TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. balandžio 23 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Žemės ūkis – Reglamentas (EB) Nr. 1/2005 – Gyvūnų apsauga juos vežant – Ilga kelionė iš valstybės narės į trečiąją šalį – 14 straipsnio 1 dalis – Su kelionės žurnalu susijęs tikrinimas, kurį turi atlikti išvykimo vietos kompetentinga institucija prieš ilgas keliones – Šios nuostatos taikymas kelionės daliai už Europos Sąjungos teritorijos ribų – Minėtame reglamente įtvirtintų teisės normų taikymas šiai kelionės daliai“
Byloje C‑424/13
dėl Bayerischer Verwaltungsgerichtshof (Vokietija) 2013 m. liepos 2 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2013 m. liepos 25 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Zuchtvieh-Export GmbH
prieš
Stadt Kempten,
dalyvaujant
Landesanwaltschaft Bayern,
TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas T. von Danwitz, teisėjai C. Vajda, A. Rosas, E. Juhász ir D. Šváby (pranešėjas),
generalinis advokatas Y. Bot,
posėdžio sekretorius I. Illéssy, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. liepos 10 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Zuchtvieh-Export GmbH, atstovaujamos Rechtsanwälte C. Winterhoff ir A. Wolowski,
– Stadt Kempten, atstovaujamo N. Briechle,
– Landesanwaltschaft Bayern, atstovaujamos R. Käß,
– Lietuvos vyriausybės, atstovaujamos D. Kriaučiūno ir V. Čepaitės,
– Europos Komisijos, atstovaujamos F. Erlbacher, H. Kranenborg ir B. Eggers,
susipažinęs su 2014 m. rugsėjo 11 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičiančio direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97 (OL L 3, 2005, p. 1), išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Zuchtvieh‑Export GmbH (toliau – Zuchtvieh‑Export) ir Stadt Kempten (Kempteno miestas, Vokietija) ginčą dėl pastarojo sprendimo, kuriuo jis, kaip išvykimo vietos kompetentinga institucija, atsisakė atlikti muitinės formalumus dėl galvijų siuntos, kuri turėjo būti gabenama kelių transporto priemonėmis iš Kempteno (Vokietija) į Andižaną (Uzbekija).
Teisinis pagrindas
3 Reglamente Nr. 1/2005 yra, be kita ko, tokios konstatuojamosios dalys:
„(1) Sutarties Protokole dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės reikalaujama, kad Bendrija ir valstybės narės, kurdamos ir įgyvendindamos žemės ūkio bei transporto politiką, tinkamai atsižvelgtų į gyvūnų gerovės reikalavimus.
<…>
(5) Gyvūnų gerovės labui būtina kiek įmanoma riboti gyvūnų, tarp jų ir skerstinų, vežimą tolimais atstumais.
<…>
(11) Tam, kad šis reglamentas būtų nuosekliai ir veiksmingai taikomas visoje Bendrijoje, laikantis pagrindinių jo principų, pagal kuriuos gyvūnai neturi būti vežami taip, kad jie galėtų susižaloti ar smarkiai kentėti, būtina priimti išsamias nuostatas, atitinkančias ypatingus dėl įvairių vežimo būdų atsirandančius poreikius. Tokios išsamios nuostatos turėtų būti aiškinamos ir taikomos pagal minėtus principus ir laiku atnaujinamos, vos tik, ypač iš naujausių mokslinių pranešimų, paaiškėja, kad jos nebeatitinka nurodytų principų, taikomų ypatingoms rūšims ar vežimo būdams.
<…>“
4 Reglamento Nr. 1/2005 1 straipsnyje, kuriame apibrėžta šio reglamento taikymo sritis, nustatyta:
„1. Šis reglamentas taikomas gyvų stuburinių gyvūnų vežimui Bendrijoje, taip pat ir į Bendrijos muitų teritoriją įvežamų arba iš jos išvežamų siuntų konkretiems tikrinimams, kuriuos atlieka pareigūnai.
2. 3 ir 27 straipsnių nuostatos taikomos tik:
a) gyvūnų vežimui, kai juos veža ūkininkai, naudodami žemės ūkio paskirties transportą arba jiems priklausančias transporto priemones, tais atvejais, kai dėl geografinių aplinkybių būtinas sezoninis tam tikrų rūšių gyvūnų pervežimas į naujas ganyklas;
b) gyvūnų vežimui, kai ūkininkai veža nuosavus gyvūnus nuosavomis transporto priemonėmis ne didesniu kaip 50 km atstumu nuo jų laikymo vietos.
