BENDROJO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. vasario 12 d.(*)
„Dempingas – Kinijos ir Taivano kilmės nerūdijančio plieno tvirtinimo detalių importas – Prašymas grąžinti sumokėtus muitus – Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 8 dalies antra pastraipa – Teisinis saugumas“
Byloje T‑81/12
Beco Metallteile-Handels GmbH, įsteigta Špaichingene (Vokietija), atstovaujama advokato T. Pfeiffer,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą H. van Vliet ir T. Maxian Rusche,
atsakovę,
dėl prašymo panaikinti 2011 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimą C(2011) 9112 galutinis dėl prašymo grąžinti sumokėtus antidempingo muitus už importuotas Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano kilmės nerūdijančio plieno tvirtinimo detales
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas N. J. Forwood, teisėjai F. Dehousse ir J. Schwarcz (pranešėjas),
posėdžio sekretorė K. Andová, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2013 m. birželio 5 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovė Beco Metallteile-Handels GmbH nuo 2000 m. rugsėjo 8 d. iki 2003 m. gegužės 5 d. į Vokietiją importavo nerūdijančio plieno tvirtinimo detales; šios detalės Hauptzollamt Karlsruhe (Karlsrūhės (Vokietija) muitinė, toliau – Hauptzollamt) pripažintos kilusiomis iš Kinijos ir Taivano.
2 Taikydama 1998 m. vasario 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 393/98, kuriuo importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos, Indijos, Korėjos Respublikos, Malaizijos, Taivano ir Tailando kilmės nerūdijančio plieno tvirtinimo detalėms ir jų dalims nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 50, p. 1), Hauptzollamt 2005 m. rugpjūčio 17 d. parengė mokestinį pranešimą, kuriuo informavo ieškovę apie tai, kad ji turinti sumokėti 815 754,32 euro antidempingo muitą, taikomą minėtam importui (toliau – 2005 m. mokestinis pranešimas).
3 2005 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė Hauptzollamt pateikė skundą dėl 2005 m. mokestinio pranešimo ir paprašė atidėti šio pranešimo vykdymą.
4 2005 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Hauptzollamt atidėjo 2005 m. mokestinio pranešimo vykdymą, kol bus priimtas sprendimas dėl esmės.
5 2010 m. balandžio 14 d. pranešimu dėl mokesčio patikslinimo (toliau – pirmasis 2010 m. mokestinis pranešimas dėl patikslinimo) Hauptzollamt sumažino ieškovei mokėtiną antidempingo muitą iki 633 475,99 euro ir nurodė šią sumą sumokėti vėliausiai iki 2010 m. balandžio 30 d. Šis mokestinis pranešimas dėl patikslinimo tuo metu, kai buvo teikiamas šis ieškinys, buvo apskųstas Finanzgericht Baden-Württemberg (Badeno-Viurtembergo (Vokietija) finansų teismas).
6 2010 m. balandžio 19 d. ieškovė remdamasi 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, p. 51, toliau – pagrindinis reglamentas) 11 straipsnio 8 dalimi pateikė prašymą grąžinti antidempingo muitą, nustatytą 2005 m. mokestiniame pranešime, t. y. 815 754,32 euro sumą. Atsakydama į Bendrojo Teismo pateiktą klausimą ieškovė nurodė priežastis, kodėl šiame prašyme grąžinti nurodoma 2006 m. mokestinio pranešimo, o ne pirmojo 2010 m. mokestinio pranešimo dėl patikslinimo suma, ir šių priežasčių Europos Komisija neginčijo. Kadangi pastarąjį pranešimą ieškovės advokatas gavo tik 2010 m. balandžio 19 d., į jį nebuvo atsižvelgta tą pačią dieną pateikiant prašymą dėl grąžinimo, nes iki šio pateikimo ieškovės advokatas nebuvo su juo susipažinęs.
7 Ieškovė prašyme grąžinti nurodė, kad dempingo skirtumas, kuriuo grindžiamas 2005 m. mokestinis pranešimas, buvo pašalintas arba sumažintas tiek, kad tapo mažesnis už galiojantį antidempingo muitą. Suprasdama, kad, norint pateikti tokį prašymą grąžinti, reikia, kad antidempingo muitas būtų sumokėtas, ieškovė, remdamasi Komisijos pranešimo apie antidempingo muitų grąžinimą (OL C 127, 2002, p. 10, toliau – aiškinamasis pranešimas) išnaša Nr. 6, prašė taip pat sustabdyti tyrimą, kol bus nustatyti galutiniai muitai.
8 2010 m. balandžio 28 d. Hauptzollamt parengė antrąjį mokestinį pranešimą dėl patikslinimo (toliau – antrasis 2010 m. mokestinis pranešimas dėl patikslinimo), kuriame reikalavo, kad ieškovė a posteriori sumokėtų 101 356, 15 euro importo apyvartos mokesčio, nes ji nepagrįstai buvo nuo jo atleista.
9 Ieškovė 2010 m. balandžio 30 d. ir gegužės 14 d. sumokėjo atitinkamai 633 475,99 euro vykdydama pirmąjį 2010 m. mokestinį pranešimą dėl patikslinimo ir 101 356, 15 euro vykdydama antrąjį 2010 m. mokestinį pranešimą dėl patikslinimo.
