BENDROJO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS

2018 m. gruodžio 12 d.(*)

„Konkurencija – Karteliai – Širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti skirto patentuoto ir generinio vaisto perindoprilio rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimas – Susitarimai, kuriais siekiama pavėlinti ar net užkirsti kelią į rinką patekti perindoprilio generiniams variantams – Patronuojamosios bendrovės dalyvavimas patronuojančiajai bendrovei darant pažeidimą – Pažeidimo inkriminavimas – Solidarioji atsakomybė – Viršutinė baudos riba“

Byloje T‑677/14

Biogaran, įsteigta Kolombe (Prancūzija), atstovaujama advokatų T. Reymond, O. de Juvigny ir J. Jourdan,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, iš pradžių atstovaujamą F. Castilla Contreras, T. Vecchi ir B. Mongin, vėliau F. Castilla Contreras, B. Mongin ir C. Vollrath,

atsakovę,

dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo pagrindinio prašymo panaikinti 2014 m. liepos 9 d. Komisijos sprendimą C(2014) 4955 final dėl procedūros pagal SESV 101 ir 102 straipsnius (byla AT.39.612 – Perindoprilis (Servier)) tiek, kiek jis susijęs su ieškove, ir, nepatenkinus šio prašymo, sumažinti tuo sprendimu jai skirtos baudos dydį,

BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas S. Gervasoni (pranešėjas), teisėjai L. Madise ir R. da Silva Passos,

posėdžio sekretorė G. Predonzani, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2017 m. spalio 5 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

I.      Ginčo aplinkybės

A.      Dėl perindoprilio

1        Grupė Servier, kurią sudaro Servier SAS ir kelios patronuojamosios bendrovės (toliau – atskirai arba kartu – Servier), sukūrė perindoprilį – vaistą, naudojamą širdies ir kraujagyslių medicinoje, iš esmės skirtą gydyti padidėjusiam kraujospūdžiui ir širdies nepakankamumui taikant angiotenziną konvertuojančio fermento inhibicijos mechanizmą (toliau – AKF).

2        Perindoprilio veiklioji farmakologinė medžiaga (toliau – VFM), t. y. biologiškai aktyvi cheminė medžiaga, turinti numatytą gydomąjį poveikį, yra druskos pavidalo. Iš pradžių naudojama druska buvo erbuminas (arba tetrbutilaminas), kuris yra kristalinio pavidalo dėl Servier taikomo jo sintezės metodo.

1.      Patentas dėl molekulės

3        Perindoprilio molekulės patentas (patentas EP0049658, toliau – patentas 658) Europos patentų tarnyboje (EPT) užregistruotas 1981 m. rugsėjo 29 d. Patento 658 galiojimas turėjo baigtis 2001 m. rugsėjo 29 d., tačiau jo apsauga pratęsta keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kaip antai Jungtinėje Karalystėje, iki 2003 m. birželio 22 d., kaip leista pagal 1992 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1768/92 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo (OL L 182, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 1 t., p. 200). Prancūzijoje patento 658 apsaugos galiojimas buvo pratęstas iki 2005 m. kovo 22 d., o Italijoje – iki 2009 m. vasario 13 d.

2.      Antriniai patentai

4        1988 m. Servier, be kita ko, EPT užregistravo kelis patentus dėl perindoprilio molekulės gamybos metodų, kurių galiojimas baigėsi 2008 m. rugsėjo 16 d.: patentai EP0308339, EP0308340, EP0308341 ir EP0309324 (toliau atitinkamai – patentas 339, patentas 340, patentas 341 ir patentas 324).

5        Naujus patentus dėl erbumino ir jo gamybos metodų Servier užregistravo 2001 m., tarp jų patentas EP1294689 (vadinamasis beta patentas, toliau  – patentas 689), patentas EP1296948 (vadinamasis gama patentas, toliau – patentas 948) ir patentas EP1296947 (vadinamasis alfa patentas, toliau – patentas 947). Patentas 947 dėl erbumino alfa kristalinio pavidalo ir jo paruošimo metodo užregistruotas 2001 m. liepos 6 d., o EPT tą patentą išdavė 2004 m. vasario 4 d.

3.      Antros kartos perindoprilis

6        Nuo 2002 m. Servier pradėjo kurti antros kartos perindoprilį, gaminamą iš kitos druskos nei erbuminas, t. y. išarginino. Šis arginino perindoprilis turėjo geresnių savybių, kiek tai susiję su saugojimo trukme (ji pailgėjo nuo dvejų iki trejų metų), stabilumu (galima naudoti vienos rūšies pakuotes visose klimato zonose) ir sandėliavimu, kuris nereikalauja jokių ypatingų sąlygų.

7        2003 m. vasario 17 d. Servier pateikė Europos patento paraišką dėl arginino perindoprilio (patentas EP1354873B, toliau – patentas 873). Patentas 873 buvo išduotas 2004 m. liepos 17 d., o galiojimo pabaiga nustatyta 2023 m. vasario 17 d. Arginino perindoprilio įvedimas į Sąjungos rinkas pradėtas 2006 m.

B.      Dėl ieškovės

8        Biogaran (toliau – ieškovė arba Biogaran)yra 1996 m. įsteigta generinių vaistų bendrovė, kurios platinimo veikla beveik išimtinai apsiriboja Prancūzijos teritorija; ji yra 100 % Laboratoires ServierSAS priklausanti patronuojamoji bendrovė, o šios yra Servier SAS priklausančios patronuojamosios bendrovės.

C.      Dėl Niche veiklos, susijusios su perindopriliu

9        Generinių vaistų bendrovė Niche Generics Ltd (toliau – Niche) perėmė visus Bioglan Generics Ltd įsipareigojimus ir atsakomybę pagal kūrimo ir licencijos susitarimą, 2001 m. kovo 26 d. pastarosios bendrovės sudarytą su Medicorp Technologies India Ltd (toliau – Medicorp), kurios teises perėmė Matrix Laboratories Ltd (toliau – Matrix) su tikslu prekiauti perindoprilio generine forma (toliau – Niche-Matrix susitarimas). Niche-Matrix susitarime nustatyta, kad abi bendrovės Sąjungoje prekiauja generiniu perindopriliu, tačiau pažymėta, kad Matrix iš esmės yra atsakinga už VFM kūrimą ir tiekimą, o Niche – už reikiamas pastangas gauti leidimus išleisti į rinką (LIR) ir už komercinę strategiją.

10      2003 m. balandžio mėn. Matrix pateikė bandomąją perindoprilio VFM partiją ir atitinkamą veikliosios medžiagos nuolatinę bylą, kad Niche parengtų LIR prašymus.

11      Unichem Laboratories Ltd (toliau – Unichem), kuri yra Niche patronuojančioji bendrovė, savo ruožtu buvo atsakinga už galutinio farmacinio pavidalo perindoprilio gamybą pagal 2003 m. kovo 27 d. su Mediacorp, tapusia Matrix, kuri įsipareigojo kurti perindoprilio VFMir jai ją tiekti, sudarytą perindoprilio tablečių kūrimo ir gamybos sutartį.

D.      Dėl su perindopriliu susijusių ginčų

1.      Ginčai EPT

12      Dešimt generinių vaisų bendrovių, tarp jų ir Niche, 2004 m. pareiškė protestą EPT dėl patento 947, kad jis būtų panaikintas visas, ir pateikė motyvus, grindžiamus naujumo ir išradimo lygio nebuvimu, taip pat nepakankamu išradimo aprašymu. Vis dėlto 2005 m. vasario 9 d. Niche pasitraukė iš protesto procedūros.

13      2006 m. liepos 27 d. EPT Protestų skyrius patvirtino patento 947 galiojimą padarius nedidelių pradinių Servier reikalavimų pakeitimų (toliau – 2006 m. liepos 27 d. EPT sprendimas). Dėl šio sprendimo septynios bendrovės pareiškė apeliaciją. 2009 m. gegužės 6 d. sprendimu EPT techninė apeliacinė taryba panaikino 2006 m. liepos 27 d. EPT sprendimą ir atšaukė patentą 947. Servier pateiktas prašymas peržiūrėti šį sprendimą buvo atmestas 2010 m. kovo 19 d.

14      2004 m. rugpjūčio 11 d. Niche taip pat pateikė protestą EPT dėl patento 948, tačiau 2005 m. vasario 14 d. pasitraukė iš procedūros.

2.      Ginčai nacionaliniuose teismuose

15      Be to, patento 947 galiojimą generinių vaistų bendrovės užginčijo tam tikrų valstybių narių teismuose, konkrečiai Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje.

16      2004 m. birželio 25 d. Jungtinėje Karalystėje Servier pareiškė ieškinį dėl padirbinėjimo High Court of Justice (England & Wales), Chancery Division (patents court) [Aukštasis Teisingumo Teismas (Anglija ir Velsas), Chancery skyrius, Jungtinė Karalystė (patentų kolegija), Jungtinė Karalystė]prieš Niche, remdamasi savo patentais 339, 340 ir 341, nes pastaroji bendrovė Jungtinėje Karalystėje pateikė LIR prašymus dėl generinio perindoprilio varianto, sukurto bendradarbiaujant su Matrix pagal Niche-Matrix susitarimą. 2004 m. liepos 9 d. Niche pateikė Servier priešpriešinį ieškinį dėl patento 947 negaliojimo.

17      High Court of Justice (England & Wales), Chancery Division (patents court) [Aukštasis Teisingumo Teismas (Anglija ir Velsas), Chancery skyrius, Jungtinė Karalystė (patentų kolegija)] posėdis dėl įtariamo pažeidimo pagrįstumo galiausiai buvo paskirtas 2005 m. vasario 7 ir 8 d., tačiau truko tik pusdienį, nes 2005 m. vasario 8 d. Servier ir Niche sudarė taikų susitarimą, kuriuo baigtas šių dviejų šalių ginčas.

18      Matrix buvo informuojama bendrovės Niche apie šio teisminio proceso eigą ir taip pat buvo į ją įtraukta,nes Niche vardu teikė parodymus High Court of Justice (England & Wales), Chancery Division (patents court) [Aukštasis Teisingumo Teismas (Anglija ir Velsas), Chancery skyrius, Jungtinė Karalystė (patentų kolegija)]. Beje, 2005 m. vasario 7 d. Servier išsiuntė oficialų laišką bendrovei Matrix, kuriame apkaltino ją pažeidus patentus 339, 340 ir 341 bei pagrasino pareikšti ieškinį dėl padirbinėjimo.

19      2004 m. rudenį Servier, be kita ko, pradėjo kurti planus įsigyti Niche. Šiuo tikslu Servier pareikalavo atlikti išankstinį auditą, kurio pirmasis etapas baigėsi 2005 m. sausio 10 d., kai ji pateikė preliminarų neįpareigojantį pasiūlymą įsigyti Niche kapitalą už 15–45 mln. svarų sterlingų (GBP) sumą. Pabaigus antrąjį išankstinio audito etapą, kuris vyko 2005 m. sausio 21 d., 2005 m. sausio 31 d. Servier žodžiu informavo Niche, kad nebeturi ketinimų ją įsigyti.

E.      Dėl taikių susitarimų

1.      Dėl „Niche“, „Unichem“, „Matrix“ ir „Servier“ sudarytų sutarčių

20      Servier sudarė kelias sutartis dėl taikaus susitarimo dėl patentų su įvairiomis generinius vaistus gaminančiomis bendrovėmis, su kuriomis ginčijosi dėl patentų.

21      2005 m. vasario 8 d. Servier sudarė sutartį su Niche ir Unichem dėl taikaus susitarimo (toliau – sutartis dėl taikaus susitarimo, arba Servier ir Niche sutartis dėl taikaus susitarimo). Šios sutarties teritorinio taikymo sritis apėmė visas šalis, kuriose galiojo patentai 339, 340, 341 ir 947 (sutarties 3 straipsnis).

22      Sutartimi dėl taikaus susitarimo Niche ir Unichem įsipareigojo negaminti, neužsakyti, neturėti, neimportuoti, netiekti, nesiūlyti tiekti ar nedisponuoti generiniu perindopriliu, pagamintu pagal Niche sukurtą metodą, kuris, Servier nuomone, pažeidė Didžiojoje Britanijoje patvirtintus patentus 339, 340 ir 341, pagal iš esmės panašų metodą ar bet kokį kitą metodą, galintį pažeisti patentus 339, 340 ir 341 (toliau – ginčijamas metodas), kol baigsis šių patentų vietinis galiojimas (sutarties 3 straipsnis) (toliau – neprekiavimo išlyga). Kita vertus, sutartyje nustatyta, kad šalys gali laisvai prekiauti pagal ginčijamą metodą pagamintu perindopriliu, nepažeisdamos patentų, kai baigsis tų patentų galiojimo laikas (sutarties 4 ir 6 straipsniai). Be to, Niche privalėjo iki patentų galiojimo pabaigos panaikinti, nutraukti ar sustabdyti visas jau sudarytas sutartis dėl pagal ginčijamą metodą gaminamo perindoprilio ir dėl su šiuo perindopriliu susijusių LIR prašymų (sutarties 11 straipsnis). Beje, Niche ir Unichem įsipareigojo neteikti jokio LIR prašymo dėl perindoprilio, pagaminto pagal ginčijamą metodą, ir jokiai trečiajai šaliai nepadėti gauti tokio LIR (sutarties 10 straipsnis). Galiausiai jos turėjo susilaikyti nuo bet kokių veiksmų dėl patentų 339, 340, 341, 947, 689 ir 948 negaliojimo ar pripažinimo dėl pažeidimo nebuvimo iki jų galiojimo pabaigos, išskyrus atvejus, jeigu reikėtų teisme gintis nagrinėjant ieškinį dėl patento pažeidimo (sutarties 8 straipsnis) (toliau – neginčijimo sąlyga). Be to, Niche sutiko atsiimti EPT pateiktus protestus dėl patentų 947 ir 948 (sutarties 7 straipsnis).

23      Atsilygindama Servier įsipareigojo, viena vertus, nepareikšti Niche ar jos klientams ir Unichem 339, 340, 341 ir 947 patentais grindžiamo ieškinio dėl klastojimo dėl kiekvieno įtariamo pažeidimo atvejo iki sutarties sudarymo (sutarties 5 straipsnis) (toliau – pretenzijų nereiškimo sąlyga) ir, kita vertus, dviem pavedimais išmokėti Niche ir Unichem 11,8 mln. GBP (sutarties 13 straipsnis). Ši suma yra atlygis už Niche ir Unichem įsipareigojimus ir „galimas esmines sąnaudas bei atsakomybes, kurias Niche ir Unichem gali patirti dėl pagal [ginčijamą] metodą gaminamo perindoprilio kūrimo programos nutraukimo“.

24      Beje, taip pat 2005 m. vasario 8 d. Servier ir Matrix sudarė sutartį dėl taikaus susitarimo (toliau – Matrix sutartis), kuris taikomas visose šalyse, kur galioja patentai 339, 340, 341 ir 947, išskyrus vieną valstybę, nepriklausančią Europos ekonominei erdvei (EEE) (sutarties 1 skirsnio 1 dalies xiii punktas).

25      Matrix sutartimi Matrix įsipareigojo negaminti, neužsakyti, neturėti, neimportuoti, netiekti, nesiūlyti tiekti ar nedisponuoti perindopriliu, pagamintu pagal ginčijamą metodą, kol baigsis šių patentų galiojimo laikas (sutarties 1 ir 2 straipsniai). Kita vertus, sutartyje nustatyta, kad Matrix gali laisvai prekiauti pagal ginčijamą metodą pagamintu perindopriliu, nepažeisdama šių patentų, kai baigsis jų galiojimo laikas (sutarties 4 straipsnis). Be to, Matrix privalėjo iki patentų galiojimo pabaigos ir ne vėliau kaip 2005 m. birželio 30 d. panaikinti, nutraukti ar sustabdyti visas jau sudarytas sutartis dėl pagal ginčijamą metodą gaminamo perindoprilio ir dėl su šiuo perindopriliu susijusių LIR prašymų (sutarties 7 ir 8 straipsniai). Beje, ji įsipareigojo neteikti jokio LIR prašymo dėl perindoprilio, pagaminto pagal ginčijamą metodą, ir jokiai trečiajai šaliai nepadėti gauti tokio LIR (sutarties 6 straipsnis). Galiausiai Matrix turėjo susilaikyti nuo bet kokių veiksmų dėl patentų 339, 340, 341, 947, 689 ir 948 negaliojimo ar pripažinimo dėl pažeidimo nebuvimo iki jų galiojimo pabaigos, išskyrus atvejus, jeigu reikėtų teisme gintis nagrinėjant ieškinį dėl patento pažeidimo (sutarties 5 straipsnis).

26      Atsilygindama Servier įsipareigojo, viena vertus, nereikšti Matrix 339, 340, 341 ir 947 patentais grindžiamo ieškinio dėl klastojimo dėl kiekvieno įtariamo pažeidimo atvejo iki Matrix sutarties sudarymo (sutarties 3 straipsnis) ir, kita vertus, dviem pavedimais išmokėti Matrix 11,8 mln. GBP (sutarties 9 straipsnis). Ši suma yra atlygis už Matrix įsipareigojimus ir „galimas esmines sąnaudas bei atsakomybes, kurias Matrix gali patirti dėl pagal [ginčijamą] metodą gaminamo perindoprilio kūrimo programos nutraukimo“.

2.      Dėl „Niche“ ir „Biogaran“ sudarytos sutarties

27      2005 m. vasario 8 d. (tą dieną buvo sudaryta Servier ir Niche sutartis dėl taikaus susitarimo) Niche ir Biogaran sudarė licencijos ir tiekimo sutartį dėl Niche turimų trijų produktų bylų (t. y. „visos LIR gauti reikalingos Niche turimos informacijos ir (arba) duomenų apie produktus) ir dėl esamo leidimo išleisti į rinką mainais už Biogaran bendrovei Niche sumokėtą 2,5 mln. GBP sumą perdavimo Biogaran (toliau – Biogaran sutartis).

28      Pagal Biogaran sutartį bendrovė Niche įsipareigojo perduoti Biogaran produkto bylą dėl produkto A, kad Biogaran įgytų išimtines naudojimo teises ir galėtų gauti LIR Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ir EEE nepriklausančioje valstybėje, taip patneišimtines naudojimo teises likusioje pasaulio dalyje. Dėl kitų dviejų produktų bylų, susijusius su produktais B ir C, reikia pasakyti, kad bylos perduotos neišimtiniu pagrindu visur pasaulyje. Konkrečiai dėl produkto B pažymėtina, kad Niche sutiko turimą LIR Prancūzijoje perduoti Biogaran. Biogaran sutartyje nustatyta, kad gavusi savo LIR Biogaran turi užsakyti bendrovei Niche aptariamus produktus (sutarties 2.2 straipsnis). Pagal sutarties 2.5 straipsnį Niche įsipareigojo tiekti Biogaran visą jai priklausančią ar jos kontroliuojamą informaciją ir duomenis, kurie sudarė produkto bylą, reikalingą atitinkamiems LIR gauti. Be to, Biogaran privalėjo dėti visas protingas pastangas, siekdama užtikrinti, kad produkto ar produktų užsakymai būtų pateikti reikiamu momentu, kad Niche galėtų išlaikyti pastovų gamybos režimą visu šios sutarties galiojimo laikotarpiu (sutarties 4.1 straipsnis). Kita vertus, Biogaran sutartyje buvo nustatyta, kad sutartis automatiškai nutraukiama, jei LIR nebus gauti per 18 mėnesių (sutarties 14.4 straipsnis). Sutartyje taip pat numatyta, kad nė viena šalis neturi teisės į kompensaciją, jei sutartis nutraukiama pagal sutarties 14.2 ir 14.4 straipsnius.

29      Kaip atlygis už produktų bylas Biogaran sutarties 2.3 straipsnyje numatyta, jog Biogaran sumoka 2,5 mln. GBP sumą, ir nustatyta privalomo Biogaran mokėjimo bendrovei Niche tvarka, pagal kurią Biogaran sumoka Niche 1,5 mln. GBP iki 2005 m. vasario 14 d. ir 1 mln. GBP iki 2005 m. spalio 5 d., t. y. iki tų pačių datų, kurios numatytos Servier ir Niche sutartyje dėl taikaus susitarimo dėl 11,8 mln. GBP mokėjimo.

F.      Dėl sektorinio tyrimo

30      2008 m. sausio 15 d. Europos Bendrijų Komisija, remdamasi 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101 ir 102] straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 17 straipsnio nuostatomis, nusprendė pradėti tyrimą farmacijos sektoriuje, turėdama tikslą nustatyti, viena vertus, inovacijų, matuojamų naujų vaistų atėjimu į rinką skaičiumi, sumažėjimo šiame sektoriuje priežastis ir, kita vertus, priežastis, dėl kurių tam tikri generiniai vaistai pavėluotai patenka į rinką.

31      Po konsultacijų su visuomene 2008 m. lapkričio 28 d. Komisija paskelbė preliminarią tyrimo rezultatų ataskaitą. 2009 m. liepos 8 d. ji priėmė komunikatą, jame apibendrino farmacijos sektoriaus tyrimo ataskaitą. Tame komunikate Komisija konkrečiai nurodė, kad reikia toliau stebėti patentuotus ir generinius vaistus gaminančių bendrovių sudarytus taikius susitarimus ginčų patentų srityje, kad būtų galima geriau suprasti, kaip naudojamasi tomis sutartimis, ir nustatyti sutartis, dėl kurių vėluoja generinių vaistų atėjimas į rinką Sąjungos vartotojų nenaudai ir kurios gali būti pripažintos konkurencijos taisyklių pažeidimu. Vėliau Komisija priėmė šešias metines ataskaitas dėl su patentais susijusių sutarčių dėl taikaus susitarimo stebėsenos.

G.      Dėl administracinės procedūros ir ginčijamo sprendimo

32      2008 m. lapkričio 24 d. Komisija atliko iš anksto nenumatytus patikrinimus suinteresuotųjų bendrovių patalpose. 2009 m. sausio mėn. Komisija kelioms bendrovėms pateikė prašymus pateikti informacijos.

33      2009 m. liepos 2 d. Komisija priėmė sprendimą pradėti procedūrą prieš Servier ir ieškovę bei kitas generinius vaistus gaminančias bendroves.

34      2009 m. rugpjūčio mėn., vėliau nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn., Komisija Servier ir Niche pateikė kelis prašymuspateikti informacijos. Servier du kartus atsisakius pateikti informacijos apie Biogaran sutartį, Komisija priėmė Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalimi grindžiamą sprendimą, kuriame pareikalavo jai pateikti tam tikrą informaciją. Atsakymas į šį reikalavimą buvo pateiktas 2011 m. lapkričio 7 d.

35      2012 m. liepos 27 d. Komisija priėmė pranešimą apie kaltinimus, skirtą kelioms bendrovėms, taip pat ieškovei, kuri į jį atsakė 2013 m. sausio 14 d.

