Laikina versija
GENERALINĖS ADVOKATĖS
JULIANE KOKOTT IŠVADA,
pateikta 2024 m. sausio 11 d.(1)
Bylos C-725/20 P, C-198/21 P ir C-391/21 P
Maria Teresa Coppo Gavazzi
ir kt. (C-725/20 P),
Giacomo Santini
ir kt. (C-198/21 P)
ir
Enrico Falqui (C-391/21 P)
prieš
Europos Parlamentą
„Apeliacinis skundas – Institucinė teisė – Bendras Europos Parlamento narių statutas – Italijoje išrinkti Europos Parlamento nariai – Ufficio di Presidenza della Camera dei Deputati (Deputatų Rūmų valdyba, Italija) priimtas Sprendimas Nr. 14/2018 dėl pensijų – Italijos parlamento narių pensijų dydžio pakeitimas – Europos Parlamento atliktas atitinkamas tam tikrų buvusių Italijoje išrinktų jo narių pensijų dydžio koregavimas – Ginčijamų Europos Parlamento sprendimų pakeitimas nagrinėjant bylą Teisingumo Teisme – Ginčo dalyko ir apeliantų suinteresuotumo kreiptis į teismą išnykimas“
Turinys
I. Įvadas
II. Teisinis pagrindas
A. Sąjungos teisė
B. Italijos teisė
III. Teisinio ginčo istorija
A. Parlamento atliekamas apeliantų senatvės ir našlių pensijų perskaičiavimas
B. Bylos nagrinėjimas teisme
IV. Bylos nagrinėjimas Teisingumo Teisme, šalių prašymai ir tolesnė eiga pasibaigus rašytiniam bylos nagrinėjimui
V. Vertinimas
A. Ar ginčo dalykas ir suinteresuotumas kreiptis į teismą išlieka, nepaisant ginčijamų sprendimų pakeitimo?
B. Dėl teisių gynimo priemonių
1. Ginčijamų sprendimų priėmimo teisinis pagrindas; pačios teisės ir teisės į tam tikrą dydį atskyrimas
2. Dėl Parlamento sprendimo Nr. 14/2018 įgyvendinimo suderinamumo su viršesnėmis Sąjungos teisės normomis ir principais
a) Dėl teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų ir teisės į nuosavybę
b) Dėl proporcingumo
3. Dėl ginčijamų sprendimų rengėjo jurisdikcijos
4. Dėl ginčijamų sprendimų pagrindimo
5. Dėl I. Panusa ieškinio pirmojoje instancijoje
6. Tarpinė išvada
C. Dėl Bendrajame Teisme pareikštų ieškinių
D. Tarpinė išvada
VI. Išlaidos
A. Dėl apeliacinio proceso išlaidų
B. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje
VII. Išvada
I. Įvadas
1. Iki bendros Europos Parlamento narių pensijų sistemos sukūrimo, jei pagal nacionalinę sistemą Europos Parlamento nariams nebuvo numatyta pensija arba jei numatytos pensijos dydis ir (arba) sąlygos neatitiko tos valstybės narės parlamento nariams taikomų pensijų dydžio ir (arba) sąlygų, Europos Parlamento nariai galėjo gauti senatvės pensiją iš Sąjungos biudžeto, kurios dydis ir sąlygos buvo tokios pačios kaip jų valstybės narės parlamento narių senatvės pensijos.
2. Šie apeliaciniai skundai susiję su buvusių Europos Parlamento narių, išrinktų Italijoje, arba jų palikuonių, kurių senatvės pensijos arba našlių pensijos (toliau – pensijos) susietos su buvusių Italijos deputatų pensijų dydžiu ir sąlygomis pagal šią taisyklę, Teisingumo Teismo vadinamą „pensijų atitikties taisykle“, padėtimi.
3. Šioje apeliacinėje byloje nagrinėjamas klausimas, ar Parlamentas pagrįstai sumažino apeliantų jau gaunamas pensijas, taikydamas šią „pensijų atitikties taisyklę“, kai Italijos Deputatų Rūmų valdyba savo ruožtu nurodė sumažinti buvusių Italijos deputatų pensijas.
4. Vertinant tai, ar Bendrasis Teismas pagrįstai atmetė apeliantų ieškinius dėl atitinkamų Parlamento sprendimų, taip pat kyla klausimas, ar šioje byloje išlieka ginčo dalykas ir apeliantų suinteresuotumas kreiptis į teismą. Pasikeitus Italijos teisinei padėčiai, ginčijami Parlamento sprendimai buvo pakeisti naujais sprendimais.
5. Išnagrinėjus šiuos apeliacinius skundus taps aišku, kad šie du klausimai yra glaudžiai susiję. Taip yra todėl, kad apeliantų nurodomos teisės klaidos yra lemiamos tiek skundžiamų sprendimų ir ginčijamų sprendimų teisėtumui, tiek šios bylos dalyko išnykimo klausimui.
II. Teisinis pagrindas
A. Sąjungos teisė
6. Iki 2009 m. liepos 14 d. galiojusios redakcijos(2) Europos Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių (toliau – IKIM taisyklės) III priede, be kita ko, buvo numatyta:
„1 straipsnis
1. Visi Europos Parlamento nariai turi teisę į senatvės pensiją.
2. Kol nėra sukurta galutinė Europos Bendrijų pensijų sistema visiems Europos Parlamento nariams ir jeigu nacionalinė sistema nenumato pensijos arba numatomos pensijos dydis ir (ar) sąlygos neatitinka pensijos, nustatomos valstybės narės nacionalinio parlamento nariams valstybėje, kurioje narys buvo išrinktas, tuomet, Parlamento nariui pateikus prašymą, iš Europos Sąjungos biudžeto Parlamento skyriaus mokama laikina pensija.
2 straipsnis
1. Laikinos senatvės pensijos dydis ir sąlygos atitinka valstybės narės, kurioje buvo išrinktas atitinkamas Europos Parlamento narys, žemųjų parlamento rūmų narių senatvės pensijos dydį ir sąlygas.
2. Kiekvienas Parlamento narys, kuriam taikoma 1 straipsnio 2 dalis, į Europos Sąjungos biudžetą perveda įmoką, apskaičiuotą taip, kad jis sumokėtų tokią pačią [bendrą] įmoką, kokią pagal nacionalinės teisės nuostatas sumoka valstybės, kurioje jis buvo išrinktas, žemųjų parlamento rūmų narys.
3 straipsnis
1. Prašymas tapti šios laikinos senatvės pensijų sistemos dalyviu turi būti pateiktas per dvylika mėnesių nuo atitinkamo nario mandato pradžios.
Šiam terminui pasibaigus, narystės senatvės pensijų sistemoje pradžia laikoma pirma mėnesio, kai buvo gautas prašymas, diena.
2. Prašymas dėl senatvės pensijos mokėjimo turi būti pateiktas per šešis mėnesius nuo teisės atsiradimo.
Šiam terminui pasibaigus, pirmoji mėnesio, kurį buvo gautas prašymas, diena laikoma senatvės pensijos mokėjimo pradžios data.
<...>“
7. Europos Parlamento narių statutas buvo patvirtintas 2005 m. rugsėjo 28 d. Parlamento sprendimu 2005/684/EB (Euratomas) dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo (toliau – Parlamento narių statutas)(3); statutas įsigaliojo 2009 m. liepos 14 d., pirmąją septintosios kadencijos Parlamento dieną.
8. 2008 m. gegužės 19 d. ir liepos 9 d. sprendimais Europos Parlamento biuras priėmė Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisykles(4). Šios Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklės, remiantis jų 73 straipsniu, įsigaliojo Parlamento narių statuto įsigaliojimo dieną, t. y. 2009 m. liepos 14 d.
9. Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 74 straipsnyje patikslinta, kad, laikantis IV antraštinėje dalyje numatytų pereinamojo laikotarpio nuostatų ir, be kita ko, tų pačių Įgyvendinimo taisyklių 75 straipsnio (toliau – 75 straipsnis), IKIM taisyklės netenka galios įsigaliojus Parlamento narių statutui.
10. Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 75 straipsnyje, susijusiame, be kita ko, su senatvės pensijomis, iš dalies pakeistame 2010 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento biuro sprendimu, iš dalies keičiančiu Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisykles(5), nustatyta:
„1. Našlių pensija, netekto darbingumo pensija, išlaikomiems vaikams mokama papildoma netekto darbingumo pensija ir senatvės pensija, kurios buvo skirtos vadovaujantis IKIM taisyklių I, II ir III priedais, ir toliau mokamos remiantis šiais priedais asmenims, kurie gaudavo šias pensijas iki Statuto įsigaliojimo dienos.
Jei buvęs Parlamento narys, gaudavęs netekto darbingumo pensiją, mirė po 2009 m. liepos 14 d., našlių pensija mokama jo (jos) sutuoktiniams, nuolatiniams santuokos neįregistravusiems partneriams arba išlaikomiems vaikams, vadovaujantis IKIM taisyklių I priede nustatytomis sąlygomis.