10 2010 m. lapkričio 15 d. laišku Komisija pranešė ieškovei, kad nagrinėjamas prašymas grąžinti buvo pripažintas nepriimtinu pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalį ir aiškinamąjį pranešimą.
11 2010 m. gruodžio 15 d. raštu ieškovė atsakė, kad pagal aiškinamojo pranešimo 2.1 punktą terminas pateikti prašymą grąžinti antidempingo muitus pradedamas skaičiuoti tik nuo minėtų muitų sumokėjimo dienos. Ji nurodo, kad pagal aiškinamojo pranešimo 2.1 punkte pateiktą išnašą Nr. 6 ji galėjo pateikti prašymą grąžinti dar prieš sumokėdama antidempingo muitus, tačiau ji to neprivalėjo daryti. Kadangi aptariamus antidempingo muitus ji sumokėjo tik 2010 m. balandžio 30 d., šis prašymas grąžinti turėjo būti laikomas pateiktu per teisės aktuose nustatytą 6 mėnesių terminą, taigi priimtinu.
12 2011 m. rugpjūčio 2 d. raštu Komisija nurodė ieškovei faktines aplinkybes ir vertinimus, kuriais remiantis nagrinėjamas prašymas grąžinti turėjo būti atmestas.
13 2011 m. rugsėjo 15 d. atsakyme ieškovė nepakeitė savo pozicijos dėl aiškinamojo pranešimo, glaustai aprašyto šio sprendimo 11 punkte. Ji taip pat nurodė, kad atmesdama nagrinėjamą prašymą grąžinti Komisija nesilaikė bona fide principo ir pažeidė teisinio saugumo principą ir teisėtus lūkesčius, išplaukiančius iš aiškinamojo pranešimo.
14 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimu C(2011) 9112 galutinis dėl prašymo grąžinti sumokėtus antidempingo muitus už importuotas Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano kilmės nerūdijančio plieno tvirtinimo detales (toliau – ginčijamas sprendimas) Komisija atmetė šį prašymą grąžinti.
15 Ginčijamo sprendimo 5 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad 6 mėnesių terminas pateikti nagrinėjamą prašymą grąžinti prasidėjo nuo to momento, kai buvo apskaičiuoti antidempingo muitai, t. y. 2005 m. rugpjūčio 17 d. Todėl ji mano, kad minėtas terminas pasibaigė 2006 m. vasario 17 d. Kadangi minėtą prašymą grąžinti ieškovė pateikė tik 2010 m. balandžio 19 d., jis negalėjo būti nagrinėjamas iš esmės, nes buvo akivaizdžiai nepriimtinas.
16 Siekdama paneigti ieškovės per administracinę procedūrą pateiktus argumentus Komisija pirmiausia ginčijamo sprendimo 8, 9 ir 15 konstatuojamosiose dalyse nurodė, kad konkrečiai su terminu, per kurį reikia pateikti prašymą grąžinti, susijusi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalis. Ji nurodo, kad šioje nuostatoje buvo numatyta, jog terminas pateikti prašymą grąžinti pradedamas skaičiuoti nuo mokėtinų muitų apskaičiavimo, t. y. nuo 2005 m. rugpjūčio 17 d., o ne nuo jų sumokėjimo. Aplinkybė, kad Hauptzollamt sustabdė 2005 m. mokestinio pranešimo vykdymą, neturi reikšmės šiai išvadai.
17 Toliau ginčijamo sprendimo 10, 11 ir 15 konstatuojamosiose dalyse Komisija nurodė, kad aiškinamojo pranešimo 2.1 punkto b papunktis turi būti skaitomas visas, neskaidomas, o tai reiškia, kad reikia atsižvelgti į šios nuostatos tekstą ir prie jos pateiktą išnašą Nr. 6. Minėtoje išnašoje ji nurodė, kad kai importuotojas ginčija antidempingo muitų taikymą jo sandoriams, jis, jei to nori, per 6 mėnesius turėtų pateikti prašymą grąžinti antidempingo muitus ir prašymą sustabdyti Komisijos tyrimą, kol bus išsiaiškinta dėl muitų taikymo. Minėtoje išnašoje vartojami žodžiai „turėtų“ ir „jei to nori“ reiškia, kad importuotojas gali pateikti tokį prašymą per pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 punkte nurodytą 6 mėnesių terminą, tačiau tai nereiškia, kad importuotojas gali pasibaigus šiam terminui dar pagrįstai prašyti grąžinti muitus. Ginčijamo sprendimo 15 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad aiškinamojo pranešimo 3.1.3 punkte patvirtinama ši pozicija pažymint, jog 6 mėnesių termino turi būti laikomasi net ir tada, kai reglamento, kuriuo nustatomi aptariami muitai, taikymas ginčijamas nacionaliniuose administraciniuose teismuose.
18 Todėl Komisija ginčijamo sprendimo 17 konstatuojamojoje dalyje nusprendė, kad aiškinamasis pranešimas neprieštarauja pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 daliai, vadinasi, jis negalėjo sukelti teisėtų lūkesčių, kol nebuvo sumokėti muitai.