36      Suinteresuotųjų bendrovių, taip pat ieškovės, išklausymas vyko nuo 2013 m. balandžio 15 d. iki 18 d.

37      2013 m. gruodžio 18 d. Komisija leido susipažinti su surinktais arba po pranešimo apie kaltinimus paskelbimo plačiau atskleistais įrodymais ir išsiuntė faktinių aplinkybių santrauką; į ją ieškovė atsakė 2014 m. sausio 21 d.

38      Bylas nagrinėjantis pareigūnas galutinę ataskaitą pateikė 2014 m. liepos 7 d.

39      2014 m. liepos 9 d. Komisija priėmė Sprendimą C(2014) 4955 final dėl procedūros pagal SESV 101 ir 102 straipsnius (byla AT.39.612 – Perindoprilis (Servier)) (toliau – ginčijamas sprendimas).

40      Ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje konstatuojama, kad Unichem, veikdama per patronuojamąją bendrovę Niche,ir Servier, veikdama per patronuojamąją bendrovę Biogaran, pažeidė SESV 101 straipsnį, sudarydamos sutartį dėl taikaus susitarimo už kompensacinį mokėjimą spręsti ginčus dėl patentų, kuri taikoma visose valstybėse narėse (išskyrus Kroatiją ir Italiją), laikotarpiu, kuris prasidėjo 2005 m. vasario 8 d. (išskyrus Latviją – laikotarpis prasidėjo 2005 m. liepos 1 d., Bulgariją ir Rumuniją – laikotarpis prasidėjo 2007 m. sausio 1 d. ir Maltą – laikotarpis prasidėjo 2007 m. kovo 1 d.) ir baigėsi 2008 m. rugsėjo 15 d. (išskyrus Nyderlandus – laikotarpis baigėsi 2007 m. kovo 1 d. ir Jungtinę Karalystę – laikotarpis baigėsi 2007 m. liepos 6 d.

41      Komisija nusprendė, kad Biogaran sutartis buvo papildoma paskata, skirta įtikinti Niche nebeiti į rinką, ir atskleidė tiesioginį Biogaran dalyvavimą jos patronuojančiajai bendrovei Servier darant pažeidimą.

42      Ginčijamo sprendimo 1349–1354 konstatuojamosiose dalyse Komisija nustatė, kad Biogaran sutartimi bendrovė Servier ne tik perdavė grynąją vertę, bet ir suteikė Niche papildomą paskatą. Komisija pažymėjo, kad 2005 m. vasario 8 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo sudaryta sutartis dėl Servier ir Niche taikaus susitarimo, pastaroji taip pat sudarė Biogaran sutartį ir kad pagal šią sutartį Biogaran sumokėjo Niche 2,5 GBP, atsilygindama už produktų bylų ir LIR perdavimą, kiek tai susiję su kitais farmacijos produktais nei perindoprilis.

43      Remiantis ginčijamo sprendimo 7 straipsnio 1 dalies b punktu, Servier ir Biogaran skirta solidariai mokėtina 131 532 600 eurų bauda. Beje, remiantis to paties sprendimo 8 straipsniu, Biogaran įpareigota neatnaujinti konstatuoto pažeidimo, už kurį skirta bauda, ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, turinčių tokį patį ar panašų tikslą arba poveikį.

II.    Procesas ir šalių reikalavimai

44      2014 m. rugsėjo 19 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.

45      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamo sprendimo 1, 7 ir 8 straipsnius tiek, kiek jie su ja susiję,

–        nepatenkinus pirmojo reikalavimo, pasinaudoti jam suteikta neribota jurisdikcija ir gerokai sumažinti jai skirtos baudos dydį,

–        pasinaudojant jam suteikta neribota jurisdikcija, leisti jai pasinaudoti visišku ar daliniu ginčijamo sprendimo panaikinimu išnagrinėjus Servier pareikštą ieškinį ir dėl to imtis atitinkamų priemonių,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

46      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

III. Dėl priimtinumo

A.      Dėl trečiojo reikalavimo, kuriame ieškovė prašo leisti jai pasinaudoti visišku ar daliniu ginčijamo sprendimo panaikinimu išnagrinėjus Servier pareikštą ieškinį

47      Šiuo klausimu visų pirma reikia priminti, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnį ir 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą ieškinyje turi būti nurodytas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka.

48      Pagal suformuotą jurisprudenciją šis nurodymas turi būti pakankamai aiškus ir tikslus, kad atsakovė galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – priimti sprendimą dėl ieškinio. Tas pats taikoma ir bet kokiam reikalavimui, prie kurio turi būti nurodyti pagrindai ir argumentai, kurie tiek atsakovei, tiek teismui leistų įvertinti jo pagrįstumą (žr. 1994 m. liepos 7 d. Sprendimo Dunlop Slazenger / Komisija, T‑43/92, EU:T:1994:79, 183 punktą ir nurodytą jurisprudenciją). Todėl, kad ieškinys būtų priimtinas, pačiame jo tekste turi būti bent glaustai, tačiau nuosekliai ir suprantamai išdėstytos pagrindinės teisinės ir faktinės aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas. Dėl šio aspekto pažymėtina, kad nors ieškinio turinys specifiniais klausimais gali būti pagrįstas ir papildytas pateikiant nuorodas į prie jo pridėtų dokumentų ištraukas, bendra nuoroda į kitus dokumentus, netgi ieškinio priedus, negali kompensuoti pagrindinių teisinių argumentų, kurie pagal anksčiau nurodytas nuostatas turi būti nurodyti pačiame ieškinyje, nebuvimo. Be to, Bendrasis Teismas neprivalo ieškinio prieduose ieškoti ir nustatyti pagrindų bei argumentų, kuriuos jis galėtų laikyti ieškinio pagrindo sudedamąja dalimi, nes priedai atlieka tik įrodomąją ir pagalbinę funkciją (žr. 2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Microsoft / Komisija, T‑201/04, EU:T:2007:289, 94 punktą ir nurodytą jurisprudenciją). A fortiori ieškinyje pateikta bendrojo pobūdžio nuoroda į kitame, nors ir susijusioje byloje pareikštame, ieškinyje pateiktus pagrindus ir argumentus neatitinka pirma nurodyto reikalavimo (2011 m. kovo 24 d. Sprendimo Legris Industries / Komisija, T‑376/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:107, 32 punktas).

49      Šiuo atveju reikia pripažinti, kad nepateikiant jokio kito patikslinimo ar paaiškinimo ieškinyje padaryta bendra nuoroda į pagrindus ir argumentus, kuriais remiamasi grindžiant byloje, kurioje priimtas šios dienos Sprendimas Servier ir kt. / Komisija (T‑691/14), pareikštą ieškinį, neatitinka pirma nurodyto reikalavimo.

50      Be to, jeigu ieškinio reikalavimų trečioje dalyje ieškovė ketino remtis jurisprudencija, pagal kurią Sąjungos teismas turi leisti bendrovei pasinaudoti kitos bendrovės naudai priimtu panaikinimu, nes jos sudaro vieną ūkio subjektą (2013 m. sausio 22 d. Sprendimo Komisija / Tomkins, C‑286/11 P, EU:C:2013:29, 43 ir 44 punktai), kaip ji teigė dublike, tokio prašymo tenkinti negalima. Tiesą sakant, šios dienos Sprendimu Servier ir kt. / Komisija (T‑691/14) Bendrasis Teismas atmetė ieškinį tiek, kiek jis susijęs su Servier ir Niche sutartimi dėl taikaus susitarimo. Todėl ieškovė negali savo interesais pasinaudoti ginčijamo sprendimo panaikinimu išnagrinėjus Servier pareikštą ieškinį.

51      Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimų trečią dalį, kurioje ji nori pasinaudoti Servier reikalavimais ir pateiktais raštais, reikia atmesti.

B.      Dėl tam tikrų atsiliepimo į ieškinį priedų priimtinumo ir tame atsiliepime pateiktų įrodymų

1.      Šalių argumentai

52      Visų pirma ieškovė dublike teigia, kad atsiliepime į ieškinį Komisija pateikė naujus dokumentus ir argumentus ginčijamame sprendime pateiktam teiginiui pagrįsti. Iš tiesų atsiliepimas į ieškinį, kurį sudaro 40 puslapių, iš dalies grindžiamas naujomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrinde skirtomis pagrįsti ginčijamam sprendimui, kuriame tik 6 puslapiai iš 919 skirti prieš Biogaran nukreiptiems kaltinimams. Remdamasi jurisprudencija ieškovė tvirtina, kad naudojimasis per teismo procesą naujais įrodymais pažeidžia teisę į gynybą.

53      Ieškovė pareikalavo, kad tam tikri atsiliepimo į ieškinį priedai būtų pripažinti nepriimtinais, nes 23 iš tų priedų pateikti anglų kalba ir niekada nebuvo išversti į prancūzų kalbą, kuri yra proceso kalba.

54      Komisija neigia, kad pateikė naujų įrodymų ginčijamo sprendimo teisėtumui pagrįsti ir kad nesilaikė pareigos motyvuoti. Jos teigimu, Biogaran sutarties ir taikaus susitarimo ryšys išsamiai paaiškintas ginčijamo sprendimo 561–569 ir 1351–1354 konstatuojamosiose dalyse.

55      Komisijos teigimu, visos trys aplinkybės, kurios patvirtina Biogaran sutarties ir taikaus susitarimo ryšį, negali būti kvalifikuojamos kaip „naujos“, nes jos nurodytos ginčijamame sprendime arba apie jas gali būti sprendžiama remiantis pačiame sprendime pateiktais konstatavimais. Visų pirma, vadovaujamas M. vaidmuo Niche derybose su Servier minimas ginčijamo sprendimo 532 ir 538 konstatuojamosiose dalyse. Taip pat diskusijos dėl Niche pageidavimo gauti didesnę sumą, nei skirta bendrovei Matrix, paminėtos ginčijamo sprendimo 577 konstatuojamojoje dalyje. Galiausiai Biogaran vaidmuo Servier ir generinius vaistus gaminančios bendrovės Lupin santykiuose taip pat paminėtas ginčijamo sprendimo 979 konstatuojamojoje dalyje.

2.      Bendrojo Teismo vertinimas

56      Ieškovė tvirtina, kad Komisija pažeidė teisės į gynybą principą, kai ginčijamame sprendime išplėtotiems teiginiams pagrįsti atsiliepime į ieškinį pateikė naujus dokumentus ir įrodymus, kad kompensuotų motyvavimo nepakankamumą.

57      Šiuo klausimu reikia priminti, kad ginčijamam sprendimui pagrįsti Komisija negali pateikti naujų kaltinamųjų įrodymų, kurie nepateikti tame sprendime, kai nagrinėjamas ieškinys dėl jo panaikinimo. Tačiau Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas yra pripažinę, kad vykstant teisminiam ginčui ginčijamo sprendimo autorius gali pateikti patikslinimus, kad papildytų savaime jau pakankamą motyvavimą, nes tai galėtų būti naudinga Sąjungos teismui atliekant sprendimo motyvų vidaus kontrolę, kadangi tai leidžia institucijai paaiškinti priežastis, dėl kurių buvo priimtas toks sprendimas (šiuo klausimu žr. 2000 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Finnboard / Komisija, C‑298/98 P, EU:C:2000:634, 46 punktą; 2011 m. liepos 13 d. Sprendimo ThyssenKrupp Liften Ascenseurs / Komisija, T‑144/07, T‑147/07–T‑150/07 ir T‑154/07, EU:T:2011:364, 146–149 punktus ir 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Ballast Nedam / Komisija, T‑361/06, EU:T:2012:491, 49 punktą).

58      Šiuo atveju pateikdama patikslinimus atsiliepime į ieškinį Komisija nepažeidė nei pareigos motyvuoti, nei ieškovės teisės į gynybą. Atsiliepime į ieškinį pateiktos faktinės aplinkybės, kurias ieškovė kvalifikuoja kaip „naujas“, tik pagrindžia Komisijos teiginį, kad egzistuoja Biogaran sutarties ir taikaus susitarimo ryšys, ir jos aiškiai matyti ginčijamame sprendime.

59      Pirma, dėl klausimo, ar Komisija galėjo pateikti papildomų įrodymų, kad tam tikri Biogaran ir Servier darbuotojai dalyvavo derybose dėl Biogaran sutarties ir taikaus susitarimo, reikia pažymėti, kad kelis kartus ginčijamame sprendime minėtas (566 ir 1351 konstatuojamosios dalys) ir atsiliepimo į ieškinį B.10 priede pateiktas 2005 m. vasario 4 d. elektroninis laiškas įrodo, viena vertus, kad bendrovėje Niche M. turėjo vaidmenį derybose dėl abiejų sutarčių (taip pat žr. ginčijamo sprendimo 538 konstatuojamąją dalį), ir, kita vertus, kad Servier grupės teisės departamento direktorė L., kuriai taip pat skirtas šis laiškas, dalyvavo diskusijose. Remiantis tuo pačiu elektroniniu laišku darytina išvada, kad asmuo, kuris ieškovės vardu derėjosi dėl Biogaran sutarties, taip pat pasirašė 2005 m. vasario 7 d., t. y. likus vienai dienai iki taikaus susitarimo sudarymo, Servier išsiųstą oficialų pranešimą bendrovei Matrix.

60      Paskui dėl Matrix ir Niche derybų ir Niche pageidavimo gauti didesnę sumą nei Matrix Komisija pagrįstai teigia, kad šios aplinkybės nurodytos ginčijamo sprendimo 577 konstatuojamojoje dalyje.

61      Galiausiai dėl Biogaran vadovo atlikto tariamo vaidmens sudarant Servier ir generinius vaistus gaminančios bendrovės Lupin taikų susitarimą pažymėtina, kad Komisija turi teisę atsiliepime į ieškinį atsakyti į ieškovės argumentus, kai ši siekia įrodyti, kad Komisijos teiginyje yra teisės klaida, t. y. kad ginčijamame sprendime siekta Biogaran inkriminuoti atsakomybę už Servier veiksmus (šiuo klausimu žr. 2011 m. liepos 13 d. Sprendimo ThyssenKrupp Liften Ascenseurs / Komisija, T‑144/07, T‑147/07–T‑150/07 ir T‑154/07, EU:T:2011:364, 146–149 punktus ir 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Ballast Nedam / Komisija, T‑361/06, EU:T:2012:491, 49 ir 50 punktus). Iš tiesų Komisija daro nuorodą į Biogaran prezidento ir steigėjo B. vaidmenį Servier ir Lupin sutartyje, kad parodytų, jog Biogaran galėjo būti pripažinta atsakinga už tiesioginį dalyvavimą darant pažeidimą, o ne už jos patronuojančiajai bendrovei inkriminuojamus veiksmus.

62      Dėl tam tikrų gynybos pateiktų priedų priimtinumo pažymėtina, kad ieškovė tvirtina, jog aptariami dokumentai parengti anglų kalba ir prie jų nepridėti vertimai į prancūzų kalbą, kuri yra proceso kalba.

63      Remiantis atsiliepimo į ieškinį pateikimo momentu galiojusio 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 35 straipsnio 3 dalies pirma ir antra pastraipomis, proceso kalba vartojama rašytiniuose šalių pareiškimuose ir šalių pasisakymuose, įskaitant pridedamus įrodymus ir dokumentus, o visi kiti pateikti ar pridėti įrodymai ir dokumentai, parengti kita nei proceso kalba, turi būti verčiami į proceso kalbą. 2007 m. liepos 5 d. Nurodymų Pirmosios instancijos teismo kancleriui 7 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad kai prie procesinio dokumento pridėtų dokumentų nepridėtas vertimas į proceso kalbą, kancleris prašo suinteresuotosios šalies ištaisyti šį trūkumą, jei tas vertimas reikalingas tinkamai proceso eigai. 2012 m. sausio 24 d. Praktinių nurodymų šalims Bendrajame Teisme (OL L 68, 2012, p. 23) 64 ir 68 dalyse nustatyta, kad jeigu atsiliepimas į ieškinį neatitinka formos reikalavimų dėl kita nei proceso kalba parengtų dokumentų vertimo į proceso kalbą, nustatomas protingas terminas trūkumams pašalinti.

64      Atsižvelgiant į šias nuostatas, reikia pripažinti, kad, nesant atitinkamo šalies prašymo, kancleris tokį prašymą turi pateikti tik tada, kai vertimas į proceso kalbą pasirodo būtinas siekiant užtikrinti sklandžią proceso eigą (šiuo klausimu žr. 2010 m. birželio 15 d. Sprendimo Mediaset / Komisija, T‑177/07, EU:T:2010:233, 37 punktą).

65      Šiuo atveju reikia pažymėti, kad ieškovė konkrečiai neprašė Bendrojo teismo, kad šis paprašytų Komisijos į prancūzų, t. y. proceso kalbą šioje byloje, išversti anglų kalba parengtus atsiliepimo į ieškinį priedus. Ji tik užginčijo šių priedų priimtinumą, teigdama, kad jie parengti ne proceso kalba. Vis dėlto per protingą laiką nuo atsiliepimo į ieškinį pateikimo, t. y. 2015 m. rugsėjo 28 d., raštu Komisija pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijai tų priedų vertimą į prancūzų kalbą. Be to, ieškovė turėjo progos pareikšti nuomonę apie šiuos dokumentus per teismo posėdį. Todėl bet kuriuo atveju nesant reikalo nustatyti, ar šis vertimas buvo reikalingas siekiant užtikrinti sklandžią proceso eigą, ieškovės pareikštas prieštaravimas dėl šių priedų priimtinumo turi būti atmestas.

66      Taigi ieškovės pateiktus nepriimtinumo pagrindus reikia atmesti.

IV.    Dėl esmės

67      Grįsdama reikalavimus ieškovė nurodo tris ieškinio pagrindus. Ji teigia, pirma, kad ginčijamame sprendime neįrodyta, kad ji dalyvavo darant kokį nors konkurencijos taisyklių pažeidimą. Antra, ji ginčija Komisijos pateiktą faktinių aplinkybių vertinimą, kiek tai susiję su papildoma paskata, kylančia iš Biogaran sutarties. Trečia, ji teigia, kad Komisija padarė teisės klaidą, kai skyrė jai baudą. Pirmiausia reikia išnagrinėti antrąjį pagrindą, paskui pirmąjį ir galiausiai trečiąjį.

A.      Dėl pagrindo, susijusio su faktinių aplinkybių iškraipymu, nes ginčijamame sprendime klaidingai teigiama, kad Biogaran sutartis buvo panaudota kaip papildoma paskata motyvuoti Niche sudaryti taikų susitarimą su Servier

68      Šiame pagrinde ieškovė ginčija Komisijos pateiktą nagrinėjamų faktinių aplinkybių vertinimą, lėmusį jos sprendimą, kad egzistuoja konkurencijos ribojimas.

1.      Šalių argumentai

a)      Dėl vertinimo klaidos analizuojant „Biogaran“ sutarties ir sutarties dėl taikaus susitarimo ryšį

1)      Dėl derybų dėl sutarčių chronologijos

69      Ieškovė teigia, kad derybų dėl šių dviejų sutarčių sudarymo istorijos skiriasi, nors Biogaran sutartis ir Servier ir Niche sutartis dėl taikaus susitarimo buvo pasirašytos tą pačią dieną. Iš tiesų įvairūs šių dienų dokumentai įrodo, kad Biogaran pradėjo derybas dėl Biogaran sutarties 2002 m., t. y. maždaug prieš dvejus metus iki diskusijų dėl taikaus susitarimo pradžios. Ieškovė neigia teiginį, kad dėl abiejų sutarčių derėtasi tuo pačiu laikotarpiu, kaip nurodyta ginčijamo sprendimo 1351 konstatuojamojoje dalyje.

70      Aplinkybė, kad ieškovė pradėjo derėtis dėl Biogaran sutarties dar prieš kylant Servier ir Niche ginčui, įrodo, kad Biogaran turėjo savarankišką atskirą interesą pasirašyti šią sutartį, neatsižvelgdama į taikų susitarimą.

71      Ieškovė teigia, kad dviejų sutarčių sudarymas tą pačią dieną atskleidžia ne ryšio buvimą, o tik tai, kad Servier ir Niche ginčas turėjo šalutinį poveikį – trukdyti ankstesnėms Niche ir Biogaran deryboms, kurios buvo atnaujintos 2005 m. vasario mėn., t. y. kelios dienos iki sutarties dėl taikaus susitarimo pasirašymo.

72      Komisija teigia, kad ginčijamame sprendime ji nustatė, kad derybų chronologija patvirtina, jog yra ryšys tarp sutarties dėl taikaus susitarimo ir Biogaran sutarties.

73      Pirma, jos teigimu, 2011 m. birželio 15 d. parodymuose Niche patvirtino, kad dėl sutarties dėl taikaus susitarimo ir dėl Biogaran sutarties buvo deramasi vienu metu. Antra, ankstesnės Niche ir Biogaran derybos apėmė tik produktą A ir buvo išplėstos dėl kitų molekulių tik 2005 m. vasario mėn. Taigi sutarties apimtis buvo išplėsta paskutiniu momentu, o tai patvirtina 2005 m. vasario 4 d. elektroninis laiškas, kurį Biogaran advokatas išsiuntė Niche. Trečia, 2004 m. rugpjūčio mėn., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo ginčo Jungtinėje Karalystėje pradžios, Biogaran ir Niche vis dar bendravo. Nors kontaktai nenutrūko, Biogaran ir Niche derybos buvo atnaujintos tik per derybas dėl taikaus susitarimo, nors tebevyko Servier ir Niche ginčas. Taigi derybos dėl produkto A nebuvo įstrigusios dėl 2004 m. birželio mėn. prasidėjusio ginčo.

2)      Dėl sutarties dėl taikaus susitarimo ir „Biogaran“ sutarties teisinio ryšio

74      Pasak ieškovės, priešingai, nei nurodo Komisija ginčijamo sprendimo 1190 konstatuojamojoje dalyje, Biogaran pasirašė sutartį „nekeldama sąlygos“, kad Niche sutiktų su sutarties dėl taikaus susitarimo sąlygomis. Nė vienos iš šių sutarčių pasirašymas ar vykdymas nebuvo saistomas ar sąlygojamas kitos sutarties pasirašymo ar vykdymo.

75      Beje, ieškovė pažymi, kad abi sutartys reglamentuojamos skirtingų įstatymų ir priklauso skirtingoms jurisdikcijoms. Taip pat abiejose sutartyse dalyvauja skirtingi Servier grupei priklausantys juridiniai asmenys ir jos pasirašytos skirtingose vietose, t. y. Biogaran sutartis pasirašyta Paryžiuje (Prancūzija), o Niche ir Servier sutartis dėl taikaus susitarimo – Londone (Jungtinė Karalystė).

