prekybos kalba. Taigi Apeliacinė taryba atliko šališką vertinimą, kai pažymėjo, kad nagrinėjamoms paslaugoms žymėti ieškovė galėjo naudoti kitą nei „cannabis“ terminą, pavyzdžiui, itališką žodį „canapa“ (kanapės) arba anglišką žodį „hemp“.
23 Priešingai, nei teigia ieškovė, Apeliacinės tarybos negalima kaltinti dėl to, kad ji pateikė šališkus argumentus. Šiuo atžvilgiu ieškovės kritikai, susijusiai su ginčijamo sprendimo 29 punkto antru sakiniu, negalima pritarti. Iš tiesų šiame sakinyje Apeliacinė taryba nurodė, kad ieškovė „galėjo“ papildyti nagrinėjamą žymenį kitais žodiniais elementais, kurie labiau tiktų pabrėžti maisto ir gėrimų, neturinčių THC, savybes, pavyzdžiui, žodžiu „canapa“ arba „hemp“, ir kad ji galėjo nenurodyti Amsterdamo arba marihuanos simbolio. Neatsižvelgiant į tai, ar žodžiai „cannabis“, „kanapės“ ir „hemp“ yra sinonimai, kaip, atrodo, nurodo ieškovė, reikia konstatuoti, kad ši Apeliacinės tarybos mintis yra tik obiter dictum, todėl negali daryti įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui (žr. šiuo klausimu 2018 m. kovo 9 d. Sprendimo Recordati Orphan Drugs / EUIPO – Laboratorios Normon (NORMOSANG), T‑103/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:126, 78 punktą). Iš tikrųjų Apeliacinė taryba neturėjo jokios pareigos nurodyti ieškovei alternatyvų, kuriomis galima būtų paneigti dėl nagrinėjamo žymens pateiktus prieštaravimus. Bet kuriuo atveju, priešingai, nei teigia ieškovė, šis obiter neatskleidžia jokio Apeliacinės tarybos šališkumo ar rūpestingumo trūkumo.
24 Galiausiai, penkta, ieškovė mano, kad žodžio „amsterdam“ pasirinkimas paprasčiausiai nurodo jos naudojamų kanapių kilmę bei šio Nyderlandų miesto stilių ir atmosferą, kurie ją įkvepia teikiant maitinimo paslaugas ir, be kita ko, įrengiant jos prekybos vietas. Apeliacinės tarybos tvirtinimas, kad dėl žymens, kurį prašoma įregistruoti kaip prekių ženklą, jos praduodamas visiškai teisėtas prekes vartotojai susietų su Amsterdamo „caffee shops“ parduodamomis medžiagomis, rodo šališką ir netikslų minėto žymens reikšmės vertinimą, ypač atsižvelgiant į didelį ir vis augantį įmonių, gaminančių maisto produktus ir gėrimus iš kanapių, ir parduotuvių, prekiaujančių tokiais produktais, skaičių.
25 Vis dėlto ieškovė klysta teigdama, kad Apeliacinės tarybos tvirtinimas, jog žodį „amsterdam“ atitinkama visuomenė suvokia kaip nurodantį Nyderlandų miestą, kuriame toleruojamas narkotikų vartojimas ir kuris garsėja jame esančiomis „coffee shops“ (ginčijamo sprendimo 27–29 punktai), yra šališkas. Atvirkščiai, Apeliacinė taryba rūpestingai ir nešališkai išnagrinėjo ieškovės pateiktus argumentus. Dėl aplinkybės, kad žodis „amsterdam“ gali būti siejamas ir su kitomis reikšmėmis, pavyzdžiui, tokiomis, kurias nurodė ieškovė, pakanka priminti, pirma, jog ieškovė neginčija, kad Amsterdamo miestas garsėja jame esančiomis „coffee shops“, kurioms leista prekiauti marihuana ir „space cakes“, ir, antra, kad pagal jurisprudenciją turi būti atsisakyta registruoti žymenį, jeigu dėl bent vienos iš galimų jo reikšmių taikytinas absoliutus atmetimo pagrindas (žr. 2018 m. gegužės 2 d. Sprendimo Alpine Welten Die Bergführer / EUIPO (ALPINEWELTEN Die Bergführer), T‑428/17, EU:T:2018:240, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
26 Priimdama ginčijamą sprendimą Apeliacinė taryba nepažeidė Reglamento 2017/1001 71 straipsnio 1 dalies ir 95 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl pirmąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.
Dėl antrojo pagrindo, susijusio su Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies f punkto ir 7 straipsnio 2 dalies pažeidimu
27 Ieškovė nurodo, kad Apeliacinė taryba suklydo, apibrėždama atitinkamą visuomenę, kaip tai buvo pažymėta per posėdį (žr. šio sprendimo 41 punktą), ir nustatydama, kaip minėta visuomenė suvoktų nagrinėjamą žymenį, ir kad prašomas įregistruoti prekių ženklas neprieštarauja viešajai tvarkai, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies f punktą ir 7 straipsnio 2 dalį.