2. Išlieka teisės į senatvės pensiją, pagal minėtąjį III priedą įgytos iki Statuto įsigaliojimo dienos. Asmenys, įgiję teises pagal šią pensijų sistemą, gauna pensiją, apskaičiuojamą atsižvelgiant į jų teises, įgytas pagal minėtąjį III priedą, kai jie atitinka atitinkamos valstybės narės teisės aktuose šiuo klausimu numatytas sąlygas ir kai pateikia minėtojo III priedo 3 straipsnio 2 dalyje numatytą prašymą.“
11. Pagal Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 7 konstatuojamąją dalį „<...> svarbu pereinamojo laikotarpio nuostatose užtikrinti, kad asmenys, kuriems buvo skirtos išmokos pagal IKIM taisykles, ir toliau galėtų jomis naudotis remiantis teisėtų lūkesčių [apsaugos] principu, kai bus panaikintos pastarosios taisyklės. Taip pat reikėtų užtikrinti teises į pensiją, įgytas pagal IKIM taisykles prieš įsigaliojant Statutui. <...>“
B. Italijos teisė
12. 2018 m. liepos 12 d. Ufficio di Presidenza della Camera dei deputati (Deputatų Rūmų valdyba, Italija) priėmė Sprendimą Nr. 14/2018 dėl naujo išmokų iki gyvos galvos ir dalies proporcingų išmokų iki gyvos galvos, taip pat našlių išmokų, susijusių su kadencijos metų skaičiumi iki 2011 m. gruodžio 31 d., dydžio nustatymo (toliau – Sprendimas Nr. 14/2018).
13. Sprendimo 14/2018 1 straipsnyje numatyta:
„1. Nuo 2019 m. sausio 1 d. tiesioginių ir našlių išmokų iki gyvos galvos ir dalies proporcingų tiesioginių ir našlių išmokų iki gyvos galvos, į kurias teisės buvo įgytos pagal 2011 m. gruodžio 31 d. galiojusius teisės aktus, dydžiai apskaičiuojami pagal šiame sprendime numatytą naują tvarką.
2. Pirmesnėje dalyje nurodytas naujas skaičiavimas atliekamas individualios įmokos dydį padauginant iš perskaičiavimo koeficiento, susijusio su parlamento nario amžiumi tą dieną, kai parlamento narys įgijo teisę į išmoką iki gyvos galvos arba į proporcingą išmoką.
3. Taikomi prie šio sprendimo pridėtoje 1 lentelėje nurodyti perskaičiavimo koeficientai.
4. Tiesioginių ir našlių išmokų iki gyvos galvos ir dalies proporcingų tiesioginių ir našlių išmokų iki gyvos galvos dydis, perskaičiuotas pagal šį sprendimą, bet kuriuo atveju negali viršyti tiesioginių ir našlių išmokų iki gyvos galvos arba dalies proporcingų tiesioginių ir našlių išmokų iki gyvos galvos, numatytų kiekvienam parlamento nariui pagal parlamento kadencijos pradžios dieną galiojusį reglamentą, dydžio.
5. Tiesioginių ir našlių išmokų iki gyvos galvos ir dalies proporcingų tiesioginių ir našlių išmokų iki gyvos galvos dydis, perskaičiuotas pagal šį sprendimą, bet kuriuo atveju negali būti mažesnis už dydį, apskaičiuotą individualių įmokų, kurias mokėjo parlamento narys, ėjęs pareigas tik per XVII parlamento kadenciją, dydį, perskaičiuotą pagal 2 straipsnį, padauginant iš perskaičiavimo koeficiento, atitinkančio 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusį 65 metų pensinį amžių.
6. Jei pagal šį sprendimą atlikus naują skaičiavimą naujas tiesioginių ir našlių išmokų iki gyvos galvos ir dalies proporcingų tiesioginių ir našlių išmokų iki gyvos galvos dydis sumažinamas daugiau nei 50 %, palyginti su tiesioginių ir našlių išmokų iki gyvos galvos ir dalies proporcingų tiesioginių ir našlių išmokų iki gyvos galvos, numatytų kiekvienam parlamento nariui pagal parlamento kadencijos pradžios dieną galiojusį reglamentą, dydžiu, tokiu atveju mažiausias dydis, nustatytas pagal 5 dalį, padidinamas perpus.
7. Valdyba parlamento narių kvestorių kolegijos siūlymu gali iki 50 % padidinti tiesioginių ir našlių išmokų iki gyvos galvos ir dalies proporcingų tiesioginių ir našlių išmokų iki gyvos galvos dydį, perskaičiuotą pagal šį sprendimą, asmenims, kurie dėl to pateikia prašymą ir tenkina šias sąlygas:
a) jie negauna kitų metinių pajamų, viršijančių metinį socialinės paramos dydį, išskyrus tas, kurios, nesvarbu, kokiu pagrindu, gali būti gautos iš pagrindinio būsto;
b) jie serga sunkiomis ligomis, kurioms gydyti reikia taikyti gyvybę gelbstinčius gydymo būdus, patvirtintus atitinkamais valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų pateiktais dokumentais, arba kenčia nuo patologijų, dėl kurių kompetentingos valdžios institucijos pripažino 100 % neįgalumą.
8. Dokumentus, patvirtinančius atitiktį 7 dalyje nurodytoms sąlygoms, pareiškėjas turi pateikti kartu su prašymu, paskui – ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gruodžio 31 d.“
III. Teisinio ginčo istorija
A. Parlamento atliekamas apeliantų senatvės ir našlių pensijų perskaičiavimas
14. Visi apeliantai yra buvę Europos Parlamento nariai, išrinkti Italijoje, arba jų palikuonys, kurie gauna pensijas pagal IKIM taisyklių III priedo 1 ir 2 straipsnius, siejamus su Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 75 straipsniu.
15. Šių pensijų dydis apskaičiuojamas pagal IKIM taisyklių III priedo 2 straipsnio 1 dalį, remiantis buvusių Italijos deputatų pensijų apskaičiavimo taisyklėmis. Šioje nuostatoje nurodyta, kad „laikinos senatvės pensijos dydis ir sąlygos atitinka valstybės narės, kurioje buvo išrinktas atitinkamas Europos Parlamento narys, žemųjų parlamento rūmų narių senatvės pensijos dydį ir sąlygas“.
16. Remiantis Parlamento pateikta informacija nagrinėjant bylą Bendrajame Teisme, Italijos deputatų pensijų dydis iki 2012 m. buvo apskaičiuojamas atsižvelgiant į trukmę, o ne į sumokėtų įmokų sumą. Nuo 2012 m. sausio 1 d. ši sistema buvo pakeista ir pradėta skaičiuoti pagal įmokas. Vis dėlto šis pakeitimas buvo taikomas tik toms teisėms į pensiją, kurios buvo įgytos po 2012 m. sausio 1 d., todėl jis neturi jokios įtakos buvusių Parlamento narių, išrinktų Italijoje, padėčiai. Kadangi 2009 m. liepos 14 d. įsigaliojus Europos Parlamento narių statutui IKIM taisyklės buvo panaikintos, nebebuvo galima įgyti teisės į pensiją remiantis IKIM taisyklių III priedu.
17. Vis dėlto, kaip Parlamentas toliau nurodė nagrinėjant bylą Bendrajame Teisme, Italijos Deputatų Rūmų valdyba, priimdama Sprendimą Nr. 14/2018, taip pat nusprendė iš naujo apskaičiuoti buvusių Italijos deputatų pensijas už laikotarpį iki 2011 m. gruodžio 31 d. pagal įmokomis pagrįstą sistemą. Šiuo pagrindu kompetentinga Italijos institucija nuo 2019 m. sausio 1 d. gerokai sumažino daugelio buvusių Italijos deputatų pensijų dydį.
18. 2018 m. spalio 16 d. Ufficio di Presidenza del Senato (Senato valdyba, Italija) Sprendimu Nr. 6/2018 priėmė naujas panašias normas.
19. Vėliau daug susijusių asmenų užginčijo Sprendimą Nr. 14/2018 Consiglio di giurisdizione della Camera dei deputati (Deputatų Rūmų jurisdikcijos taryba, Italija) ir Sprendimą Nr. 6/2018 kompetentingoje Italijos Senato institucijoje.
20. Apeliantai bylose C-198/21 P ir C-391/21 P ir kai kurie apeliantai byloje C-725/20 P pensijas gavo dar prieš įsigaliojant Europos Parlamento narių statutui 2009 m. liepos 14 d.; kai kurie kiti apeliantai byloje C-725/20 P pensijas pradėjo gauti po Statuto įsigaliojimo. Vis dėlto tuo metu, kai Italijos Deputatų Rūmų valdyba priėmė Sprendimą Nr. 14/2018, visos pensijos, su kuriomis susiję šie apeliaciniai skundai, jau buvo gaunamos jų gavėjų.
21. Parlamentas, prie 2019 m. sausio mėn. pensijų lapelių pridėjęs komentarą, informavo apeliantus apie tai, kad jų pensijų dydis bus peržiūrėtas įgyvendinant naujausius Italijos Deputatų Rūmų ir Senato valdybos sprendimus ir kad dėl šio naujo skaičiavimo būdo gali būti susigrąžintos nepagrįstai išmokėtos sumos.
22. Parlamento Finansų generalinio direktorato (GD) Parlamento narių atlyginimų ir socialinių išmokų skyriaus vadovo raštu, pridėtu prie apeliantų 2019 m. vasario mėn. pensijų lapelių, Parlamentas juos įspėjo, kad Parlamento Teisės tarnyba patvirtino, jog Sprendimas Nr. 14/2018 jų situacijoje taikomas automatiškai. Šiame rašte buvo pridurta, kad gavęs reikiamą informaciją iš Camera dei deputati (Deputatų Rūmai, Italija) Parlamentas apeliantams praneš apie naujai nustatą jų pensijos dydį ir per ateinančius dvylika mėnesių susigrąžins galimą išmokų skirtumą. Galiausiai tuo raštu apeliantams pranešta, kad galutinis jų pensijos dydis bus nustatytas oficialiame akte, dėl kurio būtų galima pateikti skundą pagal Įgyvendinimo taisyklių 72 straipsnį arba ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį.
