BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS
2023 m. rugsėjo 27 d.(*)
„Valstybės pagalba – Ispanijos įgyvendinta pagalbos schema – Pelno mokesčio atskaita, pagal kurią įmonėms, reziduojančioms mokesčių tikslais Ispanijoje, leidžiama amortizuoti prestižą, susidariusį netiesiogiai įsigijus užsienio įmonių akcijų, kai tiesiogiai įsigyjama užsienio kontroliuojančiųjų įmonių akcijų – Sprendimas, kuriuo pagalbos schema pripažįstama neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka bei nurodoma susigrąžinti išmokėtą pagalbą – Sprendimas 2011/5/EB – Sprendimas 2011/282/ES – Taikymo sritis – Akto atšaukimas – Teisinis saugumas – Teisėti lūkesčiai“
Bylose T‑12/15, T‑158/15 ir T‑258/15
Banco Santander, SA, įsteigta Santandere (Ispanija),
Santusa Holding, SL, įsteigta Boadilja del Montėje (Ispanija),
atstovaujamos advokatų E. Abad Valdenebro, R. Calvo Salinero, A. Lamadrid de Pablo ir V. Romero Algarra,
ieškovės byloje T‑12/15,
Abertis Infraestructuras, SA, įsteigta Barselonoje (Ispanija),
Abertis Telecom Satélites, SA, įsteigta Madride (Ispanija),
atstovaujamos advokatų A. Lamadrid de Pablo, M. Santa María Fernández, E. Abad Valdenebro, R. Calvo Salinero, M. Cenzual Aldaz ir V. Romero Algarra,
ieškovės byloje T‑158/15,
Axa Mediterranean Holding, SA, įsteigta Maljorkos Palmoje (Ispanija), atstovaujama advokatų A. Lamadrid de Pablo, E. Abad Valdenebro, R. Calvo Salinero, V. Romero Algarra ir I. Otaegi Amundarain,
ieškovė byloje T‑258/15,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą P. Němečková, B. Stromsky ir C. Urraca Caviedes,
atsakovę,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį per pasitarimus sudarė pirmininkas J. Svenningsen, teisėjai C. Mac Eochaidh (pranešėjas) ir T. Pynnä,
posėdžio sekretorė P. Núñez Ruiz, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
atsižvelgęs į 2015 m. kovo 9 d. Nutartį Banco Santander ir Santusa / Komisija (T‑12/15, nepaskelbta Rink.) ir į 2015 m. birželio 10 d. Nutartį Abertis Infraestructuras ir Abertis Telecom Satélites / Komisija (T‑158/15, nepaskelbta Rink.), taip pat į 2015 m. liepos 17 d. sprendimą sustabdyti procedūrą, kol bus priimtas Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo užbaigiamas procesas byloje Komisija / Autogrill España (C‑20/15 P) arba byloje Komisija / Banco Santander ir Santusa (C‑21/15 P),
atsižvelgęs į 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimą Komisija / World Duty Free Group ir kt. (C‑20/15 P ir C‑21/15 P, EU:C:2016:981), kuriuo panaikinami 2014 m. lapkričio 7 d. Sprendimas Banco Santander ir Santusa / Komisija (T‑399/11, EU:T:2014:938) ir 2014 m. lapkričio 7 d. Sprendimas Autogrill España / Komisija (T‑219/10, EU:T:2014:939),
atsižvelgęs į 2019 m. kovo 18 d. sprendimą sustabdyti procedūrą, kol bus priimtas paskutinis sprendimas, kuriuo užbaigiamas procesas bylose World Duty Free Group / Komisija (C‑51/19 P), Banco Santander ir Santusa / Komisija (C‑53/19 P), Ispanija / Komisija (C‑64/19 P), Ispanija / Komisija (C‑65/19 P) arba byloje Banco de Santander (C‑274/14),
atsižvelgęs į 2021 m. spalio 6 d. Sprendimą Sigma Alimentos Exterior / Komisija (C‑50/19 P, EU:C:2021:792), 2021 m. spalio 6 d. Sprendimą World Duty Free Group ir Espagne / Komisija (C‑51/19 P ir C‑64/19 P, EU:C:2021:793), 2021 m. spalio 6 d. Sprendimą Banco Santander / Komisija (C‑52/19 P, EU:C:2021:794), 2021 m. spalio 6 d. Sprendimą Banco Santander ir kt. / Komisija (C‑53/19 P ir C‑65/19 P, EU:C:2021:795), 2021 m. spalio 6 d. Sprendimą Axa Mediterranean / Komisija (C‑54/19 P, EU:C:2021:796) ir 2021 m. spalio 6 d. Sprendimą Prosegur Compañía de Seguridad / Komisija (C‑55/19 P, EU:C:2021:797),
įvykus 2022 m. 15 ir 16 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 SESV 263 straipsniu grindžiamais ieškiniais ieškovės Banco Santander, SA, Santusa Holding, SL, Abertis Infraestructuras, SA, Abertis Telecom Satélites, SA ir Axa Mediterranean Holding, SA, prašo panaikinti 2014 m. spalio 15 d. Komisijos sprendimą (ES) 2015/314 dėl valstybės pagalbos SA.35550 (13/C) (ex 13/NN) (ex 12/CP), kurią įgyvendino Ispanija – Finansinės prestižo vertės amortizacijos mokesčių tikslais įsigyjant užsienio bendrovės akcijų schema (OL L 56, 2015, p. 38, toliau – ginčijamas sprendimas).
Ginčo aplinkybės
Ispanijos teisė
2 1995 m. gruodžio 27 d. Ley 43/1995 del Impuesto sobre Sociedades (Įstatymas 43/1995 dėl pelno mokesčio) (BOE, Nr. 310, 1995 m. gruodžio 28 d., p. 37072) 12 straipsnio 5 dalis, įtraukta 2001 m. gruodžio 27 d. Ley 24/2001 de Medidas Fiscales, Administrativas y del Orden Social (Įstatymas 24/2001 dėl mokesčių, administracinių ir socialinės tvarkos priemonių priėmimo) (BOE, Nr. 313, 2001 m. gruodžio 31 d., p. 50493) ir perkelta į 2004 m. kovo 5 d. Real Decreto Legislativo 4/2004, por el que se aprueba el texto refundido de la Ley del Impuesto sobre Sociedades (Karaliaus dekretas įstatymas Nr. 4/2004 dėl Pelno mokesčio įstatymo pertvarkyto teksto patvirtinimo) (BOE, Nr. 61, 2004 m. kovo 11 d., p. 10951, toliau TRLIS), įsigaliojo 2002 m. sausio 1 d.
3 Remiantis ginčijamo sprendimo 17 konstatuojamąja dalimi, TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta:
„Finansinė prestižo vertė <…> apibrėžta kaip akcijų įsigijimo kainos ir jų buhalterinės vertės skirtumas įsigijimo dieną, į apskaitą neįtrauktas kaip bendrovės nerezidentės turtas ir teisės. Ta skirtumo dalis, ne didesnė negu viena dvidešimtoji jos vertės per metus, būtų išskaitoma iš mokesčio bazės. Tai daroma nepažeidžiant galiojančių apskaitos taisyklių.“
4 Ginčijamo sprendimo 18 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:
„TRLIS 21 straipsnyje nustatyti reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti bendrovės nerezidentės pajamos, kad bendrovė rezidentė galėtų taikyti TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatytą atskaitą:
a) tiesiogiai arba netiesiogiai įsigyta bendrovės nerezidentės akcijų dalis turi būti bent 5 %. Be to, akcijos bendrovei rezidentei turi nepertraukiamai priklausyti bent vienus metus;
b) bendrovei nerezidentei turi būti privalomas užsienio valstybėje nustatytas mokestis, panašus į pelno mokestį. Tariama, kad ši sąlyga įvykdyta, jeigu valstybė, kurios rezidentė yra tikslinė bendrovė, su Ispanija yra pasirašiusi dvigubo tarptautinio apmokestinimo konvenciją, kurioje yra keitimosi informacija sąlyga;
c) pelnas turi būti gaunamas iš užsienyje vykdomos verslo veiklos. Ši sąlyga yra įvykdyta, kai bent 85 % pajamų atitinka šiuos kriterijus:
i) bendrovės nerezidentės pajamos yra gaunamos užsienyje ir negali būti įtrauktos į mokesčio bazę, nes taikomos tarptautinės fiskalinio skaidrumo taisyklės. Visų pirma pajamos laikomos atitinkančiomis šį reikalavimą, jeigu jos gaunamos iš šios veiklos:
– didmeninės prekybos, kai prekės tiekiamos pirkėjams valstybėje ar teritorijoje, kurios rezidentė yra bendrovė nerezidentė, arba bet kurioje kitoje valstybėje ar teritorijoje, išskyrus Ispaniją, jeigu operacijas vykdo bendrovė nerezidentė,
– paslaugų, teikiamų teritorijoje, kurioje bendrovė nerezidentė turi savo buveinę mokesčių mokėjimo tikslais, jeigu operacijas vykdo bendrovė nerezidentė,
– finansinių paslaugų, teikiamų klientams, kurie Ispanijoje neturi savo gyvenamosios vietos arba buveinės mokesčių mokėjimo tikslais, jeigu tik operacijas vykdo bendrovė nerezidentė,
– draudimo paslaugų, susijusių su rizika teritorijoje arba valstybėje, išskyrus Ispaniją, jeigu draudimo paslaugas teikia bendrovė nerezidentė;
ii) bendrovių nerezidenčių dividendai ar akcijos už pelną, susiję su netiesiogiai valdomomis akcijomis, atitinkančiomis TRLIS 21 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytus reikalavimus. Be to, kapitalo prieaugis dėl bendrovių nerezidenčių akcijų perleidimo, jeigu akcijos atitinka TRLIS 21 straipsnio 2 dalį.“
5 Ginčijamo sprendimo 25 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad tiesioginiai įsigijimai – tai atvejai, kai bendrovės akcinio kapitalo dalį įsigyja kita bendrovė (toliau – tiesioginis akcijų įsigijimas). Atvirkščiai, netiesioginiai įsigijimai – tai atvejai, kai antro arba aukštesnio lygmens patronuojamosios įmonės akcinio kapitalo dalį įsigyja kita bendrovė dėl ankstesnio tiesioginio akcijų įsigijimo. Taip įsigyjančioji bendrovė netiesiogiai įsigyja antro arba aukštesnio lygmens bendrovių akcijų (toliau – netiesioginis akcijų įsigijimas).
6 Remiantis ginčijamo sprendimo 40 konstatuojamąja dalimi, 2004 m. liepos 30 d. Real Decreto 1777/2004 por el que se aprueba el Reglamento del Impuesto sobre Sociedades (Karaliaus dekretas Nr. 1777/2004, kuriuo patvirtintas reglamentas dėl pelno mokesčio) (BOE, Nr. 189, 2004 m. rugpjūčio 6 d., p. 28377) 15 straipsnyje numatyta, kad apmokestinamieji asmenys, ketinantys pasinaudoti TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje numatyta mokesčio atskaita, kartu su pelno mokesčio deklaracija turi pateikti įvairios informacijos „apie tiesiogiai priklausančią įmonę“.
7 Ginčijamame sprendime taip pat nustatyta, kad Ispanijos pelno mokesčio susigrąžinimo sistema grindžiama TRLIS 137 straipsnyje nustatyta atvirkštinio apmokestinimo procedūra.