76      Be to, ieškovė tvirtina, kad visos abiejose sutartyse numatytos datos sutampa tik iš dalies, nes Biogaran mokėjimai už pagal licenciją leidžiamą tiekimą buvo vėlesni.

77      Ieškovė priduria, kad Komisijos teiginys dėl abiejų sutarčių ryšio buvimo didžiąja dalimi grindžiamas Niche parodymais, nors šių parodymų dviprasmiškumas turėjo paskatinti Komisiją jais naudotis atsargiai. Komisija paprasčiausiai atmetė jos teiginiams prieštaravusius parodymus tik todėl, kad jie pateikti po pranešimo apie kaltinimus ir dėl to, kaip įtariama, gali būti ne tokie patikimi kaip anksčiau per administracinę procedūrą pateikti parodymai.

78      Komisija teigia, kad abi sutartys, dėl kurių derėtasi vienu metu, buvo sudarytos tą pačią dieną ir jose numatyti mokėjimai paskirstyti tiksliai tomis pačiomis dienomis, kiek tai susiję su produktų bylų perdavimu, už kurį numatytas 2,5 mln. GBP mokėjimas. Ji teigia, kad Niche aiškiai kelis kartus per administracinę procedūrą, konkrečiai – atsakydama į pranešimą apie kaltinimus, patvirtino, jog Biogaran sutartį jai pasiūlė Servier, kad atiduotų Niche visą sutartą kompensaciją už sutarties dėl bendro taikaus susitarimo sudarymą. Komisija daro nuorodą į Servier ir Niche taikaus susitarimo projektą, kuriame ranka rašytas žodis „ramiprilis“ perkeltas prieš užrašą „2,5 mln.“ Pasak Komisijos, šie duomenys įrodo, kad į Servier mokamos kainos dydį už Niche prisiimtus įsipareigojimus įtrauktas 2,5 mln. GBP mokėjimas, numatytas sudarant ramiprilio dokumentų bylą, t. y. Biogaran sutartyje.

79      Komisija pripažįsta, kad atsakyme į pranešimą apie kaltinimus Niche pridūrė, kad Biogaran sutartis buvo tikra komercinė sutartis su tikru atlygiu. Tačiau tame pačiame dokumente Niche teigia, kad retkarčiais gali nutikti taip, kad sutartys sudaromos iš karto dėl kelių produktų, nors tai nėra įprasta komercinė praktika. Be to, Komisija pažymi, kad Niche parodymai, duoti tuo momentu, kai bendrovė sužinojo apie jai pateiktus kaltinimus, neturi tokios pačios įrodomosios vertės kaip anksčiau in tempore non suspecto pateikti parodymai.

80      Komisija taip pat teigia, kad Biogaran advokato Niche išsiųstas 2005 m. vasario 4 d. elektroninis laiškas dėl aptariamos sumos patvirtina dviejų sutarčių ryšį. Jos teigimu, šalys susitarė dėl sumos, kurią Biogaran sumoka bendrovei Niche, o vėliau tarėsi dėl Biogaran sutarties turinio. Todėl pirmasis sutarties tikslas buvo suteikti Niche papildomą paskatą, o ne sudaryti komercinę sutartį, kaip tvirtina Biogaran ieškinio 75 punkte. Toje sutartyje iš tikrųjų nematyti Biogaran susidomėjimo šiais produktais ar kokios nors paskatos prekiauti produktais, kurie buvo įtraukti į sutartįtik derybų pabaigoje.

81      Beje, Komisija teigia, kad nors Biogaran sutartį ir sutartį dėl taikaus susitarimo pasirašė skirtingi asmenys, derybose dalyvavo iš dalies tie patys derybininkai. Taip pat pažymėtina, kad Biogaran sutarties projektas buvo išplatintas Servier grupėje, o grupės teisės departamento direktorei L. taip pat buvo išsiųstas bendrovės Biogaran bendrovei Niche skirtas 2005 m. vasario 4 d. elektroninis laiškas, nors tame laiške buvo pateikta sutartis, kurią turėjo sudaryti Biogaran; taip pat jai buvo nusiųsta 2004 m. liepos 20 d. Niche ir Biogaran sudaryta sutartis dėl produkto A kapsulių.

3)      Dėl ketinimo paskatinti „Niche“

82      Ieškovė teigia, kad ginčijamame sprendime Komisija neįrodė, jog Biogaran ketino paskatinti Niche pasirašyti taikų susitarimą. Taip pat pažymėtina, kad Komisija plačiau nepaaiškina priežasčių, kaip įtariama lėmusių Servier sprendimą pasinaudoti Biogaran kaip tarpininke ir sumokėti papildomą 2,5 mln. GBP sumą, nors pati Servier įsipareigojo tiesiogiai Niche sumokėti11,8 mln. GBP.

83      Komisija teigia, kad sudarydamos taikius susitarimus su Servier, Niche ir Matrix diskutavo apie sumų pasiskirstymą. 2005 m. rugsėjo mėn. Matrix vidaus dokumentas įrodo, kad taikiuose susitarimuose numatytas sumas Niche ir Matrix susiderėjo pasidalyti po lygiai, nors Matrix pageidavo gauti daugiau už Niche (ginčijamo sprendimo 577 konstatuojamoji dalis). Atskiros Biogaran ir Niche sutarties sudarymas aiškiai leido padidinti Servier grupės bendrovei Niche mokamą dalį, paliekant Matrix nuošalyje. Beje, Niche patvirtino, kad mokėjimas buvo 15,7 mln. GBP „total overall compensation“ (bendro atlyginimo sistema), dėl kurios susiderėjo Servier ir Niche, dalis.

84      Komisija priduria, kad jai nereikėjo įrodyti, kad Biogaran ketino paskatinti Niche pasirašyti taikų susitarimą. Tiesą sakant, šalių ketinimas nėra būtinas aspektas nustatant sutarties ribojamąjį pobūdį. Be to, Komisija teigia įrodžiusi dviejų sutarčių, sudarytų atitinkamai Biogaran ir jos patronuojančios bendrovės Servier su Niche, neatsiejamumą. Kadangi Biogaran ir Servier sudaro vieną ekonominį vienetą, nereikėjo įrodyti, kad kiekviena šio vieneto sudėtinė dalis ketino skatinti Niche pasirašyti sutartį dėl taikaus susitarimo.

85      Komisija teigia, kad Biogaran sutarties rezoliucinėje dalyje, kurioje nustatyta, kad šalys negali reikalauti grąžinti sumokėtų sumų LIR negavimo atveju, nebuvo siekiama skatinti Biogaran prašyti LIR.

86      Iš tiesų, pirma, į Biogaran sutartinius įsipareigojimus nebuvo įtraukta pareiga prašyti LIR perduotų bylų pagrindu (Biogaran sutarties 2.2 ir 3 straipsniai).

87      Taip pat, jeigu Biogaran nebūtų gavusi LIR per 18 mėnesių ir jeigu, remiantis Biogaran sutarties 14.2 ir 14.4 straipsniais, ta sutartis būtų automatiškai nutraukta, bendrovei Niche jau sumokėta suma neturėtų būti grąžinta.

88      Be to, Biogaran neprivalėjo laikytis išimtinių teisių, kiek tai susiję su pateiktomis bylomis, ir dėl to galėjo lengvai išvengti būti susaistyta su Niche neprašydama LIR tų bylų pagrindu, nes nebuvo tam įsipareigojusi. Beje, taip ir nutiko, kai Biogaran sudarė kitą sutartį su bendrove A. dėl kelių bylų įsigijimo, kiek tai susiję su produkto A įvairiomis dozėmis. Komisija pažymi, kad su bendrove A. sudarytoje sutartyje, priešingai nei Biogaran sutartyje, buvo numatyta, kad bendrovė A. grąžins bendrovės Biogaran atliktus mokėjimus, jei LIR nebus gauti. Toks šių dviejų sutarčių rezoliucinių dalių skirtumas reiškia, kad Niche nebuvo užtikrinta, jog po Biogaran sutarties sudarymo Biogaran prašys LIR, o Niche bus jos tiekėja. Kadangi mokėjimas bendrovei Niche bet kuriuo atveju turėjo būti atliktas iki sužinant, ar Biogaran gaus LIR, Niche neturėjo garantijų, kad Biogaran prašys LIR, o Niche taps jos tiekėja.

89      Galiausiai Komisija teigia, kad Biogaran paaiškinimai dėl 2,5 mln. GBP sumos mokėjimo yra sunkiai įtikinami. Biogaran nesugebėjo pagrįsti, kaip galėjo sumokėti tokią sumąnei kaip paskatą jai prašyti LIR, nei kaip priemonę apsaugoti antrą produkto A tiekimo šaltinį, nei kaip priemonę gauti atsitiktinai pasirinktas „apsaugos bylas“ (išskyrus produktą A), ir kaip ji galėjo rizikuoti netekti šio mokėjimo. Komisijai taip pat kyla klausimas dėl neįprastos Biogaran sutarties sandaros ir, be kita ko, dėl galimybės grąžinti mokėjimą nebuvimo. Iš tiesų Biogaran sutartis skiriasi nuo sutarties, sudarytos su bendrove A., kurioje nustatyta, kad, negavus LIR, bendrovė A. turės grąžinti mokėjimą.

b)      Dėl atsižvelgimo į ieškovės komercinį suinteresuotumą sudaryti „Biogaran“ sutartį

90      Ieškovė teigia, kad Biogaran sutartis buvo pagrįsta komerciškai teisėtu ir konkurencijai neprieštaraujančiu Biogaran siekiu išsaugoti kelis tiekimo šaltinius, kad būtų galima į generinių vaistų rinką išleisti ir kurti produktus, konkrečiai – produktą A, kreipiantis į ilgametę partnerę Niche, kuri turi bylas ir reikiamus tiekimo pajėgumus. Faktą, kad 2,5 mln. GBP mokėjimas buvo teisėtas atlygis už įgytas teises pagal Biogaran sutartį, patvirtina aplinkybė, jog ginčijamame sprendime apskaičiuodama Niche skirtą baudą Komisija neatsižvelgė į šią sumą.

91      Komisija atmeta teiginį dėl ieškovės nurodomo tiekimo šaltinių išsaugojimo, kurį laiko „mažai įtikimu“, nes Biogaran nesiėmė jokių veiksmų, kad gautų LIR.

1)      Dėl produkto A

92      Ieškovė pažymi, kad, atsižvelgiant į produkto A komercinę sėkmę, šio vaisto generiniam variantui išleisti į rinką reikiamų teisių gavimas Biogaran buvo didžiulis iššūkis. Kad užsitikrintų jo tiekimą, Biogaran norėjo gauti dvi bylas iš dviejų skirtinų rinkos dalyvių, sudarydama su jais sutartis: pirmąją – 2004 m. gruodžio mėn. su bendrove A., o antrąją – 2005 m. vasario mėn. su Niche. Ieškovė teigia, kad apsirūpinimas keliais tiekimo šaltiniais yra įprasta generinius vaistus gaminančių bendrovių praktika, aiškinama techniniais ir reglamentavimo sunkumais, su kuriais susiduriama kuriant generinius vaistus.

93      Ieškovė teigia, kad šiuo atveju dviejų tiekimo šaltinių išsaugojimas pasirodė reikalingas dėl dviejų priežasčių. Viena vertus, Niche produkto A 10 mg byla pasirodė labai silpna dėl analitinės dalies, o tai galėjo užvilkinti kompetentingų valdžios institucijų vertinimą (ieškinio priedas A. 17). Kita vertus, 2005 m. liepos mėn. Agence française de sécurité sanitaire des produits de santé (Afssaps) taikyta tyrimo priemonė įvairioms bendrovės A. byloms sukėlė abejonių dėl jų galiojimo (ieškinio priedas A. 18).

94      Beje, produkto A antrojo teikimo šaltinio bendrovėje Niche užsitikrinimas būtų suteikęs daug pranašumų, palyginti su sutartimi, sudaryta su bendrove A. Viena vertus, Biogaran sutartis būtų leidusi Biogaran gauti produkto A tabletėmis ir produkto A 10 mg bylas, kurioms netaikoma su bendrove A. sudaryta sutartis; kita vertus, sutartis su Niche būtų atvėrusi perspektyvas patekti į Jungtinės Karalystės rinką ir į EEE nepriklausančią valstybę tuo metu, kai Biogaran ieškojo galimybių plėstis į užsienį.

95      Ieškovė vis dėlto pirmenybę suteikė bendrovės A. byloms, nes jos leido greičiau patekti į rinką, kadangi bendrovė A. savo bylas AMM pateikė anksčiau už Niche.

96      Ieškovė teigia, kad pinigų sumos pagrindė jos apsirūpinimo strategiją. Nuo išleidimo į rinką Prancūzijoje šie generiniai vaistai sugeneravo daugiau nei 79 mln. eurų apyvartą (83 mln. eurų, remiantis dublike pateiktais atnaujintais duomenimis). Atsižvelgdama į šiuos duomenis ieškovė teigia, kad turėjo užtikrinti, jog jai būtų tiekiamas produktas A, kad pateisintų 2,5 mln. GBP mokėjimą bendrovei Niche ir kad nebūtų apsiribota tik produkto B sugeneruota apyvarta.

97      Galiausiai ieškovė priduria, kad šios sumos mokėjimas bendrovei Niche juo labiau pagrįstas, nes Niche jau suteikė išimtines teises į produktų bylas Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir vienoje EEE nepriklausančioje šalyje, o tai nebuvo numatyta kitose Biogaran sudarytose neišimtinėse sutartyse. Tokiomis aplinkybėmis ginčijamame sprendime padarytas palyginimas su kitomis sutartimis neturi reikšmės.

98      Komisija mano, kad po Biogaran sutarties sudarymo Biogaran atliktas auditas, kuriame atskleidžiamos Niche bylos tariamai silpnosios vietos, pakenkė ieškovės reikalams. Iš tiesų šis argumentas įrodo, kad prieš sudarydama šią sutartį Biogaran neturėjo duomenų apie produkto A savybes ir rizikavo mokėti 2,5 mln. GBP, nors produkto A byla galėjo būti bevertė. Nors šis auditas dėl Niche bylų kokybės galėjo pagrįsti antrojo tiekimo šaltinio iš bendrovės A. užsitikrinimą, remiantis audito išvadomis negalima paaiškinti, kodėl ieškovė norėjo mokėti didesnę kainą nei už bendrovės A. bylą. Iš tiesų Biogaran sumokėjo bendrovei A. iš viso 330 000 eurų pagal dvi sutartis dėl produkto A, o ta suma yra gerokai mažesnė už bendrovei Niche sumokėtą sumą.

99      Komisija pažymi, kad Niche galimybė teikti tabletes ir 10 mg dydžio dozes negalėjo pateisinti aptariamos sutarties. Iš tiesų, praėjus dviem mėnesiams nuo sutarties sudarymo, kai Biogaran turėjo galimybę pateikti Niche bylą kompetentingoms valdžios institucijoms, ji sudarė antrą sutartį su bendrove A. dėl produkto A tabletėmis.

100    Be to, Komisija ginčija ieškovės argumentą, kad Biogaran buvo paskatinta sudaryti Biogaran sutartį dėl 2005 m. liepos mėn. Afssaps pradėto tyrimoprieš bendrovę A. Iš tiesų šis įvykis negalėjo daryti įtakos Biogaran, nes įvyko po to, kai buvo sudaryta Biogaran sutartis.

101    Beje, Biogaran nepateikė įrodymo, kad Biogaran sutartis davė naudos jos planams plėstis į užsienį.

102    Komisija pažymi, kad nors nuo 2007 m. Biogaran sugeneravo daugiau kaip 79 mln. eurų apyvartą, iš Niche produkto A gautas pelnas yra lygus nuliui (ginčijamo sprendimo 567 konstatuojamoji dalis). Tokiomis aplinkybėmis Komisija ginčija teiginį, kad Biogaran turėjo apsirūpinti antru tiekimo šaltiniu iš bendrovės Niche.

103    Galiausiai Komisija ginčija argumentą, kad dėl pagal Biogaran sutartį suteiktų išimtinių teisių palyginimas su kitomis sutartimis tampa neįmanomas. Iš tiesų palyginimas leistų atskleisti, kad nė vienoje kitoje sutartyje nebuvo numatytas neatlygintinas mokėjimas. Pasak Komisijos, mokėjimas buvo prarastas iš anksto, o Biogaran nedėjo jokių pastangų, kad iš jo gautų naudos. Taip pat jokios naudos neturi išimtinės teisės, jeigu produkto kūrimas nėra pakankamai pažengęs arba jei yra kitų reglamentavimo kliūčių.

2)      Dėl produkto B

104    Ieškovė teigia, kad Biogaran sutartis jai leido parduoti produktą B 10 mg ir pasiekti 150 000 eurų apyvartą (211 000 eurų, remiantis dublike atnaujintais duomenimis). Prekyba šiuo produktu buvo patikėta Almus, vienam iš pagrindinių Prancūzijosdistributorių didmenininkų.

105    Komisija teigia, kad anksčiau sudarytame Biogaran ir Bioglan (tapusios Niche)susitarime dėl produkto B buvo numatyta, kad Biogaran mokėjimas grąžinamas, jei nebus gauti LIR, o tai nebuvo numatyta Biogaran sutartyje. Be to, šia sutartimi Niche nesuteikė jokios garantijos, kad bus perduotas 2001 m. Prancūzijoje jos gautas LIR, nes tokiam perleidimui reikia atnaujinti LIR, o Niche nepateikė tokio prašymo kompetentingoms institucijoms.

106    Dėl Almus patikėtos pardavimo sutarties ir jos lojalumo Komisija teigia, kad produktas B negalėjo leisti sudaryti šios sutarties, nes produktas B buvo tik viena iš maždaug 23 molekulių, aptariamų toje sutartyje.

3)      Dėl produkto C

107    Ieškovė teigia, kad galėjo parduoti produktą C nuo 2000 m. pagal kelias su Disphar sudarytas sutartis. Tačiau ji nusprendė užsitikrinti kitus tiekimo šaltinius dėl netikrumo, ar bus atnaujinta tiekimo sutartis su Disphar, ir dėl ketinimų plėsti veiklą į užsienį. Biogaran galiausiai nepasinaudojo Niche suteiktomis produktų bylomis, nes buvo atnaujinta su Disphar sudaryta sutartis.

108    Taigi aplinkybė, kad dviem iš trijų produktų Biogaran negavo LIRpagal Niche pateiktasproduktų bylas, neleidžia daryti prielaidos, kad yra ryšys tarp Biogaran sutarties ir sutarties dėl taikaus susitarimo. Tai paprasčiausiai atskleidžia Biogaran ketinimą užsitikrinti kelis tiekimo šaltinius laikantis aptariamame sektoriuje vyraujančios praktikos.

109    Komisija mano, kad mažai tikėtina, kad Biogaran būtų sumokėjusi tokią didelę sumą tik už galimybę turėti produkto bylą, kuria niekada nepasinaudos. Iš tiesų Biogaran net nereikalavo, kad Niche perduotų bylą prieš tai, kai aptariama sutartis bus nutraukta automatiškai dėl negautų LIR.

2.      Bendrojo Teismo vertinimas

a)      Pirminės pastabos

110    Pirmiausia reikia pažymėti, kad ginčijamame sprendime Biogaran susitarimą Komisija įvertino kaip Servier suteiktą papildomą paskatą bendrovei Niche,be tos, kuri numatyta sutartyje dėl Servier ir Niche taikaus susitarimo, kad Niche būtų įtikinta nebedėti pastangų patekti į perindoprilio rinką. Pasak Komisijos, Biogaran sutartis yra pažeidimo, daromo šia sutartimi dėl taikaus susitarimo, sudedamoji dalis, o tai yra konkurencijos ribojimas dėl tikslo. Todėl ji gali būti laikoma pažeidimu tik tuo atveju, jeigu Servier ir Niche sutartis dėl taikaus susitarimo irgi laikoma pažeidimu. Šiomis aplinkybėmis reikia išdėstyti sutarties dėl taikaus susitarimo, su kuria susijusi Biogaran, teisinį kontekstą, kad būtų galima nagrinėti šį ieškinį.

111    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad sutartis dėl taikaus susitarimo, susijusi su ginču dėl patentų, gali neturėti jokios neigiamos įtakos konkurencijai. Taip yra, pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu šalys susitaria vertinti, kad ginčijamas patentas yra negaliojantis, ir dėl tos priežasties numato, kad į rinką nedelsiant ateis generinius vaistus gaminanti bendrovė.

112    Šiuo atveju Servier ir Niche sudaryta sutartis nepriskiriama prie tokios kategorijos, nes joje yra patentų neginčijimo ir produktų nepardavinėjimo išlygų, kurios savaime turi konkurencijos ribojimo požymių. Iš tiesų neginčijimo išlyga daro žalos visuomenės interesui panaikinti visas ūkinės veiklos kliūtis, kurių gali sukelti per klaidą išduotas patentas (šiuo klausimu žr. 1986 m. vasario 25 d. Sprendimo Windsurfing International / Komisija, 193/83, EU:C:1986:75, 92 punktą), o nepardavinėjimo išlyga lemia vieno iš patento turėtojo konkurentų neįleidimą į rinką.

113    Vis dėlto tokių išlygų įtraukimas gali būti teisėtas, tačiau tik tuo atveju, jei šalys pripažįsta patento galiojimą (ir papildomai – kad aptariami generiniai vaistai pažeidžia patentus).

114    Nepardavinėjimo ir neginčijimo išlygų, kurių apimtis apsiriboja aptariamu patentu, nustatymas kelia problemų, kai paaiškėja, kad šios išlygos taikomos generinius vaistus gaminančiai bendrovei, kuri nepripažįsta patento galiojimo. Kaip teisingai pažymi Komisija, „net jeigu sutartyje nustatyti generinius vaistus gaminančios bendrovės savarankiškumo ribojimai neviršija patento materialinio taikymo ribų, jie vis tiek laikomi [SESV] 101 straipsnio pažeidimu, jei tų ribojimų negalima pagrįsti ir jie neišplaukia iš šalių atlikto pačios išimtinės teisės vertinimo“ (ginčijamo sprendimo 1137 punktas).

115    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad „kompensacinis mokėjimas“, t. y. kai patentuotus vaistus gaminanti bendrovė moka generinius vaistus gaminančiai bendrovei, yra dvigubai įtartinesnis, kai apie tai kalbama sutartyje dėl taikaus susitarimo. Iš tiesų, pirma, reikia priminti, kad patentu siekiama atlyginti už išradėjo kūrybines pastangas ir leisti jam gauti teisingą atlygį už savo investiciją ir kad galiojantis patentas iš principo turi leisti perleisti vertę patento savininkui – pavyzdžiui, per licencijos sutartį, – o ne atvirkščiai. Antra, kompensacinis mokėjimas kelia įtarimų dėl to, kad taikus susitarimas grindžiamas sutarties šalių pripažinimu, kad aptariamas patentas galioja.