23. 2019 m. balandžio mėn. raštais Parlamento Finansų GD Parlamento narių atlyginimų ir socialinių išmokų skyriaus vadovas informavo apeliantus, kad, kaip buvo nurodyta 2019 m. vasario mėn. rašte, jų pensijos dydis bus koreguojamas vadovaujantis IKIM III priedo 2 straipsnio 1 dalimi, siejama su Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 75 straipsniu, remiantis Sprendimu Nr. 14/2018. Šiuose raštuose taip pat nurodyta, kad apeliantų pensijų dydis bus koreguojamas nuo 2019 m. balandžio mėn. (ir galios atgaline data nuo 2019 m. sausio 1 d.) pagal šių raštų priede pateiktus naujų pensijų dydžių nustatymo projektus (toliau – pirmasis naujas skaičiavimas). Galiausiai šiuose raštuose apeliantams nustatytas 30 dienų terminas nuo jų gavimo dienos pateikti pastabas. Nepateikus tokių pastabų, šių raštų pasekmės bus laikomos galutinėmis ir, be kita ko, reikš tai, kad už 2019 m. sausio–kovo mėn. teisiškai nepagrįstai gautos sumos turės būti grąžintos.
24. 2019 m. gegužės 23 d. E. Falqui, apeliantas byloje C-391/21 P, pateikė savo pastabas Parlamentui. 2019 m. liepos 8 d. raštu Parlamento Finansų GD Parlamento narių atlyginimo ir socialinių išmokų skyriaus vadovas informavo E. Falqui, kad jo pateiktos pastabos nekeičia Parlamento pozicijos, todėl jo pensijos perskaičiavimas pagal 2019 m. balandžio mėn. raštą yra galutinis.
B. Bylos nagrinėjimas teisme
25. Apeliantai pareiškė ieškinius Bendrajame Teisme ir prašė visų pirma pripažinti, kad šios išvados 23 punkte nurodyti raštai ir, kiek tai susiję su E. Falqui, šios išvados 24 punkte nurodytas Parlamento raštas (toliau – ginčijami sprendimai) neegzistuoja arba yra negaliojantys.
26. Parlamentas visų pirma prašė atmesti ieškinius kaip iš dalies nepriimtinus ir iš dalies nepagrįstus.
27. Parlamentas taip pat prašė Bendrojo Teismo sustabdyti bylų nagrinėjimą, kol bus priimtas Deputatų Rūmų jurisdikcijos tarybos sprendimas dėl Sprendimo Nr. 14/2018 galiojimo.
28. Bendrasis Teismas šio prašymo netenkino ir atmetė ieškinius 2020 m. spalio 15 d. Sprendimu Coppo Gavazzi ir kt. / Parlamentas (T-389/19–T-394/19, T-397/19, T-398/19, T-403/19, T-404/19, T-406/19, T-407/19, T-409/19–T-414/19, T-416/19–T-418/19, T-420/19–T-422/19, T-425/19–T-427/19, T-429/19–T-432/19, T-435/19, T-436/19, T-438/19–T-442/19, T-444/19–T-446/19, T-448/19, T-450/19–T-454/19, T-463/19 ir T-465/19, EU:T:2020:494) (toliau – Sprendimas Coppo Gavazzi), 2021 m. vasario 10 d. Sprendimu Santini ir kt. / Parlamentas (T-345/19, T-346/19, T-364/19–T-366/19, T-372/19–T-375/19 ir T-385/19, EU:T:2021:78) (toliau – Sprendimas Santini) ir 2021 m. gegužės 5 d. Sprendimu Falqui / Parlamentas (T-695/19, EU:T:2021:242) (toliau – Sprendimas Falqui) (toliau kartu – skundžiami sprendimai) ir priteisė iš ieškovų pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
IV. Bylos nagrinėjimas Teisingumo Teisme, šalių prašymai ir tolesnė eiga pasibaigus rašytiniam bylos nagrinėjimui
29. 2020 m. gruodžio 28 d. (byla C-725/20 P), 2021 m. kovo 29 d. (byla C-198/21 P) ir 2021 m. birželio 24 d. (byla C-391/21 P) pareiškimais apeliantai pateikė apeliacinius skundus dėl skundžiamų sprendimų.
30. Šios išvados priede(6) išvardyti 34 apeliantai byloje C-725/20 P skundžia sprendimą Coppo Gavazzi tiek, kiek jis susijęs su kiekvienu iš jų. Šis sprendimas yra priimtas 49 sujungtose bylose; kiek tai susiję su 15 priede nenurodytų bylų, jos nėra šios apeliacinės bylos dalykas.
31. Byloje C-725/20 P apeliantai prašo:
– panaikinti sprendimą Coppo Gavazzi,
– grąžinti bylą Panusa / Parlamentas (T-453/19) Bendrajam Teismui nagrinėti iš esmės,
– panaikinti ginčijamus sprendimus, susijusius su kitais apeliantais,
– priteisti iš Parlamento bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas.
32. Byloje C-198/21 P apeliantai prašo:
– panaikinti Sprendimą Santini,
– panaikinti visus ginčijamus aktus, pranešimus ir (arba) sprendimus ir patenkinti ieškinių reikalavimus pirmojoje instancijoje,
– priteisti iš Parlamento bylinėjimosi abejose instancijose išlaidas.
33. Byloje C-391/21 P apeliantas prašo:
– panaikinti Sprendimą Falqui ir atitinkamai ginčijamą sprendimą (taip pat, jei reikės, sprendimo projektą ir Teisės tarnybos nuomonę, kuria grindžiamas sprendimas), todėl įpareigoti Parlamentą grąžinti nepagrįstai iš pensijos išskaičiuotas sumas ir priteisti iš Parlamento bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas.
34. Visose trijose bylose Parlamentas prašo atmesti apeliacinius skundus ir priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas.
35. Pasibaigus rašytiniam bylos nagrinėjimui pagal šiuos apeliacinius skundus, šalys Teisingumo Teismui pateikė dokumentus, susijusius su buvusių Parlamento narių ir jų palikuonių pensijų perskaičiavimu Italijoje ir Parlamente.
36. Visų pirma tai yra Italijos Deputatų Rūmų ir Italijos Senato, kuriuose buvo apskųstas Sprendimas Nr. 14/2018 ir Sprendimas Nr. 6/2018 (žr. šios išvados 19 punktą), priimti sprendimai, t. y. 2021 m. gruodžio 23 d. Deputatų Rūmų jurisdikcijos tarybos sprendimas Nr. 4/2021 ir 2022 m. sausio 12 d. Consiglio di Garanzia del Senato (Senato garantijos taryba, Italija) sprendimas Nr. 253/2021.
37. Deputatų Rūmų jurisdikcijos taryba 2021 m. gruodžio 23 d. negalutiniame Sprendime Nr. 4/2021 pripažino, kad Sprendimas Nr. 14/2018 yra iš dalies neteisėtas. Šis dalinis pripažinimas neteisėtu buvo susijęs su tam tikrais atitinkamų sistemos dalyvių pensijų naujo skaičiavimo būdais. Vis dėlto dėl kitų ieškovų iškeltų teisinių klausimų sprendimas buvo nepriimtas.
38. Be to, šalys informavo Teisingumo Teismą apie 2022 m. kovo 3 d. Italijos Deputatų Rūmų valdybos sprendimą Nr. 150/2022, kuriuo, priėmus Deputatų Rūmų jurisdikcijos tarybos sprendimą Nr. 4/2021, buvusių Italijos deputatų, dėl kurių priimtas Sprendimas Nr. 14/2018, pensijos buvo dar kartą perskaičiuotos atgaline data nuo 2019 m. sausio 1 d.
39. Šalys taip pat informavo Teisingumo Teismą, kad, priėmus Italijos Deputatų Rūmų valdybos sprendimą Nr. 150/2022, Parlamentas dar kartą perskaičiavo apeliantų pensijas atgaline data nuo 2019 m. sausio 1 d. 2022 m. rugsėjo–lapkričio mėn. priimtais sprendimais (toliau – antrasis naujas skaičiavimas).
40. Po šio antrojo naujo skaičiavimo kai kurių apeliantų pensijos buvo visiškai atkurtos iki pradinio dydžio, buvusio prieš pirmąjį naująjį skaičiavimą. Vis dėlto kitų apeliantų pensijos liko mažesnės nei prieš pirmąjį naują skaičiavimą.
41. Kai kurie apeliantai Bendrajame Teisme ginčijo Parlamento sprendimus dėl jų pensijų antrojo naujo skaičiavimo po Italijos Deputatų rūmų valdybos sprendimo Nr. 150/2022(7). Šiuo metu atitinkamas procesas yra sustabdytas, kol bus priimtas sprendimas šioje apeliacinėje byloje.
42. Teisingumo Teismas sustabdė šį apeliacinį procesą, kol Parlamentas, remdamasis Italijos Deputatų Rūmų valdybos sprendimu Nr. 150/2022, atliks apeliantų pensijų antrąjį naują skaičiavimą, o vėliau jį atnaujino.
43. Teisingumo Teismas taip pat pateikė šalims klausimą, ar šis apeliacinis procesas galėjo tapti teisiškai nereikšmingas dėl to, kad ginčijami sprendimai buvo pakeisti 39-42 punktuose minėtais Parlamento sprendimais dėl apeliantų pensijų antrojo naujo skaičiavimo. Visų šio apeliacinio proceso šalių nuomone, šiuo atveju taip nėra.