8 2003 m. gruodžio 17 d. Ley 58/2003 General Tributaria (Įstatymas Nr. 58/2003 dėl Bendrojo mokesčių kodekso) (BOE, Nr. 302, 2003 m. gruodžio 18 d., p. 44987, toliau – LGT) 120 straipsnyje atvirkštinio apmokestinimo procedūra apibrėžta taip:
„1. Atvirkštinis apmokestinimas – tai deklaracijos, kuriose apmokestinamieji asmenys mokesčių administratoriui ne tik pateikia reikiamus duomenis mokesčiui apskaičiuoti ir kitą informaciją, bet ir patys vykdo kvalifikavimo ir kiekybinio vertinimo operacijas, reikalingas apskaičiuojant ir sumokant mokestinės skolos dydį arba, jei reikia, nustatant grąžinamą arba kompensuojamą dydį.
2. Apmokestinamųjų asmenų pateiktą atvirkštinį apmokestinimą gali patikrinti ir kontroliuoti mokesčių administratorius, kuris, jei reikia, atliks reikiamus skaičiavimus <…>“
Atsakymai į Parlamento narių klausimus
9 2005 m. ir 2006 m. raštu pateiktais keliais klausimais (E-4431/05, E-4772/05, E-5800/06 ir P-5509/06), Europos Parlamento nariai paklausė Europos Komisijos, ar TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka yra suderinama su taisyklėmis dėl valstybės pagalbos.
10 2006 m. sausio 19 d. ir vasario 17 d. atsakymuose, pateiktuose atitinkamai į E-4431/05 ir E-4772/05 klausimus, Komisija tvirtino, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka nepatenka į taisyklių dėl valstybės pagalbos taikymo sritį.
Sprendimai 2011/5 ir 2011/282
11 2007 m. kovo 26 d. raštu Komisija paprašė Ispanijos valdžios institucijų pateikti informacijos, kad būtų galima įvertinti TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatytos tvarkos apimtį ir poveikį. Komisija paragino Ispanijos Karalystę, be kita ko, patikslinti, kokioms operacijoms taikoma ta nuostata. Remiantis preliminaria Komisijos tarnybų analize, galimybės atskaityti įsigytas kontroliuojančiosios bendrovės akcijas nebuvimas nepagrįstai apribojo potencialių subjektų, kurie galėtų pasinaudoti TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, skaičių.
12 2007 m. birželio 4 d. raštu Ispanijos valdžios institucijos atsakė Komisijai, kad, remiantis tuo metu taikytu administraciniu kriterijumi, pagal TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką galėjo būti atskaityta tik finansinė prestižo vertė tiesiogiai įsigijus akcijų (toliau – pirminis administracinis išaiškinimas).
13 2007 m. spalio 10 d. sprendimu (jo santrauka paskelbta 2007 m. gruodžio 21 d. (OL C 311, 2007, p. 21)) Komisija pradėjo formalią tyrimo procedūrą dėl TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatytos tvarkos (toliau – pirmoji formali tyrimo procedūra).
14 2009 m. spalio 28 d. Komisija priėmė Sprendimą 2011/5/EB dėl Ispanijos įgyvendinto perviršinės vertės mokesčio mažinimo įsigyjant didelę užsienio bendrovės akcijų dalį Nr. C 45/07 (ex NN 51/07, ex CP 9/07) [dėl Ispanijos įgyvendintos finansinės prestižo vertės amortizacijos mokesčių tikslais įsigyjant užsienio bendrovės akcijų Nr. C 45/07 (ex NN 51/07, ex CP 9/07)] (OL L 7, 2011, p. 48, toliau – pirmasis sprendimas). Tame sprendime Komisija pripažino, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji taikoma įsigyjant bendrovių, įsteigtų Europos Sąjungos teritorijoje, akcijų (to sprendimo 1 straipsnio 1 dalis), ir įpareigojo Ispanijos Karalystę susigrąžinti pagalbą, kuri atitinka pagal šią schemą sumažintą mokestį (to paties sprendimo 4 straipsnis).
15 2011 m. sausio 12 d. Komisija priėmė Sprendimą 2011/282/ES dėl Ispanijos įgyvendintos finansinės prestižo vertės amortizacijos mokesčių tikslais įsigyjant užsienio bendrovės akcijų Nr. C 45/07 (ex NN 51/07, ex CP 9/07) (OL L 135, 2011, p. 1, toliau – ginčijamas sprendimas), vykdydama tą pačią formalią procedūrą, kurioje buvo priimtas pirmasis sprendimas. Tame sprendime, kuriame kalbama jau ne apie Sąjungoje, o už jos teritorijos ribų įsteigtų užsienio bendrovių akcijų įsigijimą, ir kuris buvo ištaisytas 2011 m. kovo 3 d. ir lapkričio 26 d., Komisija be kita ko pripažino, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji taikoma įsigyjant įmonių, įsteigtų už Sąjungos teritorijos ribų, akcijų (to sprendimo 1 straipsnio 1 dalis), ir įpareigojo Ispanijos Karalystę susigrąžinti suteiktą pagalbą (to paties sprendimo 4 straipsnis).
16 Vis dėlto atsižvelgdama į tai, kad pirmuoju ir antruoju sprendimais (toliau kartu – pirminiai sprendimai) tam tikroms TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka besinaudojusioms įmonėms suteikė teisėtų lūkesčių, Komisija leido tą tvarką toliau taikyti visu joje numatytu amortizavimo laikotarpiu, pirma, įvykusiems akcijų įsigijimams iki sprendimo pradėti formalią tyrimo procedūrą paskelbimo 2007 m. gruodžio 21 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, antra, akcijų įsigijimams, kuriuos vykdyti gavus reguliavimo institucijos, kuriai apie operaciją pranešta iki šios datos, leidimą neatšaukiamai įsipareigota iki 2007 m. gruodžio 21 d., trečia, Kinijoje, Indijoje arba kitose trečiosiose šalyse, kuriose tiesioginės teisinės kliūtys tarpvalstybiniams verslo jungimo sandoriams buvo arba galėjo būti įrodytos, įsteigtų užsienio įmonių daugumos akcijų įsigijimams iki antrojo sprendimo paskelbimo 2011 m. gegužės 21 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ketvirta, Kinijoje, Indijoje arba kitose trečiosiose šalyse, kuriose tiesioginės teisinės kliūtys tarpvalstybiniams verslo jungimo sandoriams buvo arba galėjo būti įrodytos, įsteigtų užsienio įmonių akcijų įsigijimams, kuriuos vykdyti gavus reguliavimo institucijos, kuriai apie operaciją pranešta iki šios datos, leidimą neatšaukiamai įsipareigota iki 2011 m. gegužės 21 d. (pirmojo sprendimo 1 straipsnio 2 ir 3 dalys ir antrojo sprendimo 1 straipsnio 2–5 dalys). Taigi pagalbai, išmokėtai pagal TRLIS 12 straipsnio 5 dalį ir atitinkančiai vieną iš pirma nurodytų sąlygų, nebuvo taikoma pareiga susigrąžinti (pirmojo sprendimo 4 straipsnio 1 dalis ir antrojo sprendimo 4 straipsnio 1 dalis).
Naujasis administracinis išaiškinimas
17 2012 m. balandžio 12 d. elektroniniu laišku Ispanijos valdžios institucijos informavo Komisiją, kad 2012 m. kovo 21 d. Dirección General de Tributos (Generalinė mokesčių direkcija, Ispanija, toliau – DGT) priėmė teisiškai įpareigojančią nuomonę V0608-12, kuri taip pat buvo taikoma iki tos datos įvykdytoms operacijoms (toliau – naujasis administracinis išaiškinimas).
18 Ginčijamo sprendimo 40 konstatuojamojoje dalyje Komisija apibendrino pagrindines priežastis, jos teigimu, lėmusias DGT ir, jos pavyzdžiu, Tribunal Económico-Administrativo Central (Centrinis ekonominių ir administracinių bylų teismas, Ispanija) sprendimą pakeisti TRLIS 12 straipsnio 5 dalies apimtį ir į ją įtraukti netiesioginį akcijų įsigijimą. Jos yra tokios:
„a) pirma, DGT [Tribunal Económico-Administrativo Central (Centrinis ekonominių ir administracinių bylų teismas)], argumentuodami, kad netiesioginiam [akcijų] įsigijimui taip pat galima taikyti TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatytą atskaitą, daro nuorodą į TRLIS 21 straipsnio 1 dalies c punktą. Pasak DGT ir [Tribunal Económico-Administrativo Central (Centrinis ekonominių ir administracinių bylų teismas)], reikalavimas vykdyti ekonominę veiklą gali būti įvykdytas, kai veiklą vykdanti bendrovė taip pat yra antro arba aukštesnio lygmens bendrovė. Visų pirma DGT ir [Tribunal Económico-Administrativo Central (Centrinis ekonominių ir administracinių bylų teismas)] daro nuorodą į TRLIS 21 straipsnio 1 dalies c punkto 2 papunktį, kur aiškiai nurodyta, kad ta nuostata taikoma ir dividendams [ar akcijoms], gaunamiems iš tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų akcijų. DGT ir [Tribunal Económico-Administrativo Central (Centrinis ekonominių ir administracinių bylų teismas)] teigia, kad tai, jog veiklą vykdanti bendrovė yra antro arba aukštesnio lygmens bendrovė [jog įmonė turi antro arba aukštesnio lygmes patronuojamųjų bendrovių akcijų], neturėtų būti kliūtis taikyti TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatytą atskaitą;
b) antra, DGT ir [Tribunal Económico-Administrativo Central (Centrinis ekonominių ir administracinių bylų teismas)] daro nuorodą į nuostatos loginį pagrindą: kadangi TRLIS 12 straipsnio 5 dalimi siekiama skatinti Ispanijos bendrovių tarptautinimą ir užsienio investicijas, TRLIS 12 straipsnio 5 dalies netaikymas Ispanijos bendrovių investicijoms į kontroliuojančiąsias bendroves nerezidentes prieštarautų pačiai nuostatos esmei. Dar daugiau, DGT ir [Tribunal Económico-Administrativo Central (Centrinis ekonominių ir administracinių bylų teismas)] teigia, kad, remiantis ekonomine tikrove, bendrovių nerezidenčių akcijų dažnai įsigyjama įsigyjant kontroliuojančiąją bendrovę. Tai, kad investuojama įsigyjant kontroliuojančiosios bendrovės akcijų, yra išorinė aplinkybė, priklausanti ne nuo kontroliuojančiąją bendrovę įsigyjančios bendrovės, bet nuo rinkos struktūros. Tai, kad yra tokių tarpinių bendrovių, kaip kontroliuojančiosios bendrovės, neturėtų būti kliūtis investuoti, taip pat neturėtų būtų diskriminuojama pagal įvairias įsigijimo rūšis;
c) trečia, DGT ir [Tribunal Económico-Administrativo Central (Centrinis ekonominių ir administracinių bylų teismas)] teigia, kad <…> Komisijos [pirminiuose] sprendimuose nuolat darytos nuorodos tiek į tiesioginį, tiek į netiesioginį įsigijimą. DGT ir [Tribunal Económico-Administrativo Central (Centrinis ekonominių ir administracinių bylų teismas)] daro išvadą, kad abu Komisijos sprendimai suformuluoti taip, kad sutinkama su finansinės prestižo vertės atskaita akcijų dalį įsigyjant ir tiesiogiai, ir netiesiogiai;
d) ketvirta, DGT taip pat pripažįsta, kad šis aiškinimas pateiktas nepaisant [Karaliaus dekreto Nr. 1777/2004, kuriuo patvirtintas pelno mokesčio potvarkis], 15 straipsnyje nustatytos pareigos teikti informaciją. Potvarkio 15 straipsnyje išskirtinai reikalaujama pateikti informaciją apie tiesiogiai įsigytos bendrovės [akcijų] įsigijimą, kad būtų galima taikyti TRLIS 12 straipsnio 5 dalį. Jeigu ši atskaita taip pat taikoma netiesioginiam įsigijimui, būtų buvę logiška skaidrumo dėlei įtraukti ir netiesioginį įsigijimą. Tačiau tai neturėtų sulaikyti nuo TRLIS 12 straipsnio 5 dalies platesnio aiškinimo;
e) galiausiai, norint atskaitą taikyti netiesioginiam [akcijų] įsigijimui, būtina, netiesiogiai valdomas akcijas paversti tiesiogiai valdomomis akcijomis, prieš tai įvykdžius susijungimo sandorį. Fiskaliniu požiūriu skirtingai traktuojant įsigijimą, dėl kurio įvykdomas verslo jungimo sandoris, ir akcijų įsigijimą, dėl kurio neįvykdomas verslo jungimo sandoris, būtų prieštaraujama fiskalinio neutralumo principui. DGT ir [Tribunal Económico-Administrativo Central (Centrinis ekonominių ir administracinių bylų teismas)] konstatuoja, kad atskaita taip pat turėtų būti galima įvairiais akcijų valdymo lygmenimis. Tuo atžvilgiu būtina konsoliduotu balansu arba bet kokiais kitais teisiniais būdais įrodyti, kad akcijų įsigijimo kainos dalis atitinka finansinę prestižo vertę, kuri būna susijusi su „netiesiogiai“ įsigytomis veiklą vykdančios bendrovės akcijomis.“
Procedūra, po kurios buvo priimtas ginčijamas sprendimas
19 Nuo 2012 m. liepos 4 d. iki 2013 m. liepos 1 d. Komisija išsiuntė Ispanijos Karalystei įvairių klausimų ir prašymų pateikti informacijos apie naująjį administracinį išaiškinimą. 2013 m. liepos 17 d. Komisija informavo Ispanijos Karalystę apie sprendimą pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą formalią tyrimo procedūrą, atsižvelgdama į šio naujojo administracinio išaiškinimo keliamas pasekmes (toliau – antroji formali tyrimo procedūra). Šis sprendimas buvo paskelbtas 2013 m. rugsėjo 7 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 258, 2013, p. 8). Jame Komisija Ispanijos Karalystės ir trečiųjų suinteresuotųjų šalių paprašė teikti pastabas.