<…>“
5 Šio reglamento 2 straipsnyje pateikiami, be kita ko, tokie apibrėžimai:
„<…>
d) „pasienio kontrolės postas“ – tai bet koks kontrolės postas, kuris pagal [1991 m. liepos 15 d. Tarybos] direktyvos 91/496/EEB [nustatančios gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinio patikrinimo organizavimo principus ir iš dalies pakeičiančios direktyvas 89/662/EEB, 90/425/EEB ir 90/675/EEB (OL L 268, p. 56; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 12 t., p. 58),] 6 straipsnio nuostatas buvo paskirtas ir patvirtintas gyvūnų, įvežamų iš trečiųjų šalių, veterinariniam tikrinimui Bendrijos pasienyje atlikti;
<…>
f) „kompetentinga institucija“ – tai centrinė valstybės narės institucija, turinti teisę tikrinti gyvūnų gerovę, arba kita institucija, kuriai buvo suteikti tokie įgaliojimai;
<…>
h) „kontrolės postai“ – tai kontrolės postai kaip numatyta [1997 m. birželio 25 d. Tarybos] reglamente (EB) Nr. 1255/97 [dėl Bendrijoje sustojimo punktams taikomų kriterijų ir iš dalies keičiančiame Direktyvos 91/628/EEB priede nurodytą maršruto planą (OL L 174, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 21 t., p. 174)];
i) „išvežimo punktas“ – tai pasienio kontrolės postas arba kitokia valstybės narės nustatyta vieta, pro kurią išvežami gyvūnai iš Bendrijos muitų teritorijos;
j) „kelionė“ – tai visa vežimo operacija nuo išvykimo vietos iki paskirties vietos, įskaitant gyvūnų iškrovimą, įkurdinimą ir pakrovimą tarpiniuose kelionės punktuose;
<…>
m) „ilga kelionė“ – tai kelionė, trunkanti ilgiau kaip 8 valandas nuo tada, kai pajudėjo pirmasis siuntos gyvūnas;
<…>
s) „paskirties vieta“ – tai vieta, kurioje gyvūnas iškraunamas iš transporto priemonės ir
i) įkurdinamas ne mažiau kaip 48 valandoms iki išvykimo; arba
ii) paskerdžiamas;
t) „poilsio arba perkrovimo vieta“ – tai bet koks sustojimas kelionės metu, bet ne paskirties vietoje, taip pat ir toji vieta, kur keičiama transporto priemonė, gyvūnus perkraunant arba neperkraunant;
<…>
w) „vežimas“ – tai gyvūnų judėjimas viena ar keliomis transporto priemonėmis, taip pat ir susijusių operacijų metu, įskaitant pakrovimą, iškrovimą, perkrovimą ir poilsį, kol gyvūnai galutinai iškraunami paskirties vietoje;
<…>“
6 Remiantis Reglamento Nr. 1/2005 3 straipsniu „Bendrosios gyvūnų vežimo sąlygos“:
„Gyvūnus leidžiama vežti arba perduoti vežti tik taip, kad jie nesusižalotų ir nepatirtų didelių kančių.
Be to, būtina laikytis tokių sąlygų:
a) iš anksto imtasi visų būtinų priemonių kelionei sutrumpinti ir gyvūnų poreikiams kelionės metus [metu] patenkinti;
b) gyvūnai tinkami vežti;
c) transporto priemonės taip suprojektuotos, pagamintos, prižiūrimos ir naudojamos, kad gyvūnai išvengtų sužalojimų bei kančių ir būtų užtikrintas jų saugumas;
<…>
e) gyvūnų laikytojai yra apmokyti arba pakankamai kompetentingi ir atlieka savo pareigas, nenaudodami jėgos ar kitų metodų, galinčių be reikalo įbauginti gyvūnus, juos sužaloti ar priversti kentėti;
f) į paskirties vietą vežama nedelsiant, o gyvūnų gerovės sąlygos nuolat tikrinamos ir deramai palaikomos;
g) gyvūnams pagal jų dydį ir planuojamos kelionės pobūdį skiriama pakankamo ploto ir aukščio erdvė;
h) atitinkamais laiko intervalais gyvūnai girdomi bei šeriami ir gali ilsėtis, o vandens ir pašarų kokybė bei kiekis atitinka jų rūšį ir dydį.“
7 Reglamento Nr. 1/2005 5 straipsnyje „Numatomi įsipareigojimai vežant gyvūnus“ nustatyta:
„<…>
3. Organizatoriai užtikrina, kad kiekvienos kelionės metu:
a) dėl nepakankamo įvairių kelionės atkarpų koordinavimo nepablogės gyvūnų gerovė; ir bus atsižvelgiama į oro sąlygas <…>
<…>
4. Veždami naminius arklinių šeimos gyvūnus, išskyrus registruotus naminius arklinių šeimos gyvūnus, ir naminius galvijus, avis, ožkas ir kiaules [(toliau – atitinkami gyvūnai)] tolimais nuotoliais tarp valstybių narių bei trečiosiose šalyse [ir į trečiąsias šalis bei iš jų], vežėjai ir organizatoriai privalo laikytis II priede nurodytų kelionės žurnalo nuostatų.“
8 Remiantis šio reglamento 6 straipsnio 3 ir 4 dalimis:
„3. Vežėjai veža gyvūnus, laikydamiesi I priede nustatytų techninių taisyklių.
4. Vežėjai patiki gyvūnų priežiūrą tiems darbuotojams, kurie buvo apmokyti pagal atitinkamas I ir II priedų nuostatas.“
9 Reglamento Nr. 1/2005 8 straipsnio 2 dalyje numatyta:
„Laikytojai patikrina visus gyvūnus atvykimo arba paskirties vietoje ir nustato, ar gyvūnai buvo ar yra vežami tolimais atstumais tarp valstybių narių bei trečiosiose šalyse [ir į trečiąsias šalis bei iš jų]. Jei [atitinkami gyvūnai] keliauja ilgai, laikytojai privalo laikytis II priedo nuostatų, taikomų kelionės žurnalui.“
10 Šio reglamento 14 straipsnis pavadintas „Tikrinimai ir kitos su kelionės žurnalu susijusios priemonės, kurių imasi kompetentinga institucija prieš ilgas keliones“. Jo 1 dalis suformuluota taip:
„Tais atvejais, kai ilgų kelionių tarp valstybių narių bei trečiosiose šalyse [ir į trečiąsias šalis bei iš jų] metu vežami [atitinkami gyvūnai], išvykimo vietos kompetentinga institucija privalo
a) atlikti atitinkamus tikrinimus, norėdama įsitikinti, kad:
i) kelionės žurnale nurodyti vežėjai turi atitinkamas [atitinkamus] galiojančius vežėjo leidimus, ilgoms kelionėms naudojamų transporto priemonių galiojančius patvirtinimo pažymėjimus ir galiojančius vairuotojų bei palydovų kompetencijos pažymėjimus;