116    Vien tai, kad atliktas kompensacinis mokėjimas, neleidžia daryti išvados, kad egzistuoja ribojimas dėl tikslo. Iš tiesų negalima atmesti galimybės, kad tam tikri kompensaciniai mokėjimai, kai jie susiję su aptariamo ginčo sprendimu taikiai susitarus, yra pagrįsti. Kita vertus, jeigu nepagrįstas kompensacinis mokėjimas atliekamas sudarant taikų susitarimą, laikoma, kad generinių vaistų bendrovė tokiu atveju yra paskatinama laikytis nepardavinėjimo ir neginčijimo išlygų, todėl reikia daryti išvadą, jog egzistuoja ribojimas dėl tikslo. Tokiu atveju konkurencijos ribojimai, kuriais nustatytos nepardavinėjimo ir neginčijimo išlygos, nebėra susiję su patentu ir taikiu susitarimu, o aiškinami pinigų sumos, skatinančios generinius vaistus gaminančią bendrovę atsisakyti dėti pastangas konkuruoti, sumokėjimu.

117    Reikia pažymėti, kad nors nei Komisija, nei Sąjungos teismas neturi kompetencijos priimti sprendimo dėl patento galiojimo, šios institucijos vis dėlto gali, nepažeisdamos joms suteiktos kompetencijos ribų ir nepriimdamos su patento galiojimu susijusio sprendimo, konstatuoti, kad jis naudojamas neįprastai, t. y. ne konkrečiam tikslui (šiuo klausimu žr. 1968 m. vasario 29 d. Sprendimo Parke, Davis and Co., 24/67, EU:C:1968:11, 109 ir 110 punktus ir 1974 m. spalio 31 d. Sprendimo Centrafarm ir de Peijper, 15/74, EU:C:1974:114, 7 ir 8 punktus; pagal analogiją taip pat žr. 1995 m. balandžio 6 d. Sprendimo RTE ir ITP / Komisija, C‑241/91 P ir C‑242/91 P, EU:C:1995:98, 50 punktą ir 2011 m. spalio 4 d. Sprendimo Football Association Premier League ir kt., C‑403/08 ir C‑429/08, EU:C:2011:631, 104–106 punktus).

118    Vis dėlto konkurento skatinimas priimti nepardavinėjimo ir neginčijimo išlygas, kaip jos aprašytos šio sprendimo 116 punkte, arba iš to kylanti pasekmė, kad tokių nuostatų laikomasi dėl gauto paskatinimo, yra neįprastas patento naudojimo atvejis.

119    Kaip teisingai pažymėjo Komisija ginčijamo sprendimo 1137 konstatuojamojoje dalyje, „patentų teisėje nenumatyta teisė sumokėti realiems ar galimiems konkurentams, kad jie neitų į rinką arba neginčytų patento prieš ateidami į rinką“. Komisija taip pat pažymi, kad „patentų savininkams neleidžiama mokėti generinius vaistus gaminančioms bendrovėms, kad jos neitų į rinką ir kad būtų sumažinta dėl konkurencijos kylanti rizika – nei sudarant sutartį dėl taikaus susitarimo dėl patentų, nei kitu būdu“ (ginčijamo sprendimo 1141 konstatuojamoji dalis). Galiausiai Komisija pagrįstai pridūrė, kad „sumokėjimas ar kitoks galimų konkurentų skatinimas neiti į rinką nepriskiriamas jokiai su patentais susijusiai teisei ir yra nesuderinamas su jokia patentų teisėje nustatyta priemone, skirta priversti nepažeisti patentų“ (ginčijamo sprendimo 1194 konstatuojamoji dalis).

120    Kai konstatuojama, kad buvo paskatinimas, šalys nebegali tvirtinti, kad sutartyje dėl taikaus susitarimo jos pripažįsta patento galiojimą. Tai, kad patento galiojimą patvirtina teismo arba administracinė institucija, šiuo atveju neturi reikšmės.

121    Tokiu atveju būtent paskatinimas, o ne sutarties dėl taikaus susitarimo šalių pripažinimas, kad patentas galioja, turi būti laikomas tikrąja konkurencijos ribojimų, kuriais nustatytos nepardavinėjimo ir neginčijimo išlygos, priežastimi (žr. šio sprendimo 112 punktą); kadangi tos išlygos šiuo atveju yra visiškai neteisėtos, jos kelia tam tikro lygio žalą įprastam konkurencijos veikimui, o to pakanka, kad jas būtų galima kvalifikuoti kaip ribojimą dėl tikslo.

122    Kai nustatytas paskatinimas, aptariamos sutartys turi būti laikomos sutartimis dėl išstūmimo iš rinkos, pagal kurias liekantieji atlygina išeinantiesiems. Tačiau tokios sutartys iš tikrųjų yra konkurencijos išsipirkimas ir dėl to turi būti kvalifikuojamos kaip konkurencijos ribojimas dėl tikslo, kaip galima teigti remiantis 2008 m. lapkričio 20 d. Sprendimu Beef Industry Development Society ir Barry Brothers (C‑209/07, EU:C:2008:643, 8 ir 31–34 punktai) ir generalinės advokatės V. Trstenjak išvada byloje Beef Industry Development Society ir Barry Brothers (C‑209/07, EU:C:2008:467, 75 punktas), kurie cituojami, be kita ko, ginčijamo sprendimo 1139 ir 1140 konstatuojamosiose dalyse. Be to, konkurentų išstūmimas iš rinkos yra kraštutinė rinkos pasidalijimo ir gamybos ribojimo forma (2016 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Lundbeck / Komisija, T‑472/13, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2016:449, 435 punktas), kuri tokiomis aplinkybėmis, kurios susiklostė ginčijamose sutartyse, yra dar žalingesnė, nes išstumtos bendrovės yra generinių vaistų bendrovės, kurių atėjimas į rinką iš principo palankus konkurencijai ir prisideda prie bendrojo intereso užtikrinti sveikatos priežiūrą mažiausiomis sąnaudomis. Galiausiai šį išstūmimą ginčijamose sutartyse patvirtina tai, kad generinių vaistų bendrovė negali ginčyti ginčijamo patento.

123    Remiantis visais išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad, kalbant apie sutartis dėl ginčų dėl patentų sprendimo taikiu susitarimu, kvalifikavimas kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo reiškia, kad sutartyje dėl taikaus susitarimo numatyta ir paskata generinių vaistų bendrovei, ir su tuo susijęs jos pastangų konkuruoti su patentuotus vaistus gaminančia bendrove ribojimas. Kai šios dvi sąlygos tenkinamos, konkurencijos ribojimą dėl tikslo konstatuoti privaloma, atsižvelgiant į taip sudarytos sutarties kenksmingumo lygį tinkamam konkurencijos veikimui.

124    Šios dienos sprendimuose Servier ir kt. / Komisija (T‑691/14) ir Niche Generics / Komisija (T‑701/14) Bendrasis Teismas nusprendė, kad šios dvi sąlygos tenkinamos, konkrečiai kalbant, kad Komisija pagrįstai nusprendė, jog 11,8 mln. GBP suma, kurią Servier sumokėjo bendrovei Niche pagal šių dviejų bendrovių sudarytą sutartį dėl taikaus susitarimo, yra paskatinimas, skirtas Niche pašalinti iš rinkos, ir kad ši sutartis yra konkurencijos ribojimas dėl tikslo.

125    Taigi per teismo posėdį atsakant į Bendrojo Teismo raštu pateiktą klausimą dėl sutarties dėl taikaus susitarimo Biogaran pateiktas pagrindas, kad ši sutartis negali būti laikoma SESV 101 straipsnio pažeidimu, turi būti atmestas, nesant reikalo priimti sprendimo dėl jo priimtinumo.

b)      Dėl paskatos pagal „Biogaran“ sutartį egzistavimo

126    Biogaran teigia, kad Biogaran sutartis yra ne papildoma paskata paraginti Niche sudaryti sutartį dėl taikaus susitarimo, o savarankiška komercinė sutartis, sudaryta rinkos sąlygomis.

127    Šiuo klausimu pažymėtina, kad remiantis Reglamento Nr. 1/2003 2 straipsniu ir suformuota jurisprudencija galima teigti, kad, konkurencijos teisės srityje kilus ginčui dėl pažeidimo, Komisija turi įrodyti konstatuotus pažeidimus ir pateikti įrodymų, kurie teisiškai patvirtintų pažeidimą sudarančių aplinkybių buvimą (1998 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Baustahlgewebe / Komisija, C‑185/95 P, EU:C:1998:608, 58 punktas ir 1999 m. liepos 8 d. Sprendimo Komisija / Anic Partecipazioni, C‑49/92 P, EU:C:1999:356, 86 punktas; taip pat žr. 2013 m. balandžio 12 d. Sprendimo CISAC / Komisija, T‑442/08, EU:T:2013:188, 91 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

128    Šiomis aplinkybėmis teismui kilusios abejonės turėtų būti vertinamos įmonės, kuriai skirtas pažeidimą konstatuojantis sprendimas, naudai. Taigi teismas negali padaryti išvados, kad Komisija pateikė pakankamų atitinkamo pažeidimo įrodymų, jei dėl šio klausimo jis dar turi abejonių, ypač kai nagrinėjamas ieškinys dėl sprendimo, kuriuo skiriama bauda, panaikinimo (žr. 2013 m. balandžio 12 d. Sprendimo CISAC / Komisija, T‑442/08, EU:T:2013:188, 92 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

129    Iš tiesų reikia atsižvelgti į nekaltumo prezumpciją, kylančią, be kita ko, iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio. Atsižvelgiant į aptariamų pažeidimų pobūdį ir sankcijų, kurios gali būti skirtos, pobūdį ir griežtumą, nekaltumo prezumpcijos principas taikomas, be kita ko, per procedūras dėl įmonėms taikomų konkurencijos taisyklių pažeidimų, per kurias gali būti skirtos vienkartinės ar periodinės baudos (žr. 2013 m. balandžio 12 d. Sprendimo CISAC / Komisija, T‑442/08, EU:T:2013:188, 93 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

130    Be to, reikia atsižvelgti į didelę žalą reputacijai, kuri fiziniam ar juridiniam asmeniui padaroma konstatuojant, kad jis dalyvavo darant konkurencijos taisyklių pažeidimą (žr. 2013 m. balandžio 12 d. Sprendimo CISAC / Komisija, T‑442/08, EU:T:2013:188, 95 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

131    Taigi būtina, kad Komisija pateiktų tikslių ir neprieštaringų įrodymų, jog pažeidimas buvo padarytas, ir pagrįstų tvirtą įsitikinimą, jog nurodyti pažeidimai yra konkurencijos apribojimas, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį (žr. 2013 m. balandžio 12 d. Sprendimo CISAC / Komisija, T‑442/08, EU:T:2013:188, 96 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

132    Svarbu pabrėžti, kad nebūtinai kiekvienas Komisijos pateiktas įrodymas turi atitikti šiuos kriterijus dėl kiekvieno pažeidimo aspekto. Iš tiesų šį reikalavimą gali atitikti bendrai vertinama institucijos pateiktų įrodymų visuma (žr. 2013 m. balandžio 12 d. Sprendimo CISAC / Komisija, T‑442/08, EU:T:2013:188, 97 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

133    Antikonkurencinė praktika arba susitarimas kartais net turi būti nustatomi iš tam tikro skaičiaus sutapimų ir netiesioginių įrodymų, kurie, nagrinėjami kartu, gali įrodyti konkurencijos taisyklių pažeidimą, jeigu nėra kito logiško paaiškinimo (2004 m. sausio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisiją, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, EU:C:2004:6, 57 punktas).

134    Pavyzdžiui, nors elgesio lygiagretumas savaime negali būti identifikuojamas kaip suderinta praktika, jis vis dėlto gali būti rimtas tokios praktikos požymis, jeigu aptariamas elgesys nulemia tokia konkurencijos sąlygas, kurios neatitinka įprastų konkurencijos sąlygų (1972 m. liepos 14 d. Sprendimo Farbenfabriken Bayer / Komisija, 51/69, EU:C:1972:72, 25 punktas).

135    Taip pat papildomos sutarties, kaip ją vadina Komisija ginčijamo sprendimo 1190 konstatuojamojoje dalyje, sudarymas gali būti, kiek tai susiję su taikiu ginčo patentų srityje sprendimu, rimtas požymis, kad egzistuoja paskata, ir dėl tos priežasties – konkurencijos ribojimas dėl tikslo.

136    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Biogaran sutartį Komisija laiko „papildoma sutartimi“, remiantis ginčijamo sprendimo 1190 konstatuojamojoje dalyje Komisijos vartojamu žodžių junginiu. To sprendimo 1349 ir 1351 konstatuojamosiose dalyse Komisija iš tiesų nusprendė, kad Biogaran sutartimi, kuri, kaip ji mano, susijusi su sutartimi dėl taikaus susitarimo, Servier pateikė bendrovei Niche papildomą paskatą, kad paragintų ją sudaryti taikų susitarimą, ir kad tokios paskatos egzistavimą lemia tam tikri aspektai, rodantys, jog Biogaran sutartis nebuvo sudaryta komercinėmis visiškos konkurencijos sąlygomis.

137    Reikia pažymėti, kad papildoma sutartis yra įprasta komercinė sutartis, „susieta“ su sutartimi dėl taikaus ginčo sprendimo, kurioje įtvirtintos išlygos, savaime turinčios ribojimo požymių. Tokia sąsaja egzistuoja būtent tada, kai abi sutartys sudaromos tą pačią dieną, kai jos teisiškai susijusios, vienos iš sutarčių privalomumas priklauso nuo kitos sutarties sudarymo, arba kai atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis jos sudarytos, Komisija gali įrodyti, kad jos neatsiejamos. Galima pridurti, kad kuo arčiau laiko atžvilgiu sudarytos dvi sutartys, tuo Komisijai lengviau įrodyti jų neatsiejamumą. Aplinkybė, kad sutartis dėl taikaus susitarimo ir papildoma sutartis sudarytos tą pačią dieną arba kad yra sutartinis ryšys tarp jų, atskleidžia faktą, kad šios sutartys susilieja į ta pačią sutartinę visumą. Iš tiesų, jei šios sutartys nebūtų sudarytos tą pačią dieną (ir jei nebūtų sutartinio ryšio tarp jų), viena iš derybų šalių kitai šaliai suteiktų viską, ko ši pageidauja, be jokios garantijos, kad ją galiausiai pasieks laukiamas atlygis. Šis dviejų sutarčių ryšys laiko atžvilgiu arba teisinis ryšys taip pat yra požymis, kad dėl jų buvo derėtasi bendrai.

138    Vis dėlto papildoma sutartis yra įprasta komercinė sutartis, kuri galėtų egzistuoti savarankiškai, neginčijant taikaus ginčo sprendimo. Priešingai, sutarties dėl taikaus susitarimo sudarymas nereiškia, kad tuo pat metu turi būti sudaryta komercinė sutartis. Todėl abiejų sutarčių susieti nereikia. Be to, ji negali būti pateisinama taikiu ginčo sprendimu, nes papildoma sutartimi siekiama ne pasiekti tokį sprendimą, o sudaryti komercinį sandorį.

139    Beje, papildoma sutartis reiškia, kad viena šalis kitai šaliai turi perleisti finansinį ar nefinansinį turtą. Pagal ją, be kita ko, patento savininkė arba patronuojančioji bendrovė, su kuria ji sudaro tą patį ekonominį vienetą, gali perleisti turtą generinių vaistų bendrovei. Taigi kyla pavojus, kad komercinės sutarties ir sutarties dėl taikaus susitarimo, kuriame įtvirtintos nepardavinėjimo ir neginčijimo išlygos, kurios savaime turi konkurencijos ribojimo požymių, susiejimu realiai siekiama, prisidengiant komerciniu sandoriu, jei reikia, pasitelkiant sudėtingą sutartinę sąrangą, paskatinti generinių vaistų bendrovę laikytis šių išlygų už papildomoje sutartyje numatytą turto perleidimą.

140    Taigi aplinkybė, kad komercinė sutartis, kuri įprastai nepasitelkiama taikiam ginčo sprendimui ir pagal kurią patentuotus vaistus gaminančios bendrovės arba patronuojamosios įmonės, su kuria ta bendrovė sudaro tą patį ekonominį vienetą, turtas perleidžiamas generinių vaistų bendrovei, siejama šio sprendimo 137 straipsnyje išdėstytomis sąlygomis su sutartimi dėl taikaus ginčo sprendimo, kurioje yra konkurenciją ribojančių išlygų, ir tai yra rimtas požymis, kad egzistuoja kompensacinis mokėjimas.

141    Vis dėlto ankstesniame punkte aptariamas rimtas požymis yra nepakankamas ir Komisija turi jį pagrįsti pateikdama kitų nuoseklių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad egzistuoja kompensacinis mokėjimas. Toks mokėjimas konkrečiame papildomų sutarčių kontekste atitinka tą dalį patentuotus vaistus gaminančios bendrovės atliekamo mokėjimo, kuris viršija „įprastą“ perleidžiamo turto vertę (arba, jei taikytina, „įprastą“ perleidžiamo turto vertės dalį, kuri viršija generinius vaistus gaminančios bendrovės atliktą mokėjimą).

142    Šioje byloje siekdama konstatuoti, kad Biogaran sutartis panaudota kaip papildoma paskata bendrovei Niche, ginčijamo sprendimo 1351 konstatuojamojoje dalyje Komisija, remdamasi keliais požymiai, nurodė, kad ši sutartis „nesudaryta visiškos konkurencijos komercinėmis sąlygomis“ ir kad „ji nėra įprasta komercinė praktika“.

143    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad sąvoka „įprastos konkurencijos sąlygos“, kuri yra panaši į sąvoką „visiškos konkurencijos komercinės sąlygos“, nėra nežinoma konkurencijos teisėje, net jei nevartojama kartelių srityje, nes ji vartojama, tiesa, konkrečiai valstybės pagalbos srityje, siekiant nustatyti, ar valstybė veikė kaip privatus investuotojas (2010 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Scott, C‑290/07 P, EU:C:2010:480, 68 punktas), t. y. ar nagrinėjamoms įmonėms suteikta nauda yra įprastas atlygis už valstybės gautą kompensaciją.Taigi ši sąvoka pagal analogiją gali būti orientacinis parametras, kai reikia nustatyti, ar dvi komercinį sandorį sudariusios įmonės veikė remdamosi tik argumentais, susijusiais su iškeičiamo turto finansine verte, pavyzdžiui, jo pelningumo perspektyva, taigi ir su įprastomis rinkos sąlygomis.

144    Jeigu Komisija pateikia požymių ar įrodymų, leidžiančių jai teigti, kad papildoma sutartis nebuvo sudaryta įprastomis rinkos sąlygomis, sutarčių šalys gali pateikti savo faktinių aplinkybių versiją ir pagrįsti dėstomus teiginius įrodymais, kuriuos gali pateikti ir kurie leidžia tvirtinti, kad komercinė sutartis, nors ir susieta su sutartimi dėl taikaus susitarimo, grindžiama kitais pagrindais nei konkurento išstūmimas iš rinkos atlikus atvirkštinį mokėjimą. Sutarčių šalys gali teigti, kad papildoma sutartis buvo sudaryta rinkos sąlygomis, ir pateikti tinkamus įrodymus, susijusius, pavyzdžiui, su naudojimu pramoniniais ir komerciniais tikslais ūkio šakoje, arba konkrečias nagrinėjamo atvejo aplinkybes.

145    Atsižvelgdama į turimus duomenis ir, jei reikia, į tai, kad sutarčių šalys nepateikė paaiškinimo ar įtikinamo paaiškinimo, Komisija, atlikusi bendrą vertinimą, gali pagrįstai konstatuoti, kad papildoma sutartis nebuvo sudaryta įprastomis rinkos sąlygomis, t. y. kad patentuotus vaistus gaminančios bendrovės atliktas mokėjimas viršija perleidžiamo turto vertę (arba kad generinių vaistų bendrovei perleisto turto vertė viršija jos atliktą mokėjimą). Tokiu atveju Komisija gali konstatuoti kompensacinį mokėjimą.

146    Vis dėlto kompensacinis mokėjimas, jeigu juo nesiekiama kompensuoti su taikiu susitarimu susijusių sąnaudų, yra paskata (žr. šio sprendimo 116 punktą). Taip yra tuo atveju, kai mokėjimas atliekamas pagal papildomą sutartį, kuria siekiama ne taikiai išspręsti ginčą, o įvykdyti komercinį sandorį (žr. šio sprendimo 138 punktą).

147    Sutarčių šalys dar gali remtis aptariamos naudos nereikšmingumu, nes tos naudos suma yra nepakankama, kad galėtų būti laikoma reikšminga paskata sutikti su konkurenciją ribojančiomis išlygomis, nustatytomis sutartyje dėl taikaus susitarimo.

148    Dabar reikia ankstesniuose punktuose išdėstytus principus pritaikyti prie konkrečių šio ginčo aplinkybių.

149    Šioje byloje neginčijama, kad Biogaran sumokėjo 2,5 mln. GBP bendrovei Niche. Šis mokėjimas atliktas pagal Biogaran sutartį, pagal kurią Niche įsipareigojo perduoti bendrovei Biogaran produktų bylas, ir LIR dėl produktų, nesusijusių su perindopriliu.

150    Nors formaliai Biogaran sutartis ir Servier ir Niche sutartis dėl taikaus susitarimo yra skirtingi teisės aktai, reglamentuojami skirtingų įstatymų ir nepriklausantys toms pačioms jurisdikcijoms, įvairūs požymiai rodo, kad tarp šių dviejų sutarčių yra ryšys.

151    Ginčijamo sprendimo 1351 konstatuojamojoje dalyje Komisija teisingai pažymėjo, kad sutarčių chronologinė tvarka yra vienas iš aspektų, leidžiančių konstatuoti, jog tarp jų yra ryšys. Tiesą sakant, šios sutartys sudarytos tą pačią dieną. Be to, abiejose sutartyse nustatytos tos pačios mokėjimo datos, t. y. ne vėliau kaip 2005 m. vasario 14 d. ir 2005 m. spalio 5 d., ir tik mokėjimai už Biogaran sutartyje numatytą vaistų tiekimą yra vėlesni.

152    Remdamasi, be kita ko, 2011 m. birželio 15 d. Niche parodymais, Komisija taip pat pagrįstai pažymėjo, kad dėl Biogaran sutarties derėtasi tuo pat metu kaip ir dėl sutarties dėl taikaus susitarimo. Nors šiuos parodymus Niche vėliau, baigiantis administracinei procedūrai, patikslino ir pateikė kelis dokumentus apie maždaug prieš dvejus metus iki derybų dėl sutarties dėl taikaus susitarimo pradžios vykusias diskusijas dėl licencijos, tokia Niche pozicija, išreikšta tuo momentu, kai šiai bendrovei jau buvo žinoma apie jai pateiktus kaltinimus, neturi tos pačios įrodomosios galios kaip ankstesnieji jos parodymai.

