EUROPOS SĄJUNGOS
TARNAUTOJŲTEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. vasario 26 d.
Byla F‑124/10
Vassilliki Labiri
prieš
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą (EESRK)
„Viešoji tarnyba – Pareiga padėti – Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnis – Psichologinis priekabiavimas – Administracinis tyrimas“
Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, kuris EAEB sutarčiai taikomas pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo V. Labiri prašo panaikinti 2010 m. sausio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) generalinio sekretoriaus sprendimą nepateikti jokių kaltinimų EESRK skyriaus vadovui ir nutraukti administracinio tyrimo procedūrą, kurią V. Labiri pateikus skundą dėl psichologinio priekabiavimo kartu pradėjo EESRK ir Europos Sąjungos regionų komitetas.
Sprendimas: Panaikinti 2010 m. sausio 18 d. sprendimą. EESRK padengia savo ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnų ieškiniai – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Sprendimas nutraukti administracinio tyrimo procedūrą, kurią pateikus skundą dėl psichologinio priekabiavimo kartu pradėjo dvi skirtingos Europos Sąjungos įstaigos – Sprendimas, kurį priėmė ieškovo atžvilgiu kompetencijos neturinti paskyrimų tarnyba – Įtraukimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai; IX priedas)
2. Pareigūnų ieškinys – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Pareigūno, kuris yra tariama psichologinio priekabiavimo auka, ieškinys dėl sprendimo netenkinti pagalbos prašymo – Suinteresuotumo pareikšti ieškinį išlikimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)
3. Pareigūnai – Psichologinis priekabiavimas – Sąvoka – Elgesys, kuriuo siekiama diskredituoti asmenį arba pabloginti jo darbo sąlygas – Reikalavimas, kad elgesys kartotųsi – Reikalavimas, kad elgesys būtų tyčinis – Apimtis – Reikalavimo, kad priekabiautojas turėtų piktavališką ketinimą, nebuvimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalis)
1. Ieškinio dėl panaikinimo objektas gali būti tik tokie aktai ar sprendimai, kurie sukelia privalomų teisinių pasekmių ir tiesiogiai ir iškart daro poveikį ieškovo interesams, nes smarkiai pakeičia jo teisinę padėtį. Kiek tai susiję su administracine tyrimo procedūra, kurią pateikus skundą dėl psichologinio priekabiavimo kartu pradėjo dvi skirtingos Europos Sąjungos įstaigos, institucijos, kurioje dirba tariamas priekabiautojas, paskyrimų tarnybos, kuri neturi kompetencijos ieškovo asmenybės atžvilgiu, visų pirma priekabiavimo atvejais, sprendimas nutraukti šią procedūrą yra ieškovo nenaudai priimtas aktas.
Iš Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 3 straipsnio matyti, kad kompetenciją pradėti galimas drausmines procedūras turi atitinkamo pareigūno, t. y. to, apie kurį kalbama tyrimo ataskaitoje, o ne ieškovo paskyrimų tarnyba.
Be to, dviejų skirtingų Sąjungos įstaigų paskyrimo tarnybos gali kartu pradėti ir vykdyti administracinį tyrimą, numatytą Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priede. Jei šios dvi tarnybos nepriima bendro galutinio sprendimo, bet kiekviena savarankiškai priima atskirą sprendimą, abiejose institucijose dirbantis pareigūnas, kuris tariamai yra psichologinio priekabiavimo auka, turi pateikti savo skundą ir prireikus pareikšti ieškinį Tarnautojų teisme paskyrimų tarnybai, kuri pirmoji jam perdavė jo nenaudai priimtą aktą.
(žr. 42 ir 51–53 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1987 m. sausio 21 d. Sprendimo Stroghili prieš Audito Rūmus, 204/85, 6 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Aimi ir kt. prieš Komisiją, F‑47/06, 58 punktas; 2007 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Pimlott prieš Europolą, F‑52/06, 48 punktas.
2. Fizinio ar juridinio asmens pareikštas ieškinys dėl panaikinimo priimtinas tik tuo atveju, kai ieškovas suinteresuotas ginčijamo akto panaikinimu. Toks suinteresuotumas reiškia, kad dėl paties šio teisės akto panaikinimo gali atsirasti teisinių pasekmių arba, kitais žodžiais tariant, patenkinus ieškinį jį pareiškusi šalis gali gauti naudos.