19 Ginčijamo sprendimo 16 konstatuojamojoje dalyje Komisija taip pat nurodė, jog ieškovės elgesys prieštaravo argumentui, kad prašymas grąžinti antidempingo muitus yra priimtinas tik jei minėti muitai jau sumokėti. Iš tikrųjų ieškovė prašymą grąžinti pateikė 2010 m. balandžio 19 d., nors nagrinėjami antidempingo muitai buvo sumokėti tik 2010 m. balandžio 30 d.
20 Galiausiai dėl įvairių sprendimų, kuriuos ieškovė nurodė tvirtindama, kad atmesdama jos prašymą Komisija nesilaikė bona fide principo ir pažeidė teisinio saugumo principą ir teisėtus lūkesčius, išplaukiančius iš aiškinamojo pranešimo, minėta institucija ginčijamo sprendimo 19–21 konstatuojamosiose dalyse nusprendė, jog šie sprendimai negali pagrįsti ieškovės prašymo.
Procesas ir šalių reikalavimai
21 2012 m. vasario 15 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškinį.
22 Imdamasis proceso organizavimo priemonių Bendrasis Teismas (antroji kolegija) pasiūlė šalims pateikti tam tikrus dokumentus ir raštu atsakyti į tam tikrus klausimus. Šalys į juos atsakė per nustatytą terminą.
23 Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas (antroji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.
24 Šalys nepateikė jokių pastabų dėl teismo posėdžio pranešimo.
25 2013 m. birželio 5 d. vykusiame posėdyje šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo klausimus.
26 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
27 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
28 Grįsdama ieškinį ieškovė iš esmės nurodo du pagrindus. Pirmasis susijęs su pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalies ir aiškinamojo pranešimo pažeidimu. Antrasis susijęs su teisėtų lūkesčių apsaugos, bona fide ir teisinio saugumo principų pažeidimu.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalies ir aiškinamojo pranešimo pažeidimu
29 Pirmąjį ieškinio pagrindą sudaro du kaltinimai. Pirmas susijęs su pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalies pažeidimu, o antras – su aiškinamojo pranešimo pažeidimu.
Dėl pirmojo kaltinimo, grindžiamo pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalies pažeidimu
30 Ieškovė, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalies pirma pastraipa, pagal kurią „importuotojas gali prašyti, kad jam būtų grąžinti jo sumokėti muitai, įrodęs, kad dempingo skirtumas, kurio pagrindu buvo sumokėti muitai, buvo pašalintas arba sumažintas tiek, kad tapo mažesnis už galiojantį muitą“, tvirtina, kad toks prašymas grąžinti yra priimtinas tik sumokėjus nagrinėjamą antidempingo muitą.
31 Tačiau Komisija mano, kad pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalies pirmoje pastraipoje numatytos tik materialinės sąlygos, kurioms esant atitinkamo importuotojo sumokėtas antidempingo muitas gali būti grąžintas, ir kad šios dalies antroje pastraipoje numatytos specialios procedūrinės taisyklės.
32 Komisija mano, kad antidempingo muito suma, be kita ko, laikoma tinkamai apskaičiuota pranešime apie muitinės skolą pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307, toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), 221 straipsnio 1 dalį, nes būtent nuo šio pranešimo skolininkas apie ją sužinojo. Nėra jokios sisteminės priežasties, dėl kurios reikėtų laukti, kaip pasibaigs nacionaliniame teisme nagrinėjamas ieškinys dėl panaikinimo, kad būtų galima pateikti prašymą grąžinti muitus pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalį, nes ne nacionalinės valdžios institucijos, o tik Komisija konkrečiu nagrinėjamo importuotojo atveju gali priimti sprendimą dėl dempingo skirtumo, kuriuo remiantis apskaičiuojami antidempingo muitai, sumažinimo ar pašalinimo.
33 Šiuo klausimu, nors pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad „nepažeisdamas 2 dalies nuostatų importuotojas gali prašyti, kad jam būtų grąžinti jo sumokėti muitai, įrodęs, kad dempingo skirtumas, kurio pagrindu buvo sumokėti muitai, buvo pašalintas arba sumažintas tiek, kad tapo mažesnis už galiojantį muitą“, šioje nuostatoje vartojamas žodžių junginys „sumokėti muitai“ pažymi, jog grąžinamos gali būti tik jau sumokėtos sumos. Ši nuostata taip apibrėžia tik grąžinimo principą ir materialines sąlygas.
34 Dėl taikytinos procedūros reikšminga nuostata yra pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalies antra pastraipa. Joje kalbama apie „privalomus mokėti“ antidempingo muitus. Joje nenurodoma sąlyga, pagal kurią tam, kad prašymas grąžinti būtų priimtinas, reikia, jog minėti muitai būtų sumokėti.
35 Todėl pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalies antroje pastraipoje numatyto 6 mėnesių termino skaičiavimo pradžiai netaikoma sąlyga, kad prieš tai turi būti sumokėti antidempingo muitai.
36 Vis dėlto, Bendrajam Teismui uždavus klausimą, ieškovė nurodė, kad pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalies trečioje pastraipoje yra netiesioginė nuoroda dėl tos pačios dalies antroje pastraipoje numatyto termino skaičiavimo pradžios.