28 EUIPO prieštarauja šiems tvirtinimams.
29 Primintina, kad pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies f punktą neregistruojami viešajai tvarkai arba nusistovėjusiems moralės principams prieštaraujantys prekių ženklai. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, 1 dalies nuostatos taikomos, net jeigu neregistravimo pagrindai galioja tiktai dalyje Sąjungos. Tam tikrais atvejais tokią dalį gali sudaryti viena valstybė narė (žr. 2011 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Couture Tech / VRDT (Sovietinio herbo vaizdas), T‑232/10, EU:T:2011:498, 22 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
30 Iš jurisprudencijos matyti, kad bendrasis interesas, kuriuo grindžiamas Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies f punkte numatytas absoliutus atmetimo pagrindas, yra neleisti registruoti žymenų, kurie, naudojami Sąjungos teritorijoje, pažeistų viešąją tvarką arba nusistovėjusius moralės principus (2011 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Sovietinio herbo vaizdas, T‑232/10, EU:T:2011:498, 29 punktas ir 2018 m. kovo 15 d. La Mafia Franchises / EUIPO – Italie (La Mafia SE SIENTA A LA MESA), T‑1/17, EU:T:2018:146, 25 punktas).
31 Tikrinimas, ar žymuo prieštarauja viešajai tvarkai arba nusistovėjusiems moralės principams, turi būti atliekamas atsižvelgiant į tai, kaip šį žymenį, naudojamą kaip prekių ženklą, suvokia atitinkama visuomenė, esanti Sąjungoje ar jos dalyje (2011 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Sovietinio herbo vaizdas, T‑232/10, EU:T:2011:498, 50 punktas ir 2012 m. kovo 9 d. Sprendimo Cortés del Valle López / VRDT (¡Que buenu ye! HIJOPUTA), T‑417/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:120, 12 punktas).
32 Vertinant, ar egzistuoja Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytas atmetimo pagrindas, negali būti remiamasi tos atitinkamos visuomenės dalies, kurios niekas nešokiruoja, supratimu ir tos visuomenės dalies, kuri gali labai lengvai įsižeisti, suvokimu; vertinimas turi būti grindžiamas protingo, vidutiniškai jautraus ir vidutiniškai tolerantiško asmens kriterijais (2012 m. kovo 9 d. Sprendimo Cortés del Valle López / VRDT (¡Que buenu ye! HIJOPUTA), T‑417/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:120, 21 punktas; 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Efag Trade Mark Company / VRDT (FICKEN LIQUORS), T‑54/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:593, 21 punktas ir 2017 m. spalio 11 d. Sprendimo Osho Lotus Commune / EUIPO – Osho International Foundation (OSHO), T‑670/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:716, 103 punktas).
33 Be to, kiek tai susiję su Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies f punkte numatytu atmetimo pagrindu, atitinkamos visuomenės negali sudaryti tik ta visuomenės dalis, kuriai tiesiogiai skirtos prekės ir paslaugos, kurioms prašoma registracijos. Iš tiesų reikia atsižvelgti į tai, kad žymenys, kuriems taikomas šis atsisakymo pagrindas, šokiruotų ne tik tą visuomenę, kuriai skirtos šiuo žymeniu žymimos prekės ir paslaugos, bet ir asmenis, kurie, nors jiems šios prekės ir paslaugos neskirtos, su šiuo žymeniu atsitiktinai susidurtų kasdieniame gyvenime (2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo FICKEN LIQUORS, T‑54/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:593, 22 punktas ir 2017 m. spalio 11 d. Sprendimo OSHO, T‑670/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:716, 104 punktas).
34 Taip pat reikia priminti, kad žymenys, kurie gali būti suvokiami kaip prieštaraujantys viešajai tvarkai arba nusistovėjusiems moralės principams, nėra tokie patys visose valstybėse narėse būtent dėl kalbinių, istorinių, socialinių ar kultūrinių priežasčių (žr. 2018 m. kovo 15 d. Sprendimo La Mafia SE SIENTA A LA MESA, T‑1/17, EU:T:2018:146, 28 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
35 Vadinasi, norint taikyti Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies f punkte numatytą absoliutų atmetimo pagrindą, reikia atsižvelgti ne tik į visoms Sąjungos valstybėms narėms bendras aplinkybes, bet ir į atskiroms valstybėms narėms būdingas ypatingas aplinkybes, galinčias daryti įtaką tokių valstybių teritorijoje esančios atitinkamos visuomenės suvokimui (2011 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Sovietinio herbo vaizdas, T‑232/10, EU:T:2011:498, 34 punktas ir 2018 m. kovo 15 d. Sprendimo La Mafia SE SIENTA A LA MESA, T‑1/17, EU:T:2018:146, 29 punktas).
36 Nagrinėjamu atveju žymuo, dėl kurio pateikta Europos Sąjungos prekių ženklo paraiška, pavaizduotas šio sprendimo 2 punkte, apima žodinį elementą, sudarytą iš žodžių „cannabis“, „store“ ir „amsterdam“, ir vaizdinį elementą, t. y. tris eiles stilizuotų žalių lapų, kurie atitinka įprastą kanapių lapo vaizdą, juodame fone, įrėmintame dviem fluorescentinės žalios spalvos apvadais, esančiais virš ir po motyvu. Trys nurodyti žodžiai taip pat susiję su nagrinėjamo žymens vaizdiniu aspektu, nes jie jame nurodyti didžiosiomis raidėmis, žodis „cannabis“ žymens centre pavaizduotas baltos spalvos raidėmis ir yra daug didesnis už kitus du, po juo esančius žodžius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad Apeliacinė taryba nepadarė klaidos, kai ginčijamo sprendimo 20 punkte nusprendė, jog žodinis elementas „cannabis“ dominuoja ir dėl jo užimamos vietos, ir dėl savo centrinės pozicijos žymenyje, dėl kurio pateikta prekių ženklo paraiška. Tai, beje, neginčijama.
