Byla C‑283/11

Sky Österreich GmbH

prieš

Österreichischer Rundfunk

(Bundeskommunikationssenat prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Direktyva 2010/13/ES – Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimas – 15 straipsnio 6 dalis – Galiojimas – Didelės visuomeninės svarbos renginiai, kurie yra televizijos programų transliavimo išimtinių teisių objektas – Transliuotojų teisė turėti prieigą prie tokių renginių, siekiant parengti trumpus naujienų pranešimus – Galimos kompensacijos išimtinių teisių turėtojui ribojimas kompensuojant tik papildomas sąnaudas, patirtas teikiant tokią prieigą – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 16 ir 17 straipsniai – Proporcingumas“

Santrauka – 2013 m. sausio 22 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

1.        Prejudiciniai klausimai – Kreipimasis į Teisingumo Teismą – Nacionalinis teismas, kaip jis suprantamas pagal SESV 267 straipsnį – Sąvoka – „Bundeskommunikationssenat“ – Įtraukimas

(SESV 267 straipsnis)

2.        Pagrindinės teisės – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – Nuosavybės teisė – Taikymo sritis – Įgytą teisinę padėtį lemiančios teisės – Sąvoka – Išimtinės televizijos programų transliavimo teisės, įgytos pagal sutartį po to, kai įsigaliojo Direktyva 2007/65 – Teisė reikalauti kompensacijos, viršijančios direktyvoje nustatytą ribą – Neįtraukimas

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 1 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/65)

3.        Laisvė teikti paslaugas – Televizijos programų transliavimas – Direktyva 2010/13 – Išimtinės teisės ir trumpi naujienų pranešimai – Transliuotojų teisė turėti prieigą prie didelės visuomeninės svarbos renginių – Televizijos programų transliavimo išimtinių teisių turėtojų laisvės užsiimti verslu ribojimas – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnio pažeidimas – Nebuvimas

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11, 16 straipsniai ir 52 straipsnio 1 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13 15 straipsnio 6 dalis)

1.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 26–29 punktus)

2.        Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 1 dalies teikiama apsauga taikoma ne komerciniams interesams ar galimybėms, kurių kintamas pobūdis priskiriamas prie ekonominės veiklos esmės, o turtinėms teisėms, atsižvelgiant į teisinę sistemą lemiančioms įgytą teisinę padėtį, leidžiančią jų turėtojui savarankiškai jomis naudotis savo paties naudai.

Šiuo aspektu išimtinės televizijos programų transliavimo teisės turi būti laikomos ne paprastais komerciniais interesais ar galimybėmis, o turtinėmis teisėmis, nes jos transliuotojams suteikiamos atlygintinai pagal sutarties nuostatą, leidžiant jiems išimtinai transliuoti tam tikrus renginius, o tai lemia, kad kiti transliuotojai negali transliuoti šių renginių.

Tačiau ūkio subjektas, pagal sutartį įgijęs televizijos programų transliavimo išimtines teises jau po to, kai 2007 m. gruodžio 19 d. įsigaliojo Direktyva 2007/65, iš dalies keičianti Direktyvą 89/552 dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo, pagal Sąjungos teisę negali pagrįstai remtis įgyta teisine padėtimi, kad, priešingai tam, kas numatyta Direktyvoje 2007/65 kaip privaloma, galėtų reikalauti kompensacijos, viršijančios papildomas sąnaudas, tiesiogiai patirtas teikiant prieigą prie signalo. Taigi valstybės narės jau privalėjo perkelti šią direktyvą ir galėjo tai padaryti bet kuriuo momentu, tačiau bet kuriuo atveju būtinai ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 19 d.

Tokiomis aplinkybėmis išimtinių transliavimo teisių, susijusių su didelės visuomeninės svarbos renginiais, turėtojas negali remtis Chartijos 17 straipsnio 1 dalies teikiama apsauga.

(žr. 34, 35, 38–40 punktus)

3.        Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnis Direktyvos 2010/13 dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo 15 straipsnio 6 dalies, pagal kurią televizijos programų transliavimo išimtinių teisių turėtojas privalo bet kuriam kitam Sąjungoje įsteigtam transliuotojui leisti parengti trumpus naujienų pranešimus ir negali reikalauti kompensacijos, viršijančios papildomas sąnaudas, tiesiogiai patirtas teikiant prieigą prie signalo, galiojimui įtakos neturi.

Žinoma, 15 straipsnio 6 dalis yra kišimasis į televizijos programų transliavimo išimtinių teisių turėtojų laisvę užsiimti verslu.

Tačiau laisvė užsiimti verslu nėra absoliuti ir turi būti vertinama atsižvelgiant į jos socialinę funkciją. Jai gali būti taikomos įvairios viešosios valdžios priemonės, kuriomis dėl bendrojo intereso gali būti ribojamas ekonominės veiklos vykdymas. Kitas šios aplinkybės aspektas yra tas, kad reikia įgyvendinti proporcingumo principą, kaip numatyta Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į Chartijos 11 straipsnyje užtikrinamos pagrindinės laisvės gauti informaciją, žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo apsaugos bei jos 16 straipsnyje užtikrinamos laisvės užsiimti verslu apsaugos svarbą, Sąjungos teisės aktų leidėjas gali priimti tokias teisės normas, kaip antai numatytos Direktyvos 2010/13 15 straipsnyje, kuriose įtvirtinti laisvės užsiimti verslu ribojimai, ir, atsižvelgdamas į būtinybę rasti atitinkamų teisių ir interesų pusiausvyrą, teikti pirmenybę visuomenės galimybei susipažinti su informacija, o ne laisvei sudaryti sutartį.

Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos teisės aktų leidėjas pagrįstai gali nustatyti televizijos programų transliavimo išimtinių teisių turėtojų laisvės užsiimti verslu ribojimus, kurie įtvirtinti Direktyvos 2010/13 15 straipsnio 6 dalyje, ir teigti, kad iš šios nuostatos kylantys nepatogumai nėra neproporcingi ja siekiamiems tikslams ir kad jais sukuriama tinkama nagrinėjamų skirtingų pagrindinių teisių ir laisvių pusiausvyra.

(žr. 44–47, 66–68 punktus ir rezoliucinę dalį)