Byla T‑155/06
Tomra Systems ASA ir kt.
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – Panaudotos gėrimų taros surinkimo automatų rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 82 straipsnio ir EEE susitarimo 54 straipsnio pažeidimas – Konkurentų išstūmimo iš rinkos strategijos dalimi esančios išimtinės sutartys, įpareigojimus dėl kiekio nustatančios sutartys ir lojalumo nuolaidos – Bauda – Proporcingumas“
Sprendimo santrauka
1. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Įmonės, dalyvavusios darant pažeidimą, vidaus dokumentų naudojimas kaip įrodymų – Priimtinumas
(EB 81 ir EB 82 straipsniai)
2. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Išimtinio tiekimo sutartys – Sutartis tarp įmonės ir centrinio biuro
(EB 82 straipsnis)
3. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Sąvoka – Objektyvi sąvoka, apimanti veiksmus, kurie gali turėti įtakos rinkos struktūrai ir kurie gali trukdyti išlaikyti rinkoje esančios konkurencijos lygį arba neleisti jai vystytis – Dominuojančią padėtį užimančios įmonės pareigos – Konkurencija vien pagal privalumus
(EB 82 straipsnis)
4. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Išimtinio tiekimo sutartys – Nuolaidos už lojalumą
(EB 82 straipsnis)
5. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Nuolaidos, turinčios rinkos uždarymo poveikį – Nuolaidos už lojalumą – Piktnaudžiavimo kvalifikavimas
(EB 82 straipsnis)
6. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Nuolaidos už kiekį – Leistinumas – Sąlygos – Nuolaidų sistemos nesąžiningumas – Vertinimo kriterijai
(EB 82 straipsnis)
7. Konkurencija – Administracinė procedūra – Pažeidimą konstatuojantis sprendimas – Pareiga motyvuoti – Apimtis
(EB 82 ir EB 253 straipsniai)
8. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Sąvoka – Didelės dalies rinkos susiejimas su dominuojančia įmone
(EB 82 straipsnis)
9. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Atgaline data taikomos nuolaidos – Neteisėtumas – Vertinimo kriterijai
(EB 82 straipsnis)
10. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Sąvoka – Veiksmai, kurių poveikis ar tikslas yra trukdyti palaikyti konkurenciją arba trukdyti jai vystytis
(EB 82 straipsnis)
11. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Išimtinio tiekimo sutartys – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi nustatant individualius įsipareigojimus dėl kiekio
(EB 82 straipsnis)
12. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Vertinimo kriterijai – Bendro baudų lygio padidinimas – Leistinumas – Sąlygos
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)
13. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Atsižvelgimas į bendrą arba susijusią atitinkamos įmonės apyvartą – Ribos
(Tarybos reglamentų Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis ir Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)
1. Įmonės vidaus dokumentai gali būti šios įmonės padaryto konkurencijos normų pažeidimo įrodymas. Tokie dokumentai iš tikrųjų gali parodyti, ar buvo ketinama panaikinti konkurenciją, ar, atvirkščiai, pateikti nagrinėtų veiksmų kitokį paaiškinimą. Jie gali, pavyzdžiui, leisti Komisijai įvertinti šią praktiką atsižvelgiant į situaciją ir pagrįsti savo vertinimą ta pačia praktika.
Panaudodama šiuos dokumentus savo sprendimui pagrįsti, Komisija, neslėpdama dokumentų, kurie paaiškina įvairius klausimus, gali pirmiausia nurodyti įmonės antikonkurencinį elgesį, o ne jos teisėtus veiksmus, minimus tam tikruose vidaus dokumentuose, nes būtent neteisėtą elgesį jai reikia įrodyti.
(žr. 35–36 punktus)
2. Norint pripažinti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi pagal EB 82 straipsnį, nebūtina, kad dominuojančią padėtį užimančios įmonės veiksmai saistytų pirkėjus oficialia išimtinumo prievole. Pakanka to, kad šiais veiksmais klientai būtų skatinami neieškoti konkuruojančių tiekėjų ir pirkti visas arba beveik visas jų poreikiams tenkinti reikalingas prekes tik iš tos įmonės, ir nereikia nagrinėti ginčijamų sutarčių išimtinumo pagal taikytiną nacionalinę teisę.