Kai svarstomas toks svarbus klausimas kaip psichologinis priekabiavimas reikia pripažinti, kad pareigūnas ar tarnautojas, kuris teigia esantis tokio priekabiavimo auka ir kuris apskundžia teismui institucijos sprendimą atsisakyti iš esmės išnagrinėti pagalbos prašymą, o tokio nagrinėjimo reikia, kad būtų nuspręsta pradėti tyrimą ar imtis kitų tinkamų priemonių, iš esmės išlaiko teisėtą suinteresuotumą, kurio reikia pagal teismo praktiką, kad ieškinys būtų priimtinas. Tas pats pasakytina tuo atveju, kai pareigūno, kuris skundžiasi priekabiavimu, netenkina ginčijamas sprendimas.
(žr. 56 ir 57 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1986 m. birželio 24 d. Sprendimo AKZO Chemie ir AZKO Chemie Jungtinė Karalystė prieš Komisiją, 53/85, 21 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1995 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Antillean Rice Mills ir kt. prieš Komisiją, T‑480/93 ir T‑483/93, 59 ir 60 punktai ir nurodyta teismo praktika; 2001 m. birželio 20 d. Sprendimo Euroalliages prieš Komisiją, T‑188/99, 26 punktas; 2004 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo MCI prieš Komisiją, T‑310/00, 44 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo van Heuckelom prieš Europolą, F‑43/09, 31 punktas; 2011 m. vasario 8 d. Sprendimo Skareby prieš Komisiją, F‑95/09, 25 punktas; 2012 m. gegužės 16 d. Sprendimo Skareby prieš Komisiją, F‑42/10, 31 punktas.
3. Remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalimi, tariamo priekabiautojo piktavališkas ketinimas nėra būtinas elementas, kad būtų konstatuotas psichologinis priekabiavimas. Toje nuostatoje psichologinis priekabiavimas apibrėžiamas kaip „netinkamas elgesys“, kuriam įrodyti reikalaujama, kad būtų įvykdytos dvi kumuliacinės sąlygos. Pirmoji sąlyga susijusi su fiziniu elgesiu, šnekamąja ar rašytine kalba, gestais; šie veiksmai „trunka tam tikrą laikotarpį, kartojasi ar yra sistemingi“ ir „tyčiniai“. Pagal antrąją sąlygą, kuri nuo pirmosios atskirta jungtuku „ir“, reikalaujama kad šiuo fiziniu elgesiu, šnekamąja ar rašytine kalba būtų „pakenkta asmenybei, asmens orumui ar fizinei arba psichinei sveikatai“.
Remiantis tuo, kad būdvardis „tyčiniai“ susijęs su pirmąja, o ne su antrąja sąlyga, galima padaryti dvi išvadas. Pirma, Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalyje nurodytas fizinis elgesys, šnekamoji ar rašytinė kalba, gestai ar kiti veiksmai turi būti sąmoningi, todėl ši nuostata netaikoma netyčiniams veiksmams. Antra, nereikalaujama, kad fiziniu elgesiu, šnekamąja ar rašytine kalba, gestais ar kitais veiksmais būtų siekiama pakenkti asmenybei, orumui ar fizinei arba psichinei sveikatai. Kitaip tariant, gali būti psichologinis priekabiavimas, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalį, ir psichologiniam priekabiautojui savo veiksmais nesiekiant diskredituoti aukos arba sąmoningai pabloginti jos darbo sąlygų. Pakanka, kad šie veiksmai, atsižvelgiant į tai, jog jų buvo imtasi sąmoningai, objektyviai sukeltų tokių pasekmių. Šiuo atžvilgiu priekabiavimas konstatuojamas, jei jis yra pakankamai objektyviai tikras, kad įprasto jautrumo, nešališkas ir nuovokus stebėtojas tokiomis pačiomis aplinkybėmis jį laikytų peržengiančiu normalaus elgesio ribas ir kritikuotinu.
Priešingai aiškinama Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalis netektų veiksmingumo, nes būtų sunku įrodyti piktavališką psichologinio priekabiautojo ketinimą. Nors yra atvejų, kai toks ketinimas savaime matyti iš priekabiautojo veiksmų, reikia pažymėti, kad tokie atvejai reti ir kad daugeliu atvejų tariamas priekabiautojas vengia bet kokių veiksmų, kurie leistų manyti, jog jis ketina diskredituoti savo auką arba pabloginti jos darbo sąlygas.
(žr. 65–68 punktus)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Q prieš Komisiją, F‑52/05, 133–136 punktai; minėto Sprendimo Skareby prieš Komisiją 65 punktas.