ii) organizatoriaus pateiktas kelionės žurnalas atitinka tikrovę ir [leidžia manyti, kad vežimas atitinka] šio reglamento nuostatas;
b) jei a punkte minimo tikrinimo rezultatai yra nepatenkinami, pareikalauti, kad organizatorius pakeistų planuojamą ilgą kelionę, kad ji atitiktų šio reglamento nuostatas;
c) jei a punkte minimos patikros rezultatai yra patenkinami, kompetentinga institucija užantspauduoja kelionės žurnalą;
d) naudodamasi [1990 m. birželio 26 d. Tarybos] direktyvos 90/425/EEB [dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (OL L 224, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 10 t., p. 138)] 20 straipsnyje minima keitimosi informacija sistema, kuo greičiau pateikti paskirties vietos, išvykimo punkto arba kontrolės posto kompetentingai institucijai smulkią informaciją apie planuojamas ilgas keliones, nurodytas kelionės žurnale.“
11 To paties reglamento 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta:
„Jei ilga kelionė vykdoma tarp valstybių narių bei trečiosiose šalyse [trečiųjų šalių], I priedo I skyriuje minimas gyvūnų tinkamumo vežti tikrinimas atliekamas prieš kraunant išvykimo vietoje kaip atitinkamuose Bendrijos veterinarijos teisės aktuose nustatyto gyvūnų sveikatos tikrinimo dalis, laikantis tuose teisės aktuose nustatytų terminų.“
12 Reglamento Nr. 1/2005 21 straipsnyje reglamentuojami „[p]atikrinimai išvežimo punktuose ir pasienio kontrolės postuose“. Jis suformuluotas taip:
„1. <…> [K]ai gyvūnai perduodami vežti išvežimo punktuose ar pasienio kontrolės postuose, valstybių narių įgaliotieji veterinarijos gydytojai tikrina, ar vežami gyvūnai atitinka šio reglamento reikalavimus [ar gyvūnai vežami laikantis šio reglamento nuostatų] ir ypač ar:
a) vežėjai pateikė galiojančio leidimo kopiją <…>;
b) [atitinkamus gyvūnus] vežančių kelių transporto priemonių vairuotojai ir palydovai pateikė galiojantį kompetencijos pažymėjimą <…>;
c) gyvūnai gali tęsti kelionę;
d) transporto priemonė, kuria gyvūnai turi tęsti kelionę, atitinka I priedo II skyriaus ir, jei taikoma, VI skyriaus reikalavimus;
e) eksporto atveju vežėjai pateikė įrodymų, kad kelionė iš išvykimo vietos į pirmojo iškrovimo vietą galutinės paskirties [vietos] šalyje atitinka bet kurį V priede paminėtą tarptautinį susitarimą, taikomą atitinkamoje trečiojoje šalyje;
f) [atitinkami gyvūnai] buvo ar turi būti vežami labai tolimais atstumais.
2. Jei [atitinkami gyvūnai] vežami tolimais atstumais, išvežimo punktų ir pasienio kontrolės postų įgaliotieji veterinarijos gydytojai turi atlikti ir užregistruoti II priede 3 skirsnyje kelionės žurnale [II priede nurodyto kelionės žurnalo 3 skirsnyje] „Paskirties vieta“ nurodytus patikrinimus. Įrašus apie tokius patikrinimus ir 1 dalyje nurodytą patikrinimą kompetentinga institucija saugo mažiausiai trejus metus nuo patikrinimų dienos <…>
3. Kompetentingai institucijai nusprendus, kad gyvūnai negali tęsti kelionės, būtina juos iškrauti, pagirdyti, pašerti ir leisti jiems pailsėti.“
13 Reglamento Nr. 1/2005 I priedo V skyriuje įtvirtintos girdymo ir šėrimo intervalų, kelionės trukmės ir poilsio laiko taisyklės. Pagal šio skyriaus 1.4 punkto d papunktį ir 1.5 punktą galvijus vežant transporto priemonėmis tolimais atstumais, po 14 valandų kelionės reikia suteikti bent 1 valandą poilsio laiko, per kurį jie turi būti pagirdyti ir prireikus pašerti ir kuriam pasibaigus juos leidžiama vežti toliau ne ilgiau kaip 14 valandų, po kurių gyvūnai turi būti iškrauti, pašerti ir pagirdyti, leidžiant jiems pailsėti mažiausiai 24 valandas.
14 Šio reglamento II priede įtvirtintos nuostatos dėl kelionės žurnalo, kurių pagal minėto reglamento 5 straipsnio 4 dalį privalo laikytis vežėjai ir organizatoriai veždami atitinkamus gyvūnus tolimais atstumais tarp valstybių narių ir iš trečiųjų šalių bei į jas. Šį žurnalą sudaro penki skirsniai, susiję atitinkamai su kelionės planavimu, išvykimo vieta, paskirties vieta, vežėjo deklaracija dėl faktinio maršruto, poilsio, perkrovimo, išvežimo punktų ir per kelionę sužeistų ar nugaišusių gyvūnų, taip pat su galimais pranešimais apie reikalavimų neatitikimus. Šiame priede, be kita ko, yra tokios nuostatos:
„<…>
3. Organizatorius privalo:
<…>
b) užtikrinti, kad išvykimo vietos kompetentingai institucijai, likus dviem dienoms iki išvykimo, bus pateikta kelionės žurnalo 1 skirsnio tinkamai užpildyta, išskyrus veterinarijos pažymėjimo numerį, pasirašyta kopija, kaip numatyta tokios institucijos;
c) vykdyti visus kompetentingos institucijos nurodymus, duotus pagal 14 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas;
d) užtikrinti, kad kelionės žurnalas yra antspauduotas pagal 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus;
e) užtikrinti, kad kelionės žurnalas vežamas kartu su gyvūnais iki paskirties vietos arba eksportuojant gyvūnus į trečiąją šalį, bent iki išvykimo punkto.
4. Išvykimo vietos laikytojai ir, jei paskirties vieta yra Bendrijos teritorijoje, paskirties vietos laikytojai privalo užpildyti ir pasirašyti atitinkamus kelionės žurnalo skirsnius. Jie kuo greičiau informuoja kompetentingą instituciją apie bet kokius nukrypimus nuo šio reglamento nuostatų, pasinaudodami pavyzdine forma.
<…>
7. Jei gyvūnai eksportuojami į trečiąją šalį, vežėjai išvykimo punkte atiduoda kelionės žurnalą įgaliotajam veterinarijos gydytojui.