37 Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalies trečioje pastraipoje nurodyta, kad „prašymas dėl sumokėto muito grąžinimo laikomas tinkamai pagrįstas įrodymais tik tuo atveju, jeigu jame pateikiama tiksli informacija apie prašomą grąžinti sumokėtų antidempingo muitų sumą ir visi muitinės dokumentai, susiję su tokios sumos skaičiavimu ir mokėjimu“, kad jame „taip pat turi būti pateikti įrodymai apie eksportuotojo ar gamintojo, kuriam taikomas tas muitas, produkto normaliąją vertę ir eksporto į Sąjungą kainą nustatytu atitinkamu laikotarpiu“, kad „jeigu importuotojas nėra susijęs su nagrinėjamu eksportuotoju ar gamintoju ir tokios informacijos neįmanoma gauti nedelsiant, arba jeigu eksportuotojas ar gamintojas nenori jos atskleisti importuotojui, prašyme pateikiamas eksportuotojo ar gamintojo pareiškimas, kad dempingo skirtumas buvo sumažintas arba pašalintas, kaip nurodyta šiame straipsnyje, ir kad atitinkami patvirtinantys tai įrodymai bus pateikti Komisijai“, ir kad „jeigu tokių įrodymų negaunama iš eksportuotojo ar gamintojo per pagrįstai nustatytą laiką, prašymas atmetamas“.
38 Ieškovė tvirtina, jog kadangi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalies trečioje pastraipoje numatyta, jog tam, kad prašymas grąžinti būtų „tinkamai pagrįstas“, jame turi būti pateikti visi muitinės dokumentai, susiję su nagrinėjamų antidempingo muitų sumos skaičiavimu ir mokėjimu, taigi mokėjimas yra prašymo grąžinti priimtinumo sąlyga.
39 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kaip teisingai nurodė Komisija, pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalies trečia pastraipa turi reikšmės tik nustatant to paties reglamento 11 straipsnio 8 dalies ketvirtos pastraipos antrame sakinyje nurodyto termino pradžią. Iš tiesų, šiame sakinyje numatyta, kad „[antidempingo] muitai grąžinami paprastai per 12 mėnesių, bet ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo tos dienos, kada produkto, kuriam taikomas antidempingo muitas, importuotojas pateikė reikiamais įrodymais paremtą prašymą grąžinti muitą“.
40 Be to, remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalies antros pastraipos tekstu, negalima daryti išvados, kad pateikiami prašymai grąžinti turi būti tinkamai pagrįsti pagal tos pačios dalies trečią pastraipą. Jie gali būti pildomi per visą procedūrą. Jei būtų kitaip, teisės aktų leidėjas 11 straipsnio 8 dalies ketvirtos pastraipos antrame sakinyje būtų nurodęs, kad minėtas 12 ar net 18 mėnesių terminas pradedamas skaičiuoti nuo prašymo grąžinti pateikimo, o ne nuo tada, kai šis prašymas „tinkamai pagrindžiamas“.
41 Iš to matyti, kad argumentas dėl pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalies trečios pastraipos negali paneigti šio sprendimo 34 ir 35 punktuose padarytų išvadų.
42 Dublike ieškovė taip pat nurodo, jog tam, kad antidempingo muitai būtų laikomi tinkamai nustatytais, reikia kad jų suma būtų apskaičiuota teisingai. Kadangi pirmuoju 2010 m. mokestiniu pranešimu dėl patikslinimo buvo gerokai sumažinta mokėtinų antidempingo muitų suma, negalima tvirtinti, kad galutinių mokėtinų antidempingo muitų suma 2005 m. mokestiniame pranešime buvo „tinkamai“ apskaičiuota. Taigi jos prašymas grąžinti negali būti laikomas pateiktu pavėluotai.
43 Šiuo atžvilgiu pakanka konstatuoti, kad, kaip teisingai nurodo Komisija, šie argumentai grindžiami nacionalinės valdžios parengtu pirmuoju 2010 m. mokestiniu pranešimu dėl patikslinimo, į kurio egzistavimą Komisija priimdama ginčijamą sprendimą neatsižvelgė.
44 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką ginčijamo akto teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į faktines ir teisines bylos aplinkybes, kurios buvo žinomos priimant šį aktą (1979 m. vasario 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Prancūzija prieš Komisiją, 15/76 ir 16/76, Rink. p. 321, 7 punktas ir 1984 m. liepos 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Société d’initiatives et de coopération agricoles ir Société interprofessionnelle des producteurs et expéditeurs de fruits, légumes, bulbes et fleurs d’Ille-et-Vilaine prieš Komisiją, 114/83, Rink. p. 2589, 22 punktas; 1996 m. spalio 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo SNCF ir British Railways prieš Komisiją, T‑79/95 ir T‑80/95, Rink. p. II‑1491, 48 punktas ir 2013 m. sausio 22 d. Bendrojo Teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, T‑46/09, 149 punktas). Taigi Komisijos vertinimas turi būti tikrinamas tik pagal vertinimo metu jos turėtą informaciją (2005 m. gegužės 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Saxonia Edelmetalle ir ZEMAG prieš Komisiją, T‑111/01 ir T‑133/01, Rink. p. II‑1579, 67 punktas).
45 Vis dėlto ieškovė tvirtina, kad nepateikimas ar nepaminėjimas pirmojo 2010 m. mokestinio pranešimo dėl patikslinimo per administracinę procedūrą yra susijęs su Komisijos rūpestingumo trūkumu. Ji tvirtina, kad, priešingai, nei numatyta aiškinamojo pranešimo 3.2.1 punkto b papunktyje, Komisija jos neprašė kitos informacijos, konkrečiai susijusios su sumokėto antidempingo muito apskaičiavimo baze ir tikslia suma.