153    Nors Komisija neneigia aplinkybės, kad Biogaran ir Niche tikrai kalbėjosi apie produktą A, kol dar nebuvo kilęs Servier ir Niche ginčas, byloje nėra jokių duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti ieškovės suformuluotą teiginį, kad šis ginčas paralyžiavo Niche ir Biogaran derybas. Šiuo atveju 2005 m. vasario 4 d. elektroninis laiškas rodo, kad derybos dėl Biogaran sutarties sudarymo tą dieną jau buvo toli pažengusios, nors Niche ir Servier ginčas tebevyko ir buvo išspręstas tik 2005 m. vasario 8 d. Tai, kad derybos vyko tuo pačiu metu, yra tvirtas požymis, kad tarp abiejų sutarčių yra ryšys.

154    Beje, nors abi sutartis pasirašę asmenys yra skirtingi ir tos sutartys pasirašytos Paryžiuje (Biogaran sutartis) ir Londone (sutartis dėl Servier ir Niche taikaus susitarimo), dėl jų derėjosi iš dalies tie patys derybininkai. Viena vertus, vienas iš Niche direktorių M. dalyvavo derybose dėl abiejų sutarčių. Kita vertus, remiantis 2005 m. vasario 4 d. elektroniniu laišku, kurį Biogaran advokatas nusiuntė Niche direktoriui, teigtina, kad asmuo, Biogaran vardu derėjęsis dėl sutarties su Niche, taip pat pasirašė oficialų pranešimą, kurį Servier išsiuntė Matrix 2005 m. vasario 7 d., t. y. taikaus Servier ir Niche susitarimo sudarymo išvakarėse. Kaip pažymi Komisija, tikėtina, kad tam asmeniui buvo žinoma apie taikų susitarimą su Niche, atsižvelgiant į egzistuojančius ryšius tarp sutarties dėl taikaus Servier ir Niche susitarimo ir Matrix sutarties. To paties elektroninio laiško kopija išsiųsta Servier grupės teisės skyriaus direktoriui, nors jame kalbėta apie Biogaran sutartį.

155    Galiausiai Komisija pagrįstai teigia, kad tai, jog Biogaran mokėjimai už vaistų tiekimą, o ne už produktų bylų perdavimą, kuris ir buvo pagrindas sudaryti Biogaran sutartį, yra vėlesni, patvirtina tarp sutarčių esantį ryšį. Iš tiesų būtent bylų perdavimas sudaro pačią licencijos sutarties esmę, o ne bendrovės Niche produktų tiekimas. Taigi 2,5 mln. GBP sumos už produktų bylas ir taikiame susitarime numatytos 11,8 mln. GBP sumos mokėjimas vienu metu patvirtina, kad tarp šių dviejų sutarčių yra ryšys.

156    Remiantis išdėstytais argumentais (šio sprendimo 150–155 punktai), darytina išvada, kad Biogaran sutartis yra papildoma sutartis, susijusi su sutartimi dėl taikaus susitarimo. Aplinkybė, kad ši sutartis, pagal kurią vyksta turto perleidimas Niche naudai, siejama su sutartimi dėl taikaus Servier ir Niche ginčo sprendimo, nors ta papildoma sutartis pateikiama kaip įprasta komercinė sutartis, kuria nesiekiama taikiai išspręsti ginčo, yra rimtas požymis, kad aptariamo turto perleidimas nėra tik atlygis už perduotą turtą pagal papildomą sutartį, kartu tai ir kompensacinis mokėjimas (kaip šis žodžių junginys suprantamas, kalbant apie papildomas sutartis).

157    Be to, Komisija atsižvelgė į įvairius nuoseklius požymius, pagrindžiančius konstatavimą, kad egzistuoja kompensacinis mokėjimas.

158    Pirma, teigdama, kad Biogaran gautas atlygis negalėjo būti vertinamas 2,5 mln. GBP,Komisija teisingai pažymėjo, kad ši suma gerokai viršija Biogaran sumokėtą sumą generinių vaistų bendrovei A. už kelias bylas, susijusias su produktu A įvairių dozių tablečių forma.^Biogaran sumokėjo bendrovei A. iš viso 330 000 eurų pagal dvi sutartis dėl produkto A., tai yra, gerokai mažesnę sumą, nei 2,5 mln. GBP, net jeigu į pastarąją būtų įtraukas mokėjimas už produktą B ir produktą C.

159    Paskui Komisija taip pat teisingai pažymėjo, kad aplinkybė, jog Biogaran sutartyje, priešingai nei sutartyje su bendrove A., nėra išlygos, pagal kurią Biogaran galėtų reikalauti grąžinti bendrovei Niche sumokėtas sumas, jeigu nebūtų gauti LIR, yra požymis, kad sutartis nebuvo skirta paskatinti Biogaran prašyti šių LIR ir nebuvo įprasta komercinė sutartis.

160    Galiausiai Komisija galėjo pagrįstai pažymėti, kad Niche kelis kartus per administracinę procedūrą nurodė, jog Biogaran sutartį jai pasiūlė Servier, kad galėtų jai sumokėti visą sutartą kompensaciją už bendrą sutarties dėl taikaus susitarimo su Servier sudarymą. Remiantis prie atsiliepimo į ieškinį pridėtu sutarties dėl taikaus Servier ir Niche susitarimo projektu, kuriame pateiktas vykdytinų mokėjimų sąrašas, taip pat galima teigti, kad 2,5 mln. GBP mokėjimas bendrovei Niche buvo numatytas už ramiprilį, t. y. vieną iš Biogaran sutartyje numatytų vaistų. Kaip teisingai teigia Komisija, remiantis, be kita ko, jau minėtu 2005 m. vasario 4 d. elektroniniu laišku (žr. šio sprendimo 154 punktą), darytina išvada, kad Biogaran sutarties šalys susitarė dėl 2,5 mln. GBP mokėjimo dar prieš tai, kai dėl atlygio bendrovei Biogaran už tokią sumą susiderėjo ir susitarė kontrahentai. Beje, prieš grįždama prie šių parodymų pati Niche per administracinę procedūrą pažymėjo, kad Biogaran sutartis nėra įprasta komercinė praktika ir kad mokėjimo dydis yra taikaus susitarimo aspektas (ginčijamo sprendimo 562 konstatuojamoji dalis).

161    Vis dėlto ieškovė nepateikia jokios konkrečios informacijos, kuria remiantis būtų galima įrodyti, kad produktų bylų įsigijimas iš Niche už 2,5 mln. GBP galėjo pagrįstai būti laikomas pelninga investicija (tęsiant analogiją su „rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio privataus investuotojo“ sąvoka, apie kurią pradėta kalbėti šio sprendimo 143 punkte, žr. 2000 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Alitalia / Komisija, T‑296/97, EU:T:2000:289, 84 punktą, kuriame nurodyta, kad rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis privatus investuotojas vadovaujasi pelningumo perspektyva) ar bent sugeneruoti šių produktų bylų įgijėjui pajamas, galinčias kompensuoti dideles įsigijimo išlaidas.

162    Be to, nė vienas bylos aspektas nesuteikia galimybės paaiškinti, kaip Niche bylos galėjo suteikti jų įgijėjui pelno, galinčio kompensuoti tokias įsigijimo išlaidas. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad bendra Biogaran pasiekta apyvarta po sutarties sudarymo siekė tik 100 000–200 000 eurų.

163    Papildomai galima pažymėti, kad nėra nė vieno bylos dokumento, kuriuo remiantis būtų galima teigti, kad prieš sudarydama Biogaran sutartį ieškovė reikalavo iš Niche, kad ši jai perduotų visus reikiamus duomenis, kad galėtų užsitikrinti, jog už aptarimas produktų bylas prašoma kaina nėra pervertinta, atsižvelgiant į numatomą pelningumą.

164    Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į visus Bendrajame Teisme aptartus duomenis darytina išvada, kad Komisija teisiškai įrodė, jog egzistuoja kompensacinis mokėjimas, kuris nesusijęs su aptariamo ginčo taikiu sprendimu (žr. šio sprendimo 146 punktą). Todėl ji pagrįstai padarė įvadą, kad 2,5 mln. GBP sumos mokėjimas bendrovei Niche pagal Biogaran sutartį yra papildoma paskata, o ne įprastomis rinkos sąlygomis sudarytas sandoris.

165    Galiausiai atsižvelgiant į ankstesniuose punktuose išdėstytus argumentus reikia pažymėti, kad aptariamos naudos, kurios suma yra nepakankama, kad ją būtų galima laikyti reikšminga paskata pritarti sutartyje dėl taikaus susitarimo išdėstytoms konkurenciją ribojančioms išlygoms (žr. šio sprendimo 147 punktą), nereikšmingumas neįrodytas.

166    Šios išvados negalima paneigti kitais ieškovės argumentais.

167    Pirma, atsakydama į faktinių aplinkybių santrauką Biogaran nurodė, kad „numatyti jos sumokėtų sumų negrąžinimą, jei nebūtų gauti LIR, pasiūlė Niche, kad Biogaran padarytų viską, kas įmanoma, kad tie LIR būtų gauti ir kad būtų galima sugeneruoti bendrovei Niche pelningą apyvartą“.

168    Vis dėlto šiam argumentui, kurį Biogaran pakartojo ieškinyje, negalima pritarti. Iš tiesų šios sutarties sandara nesukuria garantijos, kad Biogaran prašys LIR ir kaip tiekėją pasirinks bendrovę Niche, nes mokėjimas turėtų būti pervestas bendrovei Niche prieš sužinant, ar Biogaran gauna LIR. Komisija teisingai pažymi, kad į Biogaran sutartinius įsipareigojimus nebuvo įtraukta pareiga prašyti LIR perduotų bylų pagrindu (Biogaran sutarties 2.2 ir 3 straipsniai). Be to, net jeigu Biogaran negautų LIR per 18 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo datos, ta sutartis turėtų būti automatiškai nutraukta, ir jokia šalis neturėtų teisės į žalos atlyginimą. Be to, Biogaran neprivalėjo laikytis jokių išimtinių teisių, nes galėjo LIR prašyti kitų bylų, nei gautos iš Niche, pagrindu.

169    Nors atsakyme į faktinių aplinkybių santrauką Biogaran paminėjo kitas pasirašytas sutartis, kuriose nebuvo grąžinimo išlygos, reikia pažymėti, kad tose sutartyse buvo numatyti mokėjimai dalimis ir kad jie buvo gerokai mažesni už šioje byloje nagrinėjamą 2,5 mln. GBP mokėjimą iš karto.

170    Antra, ieškovė teigia, kad Biogaran sutartis turėjo jai užtikrinti antrą produkto A tiekimo šaltinį.

171    Šiam argumentui negalima pritarti.

172    Iš tiesų 2004 m. gruodžio mėn., prieš sudarant nagrinėjamą sutartį, ieškovė jau buvo pasirašiusi produkto A tiekimo sutartį su bendrove A. Taip pat po 2005 m. kovo mėn. atlikto Niche pateiktos bylos audito dėl produkto A 10 mg tablečių pavidalu, kurio pateikimo forma ir dozavimas neaptartas sutartyje su bendrove A., Biogaran konstatavo, kad byla yra labai silpna analitiniu požiūriu. Taigi Komisija pagrįstai teigia, kad atsižvelgiant į šiuos aspektus nuostabą kelia tai, jog Biogaran sutiko mokėti gerokai didesnę sumą už šią bylą nei už bendrovės A. bylą. Nors Biogaran pažymi, kad nuo 2007 m. produktas A jai sugeneravo daugiau kaip 79 mln. eurų apyvartą, remiantis ginčijamo sprendimo 569 konstatuojamąja dalimi darytina išvada, kurios Biogaran neginčija, kad bendra Biogaran pasiekta apyvarta kartu su Biogaran sutartimi liko mažesnė nei 200 000 eurų.

173    Trečia, dėl produkto B reikia pažymėti, kad Biogaran neginčija, kad ji pati ir Bioglan (dabar – Niche) 2001 m. sudarė komercinę sutartį dėl produkto B 5 ir 10 mg molekulės, kurioje, priešingai nei Biogaran sutartyje, buvo numatytas mokėjimas, kuris būtų grąžintas LIR negavimo atveju. Derėtų pažymėti, jog aplinkybė, kad Biogaran sutartyje tokia grąžinimo garantija, kokia įtvirtinta anksčiau sudarytoje Bioglan ir Biogaran sutartyje, nenumatyta, patvirtina, jog produkto B bylos perleidimas nėra įprastomis rinkos sąlygomis sudaromas sandoris.

174    Ketvirta, dėl produkto C bylos pažymėtina, kad Biogaran pripažįsta, jog Niche produkto byla nebuvo panaudota ir jog Biogaran tęsė verslo santykius su Disphar. Taip pat pažymėtina, kad ši byla buvo perduota tik 2007 m. sausio mėn., nors Biogaran sutartis jau buvo nutraukta negavus LIR ir po to, kai Niche jau buvo gavusi visą negrąžintiną mokėjimą. Komisija teisingai teigia, kad neįtikėtina, jog Biogaran mokėtų tokią didelę sumą, nors jau kelerius metus turėjo tiekimo sutartį su Disphar, ir kad vien aplinkybė, jog dėl Disphar sutarties pratęsimo buvo neaiškumų, nepagrindžia tokio sandorio.

175    Išsamumo dėlei reikia pasakyti, kad net jeigu Biogaran taip pat būtų siekusi teisėtų tikslų įsigydama Niche produktų bylas, reikėtų priminti, kad aplinkybė, jog sutartimi taip pat siekiama teisėtų tikslų, yra nepakankama, kad tos sutarties nebūtų galima kvalifikuoti kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo (šiuo klausimu žr. 1983 m. lapkričio 8 d. Sprendimo IAZ International Belgium ir kt. / Komisija, 96/82–102/82, 104/82, 105/82, 108/82–110/82, EU:C:1983:310, 25 punktą; 2006 m. balandžio 6 d. Sprendimo General Motors / Komisija, C‑551/03 P, EU:C:2006:229, 64 punktą ir 2008 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Beef Industry Development Society ir Barry Brothers, C‑209/07, EU:C:2008:643, 21 punktą).

176    Galiausiai ieškovė tvirtina, kad Komisija neįrodė, jog Biogaran turėjo antikonkurencinių ketinimų.

177    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad remiantis ginčijamo sprendimo 577 konstatuojamąja dalimi teigtina, kad Biogaran rimtai neginčija, jog Servier sudarytose taikaus ginčo sprendimo sutartyse su Niche ir Matrix numatyti mokėjimai buvo suderėti ir padalyti lygiai tarp Niche ir Matrix, nors Matrix norėjo gauti daugiau už Niche. Komisija pagrįstai teigia, kad Biogaran sutartyje sudarytos sąlygos prisidengiant iš pažiūros įprastu sandoriu padidinti Servier grupės bendrovei Niche mokamą įnašą paliekant Matrix nuošalyje. Beje, Niche patvirtino, kad 2,5 mln. GBP suma yra dalis 15,7 mln. GBP „total overall compensation“, dėl kurios susiderėjo Niche ir Servier (ginčijamo sprendimo 560 konstatuojamoji dalis). Nors Komisija nepateikia papildomų įrodymų dėl priežasčių, pastūmėjusių Servier pasinaudoti Biogaran, kad Niche būtų paskatinta, jos pateikti duomenys yra įrodomąją vertę turinčių požymių rinkinys, įrodantis, kad egzistuoja neatsiejamas ryšys tarp 2,5 mln. GBP mokėjimo ir pagrindinio Servier mokėjimo bendrovei Niche pagal taikų susitarimą.

178    Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad šalių ketinimas nėra būtinas veiksnys tam tikros rūšies įmonių veiksmų derinimo ribojamajam pobūdžiui nustatyti (2015 m. kovo 19 d. Sprendimo Dole Food ir Dole Fresh Fruit Europe / Komisija, C‑286/13 P, EU:C:2015:184, 118 punktas).

179    Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija galėjo pagrįstai daryti išvadą, kad 2,5 mln. GBP mokėjimas bendrovei Niche pagal Biogaran sutartį yra papildoma paskata.

180    Reikia pridurti, kad papildoma paskata turi pakankamai lemiamos galios, nes nulėmė Niche sprendimą neiti į perindoprilio rinką. Iš tiesų ginčijamo sprendimo 577 konstatuojamojoje dalyje Komisija niekam rimtai to neginčijant pažymėjo, kad atitinkamai Servier su Niche ir Matrix sudarytose sutartyse dėl taikaus susitarimo numatytos sumos iš pradžių buvo padalytos po lygiai, tačiau Biogaran mokėjimas bendrovei Niche galiausiai leido padidinti Servier grupės tai bendrovei mokamą įnašą taip, kad Matrix apie tai nesužinotų. Be to, pati Niche patvirtino, kad papildomas mokėjimas buvo dalis „total overall compensation“, dėl kurio ji susiderėjo su Servier. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, reikia daryti išvadą, kad be Biogaran sutarties Niche tikriausiai nebūtų sudariusi sutarties dėl taikaus susitarimo. Todėl būtent Servier ir jos patronuojamosios įmonės suderinti veiksmai sudarė sąlygas atsirasti konkurencijos ribojimui.

181    Šis konstatavimas leidžia daryti išvadą, kad egzistuoja konkurencijos ribojimas dėl tikslo, kuriame Biogaran tiesiogiai dalyvavo. Net jeigu būtų įrodyta aplinkybė, kad faktinių aplinkybių susiklostymo momentu Biogaran nebuvo Niche konkurentė, ta aplinkybė neturi įtakos šiai išvadai. Kaip nusprendė Teisingumo Teismas, bendrovė gali dalyvauti kartelyje nebūtinai veikdama rinkoje, kurioje ribojama konkurencija (šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 22 d. Sprendimo AC-Treuhand / Komisija, C‑194/14 P, EU:C:2015:717, 34 punktą).

182    Ieškovės argumentu, kad Biogaran sutartyje nėra antikonkurencinių išlygų, negali būti remiamasi atsižvelgiant į išdėstytus dalykus. Iš tiesų šiuo konstatavimu nepaneigiamas tikrasis sutarties ribojamasis pobūdis, nes ši sutartis skirta būti priedu prie sutarties dėl taikaus susitarimo, kurioje yra tokių išlygų.

183    Galiausiai aplinkybė, kad apskaičiuodama Niche skirtos baudos dydį Komisija neatsižvelgė į 2,5 GBP mokėjimą, neįrodo, kad Biogaran sutartis nebuvo papildomo turto perleidimas, skirtas paskatinti Niche sudaryti sutartį dėl taikaus susitarimo. Iš tiesų atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą Komisija pažymėjo, kad, siekiant užtikrinti Niche skirtos baudos atgrasomąjį poveikį, atsižvelgti į tą sumą nebuvo būtina, turint omenyje Niche dydį ir padėtį. Net jeigu apskaičiuojant Niche skirtos baudos dydį į tą sumą nebuvo atsižvelgta dėl to, kad Komisija paprasčiausiai ją užmiršo, toks neatsižvelgimas bet kuriuo atveju neturi įtakos tame sprendime pagrįstai išdėstytam konstatavimui, kad pagal Biogaran sutartį užtikrinamas konkurencijos ribojimas, nustatytas sutartimi dėl taikaus susitarimo.

184    Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šį pagrindą reikia atmesti.

B.      Dėl pagrindo, susijusio su padarytomis teisės klaidomis dėl to, kad ginčijamame sprendime neįrodytas Biogaran dalyvavimas darant kokį nors konkurencijos teisės pažeidimą

1.      Šalių argumentai

a)      Dėl „Biogaran“ sutarties laikymo pažeidimu

185    Ieškovė teigia, kad pačiame susitarime, kaip pripažįsta Komisija, nėra nieko, ką būtų galima laikyti pažeidimu. Iš tiesų šios sutarties nuostatos visiškai nekritikuojamos ginčijamame sprendime, kuriame joms skirti tik 6 puslapiai. Todėl Biogaran buvo nubausta už sutartį, kurioje nėra jokio konkurencijos ribojimo; taigi, vien už tai, kad Biogaran pasirašė tokią sutartį, ji negali būti baudžiama pagal SESV 101 straipsnį. Biogaran atsakomybė griežtai susijusi su tariamu taikaus susitarimo neteisėtumu, nors ji jo nepasirašė, o ginčijamo sprendimo 1351 konstatuojamojoje dalyje pripažįstama, kad „sutartis dėl taikaus susitarimo ir Biogaran sutartis yra atskirti teisės aktai“.

186    Remdamasi generalinio advokato N. Wahl išvada byloje AC‑Treuhand / Komisija (C‑194/14 P, EU:C:2015:350), ieškovė teigia, jog tam, kad būtų kartelio, kurio tikslas ar poveikis yra konkurencijos ribojimas, narė, nagrinėjama įmonė taip pat turi gebėti daryti konkurencinį spaudimą kitiems kartelio dalyviams, o šiuo atveju taip nėra, nes faktinių aplinkybių susiklostymo momentu Biogaran nebuvo Niche konkurentė.

187    Komisija mano, kad Biogaran sutartis negali būti nagrinėjama neatsižvelgiant į taikų susitarimą, nuo kurio ji neatskiriama. Ginčijamo sprendimo 1351 ir 3011 konstatuojamosiose dalyse Komisija jau nurodė, kad šia sutartimi pasinaudota kaip pagrindu perduoti bendrovei Niche papildomą 2,5 mln. GBP sumą už Niche prisiimtą įsipareigojimą Servier ir Niche taikiame susitarime.

188    Šis Biogaran sutartyje numatytas mokėjimas yra tiesioginis Biogaran dalyvavimas kartelyje, net jeigu nekyla klausimų dėl šios sutarties sąlygų. Komisija priduria, kad ši suma yra papildoma paskata bendrovei Niche, kad ją būtų galima įtikinti sudaryti taikų susitarimą. Aplinkybė, kad ši suma sumokėta pagal licencijos sutartį, nepaneigia, jog ta suma papildytas 11,8 GBP mokėjimas pagal taikų susitarimą. Taip pat aplinkybė, kad Biogaran sutartyje kalbama apie kitas molekules nei taikiame susitarime ir kad ji galėjo duoti tam tikros naudos, nors tai niekada nebuvo įrodyta, nepaneigia tvirtinimo, kad šis mokėjimas yra tiesioginė paskata.

b)      Dėl atsakomybės už patronuojančiosios bendrovės veiksmų inkriminavimą patronuojamajai bendrovei

189    Ieškovė teigia, kad ginčijamu sprendimu jai inkriminuojama atsakomybė už įtariamą pažeidimą dėl jos patronuojančiosios bendrovės sudarytos sutarties, kurios šalis ji nėra ir kurios turinys jai nežinomas. Toks požiūris prieštarauja asmeninės atsakomybės principui, kuris, remiantis jurisprudencija, turėtų būti aiškinamas siaurai. Iš tiesų atsižvelgdama į savo atskirą teisinį subjektiškumą ieškovė teigia, kad negalėjo būti laikoma atsakinga už Servier, kaip įtariama, padarytą pažeidimą, nebent būtų įrodyta, kad ji buvo įtariamo kartelio bendraautorė arba naudos gavėja.