Tuo atveju, kai eksportuojami gyvi galvijai gaunant grąžinamąsias išmokas, pildyti 3 skirsnį neprivaloma, jei pagal žemės ūkio teisės aktus reikalaujama pateikti ataskaitą.
8. 3 kelionės žurnalo skirsnyje nurodytas vežėjas privalo saugoti:
a) užpildyto kelionės žurnalo kopiją;
<…>
Dokumentai, nurodyti <...>, per mėnesį nuo jų užpildymo pateikiami vežėjo leidimą išdavusiai kompetentingai institucijai ir išvykimo vietos kompetentingai institucijai, šiai pareikalavus, o vežėjas saugo šiuos dokumentus ne trumpiau kaip trejus metus nuo patikrinimo dienos.
Ne vėliau kaip per mėnesį nuo kelionės pabaigos a punkte minimi dokumentai grąžinami išvykimo vietos kompetentingai institucijai, jei vežant nebuvo naudojamos 6 straipsnio 9 dalyje nurodytos [navigacijos] sistemos. <...>“
15 Reglamento Nr. 1/2005 II priedo priedėlyje pateiktos įvairių kelionės žurnalo skirsnių pavyzdinės formos. Pirmajame iš šių skirsnių, pavadintame „Planavimas“, nurodytos visos skiltys, tarp kurių yra skiltys, susijusios su numatoma bendra kelionės trukme (2 skiltis), išvykimo vieta, šalimi, data ir laiku (3.1–3.3 skiltys), paskirties vieta ir šalimi, taip pat atvykimo data ir laiku (4.1–4.3 skiltys), gyvūnų rūšimis ir skaičiumi (5.1 ir 5.2 skiltys), apytiksliu bendruoju siuntos svoriu ir šiai siuntai skirtu plotu (5.4 ir 5.5 skiltys), poilsio vietų sąrašu, atvykimo į jas data ir laiku bei poilsio trukme (6.1–6.3 skiltys), taip pat kelionės organizatoriaus pareiškimu, kad jis ėmėsi tinkamų priemonių gyvūnų gerovei užtikrinti visos šios kelionės metu pagal Reglamento Nr. 1/2005 nuostatas.
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
16 Zuchtvieh‑Export užsakė du krovininius automobilius, siekdama 62 galvijus iš Kempteno per Lenkiją, Baltarusiją, Rusiją ir Kazachstaną nuvežti į Andižaną; viso maršruto ilgis – 7 000 km. Šis vežimas turėjo būti vykdomas nuo 2012 m. balandžio 23 d. iki 2012 m. gegužės 2 d. Tai buvo eksportas, dėl kurio neprašoma skirti eksporto grąžinamųjų išmokų.
17 Kelionės žurnalo, pateikto su prašymu atlikti muitinės formalumus, 1 skirsnio 6 skiltyje Brestas (Baltarusija) ir Karaganda (Kazachstanas) buvo nurodyti kaip vienintelės poilsio ir perkrovimo vietos kelionės atkarpoje, esančioje atitinkamų trečiųjų šalių teritorijoje; kiekvienoje iš šių vietų buvo numatytas 24 valandų poilsis, o numatoma kelionės tarp jų trukmė – 146 valandos. Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad vežant tarp minėtų vietų buvo numatytos pertraukos, per kurias gyvūnai turėjo būti pašerti ir pagirdyti, tačiau neiškrauti. Paskutinė kelionės atkarpa tarp Karagandos ir Andižano turėjo tęstis dar 29 valandas.
18 2012 m. sausio 30 d. sprendimu Stadt Kempten atsisakė atlikti muitinės formalumus, susijusius su atitinkama galvijų siunta, reikalaudamas planuojamą kelionę pakeisti taip, kad ir kelionės atkarpa atitinkamų trečiųjų šalių teritorijoje nuo Bresto iki Andižano atitiktų Reglamento Nr. 1/2005 nuostatas, o to, atsižvelgiant į minėto kelionės žurnalo 1 skirsnyje nurodytus planavimo duomenis, nebuvo.
19 Be prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris buvo atmestas, Zuchtvieh‑Export pateikė skundą dėl šio Stadt Kempten sprendimo; jį Bayerischer Verwaltungsgerichtshof (Bavarijos vyriausiasis administracinis teismas) šiuo metu nagrinėja apeliacine tvarka. Tame skunde Zuchtvieh‑Export prašo, be kita ko, pripažinti minėtą sprendimą neteisėtu ir įpareigoti Stadt Kempten atlikti muitinės formalumus, susijusius su atitinkama galvijų siunta.
20 Esminis pagrindinėje byloje kylantis klausimas yra tai, ar tuo atveju, kai ilga kelionė prasideda Sąjungos teritorijoje, bet baigiasi už šios teritorijos ribų, Reglamentas Nr. 1/2005 taikomas ir šios kelionės atkarpai, kuri driekiasi vienos ar kelių trečiųjų šalių teritorijoje. Šis klausimas kyla iš esmės dėl išvykimo vietos kompetentingos institucijos leidimo ar neleidimo vežti remiantis šiai institucijai pateiktais kelionės žurnalo 1 skirsnyje nurodytais kelionės planavimo duomenimis, atliekant Reglamento Nr. 1/2005 14 straipsnyje numatytą tikrinimą.
21 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad visos Reglamento Nr. 1/2005 nuostatos patvirtina teiginį, jog tokiu atveju išvykimo vietos institucija gali leisti vežimą uždėdama antspaudą kelionės žurnale, tik jei matyti, kad šio reglamentų nuostatų laikomasi ir už Sąjungos teritorijos ribų. Šiuo atžvilgiu jis pamini minėto reglamento 1, 3, 5 straipsnius ir 21 straipsnio 1 dalies e punktą, bet visų pirma nurodo šio reglamento II priedo priedėlį, kuriame pateikta įvairių kelionės žurnalo skirsnių pavyzdinė forma, ir konkrečiai 1 skirsnį, susijusį su kelionės planavimu.