46 Nors aiškinamojo pranešimo 3.2.1 punkte numatyta, kad Komisija nurodo ieškovui informaciją, kurią jis turi pateikti, nustatydama protingą terminą prašomiems įrodymams pateikti, ir kad ši informacija turi apimti muitinės dokumentus apie importo sandorius, už kuriuos sumokėtą muitą prašoma grąžinti ir kuriuose konkrečiai nurodomi duomenys, kuriais remiantis buvo apskaičiuoti mokėtini muitai, ir tiksli apskaičiuotų muitų sumą, Komisija tvirtina, kad ji neprivalo savo iniciatyva ir remdamasi prielaidomis nagrinėti, kokios yra faktinės ar teisinės aplinkybės, kurios galėtų būti jai pateiktos. Iš tikrųjų ši nuostata negali būti suprantama kaip įpareigojanti Komisiją nurodyti ieškovui, kokios rūšies ar kategorijos informaciją arba dokumentą jis turi pateikti, kad ji galėtų nagrinėti prašymą grąžinti.
47 Todėl ieškovės argumentai, kad galutinių mokėtinų antidempingo muitų suma 2005 m. mokestiniame pranešime nebuvo „tinkamai“ apskaičiuota, turi būti atmesti.
48 Vadinasi, reikia atmesti ir kaltinimą dėl pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalies pažeidimo.
Dėl antrojo kaltinimo, kad buvo pažeistas aiškinamasis pranešimas
49 Ieškovė tvirtina, kad ginčijamu sprendimu buvo pažeistas aiškinamojo pranešimo 1 punktas, 2.1 punkto b papunktis ir išnaša Nr. 6, taip pat 2.2 punkto a papunktis.
50 Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, jog aiškinamasis aktas, kaip antai aiškinamasis pranešimas, kuris, remiantis jo konstatuojamosiomis dalimis, nustato pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalies taikymo gaires, negali pakeisti aiškinimo taisyklių, esančių reglamente (1992 m. sausio 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo Soba, C‑266/90, Rink. p. I‑287, 19 punktas ir 1993 m. balandžio 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Peugeot prieš Komisiją, T‑9/92, Rink. p. II‑493, 44 punktas).
51 Iš tikrųjų iš nusistovėjusios praktikos matyti, kad Komisija privalo laikytis savo pačios nustatytų rekomendacijų ir priimtų pranešimų tiek, kiek jie atitinka aukštesnės galios normas (šiuo klausimu žr. 2010 m. gruodžio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Holland Malt prieš Komisiją, C‑464/09 P, Rink. p. I‑12443, 47 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
52 Taigi kolizijos ar tokios normos neatitikimo atveju aiškinamasis aktas neturi viršenybės (šiuo klausimu žr. 2005 m. balandžio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Belgija prieš Komisiją, C‑110/03, Rink. p. I‑2801, 33 punktą).
53 Iš to matyti, kad galimas tam tikrų aiškinamojo pranešimo nuostatų nesilaikymas ginčijamame sprendime negali turėti įtakos Komisijos pateikto pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalies, kuri yra ginčijamo sprendimo teisinis pagrindas, taikymo teisingumui. Dėl to, kad šiais argumentais ieškovė iš tikrųjų grindžia teisinio saugumo principo pažeidimą, reikia konstatuoti, kad jie susipina su argumentais, nurodytais grindžiant antrąjį ieškinio pagrindą, todėl jie bus nagrinėjami šio sprendimo 55 ir kituose punktuose.
54 Taigi reikia atmesti antrąjį kaltinimą, taigi ir visą pirmąjį ieškinio pagrindą.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su teisėtų lūkesčių apsaugos, „bone fide“ ir teisinio saugumo principų pažeidimu
55 Bendrasis Teismas mano, kad pirmiausia reikia išnagrinėti kaltinimą dėl teisinio saugumo principo pažeidimo.
56 Ieškovė tvirtina, jog pagal teisinio saugumo principą reikalaujama, kad teisės aktai būtų aiškūs ir tikslūs tam, kad teisės subjektai galėtų nedviprasmiškai žinoti savo teises ir pareigas. Šiuo atveju, kadangi aiškinamojo pranešimo 1 punkte, 2.1 punkto b papunktyje ir 2.2 punkto a papunktyje atitinkamai nurodyti „sumokėti antidempingo muitai“, „sandoriai, užkuriuos antidempingo muitai buvo visiškai sumokėti“, ir „importuotojas, kuris gali įrodyti sumokėjęs <...> antidempingo muitą už atitinkamą importą“, minėtas principas neleidžia atmesti ieškovės prašymo grąžinti muitą dėl to, kad ji savo prašymą turėjo pateikti dar prieš antidempingo muitų sumokėjimą.
57 Be to, prašymo grąžinti formoje, pridėtoje prie aiškinamojo pranešimo, tarp „minimalių privalomų duomenų“ numatyta pateikti deklaraciją, kad antidempingo muitai, kuriuos prašoma grąžinti, buvo sumokėti.