190    Ieškovė pažymi, kad atsakymuose į pranešimą apie kaltinimus ji nurodė, kad rinkoje veikė savarankiškai ir turėdama kitus vadovus, patalpas, prekių ženklus, veiklą ir turtą nei Servier, kuri veikia kaip patentuota laboratorija, o Biogaran, atvirkščiai, yra generinių vaistų bendrovė. Ji pabrėžia, kad nebūdama nei Niche, nei Servier patronuojančioji bendrovė ar akcininkė, ji neturėjo jokios teisės ar priemonių kontroliuoti sutarties dėl taikaus susitarimo šalių, kuri, kaip įtariama, prieštarauja SESV 101 straipsniui, politikos ar komercinės strategijos.

191    Šiuo atveju ieškovė kaltina Komisiją, jog ši, nesilaikydama teisėtumo principo, nustatė patronuojamosios bendrovės atsakomybės už patronuojančiosios bendrovės veiksmus prezumpciją ir taip pažeidė baudų asmeniškumo principą, nustatytą 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje ir Pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnyje.

192    Komisija atsikerta, kad ginčijamame sprendime neketino patronuojamajai bendrovei inkriminuoti atsakomybės už patronuojančiosios bendrovės veiksmus. Ji teigia, kad Biogaran pripažinta atsakinga už tiesioginį dalyvavimą Servier darant pažeidimą. Būtent bendri Servier ir jos patronuojamosios bendrovės veiksmai (atitinkamai – taikaus susitarimo pasirašymas ir licencijos sutarties pasirašymas) sudarė sąlygas užkirsti kelią į rinką pateikti Niche generiniams vaistams visos Servier grupės naudai.

193    Komisija pabrėžia, kad neteigė, jog Biogaran buvo atsakingauž kontrolės ar priežiūros nebuvimą. Ji nustatė Biogaran atsakomybę už tiesioginį dalyvavimą darant pažeisimą ir atsižvelgė į tai, kad ji priklauso Servier grupei, jog nustatytų jos patronuojančiosios bendrovės solidariąją atsakomybę.

194    Komisija teigia, kad patronuojamosios bendrovės veiksmai gali būti inkriminuojami patronuojančiajai bendrovei būtent tuo atveju, kai ta patronuojamoji bendrovė, nors ir turėdama atskirą teisinį subjektiškumą, savarankiškai nenustato savo veiksmų rinkoje, o iš esmės vykdo nurodymus, kuriuos jai duoda patronuojančioji bendrovė. Ji priduria, kad tuo atveju, kai patronuojančiajai bendrovei priklauso 100 % patronuojamosios bendrovės, padariusios konkurencijos teisės pažeidimą, kapitalo, egzistuoja nuginčijama prezumpcija, kad ta patronuojančioji bendrovė faktiškai daro lemiamą įtaką patronuojamosios bendrovės elgesiui. Pasak Komisijos, tokiomis aplinkybėmis patronuojančioji ir patronuojamoji bendrovės turi būti laikomos solidariai atsakingomis už skirtos baudos sumokėjimą.

195    Komisija priduria, kad nors sutartis dėl Servier ir Niche taikaus susitarimo ir Biogaran sutartis yra atskiri aktai, jie vis dėlto neatskiriami dėl to, kad ir vieno, ir kito dalykas – tą pačią dieną atlikti esminį mokėjimą bendrovei Niche už jos įsipareigojimą neiti į perindoprilio rinką (ginčijamo susitarimo 1351 ir 3011 konstatuojamosios dalys). Abu subjektai siekia to paties tikslo, jų elgesys vienodas ir jie veikė kaip vienas ekonominis vienetas ne tik rinkoje, bet ir darydami pažeidimą.

196    Komisija teigia, kad Biogaran sutarties kontekstas sudarė sąlygas įrodyti, kad Biogaran negalėjo nežinoti, kad mokėjimas atliekamas pagal taikų susitarimą, kurio tikslas – išstumti Niche iš perindoprilio rinkos. Biogaran sutartis yra vieno ekonominio vieneto bendro plano sudedamoji dalis, ir faktas, kad Biogaran sutartyje neatkartojamos taikiame susitarime esančios nepardavinėjimo ir neginčijimo išlygos, nepaneigia tikrojo tos sutarties pobūdžio, t. y. kad ši sutartis – tai papildoma paskata, skirta išstumti Niche iš perindoprilio rinkos.

c)      Dėl klausimo, ar „Biogaran“ žinojo apie neteisėtą „Servier“ elgesį

197    Ieškovė pažymi, kad faktinių aplinkybių susiklostymo momentu jai nebuvo žinoma apie taikaus susitarimo turinį ir dėl to ji negalėjo numatyti, jog šis sandoris yra antikonkurencinis.

198    Remdamasi jurisprudencija, ieškovė tvirtina, jog „tam, kad įmonę galima būtų laikyti atsakinga už vieną ir tęstinį pažeidimą, reikia, kad jai būtų žinoma (tai turi būti įrodyta arba preziumuojama) apie kitų pažeidimą darančių dalyvių neteisėtus veiksmus“. Komisija klaidingai nesilaikė jurisprudencijoje nustatyto įrodinėjimo standarto, nes ginčijamame sprendime tvirtino, kad „nereikia įrodyti, jog Biogaran žinojo apie sutarties dėl taikaus susitarimo prieštaravimą konkurencijai“.

199    Be to, ieškovė mano, kad, remiantis jurisprudencija, objektyvaus ryšio tarp pažeidimo ir sutarties egzistavimas yra nepakankamas, kad Komisija galėtų pažeidimą inkriminuoti bendrovei Biogaran. Komisija turėjo įrodyti, kad įmonė suvokė pažeidimo egzistavimą arba kad galėjo pagrįstai jį numatyti. Ieškovės teigimu, Komisija iškraipė faktines aplinkybes ir nesilaikė minėtos jurisprudencijos, kai nusprendė, kad „Biogaran galėjo suprasti, jog Biogaran sutartis yra susijusi su sutartimi dėl taikaus susitarimo“.

200    Ieškovė priduria, kad net jeigu Komisija galėtų įrodyti, jog sutartys susijusios, o Biogaran negalėjo nežinoti apie tokią sąsają, tai nereiškia, kad ieškovei apie tai buvo žinoma ar kad ji negalėjo pagrįstai numatyti taikaus susitarimo turinio. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ginčijamame sprendime neįrodyta, kad Biogaran žinojo apie galbūt antikonkurencinį taikaus susitarimo tikslą ir esminius to susitarimo aspektus, o tokio žinojimo preziumuoti negalima.

201    Ieškovė pažymi, kad negalėjo žinoti, jog taikus susitarimas gali būti neteisėtas, nes faktinių aplinkybių susiklostymo momentu (2005 m.) nebuvo precedento, kad tokia sutartis dėl taikaus susitarimo gali būti neteisėta. Remdamasi F. Jacobs nuomone ieškovė teigia, kad aktinių aplinkybių susiklostymo momentu niekas negalėjo įsivaizduoti pranešime apie kaltinimus Komisijos pateiktos analizės sistemos.

202    Galiausiai ieškovė teigia, kad tam tikri atsiliepime į ieškinį Komisijos pateikti argumentai, kad tvirtinimas, jog Biogaran negalėjo nežinoti apie Servier „realų elgesį“, yra nepriimtini.

203    Komisija teigia, kad Biogaran galėjo pagrįstai numatyti kitų slaptų veiksmų dalyvių numatomą realų elgesį ir kad buvo pasirengusi prisiimti riziką. Komisija teigia, kad kartelio šalies suvokimas ar žinojimas apie dalyvavimą darant SESV 101 straipsnio pažeidimą negali būti aiškinamas taip pat tuo atveju, kai jos partnerė išstūmimo iš rinkos operacijoje yra jos patronuojančioji bendrovė. Iš tiesų tokiu atveju patronuojamoji bendrovė negali veikti pagal kitą, nei patronuojančiosios bendrovės nustatytą, planą, t. y. šiuo atveju pagal vykdomą plataus masto prieš generinius vaistus nukreiptą strategiją. Tokiomis aplinkybėmis Biogaran galėjo pagrįstai numatyti, kad mokėjimas generinių vaistų gamintojui, turinčiam geras sąlygas ateiti į rinką, negalėjo turėti kito tikslo, kaip tik išstumti šį gamintoją iš rinkos. Mokėjimo negalima niekaip kitaip įtikinamai paaiškinti, tik siekiu pateikti Niche papildomą paskatą sudaryti sutartį dėl taikaus susitarimo.

204    Komisija taip pat teigia, kad suvokimas apie operacijos neteisėtumą juo labiau akivaizdus dėl to, kad Servier teisininkai dalyvavo rengiant Biogaran sutartį arba buvo jos adresatai. Be to, 2008 m. Sandoz AG bendrovei Biogaran pateikti kaltinimai dėl šmeižto patvirtina, kad pastaroji dalyvavo Servier antikonkurencinėje strategijoje. Taip pat aplinkybė, kad 2006 m. Biogaran atliko tarpininkės vaidmenį rengiant galbūt antikonkurencinį Servier ir Lupin taikų susitarimą, patvirtina Komisijos teiginį, kad Biogaran suvokė realius Servier veiksmus.

205    Galiausiai Komisija remiasi Niche ir Matrix derybomis dėl Servier joms sumokėtų sumų už taikų susitarimą ir teigia, kad Biogaran negalėjo nežinoti apie taikaus susitarimo ir Biogaran sutarties tuo pat metu siekiamą tikslą. Iš tiesų Niche patvirtino, kad mokėjimas buvo dalis 15,7 mln. GBP „total overall compensation“, dėl kurios susiderėjo Niche ir Servier.

2.      Bendrojo Teismo vertinimas

206    Reikia priminti, kokiais lemiamais motyvais ginčijamame sprendime rėmėsi Komisija, kad prieitų prie išvados, jog, viena vertus, Biogaran sutartis buvo papildoma paskata, kad Niche sudarytų sutartį dėl taikaus susitarimo, kuris galėjo būti kvalifikuotas kaip konkurencijos ribojimas dėl tikslo (ginčijamo sprendimo 1369 ir 3011 konstatuojamosios dalys), ir, kita vertus, jog Biogaran galėjo būti solidariai su Servier atsakinga už visą pažeidimo laikotarpį (ginčijamo sprendimo 3006, 3012 ir 3145 konstatuojamosios dalys).

207    Komisija nusprendė, kad Biogaran įmonei Niche sumokėta suma už produktų bylų pirkimą yra papildoma paskata įmonei Niche, prisidedanti prie Niche išstūmimo iš perindoprilio rinkos. Pasak Komisijos, Niche įsipareigojimas neiti į perindoprilio rinką tapo įmanomas suteikus paskatą, kuri įgijo, viena vertus, Servier mokėjimo pagal taikų susitarimą su Niche ir, kita vertus, papildomo tiesioginio Biogaran, kuri yra Servier patronuojamoji įmonė, mokėjimo pagal Biogaran susitarimą, formą.

208    Ieškovė ginčija tokį vertinimą. Ji teigia, kad Komisija nesilaikė asmeninės atsakomybės principo, kai jai priskyrė atsakomybę už jos patronuojančiosios bendrovės sudarytą sutartį. Ji teigia, kad sutartis Biogaran nėra SESV 101 straipsnio pažeidimas ir kad ji nežinojo nei apie savo patronuojančiosios bendrovės veiksmus, nei apie tai, kad jos patronuojančiosios bendrovės ir Niche sudarytas taikus susitarimas yra pažeidimas.

209    Pirmiausia reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, ginčijamame sprendime Komisija įmonei Biogaran neinkriminavo veiksmų, kuriais kaltino jos patronuojančiąją bendrovę. Ginčijamo sprendimo 1349 konstatuojamojoje dalyje Komisija nusprendė, kad Servier suteikė įmonei Niche papildomą paskatą, sudarydama Biogaran susitarimą. To sprendimo 3011 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad nors nebuvo būtina įrodyti, jog Biogaran žinojo, jog sutartis dėl taikaus susitarimo prieštarauja konkurencijai, yra daug duomenų, kad Biogaran galėjo suvokti, jog Biogaran sutartis susijusi su taikiu susitarimu ir kad šiuo susitarimu Biogaran tiesiogiai dalyvavo darant pažeidimą. Kaip pažymi Komisija atsiliepime į ieškinį, ji net negalvojo įmonei Biogaran inkriminuoti veiksmų, kuriais kaltinama jos patronuojančioji bendrovė.

210    Ginčijamo sprendimo 3007 konstatuojamojoje dalyje Komisija iš tiesų nurodė, kad Servier priklausė 100 % jos patronuojamosios įmonės sutarties pasirašymo momentu, todėl jos sudarė vieną įmonę su patronuojamąja bendrove. Komisija taip pat nustatė, kad Biogaran atsakomybė yra solidari, nes Biogaran sutartis ir taikus susitarimas buvo „sudaryti tų pačių įmonių“, t. y. viena pusė – Servier grupė ir kita pusė – Niche ir Unichem (ginčijamo sprendimo 1351 konstatuojamoji dalis ir 1898 išnaša).

211    Šiuo klausimu Bendrasis Teismas konstatuoja, kad Sąjungos teismas iki šiol nėra priėmęs sprendimo dėl klausimo, kokiomis sąlygomis Komisija gali nustatyti patronuojamosios bendrovės solidariąją atsakomybę, kaip yra šioje byloje, kai ta patronuojamoji bendrovė tiesiogiai dalyvavo jos patronuojančiajai bendrovei darant pažeidimą.

212    Remiantis suformuota jurisprudencija, įmonės sąvoka apima visus subjektus, vykdančius ūkinę veiklą, nepaisant jų teisinio statuso ir finansavimo būdo. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pažymėjo, viena vertus, kad įmonės sąvoka šiomis aplinkybėmis turi būti suprantama kaip reiškianti ekonominį vienetą, net jeigu teisiniu požiūriu šį ekonominį vienetą sudaro keli fiziniai ar juridiniai asmenys, ir, kita vertus, kad kai toks ekonominis vienetas pažeidžia konkurencijos taisykles, jis pagal asmeninės atsakomybės principą turi atsakyti už šį pažeidimą (žr. 2011 m. sausio 20 d. Sprendimo General Química ir kt. / Komisija, C‑90/09 P, EU:C:2011:21, 34–36 punktai ir nurodyta jurisprudencija).

213    Konkrečiai tuo atveju, kai patronuojančiajai bendrovei priklauso 100 % konkurencijos teisės pažeidimą padariusios patronuojamosios bendrovės kapitalo, egzistuoja nuginčijama prezumpcija, kad ta patronuojančioji bendrovė realiai daro lemiamą įtaką patronuojamosios bendrovės veiksmams (2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Akzo Nobel ir kt. / Komisija, C‑97/08 P, EU:C:2009:536, 60 punktas). Taigi Komisijai pakanka įrodyti, kad visas patronuojamosios bendrovės kapitalas priklauso patronuojančiajai bendrovei, kad ji galėtų preziumuoti, jog ši bendrovė daro lemiamą įtaką patronuojamosios bendrovės komercijos politikai (2011 m. kovo 29 d. Sprendimo ArcelorMittal Luxembourg / Komisija ir Komisija / ArcelorMittal Luxembourg ir kt., C‑201/09 P ir C‑216/09 P, EU:C:2011:190, 98 punktas).

214    Šis atvejis yra būtent toks. Biogaran sutarties sudarymo momentu Biogaran buvo 100 % Servier priklausanti patronuojamoji bendrovė, todėl iš šio konstatavimo išplaukianti prezumpcija nebuvo paneigta (šiuo klausimu žr. 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Akzo Nobel ir kt. / Komisija, C‑97/08 P, EU:C:2009:536, 60–65 punktus). Iš tiesų reikia pažymėti, kad Biogaran neįrodė, jog nepriklausomai nuo Servier nustato savo komercijos politiką. Aptarti įrodymai dėl neatsiejamo dviejų sutarčių ryšio patvirtina lemiamą Servier įtaką Biogaran veiksmamsir realų naudojimąsi šiomis galiomis. Siekdama parodyti, kad Biogaran buvo nepriklausoma nuo Servier, ieškovė teigia, kad Biogaran vadovai niekada nėjo pareigų bendrovėje Servier. Vis dėlto šiuo teiginiu negalima paneigti prezumpcijos, kad Servier tikrai daro lemiamą įtaką bendrovei Biogaran (šiuo klausimu žr. 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Roca / Komisija, T‑412/10, EU:T:2013:444, 76 punktą). Dėl kitų ieškovės nurodytų aplinkybių, susijusių su tuo, kad rinkoje ji veikė savarankiškai, turėdama nuo Servier atskiras patalpas, prekių ženklus ir turtą, be to, veikė kaip generinių vaistų bendrovė, pažymėtina, kad tos aplinkybės liudija tik tai, kad Biogaran yra nuo Servier atskiras juridinis asmuo, tačiau jomis remiantis negalima paneigti prezumpcijos, kad Servier daro lemiamą įtaką įmonei Biogaran.

215    Taigi Biogaran sutarties ir sutarties dėl Servier ir Niche taikaus susitarimo sudarymo momentu Biogaran buvo Servier patronuojamoji bendrovė ir su patronuojančiąja bendrove sudarė vieną ir tą pačią įmonę, kaip tai suprantama konkurencijos teisėje.

216    Dėl tos priežasties Komisija, taikydama sąvoką „įmonė“, pagrįstai galėjo nuspręsti, kad Servier ir Biogaran buvo solidariai atsakingos už joms inkriminuojamus veiksmus, todėl ir vienos, ir kitos atlikti veiksmai buvo laikomi padarytais vienos ir tos pačios įmonės (šiuo klausimu žr. 2002 m. kovo 20 d. Sprendimo HFB ir kt. / Komisija, T‑9/99, EU:T:2002:70, 524 ir 525 punktus ir 2007 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Akzo Nobel ir kt. / Komisija, T‑112/05, EU:T:2007:381, 62 punktą; taip pat šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 1974 m. kovo 6 d. Sprendimo Istituto Chemioterapico Italiano ir Commercial Solvents / Komisija, 6/73 ir 7/73, EU:C:1974:18, 41 punktą ir 2000 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Metsä-Serla ir kt. / Komisija, C‑294/98 P, EU:C:2000:632, 26–28 punktus).

217    Tos išvados negalima paneigti remiantis aplinkybe, kad šioje byloje Komisijos konstatuotą SESV 101 straipsnio pažeidimą iš dalies lėmė patronuojančiosios bendrovės elgesys ir iš dalies – jos patronuojamosios bendrovės elgesys, nors dažniausiai Sąjungos teismo nagrinėjamais patronuojančiosios ir patronuojamosios bendrovių solidariosios atsakomybės atvejais pažeidimą lemia tik patronuojamosios bendrovės elgesys.

218    Iš tiesų, jei patronuojančiajai bendrovei galima priskirti atsakomybę už jos patronuojamosios bendrovės padarytą pažeidimą ir dėl tos priežasties abi šias bendroves pripažinti solidariai atsakingomis už įmonės, kurią jos sudaro, padarytą pažeidimą nepažeidžiant asmeninės atsakomybės principo, tas pats a fortiori taikytina tuo atveju, kai ekonominio vieneto, kurį sudaro patronuojančioji ir patronuojamoji bendrovės, padarytą pažeidimą lemia šių dviejų bendrovių veiksmų visuma.

219    Kaip teisingai pažymi Komisija, ginčijamas sprendimas galėjo būti adresuotas Servier už Biogaran padarytą pažeidimą kaip bendrai atsakingai, net jeigu nėra jokių įrodymų, kad Servier susijusi su pažeidimu. Ginčijamas sprendimas juo labiau galėjo būti skirtas Servier kaip patronuojančiajai bendrovei ir jos patronuojamajai bendrovei, kurios yra solidariai atsakingos, nes abi bendrovės tiesiogiai dalyvavo darant pažeidimą.

220    Taigi Komisija pagrįstai nusprendė, kad Biogaran sutartis ir sutartis dėl taikaus Servier ir Niche susitarimo buvo sudarytos tų pačių įmonių, t. y. viena pusė – Servier grupė ir kita pusė – įmonė Niche, ir kad SESV 101 straipsnio pažeidimas turi būti inkriminuotas Servier grupei, o tai pagrindė Servier, kaip patronuojančiosios bendrovės, ir jos patronuojamosios bendrovės Biogaran, kurios atitinkami veiksmai sudarė padarytą pažeidimą, solidariąją atsakomybę. Tokią išvadą galima daryti dar ir dėl to, kad abiejų bendrovių veiksmai buvo glaudžiai susiję dėl Komisijos įrodytų neatsiejamų Biogaran sutarties ir sutarties dėl Servier ir Niche taikaus susitarimo ryšių.

221    Biogaran veltui tvirtina, kad neturėtų būti laikoma solidariai atsakinga už pažeidimą dėl to, kad nežinojo apie patronuojančiosios bendrovės veiksmus.

222    Pirma, šis kaltinimas grindžiamas klaidingu teiginiu, kad Biogaran buvo inkriminuota atsakomybė už pažeidimą, kurį padarė jos patronuojančioji bendrovė. Tačiau, kaip ką tik minėta, šis teiginys neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindimo.

223    Antra, reikia priminti, kad patronuojančiosios bendrovės daroma lemiama įtaka jai 100 % priklausančiai patronuojamajai bendrovei leidžia preziumuoti, kad patronuojamosios bendrovės veiksmai atliekami patronuojančiosios bendrovės vardu ir sąskaita, kitaip tariant, įmonės, kurią jos sudaro, vardu. Kadangi, kaip galima teigti remiantis atsakymu į ankstesnį pagrindą, Bendrasis Teismas nusprendė, kad Biogaran nesiekė realaus komercinio tikslo sudarydama Biogaran sutartį ir neįgyvendino savarankiškos strategijos nekontroliuojama patronuojančiosios bendrovės, Komisija pagrįstai nusprendė, kad Biogaran sutartis, kaip papildoma paskata Niche sutikti su taikiu susitarimu, buvo viena iš pažeidimo, kurį darant Biogaran tiesiogiai dalyvavo, sudedamųjų dalių, nesant reikalo įrodyti, kad Biogaran žinojo apie Servier veiksmus ar bendrą planą arba pažeidimo savybes.