20 Pasibaigus antrajai formaliai tyrimo procedūrai, Komisija priėmė ginčiją sprendimą.
21 Ginčijamo sprendimo 94 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad tas sprendimas susijęs išimtinai su naujojo administracinio išaiškinimo, kurį Ispanijos valdžios institucijos pateikė priėmusios pirminius sprendimus, pasekmėmis.
22 Iš tiesų, pasak Komisijos, pirminių sprendimų tikslas buvo įvertinti TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatytos tvarkos, kokią Ispanijos valdžios institucijos pristatė per administracinę procedūrą, po kurios priimti tie sprendimai, suderinamumą su vidaus rinka. Tačiau šio sprendimo 12 punkte nurodytame 2007 m. birželio 4 d. rašte Ispanijos valdžios institucijos Komisijai paaiškino, kad pirminė administracinė praktika leido finansinę prestižo vertę atskaityti tik tais atvejais, kai veiklą vykdančių bendrovių akcijos įsigytos tiesiogiai. Galiausiai, taip pat pasak Komisijos, DGT ir Tribunal Económico-Administrativo Central (Centrinis ekonominių ir administracinių bylų teismas) TRLIS 12 straipsnio 5 dalį sistemingai ir nuolat taikė tik tais atvejais, kai veiklą vykdančių bendrovių akcijos įsigytos tiesiogiai nuo 2002 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo TRLIS 12 straipsnio 5 dalis, iki 2012 m. kovo mėn., kai buvo pateiktas naujasis administracinis išaiškinimas (ginčijamo sprendimo 95–98 konstatuojamosios dalys).
23 Komisija taip pat pažymėjo, kad 2012 m. kovo mėn. Ispanijos valdžios institucijų pateiktas naujasis administracinis išaiškinimas išplėtė TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo sritį, nes priemonė nuo tol būtų taikoma ne tik finansinei prestižo vertei, susidarančiai tiesiogiai įsigyjant užsienio bendrovių akcijų, bet ir finansinei prestižo vertei, susidarančiai netiesiogiai įsigyjant užsienio bendrovių akcijų, kai įsigyjama kontroliuojančiosios bendrovės akcijų (ginčijamo sprendimo 99 konstatuojamoji dalis).
24 Remdamasi tokia informacija Komisija padarė išvadą, kad naujajam administraciniam išaiškinimui netaikomi pirminiai sprendimai. Be to, Komisijos teigimu, tas naujasis administracinis išaiškinimas negalėjo būti kvalifikuojamas kaip „esama pagalba“ pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias [SESV 108] straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339), 1 straipsnio b punktą, nes pirminiuose sprendimuose jau buvo nuspręsta, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, kokią taikė Ispanijos valdžios institucijos, yra neteisėta ir su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba. Pasak Komisijos, naujasis administracinis išaiškinimas yra „nauja pagalba“, kaip ji suprantama pagal to reglamento 1 dalies c punktą (ginčijamo sprendimo 99–101 konstatuojamosios dalys).
25 Ispanijos Karalystė ir tretieji suinteresuotieji asmenys vis dėlto paprašė, kad pirminiais sprendimai suteikti teisėti lūkesčiai taip pat būtų taikomi netiesioginiam akcijų įsigijimui. Jų teigimu, teisėtų lūkesčių egzistavimas turėjo būti pripažintas dėl Komisijos pateiktuose atsakymuose į šio sprendimo 9 ir 10 punktuose nurodytus Parlamento klausimus, 2007 m. spalio 10 d. pranešime spaudai, kuriuo pranešama apie pirmosios formalios tyrimo procedūros pradžią (Nr. IP/07/1469), ir pirminiuose sprendimuose (ginčijamo sprendimo 189 konstatuojamoji dalis) padarytų nuorodų į netiesioginį akcijų įsigijimą.
26 Vis dėlto priešingai, nei nusprendė pirminiuose sprendimuose (žr. šio sprendimo 16 punktą), ginčijamame sprendime Komisija nesutiko nereikalauti susigrąžinti pagal TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką išmokėtą su netiesioginiu akcijų įsigijimu susijusią pagalbą, atitinkančią tokias pačias sąlygas, kokios nurodytos šio sprendimo 16 punkte, dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo (ginčijamo sprendimo 189–200 konstatuojamosios dalys).
27 Taigi Komisija nusprendė, kad naujasis administracinis išaiškinimas, kuriuo, jos teigimu, išplėsta TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo sritis į ją įtraukiant netiesioginį užsienio įmonių akcijų įsigijimą tiesiogiai įsigyjant užsienio kontroliuojančiųjų įmonių akcijų ir kurį Ispanijos Karalystė neteisėtai įgyvendino pažeisdama SESV 108 straipsnio 3 dalį, yra nesuderinamas su vidaus rinka (ginčijamo sprendimo 1 straipsnis). Dėl tos priežasties Komisija pareikalavo, kad Ispanijos Karalystė nutrauktų šią pagalbos schemą ir susigrąžintų pagal ją išmokėtą pagalbą (ginčijamo sprendimo 4–7 straipsniai), išskyrus atvejus, kai individuali pagalba buvo išmokėta taikant tą tvarką ir atitiko reglamento de minimis arba išimties pagal rūšis sąlygas (ginčijamo sprendimo 2 ir 3 straipsniai).
Šalių reikalavimai
28 Ieškovės paskiausiai pateiktuose reikalavimuose Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
29 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
30 Išklausęs šalis, Bendrasis Teismas nusprendė sujungti bylas T‑12/15, T‑158/15 ir T‑258/15 pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 68 straipsnio 1 dalį, kad būtų priimtas šis sprendimas.
Dėl ieškinių priimtinumo
31 Bylos dokumentuose Komisija ginčijo šių ieškinių priimtinumą. Vis dėlto per posėdį Komisija pripažino, kad ieškovės naudojosi TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, kiek tai susiję su netiesiogiai jų įsigytomis akcijomis, todėl jų ieškiniai priimtini.
32 Šiuo klausimu remdamasis jam pateiktais duomenimis Bendrasis Teismas konstatavo, kad ieškovės iš tikrųjų gavo pagal TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką skirtą individualią pagalbą, kai netiesioginiam akcijų įsigijimui buvo pritaikyta atskaita, ir kad jos turi ją grąžinti pagal Ispanijos Karalystei skirtą ginčijamo sprendimo 4 straipsnio 2–5 dalyse išdėstytą Komisijos nurodymą susigrąžinti taikant tą tvarką išmokėtą pagalbą.
33 Taigi ieškiniai yra priimtini.
Dėl esmės
34 Ieškiniuose ieškovės iš pradžių pateikė keturis pagrindus. Pirmasis buvo siejamas su SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nes padaryta teisės klaida, kiek tai susiję su atrankumo sąlyga. Antrasis pagrindas buvo susijęs su teisės klaida nustatant subjektus, kurie naudojasi ginčijama tvarka. Trečiasis pagrindas susijęs su naujos pagalbos, kaip ji suprantama pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį ir ginčijamo sprendimo priėmimo momentu taikytinos redakcijos Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio c punktą. Ketvirtasis pagrindas buvo grindžiamas teisėtų lūkesčių apsaugos, estoppel (arba savų teisės aktų) ir teisinio saugumo principų pažeidimu.
35 2021 m. lapkričio 15 d. pastabose, kuriose išdėstė poziciją dėl 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo Sigma Alimentos Exterior / Komisija (C‑50/19 P, EU:C:2021:792), 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo World Duty Free Group ir Espagne / Komisija (C‑51/19 P ir C‑64/19 P, EU:C:2021:793), 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo Banco Santander / Komisija (C‑52/19 P, EU:C:2021:794), 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo Banco Santander ir kt. / Komisija (C‑53/19 P ir C‑65/19 P, EU:C:2021:795), 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo Axa Mediterranean / Komisija (C‑54/19 P, EU:C:2021:796) ir 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo Prosegur Compañía de Seguridad / Komisija (C‑55/19 P, EU:C:2021:797) reikšmės, ieškovės atsisakė pirmojo ir antrojo pagrindų, nes, jų teigimu, tuose sprendimuose Teisingumo Teismas priėmė galutinį sprendimą dėl TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatytos tvarkos atrankumo ir pirminių sprendimų teisėtumo.
Dėl trečiojo pagrindo
36 Dėstydamos trečiąjį pagrindą ieškovės iš esmės teigia, kad ginčijamame sprendime naująjį administracinį išaiškinimą Komisija klaidingai kvalifikavo kaip naują pagalbą.
37 Grįsdamos šį pagrindą ieškovės preliminariai ginčija ginčijamo sprendimo 96 konstatuojamojoje dalyje nurodytą 2010 m. gegužės 20 d. Sprendime Todaro Nunziatina & C. (C‑138/09, EU:C:2010:291) ir 2010 m. gruodžio 16 d. Sprendime Kahla Thüringen Porzellan / Komisija (C‑537/08 P, EU:C:2010:769) suformuotą jurisprudenciją. Iš tiesų ši jurisprudencija būtų taikoma tik tuo atveju, jei apie ginčijamą tvarką Ispanijos Karalystė būtų pranešusi Komisijai ir jei ši būtų konstatavusi, jog ta tvarka suderinama su vidaus rinka, tačiau šiuo atveju taip nėra. Be to, kadangi pirminiuose sprendimuose nėra jokios nuorodos į 2007 m. birželio 4 d. Ispanijos Karalystės raštą, į tą raštą negali būti atsižvelgta siekiant tuos sprendimus taikyti tik tiesioginiam akcijų įsigijimui.