22 Tas teismas, viena vertus, nurodo šio 1 skirsnio 2–4 skiltis (susijusias su numatoma bendra trukme, išvykimo vieta ir laiku, paskirties vieta ir atvykimo laiku), iš kurių, siejant juos su Reglamento Nr. 1/2005 2 straipsnio j punkte įtvirtinta sąvokos „kelionė“ apibrėžtimi, matyti, kad turi būti pateikti visos kelionės duomenys.
23 Kita vertus, jis atkreipia dėmesį į šio 1 skirsnio 7 skiltyje nurodytą pareiškimą, kad organizatorius ėmėsi „visų tinkamų priemonių gyvūnų gerovei užtikrinti kelionės metu pagal <...> Reglamento [Nr. 1/2005] nuostatas“.
24 Minėtas teismas taip pat pažymi, kad nors pagal Reglamento Nr. 1/2005 II priedo 7 punktą net eksporto atveju vežėjas kelionės žurnalą išvežimo punkte turi perduoti įgaliotajam veterinarijos gydytojui, jo kopija turi likti pas vežėją ir pagal šio priedo 8 punktą turi būti pateikta išvykimo vietos kompetentingai institucijai.
25 Jeigu būtų remiamasi teiginiu, kad toks vežimas gali būti leidžiamas, tik jei iš kelionės žurnalo matyti, jog Reglamento Nr. 1/2005 nuostatų laikomasi ir kelionės dalyje už Europos Sąjungos teritorijos ribų, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad kelionės organizatorius negali apsiriboti pareiškimu, kad bus laikomasi atitinkamose trečiosiose šalyse galiojančių teisės aktų ir prireikus šiose šalyse taikomų tarptautinių konvencijų. Dar reikia, kad tai būtų matyti iš kelionės žurnale pateiktos informacijos. Tačiau nagrinėjamu atveju taip nėra, nes pagrindinėje byloje kelionės žurnalo 1 skirsnyje nėra jokios tikrovę atitinkančios informacijos, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1/2005 14 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį, kadangi jame nėra jokių duomenų apie poilsio vietas kelionės dalyje nuo Bresto iki Karagandos bei nuo pastarosios vietos iki Andižano – galutinės paskirties vietos. Be to, jei išvykimo vietos institucija uždėtų antspaudą, tai reikštų, kad visa kelionė, t. y. iki galutinės paskirties vietos, buvo patvirtinta su visomis jos sąlygomis, o tai būtų netinkama ir trečiųjų šalių institucijų atžvilgiu.
26 Zuchtvieh‑Export teigia priešingai – kad, atlikus patikrinimus pagal Reglamento Nr. 1/2005 14 straipsnį, patvirtinama tik kelionės atkarpa, kuriai šis reglamentas taikomas ratione loci. Keliose šio reglamento nuostatose, įskaitant 21 straipsnio 1 dalies e punktą, reglamentuojantį patikrinimus išvežimo punktuose ir pasienio kontrolės postuose, nurodoma, kad juo nustatyta tvarka netaikoma už Sąjungos ribų.
27 Zuchtvieh‑Export taip pat teigia, kad Reglamento Nr. 1/2005 normų, visų pirma I priedo V skyriaus, reglamentuojančio girdymo ir šėrimo intervalus, kelionės trukmę ir poilsio laiką, taikymas už Sąjungos teritorijos ribų būtų nerealus ir žalingas. Trečiosiose šalyse yra tik labai nedaug higienos ir techninius saugos reikalavimus atitinkančių patalpų, į kurias vežami gyvūnai galėtų būti nuvesti pailsėti, todėl yra didelis pavojus, kad jie bus sužaloti ar užsikrės infekcinėmis ligomis. Iš tiesų šiame reglamente nustatytos normos neatsiejamos nuo gyvūnams vežti Sąjungos teritorijoje numatytos infrastruktūros, kaip antai ten įrengtų kontrolės postų (kurie yra poilsio vietos), pagal minėto reglamento 36 straipsnį turinčių atitikti techninius ir sanitarinius reikalavimus, kokybės.
28 Be to, tai, kad Reglamento Nr. 1/2005 materialinės normos nebūtinai bus taikomos bet kuriomis aplinkybėmis, matyti iš jo 30 straipsnio 6 dalies, pagal kurią, siekiant atsižvelgti į tai, kad kai kurie regionai gerokai nutolę nuo Sąjungos kontinentinės dalies, galima priimti nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo reikalavimų ilgoms kelionėms.
29 Kaip matyti iš kelionės žurnalo pavyzdinės formos 1 skirsnio 6 skilties pavadinimo „Planuojamo poilsio ir perkrovimo vietų arba išvykimo punktų sąrašas“, kelionės organizatorius neprivalo nurodyti visų poilsio vietų. Beje, dėl geografinių ypatumų ne visuomet įmanoma numatyti, kur bus poilsio vietos.
30 Be to, minėtos normos galėtų prieštarauti atitinkamose trečiosiose šalyse taikytinoms taisyklėms, kaip antai galiojančioms Rusijoje, kur pagal nusistovėjusią valdžios institucijų praktiką draudžiama iškrauti gyvūnus per jų poilsio laiką.
31 Galiausiai pagal teritoriškumo principą Reglamentas Nr. 1/2005 taikomas tik Sąjungos teritorijoje.
32 Stadt Kempten ir Landesanwaltschaft Bayern į šiuos argumentus atsikerta teigdami, kad poilsio vietų nebuvimas už Sąjungos teritorijos ribų neatleidžia vežėjų nuo pareigų, kurios šiuo klausimu jiems nustatytos šiame reglamente, laikymosi, kad gyvūnų neiškrovimas per jų poilsio laiką reiškia, jog neišvalomi transporto priemonės skyriai, neužtikrinamas ir netgi neįmanomas nei visų gyvūnų pagirdymas, nei individualus patikrinimas. Todėl, atsižvelgiant į šio reglamento 5 konstatuojamąją dalį, pagal kurią būtina kiek įmanoma riboti gyvūnų vežimą tolimais atstumais, manytina, kad tam tikras vežimas paprasčiausiai negali būti vykdomas, nes neįmanoma laikytis taikytinų teisės normų.