37 Atsižvelgiant būtent į šiuos argumentus reikia nagrinėti ieškovės antrojo pagrindo abi dalis.
Dėl antrojo pagrindo pirmos dalies, susijusios su Apeliacinės tarybos klaidomis, padarytomis apibrėžiant atitinkamą visuomenę ir tai, kaip ji suvokia nagrinėjamą žymenį
38 Ieškovė tvirtina, kad nagrinėjamą žymenį sudaro žodžių junginys anglų kalba, kurį visose Sąjungos valstybėse narėse atitinkama visuomenė, kuri moka ir supranta anglų kalbą, suvoktų kaip nuorodą į pavadinimą, reiškiantį „kanapių (iš) Amsterdamo parduotuvė“. Žodis „cannabis“ nenurodo jokios neteisėtos narkotinės medžiagos; juo dabartinėse anglų ir italų kalbose apibūdinamos kanapės. Be to, Apeliacinė taryba neteikė pakankamai svarbos kitiems dviem anglų kalbos žodžiams „amsterdam“ ir „store“.
39 Taip pat Apeliacinė taryba nesirėmė protingo asmens, įprastai jautraus ir tolerantiško, kuris pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus, kriterijais. Todėl prekių ženklo paraiškoje nurodyto žymens suvokimo vertinimas yra klaidingas ir neatspindi kultūrinės ir socialinės kanapių ir jų naudojimo pramoniniais ir teisėtais tikslais koncepcijos evoliucijos Europoje, kuri matoma Sąjungos teisės aktuose. Be to, Apeliacinė taryba neanalizavo nagrinėjamo žymens įprasto naudojimo kontekste, t. y. maisto produktų arba gėrimų, kurių sudėtyje yra kanapių, teisėtos prekybos arba vartojimo ieškovės parduotuvėse kontekste.
40 Pirma, dėl klaidos, kurią apibrėždama atitinkamą visuomenę tariamai padarė Apeliacinė taryba, dėl klaidingo minėtos visuomenės suvokimo apie žymenį, dėl kurio pateikta prekių ženklo paraiška, vertinimo reikia nurodyti, kad Apeliacinė taryba sutiko su eksperto analize, jog nagrinėjamas žymuo apima anglų kalbos žodžius, ir ypatingą reikšmę teikė dominuojančiam lotyniškos kilmės žodžiui „cannabis“, plačiai naudojamam ir esamam ne tik anglų, bet ir kitose Sąjungos kalbose, pavyzdžiui, danų, vokiečių, ispanų, prancūzų, italų, vengrų, lenkų, portugalų, rumunų ir švedų kalbose; ši aplinkybė, kurią tik sustiprina minėtą žymenį sudarantys stilizuoti kanapių lapai, leido daryti išvadą, jog atitinkamą visuomenę sudaro ne tik angliškai kalbantys vartotojai, bet visi Sąjungos vartotojai, galintys suprasti žodžio „cannabis“ reikšmę, siejamą su šiuo vaizdiniu elementu.
41 Į klausimą, ar antrojo pagrindo pirmoje dalyje ieškovė siekė apibrėžti atitinkamą visuomenę kaip tik angliškai kalbančią visuomenę, per teismo posėdį ji atsakė neigiamai ir pripažino, kad minėta visuomenė turi būti suprantama plačiau. Ji nurodė mananti, kad referencinė visuomenė turi būti suprantama kaip visos Sąjungos visuomenė, gerai mokanti anglų kalbą. Šiuo klausimu, atsižvelgiant į visas žymens, dėl kurio pateikta prekių ženklo paraiška, savybes, reikia patvirtinti Apeliacinės tarybos atliktą vertinimą, nes minėtą žymenį sudaro bent du žodžiai, kuriuos gali suprasti ne tik angliškai kalbanti visuomenė, t. y. kaip pažymėjo Apeliacinė taryba, lotyniškos kilmės žodis „cannabis“ ir žodis „amsterdam“, reiškiantis tarptautiniu lygiu žinomą Nyderlandų miestą, ir kad, kaip teisingai nurodė Apeliacinė taryba, minėtame žymenyje esantis vaizdinis elementas gali būti atpažįstamas kaip žiniasklaidoje naudojamas marihuanos vaizdas.
42 Taigi, Apeliacinės tarybos atlikto patikrinimo, ar žymuo, dėl kurio pateikta registracijos paraiška, prieštarauja viešajai tvarkai, teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į angliškai kalbančią visuomenę, bet apskritai į Sąjungos visuomenę, nes, remiantis šio sprendimo 35 punkte nurodyta jurisprudencija, reikia atsižvelgti tiek į visoms Sąjungos valstybėms narėms bendras aplinkybes, tiek į atskiroms valstybėms narėms būdingas ypatingas aplinkybes, galinčias daryti įtaką atitinkamos visuomenės, esančios šių valstybių teritorijoje, suvokimui.
43 Antra, reikia pažymėti, kad remdamasi šia pirma dalimi ieškovė taip pat siekia nurodyti atitinkamos visuomenės sudėtį ir jos pastabumo lygį. Paklausta apie tai per teismo posėdį ji patikslino, kad atitinkamą visuomenę daugiausiai sudaro 20–30 metų jaunimas, greičiausiai žinantis visą prieinamą su kanapėmis susijusią informaciją. Ji nurodė, kad minėtos visuomenės nereikia skirstyti į visuomenę, esančią valstybių narių, kurių teisės aktais draudžiama iš kanapių gaunama psichotropinė medžiaga, teritorijoje, ir į visuomenę, esančią valstybių narių, kuriose teisės aktai ne tokie griežti, teritorijoje.