38 Grįsdamos trečiojo pagrindo pirmąją dalį ieškovės teigia, kad Komisija klaidingai įvertino DGT ir Tribunal Económico-Administrativo Central (Centrinis ekonominių ir administracinių bylų teismas) teisiškai įpareigojančias nuomones. Ieškovės teigia, kad naujuoju administraciniu išaiškinimu nebuvo pakeista TRLIS 12 straipsnio 5 nustatyta tvarka, nes nuo pat pradžios ta tvarka buvo taikoma netiesioginiam akcijų įsigijimui. Šiuo klausimu jos tvirtina, kad pagal Ispanijos teisę naujuoju administraciniu išaiškinimu negalėjo būti apribota TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo sritis, nes ji neturi jokios normatyvinės galios. Taikymo sritį gali pakeisti tik Ispanijos teisės aktų leidėjas arba Ispanijos teismai, formuodami jurisprudenciją. Taigi TRLIS 12 straipsnio 5 dalis nebuvo keista nuo pat jos įsigaliojimo, nebent tik tiek, kad būtų atsižvelgta į Komisijos pirminius sprendimus. Be to, tiek pirminis administracinis išaiškinimas, tiek naujasis administracinis išaiškinimas neturi jokios privalomos teisinės galios suinteresuotiesiems apmokestinamiesiems asmenims. Taigi jie turėjo teisę laikytis arba nesilaikyti šių administracinių išaiškinimų. Beje, dauguma apmokestinamųjų asmenų TRLIS 12 straipsnio 5 dalį taikė netiesioginiam akcijų įsigijimui gerokai iki naujojo administracinio išaiškinimo priėmimo.
39 Grįsdamos trečiojo pagrindo antrąją dalį ieškovės teigia, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalis pirminiuose sprendimuose jau buvo išanalizuota ir išnagrinėta tiek, kiek tai susiję ir su tiesioginiais, ir su netiesioginiais akcijų įsigijimais. Tokia išvada peršasi būtent dėl to, kad tuose sprendimuose daroma daug aiškių nuorodų į netiesioginį akcijų įsigijimą, taip pat dėl įvairių viešų Komisijos pozicijos pareiškimų dar iki pirminių sprendimų. Tokiomis aplinkybėmis naujasis administracinis išaiškinimas negali būti kvalifikuojamas kaip nauja pagalba dėl to, kad jis jau buvo įtrauktas į pirminių sprendimų materialinę taikymo sritį.
40 Iš pradžių Komisija teigia, kad 2010 m. gegužės 20 d. Sprendime Todaro Nunziatina & C. (C‑138/09, EU:C:2010:291) ir 2010 m. gruodžio 16 d. Sprendime Kahla Thüringen Porzellan / Komisija (C‑537/08 P, EU:C:2010:769) suformuota jurisprudencija taikoma šioje byloje, nors apie TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką jai nebuvo pranešta. Atsižvelgiant į 2007 m. birželio 4 d. rašte Ispanijos valdžios institucijų pateiktą informaciją, dėl to pirminių sprendimų rezoliucinė dalis turėjo būti taikoma tik tiesioginiam akcijų įsigijimui.
41 Dėl trečiojo pagrindo pirmos dalies Komisija teigia, kad naujuoju administraciniu išaiškinimu buvo pakeista TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka nes iki to išaiškinimo priėmimo į šios nuostatos taikymo sritį pateko tik tiesioginiai akcijų įsigijimai. Iš tiesų pagal pirminį administracinį išaiškinimą netiesioginis akcijų įsigijimas 2002–2012 m. nuolat nepatekdavo į TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo sritį. Beje, Komisija neigia, kad administraciniai išaiškinimai apmokestinamiesiems asmenims neturi jokios privalomos teisinės galios, nes Ispanijos mokesčių administratorius privalo tą patį administracinį išaiškinimą taikyti visiems toje pačioje padėtyje esantiems apmokestinamiesiems asmenims.
42 Dėl trečiojo pagrindo antros dalies Komisija teigia, kad ginčijamame sprendime ji pagrįstai nusprendė, jog naujuoju administraciniu išaiškinimu buvo pakeista TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatytos tvarkos taikymo sritis. Galiausiai Komisija teigia, kad pirminiuose sprendimuose esančios nuorodos į netiesioginį akcijų įsigijimą tik atspindi TRLIS 21 straipsnio nuostatų formuluotę. Vis dėlto pirminiai sprendimai nebuvo taikomi netiesioginiam akcijų įsigijimui, nes juose buvo nagrinėjama tokios apimties TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, kokią pateikė Ispanijos valdžios institucijos. Taigi 2007 m. birželio 4 d. rašte Ispanijos valdžios institucijos Komisijai užtikrino, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka taikoma tik tiesioginiam akcijų įsigijimui. Dėl viešai išreikštų pozicijų Komisija teigia, kad jos neturi jokios reikšmės, nes iki pirminių sprendimų priėmimo ji neprivalėjo nagrinėti suinteresuotųjų įmonių individualios situacijos.
– Dėl trečiojo pagrindo dalyko
43 Kaip galima teigti remiantis šio sprendimo 21–24 punktais, ginčijamame sprendime naująjį administracinį išaiškinimą Komisija klaidingai kvalifikavo kaip naują pagalbą. Dėstydamos trečiąjį pagrindą ieškovės neigia, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatytos tvarkos taikymas netiesioginiam akcijų įsigijimui gali būtį kvalifikuojamas kaip nauja pagalba.
44 Vis dėlto šioje byloje, kaip būtent ginčijamo sprendimo 100 ir 149 konstatuojamosiose dalyse nurodė Komisija, nereikia nustatyti, ar aptariama pagalbos schema gali būti kvalifikuojama kaip esama valstybės pagalba arba ar naujasis administracinis išaiškinimas yra esamos pagalbos schemos „esminis pakeitimas“, kaip tai suprantama remiantis jurisprudencija, nes pirminiuose sprendimuose jau nuspręsta, kad Ispanijos valdžios institucijų taikoma TRLIS 12 straipsnio 5 dalis yra neteisėta ir su vidaus rinka nesuderinama pagalbos schema. Atvirkščiai, reikia nustatyti, ar pirminiai sprendimai taip pat taikomi netiesioginiam akcijų įsigijimui, kai tiesiogiai įsigyjamos užsienio kontroliuojančiųjų įmonių akcijos, ir ar dėl tos priežasties įmonės, tokiam netiesioginiam akcijų įsigijimui taikiusios TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką, taip pat gali remtis tais sprendimais suteiktais teisėtais lūkesčiais.
45 Dėstydamos argumentus ieškovės iš tikrųjų siekia įrodyti, kad pirminiai sprendimai jau buvo taikomi netiesioginiam akcijų įsigijimui ir kad dėl tos priežasties Komisija nebeturėjo teisės priimti ginčijamą sprendimą, kiek tai konkrečiai susiję su šia operacijų rūšimi. Beje, tokį trečiojo pagrindo aiškinimą patvirtina jo pavadinimas, kuriame minima, kad „naujasis administracinis išaiškinimas nėra nauja pagalba, besiskirianti nuo tos, kurią Komisija jau nagrinėjo [pirminiuose sprendimuose]“. Jį dar sykį patvirtina ieškovių argumentai, kad „[ginčijamame] sprendime nagrinėjama pagalbos schema <…> yra lygiai ta pati, dėl kurios Komisija [išsakė nuomonę] [pirminiuose sprendimuose]“, kad „[ginčijamame sprendime] Komisija [grįžo] prie to, ką kategoriškai ir pakartotinai sakė [pirminiuose sprendimuose]“, ar kad „Komisija dėl to negalėjo per procedūrą dėl „naujos“ pagalbos dar kartą priimti sprendimo dėl [ginčijamos] schemos“.
46 Būtent taip apibendrintas toliau bus nagrinėjamas trečiasis pagrindas.
– Dėl pirminių sprendimų taikymo apimties
47 Šalys nesutaria dėl pirminių sprendimų taikymo apimties. Ieškovės teigia, kad tie sprendimai buvo taikomi ne tik tiesioginiam, bet ir netiesioginiam akcijų įsigijimui. Atvirkščiai, Komisija teigia, kad tuose sprendimuose analizuota TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, kurią Ispanijos valdžios institucijos pristatė per administracinę procedūrą, pasibaigusią tų sprendimų priėmimu, ir kad dėl tos priežasties netiesioginis akcijų įsigijimas per tą procedūrą nebuvo nagrinėtas.
48 Šiuo klausimu ginčijamo sprendimo 95, 96, 145 ir 147 konstatuojamosiose dalyse Komisija nusprendė, kad pirminių sprendimų taikymo apimtis pagal suformuotą jurisprudenciją turi būti nustatyta ne tik remiantis pačių jų tekstu, bet ir atsižvelgiant į pagalbos schemą, apie kurią pranešė suinteresuotoji valstybė narė (šiuo klausimu žr. 2010 m. gegužės 20 d. Sprendimo Todaro Nunziatina & C., C‑138/09, EU:C:2010:291, 31 punktą;, 2010 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Kahla Thüringen Porzellan / Komisija, C‑537/08 P, EU:C:2010:769, 44 punktą ir 2018 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Carrefour Hypermarchés ir kt., C‑510/16, EU:C:2018:751, 38 punktą).
49 Vis dėlto iš pradžių reikia konstatuoti, kad šioje byloje, kaip teigia ieškovės, priešingai nei šio sprendimo 48 punkte minėtuose sprendimuose nagrinėtu atveju, apie TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką Ispanijos Karalystė Komisijai nepranešė ir kad pirminiuose sprendimuose buvo konstatuotas ne tos tvarkos suderinamumas su vidaus rinka, o atvirkščiai – jos nesuderinamumas.
50 Beje, Bendrasis Teismas primena, kad, remiantis ESS 4 straipsnio 3 dalimi, valstybių narių ir Sąjungos sąžiningo bendradarbiavimo principas taikomas visoms procedūroms, per kurias nagrinėjama su valstybės pagalbos sritimi susijusi priemonė (šiuo klausimu žr. 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Scuola Elementare Maria Montessori / Komisija, Komisija / Scuola Elementare Maria Montessori ir Komisija / Ferracci (C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873, 83 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
51 Pagal sąžiningo bendradarbiavimo principą reikalaujama, kad suinteresuotoji valstybė narė pateiktų Komisijai duomenis, kuriais remdamasi ji galėtų nuspręsti, ar aptariama priemonė gali būti laikoma valstybės pagalba. Pagal jį taip pat reikalaujama, kad Komisija, laikydamasi pareigos tyrimą atlikti rūpestingai ir nešališkai, atidžiai išnagrinėtų tos valstybės narės jai pateiktus duomenis (šiuo klausimu žr. 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Club Hotel Loutraki ir kt. / Komisija, C‑131/15 P, EU:C:2016:989, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; taip pat 2022 m. balandžio 6 d. Sprendimo Mead Johnson Nutrition (Asia Pacific) ir kt. / Komisija, T‑508/19, EU:T:2022:217, 104 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
52 Be to, reikia priminti, kad pagal teisinio saugumo principą, kuris yra vienas bendrųjų Sąjungos teisės principų, reikalaujama, kad teisės normos būtų aiškios ir tikslios, o jų poveikį galima būtų numatyti, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti Sąjungos teisės reglamentuojamas situacijas ir teisinius santykius (žr. 2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimo France Télécom / Komisija, C‑81/10 P, EU:C:2011:811, 100 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Šis principas taip pat taikomas, kai Komisija priima sprendimą dėl valstybės pagalbos pagal Reglamento Nr. 659/1999 4 arba 7 straipsnį, nes valstybė narė, kuriai skirtas sprendimas, ją įpareigojantis susigrąžinti pagalbą, remdamasi SESV 288 straipsnio ketvirta pastraipa privalo imtis visų tinkamų priemonių, kad tas sprendimas būtų įvykdytas (žr. 2003 m. birželio 26 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑404/00, EU:C:2003:373, 21 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), o ta pareiga tenka visoms valstybės, kuriai skirtas sprendimas, institucijoms, įskaitant teismus (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Deutsche Lufthansa, C‑284/12, EU:C:2013:755, 41 punktą).