58 Be to, aiškinamojo pranešimo 2.1 punkto b papunktyje nurodytoje išnašoje Nr. 6 pažymima, kad „kai importuotojas ginčija antidempingo muito taikymą jo sandoriui ar sandoriams (nepaisant to, ar šis veiksmas sustabdo mitų mokėjimą) arba kai nacionalinės valdžios institucijos leidžia pateikti galimo mokėtinų antidempingo muitų sumokėjimo garantiją, šis importuotojas, jei to nori, per 6 mėnesius turėtų pateikti prašymą grąžinti antidempingo muitus ir prašymą sustabdyti Komisijos tyrimą, kol bus išsiaiškinta dėl muitų taikymo“. Minėtoje išnašoje vartojami žodžiai „turėtų“ ir „jei to nori“ reiškia, kad ginčo dėl mokėtinos antidempingo muitų sumos atveju 6 mėnesių terminas neskaičiuojamas.
59 Iš aiškinamojo pranešimo išnašos Nr. 6 tariamai išplaukia, kad kol aptariami antidempingo muitai nesumokėti, suinteresuotasis importuotojas gali pateikti prašymą grąžinti, tačiau neprivalo to daryti. Priešingai, nei tvirtina Komisija, minėta išnaša taikoma ne tik atvejams, kai pateikiama garantija.
60 Ieškovė tvirtina, kad 2010 m. balandžio 19 d. pateikdama prašymą grąžinti antidempingo muitus ir kartu su juo pateikdama prašymą sustabdyti tyrimą, laikėsi taikytinų nuostatų, įtvirtintų 2005 m. mokestiniame pranešime, nes minėti muitai dar nebuvo sumokėti.
61 Dėl šios priežasties ieškovė tvirtina, kad pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalies antroje pastraipoje numatytas terminas negalėjo pasibaigti, kol ji tinkamai nepateikė prašymo grąžinti.
62 Komisija tvirtina, kad aiškinamajame pranešime aiškiai numatyta, jog prašymo grąžinti pateikimo terminas yra 6 mėnesiai nuo tada, kai apskaičiuojamas mokėtinas antidempingo muitas.
63 Aiškinamojo pranešimo 2.1 punkto b papunkčio tekstas turi būti skaitomas visas, atsižvelgiant ir į jo išnašą Nr. 6. Iš to matyti, kad kai importuotojas ginčija antidempingo muitų taikymą jo sandoriams, jis vis tiek per 6 mėnesius turi pateikti prašymą grąžinti antidempingo muitus ir prašymą sustabdyti Komisijos tyrimą, kol bus išsiaiškinta dėl muitų taikymo.
64 Iš tikrųjų aiškinamojo pranešimo 2.1 punkto b papunktis iš esmės susijęs su situacija, kai antidempingo muitas dar nėra apskaičiuotas ir kai importuotojas pateikia garantiją iki minėto muito apskaičiavimo. Minėto pranešimo išnaša Nr. 6 skirta tiems atvejams, kai pačiame Bendrijos muitinės kodekse numatytas reikalavimas pateikti garantiją.
65 Tai yra situacija, kai importuotojas remdamasis Bendrijos muitinės kodekso 243 straipsniu pasinaudoja teise pateikti skundą nacionalinėms valdžios institucijoms dėl tinkama forma nustatyto antidempingo muito. To paties kodekso 244 straipsnyje numatyta, kad tik turėdamos garantiją išimtiniais atvejais nacionalinės valdžios institucijos sustabdo sprendimo įgyvendinimą. Aiškinamojo pranešimo išnašoje Nr. 6 nurodyta, kad šiuo antruoju atveju galima pateikti prašymą grąžinti. Tai išplaukia iš aplinkybės, kad, priešingai nei pirmuoju atveju, kuris reglamentuojamas minėto pranešimo 2.1 punkto b papunktyje, antidempingo muitas jau yra apskaičiuotas. Komisija tvirtina, kad vartodama žodžius „turėtų“ ir „jei to nori“ ji norėjo pabrėžti, jog, pirma, prašymo grąžinti pateikimas nėra išankstinė sąlyga, kad būtų galima pateikti skundą nacionalinės valdžios institucijoms, ir, antra, importuotojas turi nuspręsti, ar jis nori pateikti tokį prašymą. Iš šių žodžių negalima daryti išvados, kad importuotojas pasibaigus terminui vis dar gali pagrįstai reikalauti grąžinimo.
66 Kaip ir pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalies pirmoje pastraipoje, aiškinamojo pranešimo 1 punkte, 2.1 punkto b papunktyje ir 2.2 punkto a papunktyje, kuriais ieškovė remiasi, nurodomos tik materialinės grąžinimo sąlygos. Visiškai normalu, jog suma, kad būtų grąžinta, pirmiausia turi būti sumokėta. O štai procedūrinės taisyklės numatytos aiškinamojo pranešimo 2.6 punkto („Taikytini terminai“) a papunktyje ir 3.1.3 punkto („6 mėnesių terminas“) a papunkčio antroje pastraipoje. Kadangi juose numatyta, kad „prašymai pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalį turi būti pateikti <...> per 6 mėnesius nuo to momento, kada apskaičiuojami antidempingo muitai už šias prekes“, ir kad „šio 6 mėnesių termino turi būti laikomasi net ir tada, kai Bendrajam Teismui pateikiamas ieškinys dėl minėtus muitus nustatančio reglamento <...> ar kai jo taikymas ginčijamas nacionaliniuose teismuose ar administracinės valdžios institucijose“, jie patvirtina tai, kad 6 mėnesių terminas nuo momento, kada apskaičiuojami galutiniai antidempingo muitai, yra teisiškai privalomas.