44. Teisingumo Teismas nusprendė nerengti teismo posėdžio pagal Procedūros reglamento 76 straipsnio 2 dalį.
V. Vertinimas
45. Kaip jau minėta, šiame apeliaciniame procese keliamas klausimas, ar Bendrasis Teismas pagrįstai konstatavo, kad taikydamas IKIM taisyklių III priedo 1 ir 2 straipsniuose, siejamuose su Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 75 straipsniu, numatytą „pensijų atitikties taisyklę“ Parlamentas pagrįstai nusprendė nuo 2019 m. sausio 1 d. sumažinti apeliantų jau gaunamas pensijas, po to, kai Italijos Deputatų Rūmų valdyba savo ruožtu Sprendimu Nr. 14/2018 nutarė nuo 2019 m. sausio 1 d. sumažinti buvusių Italijos deputatų pensijas.
46. Kaip jau minėta, taip pat kyla klausimas, ar šiuose apeliaciniuose skunduose išlieka ginčo dalykas ir apeliantų suinteresuotumas kreiptis į teismą, nors ginčijami sprendimai buvo pakeisti šios išvados 39–42 punktuose nurodytais Parlamento sprendimais dėl apeliantų pensijų išmokų antrojo naujo skaičiavimo.
47. Vien ginčijamų sprendimų pakeitimas savaime nereiškia, kad nebelieka nagrinėjamos bylos dalyko ir apeliantų intereso dėl teisminės gynybos.
48. Ar jie išlieka, priklauso nuo to, ar nagrinėjant šiuos apeliacinius skundus galima galutinai išsiaiškinti, ar nacionalinės teisinės padėties pokyčiai pagal IKIM taisyklių III priedo 2 straipsnio 1 dalį, siejamą su Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 75 straipsniu, automatiškai lemia buvusių Parlamento narių, kuriems taikomos šios nuostatos, senatvės pensijų pakeitimą (A dalis).
49. Siekiant tai išsiaiškinti, pirmiausia reikia išnagrinėti skundžiamų sprendimų teisėtumą remiantis pateiktais apeliacinio skundo pagrindais. Paaiškės, kad Bendrasis Teismas padarė keletą teisės klaidų, visų pirma patvirtinęs apeliantų pensijų sumažinimo suderinamumą su viršesnėmis Sąjungos teisės normomis ir principais (B dalis).
50. Vėliau, nagrinėjant pirmojoje instancijoje pareikštus ieškinius, reikės patikrinti, ar tokį suderinamumą galima vertinti nepriklausomai nuo atitinkamo nacionalinio sprendimo, kurį Parlamentas turi įgyvendinti pagal „pensijų atitikties taisyklę“, turinio. Jei taip nėra, kadangi ginčijami sprendimai pakeisti, nebereikėtų priimti sprendimo dėl Bendrajame Teisme šioje byloje nagrinėtų ieškinių (C dalis).
A. Ar ginčo dalykas ir suinteresuotumas kreiptis į teismą išlieka, nepaisant ginčijamų sprendimų pakeitimo?
51. Ir apeliantai, ir Parlamentas mano, kad, nepaisant ginčijamų sprendimų pakeitimo, šių apeliacinių skundų ginčo dalykas ir apeliantų suinteresuotumas kreiptis į teismą išlieka. Naujais Parlamento sprendimais iš esmės pakeičiamas tik apeliantų pensijų dydis, palyginti su ginčijamais sprendimais. Vis dėlto iš esmės jie grindžiami tuo pačiu teisės aiškinimu, pagal kurį Parlamentas pagrįstai naujai apskaičiavo apeliantų pensijas, iš pradžių remdamasis Italijos Deputatų Rūmų valdybos sprendimu Nr. 14/2018, o vėliau – sprendimu Nr. 150/2022 (žr. šios išvados 38 punktą). Todėl jie yra suinteresuoti, kad Teisingumo Teismas nagrinėjamos bylos kontekste išaiškintų, ar toks dinamiškas „pensijų atitikties taisyklės“ taikymas yra teisėtas.
52. Apelianto suinteresuotumas kreiptis į teismą, kaip ir bylos dalykas, turi egzistuoti pareiškiant ieškinį, bet taip pat išlikti iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nes priešingu atveju nebereikės priimti sprendimo, o tai reiškia, kad ieškinio patenkinimas turi suteikti naudos jį pareiškusiai šaliai(8).
53. Įvairiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas yra pripažinęs, jog ieškovo suinteresuotumas kreiptis į teismą nebūtinai išnyksta dėl to, kad vykstant procesui skundžiamas aktas neteko galios(9). Apeliantas gali išsaugoti suinteresuotumą kreiptis į teismą, siekdamas ateityje išvengti tariamai dėl šio akto atsiradusio neteisėtumo(10). Tokio suinteresuotumo kreiptis į teismą išlikimą reikia vertinti atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes(11). Visų pirma dėl pasikartojimo rizikos pažymėtina, kad ji turi būti tiksliai ir konkrečiai įrodyta, kalbant apie nurodomą neteisėtumą(12).
54. Iš pirmo žvilgsnio taip ir yra šiuo atveju. Parlamentas laikosi nuomonės, kad jį saisto Italijos pensijų sistemos taisyklių pakeitimai, todėl tikriausiai įgyvendins ir būsimus pakeitimus ir taip pakartos tariamą neteisėtumą. Kaip nurodyta šios išvados 37 punkte, Deputatų Rūmų jurisdikcijos tarybos sprendimas Nr. 4/2021, kuriuo Sprendimas Nr. 14/2018 pripažintas iš dalies neteisėtu, dar nėra galutinis. Todėl gali būti, kad teisinė padėtis vėl bus pakeista keičiant Italijos teisės aktus, o Parlamentas savo ruožtu juos įgyvendins, todėl situacija gali pasikartoti.
55. Be to, dabartinė situacija pasižymi tuo, kad įgyvendindamas Italijos Deputatų Rūmų valdybos sprendimą Nr. 150/2022 (žr. šios išvados 38 punktą) Parlamentas jau antrą kartą naujai apskaičiavo apeliantų pensijų dydį, palyginti su pirminiais ginčijamais sprendimais, ir taip pakartojo apeliantų nurodomą neteisėtumą. Kaip minėta 41 punkte, kai kurie apeliantai apskundė šiuo klausimu Parlamento priimtus naujus sprendimus Bendrajame Teisme, o šis sustabdė atitinkamų bylų nagrinėjimą, kol bus išnagrinėti šie apeliaciniai skundai.
56. Taigi, atsižvelgiant į proceso ekonomiškumo principą, nagrinėjant šiuos apeliacinius skundus taip pat būtų tikslinga, kiek įmanoma, išsiaiškinti, ar Parlamentas turėjo teisę naujai apskaičiuoti apeliantų pensijas taikant Sprendimą Nr. 14/2018 ir vėlesnį Sprendimą Nr. 150/2022. Bendrasis Teismas galėtų atsižvelgti į Teisingumo Teismo sprendimą, nagrinėdamas ieškinius, pareikštus dėl sprendimų, kurie pakeičia ginčijamus sprendimus.
57. Vis dėlto tai leidžia daryti prielaidą, kad šį esminį klausimą bus galima išsiaiškinti šio apeliacinio proceso kontekste. Ar tai įmanoma, priklauso nuo to, ar konkrečiu atveju galima išsiaiškinti, ar nuoroda į Italijos teisės aktus yra dinamiška, neatsižvelgiant į konkretų atitinkamų Italijos teisės aktų ir Parlamento sprendimų turinį. Tolesnis nagrinėjimas parodys, kad taip nėra.
58. Nepaisant to, šis patikrinimas parodys, kaip turi elgtis Bendrasis Teismas dėl šiuo metu nagrinėjamų ieškinių dėl sprendimų, kurie pakeičia ginčijamus sprendimus, ir Parlamentas, iš naujo nagrinėdamas nacionalinių sprendimų taikymą „pensijų atitikties taisyklės“ kontekste, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės.
B. Dėl teisių gynimo priemonių
59. Apeliantų teigimu, Bendrasis Teismas, visų pirma kiek tai susiję su ginčijamų sprendimų teisingo teisinio pagrindo nustatymu, skundžiamuose sprendimuose padarė keletą teisės klaidų.
60. Pirmiausia Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad įsigaliojus Europos Parlamento narių statutui IKIM taisyklės nebeteko teisinio pagrindo naujiems sprendimams priimti(13), ir klaidingai nusprendė, kad, viena vertus, teisės į pensiją skiriasi pagal pagrindą ir pagal dydį(14) (1 skirsnis). Be to, jis neteisingai patvirtino, kad remiantis ginčijamais sprendimais sumažintos apeliantų pensijos atitinka imperatyvius Sąjungos teisės principus(15) (2 skirsnis). Galiausiai Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai konstatavo, kad ginčijamus sprendimus priėmė kompetentingas Parlamento organas (3 skirsnis) ir kad jie buvo tinkamai pagrįsti(16) (4 skirsnis). Byloje C-725/20 P apeliantai taip pat nurodo, kad Bendrasis Teismas nepagrįstai nusprendė, jog M. Panusa ieškinys yra nepriimtinas(17) (5 skirsnis).
1. Ginčijamų sprendimų priėmimo teisinis pagrindas; pačios teisės ir teisės į tam tikrą dydį atskyrimas
61. Apeliantai nurodo, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad įsigaliojus Europos Parlamento narių statutui IKIM taisyklės nebetenka teisinio pagrindo naujiems sprendimams priimti. Kitaip tariant, nuo šio momento nuoroda į Italijos teisės aktus nebebuvo dinamiška. Be to, apeliantai mano, kad Bendrasis Teismas klaidingai atskyrė teisės į pensiją įgijimą nuo teisės į konkretaus dydžio pensiją įgijimo.
