Language of document :

2023 m. rugpjūčio 22 d. Bundesverwaltungsgericht (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje ÖBB-Infrastruktur AG ir WESTbahn Management GmbH

(Byla C-538/23, ÖBB-Infrastruktur ir WESTBahn Management)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesverwaltungsgericht

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjos: ÖBB-Infrastruktur AG, WESTbahn Management GmbH

Atsakovė: Schienen-Control Kommission

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar Sąjungos teisė, visų pirma Direktyvos 2012/34/ES1 32 straipsnis, turi būti aiškinama taip, kad valstybė narė turi ex ante patvirtinti rinkos antkainius iki atitinkamo tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpio, kuriam prašoma nustatyti rinkos antkainius, pradžios (ar bent iki jo pabaigos), ar ji gali rinkos antkainius patvirtinti ir ex post, pasibaigus atitinkamam tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui (jei reikia, po kelerių metų)? Ar valstybės narės rinkos antkainių patvirtinimas pagal Direktyvos 2012/34/ES 32 straipsnį turi būti suprantamas kaip teisiškai privalomas patvirtinimas?

2.    Ar Sąjungos teisė, visų pirma Direktyvos 2012/34/ES 32 straipsnio 1 ir 6 dalys, siejamos su 27 straipsnio 4 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad chronologine tvarka rinkos antkainiai (pasikeitus esminiams elementams) pirmiausia turi būti paskelbti tinklo nuostatuose (jei reikia, gavus patvirtinimą), o valstybė narė turi juos patvirtinti tik po to, kai jie bus paskelbti? Ar esminių elementų pasikeitimas pagal Direktyvos 2012/34/ES 32 straipsnio 6 dalį atsiranda jau tada, kai pakeičiamas „tik“ rinkos antkainių dydis, palyginti su praėjusių metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu?

3.    Jei į antrojo klausimo pirmą sakinį būtų atsakyta teigiamai, ar Sąjungos teisė, visų pirma Direktyvos 2012/34/ES 32 straipsnio 1 ir 6 dalys, siejamos su 27 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir Direktyvos 2012/34/ES IV priedo 2 punktu, atsižvelgiant į Direktyvos 2012/34/ES 34 konstatuojamojoje dalyje nustatytą skaidrumo ir planavimo nuspėjamumo reikalavimą, turi būti aiškinama taip, kad valstybė narė negali patvirtinti rinkos antkainių, jei tinklo nuostatuose atitinkamam tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui (kuriam šie rinkos antkainiai buvo prašomi patvirtinti) nebuvo paskelbtas pačių rinkos antkainių dydis? Šiuose tinklo nuostatuose buvo paskelbtas tik bendras mokestis už nuvažiuotą traukinių linijos kilometrą (kaip mokesčių už išlaidas, tiesiogiai patirtas dėl traukinio eksploatavimo pagal Direktyvos 2012/34/ES 31 straipsnio 3 dalį, ir rinkos antkainių pagal Direktyvos 2012/34/ES 32 straipsnį suma) kiekvienam rinkos segmentui; todėl geležinkelio įmonės iš šių tinklo nuostatų negalėjo nustatyti nei mokesčių už „tiesiogines išlaidas“ (kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2012/34/ES 31 straipsnio 3 dalį, siejamą su Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/9091 2 straipsnio 1 punktu), nei rinkos antkainių kiekvienam rinkos segmentui pagal Direktyvos 2012/34/ES 32 straipsnį.