53 Galiausiai reikia pažymėti, kad konkrečiai valstybės pagalbos atveju, kaip yra šioje byloje, suformuotoje jurisprudencijoje nustatyta, kad Komisija gali išnagrinėti tik aptariamos schemos savybes ir sprendimo motyvuose įvertinti, ar dėl toje schemoje nustatytos tvarkos ja besinaudojantys subjektai įgyja pranašumą, palyginti su jų konkurentais, ir ar ta tvarka yra naudinga įmonėms, vykdančioms prekybą tarp valstybių narių. Taigi sprendime dėl tokios schemos Komisija neturi atlikti kiekvienu konkrečiu atveju pagal tą schemą skirtos pagalbos analizės. Tikrinti kiekvienos suinteresuotos įmonės individualią padėtį reikia tik pagalbos susigrąžinimo etape (žr. 2021 m. kovo 4 d. Sprendimo Komisija / Fútbol Club Barcelona, C‑362/19 P, EU:C:2021:169, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
54 Šiuo atveju, pirma, 2007 m. kovo 26 d. rašte nustatyta, kad, remiantis preliminaria Komisijos analize, galimybės atskaityti įsigytas kontroliuojančiosios bendrovės akcijas nebuvimas nepagrįstai apribojo potencialių subjektų, kurie galėtų pasinaudoti TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, skaičių.
55 Atsakydamos į 2007 m. kovo 26 d. raštą Ispanijos valdžios institucijos 2007 m. birželio 4 d. rašte nurodė, kad, remiantis tuo metu galiojusia administracine praktika, pagal TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką galėjo būti atskaityta tik finansinė prestižo vertė tiesiogiai įsigijus akcijų. Iš tiesų Ispanijos valdžios institucijos pažymėjo, kad „investicijas kontroliuoti <…> įmanoma tik tiesiogiai valdant akcijas“, kad „TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo ribojimas iki pirmo lygmens <…> neleidžia išplėsti jos taikymo prestižui [kurį sugeneravo antro ar aukštesnio lygmens įmonės], ir kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką „[būtų] sudėtinga taikyti, jeigu ji taip pat [būtų] taikoma [antrojo ar aukštesnio lygmens užsienio įmonėms] priskiriamam prestižui, nes tos akcijos įtrauktos į tų kitų užsienio įmonių, kurių [DGT] nekontroliuoja, apskaitą“.
56 Apie 2007 m. birželio 4 d. raštą iš tiesų kalbama pirminių sprendimų 4 konstatuojamojoje dalyje. Vis dėlto Bendrasis Teismas pažymi, kad tuose sprendimuose nėra jokios nuorodos į to rašto turinį. Tačiau jei, atsižvelgiant į tame rašte pateiktą informaciją, Komisija būtų ketinusi analizuoti TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką tik tiek, kiek ji taikoma tiesioginiam akcijų įsigijimui, būtų turėjusi tai aiškiai nurodyti pirminiuose sprendimuose, tačiau ji to nepadarė.
57 Priešingai, šiuo atveju akivaizdu, kad pirminiuose sprendimuose pateikta daug tiesioginių nuorodų į netiesioginį akcijų įsigijimą. Tos nuorodos aiškiai pateiktos dalyse, kuriose išsamiai aprašoma TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka (pirmojo sprendimo 21 konstatuojamoji dalis ir antrojo sprendimo 30 konstatuojamoji dalis), suteikiami teisėti lūkesčiai (pirmojo sprendimo 167 ir 170 konstatuojamosios dalys ir antrojo sprendimo 193 konstatuojamoji dalis) ir daroma bendra išvada (pirmojo sprendimo 175 konstatuojamoji dalis ir antrojo sprendimo 210 konstatuojamoji dalis), taip pat pirminių sprendimų rezoliucinėse dalyse (pirmojo sprendimo 1 straipsnio 2 dalis ir antrojo sprendimo 1 straipsnio 2 ir 4 dalys).
58 Beje, būtent ginčijamo sprendimo 143 konstatuojamojoje dalyje Komisijos nurodyta aplinkybė, kad pirminiuose sprendimuose paminėdama netiesioginį akcijų įsigijimą ji rėmėsi TRLIS 21 straipsniu, į kurį daroma nuoroda TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje, patvirtina, kad Komisija, remdamasi šio sprendimo 53 punkte nurodyta jurisprudencija, tą schemą ex ante išnagrinėjo kaip visumą ir kad neatmetė prielaidos, jog ta schema taip pat galėjo būti taikoma netiesioginiam akcijų įsigijimui, neatsižvelgiant į tuo metu galiojusią administracinę praktiką. Be to, būtent atsiliepimų į ieškinius 21 punkte Komisija pripažino, kad priimant pirminius sprendimus taikytose reikšmingose TRLIS nuostatose nebuvo aiškiai nurodyta, kad ta tvarka netaikoma netiesioginiam akcijų įsigijimui.
59 Galiausiai Bendrasis Teismas pažymi, kad ginčijamo sprendimo 151 konstatuojamojoje dalyje Komisija pripažino, jog skirtumas tarp tiesioginio ir netiesioginio akcijų įsigijimo nebuvo laikomas reikšmingu atliekant pirminiuose sprendimuose reikalaujamą vertinimą.
60 Taigi remiantis pirminių sprendimų formuluote galima teigti, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką Komisija juose išnagrinėjo kaip valstybės pagalbą, taikomą tiek tiesioginiam, tiek netiesioginiam akcijų įsigijimui.
61 Antra, reikia pažymėti, kad, priešingai, nei būtent ginčijamo sprendimo 99 konstatuojamojoje dalyje nusprendė Komisija, remiantis jos pateiktais duomenimis negalima daryti pagrįstos išvados, kad naujuoju administraciniu išaiškinimu buvo išplėsta TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo sritis
62 Iš pradžių, atsižvelgiant į Ispanijos teisės nuostatas, su kuriomis susipažino Bendrasis Teismas ir kurios buvo aptartos tame teisme, pažymėtina, kad toks aiškinimas iš tiesų grindžiamas Ispanijos teisėje nustatytos pelno mokesčio apskaičiavimo sistemos veikimo klaidingu supratimu. Kaip paaiškino ieškovės, Ispanijos pelno mokestis veikia pagal TRLIS 137 straipsnyje nustatytą atvirkštinio apmokestinimo sistemą, kurios veikimo mechanizmas primintas šio sprendimo 8 punkte.
63 Taigi remiantis TRLIS 137 straipsniu ir LGT 120 straipsniu, atvirkštinio apmokestinimo sistema reiškia, kad būtent apmokestinamasis asmuo pats apskaičiuoja savo skolą, taikydamas pelno mokestį reglamentuojančius teisės aktus. Nereikia jokio mokesčių administratoriaus įsikišimo, kad ta mokestinė skola būtų laikoma apskaičiuota. Nors tam tikrais atvejais mokesčių administratorius gali patikrinti atvirkštinį apmokestinimą, tai visiškai nelaikoma pareiga ir dauguma atvejų mokestinės skolos dengiamos taikant atvirkštinį apmokestinimą be mokesčių administratoriaus kontrolės.
64 Paskui reikia pažymėti, kad LGT 89 straipsnyje nustatyta, jog DGT administracinis išaiškinimas yra privalomas tik už mokesčio taikymą atsakingoms mokesčių administratoriaus įstaigoms. Taigi, nors, kaip teigia Komisija, Ispanijos mokesčių administratoriui yra privaloma jo paties administracinė praktika ir atlikdamas apmokestinamųjų asmenų pateiktų atvirkštinių apmokestinimų kontrolę jis privalo taikyti tuos pačius kriterijus visiems tokioje pačioje padėtyje esantiems apmokestinamiesiems asmenims, vis dėlto apmokestinamiesiems asmenims tas išaiškinimas nėra privalomas.
65 Remiantis LGT 239 straipsnio 8 dalimi, tas pats taikoma Tribunal Económico-Administrativo Central (Centrinis ekonominių ir administracinių bylų teismas) jurisprudencijai, kuri privaloma kitoms ekonominės administracinės grandinės įstaigoms, taip pat mokesčių administratoriui, tačiau ne apmokestinamiesiems asmenims.
66 Taigi remiantis bylos dokumentais ir 2018 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Deutsche Telekom / Komisija (T‑207/10, EU:T:2018:786) 21–32 punktais galima teigti, kad tam tikros įmonės, pritaikiusios šį principą, taikė atskaitą tiesioginiam akcijų įsigijimui net prieš priimant naująjį administracinį išaiškinimą.
67 Kaip ir visose teisinėse valstybėse, įmonės iš tiesų neprivalo laikytis tokio pat teisės aktų išaiškinimo, kuriam pirmenybę teikia mokesčių administratorius. Jos gali teisės normą taikyti kitaip, tiesiogiai remdamosi teisės akto tekstu, ir, jei reikia, jurisdikciją turinčiuose teismuose ginčyti mokesčių administratoriaus priimtus aktus, kuriais koreguojamas jų taikytas atvirkštinis apmokestinimas pritaikius ginčijamus mokesčių išaiškinimus. Iš tiesų, kaip pagrįstai teigia ieškovės, teisės aktų leidėjas arba, kai kyla abejonių arba teikiami skundai, teismai, o ne mokesčių administratorius, privalo nustatyti teisės aktų nuostatų taikymo sritį. Taigi Komisija neįrodė, kad iki naujojo administracinio išaiškinimo priėmimo Ispanijos teisės aktų leidėjas arba teismai į TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo sritį nebuvo įtraukę netiesioginio akcijų įsigijimo.
68 Galiausiai Bendrasis Teismas pažymi, kad jau priėmus naująjį administracinį išaiškinimą Audiencia Nacional (Nacionalinis teismas, Ispanija) 2014 m. vasario 6 d. sprendime, kuris, be kita ko, aptariamas ginčijamo sprendimo 41 konstatuojamojoje dalyje, iš tiesų nusprendė, kad „prestižo negali sukurti įmonė, kuri nevykdo veikos“, ir kad „[šioje byloje nagrinėjama] bendrovė negali sukurti finansinės prestižo vertės, nes tai yra bendrovė, kuri tik valdo akcijas ir nevykdo jokios kitos veiklos“.
69 Vis dėlto 2014 m. vasario 6 d. sprendime Audiencia Nacional (Nacionalinis teismas, Ispanija) taip pat nurodė, kad toje byloje jam pateiktas nagrinėti klausimas skiriasi nuo klausimo, nagrinėto teisiškai įpareigojančioje nuomonėje Nr. V0608-12, kuria remiantis buvo pateiktas naujasis administracinis išaiškinimas.
70 Šiuo klausimu Audiencia Nacional (Nacionalinis teismas, Ispanija) konstatavo, kad nagrinėjant jam pateiktą klausimą reikėjo nustatyti, „ar veiklos nevykdančioms bendrovėms ir paprastoms kontroliuojančiosioms bendrovėms galima atskaityti prestižą“, nors, jo nuomone, teisiškai įpareigojančioje nuomonėje Nr. V0608-12 išdėstytu esminiu klausimu siekta „išsiaiškinti, ar apskaičiuojant prestižą galima atsižvelgti į tai, kad kontrolinis akcijų paketas buvo įsigytas tiesiogiai arba netiesiogiai per kontroliuojančiąsias bendroves“. Tai konstatavęs Audiencia Nacional (Nacionalinis teismas, Ispanija) apsiribojo išvada, kad „tai yra skirtingi klausimai, į kuriuos reikia pateikti skirtingus atsakymus“, ir paneigė, kad jo 2014 m. vasario 6 d. sprendime galėjo būti palaikyta ginčijamame sprendime Komisijos išdėstyta pozicija.