67 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (1983 m. lapkričio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Merck, 292/82, Rink. p. 3781, 12 punktas). Todėl aiškinamojo pranešimo 1 punkto, 2.1 punkto b papunkčio ir 2.2 punkto a papunkčio negalima aiškinti atskirai, o reikia atsižvelgti į kitų šio pranešimo nuostatų ir pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalies kontekstą.
68 Šiuo klausimu iš teismų praktikos matyti, jog teisinio saugumo principas yra vienas pagrindinių Sąjungos teisės principų, kuriuo pirmiausia reikalaujama, kad teisės aktas būtų aiškus ir tikslus tam, kad teisės subjektai galėtų aiškiai žinoti savo teises ir pareigas ir atitinkamai jomis remtis. Vis dėlto, kadangi kiekvienai teisės normai būdingas tam tikras netikrumas dėl jos prasmės ir turinio, reikia išsiaiškinti, ar nagrinėjama teisės nuostata yra tokia neaiški, kad užkerta kelią teisės subjektams pakankamai išsklaidyti galimas abejones dėl jos turinio arba prasmės (2007 m. gegužės 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mebrom prieš Komisiją, T‑216/05, Rink. p. II‑1507, 108 punktas).
69 Pirmiausia reikia priminti, kad, kaip buvo nuspręsta nagrinėjant pirmojo ieškinio pagrindo pirmą dalį, ieškovės pateiktas pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalies aiškinimas turi būti atmestas. Vis dėlto reikia taip pat pažymėti, kad šiai nuostatai, kuri yra ginčijamo sprendimo teisinis pagrindas, būdingas tam tikras netikrumas dėl nagrinėjamos teisės normos prasmės ir apimties. Šis netikrumas atsiranda dėl toje pačioje nuostatoje tuo pat metu vartojamų sąvokų „sumokėti muitai“ ir „privalomi mokėti galutiniai muitai“, kurie buvo „apskaičiuoti“.
70 Reikia priminti, kad gairės, numatomos Komisijos komunikatuose ar aiškinamuosiuose pranešimuose, priimtos tam, kad užtikrintų Komisijos veiksmų skaidrumą, nuspėjamumą ir teisinį saugumą (2013 m. gegužės 30 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Švediją, C‑270/11, 41 punktas).
71 Iš 68 punkte minėto Sprendimo Mebrom prieš Komisiją (109 punktas) taip pat matyti, kad aiškinamasis pranešimas tam tikromis aplinkybėmis trukdo pakankamai užtikrintai išsklaidyti galimas apmokestinamojo asmens abejones dėl aiškinamos normos apimties ir prasmės.
72 Nagrinėjamu atveju iš aiškinamojo pranešimo konstatuojamųjų dalių matyti, kad jo tikslas yra nustatyti pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalies taikymo gaires ir per grąžinimo procedūrą informuoti suinteresuotąsias šalis apie sąlygas, kurias turi atitikti prašymas. Taigi jis buvo priimtas siekiant sustiprinti minėtų šalių teisinį saugumą dėl pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalies.
73 Kadangi aiškinamasis pranešimas skirtas ūkio subjektams, kurie neprivalo nuolat naudotis teisine pagalba atlikdami einamuosius sandorius, labai svarbu, kad jame pateikiamas pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalies aiškinimas būtų kuo aiškesnis ir vienareikšmis. Dėl minėto pranešimo tikslo ir pobūdžio atidus ir informuotas ūkio subjektas skaitydamas jo nuostatas turi aiškiai suvokti savo teises ir pareigas ar net išsklaidyti galimas abejones dėl minėtų nuostatų apimties ir prasmės.
74 Tačiau aiškinamasis pranešimas neatitinka šių sąlygų, nes yra prieštaringas kalbant apie prašymo grąžinti antidempingo muitus pateikimo sąlygas.
75 Nagrinėjamu atveju aiškinamojo pranešimo 2.6 punkto a papunktyje numatyta, kad prašymai pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalį turi būti pateikti per 6 mėnesius nuo to momento, kai apskaičiuojami antidempingo muitai už šias prekes.
76 Aiškinamojo pranešimo 1 punkte, kaip ir pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalies pirmoje pastraipoje, numatyta, kad grąžinamos gali būti tik jau sumokėtos sumos (žr. šio sprendimo 33 punktą). Šioje nuostatoje paprasčiausiai tik apibrėžiamas grąžinimo principas ir materialinės jo sąlygos.
77 Vis dėlto, kadangi aiškinamojo pranešimo 2.1 punkto b papunktyje ir 2.2 punkto a papunktyje numatyta, kad, pirma, tik dėl sandorių, už kuriuos antidempingo muitas buvo sumokėtas, galima pateikti prašymą grąžinti ir, antra, grąžinti antidempingo muitus gali prašyti importuotojas, kuris įrodė juos sumokėjęs, šios nuostatos prieštarauja aiškinamojo pranešimo 2.6 punkto a papunkčiui.