44 Šiuo klausimu neginčijama, kad prekių ženklo paraiškoje nurodytos prekės ir paslaugos skirtos vartotojams, todėl atitinkamą visuomenę sudaro plačioji Sąjungos visuomenė. Aišku, kad ji nebūtinai turi konkrečių mokslo ar techninių žinių, bendrai susijusių su narkotinėmis medžiagomis ir konkrečiai susijusių su iš kanapių gaunamomis narkotinėmis medžiagomis, net jei ši situacija gali skirtis atsižvelgiant į valstybes nares, kurių teritorijoje yra minėta visuomenė, ir ypač į diskusijas, galimai lėmusias teisės aktų, kuriais leidžiamas arba toleruojamas produktų, turinčių pakankamą kiekį THC, kad sukeltų psichotropinį poveikį, vartojimas gydymui arba pramogai.
45 Be to, kadangi ieškovė prekių ženklo paraiškoje nurodo kasdienio vartojimo prekes ir paslaugas, skirtas plačiajai visuomenei, neatsižvelgiant į amžių, nėra jokios pagrįstos priežasties, kaip per teismo posėdį teigė ieškovė, atitinkama visuomene laikyti tik 20‑30 metų jaunimo. Be to, reikia pridurti, kad, kaip teisingai pažymėjo EUIPO, kiek tai susiję būtent su Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies f punkto taikymu, atitinkamą visuomenę sudaro ne tik visuomenė, kuriai tiesiogiai skirtos prekės ir paslaugos, kurioms prašoma registracijos, bet ir visuomenė, sudaryta iš kitų asmenų, kurie, nors ir nesuinteresuoti minėtomis prekėmis ir paslaugomis, su šiuo žymeniu atsitiktinai susidurs kasdieniniame gyvenime (žr. šio sprendimo 33 punktą), o tai taip pat leidžia atmesti per posėdį ieškovės pateiktą tvirtinimą, kad minėtą visuomenę daugiausia sudaro 20–30 metų jaunimas.
46 Trečia, dėl atitinkamos visuomenės pastabumo lygio pažymėtina, kad nors tiesa, jog ginčijamame sprendime nėra aiškių paaiškinimų šiuo klausimu, iš jo matyti, kad Apeliacinė taryba neginčijo eksperto pateiktos apibrėžties, pagal kurią, kalbant apie kasdienio vartojimo prekes, kaip antai nurodytas prekių ženklo paraiškoje, šios prekės daugiausiai skirtos vidutiniam, pakankamai informuotam ir protingai pastabiam bei nuovokiam vartotojui (ginčijamo sprendimo 3 punktas), o tai iš esmės ir mutatis mutandis atitinka visuomenę, sudarytą iš protingų, vidutiniškai jautrių ir tolerantiškų asmenų, į kurią reikia atsižvelgti taikant Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies f punktą, remiantis šio sprendimo 32 punkte nurodyta jurisprudencija. Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamas prekes ir paslaugas, atitinkamos visuomenės ir jos pastabumo lygio apibrėžimas, kurį pateikė Apeliacinė taryba, nėra klaidingas.
47 Ketvirta, ieškovė kaltina Apeliacinę tarybą ir tuo, kad ši neatsižvelgė į kultūrinės ir socialinės kanapių ir jų naudojimo teisėtais tikslais koncepcijos evoliucijos Europoje vystymąsi, todėl neteisingai įvertino atitinkamos visuomenės suvokimą (ieškinio 40 punktas). Šiuo klausimu ji cituoja du reglamentus žemės ūkio srityje, susijusius su kanapių auginimu, t. y. 2017 m. vasario 15 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/1155, kuriuo dėl tikrinimo priemonių, susijusių su kanapių auginimu, iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 639/2014 ir tam tikros jo nuostatos dėl žalinimo išmokos, išmokos jauniesiems ūkininkams, kontroliuojantiems juridinį asmenį, savanoriškos susietosios paramos už vienetą sumos apskaičiavimo, teisių į išmokas dalių ir tam tikrų pranešimo reikalavimų, susijusių su vienkartinės išmokos už plotus sistema ir savanoriška susietąja parama, ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013 X priedas (OL L 167, 2017, p. 1), ir 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013, p. 608).
48 Šiuo klausimu svarbu pabrėžti, kad šiuo metu daug diskutuojama ir dėl iš kanapių gaunamų produktų, kurie dėl juose esančio THC kiekio nelaikytini narkotinėmis medžiagomis, vartojimo, ir dėl jų naudojimo gydymui ar pramogai tuo atveju, kai jie yra narkotinės medžiagos. Iš tikrųjų kai kuriuose valstybėse narėse teisės aktai šiuo klausimu jau pasikeitė arba keičiasi.
49 Vis dėlto, kaip Apeliacinė taryba teisingai nurodė ginčijamo sprendimo 21 punkte, „daugelyje Europos Sąjungos šalių (kaip pavyzdys pateikiamas neišsamus sąrašas): Bulgarijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Airijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje)“ produktai iš kanapių, kurių sudėtyje yra daugiau nei 0,2 % THC, laikomi neteisėtomis narkotinėmis medžiagomis.
50 Sąjungos teisėje nereglamentuojamas iš kanapių išgaunamų produktų, kurie laikytini narkotinėmis medžiagomis, vartojimas. Iš tiesų SESV 168 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nustatyta, kad Sąjunga papildo valstybių narių veiklą mažinant su narkotikais siejamą žalą sveikatai, taip pat plėtojant informavimą ir prevenciją. Reglamento Nr. 1307/2013 32 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad plotai, naudojami kanapėms auginti, laikomi reikalavimus atitinkančiais hektarais tik tuo atveju, jei auginamų veislių kanapėse THC kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,2 %. Deleguotuoju reglamentu 2017/1155 Komisija nustatė reglamentavimą, leidžiantį įgyvendinti šią nuostatą.