224    Beje, ieškovė klaidingai remiasi 2003 m. spalio 2 d. Sprendimu Aristrain / Komisija (C‑196/99 P, EU:C:2003:529, 99 punktas). Iš tiesų toje byloje kalbama ne apie patronuojančiosios bendrovės ir jai 100 % priklausančios patronuojamosios įmonės santykius, o apie tam pačiam asmeniui ar tai pačiai šeimai priklausantį dviejų skirtingų komercinių bendrovių įstatinį kapitalą, t. y. apie aplinkybę, kurios, Sąjungos teismo sprendimu, savaime nepakako įrodyti, kad šios dvi bendrovės sudaro ekonominį vienetą, kurio egzistavimas, remiantis Sąjungos konkurencijos teise, lemia tai, jog ir vienos, ir kitos bendrovės veiksmai gali būti inkriminuojami tam ekonominiam vienetui. Nuorodos į 2008 m. liepos 8 d. Sprendimą AC-Treuhand / Komisija (T‑99/04, EU:T:2008:256), 2011 m. lapkričio 30 d. Sprendimą Quinn Barlo ir kt. / Komisija (T‑208/06, EU:T:2011:701) ir 2014 m. spalio 10 d. Sprendimą Soliver / Komisija (T‑68/09, EU:T:2014:867) taip pat neturi reikšmės, nes jos nesusijusios su patronuojančiosios ir patronuojamosios įmonių santykiais ir su ekonominiu vienetu.

225    Trečia, jeigu, kaip teigia ieškovė, Komisija turėjo įrodyti, kad patronuojamoji bendrovė žinojo apie patronuojančiosios bendrovės veiksmus, kad pažeidimą inkriminuotų grupei, tai padarytų įtaką ekonominio vieneto sąvokai. Kiekvienos pažeidimo, padaryto vienos ar kitos iš šių dviejų bendrovių veiksmais, sudedamosios dalies atveju reikėtų įrodyti, kad patronuojamoji bendrovė žinojo apie patronuojančiosios bendrovės siekiamus tikslus, nors pačioje įmonės sąvokoje, kaip ji suprantama pagal Sąjungos konkurencijos teisę, darant patronuojančiosios įmonės lemiamos įtakos jai 100 % priklausančiai patronuojamajai įmonei prezumpciją, įtvirtinta, kad patronuojamoji bendrovė veikia vadovaujama ir kontroliuojama patronuojančiosios bendrovės ir laikydamasi pastarosios siekiamų tikslų. Kaip nusprendė Teisingumo Teismas, sąlyga, kad būtų galima visoms įmonės sudedamosioms dalims inkriminuoti įvairius pažeidimus, sudarančius kartelio visumą, yra tenkinama, nes kiekviena įmonės sudedamoji dalis prisidėjo prie jo įgyvendinimo, net jeigu tai darė vykdydama nurodymus arba jos vaidmuo tebuvo pagalbinis ar pasyvus (šiuo klausimu žr. 2017 m. sausio 26 d. Sprendimo Duravit ir kt. / Komisija, C‑609/13 P, EU:C:2017:46, 117–126 punktus ir 2008 m. liepos 8 d. Sprendimo AC-Treuhand / Komisija, T‑99/04, EU:T:2008:256, 133 punktą).

226    Jeigu ieškovės teiginiui būtų pritarta, konkurencijos teisės pažeidimų konstatavimas bendrovių grupėse taptų sudėtingesnis, o taikant prezumpciją, kad patronuojančioji bendrovė kontroliuoja jai 100 % priklausančią patronuojamąją bendrovę, siekiama išvengti, kad pažeidimai nebūtų inkriminuojami tik už juos tiesiogiai atsakingoms patronuojamosioms bendrovėms ir kad už juos neliktų nenubausta visa grupė. Iš tiesų patronuojančiajai bendrovei pakaktų tik paskirstyti pažeidimą sau ir savo patronuojamajai bendrovei ir teigti, kad patronuojamoji bendrovė nežinojo apie patronuojančiosios bendrovės veiksmus, kad ta pažeidimo dalis, kuri susijusi su tiesioginiu patronuojamosios bendrovės dalyvavimu darant pažeidimą, būtų inkriminuota tik patronuojamajai bendrovei. Taip sumažėtų kovos su antikonkurencine praktika veiksmingumas, kurio nebūtų galima pagrįsti asmeninės atsakomybės už pažeidimus principo laikymusi.

227    Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovės argumentas, kad Komisija, pažeisdama asmeninės atsakomybės principą, klaidingai jai inkriminavo atsakomybę už jos patronuojančiosios bendrovės veiksmus, nepagrįstas nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis. Komisija bendrovei Biogaran ne tik neinkriminavo pažeidimo, kuriuo kaltino jos patronuojančiąją bendrovę, nes pažeidimas inkriminuotas tik Servier grupei, bet ir teisingai nusprendė, kad nereikia įrodyti, jog Biogaran žinojo apie patronuojančiosios bendrovės veiksmus.

228    Priešingai, nei teigė ieškovė per teismo posėdį grįsdama tuo tikslu pateiktą pagrindą dėl ginčijamo sprendimo motyvų nepakankamumo ir motyvų prieštaringumo, tame sprendime jos nurodytų trūkumų nėra. Remiantis ginčijamu sprendimu, konkrečiai jo 1349, 3007 ir 3011 konstatuojamosiomis dalimis, galima nedviprasmiškai teigti, jog Komisija nusprendė, kad už pažeidimą atsakingas subjektas yra įmonė, kaip ji suprantama pagal SESV 101 straipsnį ir kurią sudaro Servier ir jos 100 % valdoma patronuojamoji įmonė Biogaran, ir kad nereikia įrodyti, jog Biogaran žinojo apie taikaus susitarimo prieštaravimą konkurencijai, kad atsakomybę už pažeidimą būtų galima inkriminuoti „įmonei“. Nors Komisija, kaip pažymėjo Biogaran per teismo posėdį, iš tikrųjų rašytiniuose dokumentuose nurodė, kad galima preziumuoti, jog Biogaran žinojo apie Servier veiksmus, ir kad tokią analizę galima ginčyti tiek, kiek negalima preziumuoti, jog patronuojamoji bendrovė iš principo žino apie patronuojančiosios bendrovės veiksmus, toks motyvas nepateiktas ginčijamame sprendime, kuriame tik nuspręsta, kad galima preziumuoti, jog Biogaran, 100 % Servier priklausanti patronuojamoji bendrovė, veikė su Servier įtaka ir jai kontroliuojant, ir konstatuota, kad duomenys atskleidžia, jog Biogaran tiesiogiai dalyvavo aptariamam vienam ekonominiam vienetui darant pažeidimą.

229    Siekiant išsamumo reikia pažymėti, kad net jeigu Komisija būtų privalėjusi įrodyti, kad Biogaran žinojo apie Servier veiksmus ir apie tai, kad sutartimi dėl Servier ir Niche taikaus susitarimo daromas pažeidimas, remiantis bylos dokumentais galima teigti, kad šį įrodymą Komisija teisiškai pagrindė.

230    Visų pirma reikia priminti, kad įmonė galėjo tiesiogiai dalyvauti darant tik dalį vieną ir tęstinį pažeidimą sudarančių antikonkurencinių veiksmų, tačiau žinojo apie visus kitus numatytus ar kitų kartelio dalyvių įgyvendintus neteisėtus veiksmus siekiant tų pačių tikslų, arba pagrįstai galėjo juos numatyti ir būti pasirengusi prisiimti riziką. Tokiu atveju Komisija taip pat turi teisę priskirti šiai įmonei atsakomybę už visus tokį pažeidimą sudarančius antikonkurencinius veiksmus, todėl ir už visą pažeidimą (žr. 2015 m. birželio 24 d. Sprendimo Fresh Del Monte Produce / Komisija ir Komisija / Fresh Del Monte Produce, C‑293/13 P ir C‑294/13 P, EU:C:2015:416, 158 punktą ir nurodytą jurisprudenciją ir 2017 m. sausio 26 d. Sprendimo Duravit ir kt. / Komisija, C‑609/13 P, EU:C:2017:46, 119 punktą).

231    Vis dėlto, jei įmonė tiesiogiai dalyvavo atliekant vieną tęstinį pažeidimą sudarantį vieną ar kelis antikonkurencinius veiksmus, bet neįrodyta, kad savo elgesiu ji ketino prisidėti prie visų bendrų kitų kartelio dalyvių siekiamų tikslų ir kad žinojo apie tikrąjį kitų įmonių siekiant tų pačių tikslų planuotą ar praktiškai įgyvendintą neteisėtą elgesį arba pagrįstai galėjo jį numatyti, taip pat buvo pasirengusi prisiimti su tuo susijusią riziką, Komisija turi teisę priskirti jai atsakomybę tik už tuos veiksmus, kuriuos darant ji tiesiogiai dalyvavo, ir už kitų dalyvių numatytus ar įgyvendintus veiksmus siekiant tų pačių tikslų, kurių ji siekė ir dėl kurių buvo įrodyta, kad ji žinojo apie juos arba pagrįstai galėjo numatyti ir buvo pasirengusi prisiimti su tuo susijusią riziką (žr. 2015 m. birželio 24 d. Sprendimo Fresh Del Monte Produce / Komisija ir Komisija / Fresh Del Monte Produce, C‑293/13 P ir C‑294/13 P, EU:C:2015:416, 159 punktą ir nurodytą jurisprudenciją ir 2017 m. sausio 26 d. Sprendimo Duravit ir kt. / Komisija, C‑609/13 P, EU:C:2017:46, 120 punktą).

232    Šioje byloje Komisija įrodė, kad Biogaran žinojo apie tai, kad Biogaran sutartimi siekta prisidėti prie tikslo išstumti Niche iš rinkos įgyvendinimo. Ginčijamo sprendimo 1351 konstatuojamojoje dalyje nurodytais surinktais įrodymais dėl Biogaran sutarties skatinamojo pobūdžio, kurių Biogaran negalėjo pagrįstai paneigti dėstydama pagrindą dėl faktinių aplinkybių iškraipymo, Komisija, taip pat pabrėždama, kad Biogaran, 100 % Servier priklausanti patronuojamoji bendrovė, negalėjo veikti savarankiškai, įrodė, kad Biogaran sutartis negalėjo būti analizuojama kaip papildoma paskata įmonei Niche, t. y. paskata, apie kurios pobūdį Biogaran negalėjo nežinoti.

233    Kaip galima teigti išnagrinėjus pagrindą dėl faktinių aplinkybių iškraipymo, Biogaran nepateikė jokio įtikinamo paaiškinimo, pagrindžiančio šios sutarties sudarymą kartu su sutartimi dėl Servier ir Niche taikaus susitarimo. Ji taip pat negali pagrįstai teigti, kad nežinojo, jog šiomis sutartimis daromas pažeidimas. Iš tiesų tikslas neįsileisti Niche į rinką, kuris pasiektas už didelius mokėjimus derybininkams dėl šių sutarčių, buvo akivaizdžiai ribojamasis.

234    Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šį pagrindą reikia atmesti, nesant reikalo atsižvelgti į Komisijos atsiliepime į ieškinį pateiktus argumentus dėl faktinių aplinkybių po Biogaran sutarties pasirašymo.

C.      Dėl pagrindo, kad Komisija padarė teisės klaidą, kai skyrė baudą Biogaran

1.      Šalių argumentai

a)      Dėl bylos naujumo, neapibrėžtumo ir sudėtingumo

235    Remdamasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnyje įtvirtintu nusikalstamos veikos ir bausmės teisėtumo principu ieškovė teigia, kad sankcijas Komisija gali skirti tik už veiksmus, kurie apibrėžti kaip pažeidimas faktinių aplinkybių susiklostymo momentu. Ji taip pat priduria, kad, remiantis Komisijos sprendimų praktika, bauda negali būti skirta, kai konstatuoti pažeidimai yra santykinai nauji ir kai faktinių aplinkybių susiklostymo momentu nebuvo precedento, aiškiai nurodančio, kad tam tikri veiksmai yra pažeidimas, arba kai kalbama apie naujus metodus, kiek tai susiję su nustatytais principais.

236    Beje, ieškovė teigia, kad Komisija negalėjo skirti baudos už veiksmus, kurių kvalifikavimas faktinių aplinkybių susiklostymo momentu nebuvo akivaizdus. Iš tiesų ginčijamas sprendimas grindžiamas naujoviška ir neapibrėžta sutarties dėl Servier ir Niche taikaus susitarimo kritika. Ieškovė teigia, kad faktinių aplinkybių susiklostymo momentu nebuvo precedento ir kad dėl tos priežasties Biogaran negalėjo įtarti, kad tokia sutartis dėl taikaus susitarimo gali būti kvalifikuota kaip neteisėta.

237    Komisija pažymi, kad SESV 101 straipsnyje nurodytų pažeidimu apibūdinimas pažodžiui reiškia, kad aptariami veiksmai, t. y. konkurento išstūmimas iš rinkos mainais už perduotą turtą, yra antikonkurenciniai. Komisija daro nuorodas į reikšmingus ginčijamo sprendimo skirsnius ir tvirtina, kad sutarčių sudarymo momentu buvo neginčytina, kad veiksmai, kuriais siekiama išstumti konkurentus iš rinkos, tikriausiai bus vertinami kaip antikonkurenciniai (ginčijamo sprendimo 3092 konstatuojamoji dalis).

238    Komisija teigia, kad faktinių aplinkybių susiklostymo momentu įmonėje Servier vykusios diskusijos dėl taikaus susitarimo suderinamumo su konkurencijos teise aiškiai rodo, kad buvo žinoma apie galimą sutarčių prieštaravimą konkurencijos taisyklėms.

239    Galiausiai dėl aplinkybės, kad sutarčių šalių teisės tarnybos neidentifikavo pažeidimo pavojaus, negalima įmonės atleisti nuo baudos, nes ji negalėjo nežinoti apie tokio elgesio prieštaravimo konkurencijos taisyklėms.

b)      Dėl baudos neproporcingumo

240    Ieškovė teigia, kad bet kuriuo atveju baudos dydis akivaizdžiai neproporcingas atsižvelgiant į menką Biogaran vaidmenį vykdant įtariamą pažeidimą. Remdamasi jurisprudencija ji pažymi, kad į tai, jog įmonė dalyvavo ne visuose kartelį sudarančiuose veiksmuose arba jos atliekamas vaidmuo veiksmuose, kuriuos darant ji dalyvavo, buvo menkas, turi būti atsižvelgta vertinant pažeidimo sunkumą ir, jei reikia, nustatant baudos dydį.

241    Skirdama baudą ir neatsižvelgdama į ribotą Biogaran indėlį į įtariamą pažeidimą Komisija akivaizdžiai pažeidė proporcingumo ir vienodo požiūrio principus. Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, baudos griežtumas prieštarautų vienodo požiūrio principui, pagal kurį reikalaujama panašių situacijų nevertinti skirtingai, o skirtingų situacijų – vienodai, nebent toks vertinimas objektyviai pagrįstas.

242    Taigi įmonei Biogaran solidariai skirdama visą jos patronuojančiajai bendrovei nustatytą baudą, nors objektyvios aplinkybės, apibūdinančios abiejų įmonių dalyvavimą, buvo nevienodos, Komisija pažeidė vienodo požiūrio principą. Iš tiesų, nors Servier nubausta už antikonkurencinį elgesį, Komisija nubaudė Biogaran už veiksmą, kuriuo konkurencija neribojama savaime. Be to, net jeigu Biogaran sutartis siejama su, kaip įtariama, konkurencijai prieštaraujančia sutartimi dėl taikaus susitarimo, Komisijos kritikuojamo įmonei Niche perleisto turto vertė siekia iš viso 13,8 mln. GBP, nors Biogaran prie jų prisidėjo tik 2,5 mln. GBP.

243    Beje, ieškovė pažymi, kad už netiesioginį dalyvavimą, kaip įtariama, antikonkurencinėje sutartyje jai skirtos baudos dydis yra toks neproporcingas, kad gerokai viršija bendrą susumuotą piniginių sankcijų, skirtų kitoms penkioms generinių vaistų bendrovėms, kurios, be kita ko, tiesiogiai dalyvavo ginčijamose sutartyse dėl taikaus susitarimo, dydį (t. y. 96,6 mln. eurų).

244    Galiausiai sprendime padaryta teisės klaida, nes jame Biogaran priskirta jos patronuojančiosios bendrovės pardavimų vertė (476 mln. eurų), nors ji pati nevykdė jokio pardavimo. Taigi ieškovė teigia, kad, remiantis vienodo požiūrio principu, Komisija įmonei Biogaran turėjo taikyti tuos pačius argumentus kaip ir kitoms generinių vaistų bendrovėms. Iš tiesų, nors Komisija atsižvelgė į pagal Biogaran pasirašytą sutartį perleistą turtą, t. y. 2,5 mln. GBP, Biogaran skirtos baudos dydis buvo padalytas iš daugiau kaip 150.

245    Komisija atsikerta, kad Biogaran neveikė kaip nepriklausomas ir nuo Servier grupės atskiras subjektas. Biogaran veikė kaip Servier grupės sudedamoji dalis, todėl būtent visa įmonė Servier laikoma atsakinga už pažeidimą. Komisija priduria, kad Biogaran atliko tokį pat svarbų priežastinį vaidmenį kaip ir jos patronuojančioji bendrovė.

246    Galiausiai Komisija teigia, kad generinių vaistų bendrovių ir Biogaran baudų palyginimas neturi reikšmės, nes Biogaran šioje byloje veikė kaip dalis tos pačios įmonės kaip ir Servier. Ji veikė kaip patentuoto vaisto gamintojas, kuris ketina išsaugoti monopolį, ir buvo kitokioje padėtyje, palyginti su genetinių vaistų bendrovėmis, kurios sutiko neiti į rinką už didelį užmokestį.

c)      Dėl maksimalios 10 % baudos ribos

247    Ieškovė teigia, kad Komisija nesilaikė Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies, kai įmonę Biogaran nubaudėskirdama solidariai sumokėti 131,5 mln. eurų baudą, t. y. apie 18 % jos bendros apyvartos, už tai, kad tariamai „paskatino“ Niche sudaryti sutartį dėl taikaus susitarimo.

248    Remdamasi jurisprudencija Komisija teigia, kad maksimali baudos riba turi būti apskaičiuota atsižvelgiant į visų bendrovių, sudarančių vieną ekonominį subjektą, veikiantį kaip įmonė, kaip ji suprantama pagal SESV 101 straipsnį, apyvartą. Taigi Komisija nepadarė klaidos, atsižvelgdama į Servier grupės apyvartą.

249    Galiausiai Komisija teigia, kad Biogaran skirtai baudai negalima taikyti generinių vaistų bendrovėms skirtų baudų apskaičiavimo metodo. Iš tiesų Biogaran veikė palaikydama patento savininką ir prisidėjo prie mokėjimo generinių vaistų gamintojui, kad paskatintų jį neiti į patronuojančiosios bendrovės rinką, o tai nepalyginama su generinių vaistų gamintojų atliktu vaidmeniu.

2.      Bendrojo Teismo vertinimas

a)      Dėl bylos naujumo, neapibrėžtumo ir sudėtingumo

250    Jurisprudencijoje nustatyta, kad nusikalstamos veikos ir bausmės teisėtumo principas reikalauja, jog įstatyme būtų aiškiai apibrėžti pažeidimai ir už juos skirtos bausmės. Ši sąlyga įvykdoma, kai teisės subjektas iš atitinkamos nuostatos teksto ir prireikus teismų pateikto šios nuostatos išaiškinimo gali žinoti, dėl kokių veiksmų ar neveikimo kyla jo baudžiamoji atsakomybė (žr. 2015 m. spalio 22 d. Sprendimo AC-Treuhand / Komisija, C‑194/14 P, EU:C:2015:717, 40 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

251    Nusikalstamos veikos ir bausmės teisėtumo principas negali būti aiškinamas kaip draudžiantis laipsnišką baudžiamosios atsakomybės taisyklių aiškinimą, kurį teismas atlieka vienoje ar kitoje byloje pateikdamas išaiškinimą, jeigu tokio išaiškinimo rezultatą vykdant pažeidimą galima protingai numatyti, atsižvelgiant į tuo metu teismų praktikoje dėl aptariamos įstatymo nuostatos pateikiamą išaiškinimą (žr. 2015 m. spalio 22 d. Sprendimo AC-Treuhand / Komisija, C‑194/14 P, EU:C:2015:717, 41 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

252    Numatomumo sąvokos reikšmė daug priklauso nuo nagrinėjamos nuostatos teksto turinio, nuo ja reglamentuojamos srities ir nuo jos adresatų skaičiaus ir jų statuso. Galimybė numatyti teisės akto rezultatą neprieštarauja tam, kad atitinkamas asmuo gali būti priverstas pasinaudoti specialistų patarimais, siekdamas konkretaus atvejo aplinkybėmis tinkamai įvertinti pasekmes, kurių gali atsirasti dėl tam tikro akto. Tai visų pirma pasakytina apie profesinę veiklą vykdančius asmenis, kurie įpratę elgtis labai apdairiai, kai tą veiklą vykdo. Iš jų taip pat galima tikėtis, kad jie ypač rūpestingai vertina savo veiklos riziką (žr. 2015 m. spalio 22 d. Sprendimo AC-Treuhand / Komisija, C‑194/14 P, EU:C:2015:717, 42 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

253    Reikia pridurti, kad naudotis specialistų patarimais juo labiau reikia tais atvejais, kai, kaip ir šioje byloje, reikia parengti ir surašyti licencijos sutartį, kuri sudaroma sprendžiant ginčą taikiai.

254    Tokiomis aplinkybėmis, net jeigu tuo momentu, kai ginčijamame sprendime konstatuotas pažeidimas, Sąjungos teismai dar negalėjo priimti sprendimų konkrečiai dėl tokio tipo sutarčių dėl taikaus susitarimo ir dėl licencijos, kurias sudarė Servier, Niche ir Biogaran, pastaroji, jei reikia, pasitarusi su specialistais, turėjo numatyti, kad įmonės elgesys, prie kurio ji prisidėjo Biogaran sutartimi, gali būti pripažintas nesuderinamu su Sąjungos teisės konkurencijos taisyklėmis, be kita ko, atsižvelgdama į tai, kaip plačiai Teisingumo Teismo jurisprudencijoje aiškinamos sąvokos „sutartis“ ir „suderinti veiksmai“ (šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 22 d. Sprendimo AC-Treuhand / Komisija, C‑194/14 P, EU:C:2015:717, 43 punktą).