71 Be to, remiantis bylos dokumentais galima teigti, kad gavęs ieškinį dėl 2014 m. vasario 6 d. Audiencia Nacional (Nacionalinis teismas, Ispanija) sprendimo, Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) sustabdė procesą nagrinėjamoje byloje, nes TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka dar šio sprendimo priėmimo momentu nebuvo pakankamai tiksli ir aiški, kaip ginčijamo sprendimo 184 ir 195 konstatuojamosiose dalyse ir per posėdį pabrėžė Komisija.
72 Taigi konstatavusi, kad naujuoju administraciniu išaiškinimu buvo „išplėsta“ TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo sritis, Komisija netinkamai atsižvelgė į Ispanijos teisę, nes pastarojoje nustatyta, kad šios nuostatos taikymo sritis negali būti nustatyta paprasčiausiu administraciniu išaiškinimu.
73 Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, reikia konstatuoti, kad, priešingai, nei ginčijamame sprendime nusprendė Komisija, pirminiai sprendimai jau buvo taikomi tiek tiesioginiam, tiek netiesioginiam akcijų įsigijimui.
74 Tokiomis aplinkybėmis reikia nustatyti, ar Komisija galėjo pagrįstai priimti ginčijamą sprendimą.
– Dėl Komisijos galimybės priimti ginčijamą sprendimą, atsižvelgiant į pirminių sprendimų taikymo sritį
75 Nors nagrinėjamu atveju pirminiuose sprendimuose ir ginčijamame sprendime iš tikrųjų konstatuojamas TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatytos tvarkos nesuderinamumas, ginčijamo sprendimo 4 straipsnyje vis dėlto reikalaujama, kad Ispanijos Karalystė susigrąžintų visą pagalbą, suteiktą pagal tą tvarką, taikytą netiesioginiam akcijų įsigijimui, nors tam tikrai pagalbai netaikoma pareiga grąžinti pagal pirminius sprendimus dėl teisėtų lūkesčių, kuriuos Komisija suteikė tais sprendimais (žr. šio sprendimo 16 punktą).
76 Toks rezultatas prilygsta pirminių sprendimų panaikinimui, nes jie jau buvo taikomi netiesioginiam akcijų įsigijimui ir, laikantis tam tikrų sąlygų, jais buvo suteikti teisėti lūkesčiai dėl tokio įsigijimo.
77 Šiuo atveju, remiantis Reglamento Nr. 659/1999 9 straipsniu, aiškinamu atsižvelgiant į jo 13 straipsnio 3 dalį ir 10 konstatuojamąją dalį, sprendimą „panaikinti“ galima tuo atveju, jei tas sprendimas grindžiamas klaidinga per procedūrą pateikta ir tam sprendimui lemiamos reikšmės turinčia informacija.
78 Vis dėlto bylos dokumentuose nėra jokių įrodymų ir Komisija, be kita ko, neteigia, kad rėmėsi klaidinga informacija, pateikta per administracinę procedūrą, kuriai pasibaigus priimtas ginčijamas sprendimas. Konkrečiai kalbant, kaip pažymėta šio sprendimo 55 punkte, 2007 m. birželio 4 d. rašte teisingai aprašyta tuo konkrečiu momentu Ispanijoje taikyta administracinė praktika.
79 Iš tiesų 2007 m. kovo 26 d. rašte būtent pati Komisija nusprendė, kad būtų nepagrįsta TRLIS 12 straipsnio 5 dalies netaikyti netiesioginiam akcijų įsigijimui (žr. šio sprendimo 54 punktą). Taip pat būtent Komisija pirminiuose sprendimuose pati ex ante išnagrinėjo TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką kaip visumą, įskaitant tai, kiek ta tvarka galėjo būti taikoma netiesioginiam akcijų įsigijimui (žr. šio sprendimo 58 punktą).
80 Taigi, priešingai, nei ginčijamo sprendimo 147 konstatuojamojoje dalyje teigia Komisija, pirminių sprendimų taikymo apimtis nebuvo apribota 2007 m. birželio 4 d. rašte Ispanijos valdžios institucijų aprašytomis TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatytos tvarkos taikymo taisyklėmis.
81 Kadangi į netiesioginius akcijų įsigijimus jau buvo atsižvelgta pirminiuose sprendimuose ir kadangi neįrodyta, jog tie sprendimai buvo grindžiami netikslia informacija, remdamasi Reglamento Nr. 659/1999 13 straipsnio 3 dalimi Komisija negalėjo „panaikinti“ pirminių sprendimų tiek, kiek jie taikomi tai sandorių rūšiai.
82 Vis dėlto neginčijama, kad Komisija gali panaikinti sprendimą dėl valstybės pagalbos ne tik tuo vieninteliu atveju, nurodytu Reglamento Nr. 659/1999 9 straipsnyje, aiškinamame atsižvelgiant į to paties reglamento 13 straipsnio 3 dalį. Iš tikrųjų šios nuostatos yra tik konkreti bendrojo teisės principo, pagal kurį galima atgaline data atšaukti neteisėtą administracinį aktą, sukūrusį subjektyvias teises, jeigu nagrinėjamas administracinis aktas buvo priimtas remiantis suinteresuotojo asmens pateikta klaidinga ar neišsamia informacija, išraiška. Galimybė atgaline data atšaukti neteisėtą administracinį aktą, sukūrusį subjektyvias teises, vis dėlto yra galima ne tik šiuo vieninteliu atveju, nes taip atšaukti galima visada, jei aptariamą aktą išleidusi institucija laikosi sąlygų, susijusių su protingo termino laikymusi, ir nepažeidžia akto adresato, kuris galėjo pasitikėti akto teisėtumu, teisėtų lūkesčių (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Deutsche Post / Komisija, T‑421/07 RENV, EU:T:2015:654, 47 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; taip pat generalinio advokato M. Campos Sánchez-Bordona išvados byloje Repower / EUIPO, C‑281/18 P, EU:C:2019:426, 65 punktą).
83 Bet kuriuo atveju Komisija niekada neteigė, kad pirminiai sprendimai buvo neteisėti dėl to, kad taikyti netiesioginiam akcijų įsigijimui, o prireikus tai galėjo suteikti jai galimybę pagal šio sprendimo 82 straipsnyje nurodytą jurisprudenciją remtis bendruoju teisės principu, pagal kurį galima atšaukti neteisėtą sprendimą. Galiausiai Bendrasis Teismas, paskui – Teisingumo Teismas atmetė ieškinius dėl panaikinimo, kuriuose ginčijamas pirminių sprendimų teisėtumas.
84 Iš tikrųjų, ir kaip Ispanijos Karalystė bei suinteresuotosios trečiosios šalys iš esmės jau yra nurodžiusios per administracinį etapą (ginčijamo sprendimo 82 ir 90 konstatuojamosios dalys), šioje byloje kyla klausimas ne dėl neteisėto akto, o dėl dviejų teisėtų sprendimų, t. y. pirminių sprendimų, atšaukimo, kiek jie taikyti netiesioginiam akcijų įsigijimui.
85 Remiantis suformuota jurisprudencija, teisėto administracinio akto, kuriuo buvo suteiktos subjektinės teisės ar panašios lengvatos, atšaukimas atgaline data prieštarauja bendriesiems teisės principams (šiuo klausimu žr. 1961 m. kovo 22 d. Sprendimą Snupat / Haute Autorité, 42/59 ir 49/59, EU:C:1961:5, p. 149; 1983 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Verli-Wallace / Komisija, 159/82, EU:C:1983:242, 8 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. vasario 12 d. Sprendimo ZF / Komisija, T‑605/18, EU:T:2020:51, 138 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
86 Kaip nurodyta šio sprendimo 75 punkte, šiuo klausimu Bendrasis Teismas konstatavo, kad su tam tikromis sąlygomis ir atsižvelgiant į esamus teisėtus lūkesčius pagal pirminius sprendimus Ispanijos Karalystei buvo suteikta subjektyvi teisė įgyvendinti aptariamą pagalbos schemą, kuri vis dėlto buvo pripažinta nesuderinama, ir – papildomai – nereikalauti ta schema pasinaudojusių įmonių sugrąžinti tam tikrą neteisėtą pagalbą. Bendrasis Teismas taip pat konstatavo, kad ginčijamu sprendimu ta teisė vėliau buvo panaikinta, kiek tai susiję su netiesioginiu akcijų įsigijimu.
87 Taigi ginčijamu sprendimu ne tik pažeidžiamas teisinio saugumo principas, bet ir keliamas klausimas dėl teisėtų lūkesčių, kuriuos Ispanijos valdžios institucijos ir suinteresuotosios įmonės galėjo įgyti remdamosi pirminiais sprendimais, kiek tai susiję su jų taikymu netiesioginiam akcijų įsigijimui. Šiuo klausimu pakanka priminti, kad pirminiuose sprendimuose buvo kalbama tiek apie tiesioginį, tiek apie netiesioginį akcijų įsigijimą (žr. šio sprendimo 57 punktą).
88 Taigi trečiajam pagrindui reikia pritarti ir panaikinti visą ginčijamą sprendimą, nesant reikalo priimti sprendimo dėl dėstant šį pagrindą ieškovių pateiktų kitų argumentų.
89 Bendrasis Teismas vis dėlto pažymėjo, kad net jeigu pirminius sprendimus reikia aiškinti taip, kad jie taikomi tiek tiesioginiam, tiek netiesioginiam akcijų įsigijimui atsižvelgiant, be kita ko, į TRLIS 21 straipsnį, kuriame aiškiai įvardytas netiesioginis akcijų įsigijimas, tik Ispanijos teismai gali, jei reikia ir atsižvelgdami būtent į Karaliaus dekreto Nr. 1777/2004, kuriuo patvirtintas pelno mokesčio potvarkis, 15 straipsnio nuostatas, nustatyti, ar pagal Ispanijos teisę tokiai sandorių rūšiai gali būti taikoma TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Iš tiesų, kaip rašytiniuose dokumentuose nurodė ieškovės, Ispanijos teismai ir Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas), veikiantis kaip galutinė instancija, arba net tos valstybės teisės aktų leidėjas privalo nustatyti tikrąją TRLIS 12 straipsnio 5 dalies apimtį.
90 Beje, net jeigu Komisija būtų turėjusi teisę priimti ginčijamą sprendimą, siekiant išsamumo reikia išnagrinėti ieškovių pateiktą ketvirtąjį pagrindą.
Dėl ketvirtojo pagrindo
91 Ketvirtąjį pagrindą sudaro trys dalys, susijusios atitinkamai su teisėtų lūkesčių, estoppel (arba savų teisės aktų) ir teisinio saugumo principų pažeidimais, kurie gali lemti ginčijamo sprendimo 4 straipsnio 2–5 dalių panaikinimą.
92 Dėstydamos ketvirtojo pagrindo pirmąją dalį ieškovės iš esmės teigia, kad turėtų būti atleistos nuo pareigos grąžinti pagal TRLIS 12 straipsnio 5 dalį netiesiogiai jų įsigytomis akcijomis taikytas mokesčio atskaitas ir kad joms turi būti suteikti tokie patys teisėti lūkesčiai, kokie buvo suteikti pirminiuose sprendimuose. Iš tiesų ankstesniais už pirminius sprendimus viešais pareiškimais Komisija suteikė tikslias, besąlygines ir nuoseklias garantijas, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalis nėra valstybės pagalba, neatsižvelgiant į tai, ar įsigijimai buvo tiesioginiai, ar netiesioginiai. Beje, pirminiuose sprendimuose jau buvo kalbama apie netiesioginį akcijų įsigijimą, ir taip ieškovėms buvo suteikti teisėti lūkesčiai.