51 Iš to matyti, kad šiuo metu Sąjungoje nėra nei vientisos, nei dominuojančios tendencijos, susijusios su iš kanapių išgaunamų produktų, kuriuose THC kiekis viršija 0,2 %, teisėtu naudojimu ar vartojimu.
52 Tokiomis aplinkybėmis, viena vertus, šiuo atveju reikia konstatuoti, kad Apeliacinė taryba atsižvelgė į šio sprendimo 47 ir 48 punktuose aprašytus pokyčius ir teisės aktų leidybos, ir socialiniu lygiu, kai pažymėjo pripažintas teisėto kanapių naudojimo galimybes, kurioms taikomi itin griežti reikalavimai, ir kai priminė šį klausimą reglamentuojančius Sąjungos teisės aktus (ginčijamo sprendimo 11 punkto šešta ir dešimtos įtraukos ir 25 punktas). Kita vertus, Apeliacinė taryba taip pat teisingai atsižvelgė į tai, kad daugelio valstybių narių teisės aktuose buvo pripažinta, jog kanapių vartojimas yra neteisėtas, kai iš jų gaunamuose produktuose esančio THC kiekis viršija 0,2 %. Žymenys, kurie gali būti suprantami kaip prieštaraujantys viešajai tvarkai arba nusistovėjusiems moralės principams, nėra tokie patys visose valstybėse narėse būtent dėl kalbinių, istorinių, socialinių ar kultūrinių priežasčių (žr. 2018 m. kovo 15 d. Sprendimo La Mafia SE SIENTA A LA MESA, T‑1/17, EU:T:2018:146, 28 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi pagal jurisprudenciją Apeliacinė taryba rėmėsi šių valstybių narių teisės aktais, nes, taikant Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies f punktą, į šią informaciją atsižvelgiama ne dėl jų norminės vertės, bet kaip į faktinius įrodymus, leidžiančius įvertinti atitinkamos visuomenės, esančios atitinkamose valstybėse narėse, suvokimą (šiuo klausimu žr. 2011 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Sovietinio herbo vaizdas, T‑232/10, EU:T:2011:498, 37 punktą).
53 Galiausiai, penkta, ir kaip nurodo EUIPO, klausimas dėl realaus THC kiekio ieškovės parduodamose prekėse nesvarbus, nes vertinimas, kurį Apeliacinė taryba turėjo atlikti šiuo klausimu, turėjo nepriklausyti nuo ieškovės elgesio ir būti grindžiamas tik atitinkamos visuomenės suvokimu (šiuo klausimu žr. 2003 m. balandžio 9 d. Sprendimo Durferrit / VRDT – Kolene (NU-TRIDE), T‑224/01, EU:T:2003:107, 76 punktą ir 2005 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Sportwetten / VRDT – Inteir rtops Sportwetten (INTERTOPS), T‑140/02, EU:T:2005:312, 28 punktą).
54 Galiausiai klausimas, ar atitinkama visuomenė suvokia nagrinėjamą žymenį kaip nurodantį teisėtą kanapių naudojimą, kaip teigia ieškovė, ar, priešingai, kaip besisiejantį su kanapėmis kaip neteisėta narkotine medžiaga, kaip tai matyti iš ginčijamo sprendimo, yra antrojo pagrindo antros dalies dalykas ir bus nagrinėjamas vėliau.
55 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Apeliacinė taryba nepadarė klaidų, kuriomis ją ieškovė kaltina.
56 Taigi reikia atmesti antrojo pagrindo pirmą dalį kaip nepagrįstą.
Dėl antrojo pagrindo antros dalies, susijusios su tuo, kad prašomas įregistruoti žymuo neprieštarauja viešajai tvarkai
57 Pirma, ieškovės teigimu, žymeniu, kurį prašoma įregistruoti, nedaroma nuoroda į jokią neteisėtą narkotinę medžiagą. Net jei taip būtų, šios aplinkybės nepakaktų, kad būtų galima atsisakyti įregistruoti minėtą žymenį kaip Europos Sąjungos prekių ženklą. Iš tiesų paprastos ar tiesioginės nuorodos į neteisėtą produktą nepakanka, kad būtų pripažinta, jog prekių ženklo paraiška prieštarauja viešajai tvarkai. Dar reikia, kad nagrinėjamu žymeniu neteisėtos narkotinės medžiagos naudojimas arba vartojimas būtų skatinamas, subanalinamas ar jam būtų pritariama. Šiuo atveju prekių ženklo paraiškoje nurodytame žymenyje nėra jokio pavadinimo ir jis neturi jokios reikšmės, kuri, įprastai naudojant šioje paraiškoje nurodytas prekes ir paslaugas, skatintų, subanalintų ar išreikštų pritarimą neteisėtos narkotinės medžiagos naudojimui.
58 Antra, absoliutaus atmetimo pagrindo, kurį Apeliacinė taryba nurodė ieškovei, nepagrįstumas taip pat aiškiai išplaukia iš, pirma, prekių ženklo paraiškoje nurodytų prekių ir paslaugų ir, antra, narkotinių medžiagų, kaip antai marihuanos, kurios paprastai rūkomos, vartojimo būdų. Šiuo klausimu ieškovė remiasi 2009 m. kovo 20 d. Anuliavimo skyriaus sprendimu byloje 2665 C dėl paraiškos įregistruoti žymenį COCAINE kaip žodinį prekių ženklą 3, 25 ir 32 klasių prekėms, ir konkrečiai alui, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, kad nagrinėjamų prekių vartojimo būdas yra svarbus taikant Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies f punktą ir kad paprastas žalingas poveikis arba neigiamas įvaizdis, galintis išplaukti iš suvokimo apie prekių ženklą, nesvarbūs nustatant, ar jis prieštarauja viešajai tvarkai.
