Language of document : ECLI:EU:C:2014:25

Byla C‑355/12

Nintendo Co. Ltd ir kt.

prieš

PC Box Srl

ir

9Net Srl

(Tribunale di Milano prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Direktyva 2001/29/EB – Autorių teisės ir gretutinės teisės informacinėje visuomenėje – Sąvoka „techninės apsaugos priemonės“ – Apsauginis įtaisas – Papildomi apsaugoti įrenginiai ir gaminiai – Panašūs kitų įmonių papildomi įrenginiai, gaminiai ar sudedamosios dalys – Bet kokios sąveikos tarp jų pašalinimas – Šių techninių apsaugos priemonių apimtis – Reikšmingumas“

Santrauka – 2014 m. sausio 23 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1.        Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2001/29 – Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas – Taikymo sritis – Kompiuterių programos – Įtraukimas – Sąlyga – Paties autoriaus intelektinės kūrybos išraiška

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 1 straipsnio 1 dalis)

2.        Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2001/29 – Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas – Veiksmingos techninės apsaugos priemonės – Sąvoka – Atpažinimo įtaisas, integruotas iš dalies į laikmeną, kurioje yra apsaugotas kūrinys, o iš dalies į nešiojamuosius įtaisus arba pultus, skirtus prieigai prie šių kūrinių ir jų naudojimui užtikrinti – Įtraukimas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 9 konstatuojamoji dalis, 2–4 ir 6 straipsniai)

3.        Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2001/29 – Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas – Veiksmingos techninės apsaugos priemonės – Atpažinimo įtaisas, integruotas iš dalies į laikmeną, kurioje yra apsaugotas kūrinys, o iš dalies į nešiojamuosius įtaisus arba pultus, skirtus prieigai prie šių kūrinių ir jų naudojimui užtikrinti – Proporcingumo principo paisymas – Vertinimo kriterijai

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 48 konstatuojamoji dalis ir 6 straipsnis)

1.        Iš Direktyvos 2001/29 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 1 straipsnio 1 dalies matyti, kad šia direktyva reglamentuojama autorių teisių ir gretutinių teisių teisinė apsauga, kuri autorių atveju apima išimtines teises į jų kūrinius. Tokie kūriniai, kaip antai kompiuterių programos, yra saugomi autorių teisių, tik jei jie yra originalūs, kitaip tariant, yra paties autoriaus intelekto kūriniai. Dėl kūrinio dalių reikia pažymėti, kad Direktyvoje 2001/29 nėra nieko, kas rodytų, jog šioms dalims yra taikomas kitoks režimas nei visam kūriniui. Iš to išplaukia, kad jos yra saugomos autorių teisių, jeigu, kaip tokios, prisideda prie viso kūrinio originalumo.

Šio teiginio nepaneigia aplinkybė, jog Direktyva 2009/24 dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos, palyginti su Direktyva 2001/29, yra lex specialis. Iš tiesų, pagal Direktyvos 2009/24 1 straipsnio 1 dalį ja suteikiama apsauga apima tik kompiuterių programas. Pažymėtina, kad, vaizdo žaidimai yra kompleksinė įranga, kurią sudaro ne tik kompiuterių programa, bet ir grafiniai bei garso elementai, kurie, nors ir užkoduoti informatikos kalba, turi savarankišką kūrybinę vertę, pasireiškiančią ne vien šiuo užkodavimu. Tiek, kiek vaizdo žaidimo sudedamosios dalys, nagrinėjamu atveju – šie grafiniai ir garso elementai, prisideda prie kūrinio originalumo, jie yra saugomi autorių teisių kartu su visu kūriniu pagal Direktyva 2001/29 nustatytą sistemą.

(žr. 21–23 straipsnius)

2.        Direktyvos 2001/29 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 6 straipsniu valstybės narės įpareigojamos nustatyti tinkamą teisinę apsaugą nuo bet kokių veiksmingų techninių apsaugos priemonių šalinimo ar vengimo, kurios šio straipsnio 3 dalyje apibrėžiamos kaip bet kokia technologija, įtaisas ar sudedamoji dalis, kurie normaliai veikdami turi paskirtį užkirsti kelią veiksmams, atliekamiems su kūriniais ar kitais saugomais objektais, kurių neleidžia įstatymų numatytų autorių teisių ar teisių, gretutinių autorių teisėms, turėtojai arba Direktyvos 96/9 dėl duomenų bazių teisinės apsaugos III skyriuje nustatytos sui generis teisės turėtojai, arba riboti šiuos veiksmus.

Kadangi, kaip matyti iš Direktyvos 2001/29 2–4 straipsnių, šie veiksmai apima kūrinių atgaminimą, viešą paskelbimą ir jų padarymą viešai prieinamų, taip pat kūrinių originalo ar kopijų platinimą, šios direktyvos 6 straipsnyje nurodyta teisinė apsauga taikoma tik siekiant apsaugoti tą teisių turėtoją nuo veiksmų, kuriems reikalingas jo leidimas.