Dėl sutarčių tarp įmonės ir centrinių biurų, privalomų jas pasirašiusioms šalims, klausimas, ar jos daro įtaką savo grupės nariams pirkėjams, nepriklauso nuo oficialaus tyrimo. Iš tikrųjų, kai sutartos sąlygos priklauso nuo centrinio biuro bendrai nupirkto atitinkamo kiekio, sudarius tokio tipo sutartis grupės nariai neišvengiamai yra skatinami pirkti, kad būtų pasiektas nustatytas tikslas.
(žr. 59, 61–62 punktus)
3. Piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi sąvoka yra objektyvi, apimanti dominuojančią padėtį užimančios įmonės veiksmus, galinčius turėti įtakos rinkos, kurioje kaip tik dėl nagrinėjamos įmonės buvimo konkurencija jau yra susilpnėjusi, struktūrai ir trukdyti išlaikyti rinkoje dar esančios konkurencijos lygį arba neleisti jai vystytis, pasitelkiant priemones, kurios skiriasi nuo įprastos prekių ar paslaugų konkurencijos, remiantis ūkio subjektų priemonių pasiūla. Iš to matyti, kad EB 82 straipsniu draudžiama dominuojančiai įmonei išstumti konkurentus ir taip sustiprinti savo padėtį, pasitelkiant priemones, kurios skiriasi nuo įprastos konkurencijos priemonių. Šioje nuostatoje nurodytas draudimas taip pat pateisinamas siekiu nedaryti žalos vartotojams.
Nors iš esmės atitinkamos įmonės negalima kaltinti dėl jos užimamos dominuojančios padėties, tokia įmonė, neatsižvelgiant į minėtos padėties atsiradimo priežastis, turi ypatingą pareigą savo veiksmais nedaryti neigiamo poveikio veiksmingai ir neiškreiptai konkurencijai bendrojoje rinkoje. Be to, nors užimama dominuojanti padėtis neatima iš tokią padėtį užimančios įmonės teisės ginti savo pačios komercinius interesus, kai jiems kyla pavojus, ir nors ši įmonė turi teisę imtis pagrįstų veiksmų, kuriuos ji laiko tinkamais apsaugoti šiuos interesus, tokie veiksmai yra nepriimtini, jeigu jais iš tikrųjų siekiama sustiprinti turimą dominuojančią padėtį ir ja piktnaudžiauti.
(žr. 38, 206–207 punktus)
4. Tai, kad rinkoje dominuojančioje padėtyje esanti įmonė nustato pirkėjams pareigą arba reikalauja pasižadėti visiškai arba didele dalimi tenkinti savo poreikius išskirtinai įsigyjant produkciją iš minėtos įmonės – nors ji tai daro pirkėjų prašymu – yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, kaip tai suprantama pagal EB 82 straipsnį, nepaisant to, ar atitinkama pareiga yra nustatyta be kitų sąlygų, ar už ją suteikiama nuolaida. Tas pat galioja, jei tokia įmonė, nesaistydama pirkėjų formalia pareiga dėl išimtinumo, pagal su tais pirkėjais sudarytų susitarimų sąlygas arba vienašališkai taiko nuolaidų už lojalumą sistemą, t. y. taiko nuolaidas su sąlyga, kad pirkėjas visas arba didelę dalį jiems reikalingos produkcijos įsigis tik iš dominuojančią padėtį užimančios įmonės.
Iš tikrųjų tokie išimtinio tiekimo įsipareigojimai, suteikiant ar nesuteikiant nuolaidas arba nuolaidas už lojalumą, siekiant skatinti pirkėją apsirūpinti tik iš dominuojančią padėtį užimančios įmonės, nesuderinami su neiškraipytos konkurencijos bendrojoje rinkoje tikslu todėl, kad šie įpareigojimai negrindžiami ekonomine paslauga, kuri pateisina šią naštą ar privalumą, o jais iš pirkėjo siekiama atimti ar apriboti su tiekimo šaltiniais susijusią galimybę pasirinkti ir trukdyti kitiems gamintojams patekti į rinką.