59 EUIPO prieštarauja šiems argumentams.
60 Pirma, reikia išnagrinėti, ar Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad prašomą įregistruoti žymenį kaip visumą atitinkama visuomenė suvoktų kaip nurodantį neteisėtas narkotines medžiagas.
61 Šiuo klausimu ginčijamo sprendimo 23 punkte Apeliacinė taryba priminė, kad pagal Bendrojo Teismo jurisprudenciją (2009 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Torresan / VRDT – Klosterbrauerei Weissenohe (CANNABIS), T‑234/06, EU:T:2009:448, 19 punktas) žodis „cannabis“ gali turėti tris reikšmes. Pirma, žodis „cannabis“ nurodo tekstilei naudojamą augalą, su kuriuo susijusios rinkos organizavimas Sąjungoje reglamentuojamas ir kurio kultivavimui taikomi labai griežti teisės aktai, pagal kuriuos THC kiekis negali viršyti 0,2 % ribos. Antra, žodis „cannabis“ reiškia narkotinę medžiagą, kuri šiuo metu draudžiama daugelyje valstybių narių. Trečia, jis žymi medžiagą, dėl kurios galimo terapinio naudojimo diskutuojama.
62 Tuo remdamasi ginčijamo sprendimo 24 punkte Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad, vadovaujantis ieškovės nuomone, šis žodis neturi būti automatiškai suprantamas kaip susijęs su narkotinėmis medžiagomis, nebent yra atitinkamų „kitų požymių“. Todėl Apeliacinė taryba tikrai atsižvelgė į tai, kad neteisėta medžiaga atitiko vieną iš žodžio „cannabis“ reikšmių, vadinasi, ieškovė negali pagrįstai teigti, kad šiuo klausimu ji neatsižvelgė „plačiai žinomą faktą“, jog THC, t. y. psichoaktyvioji medžiaga, yra tik vienas iš kanapėse esančių kanabinoidų, ir į tai, kad ši medžiaga neteisėta tampa tik kai viršijamas tam tikras jos kiekis.
63 Taigi, norint atsakyti į pirmąjį ieškovės argumentą, reikia nustatyti, ar manydama, kad yra „kitų požymių“, įrodančių, jog atitinkama visuomenė prašomą įregistruoti žymenį susietų su neteisėta narkotine medžiaga, o tai ieškovė ginčija, t. y. žodžiai „amsterdam“ ir „store“ bei stilizuotas kanapių lapų vaizdas, Apeliacinė taryba padarė vertinimo klaidą.
64 Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad, be kita ko, reikia apibrėžti atitinkamos visuomenės suvokimą, atsižvelgiant į visus žymens, dėl kurio pateikta prekių ženklo paraiška, elementus (ginčijamo sprendimo 26 ir 27 punktai). Ji nusprendė, jog dėl to, kad nagrinėjamame žymenyje yra stilizuotas kanapių lapo vaizdas, kuris žiniasklaidoje naudojamas kaip marihuanos simbolis, ir žodis „amsterdam“, kuriuo nurodoma, jog Amsterdamo mieste yra daug prekybos vietų, kuriose galima įsigyti iš kanapių gautos narkotinės medžiagos, nes Nyderlanduose prekyba šia medžiaga tam tikromis sąlygomis leidžiama, labai tikėtina, kad šios bylos aplinkybėmis vartotojas žodį „cannabis“ aiškintų kaip nuorodą į narkotinę medžiagą, kuri yra neteisėta „daugelyje Europos Sąjungos šalių“ (žr. šio sprendimo 49 punktą).
65 Reikia pritarti tokiam aiškinimui, ypač dėl to, kad žymenyje, dėl kurio pateikta prekių ženklo paraiška, yra žodis „store“, paprastai reiškiantis „krautuvėlė“ ar „parduotuvė“, todėl minėtą žymenį, kurio dominuojantis elementas yra „cannabis“ (žr. šio sprendimo 36 punktą), atitinkama angliškai kalbanti visuomenė suvoktų kaip reiškiantį „kanapių parduotuvė Amsterdame“, o atitinkama angliškai nekalbanti visuomenė jį suprastų kaip reiškiantį „kanapės Amsterdame“, o tai abiem atvejais, kartu su kanapių lapų vaizdu, kuris žiniasklaidoje naudojamas kaip marihuanos simbolis, daro aiškią ir vienareikšmę aliuziją į narkotinę medžiagą, kuria ten prekiaujama. Todėl minėta visuomenė gali tikėtis, kad ieškovės prekės ir paslaugos atitinka tokioje parduotuvėje siūlomas prekes ir paslaugas.
66 Ieškovės paaiškinimai, kad žodis „amsterdam“ žymi kanapių, kurias ji naudoja gamindama savo prekes, kilmę ir Amsterdamo miestui būdingą gyvenimo stilių ir atmosferą, nepaneigia šios analizės. Iš tiesų pats pirmasis atitinkamos visuomenės suvokimas, susidūrus su žodžiais „amsterdam“ ir „cannabis“, susietais su žiniasklaidoje naudojamu marihuanos simboliu, nebūtų toks, nes Nyderlandai, visų pirma šis miestas, yra žinomi dėl to, kad juose buvo priimti teisės aktai, pagal kuriuos tam tikromis sąlygomis leidžiamas šios narkotinės medžiagos naudojimas.