255    Konkrečiai kalbant, Biogaran galėjo įtarti, kad dėl to, jog jos patronuojančioji bendrovė įmonei Niche nustatė nepardavinėjimo ir neginčijimo išlygas, kurios savaime riboja konkurenciją, panaikinamas bet koks tokių išlygų įtraukimo į sutartį dėl taikaus susitarimo patentų srityje teisėtumas. Tokių išlygų įtraukimas iš tikrųjų nebegrindžiamas tuo, kad sutarčių šalys pripažįsta patento galiojimą, ir taip atskleidžia, kad patentas naudojamas neįprastai, nesant ryšio su jo konkrečiu dalyku (šios dienos Sprendimas Servier ir kt. / Komisija, T‑691/14). Beje, ieškovė taip pat galėjo įtarti, kad papildomos paskatos įmonei Niche suteikimas sudarant Biogaran sutartį gali sustiprinti jos patronuojančiosios bendrovės sudarytos sutarties ribojamąjį poveikį. Todėl ieškovė galėjo pagrįstai numatyti, kad jos veiksmams taikomas draudimas, nustatytas SESV 101 straipsnio 1 dalyje (šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 22 d. Sprendimo AC-Treuhand / Komisija, C‑194/14 P, EU:C:2015:717, 46 punktą ir 2016 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Lundbeck / Komisija, T‑472/13, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2016:449, 764 punktą).

256    Siekiant išsamumo reikia pažymėti, kad gerokai anksčiau, nei buvo sudarytos abi sutartys, jurisprudencijoje buvo nuspręsta dėl galimybės konkurencijos teisę taikyti srityse, kuriose susiduriama su intelektinės nuosavybės teisėmis (šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Xellia Pharmaceuticals ir Alpharma / Komisija, T‑471/13, nepaskelbtas Rink., dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2016:460, 314 ir 315 punktus).

257    Taigi dar 1974 m. Teisingumo Teismas nusprendė, kad nors SESV 101 straipsnis neturėjo įtakos valstybės narės teisės aktais dėl intelektinės nuosavybės suteiktų teisių egzistavimui, tų teisių egzistavimo sąlygoms vis dėlto galėjo būti taikomi tame straipsnyje nustatyti draudimai, o tai galėjo būti visais atvejais, kai naudojimasis tokia teise pasirodydavo esąs kartelio dalykas, priemonė ar pasekmė (1974 m. spalio 31 d. Sprendimo Centrafarm ir de Peijper, 15/74, EU:C:1974:114, 39 ir 40 punktai).

258    Vėliau, jau priėmus 1988 m. rugsėjo 27 d. Sprendimą Bayer ir Maschinenfabrik Hennecke (65/86, EU:C:1988:448), tapo aišku, kad taikūs ginčų sprendimai dėl patentų gali būti laikomi susitarimais, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnį.

259    Beje, reikia pažymėti, kad ginčijamomis sutartimis Niche, Servier ir Biogaran iš tikrųjų nusprendė sudaryti sutartis dėl išstūmimo iš rinkos (šios dienos Sprendimas Servier ir kt. / Komisija, T‑691/14). Tačiau, nors iš tikrųjų tik vėliau už ginčijamų sutarčių sudarymą priimtame sprendime Teisingumo Teismas nusprendė, kad sutartys dėl išstūmimo iš rinkos, pagal kurias liekantieji išmoka kompensacijas pasitraukiantiesiems, yra konkurencijos ribojimas dėl tikslo, jis vis dėlto pažymėjo, kad tokiomis sutartimis „aiškiai“ pažeidžiama Sutarties nuostatoms, susijusioms su konkurencija, būdinga idėja, kad visi ūkio subjektai turi savarankiškai apibrėžti rinkoje vykdomą politiką (2008 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Beef Industry Development Society ir Barry Brothers, C‑209/07, EU:C:2008:643, 8 ir 32–34 punktai). Taigi sudarydama tokią sutartį, kokia yra Biogaran sutartis, ieškovė negalėjo nežinoti, kad jos elgesys antikonkurencinis.

260    Tiesa, nors dėl to, kad Niche ir Servier sutartis sudaryta taikaus susitarimo dėl patento forma, o Biogaran sutartis pateikiama kaip licencijos ir tiekimo sutartis, nepriklausomas stebėtojas, kaip antai Komisija, galėjo iš karto nepastebėti, kad tomis sutartimis padarytas pažeidimas, to negalima pasakyti apie sutarčių šalis.

261    Atsižvelgus į vis tai, kas išdėstyta, reikia daryti išvadą, kad nors Biogaran neveikė konkurencijos ribojimo paveiktoje perindoprilio rinkoje, ji galėjo pagrįstai numatyti, jog SESV 101 straipsnyje nustatytas draudimas jai yra taikytinas.

262    Šios išvados negalima paneigti kitais ieškovės pateiktais argumentais.

263    Pirma, nors ieškovė remiasi pateikta teisine nuomone, kurios paprašė F. Jacobs, ji nepateikia pakankamai duomenų, kad ja remiantis būtų galima daryti išvadą, jog buvo kilę tikrų abejonių, ar Biogaran sutartimiir sutartimi dėl taikaus Servier ir Niche susitarimo buvo daromas Sąjungos konkurencijos teisės taisyklių pažeidimas. Iš tiesų, nors F. Jacobs nuomonėje pripažįstama, kad Komisijos analizė yra nauja ir kad tokios „analizės sistemos“ iš tikrųjų Sąjungos teismai niekada nėra taikę, joje teigiama, kad Komisijos doktrina iš principo yra pagrįsta.

264    Beje, šioje teisinėje nuomonėje neginčijama tai, kad SESV 101 straipsnyje pažodžiui pasakyta, jog nagrinėjami veiksmai, t. y. konkurento išstūmimas, yra nesuderinami su konkurencijos teise. Beje, ginčijamo sprendimo 597 konstatuojamojoje dalyje Komisija teisingai pažymėjo, kad ginčijamų sutarčių suderinamumo su konkurencijos teise klausimas įmonei Servier sukėlė neaiškumų.

265    Antra, argumentui dėl egzistuojančios Komisijos praktikos neskirti baudų arba skirti tik simbolines baudas, kai ji nagrinėja sudėtingus teisės klausimus, kurie niekada nebuvo sprendžiami Sąjungos teismuose, negalima pritarti. Iš tiesų, nepaisant tam tikrų šioje byloje iškeltų klausimų naujumo, Biogaran negalėjo šiuo atveju nežinoti, jog Servier strateginis planasyra antikonkurencinis (šio sprendimo 229–234 punktai) ir jog dėl to, kad ji 100 % priklausė Servier, jos, kaip patronuojamosios bendrovės, veiksmai galėjo būti inkriminuoti įmonei, kurią sudaro Servier ir jos patronuojamoji bendrovė. Tripliko 80 punkte Komisija taip pat teisingai pažymi, kad sprendimo ilgumas ir administracinės procedūros trukmė iš tikrųjų atskleidžia faktinių aplinkybių sudėtingumą, tačiau tai nelaikoma pažeidimo neapibrėžtumo įrodymu.

266    Bet kuriuo atveju, remiantis jurisprudencija, Komisija turi diskreciją nustatyti baudų dydį, kad įmonių veiksmus nukreiptų konkurencijos taisyklių laikymosi linkme. Tai, kad Komisija praeityje taikė tam tikro dydžio baudas už tam tikrus pažeidimus, t. y. simbolines naudas už naujus pažeidimus, negali atimti iš jos galimybės padidinti tokias baudas laikantis Reglamente Nr. 1/2003 nustatytų ribų, jei tai būtina Sąjungos konkurencijos politikos įgyvendinimui užtikrinti. Veiksmingam Sąjungos konkurencijos taisyklių taikymui reikia, kad Komisija bet kuriuo metu galėtų pritaikyti baudų dydį prie šios politikos poreikių (žr. 2016 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Lundbeck / Komisija, T‑472/13, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2016:449, 773 punktą).

267    Trečia, ieškovė negali remtis aplinkybe, kad jos teisiniai konsultantai jos elgesį, kuriuo grindžiamas pažeidimo konstatavimas, kvalifikavo teisiškai klaidingai. Iš tiesų kaltinamos įmonės konsultanto padaryta klaida negali būti priežastis atleisti ją nuo baudos, nes ta įmonė negalėjo nežinoti, kad jos elgesys prieštarauja konkurencijai (šiuo klausimu žr. 2013 m. birželio 18 d. Sprendimo Schenker & Co. ir kt., C‑681/11, EU:C:2013:404, 37 punktą).

268    Ketvirta, priešingai, nei teigia ieškovė, Biogaran sutarties nuostatas tą sutartį pasirašę asmenys galėjo suprasti tik kaip papildomą konkurencijos ribojimą. Iš tikrųjų, net jeigu ieškovė teigia, kad sutarties išlygos „niekuo dėtos“, ji galėjo suprasti, jog sutartis, atsižvelgiant į tai, kad joje buvo neįprastų nuostatų, palyginti su kitomis licencijos sutartimis, ir į tai, kad joje nebuvo numatyta realaus atlygio už mokėjimą, neturėjo jokio kito tikslo, tik paskatinti potencialų Servier konkurentą neiti į perindoprilio rinką, ir dėl tos priežasties buvo konkurencijos teisės pažeidimas.

269    Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šį kaltinimą reikia atmesti.

b)      Dėl baudos neproporcingumo

270    Reikia pažymėti, kad Biogaran pateikta jai solidariai su patronuojančiąja bendrove skirtos baudos, kuri, jos manymu, yra neproporcinga, dydžio kritika grindžiama teiginiais, jog Biogaran buvo inkriminuotas patronuojančiosios bendrovės padarytas pažeidimas ir kad už tai ji buvo nubausta kaip nuo Servier nepriklausantis juridinis asmuo, nors jos veiksmai nebuvo tokie sunkūs kaip patronuojančiosios bendrovės, o jos dalyvavimas darant pažeidimą buvo ne toks svarbus kaip patronuojančiosios bendrovės.

271    Vis dėlto šie teiginiai, kaip buvo minėta atsakant į ieškinio pirmąjį pagrindą, yra klaidingi.

272    Iš tiesų, kaip teisingai teigia Komisija, Biogaran veikė ne kaip nuo Servier grupės nepriklausomas atskiras subjektas, o kaip šios grupės sudedamoji dalis ir kontroliuojama patronuojančiosios bendrovės. Nors Komisija konstatavo, jog Biogaran tiesiogiai dalyvavo darant pažeidimą, ir nurodė, kad Biogaran sutartis turėjo lemiamą reikšmę pasireikšti sutarties dėl Servier ir Niche taikaus susitarimo ribojamajam poveikiui, ji vis dėlto nepripažino Biogaran kalta dėl pažeidimo kaip savarankiško juridinio asmens, nepriklausančio Servier grupei. Ginčijama bauda iš tiesų skirta įmonei, kaip ji suprantama pagal SESV 101 straipsnį, kurią sudaro patronuojamoji ir patronuojančioji bendrovės, solidariai atsakingos už pažeidimą ir už jį skirtos baudos sumokėjimą, taigi ja nesiekiama skirti sankcijos už antikonkurencinius veiksmus, kurie gali būti inkriminuoti kiekvienai iš šių dviejų bendrovių kaip skirtingiems juridiniams asmenims.

273    Patronuojančiajai ir patronuojamajai bendrovėms skirtos baudos mokėjimas solidariai, kuriuo grindžiama ginčijamo sprendimo, kurio 7 straipsnio 1 dalies b punkte Servier ir Biogaran pripažintos solidariai atsakingomis už 131 532 600 eurų sumokėjimą, rezoliucinė dalis, neturi būti aiškinamas taip, kad Biogaran priskirta atsakomybė už patronuojančiosios bendrovės padarytą pažeidimą.

274    Iš tiesų reikia priminti, kad baudos mokėjimas solidariai yra tik įmonės sąvokos teisinio galiojimo išraiška, reiškianti subjektą, kurį Komisija gali nubausti už Sąjungos konkurencijos teisės normų pažeidimą (2014 m. balandžio 10 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Siemens Österreich ir kt., C‑231/11 P–C‑233/11 P, EU:C:2014:256, 57 punktas ir 2014 m. balandžio 10 d. Sprendimo Areva ir kt. / Komisija, C‑247/11 P–C‑253/11 P, EU:C:2014:257, 122–124 punktai). Taigi bendrovės gali būti nubaustos solidariai sumokėti baudą, jeigu gali būti laikomos asmeniškai atsakingomis už vienos įmonės, kurią jos sudaro, dalyvavimą darant pažeidimą (2014 m. balandžio 10 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Siemens Österreich ir kt., C‑231/11 P–C‑233/11 P, EU:C:2014:256, 49 punktas).

275    Be to, nesvarbu, ar bendrovių atsakomybė už dalyvavimą darant pažeidimą yra vienoda, ar skirtinga, nes pažeidimo darymo laikotarpiu jos sudarė vieną įmonę (2011 m. kovo 3 d. Areva ir kt. / Komisija, T‑117/07–T‑121/07, EU:T:2011:69, 206 punktas). Be to, Komisijos galia skirti sankcijas negali būti išplėsta tiek, kad ji nustatytų kokią solidariai skirtos baudos dalį turi sumokėti bendraskoliai, atsižvelgiant į jų vidaus santykius (2014 m. balandžio 10 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Siemens Österreich ir kt., C‑231/11 P–C‑233/11 P, EU:C:2014:256, 58 punktas ir 2014 m. balandžio 10 d. Sprendimo Areva ir kt. / Komisija, C‑247/11 P–C‑253/11 P, EU:C:2014:257, 151 punktas). Beje, per teismo posėdį atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą Biogaran nurodė, kad patronuojančioji bendrovė sumokėjo visą ginčijamo sprendimo 7 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą baudą.

276    Skirdama baudą vienam ekonominiam vienetui, kurį sudaro patronuojančioji bendrovė ir 100 % jos valdoma patronuojamoji bendrovė, ir atsižvelgdama į Servier grupės pardavimų vertę Komisija laikėsi Sąjungos teismo suformuotos jurisprudencijos ir nepadarė jokios teisės klaidos (šiuo klausimu žr. 2015 m. kovo 19 d. Sprendimo Dole Food ir Dole Fresh Fruit Europe / Komisija, C‑286/13 P, EU:C:2015:184, 145–148 punktus ir nurodytą jurisprudenciją ir 2014 m. sausio 23 d. Sprendimo Evonik Degussa ir AlzChem / Komisija, T‑391/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:22, 129–135 punktus).

277    Dėl tų pačių priežasčių ieškovė taip pat negali teigti, kad bauda jai buvo skirta pažeidžiant vienodo požiūrio principą.

278    Iš tiesų, kadangi nei Biogaran, nei Servier nebuvo nubaustos už jų, kaip atskirų juridinių asmenų, veiksmus, pateiktas Servier ir Biogaran padėties palyginimas neturi reikšmės.

279    Taip pat dėl to, kad Biogaran buvo nubausta solidariai sumokėti baudą tik kaip vieno ekonominio vieneto, kurį ji sudaro su Servier, sudedamoji dalis, jos padėtis negali būti lyginama su generinių vaistų bendrovių, kurioms skirtas ginčijamas sprendimas, padėtimi. Nors Servier grupei skirta bauda grindžiama šios grupės pardavimų verte, toms bendrovėms skirtos baudos negalėjo būti apskaičiuotos remiantis tuo pačiu pagrindu, nes šios bendrovės neveikė rinkoje tuo metu, kad buvo vykdomi joms inkriminuojami veiksmai (šios dienos Sprendimas Servier ir kt. / Komisija, T‑691/14).

280    Per teismo posėdį Biogaran pareikštam kaltinimui, kad Niche nebuvo nubausta už sutartį Biogaran, nes Komisija neatsižvelgė į 2,5 mln. GBP mokėjimą apskaičiuodama Niche skirtą baudą, taip pat negalima pritarti. Iš tikrųjų šis kaltinimas pareikštas, kiek tai susiję su vienodo požiūrio principu, tik per teismo posėdį, todėl yra nepriimtinas, nes nėra jokių jo pateikimo šioje proceso stadijoje pagrindų. Be to, kaip ką tik minėta, Biogaran, kuri yra Servier patronuojamoji bendrovė, padėtis nėra panaši, palyginti su generinių vaistų bendrovių, kurios, kaip Niche, sudarė sutartį su Servier, padėtimi. Galiausiai aplinkybė, net jei būtų įrodyta, kad Komisija neskyrė sankcijos bendrovei Niche, neatleidžia Biogaran nuo prisiimtos atsakomybės už įmonės, kurios narė ji yra, padarytą pažeidimą.

281    Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šį kaltinimą reikia atmesti.

c)      Dėl maksimalios 10 % baudos ribos

282    Ieškovė teigia, kad Komisija pažeidė Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalį, jai skirdama baudą, kurios dydis viršija 10 % jos metinės apyvartos, ir remdamasi patronuojančiosios bendrovės Servier pardavimų verte (t. y. 476 mln. eurų), nors ji pati visai nevykdė pardavimų.

283    Šiuo klausimu reikia priminti, kad Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje numatyta riba turi būti skaičiuojama remiantis bendra visų bendrovių, sudarančių vieną ekonominį subjektą, veikiantį kaip įmonė, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnį, apyvartą (žr. 2013 m. gegužės 8 d. Sprendimo Eni / Komisija, C‑508/11 P, EU:C:2013:289, 109 punktą ir nurodytą jurisprudenciją ir 2013 m. liepos 11 d. Sprendimo Team Relocations ir kt. / Komisija, C‑444/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:464, 172 ir 173 punktus ir nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. 2013 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Groupe Gascogne / Komisija, C‑58/12 P, EU:C:2013:770, 56 punktą).

284    Iš tiesų sankcijos proporcingumas turi būti, be kita ko, vertinamas atsižvelgiant į tikslą atgrasyti, kurio siekiama ją skiriant, o atsižvelgti į bendrą apyvartą būtina tam, kad būtų galima atlikti tokį vertinimą, kad būtų atsižvelgta į nagrinėjamos įmonės finansinį pajėgumą (šiuo klausimu žr. 2016 m. sausio 20 d. Sprendimo Toshiba Corporation / Komisija, C‑373/14 P, EU:C:2016:26, 83 ir 84 punktus).

285    Šioje byloje, remiantis išdėstytais argumentais, galima teigti, kad aptariamą įmonę sudarė ieškovė ir jos patronuojančioji bendrovė Servier, o šios dvi bendrovės sudarė vieną ir tą patį ekonominį vienetą (žr. šio sprendimo 206–234 punktus). Todėl remdamasi šio sprendimo 283 punkte primenamais principais Komisija rėmėsi bendra Servier grupės patronuojančiosios bendrovės apyvarta laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., kiek tai susiję su minėtos 10 % nuo apyvartos ribos taikymu (ginčijamo sprendimo 3144 konstatuojamoji dalis).

286    Kadangi ši apyvarta yra kiek daugiau nei 4 mlrd. eurų, Bendrasis Teismas mano, kad solidariai su patronuojančiąja bendrove ieškovei skirta 131 532 600 eurų bauda akivaizdžiai neviršija šios ribos.

287    Taigi šis kaltinimas ir visas šis pagrindas turi būti atmesti.

288    Remiantis visais išdėstytais argumentais darytina išvada, kad reikia atmesti visą ieškinį, įskaitant, atsižvelgiant į visas šios bylos aplinkybes, reikalavimus, kad Bendrasis Teismas, naudodamasis jam suteikta neribota jurisdikcija, panaikintų baudą ar sumažintų jos dydį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

289    Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal Komisijos pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš Biogaran bylinėjimosi išlaidas.

Gervasoni Madise da Silva Passos

Paskelbtas 2018 m. gruodžio 12 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys

I. Ginčo aplinkybės

A. Dėl perindoprilio

1. Patentas dėl molekulės

2. Antriniai patentai

3. Antros kartos perindoprilis

B. Dėl ieškovės

C. Dėl Niche veiklos, susijusios su perindopriliu

D. Dėl su perindopriliu susijusių ginčų

1. Ginčai EPT

2. Ginčai nacionaliniuose teismuose

E. Dėl taikių susitarimų

1. Dėl „Niche“, „Unichem“, „Matrix“ ir „Servier“ sudarytų sutarčių

2. Dėl „Niche“ ir „Biogaran“ sudarytos sutarties

F. Dėl sektorinio tyrimo

G. Dėl administracinės procedūros ir ginčijamo sprendimo

II. Procesas ir šalių reikalavimai

III. Dėl priimtinumo

A. Dėl trečiojo reikalavimo, kuriame ieškovė prašo leisti jai pasinaudoti visišku ar daliniu ginčijamo sprendimo panaikinimu išnagrinėjus Servier pareikštą ieškinį

B. Dėl tam tikrų atsiliepimo į ieškinį priedų priimtinumo ir tame atsiliepime pateiktų įrodymų

1. Šalių argumentai

2. Bendrojo Teismo vertinimas

IV. Dėl esmės

A. Dėl pagrindo, susijusio su faktinių aplinkybių iškraipymu, nes ginčijamame sprendime klaidingai teigiama, kad Biogaran sutartis buvo panaudota kaip papildoma paskata motyvuoti Niche sudaryti taikų susitarimą su Servier

1. Šalių argumentai

a) Dėl vertinimo klaidos analizuojant „Biogaran“ sutarties ir sutarties dėl taikaus susitarimo ryšį

1) Dėl derybų dėl sutarčių chronologijos

2) Dėl sutarties dėl taikaus susitarimo ir „Biogaran“ sutarties teisinio ryšio

3) Dėl ketinimo paskatinti „Niche“

b) Dėl atsižvelgimo į ieškovės komercinį suinteresuotumą sudaryti „Biogaran“ sutartį

1) Dėl produkto A

2) Dėl produkto B

3) Dėl produkto C

2. Bendrojo Teismo vertinimas

a) Pirminės pastabos

b) Dėl paskatos pagal „Biogaran“ sutartį egzistavimo

B. Dėl pagrindo, susijusio su padarytomis teisės klaidomis dėl to, kad ginčijamame sprendime neįrodytas Biogaran dalyvavimas darant kokį nors konkurencijos teisės pažeidimą

1. Šalių argumentai

a) Dėl „Biogaran“ sutarties laikymo pažeidimu

b) Dėl atsakomybės už patronuojančiosios bendrovės veiksmų inkriminavimą patronuojamajai bendrovei

c) Dėl klausimo, ar „Biogaran“ žinojo apie neteisėtą „Servier“ elgesį

2. Bendrojo Teismo vertinimas

C. Dėl pagrindo, kad Komisija padarė teisės klaidą, kai skyrė baudą Biogaran

1. Šalių argumentai

a) Dėl bylos naujumo, neapibrėžtumo ir sudėtingumo

b) Dėl baudos neproporcingumo

c) Dėl maksimalios 10 % baudos ribos

2. Bendrojo Teismo vertinimas

a) Dėl bylos naujumo, neapibrėžtumo ir sudėtingumo

b) Dėl baudos neproporcingumo

c) Dėl maksimalios 10 % baudos ribos

Dėl bylinėjimosi išlaidų

*      Proceso kalba: prancūzų.