33 Tokiomis aplinkybėmis Bayerischer Verwaltungsgerichtshof nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar Reglamento Nr. 1/2005 14 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad tada, kai ilgų kelionių metu vežami atitinkami gyvūnai ir išvykimo vieta yra vienoje iš valstybių narių, o paskirties vieta – trečiojoje šalyje, išvykimo vietos kompetentinga institucija gali kelionės organizatoriaus pateiktą kelionės žurnalą užantspauduoti pagal šio reglamento 14 straipsnio 1 dalies c punktą tik tada, kai šis žurnalas atitinka šio reglamento 14 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunkčio reikalavimus per visą kelionę – nuo išvykimo iki paskirties vietos, taigi ir kelionės atkarpose, kurios visos yra už Sąjungos teritorijos ribų?
2. Ar Reglamento Nr. 1/2005 14 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad šioje nuostatoje nurodyta išvykimo vietos kompetentinga institucija pagal šio reglamento 14 straipsnio 1 dalies b punktą gali pareikalauti, kad kelionės organizatorius pakeistų planuojamą ilgą kelionę taip, kad ji atitiktų minėto reglamento nuostatas visos kelionės nuo išvykimo iki paskirties vietos metu, net jei kai kurios kelionės atkarpos yra išimtinai trečiosiose šalyse?“
Dėl prejudicinių klausimų
34 Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Reglamento Nr. 1/2005 14 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, jog tam, kad išvykimo vietos kompetentinga institucija leistų vežimą, apimantį ilgą atitinkamų gyvūnų kelionę, kuri prasideda Sąjungos teritorijoje ir tęsiasi už šios teritorijos ribų, kelionės organizatorius turi pateikti kelionės žurnalą, kuris, atsižvelgiant į šią planuojamą kelionę, atitinka tikrovę ir leidžia manyti, kad šio reglamento nuostatų bus laikomasi ir trečiųjų šalių teritorijoje esančioje kelionės dalyje, o jeigu taip nėra, minėta institucija turi teisę pareikalauti, kad planuojama kelionė būtų pakeista taip, jog minėtų nuostatų laikymasis būtų užtikrintas per visą šią kelionę.
35 Pirmiausia pažymėtina, kad iš Reglamento Nr. 1/2005 1 konstatuojamosios dalies matyti, jog šis reglamentas grindžiamas prie EB sutarties pridėtu Protokolu (Nr. 33) dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės, pagal kurį Bendrija ir valstybės narės, kurdamos ir įgyvendindamos, be kita ko, Bendrijos politiką žemės ūkio ir transporto srityse, turi tinkamai atsižvelgti į gyvūnų gerovės reikalavimus. Remiantis teismo praktika, gyvūnų gerovės apsauga yra teisėtas bendrojo intereso tikslas, kurio svarbą rodo tai, kad valstybės narės priėmė šį protokolą (šiuo klausimu žr. sprendimų Viamex Agrar Handel ir ZVK, C‑37/06 ir C‑58/06, EU:C:2008:18, 22 punktą ir Nationale Raad van Dierenkwekers en Liefhebbers ir Andibel, C‑219/07, EU:C:2008:353, 27 punktą). Dabartiniu metu šį protokolą atitinka SESV 13 straipsnis, kuris yra bendrai taikoma ESV sutarties nuostata, esanti principams skirtoje pirmoje Sutarties dalyje.
36 Be to, iš šio reglamento 5 ir 11 konstatuojamųjų dalių matyti, kad teisės aktų leidėjas ketino sukurti išsamias nuostatas, pagrįstas principu, kad gyvūnai neturi būti vežami taip, kad jie galėtų susižaloti ar patirtų didelių kančių, ir manė, jog dėl gyvūnų gerovės būtina kiek įmanoma riboti vežimą tolimais atstumais.
37 Pirmiausia pažymėtina, kad iš kai kurių Reglamento Nr. 1/2005 nuostatų matyti, jog šiuo reglamentu nustatomos pareigos ne tik vežant gyvus stuburinius gyvūnus vien Sąjungos teritorijoje, bet ir iš šios teritorijos į trečiąsias šalis, kaip yra vežimo pagrindinėje byloje atveju. Be šio reglamento 14 straipsnio, tai yra iš esmės šio reglamento 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio i punktas, 5 straipsnio 4 dalis, 8 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnio 2 dalis ir 21 straipsnis.
38 Šiuo klausimu reikia neapsiriboti izoliuotu Reglamento Nr. 1/2005 1 straipsnio 1 dalies pradžios, pagal kurią šis reglamentas taikomas gyvūnams vežti Sąjungoje, nagrinėjimu. Be kita ko, antroje šios nuostatos dalyje, skirtoje į Sąjungos muitų teritoriją įvežamų arba iš jos išvežamų siuntų konkretiems tikrinimams, atsižvelgiama į tai, kad toks vežimas gali vykti ir už šios teritorijos ribų. Tokiomis aplinkybėmis Reglamento Nr. 1/2005 2 straipsnio i punkte pateikiama sąvokos „išvežimo punktas“, reiškiančios vietą, pro kurią gyvūnai išvežami iš Sąjungos teritorijos, apibrėžtis.
39 Be to, kitose šio sprendimo 37 punkte minėtose nuostatose taip pat reglamentuojamas gyvūnų vežimas iš Sąjungos teritorijos į trečiąsias šalis. Taigi šio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje ir 8 straipsnio 2 dalyje organizatoriams, vežėjams ir gyvūnų laikytojams nustatytos pareigos aiškiai susijusios ne tik su ilgomis kelionėms tarp valstybių narių, bet ir su kelionėmis į trečiąsias šalis.