62. Šiuos prieštaravimus reikia atmesti.
63. Bendrasis Teismas teisingai nustatė, kad nors IKIM taisyklės pagal Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 74 straipsnį neteko galios 2009 m. liepos 14 d., t. y. šio Statuto įsigaliojimo dieną, IKIM taisyklių III priede numatytos „pensijų atitikties taisyklė“ laikinai liko galioti pagal Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 74 straipsnį, siejamą su 75 straipsniu.
64. Be to, Bendrasis Teismas teisingai pripažino, kad tiek Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 75 straipsnio 1 dalis, tiek 75 straipsnio 2 dalis garantuoja tolesnį pensijos mokėjimą (tiems, kurie pensiją gavo iki Statuto įsigaliojimo) arba atitinkamų teisių išsaugojimą (tiems, kurie pensiją pradėjo gauti po Statuto įsigaliojimo) „pagal IKIM taisyklių III priedą“. Pagal šio priedo 2 straipsnio 1 dalį, kaip jau minėta, „laikinos senatvės pensijos dydis ir sąlygos atitinka valstybės narės, kurioje buvo išrinktas atitinkamas Europos Parlamento narys, žemųjų parlamento rūmų narių senatvės pensijos dydį ir sąlygas“.
65. Tuo remdamasis Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad net įsigaliojus Europos Parlamento narių statutui atitinkamų asmenų pensijų dydis ir sąlygos iš esmės atitinka valstybės narės, kurioje narys buvo išrinktas, Deputatų Rūmų nario senatvės pensijos dydį ir sąlygas(18).
66. Taigi nuoroda į nacionalinės teisės aktus IKIM taisyklių III priedo 2 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 75 straipsniu, iš esmės laikytina dinamiška, nes ši nuostata atitinkamiems Europos Parlamento nariams tik suteikia teisę į pensiją, lygiavertę buvusių nacionalinio parlamento narių gaunamai pensijai. Kita vertus, šie teisės aktai patys savaime negarantuoja tam tikro dydžio pensijos ar teisės į pensiją arba tokio dydžio pensijos, kokią atitinkami asmenys gaudavo tam tikru metu, pavyzdžiui, teisių įgijimo metu, kaip subsidiariai teigia apeliantai.
67. Šiuo atžvilgiu pirmiausia logiška daryti prielaidą, kad nacionalinės teisės aktų pakeitimai gali turėti įtakos ir atitinkamų buvusių Parlamento narių gaunamų išmokų pasikeitimui. Kaip teisingai nurodė Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į imperatyvią IKIM taisyklių III priedo 2 straipsnio nuostatos formuluotę, Parlamentas iš esmės neturi jokios galimybės pasirinkti savarankiško atitinkamų asmenų senatvės pensijų apskaičiavimo būdo.
2. Dėl Parlamento sprendimo Nr. 14/2018 įgyvendinimo suderinamumo su viršesnėmis Sąjungos teisės normomis ir principais
68. Vis dėlto, kaip pripažino pats Bendrasis Teismas, tai taikoma tik tuo atveju, jei laikomasi viršesnių Sąjungos teisės normų, įskaitant bendruosius teisės principus ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Taip yra todėl, kad, kaip išaiškino Bendrasis Teismas, Parlamentas, kaip Sąjungos institucija, įgyvendindamas IKIM III priedo 2 straipsnio 1 dalį, siejamą su Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 75 straipsniu, pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį privalo laikytis Chartijos nuostatų(19). Be to, nuostatos dėl buvusių Italijos parlamento narių yra įtrauktos į Sąjungos teisę šiame priede esančia nuoroda, siekiant jas taikyti buvusiems Europos Parlamento nariams, todėl jos turi atitikti viršesnių teisės aktų normas. Toks įtraukimas reiškia, kad Parlamentas negali tiesiog automatiškai taikyti nacionalinės teisės aktų, kuriais gali būti pateisinamas įgytų teisių pažeidimas. Atvirkščiai, kiekvienu konkrečiu atveju jis turi išnagrinėti, ar galima taikyti sumažinimą, kuris gali reikšti įgytų teisių pažeidimą, arba ar toks sumažinimas nepažeidžia viršesnių Sąjungos teisės normų ir principų.
69. Apeliantai teigia, kad Parlamentas neatliko tokio patikrinimo prieš įgyvendindamas Sprendimą Nr. 14/2018 ir, automatiškai taikydamas šį sprendimą, neproporcingai apribojo jų įgytas teises, šitaip pažeisdamas teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus, taip pat teisę į nuosavybę (a poskirsnis) ir proporcingumo principą (b poskirsnis). Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes į tai neatsižvelgė.
a) Dėl teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų ir teisės į nuosavybę
70. Paprastai iš dalies teisės aktą keičiantys teisės aktai taikomi būsimoms teisinių situacijų, atsiradusių galiojant ankstesniems teisės aktams, sukeliamoms pasekmėms. Ši taisyklė netaikoma tik įgytas teises sukuriančioms situacijoms, susidariusioms ir galutinai įgyvendintoms pagal ankstesnę teisės normą(20).
71. Laikoma, kad teisė įgyta, kai jos atsiradimą nulėmęs teisinis faktas atsirado prieš pakeičiant teisės aktus. Vis dėlto teisė nėra įgyta ir reiškia tik galimybę tuo atveju, kai teisės atsiradimą lemiantis įvykis neįvyko galiojant teisės aktams, kurie buvo pakeisti(21).
72. Taigi šiuo atveju apeliantų pensijos, kurios buvo sumažintos, yra ne priskirtinos, o įgytos teisės. Taip yra todėl, kad apeliantų teisės į šias išmokas atsiradimo sąlygos, t. y. išėjimo į pensiją sąlygų įvykdymas ir pensijos mokėjimas, jau buvo įvykdytos, kai buvo priimtas Sprendimas Nr. 14/2018, nes tuo metu apeliantai jau gaudavo pensijas (žr. šios išvados 20 punktą)(22).
73. Kaip jau yra konstatavęs Teisingumo Teismas, Sąjungos teisėje nėra principo, pagal kurį įgytos teisės jokiomis aplinkybėmis negalėtų būti keičiamos ar mažinamos. Vis dėlto tokias teises galima keisti tik esant tam tikroms sąlygoms, jei yra pakankamai užtikrinta interesų pusiausvyra(23), t. y. laikomasi proporcingumo principo(24).
74. Nors teisė į nuosavybę, apimanti teisės aktuose užtikrinamą socialinių išmokų mokėjimą, negarantuoja teisės į konkretaus dydžio pensiją, ji taip pat gali būti apribota tik tuo atveju, jei tokie apribojimai pateisinami ir būtini dėl Sąjungos siekiamų bendrojo intereso tikslų(25).
b) Dėl proporcingumo
75. Vis dėlto apeliantai teigia, kad Bendrasis Teismas nepagrįstai patvirtino ginčijamų sprendimų suderinamumą su proporcingumo principu, kurį jie jau ginčijo pirmojoje instancijoje. Tolesni jų teisių apribojimai yra pernelyg dideli, palyginti su siekiamais tikslais, o Italijos taikoma priemonė nenuosekli, nes ji skirta būtent buvusiems nacionalinio parlamento nariams, ir iš jų reikalaujama neproporcingai daug, palyginti su kitais pensijų gavėjais.
76. Sprendime Nr. 14/2018 nenustatyta pensijų procentinio sumažinimo ar solidarumo mokesčio. Priešingai, juo priimamas sprendimas atgaline data perskaičiuoti minėtas pensijas remiantis visiškai nauju skaičiavimo būdu ir naujais kriterijais. Jie buvo grindžiami ne atlyginimais per visą kadenciją, o sumokėtomis įmokomis, tačiau į jas taip pat nebuvo pakankamai atsižvelgta.
77. Taigi dėl tokio naujo skaičiavimo buvusiems deputatams tenka neproporcingai didelė našta, palyginti su kitais pensijų gavėjais. Pavyzdžiui, Italijoje įmokomis pagrįsta tvarka pirmą kartą buvo nustatyta 1995 m., nors ir šiuo atveju ji buvo taikoma tik proporcingai, o daugumai darbuotojų – tik nuo 2012 m. Kita vertus, pagal Sprendimą Nr. 14/2018 ši sistema buvusiems deputatams buvo taikoma atgaline data ir daug ankstesniems laikotarpiams (buvusiems Parlamento nariams – nuo 1979 m.). Atsižvelgiant į tai, apeliantai pirmojoje instancijoje aiškiai nurodė, kad Sprendimas Nr. 14/2018 yra tik simbolinė, politiškai motyvuota priemonė, skirta tik buvusiems deputatams, siekiant juos „nubausti“, o jos taupymo potencialas yra nereikšmingas, palyginti su Italijos biudžeto deficitu.
78. Apeliantų nuomone, Parlamentas turėjo patikrinti šiuos aspektus prieš taikydamas jiems Sprendimą Nr. 14/2018. Nesant tokio patikrinimo, neįmanoma išnagrinėti šio sprendimo taikymo suderinamumo su viršesniais Sąjungos teisės principais, visų pirma proporcingumo principu, ir patikrinti, ar sumažinimai turi įtakos apeliantų įgytų teisių esmei.
79. Vis dėlto Parlamentas tokio patikrinimo neatliko ir tik patvirtino, kad Sprendimas Nr. 14/2018 apeliantams taikomas „automatiškai“ (žr. šios išvados 22 punktą). Tai patvirtinęs Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.
80. Apeliantas byloje C-391/21 P taip pat nurodo, kad nėra pakankamo ryšio tarp, viena vertus, apeliantų pensijų išmokų, mokamų iš Sąjungos biudžeto, sumažinimo ir, kita vertus, siekiamo tikslo įgyvendinti taupymo priemones, naudingas Italijos biudžetui.