67 Neįtikina ir argumentai, kad stilizuotas kanapių lapo motyvas naudojamas visuose kanapes naudojančiuose pramonės sektoriuose, be kita ko, tekstilės ir farmacijos sektoriuose. Iš tikrųjų Apeliacinė taryba savo išvadą, kaip atitinkama visuomenė suvoktų stilizuotą kanapių lapo motyvą, grindė ne atskirai vertinamu minėtu motyvu, bet nagrinėjamą žymenį sudarančių skirtingų elementų junginiu, aiškiai lėmusiu išvadą, Apeliacinės tarybos pateiktą ginčijamo sprendimo 29 punkte, kad ieškovė, net jei ir nenorėdama, atkreipė dėmesį į kanapes kaip į narkotinę medžiagą.
68 Nors ieškovė vis dėlto tvirtina, kad prekių ženklo paraiškoje nurodytos prekės ir paslaugos neturi nieko bendra su Amsterdame esančiomis „coffee shop“ tipo įstaigomis (ieškinio 31 punktas) ir kad jos parduodamų prekių vartojimo būdai skiriasi nuo paprastai rūkomų narkotinių medžiagų vartojimo būdų (ieškinio 53 punktas), reikia dar kartą priminti, kad iš visų Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies punktų matyti, kad jie susiję su žymeniui, dėl kurio pateikta prekių ženklo paraiška, būdingomis savybėmis, o ne su asmens, kuris yra prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo, elgesiu (2003 m. balandžio 9 d. Sprendimo NU-TRIDE, T‑224/01, EU:T:2003:107, 76 punktas; 2005 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo INTERTOPS, T‑140/02, EU:T:2005:312, 28 punktas ir 2018 m. kovo 15 d. Sprendimo La Mafia SE SIENTA A LA MESA, T‑1/17, EU:T:2018:146, 40 punktas). Bet kuriuo atveju neginčijama, kad kanapės, kaip narkotinė medžiaga, taip pat gali būti naudojamos gėrimuose arba maisto produktuose, pavyzdžiui, pyraguose, o tai atitinka tam tikras prekių ženklo paraiškoje nurodytas prekes.
69 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, jog nagrinėjamą žymenį kaip visumą atitinkama visuomenė suvoktų kaip nuorodą į daugelyje valstybių narių draudžiamą narkotinę medžiagą.
70 Antra, reikia išnagrinėti, ar prašomas įregistruoti žymuo prieštarauja viešajai tvarkai, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies f punktą, siejamą su to paties reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, nes buvo nurodyta, jog Apeliacinė taryba rėmėsi šiuo absoliučiu atsisakymo registruoti pagrindu.
71 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Reglamente 2017/1001 nėra sąvokos „viešoji tvarka“ apibrėžties. Tokiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į dabartinę Sąjungos teisę, aprašytą šio sprendimo 50 punkte, ir į minėto reglamento 7 straipsnio 2 dalies formuluotę, pagal kurią to paties straipsnio 1 dalis taikoma net jei neregistravimo pagrindai galioja tiktai dalyje Sąjungos, darytina išvada, kad Sąjungos teisė nenustato vienodos vertybių sistemos ir ja pripažįstama, kad viešosios tvarkos reikalavimai skirtingose šalyse ir skirtingais laikmečiais gali skirtis, nes valstybės narės iš esmės gali laisvai nustatyti šių reikalavimų turinį pagal savo nacionalinius poreikius. Nors viešosios tvarkos reikalavimas negali apimti ekonominių interesų ar paprastos socialinio pobūdžio problemų, kurias kelia kiekvienas įstatymo pažeidimas, prevencijos, jis gali apimti įvairių interesų, kuriuos atitinkama valstybė narė laiko pagrindiniais savo vertybių sistemoje, apsaugą (pagal analogiją žr. generalinio advokato Saugmandsgaard Øe išvados sujungtose bylose K. ir H. (Teisė gyventi šalyje ir įtarimai dėl karo nusikaltimų), C‑331/16 ir C‑366/16, EU:C:2017:973, 60 ir 63 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
72 Konkrečiai dėl šios nuostatos aiškinimo taikant Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies f punktą generalinis advokatas M. Bobek savo išvados, pateiktos byloje Constantin Film Produktion / EUIPO (C‑240/18 P, EU:C:2019:553), 76 punkte nurodė, kad viešoji tvarka yra atitinkamų viešosios valdžios institucijų apibrėžiama norminė vertybių ir tikslų vizija, kuri puoselėjama dabar ir bus puoselėjama ateityje, t. y. perspektyviai. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad viešoji tvarka yra viešųjų reguliavimo institucijų valios, kiek tai susiję su teisės normomis, kurių visuomenė turi laikytis, išraiška.
73 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovė iš esmės pagrįstai teigia, kad bet koks prieštaravimas įstatymui nebūtinai prilygsta prieštaravimui viešajai tvarkai, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies f punktą, siejamą su minėto reglamento 7 straipsnio 2 dalimi. Dar reikia, kad šis prieštaravimas turėtų įtakos interesams, kuriuos atitinkama valstybė narė ar valstybės narės laiko svarbiais pagal jų pačių vertybių sistemas.