93 Komisija teigia, kad pirminiuose sprendimuose esančios nuorodos į netiesioginį akcijų įsigijimą gali būti paaiškintos TRLIS 21 straipsnio formuluotės pakartojimu. Komisija taip pat pakartoja teiginį, kad pagal pirminį administracinį išaiškinimą TRLIS 12 straipsnio 5 dalis nebuvo taikoma netiesioginiam akcijų įsigijimui. Taigi ieškovės buvo susipažinusios su pirmuoju administraciniu išaiškinimu ir dėl to joms buvo žinoma, kad iki 2012 m. kovo 21 d. TRLIS 12 straipsnio 5 dalis nebuvo taikoma netiesioginiam akcijų įsigijimui. Taigi pirminiuose sprendimuose suteikti teisėti lūkesčiai negali būti suteikti atgaline data sandoriams, kurie tų sprendimų priėmimo momentu nepateko į TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatytos tvarko taikymo sritį. Vieši Komisijos pozicijos pareiškimai iki pirminių sprendimų priėmimo negali būti pagrindas jokiems teisėtiems lūkesčiams, nes Komisijai nebuvo žinoma suinteresuotųjų subjektų ir jų vykdomų sandorių sandara. Konkrečiai kalbant, Komisija nenagrinėjo, ar tie sandoriai turi būti kvalifikuojami kaip tiesioginiai ar netiesioginiai akcijų įsigijimai. Bet kuriuo atveju Komisija pagal teisės aktus neturėjo pareigos toje procedūros stadijoje išsamiai išanalizuoti tuos sandorius. Taip pat aptariami vieši pozicijos pareiškimai yra ankstesni už naująjį administracinį išaiškinimą ir dėl šios priežasties negali suteikti kokių nors teisėtų lūkesčių.
94 Šiuo klausimu Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnyje nustatyta, kad jeigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų būtinų priemonių tai pagalbai išieškoti iš gavėjo, nebent tai prieštarautų bendrajam Sąjungos teisės principui (šiuo klausimu žr. 2018 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Deutsche Telekom / Komisija, T‑207/10, EU:T:2018:786, 35 ir 36 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
95 Šiuo klausimu neginčijama, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas yra Sąjungos teisės bendrasis principas (šiuo klausimu žr. 2018 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Deutsche Telekom / Komisija, T‑207/10, EU:T:2018:786, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
96 Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad pagal SESV 108 straipsnį Komisijos vykdoma valstybės pagalbos kontrolė yra privaloma, viena vertus, pagalbą gavusios įmonės teisėtų lūkesčių dėl pagalbos teisėtumo iš principo galėtų turėti tik jei ta pagalba būtų suteikta laikantis tame straipsnyje numatytos procedūros, ir, kita vertus, rūpestingas ūkio subjektas paprastai turi gebėti įsitikinti, kad šios procedūros buvo laikytasi. Konkrečiai kalbant, kai pagalba suteikta apie ją iš anksto nepranešus Komisijai, todėl remiantis SESV 108 straipsnio 3 dalimi ji yra neteisėta, tos pagalbos gavėjas iš principo tokiu atveju negali remtis teisėtais lūkesčiais dėl jos suteikimo teisėtumo. Taip būna tiek tuo atveju, kai pagalba yra individuali, tiek tada, kai ji teikiama pagal pagalbos schemą (šiuo klausimu žr. 2021 m. kovo 4 d. Sprendimo Komisija / Fútbol Club Barcelona, C‑362/19 P, EU:C:2021:169, 120 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2018 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Deutsche Telekom / Komisija, T‑207/10, EU:T:2018:786, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
97 Taigi tik išimtinėmis aplinkybėmis pagalbos, apie kuria nepranešta, gavėjai gali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu (šiuo klausimu žr. 2018 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Deutsche Telekom / Komisija, T‑207/10, EU:T:2018:786, 40–43 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
98 Remiantis suformuota jurisprudencija, teisė remtis teisėtais lūkesčiais reiškia, kad aptariama Sąjungos institucija pagalbos gavėjams suteikė tikslių, besąlyginių ir nuoseklių, taip pat taikomas teisės normas atitinkančių garantijų, sukėlusių jiems teisėtų lūkesčių (šiuo klausimu žr. 2019 m. kovo 5 d. Sprendimo Eesti Pagar, C‑349/17, EU:C:2019:172, 97 punktą ir nurodytą jurisprudenciją; taip pat 2018 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Deutsche Telekom / Komisija, T‑207/10, EU:T:2018:786, 46 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).
99 Šiuo klausimu Bendrasis Teismas iš pradžių pažymėjo, kad jeigu gavėjams galėtų būti suteikti teisėti lūkesčiai, jie galėtų būti taikomi tik atskaitai pagal TRLIS 12 straipsnio 5 dalį, kiek tai susiję su Sąjungos valstybės narės teritorijoje arba tam tikrose trečiosiose šalyse įsteigtų bendrovių akcijų įsigijimu iki 2007 m. gruodžio 21 d. ar net su tam tikrų rūšių sandorių sudarymu iki 2011 m. gegužės 21 d. (žr. šio sprendimo 16 punktą).
100 Šiuo klausimu Bendrasis Teismas primena, kad 2005 m. ir 2006 m. daug Parlamento narių pateikė užklausą Komisijai dėl TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatytos tvarkos suderinamumo su taisyklėmis dėl valstybės pagalbos (rašytiniai klausimai E-4431/05, E-4772/05, E-5800/06 ir P-5509/06).
101 2006 m. sausio 19 d. atsakyme, pateiktame į klausimą E-4431/05, Komisija, be kita ko, nurodė:
„Komisija negali patvirtinti, kad Ispanijos bendrovės didelę kainą siūlo dėl Ispanijos mokesčių įstatymų, leidžiančių bendrovėms nurašyti prestižo vertę greičiau, negu tokioms pat bendrovėms leidžiama Prancūzijoje ar Italijoje. Tačiau Komisija gali patvirtinti, kad tokie nacionaliniai įstatymai nepatenka į valstybės pagalbos taisyklių taikymo sritį, nes tai yra bendrosios nuvertėjimo taisyklės, Ispanijoje taikomos visoms bendrovėms.“
102 2006 m. vasario 17 d. atsakyme, pateiktame į klausimą E-4772/05, Komisija, be kita ko, nurodė:
„Remiantis šiuo metu turima informacija, Komisijai atrodo, kad Ispanijos mokesčių taisyklės, susijusios su prestižo vertės amortizacija, taikomos visoms Ispanijos bendrovėms, neatsižvelgiant į jų dydį, sektorius, teisinę formą ir faktą, ar jos privačios, ar viešosios, nes tai yra bendrosios amortizacijos taisyklės. Todėl neatrodo, kad jos patenka į valstybės pagalbos taisyklių taikymo sritį. Žinoma, Komisija išsamiai išanalizuos visą tai paneigiančią informaciją, kuri jai bus suteikta.“
103 2007 m. vasario 5 d. atsakyme, pateiktame į klausimą P-5509/06, Komisija, be kita ko, nurodė:
„Nagrinėjamu atveju Komisija iki šiol dar nėra priėmusi sprendimo dėl Ispanijos mokesčių teisės nuostatų, reglamentuojančių finansinės prestižo vertės atskaitymą, kurios, atrodo, neprieštarauja Ketvirtosios apskaitos direktyvos nuostatoms, suderinamumo su valstybės pagalbos taisyklėmis. <…> Komisija bet kuriuo atveju pabrėžia, kad negalima numatyti galimos pagalbos priemonių, kurias nurodė gerbiamas Parlamento narys, bet kokios vėlesnės kontrolės procedūros baigties. Šiuo klausimu Komisija primena, kad naudodamasi įgaliojimais valstybės pagalbos kontrolės srityje ji gali reikalauti susigrąžinti bet kokią pagalbos priemonę, kuri nesuderinama su vidaus rinka ir suteikta neteisėtai, siekdama, kad jos gavėjas prarastų pranašumą, kurį įgijo rinkoje, palyginti su jo konkurentais, ir taip atkurti konkurencinę padėtį, buvusią iki pagalbos suteikimo.“
104 2007 m. kovo 9 d. atsakyme, pateiktame į klausimą E-5800/06, Komisija, be kita ko, nurodė:
„Iki šiol [aptariamos mokesčio lengvatos] Komisija nenagrinėjo, o Ispanija juo labiau nėra pranešusi apie [TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatytą] tvarką, kad ją būtų galima nagrinėti kaip valstybės pagalbą. Vis dėlto Komisija ką tik pradėjo preliminarų [šios] tvarkos tyrimą, siekdama nustatyti, ar ta priemonė gali būti laikoma valstybės pagalba, ir, jei taip, ar ji yra suderinama su bendrąja rinka.“
105 Taigi dėl šio sprendimo 101 ir 102 punktuose nurodytų 2006 m. sausio 19 d. ir vasario 17 d. atsakymų Bendrasis Teismas jau yra nusprendęs, kad, kiek tai susiję su visais akcijų įsigijimais iki 2007 m. gruodžio 21 d., tie Komisijos atsakymai, nors ir migloti, jei kalbėtume apie TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką kaip visumą, vis dėlto yra pakankamai tikslūs, kad jais būtų galima pagrįsti teisėtus lūkesčius dėl to, jog ta tvarka nėra atrankioji ir dėl to nėra valstybės pagalba (šiuo klausimu žr. 2018 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Deutsche Telekom / Komisija, T‑207/10, EU:T:2018:786, 50–112 punktus).
106 Konkrečiai kalbant, šio sprendimo 105 punkte minėto sprendimo 111 punkte Bendrasis Teismas, be kita ko, nusprendė, kad 2006 m. sausio 19 d. ir vasario 17 d. Komisijos atsakymais tinkamai suteikti teisėti lūkesčiai negali pasibaigti pateikus šio sprendimo 103 punkte nurodytą 2007 m. vasario 5 d. atsakymą, nes tame atsakyme neišreikšta jokios didelės abejonės dėl TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatytos tvarkos teisėtumo.
107 Šio sprendimo 104 punkte nurodytas 2007 m. kovo 9 d. atsakymas taip pat negalėjo nutraukti tų teisėtų lūkesčių, kurie buvo tinkamai suteikti 2006 m. sausio 19 d. ir vasario 17 d. Komisijos atsakymais. Iš tiesų tame atsakyme Komisija nepateikė jokio, net glausto ar migloto, TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatytos tvarkos, kaip visumos, vertinimo, o tik pažymėjo, kad ką tik pradėjo tos tvarkos preliminarų tyrimą. Tačiau, kadangi tas atsakymas nereiškė, kad pradėta formali ginčijamos tvarkos tyrimo procedūra ir juo labiau kad jame nenumatyta tokios procedūros baigties, jis negali būti aiškinamas kai keliantis didelių abejonių dėl aptariamos tvarkos teisėtumo (šiuo klausimu žr. 2018 m. lapkričio 15 d. Sprendimą Deutsche Telekom / Komisija, T‑207/10, EU:T:2018:786, 111 punktas).
108 Šiuo atveju ginčijamo sprendimo 197 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas Komisijos argumentas, kad atsakymuose į Parlamento narių klausimus nekalbama apie tiesioginio ir netiesioginio akcijų įsigijimo skirtumus, negali paneigti fakto, kad 2006 m. sausio 19 d. ir vasario 17 d. atsakymais ieškovėms buvo tinkamai suteikta teisėtų lūkesčių dėl visų akcijų įsigijimų iki 2007 m. gruodžio 21 d., nekvalifikavimo kaip valstybės pagalbos.