40 Taip pat yra ir tikrinimų, kuriuos turi atlikti kompetentinga institucija pagal Reglamento Nr. 1/2005 14 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 2 dalį ir 21 straipsnio 1 dalį, atveju. Konkrečiai kalbant, šio reglamento 14 straipsnis, reglamentuojantis „tikrinimus ir kitas su kelionės žurnalu susijusias priemones, kurių imasi kompetentinga institucija prieš ilgas keliones“, remiantis pačiu šio straipsnio 1 dalies tekstu, taikomas „ilgoms kelionėms tarp valstybių narių bei trečiosiose šalyse [ir į trečiąsias šalis bei iš jų]“.
41 Teisingumo Teismui pateiktose pastabose Europos Komisija, remdamasi, be kita ko, Reglamento Nr. 1/2005 21 straipsnio 1 dalimi, manė, kad pagal šį reglamentą tokiam vežimui, kiek tai susiję su vežimo dalimi, vykstančia už Sąjungos ribų, taikomas specifinis tikrinimas, susijęs tik su tam tikrais pagrindiniais minėto reglamento reikalavimais, būtent tais, kurie kyla iš jo 3 straipsnio.
42 Šiuo klausimu pirmiausia pažymėtina, kad vežimas iš Sąjungos teritorijos į trečiąsias šalis nepriklauso vežimui, dėl kurio Reglamento Nr. 1/2005 1 straipsnio 2 dalyje aiškiai numatyta, kad taikomi tik šio reglamento 3 ir 27 straipsniai.
43 Be to, nors Reglamento Nr. 1/2005 21 straipsnio 1 dalyje numatytas specifinis patikrinimas, per kurį kompetentingos institucijos privalo, be kita ko, patikrinti, ar laikomasi tam tikrų iš šio reglamento išplaukiančių reikalavimų, vis dėlto šia nuostata šios institucijos neįpareigojamos patikrinti, „ar vežami gyvūnai atitinka šio reglamento reikalavimus [ar gyvūnai vežami laikantis šio reglamento nuostatų]“, ir šio tikrinimo apimtis neapsiriboja tuo, kad tikrinamas tik tam tikrų šio reglamento nuostatų laikymasis.
44 Konkrečiai kalbant apie iš išvykimo vietos kompetentingos institucijos gautiną leidimą, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1/2005 14 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunkčio ir b punkto tekste, kuris aiškiai apima gyvūnų vežimą iš Sąjungos teritorijos į trečiąsias šalis, kalbama apie atitiktį šiam reglamentui. Šiuo klausimu nenumatytas joks skirstymas į vežimą Sąjungos viduje ir vežimą į trečiąsias šalis.
45 Be to, Reglamento Nr. 1/2005 5 straipsnio 4 dalyje, 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir 8 straipsnio 2 dalyje esančios nuostatos dėl pagrindinių pareigų, kurių turi būti laikomasi ilgose kelionėse, irgi nedaromas skirtumas pagal tai, ar gyvūnų vežimas vyksta Sąjungos viduje, ar į trečiąją šalį. Šio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „ilgų kelionių tarp valstybių narių bei trečiosiose šalyse [ir į trečiąsias šalis bei iš jų“ atveju“ organizatoriams ir vežėjams taikomos su kelionės žurnalu susijusios pareigos. Ta pati situacija yra ir su kelionės žurnalo tikrinimo ir dokumentavimo pareigomis, kurias gyvūnų laikytojams ilgos kelionės atveju nustato minėto reglamento 8 straipsnio 2 dalis.
46 Galiausiai, kalbant apie iš Reglamento Nr. 1/2005 6 straipsnio 3 ir 4 dalių kylančią vežėjų pareigą vežti gyvūnus laikantis šio reglamento I priede nustatytų techninių taisyklių ir patikėti gyvūnų priežiūrą tiems darbuotojams, kurie buvo apmokyti pagal atitinkamas šio reglamento I ir II priedų nuostatas, konstatuotina, kad šios nuostatos bendrai susijusios su gyvūnų vežimu ir jose nedaroma jokio skirtumo atsižvelgiant į paskirties vietą.
47 Taigi, pagal Reglamento Nr. 1/2005 14 straipsnį gyvūnams vežti iš Sąjungos teritorijos į trečiąsias šalis netaikoma speciali leidimų tvarka, kuri skirtųsi nuo Sąjungos viduje vykstančiam vežimui taikomos tvarkos.
48 Be to, primintina, kad ginčas pagrindinėje byloje vyksta dėl klausimo, ar visa šio reglamento II priede numatyta informacija, visų pirma su kelionės trukme ir poilsio laiku susijusi informacija, turi būti nurodyta išvykimo vietos kompetentingai institucijai pateiktame kelionės žurnale, kiek tai susiję su pagrindinėje byloje nagrinėjamos ilgos kelionės dalimi, turinčia vykti trečiųjų šalių teritorijoje.
49 Pirmiausia pažymėtina, kad vežimui planuoti skirto minėto reglamento 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog dėl kiekvienos ilgos atitinkamų gyvūnų kelionės, įskaitant vežimą į trečiąsias šalis, pagal šio reglamento II priedo nuostatas turi būti sudaromas kelionės žurnalas. Tuo tikslu šio priedo 3 punkto b papunktyje ilgos kelionės organizatoriui nustatoma pareiga pateikti išvykimo vietos kompetentingai institucijai tinkamai užpildyto kelionės žurnalo 1 skirsnio, susijusio su kelionės planavimu, kopiją.
50 Kaip matyti iš Reglamento Nr. 1/2005 2 straipsnio j punkte pateikto sąvokos „kelionė“ apibrėžimo, minėtame 1 skirsnyje esanti informacija, susijusi, be kita ko, su poilsio ir perkrovimo vietomis bei išvykimo punktais (6 skiltis), turi apimti visą numatytą vežimo operaciją nuo išvykimo vietos iki paskirties vietos. Todėl ilgos kelionės į trečiąsias šalis atveju kelionės žurnale tokia informacija turi būti pateikiama ir dėl Sąjungos teritorijoje vykstančios šios kelionės dalies, ir dėl trečiųjų šalių teritorijoje vykstančios jos dalies.