78 Ieškovės poziciją pagrindžia ir aiškinamojo pranešimo priedas, kuriame pateikiama prašymo grąžinti forma ir paaiškinimai dėl jo, nes skyriuje „Minimalūs privalomi duomenys“ numatyta, kad prašymą grąžinti pateikęs asmuo pateikia deklaraciją, jog antidempingo muitai, kuriuos prašoma grąžinti, buvo sumokėti.
79 Aiškinamojo pranešimo išnaša Nr. 6, kuria konkrečiai ieškovė grindė savo pretenzijas ir kurioje numatyta, kad kai importuotojas ginčija antidempingo muito taikymą jo sandoriui ar sandoriams (nepaisant to, ar šis veiksmas sustabdo muitų mokėjimą), šis importuotojas, jei to nori, per 6 mėnesius „turėtų“, o ne „turi“ pateikti prašymą grąžinti antidempingo muitus ir prašymą sustabdyti Komisijos tyrimą, kol bus išsiaiškinta dėl muitų taikymo, neturi būti suprantama kaip įpareigojanti tokioje situacijoje esantį importuotoją per 6 mėnesius nuo muito apskaičiavimo pateikti prašymą jį grąžinti. Taigi, ji prieštarauja aiškinamojo pranešimo 2.6 punkto a daliai.
80 Vis dėlto, kadangi iš pirmo sakinio, einančio po aiškinamojo pranešimo 2 punkto pavadinimo, matyti, kad visas šis punktas yra šio pranešimo 3 punkte detaliai aprašytos grąžinimo procedūros santrauka, aiškinamojo pranešimo išnašą Nr. 6 reikia aiškinti atsižvelgiant į 3.1.3 punkto a papunkčio antrą pastraipą, kurioje taip pat numatyta situacija, kai mokėtinų muitų suma ginčijama nacionalinės valdžios institucijose. Šioje nuostatoje nurodoma, kad ir tokiu atveju turi būti laikomasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalies antroje pastraipoje nustatyto 6 mėnesių termino.
81 Vis dėlto pagal aiškinamojo pranešimo 3.1.3 punkto a papunkčio trečią ir paskutinę pastraipas per 6 mėnesius nuo antidempingo muitų apskaičiavimo prašymai turi atitikti visas šio pranešimo 3.1.1 punkte nustatytas sąlygas. Kadangi 3.1.1 punkto i ir ii papunkčiuose nurodyta, kad grąžinti muitą prašantis asmuo su prašymu turi pateikti deklaraciją, kad antidempingo muitai, kuriuos prašoma grąžinti, buvo sumokėti, tokio prašymo priimtinumas priklauso nuo nagrinėjamų antidempingo muitų sumokėjimo per pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalies antroje pastraipoje nurodytą terminą. Tokia pareiga neatitinka nei pastarosios nuostatos, nei aiškinamojo pranešimo 2.6 punkto a papunkčio, be to, gali būti neįmanoma jos įvykdyti importuotojui, kuris nori pasinaudoti mokestinio pranešimo vykdymo sustabdymu, patvirtintu nacionalinės valdžios institucijų pagal Bendrijos muitinės kodeksą. Norint užtikrinti pastarosios nuostatos naudingumą, terminas pateikti prašymą grąžinti antidempingo muitus negali būti pradedamas skaičiuoti, kol suinteresuotasis asmuo neturi pareigos sumokėti aptariamų antidempingo muitų.
82 Iš to matyti, kad kartu skaitomi aiškinamojo pranešimo išnaša Nr. 6 ir 3.1.3 punkto a papunktis prieštarauja šio pranešimo 2.6 punkto a papunkčiui.
83 Todėl aiškinamasis pranešimas, kuris skirtas tam, kad ūkio subjektams būtų paaiškinta antidempingo muitų grąžinimo procedūra, taigi, jų teisiniam saugumui sustiprinti, turi priešingą poveikį (šiuo klausimu žr. 1975 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Suiker Unie ir kt. prieš Komisiją, 40/73–48/73, 50/73, 54/73–56/73, 111/73, 113/73 ir 114/73, Rink. p. 1663, 556 ir 557 punktus). Todėl tokiems ūkio subjektams, kaip antai ieškovė, kurie juo vadovaujasi įgyvendindami einamuosius sandorius, perskaičius šį pranešimą, gali kilti pagrįstų abejonių dėl teisingo pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalies aiškinimo.
84 Be to, šio sprendimo 83 punkte pateiktą išvadą patvirtina ir Komisijos per posėdį pateikti atsakymai į Bendrojo Teismo klausimus dėl tam tikrų aiškinamojo pranešimo nuostatų nesuderinamumo, kuriais buvo pripažinta, kad šis pranešimas galėjo būti geriau parengtas.
85 Taigi kaltinimas, susijęs su teisinio saugumo principo pažeidimu, yra pagrįstas.
86 Nesant reikalo nagrinėti kitų kaltinimų, reikia antrąjį ieškinio pagrindą pripažinti pagrįstu ir panaikinti ginčijamą sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
87 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovės pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2011 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimą C(2011) 9112 galutinis dėl prašymo grąžinti sumokėtus antidempingo muitus už importuotas Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano kilmės nerūdijančio plieno tvirtinimo detales.
2. Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Forwood | Dehousse | Schwarcz |
Paskelbta 2014 m. vasario 12 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.