109 Iš tiesų, viena vertus, tie klausimai susiję su netiesioginiu akcijų įsigijimu, būtent su Telefónica, SA įsigytomis O2 ir Iberdrola, SA įsigytomis Scottish Power akcijomis; apie tai Komisija negalėjo nežinoti, bent kiek tai susiję su Iberdrola, SA įsigytomis Scottish Power akcijomis, nes 2007 m. kovo 26 d. sprendimu (COMP/M.4517 Iberdrola / Scottish Power) ji pati leido vykdyti aptariamą koncentraciją.
110 Kita vertus, aptarti Komisijos atsakymai į Parlamento narių pateiktus klausimus buvo suformuluoti taip, kad juose nebuvo nieko, kuo remiantis būtų galima teigti, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatytos tvarkos neatrankumas buvo susijęs tik su tiesioginiu akcijų įsigijimu. Termino „netiesioginis“ nepaminėjimas negali vesti prie kitos išvados, nes tuose atsakymuose taip pat nekalbama apie „tiesioginį“ akcijų įsigijimą.
111 Tuo remiantis galima teigti, kad šiais pareiškimais Komisija Parlamentui suteikė konkrečias, besąlygines ir nuoseklias garantijas, kad subjektai, kurie naudojosi TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka tiek dėl tiesioginio, tiek dėl netiesioginio akcijų įsigijimo, turėjo pagrįstų vilčių, jog aptariama pagalbos schema yra teisėta, nes ji nepateko į valstybės pagalbą reglamentuojančių taisyklių taikymo sritį, ir kad dėl tos priežasties jokiai pagal tą tvarką gautai naudai vėliau negalės būti taikoma susigrąžinimo procedūra.
112 Taigi, net jeigu Komisija turėjo teisę priimti ginčijamą sprendimą, ji negalėjo nepadarydama teisės klaidos aptariamos pagalbos schemos gavėjams tuo sprendimu atsisakyti suteikti teisėtų lūkesčių dėl netiesioginių akcijų įsigijimų iki 2007 m. gruodžio 21 d. ar net iki 2011 m. gegužės 21 d. tokiomis pačiomis sąlygomis kaip pirminiuose sprendimuose.
113 Ši išvada juo labiau peršasi dėl to, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalies formuluotėje, aiškinamoje atsižvelgiant į TRLIS 21 straipsnį, aiškiai nenurodyta, kad ji netaikoma netiesioginiam akcijų įsigijimui. Beje, šį aspektą patvirtina ir tai, kad Ispanijos mokesčių administratorius priėmė naująjį administracinį išaiškinimą remdamasis tomis pačiomis teisės aktų nuostatomis, nors jos liko iš esmės nepakitusios nuo pat jų priėmimo.
114 Be to, nepaisant aplinkybės, kad ieškovės negalėjo nežinoti, kad Karaliaus dekreto Nr. 1777/2004 15 straipsnyje buvo kalbama tik apie tiesioginį akcijų įsigijimą, kiek tai susiję su informacija, kurią reikia pateikti Ispanijos valdžios institucijoms, kad būtų galima taikyti TRLIS 12 straipsnio 5 dalį (ginčijamo sprendimo 40 ir 159 konstatuojamosios dalys), šios išvados negalima paneigti nė vienu nagrinėjant šiuos ieškinius Komisijos pateiktu argumentu, iš esmės atitinkančiu ginčijamo sprendimo 189–200 konstatuojamųjų dalių turinį.
115 Visų pirma, priešingai nei ginčijamo sprendimo 193 konstatuojamojoje dalyje iš esmės nusprendė Komisija, aplinkybė, kad ieškovės žinojo apie pirminį administracinį išaiškinimą, pagal kurį TRLIS 12 straipsnio 5 dalis nebuvo taikoma netiesioginiam akcijų įsigijimui, nepanaikina lūkesčio, kurį joms galėjo suteikti Komisijos pareiškimai, jog TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka nėra valstybės pagalba, kiek tai susiję tiek su tiesioginiu, tiek su netiesioginiu akcijų įsigijimu, teisėtumo.
116 Iš tiesų, remiantis jurisprudencija, vertinant ginčijamos pagalbos schemos gavėjų teisėtus lūkesčius turi būti atsižvelgiama tik į Komisijos pareiškimus ir veiksmus (šiuo klausimu žr. 2018 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimą Deutsche Telekom / Komisija, T‑207/10, EU:T:2018:786, 71 punktą).
117 Taigi, remiantis jurisprudencija, taip pat, kaip už Sąjungos teisės taikymą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos veiksmai, kurie prieštarauja tai teisei, negali pagrįsti ūkio subjekto teisėto lūkesčio pasinaudoti Sąjungos teisei prieštaraujančiu požiūriu (žr. 2007 m. spalio 4 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑217/06, nepaskelbtas Rink., EU:C:2007:580, 23 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), nacionalinių valdžios institucijų pateiktas TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatytos tvarkos taikymo srities išaiškinimas negali daryti įtakos Sąjungos lygiu Komisijos padarytais pareiškimais suteiktų teisėtų lūkesčių apimčiai.
118 Taigi, atsižvelgiant į šio sprendimo 116 punkte nurodytą jurisprudenciją, neturi reikšmės aplinkybė, kad ieškovės žinojo ar nežinojo, kad pagal pirminį administracinį išaiškinimą TRLIS 12 straipsnio 5 dalis nebuvo taikoma netiesioginiam akcijų įsigijimui, nes joms Komisija buvo suteikusi tikslių garantijų, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apskritai ir be kitų patikslinimų nebuvo laikoma valstybės pagalba.
119 Taip pat, net jeigu tuo metu, kai darė pareiškimus, Komisija nežinojo, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka taikoma tiek tiesioginiam, tiek netiesioginiam akcijų įsigijimui, tokia aplinkybė neturi reikšmės, kiek tai susiję su teisėtų lūkesčių suteikimu ta tvarka besinaudojantiems subjektams nagrinėjamu atveju. Yra svarbi tik aplinkybė, kad viešais pareiškimais Komisija leido suprasti, kad ta tvarka nėra valstybės pagalba, nepateikdama jokių kitų patikslinimų.
120 Beje, kaip per posėdį pripažino ieškovės, joms buvo žinoma apie pirminį administracinį išaiškinimą, tačiau jos laisva valia nusprendė jo nesilaikyti, nes, kaip manė, jis buvo klaidingas.
121 Vis dėlto, kaip konstatuota šio sprendimo 67 punkte, pagal Ispanijos teisę suinteresuotosios įmonės turėjo ir tebeturi teisę nesutikti su Ispanijos mokesčių administratoriumi dėl teisingo TRLIS 12 straipsnio 5 dalis aiškinimo, kol to klausimo neišsprendė tos valstybės teismai ir, kaip galutinė instancija, Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas), ar net tos valstybės teisės aktų leidėjas. Kaip nurodyta šio sprendimo 69 ir 89 punktuose, Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) šio klausimo dar nenagrinėjo, todėl TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatytos tvarkos taikymo sritis net ir šiandien stokoja tikslumo ir aiškumo, kaip ginčijamame sprendime (to sprendimo 184 ir 195 konstatuojamosios dalys) ir per posėdį pažymėjo Komisija.
122 Nors, kaip teigia Komisija, šiuo atveju neginčytina, kad ieškovės nepateikė įrodymų, kad iki 2007 m. gruodžio 21 d. Ispanijos valdžios institucijos pripažino netiesioginį akcijų įsigijimą, Komisija taip pat neįrodė, kad iki tos datos Ispanijos teismų sprendimu TRLIS 12 straipsnio 5 dalis nebuvo taikoma tokiems akcijų įsigijimams.
123 Tokiomis aplinkybėmis iš ieškovių negalima reikalauti, kad elgtųsi rūpestingiau už Komisiją, kaip nurodyta pirmojo sprendimo 166 konstatuojamojoje dalyje, į kurią nuoroda daroma 2018 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Deutsche Telekom / Komisija (T‑207/10, EU:T:2018:786) 89 punkte.
124 Taigi ieškovės, kaip pagrįstai apdairūs, nuovokūs ir rūpestingi ūkio subjektai (šiuo klausimu žr. 2018 m. lapkričio 15 d. Deutsche Telekom / Komisija, T‑207/10, EU:T:2018:786, 69 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), remdamosi Komisijos atsakymais į Parlamento narių klausimus galėjo pagrįstai galvoti, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka nebuvo valstybės pagalba, kiek tai susiję tiek su tiesioginiu, tiek su netiesioginiu akcijų įsigijimu.
125 Atsižvelgiant į šiuos duomenis ir darant prielaidą, kad Komisija turėjo teisę priimti ginčijamą sprendimą, reikia nuspręsti, kad Komisija padarė teisės klaidą, nesutikdama ginčijamame sprendime suteikti teisėtų lūkesčių aptariamos pagalbos schemos gavėjams, kiek tai susiję su netiesiogiai jų įsigytomis akcijomis.
126 Tokią išvadą taip pat patvirtina aplinkybė, kad ieškovės nežinojo apie 2007 m. birželio 4 d. Ispanijos valdžios institucijų rašto turinį, apie kurį Komisija kelis kartus užsimena ginčijamame sprendime (būtent ginčijamo sprendimo 33, 97, 136 ir 145 konstatuojamosios dalys), kuriuo remiantis galima teigti, kad per administracinę procedūrą, kuriai pasibaigus priimti pirminiai sprendimai, Ispanijos valdžios institucijos jai paaiškino, kad pagal pirminį administracinį išaiškinimą prestižo vertę buvo leista atskaityti tik tiesioginio veikiančių įmonių akcijų įsigijimo atveju. Iš tiesų, net jeigu toks raštas gali būti laikomas pagrindu nuspręsti, kaip tai daro Komisija ginčijamame sprendime, kad pirminiai sprendimai buvo taikomi tik tiesioginiam akcijų įsigijimui, tas raštas negali būti laikomas pagrindu apie jį nežinojusioms aptariama pagalbos schema besinaudojusioms įmonėms nesuteikti teisėtų lūkesčių dėl tos schemos teisėtumo.
127 Galiausiai aplinkybė, kad pirminiuose sprendimuose TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka jau buvo pripažinta neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka (ginčijamo sprendimo 195 konstatuojamoji dalis), neturi reikšmės, nes, viena vertus, gavėjų teisėti lūkesčiai grindžiami ne tais sprendimais, o minėtais Komisijos atsakymais į Parlamento narių klausimus (žr. šio sprendimo 111 punktą), ir, kita vertus, dėl to, jog tie sprendimai priimti po 2007 m. gruodžio 21 d., kai tie teisėti lūkesčiai išnyko, išskyrus tam tikrus sandorius, nurodytus antrajame sprendime (žr. šio sprendimo 16 ir 99 punktus).
128 Taigi, jeigu Komisija turėjo teisę priimti ginčijamą sprendimą, ketvirtajam pagrindui reikia pritarti, o dėl to gali būti panaikintos ginčijamo sprendimo 4 straipsnio 2–5 dalys.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
129 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal ieškovių pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),
nusprendžia:
1. Sujungti bylas T‑12/15, T‑158/15 ir T‑258/15, kad būtų priimtas sprendimas.
2. Panaikinti 2014 m. spalio 15 d. Komisijos sprendimo (ES) 2015/314 dėl valstybės pagalbos SA.35550 (13/C) (ex 13/NN) (ex 12/CP), kurią įgyvendino Ispanija – Finansinės prestižo vertės amortizacijos mokesčių tikslais įsigyjant užsienio bendrovės akcijų schema.
3. Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Svenningsen | Mac Eochaidh | Pynnä |
Paskelbtas 2023 m. rugsėjo 27 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.