Šiuo atžvilgiu šioje direktyvoje nėra nuostatų, kurios leistų manyti, jog jos 6 straipsnio 3 dalyje nenurodomos techninės apsaugos priemonės, kurios iš dalies integruotos į fizines žaidimų laikmenas, o iš dalies – į pultus, ir reikalauja jų tarpusavio sąveikos.

Iš šios nuostatos matyti, kad sąvoka „veiksmingos techninės apsaugos priemonės“ apibrėžta plačiai ir apima priėjimo kontrolės arba apsaugos proceso, pvz., kodavimo, elementų perstatymo arba kitos kūrinio ar saugomo objekto transformacijos arba kopijų kontrolės mechanizmo, taikymą. Be to, tokia apibrėžtis atitinka pagrindinį Direktyvos 2001/29 tikslą, kuris, kaip matyti iš jos 9 konstatuojamosios dalies, yra užtikrinti aukšto lygio, visų pirma, autorių apsaugą, kuri yra labai svarbi intelektinei kūrybai.

Tokiomis aplinkybėmis, Direktyva 2001/29 turi būti aiškinama taip, kad sąvoka „veiksmingos techninės apsaugos priemonės“ pagal šios direktyvos 6 straipsnio 3 dalį gali apimti technines apsaugos priemones, kurios iš esmės apima atpažinimo įtaiso integravimą ne tik į laikmeną, kurioje yra apsaugotas kūrinys, kaip antai vaizdo žaidimas, kad šis būtų apsaugotas nuo veiksmų, kurių neleidžia autoriaus teisių turėtojas, bet ir į nešiojamuosius įtaisus arba pultus, skirtus prieigai prie šių žaidimų ir jų naudojimui užtikrinti.

(žr. 24–27, 37 punktus ir rezoliucinę dalį)

3.        Direktyvos 2001/29 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 6 straipsnyje nurodyta teisine apsauga nuo veiksmų, kurių neleidžia autoriaus teisių turėtojas, pagal direktyvos 6 straipsnio 2 dalį, aiškinamą atsižvelgiant į jos 48 konstatuojamąją dalį, turi būti paisoma proporcingumo principo ir neturėtų būti uždrausti tokie įtaisai arba tokios veiklos rūšys, kurios turi komerciniu atžvilgiu svarbią paskirtį arba panaudojimą, nesusijusius su techninės apsaugos šalinimu ir vengimu.

Taigi, ši teisinė apsauga suteikiama tik tokioms techninėms apsaugos priemonėms, kuriomis siekiama užkirsti kelią su kūriniais atliekamiems veiksmams, kurių neleidžia autorių teisių turėtojas, kaip antai kūrinių atgaminimas, viešas paskelbimas ir jų padarymas viešai prieinamų, taip pat kūrinių originalo ar kopijų platinimas, arba juos pašalinti. Šios priemonės turi būti tinkamos šiam tikslui pasiekti ir neturi viršyti to, kas šiuo tikslu būtina.

Kiek tai susiję su techninėmis apsaugos priemonėmis, kurios iš esmės apima atpažinimo įtaiso integravimą ne tik į laikmeną, kurioje yra apsaugotas kūrinys, kaip antai vaizdo žaidimas, kad šis būtų apsaugotas nuo veiksmų, kurių neleidžia autoriaus teisių turėtojas, bet ir į nešiojamuosius įtaisus arba pultus, skirtus prieigai prie šių žaidimų ir jų naudojimui užtikrinti, nacionalinis teismas turi patikrinti, ar taikant kitas priemones arba pultuose neįdiegtas priemones būtų mažiau trukdoma tretiesiems asmenims atlikti veiksmus arba šie veiksmai būtų mažiau ribojami ir vis tiek užtikrinama panaši teisių turėtojo teisių apsauga. Tam tikslinga atsižvelgti visų pirma į įvairių techninių apsaugos priemonių sąnaudas, į jų įgyvendinimo techninius ir praktinius aspektus, taip pat į šių įvairių rūšių techninių apsaugos priemonių veiksmingumo (jis vis dėlto neturi būti absoliutus) teisių turėtojo teisių apsaugos požiūriu palyginimą. Minėtas teismas taip pat turi išnagrinėti įtaisų, gaminių ar sudedamųjų dalių, galinčių pašalinti šias technines apsaugos priemones ar jų išvengti, tikslą. Šiuo atžvilgiu ypatingą reikšmę, nelygu, kokios konkrečios aplinkybės, turės įrodymai apie faktinį trečiųjų asmenų naudojimąsi jais. Nacionalinis teismas gali, be kita ko, išnagrinėti, kaip dažnai šie įtaisai, gaminiai ar sudedamosios dalys faktiškai naudojami nepaisant autoriaus teisių ir kaip dažnai šie įtaisai naudojami tokiais tikslais, kuriais autorių teisės nepažeidžiamos.

(žr. 30, 31, 38 punktus ir rezoliucinę dalį)