74 Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad valstybėse narėse, kuriose iš kanapių gautų narkotinių medžiagų vartojimas ir naudojimas yra draudžiamas, kova su jų plitimu yra ypač jautri, o tai atitinka visuomenės sveikatos tikslą, kuriuo siekiama kovoti su tokios medžiagos kenksmingu poveikiu. Šiuo draudimu siekiama apsaugoti interesus, kuriuos šios valstybės narės laiko esminiais pagal jų pačių vertybių sistemas, todėl minėtos medžiagos vartojimui ir naudojimui taikoma tvarka patenka į sąvoką „viešoji tvarka“, kaip ji suprantama pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies f punktą, siejamą su šio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi.
75 Be to, šių esminių interesų apsaugos svarba pabrėžiama SESV 83 straipsnyje, pagal kurį neteisėta prekyba narkotikais yra viena iš ypač sunkių tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimų sričių, dėl kurių numatyta, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas turi imtis veiksmų, ir SESV 168 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje, pagal kurią Sąjunga papildo valstybių narių veiklą mažinant su narkotikais siejamą žalą sveikatai, taip pat plėtojant informavimą ir prevenciją.
76 Taigi tikrindama, ar nagrinėjamas žymuo prieštarauja viešajai tvarkai visų Sąjungos vartotojų, suprantančių jo reikšmę, atveju, ir atsižvelgdama į tai, kad šių asmenų suvokimas yra susijęs su šio sprendimo 74 ir 75 punktuose nurodytu kontekstu, Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad nagrinėjamas žymuo, kurį atitinkama visuomenė suvoktų kaip nuorodą, jog prekių ženklo paraiškoje ieškovės nurodytuose maisto produktuose ir gėrimuose bei su jais susijusiose paslaugose yra narkotinių medžiagų, kurios neteisėtos daugelyje valstybių narių, prieštarauja viešajai tvarkai, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies f punktą, siejamą su minėto reglamento 7 straipsnio 2 dalimi.
77 Ieškovė negali paneigti šios išvados teigdama, kad Apeliacinė taryba neišnagrinėjo, ar, be kita ko, nagrinėjamu žymeniu skatinamas, subanalinamas neteisėtos narkotinės medžiagos naudojimas arba išreiškiamas pritarimas jam. To, kad atitinkama visuomenė suvokia šį žymenį kaip nuorodą, jog prekių ženklo paraiškoje ieškovės nurodytuose maisto produktuose ir gėrimuose bei su jais susijusiose paslaugose yra narkotinių medžiagų, kurios neteisėtos daugelyje valstybių narių, pakanka, kad būtų galima padaryti išvadą, jog jis prieštarauja viešajai tvarkai, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies f punktą, siejamą su minėto reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, kaip teisingai konstatavo Apeliacinė taryba, atsižvelgdama į esminius interesus, nurodytus šio sprendimo 74 ir 75 punktuose. Bet kuriuo atveju, kadangi viena iš prekių ženklo funkcijų yra nurodyti prekės ar paslaugos kilmę, kad vartotojas, kuris įsigyja prekių ženklu pažymėtą prekę arba paslaugą, vėliau galėtų pakartoti savo pasirinkimą, jeigu patirtis buvo teigiama, arba pasirinkti kitą prekę ar paslaugą, jeigu ji buvo neigiama (žr. 2003 m. kovo 5 d. Sprendimo Alcon / VRDT – dr. Robert Winzer Pharma (BSS), T‑237/01, EU:T:2003:54, 48 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), šis žymuo tiek, kiek jis suvokiamas taip, kaip aprašyta pirmiau, netiesiogiai, bet neišvengiamai skatina pirkti tokias prekes ir paslaugas arba bent jau subanalina jų vartojimą.
78 Galiausiai ieškovė taip pat negali paneigti šios išvados, remdamasi tuo, kad yra Europos Sąjungos prekių ženklų, kuriuose yra tokių žodžių, kaip „cannabis“ arba „kokainas“.
79 Šiuo klausimu ieškovė remiasi 2009 m. kovo 20 d. Anuliavimo skyriaus sprendimu, susijusiu su paraiška įregistruoti žymenį COCAINE kaip žodinį prekių ženklą (žr. šio sprendimo 58 punktą); be to, per posėdį ji taip pat nurodė savo prekių ženklo CANNABIS STORE AMSTERDAM ORIGINAL AMSTERDAM paraišką, dėl kurios ekspertas neseniai atšaukė savo prieštaravimus. Vis dėlto iš jurisprudencijos matyti, kad nuorodos į sprendimus, kuriuos EUIPO priėmė kaip pirmoji instancija, neturėtų saistyti nei EUIPO apeliacinių tarybų, nei a fortiori Sąjungos teismo (2018 m. sausio 25 d. Sprendimo Brunner / EUIPO – CBM (H HOLY HAFERL HAFERL SHOE COUTURE), T‑367/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:28, 103 punktas). Konkrečiai kalbant, su Reglamento 2017/1001 30 konstatuojamojoje dalyje ir 66–71 punktuose apibrėžta Apeliacinės tarybos vykdoma kontrole būtų nesuderinama riboti jos kompetenciją, įpareigojant ją laikytis EUIPO pirmosios instancijos organų sprendimų (žr. 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo Battelle Memorial Institute / EUIPO (HEATCOAT), T‑469/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:302, 52 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), todėl ieškovė neturėtų veiksmingai remtis minėtais sprendimais.
80 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Apeliacinė taryba nepažeidė susijusių Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies f punkto ir 7 straipsnio 2 dalies nuostatų. Taigi reikia atmesti antrąjį pagrindą, todėl ir visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
81 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal EUIPO pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Santa Conte bylinėjimosi išlaidas.
Tomljenović | Marcoulli | Kornezov |
Paskelbta 2019 m. gruodžio 12 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.