4.    Jei į antrojo klausimo pirmą sakinį būtų atsakyta teigiamai, ar Sąjungos teisė, visų pirma Direktyvos 2012/34/ES 32 straipsnio 1 ir 6 dalys, siejamos su 27 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgiant į Direktyvos 2012/34/ES 34 konstatuojamojoje dalyje nustatytą skaidrumo ir planavimo nuspėjamumo reikalavimą, turi būti aiškinama taip, kad tinklo nuostatuose paskelbti rinkos antkainiai atitinkamam tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui yra privalomi valstybei narei atliekant patvirtinimą? Ar šis privalomumas reiškia, kad valstybė narė negali patvirtinti didesnių rinkos antkainių kiekvienam rinkos segmentui nei paskelbti atitinkamuose tinklo nuostatuose? O gal privaloma tik tai, kad patvirtinti bendri mokesčiai (t. y. mokesčiai už „tiesiogines išlaidas“ pagal Direktyvos 2012/34/ES 31 straipsnio 3 dalį, siejamą su Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/909 2 straipsnio 1 punktu, ir rinkos antkainiai pagal Direktyvos 2012/34/ES 32 straipsnį) negali būti didesni už paskelbtus tinklo nuostatuose, o patys rinkos antkainiai gali būti patvirtinti didesni už paskelbtus tinklo nuostatuose? Ar valstybei narei iš pradžių pateikto prašymo patvirtinti rinkos antkainius atžvilgiu taip pat taikomas privalomumas dėl dydžio ir, jei taip, kokiu būdu (neleidžiama didinti, neleidžiama toliau mažinti)? Ar yra kitų privalomumo formų?

5.    Ar Sąjungos teisė, visų pirma Direktyvos 2012/34/ES 32 straipsnio 1 dalis, turi būti aiškinama taip, kad siekiant nustatyti, ar rinkos antkainiai iš esmės yra leistini (išskyrus tikrintiną tinkamumą rinkai), t. y. siekiant visiškai padengti infrastruktūros valdytojo išlaidas, nebūtina remtis geležinkelių infrastruktūros valdytojui valstybės narės nustatytomis bendromis gautinomis pajamomis (toliau – gautinos pajamos), kurias sudaro mokesčių už tiesiogiai dėl traukinių eksploatavimo patirtas išlaidas pagal Direktyvos 2012/34/ES 31 straipsnio 3 dalį ir rinkos antkainių pagal Direktyvos 2012/34/ES 32 straipsnio 1 dalį suma, tačiau būtina apskaičiuoti ir nustatyti visiškai padengiamas išlaidas, kad remiantis šiomis išlaidomis būtų galima įvertinti, ar galima patvirtinti rinkos antkainius ir, jei taip, kokia apimtimi? Ar nustatant principinį rinkos antkainių leistinumą (išskyrus tikrintiną tinkamumą rinkai) taip pat reikia atsižvelgti į geležinkelių infrastruktūros įmonei valstybės narės teikiamas valstybės subsidijas ir, jei taip, kokia forma tai turi būti daroma? Jei taikytina, ar šios valstybės subsidijos turi būti išskaičiuojamos iš išlaidų, reikalingų joms visiškai padengti (kartu su mokesčiais už tiesiogiai dėl traukinių eksploatavimo patiriamas išlaidas)? Ar šiomis aplinkybėmis Sąjungos teisė, visų pirma Direktyvos 2012/34/ES 32 straipsnio 1 dalis, siejama su 8 straipsnio 4 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad, neskaitant mokesčių už tiesiogiai dėl traukinių eksploatavimo patiriamas išlaidas ir visų valstybės subsidijų, į kurias bet kuriuo atveju reikia atsižvelgti, valstybė narė turi nustatyti ir vertindama, ar rinkos antkainiai yra leistini, įtraukti visas kitas papildomas pajamas, kurias geležinkelių infrastruktūros įmonė gavo iš kitos ekonominės veiklos, ir visas negrąžintinas pajamas, kurias ji gavo iš privačių šaltinių, ir, jei taip, kokia forma tai turi būti padaryta, jei reikia, lygiai taip pat išskaičiuojant jas iš išlaidų, kurias reikia visiškai padengti? Ar į šį vertinimą turi būti įtraukti kiti geležinkelių infrastruktūros įmonės taikomi mokesčiai – pavyzdžiui, mokesčiai už naudojimąsi keleivių peronais („stoties mokesčiai“) ir mokesčiai už naudojimąsi elektros energijos tiekimo įrenginiais traukos srovei užtikrinti, – taip pat kitos geležinkelių infrastruktūros įmonės komercinės pozicijos?

____________

1 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL L 343, 2012, p. 32).

1 2015 m. birželio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/909 dėl išlaidų, kurios tiesiogiai patiriamos dėl traukinių eksploatavimo, apskaičiavimo tvarkos (OL L 148, 2015, p. 17).