81. Šis argumentas turi būti atmetamas savaime. Taip yra dėl to, kad IKIM taisyklių III priedo 1 ir 2 straipsniuose, siejamuose su Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 75 straipsniu, numatyta (kaip nurodyta šios išvados 66 ir 67 punktuose), kad buvusių Parlamento narių, kuriems taikomi šie teisės aktai, išmokos turi būti suderintos su buvusių nacionalinio parlamento narių išmokomis. Todėl tikslas, kuris yra teisėtas nacionalinės teisės atžvilgiu, iš esmės taip pat turi būti laikomas teisėtu tikslu „pensijų atitikties taisyklių“ atžvilgiu.
82. Vis dėlto, kaip Teisingumo Teismas jau yra nurodęs kitame kontekste, į klausimą, ar valstybės narės taikoma mažinimo priemonė yra suderinama su Sąjungos teise, visų pirma – ar ji yra proporcinga, turi būti atsakyta visapusiškai išnagrinėjus konkretų šios priemonės turinį, jos sistemą ir kontekstą.
83. 2018 m. vasario 27 d. Sprendime Associação Sindical dos Juízes Portugueses Teisingumo Teismas nustatė, kad pagal šiame sprendime nagrinėtas nacionalines priemones numatytas ribotas atlyginimų dydžio mažinimas taikant įvairius pagal atlyginimo dydį nustatytus procentinius dydžius. Be to, šios priemonės taikytos ne tik ieškovams pagrindinėje byloje, bet ir daugeliui valstybės tarnautojų, taip pat viešojo valdymo funkcijas vykdantiems asmenims, įskaitant įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios atstovus. Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad šios priemonės nebuvo specialiai nustatytos ieškovams pagrindinėje byloje. Atvirkščiai, jos prilygintinos bendroms priemonėms, kuriomis siekiama, kad visi nacionalinės viešosios tarnybos sektoriuje dirbantys asmenys prisidėtų prie griežto lėšų taupymo, kurį lėmė reikalavimai sumažinti valstybės narės biudžeto deficito perviršį. Galiausiai Teisingumo Teismas nustatė, kad nustatytos mažinimo priemonės buvo laikinojo pobūdžio(26).
84. Nagrinėjamu atveju nei Parlamentas, nei Bendrasis Teismas neatliko šį standartą atitinkančio patikrinimo.
85. Bendrasis Teismas visų pirma teisingai nurodė, kad neturi jurisdikcijos nagrinėti Sprendimo Nr. 14/2018 teisėtumo pagal Italijos teisę, jis tik turi išnagrinėti, ar Parlamentas, taikydamas šio sprendimo nuostatas, nepažeidė Sąjungos teisės(27). Taigi reikia patikrinti, ar šiuo ribojimu paisoma ieškovų teisės į nuosavybę esmės, ar jis atitinka bendrojo intereso tikslą ir yra būtinas šiam tikslui pasiekti(28).
86. Bendrasis Teismas nusprendė, jog tai, kad Parlamentas šio patikrinimo neatliko, neturi jokios įtakos nagrinėjamoms byloms. Toks patikrinimas nėra privalomas procedūrinis formalumas, kurį Parlamentas turėjo atlikti prieš priimdamas ginčijamus sprendimus. Svarbu tik tai, kad konkretus šių sprendimų poveikis nepakenktų ieškovų teisės į nuosavybę esmei(29).
87. Vis dėlto atrodo, kad taip nėra, nes sumažinimu siekiama teisėto tikslo sumažinti Italijos biudžeto viešąsias išlaidas. Sprendime Nr. 14/2018 numatytos dvi išlygos, susijusios su pernelyg didelių sunkumų atvejais, iš kurių viena buvo taikoma keliems apeliantams, o nauji pensijų dydžiai ir jų skaičiavimo būdas taip pat yra susiję su apeliantų individualiomis įmokomis ir kadencijų trukme(30). Nagrinėdamas ginčijamų sprendimų proporcingumą Bendrasis Teismas taip pat rėmėsi šiuo su nuosavybės teise susijusiu patikrinimu(31) ar jį atliko šiuo atveju(32).
88. Apeliantai pagrįstai nurodo, kad šiuose Bendrojo Teismo argumentuose yra įvairių teisės klaidų.
89. Pirma, Bendrojo Teismo nuomonė, kad tai, jog Parlamentas nepatikrino, ar Sprendimo Nr. 14/2018 taikymas apeliantams nepažeidžia viršesnių Sąjungos teisės principų, nėra svarbu, yra neteisinga. Svarbu tik tai, ar tokiu atveju iš tiesų taip yra, o tai Bendrasis Teismas gali patikrinti pats. Vadovaujantis šia nuomone, nepripažįstama, kad teisės aktų leidėjas nustatė Parlamentui savarankišką patikrinimo pareigą, kaip nurodyta šios išvados 68 punkte, pateikdamas nuorodą į nacionalinės teisės aktus IKIM taisyklių III priedo 2 straipsnio 1 dalyje. Todėl pagal šias taisykles Parlamentas, prieš pradėdamas taikyti nacionalinės teisės aktą, kuriuo gali būti apribojamos įgytos teisės, turi patikrinti, ar toks apribojimas yra suderinamas su viršesnėmis Sąjungos teisės normomis ir principais.
90. Tiesa, Bendrojo Teismo teiginys, kad Parlamentas neatliko tokio patikrinimo, iš tikrųjų yra neteisingas. Parlamento Teisės tarnyba atliko bendrą Sprendimo Nr. 14/2018 proporcingumo patikrinimą. Tai aiškiai matyti iš Teisės tarnybos nuomonės, kurią apeliantai pateikė Bendrajam Teismui, 13 punkto.
91. Vis dėlto Parlamentas nepateikė šios nuomonės apeliantams, todėl Bendrasis Teismas nepagrįstai įtraukė ją į ginčijamų sprendimų pagrindus (žr. šios išvados 107–109 punktus). Taigi minėta nuomonė negali būti naudojama kaip pagrindas Parlamentui tikrinant Sprendimo Nr. 14/2018 taikymo suderinamumą su Sąjungos teise. Be to, Teisės tarnybos atliktas šio sprendimo proporcingumo patikrinimas bet kuriuo atveju yra nepakankamas. Taip yra todėl, kad ji viename iš punktų nurodė, kad tame pačiame sprendime nustatyta minimali pensijų suma ir dvi išlygos, susijusios su pernelyg didelių sunkumų atvejais. Tokio bendro patikrinimo nepakanka, kad būtų galima nustatyti šio nacionalinės teisės akto įgyvendinimo atitiktį Sąjungos teisei, kaip matyti iš šios išvados 83 punkte pateikto pavyzdžio. Atvirkščiai, reikia atlikti išsamų nacionalinės teisės akto patikrinimą ir nustatyti, ar jis nesavavališkas, yra aiškiai suprantamas ir nuoseklus.
92. Išreikšdamas tokią poziciją Bendrasis Teismas pirmiausia nepripažįsta savo paties jurisdikcijos. Bet kuriuo atveju Sąjungos teismai jokiomis aplinkybėmis negali ginčijamo akto rengėjo motyvų pakeisti savaisiais(33).
93. O toks Bendrojo Teismo vertinimas yra būtent toks pagrindų pakeitimas. Siekdamas atmesti pirmojoje instancijoje pateiktus ieškinių pagrindus Bendrasis Teismas rėmėsi vertinimu, kuriuo ginčijamų sprendimų motyvuose esanti spraga buvo užpildyta kitais motyvais. Taip Bendrasis Teismas viršijo savo kontrolės ribas(34).
94. Galiausiai ginčijamų sprendimų suderinamumo su Sąjungos teise, visų pirma šiais sprendimais įgyvendinamos nacionalinės priemonės proporcingumo, patikrinimas, kurį Bendrasis Teismas atliko savarankiškai, neatsižvelgdamas į atitinkamus Parlamento motyvus, bet kuriuo atveju yra nepakankamas, atsižvelgiant į šios išvados 83 punkte nurodytą standartą. Kaip matyti iš pateikto pavyzdžio ir kaip jau paaiškinta 91 punkte, norint nustatyti, ar įgyvendinama nacionalinė priemonė nesavavališka, yra aiškiai suprantama ir suderinama, atliekant tokį patikrinimą reikia tiksliai ir išsamiai patikrinti įgyvendinamą nacionalinę priemonę atsižvelgiant į jos kontekstą ir konkretų poveikį. Vien bendras konstatavimas, kad priemonės tikslas yra ekonomiškas biudžeto valdymas ir kad joje numatytos išlygos, susijusios su pernelyg didelių sunkumų atvejais, neatitinka šio standarto.
95. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Bendrasis Teismas padarė keletą teisės klaidų, patvirtindamas ginčijamų sprendimų suderinamumą su viršesnėmis Sąjungos teisės normomis ir principais. Todėl su šiuo pagrindu susiję apeliacinio skundo motyvai yra pagrįsti.
96. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamų sprendimų suderinamumas su Sąjungos teise yra labai svarbus, vien dėl šių apeliacinio skundo pagrindų pagrįstumo skundžiami sprendimai turi būti panaikinti. Vis dėlto, visų pirma atsižvelgiant į Bendrajame Teisme nagrinėjamus ieškinius dėl sprendimų, kuriais pakeisti ginčijami sprendimai (žr. šios išvados 41 punktą), papildomai reikėtų patikrinti ir kitus apeliantų nurodytus apeliacinių skundų pagrindus.