51 Antra, kiek tai susiję su reikalavimais, kuriuos ši informacija turi atitikti, iš Reglamento Nr. 1/2005 14 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunkčio matyti, kad išvykimo vietos kompetentinga institucija privalo patikrinti, ar vežimas gali būti laikomas atitinkančiu šio reglamento nuostatas. Kalbant apie numatytą kelionės trukmę ir poilsio laiką, pažymėtina, kad iš kelionės žurnalo išplaukiantis kelionės planavimas turi parodyti, jog numatyto vežimo metu bus laikomasi šio reglamento I priedo V skyriuje įtvirtintų, su girdymo ir šėrimo intervalais, kelionės trukme ir poilsio laiku susijusių techninių taisyklių, kurių vežėjas privalo laikytis pagal to paties reglamento 6 straipsnio 3 dalį.
52 Šiuo klausimu pažymėtina, kad, remiantis Reglamento Nr. 1/2005 14 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunkčiu, išvykimo vietos kompetentinga institucija atlieka „atitinkamus [kelionės žurnalo] tikrinimus“. Šie tikrinimai vyksta prieš ilgas keliones iš Sąjungos teritorijos į trečiąją šalį, taigi susiję tik su tuo, ar organizatoriaus pateiktas kelionės žurnalas „atitinka tikrovę“ ir „leidžia manyti“, kad vežimas atitinka šio reglamento nuostatas. Taigi, atlikdama patikrinimą ex ante, minėta institucija turi tam tikrą vertinimo diskreciją, leidžiančią tinkamai atsižvelgti į neaiškumus, susijusius su ilga kelione, kurios dalis vyks trečiųjų šalių teritorijoje.
53 Kaip Komisija nurodė per teismo posėdį Teisingumo Teisme, praktika dėl eksporto grąžinamųjų išmokų skyrimo pagal 2010 m. rugsėjo 16 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 817/2010, nustatantį išsamias taisykles, laikantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 dėl reikalavimų skiriant eksporto grąžinamąsias išmokas, susijusias su gyvų galvijų gerove juos transportuojant (OL L 245, p. 16), apimanti iš Reglamento Nr. 1/2005 kylančių reikalavimų, susijusių su girdymo ir šėrimo intervalais, kelionės trukme ir poilsio laiku, tikrinimu ex post, neparodė, kad vežant gyvūnus iš Sąjungos į trečiąsias šalis būtų susiduriama su sistemiškais sunkumais, susijusiais su šių reikalavimų laikymusi trečiųjų šalių teritorijoje. Visų pirma, kiek tai susiję su situacija Rusijos Federacijos teritorijoje, Komisija neturi informacijos apie šios trečiosios valstybės teisės aktus ar jos kompetentingų institucijų administracinę praktiką, pagal kurią toje teritorijoje draudžiama iškrauti gyvūnus poilsio ir perkrovimo punktuose.
54 Tačiau jeigu trečiosios šalies, kurią reikia kirsti, teisės aktai arba administracinė praktika prieštarautų tam, kad būtų visiškai laikomasi tam tikrų šio reglamento techninių taisyklių, ir tai būtų galima patikrinti, bet nebūtų galima pakeisti, išvykimo vietos kompetentinga institucija, naudodamasi vertinimo diskrecija, taip pat turėtų teisę sutikti su realistišku vežimo planavimu, kuris, atsižvelgiant visų pirma į transporto priemonių įrengimą ir numatomus kelionės planus, leidžia manyti, kad per numatomą vežimą bus užtikrinama tokio lygio gyvūnų gerovė, kokio reikalaujama pagal minėtas technines taisykles.
55 Bet kuriuo atveju minėta institucija pagal Reglamento Nr. 1/2005 14 straipsnio 1 dalies b punktą turi teisę reikalauti, kad, be kita ko, būtų pakeistas atitinkamo vežimo planavimas užtikrinant, kad vežimo metu bus pakankamai poilsio ir perkrovimo punktų, ir leidžiant manyti, kad vežant bus laikomasi minėtų reikalavimų, susijusių su girdymo ir šėrimo intervalais, kelionės trukme ir poilsio laiku.
56 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 1/2005 14 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, jog tam, kad išvykimo vietos kompetentinga institucija leistų vežimą, apimantį ilgą atitinkamų gyvūnų kelionę, kuri prasideda Sąjungos teritorijoje ir tęsiasi už šios teritorijos ribų, kelionės organizatorius turi pateikti kelionės žurnalą, kuris, atsižvelgiant į šią planuojamą kelionę, atitinka tikrovę ir leidžia manyti, kad šio reglamento nuostatų bus laikomasi ir trečiųjų šalių teritorijoje esančioje kelionės dalyje, o jeigu taip nėra, minėta institucija turi teisę pareikalauti, kad planuojama kelionė būtų pakeista taip, kad minėtų nuostatų laikymasis būtų užtikrintas per visą šią kelionę.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
57 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti tas teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:
2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičiančio direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97 14 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, jog tam, kad išvykimo vietos kompetentinga institucija leistų vežimą, apimantį ilgą naminių arklinių šeimos gyvūnų, išskyrus registruotus naminius arklinių šeimos gyvūnus, ir naminių galvijų, avių, ožkų ir kiaulių kelionę, kuri prasideda Sąjungos teritorijoje ir tęsiasi už šios teritorijos ribų, kelionės organizatorius turi pateikti kelionės žurnalą, kuris, atsižvelgiant į šią planuojamą kelionę, atitinka tikrovę ir leidžia manyti, kad šio reglamento nuostatų bus laikomasi ir trečiųjų šalių teritorijoje esančioje kelionės dalyje, o jeigu taip nėra, minėta institucija turi teisę pareikalauti, kad planuojama kelionė būtų pakeista taip, kad minėtų nuostatų laikymasis būtų užtikrintas per visą šią kelionę.
Parašai.