3. Dėl ginčijamų sprendimų rengėjo jurisdikcijos
97. Apeliantai bylose C-725/20 P ir C-198/21 P tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė dar vieną teisės klaidą, kai patvirtino Parlamento Finansų generalinio direktorato (GD) Parlamento narių atlyginimų ir socialinių išmokų skyriaus vadovo kompetenciją priimti ginčijamus sprendimus. Apeliantai pirmojoje instancijoje nurodė, kad šiuos sprendimus turėjo priimti Europos Parlamento biuras.
98. Bendrasis Teismas atmetė šį prieštaravimą, motyvuodamas taip:
„Atsakydamas į raštu pateiktą Bendrojo Teismo klausimą Parlamentas nurodė, pateikdamas patvirtinamųjų įrodymų, kad šios institucijos Finansų GD „Parlamento narių [atlyginimų ir socialinių išmokų]“ skyriaus vadovas 2018 m. lapkričio 23 d. Parlamento Finansų GD generalinio direktoriaus sprendimu FINS/2019-01 buvo paskirtas perįgaliotuoju leidimus duodančiu pareigūnu, atsakingu už biudžeto eilutę 1030, susijusią su senatvės pensijomis, nurodytomis IKIM taisyklių III priede. Be to, remiantis Reglamento 2018/1046 73 straipsnio 3 dalimi, Sprendime FINS/2019-01 aiškiai nurodyta, kad dėl šio kompetencijos perleidimo Finansų GD „Parlamento narių [atlyginimų ir socialinių išmokų]“ skyriaus vadovas prisiima, be kita ko, teisinius ir biudžetinius įsipareigojimus, tvirtina išlaidas ir leidžia mokėjimus, taip pat vykdo gautinų sumų sąmatų rengimą, išieškotinų sumų nustatymą ir vykdomųjų raštų sumoms išieškoti išdavimą“(35).
99. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes Bendrasis Teismas nusprendė, kad, „priešingai, nei teigia ieškovai, Parlamento Finansų GD „Parlamento narių [atlyginimų ir socialinių išmokų]“ skyriaus vadovas turėjo kompetenciją priimti ginčijamus sprendimus“(36).
100. Vis dėlto iš Bendrojo Teismo motyvų, išdėstytų šios išvados 98 punkte, kuriuose tik pakartojamas Sprendimo FINS/2019-01 turinys, neaišku, kodėl, Bendrojo Teismo nuomone, skyriaus vadovas buvo kompetentingas priimti ginčijamus sprendimus. Visų pirma nėra aišku, kodėl kompetencijos perleidimas Sprendimu FINS/2019-01, Bendrojo Teismo nuomone, apima kompetenciją nagrinėti nacionalinės mažinimo priemonės, kuria apribojamos buvusių Parlamento narių įgytos teisės, įgyvendinimo suderinamumą su Sąjungos teise. Atsakymas į šį klausimą taip pat nėra aiškus vien susipažinus su Sprendimu FINS/2019-01. Todėl Bendrojo Teismo motyvai neleidžia Teisingumo Teismui patikrinti, ar Bendrasis Teismas pagrįstai patvirtino atitinkamo skyriaus vadovo kompetenciją priimti ginčijamus sprendimus. Juose neatskleidžiama, kuo Bendrasis Teismas grindė šią nuomonę.
101. Iš to galima daryti išvadą, kad skundžiamame sprendime trūksta motyvų. Toks nepakankamas motyvavimas yra su viešąja tvarka susijęs pagrindas, kurį teismas turi kelti ex officio(37). Todėl apeliantų motyvai yra pagrįsti tiek, kiek jie teisingai nurodo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai atmetė jų argumentus dėl ginčijamų sprendimų rengėjo jurisdikcijos(38).
102. Vis dėlto Teisingumo Teismas galėtų pagrįsti skundžiamų sprendimų panaikinimą tokiu motyvų nebuvimu, nustatytu savo iniciatyva, tik tuo atveju, jei prieš tai būtų išklausęs šalis šiuo klausimu(39). Kadangi skundžiami sprendimai jau turi būti panaikinti dėl kitų priežasčių, kaip nurodyta šios išvados 96 punkte, toks išklausymas šioje byloje nėra būtinas.
4. Dėl ginčijamų sprendimų pagrindimo
103. Apeliantai bylose C-725/20 P ir C-198/2 P taip pat nurodo, kad Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, jog ginčijami sprendimai yra pakankamai motyvuoti. Priešingai, šiuose sprendimuose trūksta motyvų, nes Parlamentas nepateikė jokio Sprendimo Nr. 14/2018 įgyvendinimo suderinamumo su Sąjungos teise patikrinimo įrodymo.
104. Bendrasis Teismas savo nuomonę, kad ginčijami sprendimai buvo pakankamai motyvuoti, iš esmės grindė tuo, kad šiuose sprendimuose buvo nurodytas jų teisinis pagrindas ir Parlamento nuomonė, kad Sprendimas Nr. 14/2018 apeliantams taikytinas pagal IKIM taisyklių III priedo 2 straipsnio 1 dalį, siejamą su Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 75 straipsniu(40).
105. Tokia Bendrojo Teismo analizė grindžiama remiantis prielaida, kad Parlamentas neprivalėjo atlikti jokio papildomo patikrinimo, ar Sprendimo Nr. 14/2018 taikymas apeliantams yra suderinamas su Sąjungos teise. Vis dėlto, kaip nurodyta šios išvados 89 punkte, ši prielaida yra klaidinga.
106. Prieš priimdamas ginčijamus sprendimus Parlamentas turėjo patikrinti ir pagrįsti, kodėl manė, kad šie sprendimai atitinka viršesnius Sąjungos teisės aktus, visų pirma proporcingumo principą. Nesant atitinkamos informacijos, kuri leistų Bendrajam Teismui atlikti teisėtumo patikrinimą šiuo atžvilgiu, nepakeičiant Parlamento vertinimo savuoju (žr. šios išvados 93 punktą), ginčijamų sprendimų motyvavimas buvo nepakankamas.
107. Juo labiau, kaip pagrįstai teigia apeliantai, vertindamas ginčijamų sprendimų motyvus Bendrasis Teismas nepagrįstai įtraukė Parlamento Teisės tarnybos nuomonę, kurioje Sprendimo Nr. 14/2018 proporcingumo klausimas buvo nagrinėjamas jei ir netinkamai, tai bent jau bendrai (žr. šios išvados 90 ir 91 punktus)(41). Ši nuomonė nebuvo pridėta prie šių sprendimų ir Parlamentas apeliantų su ja nesupažindino. Ji tik buvo paminėta jiems netiesiogiai. Taigi, Parlamento rašte, pridėtame prie ieškovų 2019 m. vasario mėn. pensijų lapelių (žr. šios išvados 22 punktą), kuriuo remiamasi ginčijamuose sprendimuose, tik nurodyta, kad Parlamento Teisės tarnyba patvirtino, jog Sprendimas Nr. 14/2018 apeliantams taikomas automatiškai. Vis dėlto šiame rašte nebuvo nei tiesioginės nuorodos į Teisės tarnybos nuomonę, nei nuorodos, kad galima su ja susipažinti (ir kur)(42).
108. Iš tiesų teisės akto pagrįstumas turi būti vertinamas ne tik pagal jo formuluotę, bet ir pagal kontekstą(43). Vis dėlto dokumentas, apie kurio buvimą sprendimo adresatai „numano“ ir kurį jie turi gauti patys, negali būti priskirtas žinomam šio sprendimo kontekstui. Tai turi būti taikoma net ir tuo atveju, jei adresatai pateikia atitinkamą dokumentą Sąjungos teismuose nagrinėjamose bylose. Net jei ši faktinė aplinkybė įrodo, kad jie jį gavo vėliau, ji negali būti laikoma įrodymu, kad pirminis sprendimas buvo pakankamai pagrįstas tuo metu, kai jis buvo įteiktas adresatams, o tai yra svarbus momentas, nuo kurio pradedamas skaičiuoti terminas ieškiniui pateikti.
109. Peržiūrėdamas sprendimo teisėtumą Sąjungos teismas gali atsižvelgti į papildomą informaciją, kurią vėliau pateikė sprendimo rengėjas, tik tuo atveju, jeigu ji papildo motyvus, kurie patys savaime yra pakankami(44). Vis dėlto šiuo atveju, kaip jau nurodyta, pirminio pagrindimo nepakako.
110. Atmetęs motyvų trūkumą ginčijamuose sprendimuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.
5. Dėl I. Panusa ieškinio pirmojoje instancijoje
111. Apeliantai byloje C-725/20 P nurodo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai atmetė I. Panusa pirmojoje instancijoje pareikštą ieškinį byloje T-453/19 kaip nepriimtiną, motyvuodamas tuo, kad nėra suinteresuotumo kreiptis į teismą, nes ginčijamu sprendimu I. Panusa našlės pensijos dydis nebuvo sumažintas(45).
112. Vis dėlto, apeliantų teigimu, I. Panusa buvo suinteresuota išsiaiškinti Bendrojo Teismo posėdyje iškeltą klausimą, ar jos našlių pensija turėtų būti skaičiuojama remiantis IKIM taisyklių I priedu, o ne IKIM taisyklių III priedu, kaip buvo iki šiol. Jei tai būtų antrasis atvejis, jos našlių pensija galėtų būti didesnė.
113. Vis dėlto, kaip teisingai nurodo Parlamentas, Sprendime Coppo Gavazzi nėra jokios nuorodos į tai, kad I. Panusa pirmojoje instancijoje nurodė, kad jos našlių pensija turėjo būti apskaičiuota remiantis IKIM taisyklių I priedu. Kaip matyti, I. Panusa pirmosios instancijos ieškinyje nėra atitinkamo pagrindo. Dėl I. Panusa nuorodos į Bendrojo Teismo posėdį reikia priminti, kad pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 84 straipsnį vykstant procesui negalima remtis naujais pagrindais, nebent jie pagrindžiami teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui. Vis dėlto I. Panusa tokių aplinkybių nenurodo.
114. Taigi I. Panusa motyvai šiame apeliaciniame procese turi būti atmesti kaip nepriimtini, nes apeliacinėje instancijoje neleidžiama pateikti naujų pagrindų, kurie nebuvo ginčo pirmosios instancijos teisme dalykas(46).
6. Tarpinė išvada
115. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad visuose skundžiamuose sprendimuose visose susijusiose bylose, kurios buvo šių sprendimų ir šių apeliacinių skundų dalykas, buvo padaryta teisės klaidų, todėl jie turi būti panaikinti, išskyrus Sprendimą Coppo Gavazzi, kiek tai susiję su byla Panusa / Parlamentas (T-453/19).
C. Dėl Bendrajame Teisme pareikštų ieškinių
116. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio 1 dalį, jei Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą, Teisingumo Teismas gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti.
117. Taip yra šiuo atveju.
118. Visų pirma tokią išvadą galima daryti patikrinus apeliacinio skundo pagrindą, pagal kurį Bendrasis Teismas neteisingai nusprendė, kad ginčijamais sprendimais sumažintos apeliantų pensijos nepažeidžia viršesnių Sąjungos teisės principų, visų pirma proporcingumo principo (žr. šios išvados 75–95 punktus).
119. Remiantis šio apeliacinio skundo pagrindo patikrinimu, Bendrasis Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nesvarbu, jog Parlamentas neatliko Sprendimo Nr. 14/2018 taikymo suderinamumo su Sąjungos teise patikrinimo (žr. šios išvados 89 punktą). Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją valstybės narės taikomos sumažinimo priemonės suderinamumas su Sąjungos teise turi būti patikrintas išsamiai išanalizavus konkretų šios priemonės turinį, taip pat jos sistemą ir kontekstą (žr. šios išvados 82 ir 83 punktus).
120. Vis dėlto remiantis šia jurisprudencija taip pat darytina išvada, kad toks patikrinimas turi būti atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į konkrečią priemonę.
121. Vis dėlto, kaip jau nurodyta, Sprendimas Nr. 14/2018, kuris buvo įgyvendintas ginčijamais sprendimais, vėliau buvo iš dalies pakeistas nacionaliniu lygmeniu, o ginčijami sprendimai pakeisti naujais Parlamento sprendimais (žr. šios išvados 35–41 punktus). Taigi ginčijamų sprendimų suderinamumo su Sąjungos teise patikrinimas apeliantams nebegali suteikti jokios naudos. Todėl nereikia priimti sprendimo dėl pirmojoje instancijoje pareikštų ieškinių dėl šių sprendimų.
122. Atsižvelgdamas į ieškinius, pareikštus dėl Parlamento naujų sprendimų (žr. šios išvados 41 punktą), Teisingumo Teismas turės patikrinti, ar Parlamentas, prieš priimdamas šiuos sprendimus, tinkamai patikrino, ar naujos Italijos teisės normos, kurios juose įgyvendintos, atitinka Sąjungos teisę. Jei taip nėra, Teisingumo Teismas turėtų paskelbti atitinkamus Parlamento sprendimus negaliojančiais. Tuomet Parlamentas galėtų atlikti reikiamą patikrinimą ir, jei patvirtintų, kad nacionalinės teisės aktų įgyvendinimas atitinka Sąjungos teisę, priimti naujus sprendimus dėl šių teisės aktų įgyvendinimo atitinkamų buvusių Europos Parlamento narių atžvilgiu, o Bendrasis Teismas savo ruožtu galėtų juos peržiūrėti.
123. Kaip nurodyta šios išvados 41 punkte, tik kai kurie apeliantai ginčijo naujus Parlamento sprendimus dėl jų pensijų išmokų antrojo naujo skaičiavimo. Vis dėlto jei išnagrinėjus atitinkamus ieškinius paaiškėtų, kad šie sprendimai turi būti pripažinti negaliojančiais, Parlamentas turėtų išnagrinėti antrojo naujo skaičiavimo suderinamumą su Sąjungos teise ne tik tų buvusių Europos Parlamento narių, kurie pateikė ieškinius dėl šio antrojo naujo skaičiavimo, atžvilgiu. Vadovaudamasis SESV 266 straipsniu Parlamentas turėtų išnagrinėti naujų Italijos teisės aktų įgyvendinimo suderinamumą su Sąjungos teise visų susijusių Europos Parlamento narių atžvilgiu ir, jei reikia, atitinkamai pakeisti visus su jais susijusius sprendimus. Būtų laikoma neteisėta, jeigu Parlamentas buvusiems Europos Parlamento nariams ir toliau mokėtų sumažintas išmokas, bent jau ateityje, nors Sąjungos teismai nustatytų atitinkamų sumažinimų neteisėtumą kitų buvusių Europos Parlamento narių atžvilgiu.
D. Tarpinė išvada
124. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, išskyrus ieškinį byloje T-453/19, nereikia priimti sprendimo dėl apeliantų ieškinių Bendrajame Teisme.
VI. Išlaidos
A. Dėl apeliacinio proceso išlaidų
125. Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas arba jeigu jis yra pagrįstas ir pats Teisingumo Teismas priima galutinį sprendimą byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas. Pagal minėto reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
126. Kadangi Parlamentas pralaimėjo apeliantams, išskyrus I. Panusa, jis turi padengti savo ir apeliantų, išskyrus I. Panusa, bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese, kaip to prašo apeliantai. O I. Panusa turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir tas Parlamento bylinėjimosi išlaidas, kurių jis patyrė apeliacinio proceso dalyje dėl I. Panusa.
B. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje
127. Kadangi skundžiami sprendimai turi būti panaikinti, Teisingumo Teismas taip pat turi priimti sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje paskirstymo, išskyrus bylą Panusa / Parlamentas (T-453/19), – joje pirmojoje instancijoje priimtas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paliekamas nepakeistas.
128. Teisingumo Teismo procedūros reglamento 149 straipsnyje, kuris pagal Procedūros reglamento 190 straipsnio 1 dalį taikomas nagrinėjant apeliacinius skundus, numatyta, kad Teisingumo Teismas sprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą, jei nustato, kad nebeliko ieškinio dalyko arba nebereikia priimti sprendimo. Pagal Procedūros reglamento 142 straipsnį, kuris pagal 184 straipsnio 1 dalį taikomas apeliaciniame procese, jeigu byloje nereikia priimti sprendimo, Teisingumo Teismas bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia savo nuožiūra.
129. Nors šis nagrinėjimas parodė, kad nereikia priimti sprendimo dėl bylų pirmojoje instancijoje, jis taip pat atskleidė, kad Bendrasis Teismas nepagrįstai patvirtino ginčijamų sprendimų teisėtumą, nors Parlamentas nepatikrino šių sprendimų suderinamumo su Sąjungos teise. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikslinga nurodyti Parlamentui padengti savo ir apeliantų, išskyrus I. Panusa, bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmojoje instancijoje.
VII. Išvada
130. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui priimti tokį sprendimą byloje C-725/20 P:
1. Panaikinti 2020 m. spalio 15 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimo Coppo Gavazzi ir kt. / Parlamentas (T-389/19 ir kt., EU:T:2020:494) rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktus tiek, kiek jie susiję su visais šios išvados priede išvardytais apeliantais, išskyrus I. Panusa.
2. Nebereikia priimti sprendimo dėl ieškinių pirmojoje instancijoje šios išvados priede išvardytose bylose, išskyrus bylą T-453/19.
3. Atmesti apeliacinį skundą byloje C-725/20 P tiek, kiek jis susijęs su I. Panusa.
4. Nurodyti Parlamentui padengti savo ir apeliantų pirmojoje ir apeliacinėje instancijose patirtas bylinėjimosi išlaidas, išskyrus I. Panusa patirtas bylinėjimosi išlaidas ir proporcingai Parlamento patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su I. Panusa pateiktu apeliaciniu skundu.
5. Nurodyti I. Panusa padengti savo bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese ir proporcingai Parlamento patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su I. Panusa pateiktu apeliaciniu skundu.
131. Taip pat siūlau Teisingumo Teismui priimti tokį sprendimą byloje C-198/21 P:
1. Panaikinti 2021 m. vasario 10 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Santini ir kt. / Parlamentas (T-345/19, T-346/19, T-364/19–T-366/19, T-372/19–T-375/19 ir T-385/19, EU:T:2021:78).
2. Nebereikia priimti sprendimo dėl ieškinių pirmojoje instancijoje bylose T-345/19, T-346/19, T-364/19–T-366/19, T-372/19–T-375/19 ir T-385/19.
3. Nurodyti Parlamentui padengti savo ir apeliantų abejose instancijose patirtas bylinėjimosi išlaidas.
132. Galiausiai siūlau Teisingumo Teismui priimti tokį sprendimą byloje C-391/21 P:
1. Panaikinti 2021 m. gegužės 5 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo Sprendimą Falqui / Parlamentas (T-695/19, EU:T:2021:242).
2. Nebereikia priimti sprendimo dėl ieškinio pirmojoje instancijoje byloje T-695/19.
3. Nurodyti Parlamentui padengti savo ir apelianto bylinėjimosi išlaidas, patirtas abejose instancijose.