(žr. 208–209, 295–296 punktus)
5. Nuolaidos už lojalumą, skiriamos kaip atlygis už kliento įsipareigojimą įsigyti produkciją vien ar beveik vien iš dominuojančioje padėtyje esančios įmonės, prieštarauja EB 82 straipsniui, nes turi patekimą į rinką ribojantį poveikį. Iš tikrųjų tokia nuolaida suteikiant finansinę naudą siekiama klientams sukliudyti įsigyti produkciją iš konkuruojančių gamintojų.
(žr. 210–211 punktus)
6. Dominuojančią padėtį užimančios įmonės taikoma nuolaidų už kiekį sistema, susijusi išimtinai su pirkimų apimtimi iš jos, paprastai laikoma neturinčia EB 82 straipsnyje uždrausto patekimo į rinką ribojamojo poveikio. Jei minėtos įmonės didesnis tiekiamas kiekis pasireiškia mažesnėmis tiekėjo sąnaudomis, tai šis iš tikrųjų turi teisę savo klientui suteikti nuolaidą nustatydamas palankesnį tarifą. Taigi nuolaidos už kiekį turi atspindėti dominuojančią padėtį užimančios įmonės efektyvumo augimą ir masto ekonomiją.
Remiantis tuo darytina išvada, kad nuolaidų už kiekį sistema, pagal kurią nuolaidos suma didėja atsižvelgiant į iš dominuojančią padėtį užimančios įmonės nupirktą kiekį, nepažeidžia EB 82 straipsnio, išskyrus jeigu iš nuolaidų skyrimo kriterijų ir tvarkos matyti, kad sistema grindžiama ne ekonomiškai pateisinamu atlygiu, o ja siekiama, kaip ir nuolaidų už lojalumą ar tikslinių nuolaidų atveju, sukliudyti klientams įsigyti produkciją iš konkuruojančių gamintojų.
Siekiant nustatyti galimą piktnaudžiavimą nuolaidų už kiekį sistema, reikia įvertinti aplinkybių visumą, visų pirma nuolaidos suteikimo kriterijus ir sąlygas, ir patikrinti, ar šia nuolaida, suteikiant ekonomiškai nepagrįstą naudą, siekiama atimti iš pirkėjo tiekimo šaltinių pasirinkimo galimybę arba ją apriboti, sukurti savo konkurentams patekimo į rinką kliūtis, taikyti nevienodas sąlygas lygiaverčiams sandoriams su prekybos partneriais ar iškraipant konkurenciją sustiprinti dominuojančią padėtį.
(žr. 212–214 punktus)
7. EB 253 straipsnyje numatytas motyvavimas turi būti suderintas su ginčijamu aktu ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos motyvus, kad suinteresuotieji asmenys žinotų tokio sprendimo priėmimo priežastis ir galėtų ginti savo teises, o teismas – vykdyti kontrolę. Kalbant apie remiantis EB 82 straipsniu priimtą sprendimą, pažymėtina, kad šis principas reikalauja, jog sprendime būtų nurodyti faktai, nuo kurių priklauso priemonės teisinis pagrindimas, ir argumentai, kuriais remiantis priimtas šis sprendimas.
(žr. 227 punktą)
8. Dominuojančios įmonės didelės dalies rinkos susiejimas negali būti pateisinamas įrodžius, kad nesusieta rinkos dalis yra dar pakankama ribotam konkurentų skaičiui. Pirma, klientai, kurie yra susieti, turi turėti galimybę pasinaudoti bet kokio lygio įmanoma konkurencija rinkoje, o konkurentai turi galėti laisvai konkuruoti visoje rinkoje, o ne tik jos dalyje. Antra, ne dominuojanti įmonė turi nustatyti, kiek pelningai veikiančių konkurentų gali konkuruoti dėl nesusietos paklausos dalies.
Tik išnagrinėjus bylos aplinkybes galima nustatyti, ar dominuojančią padėtį užimančios įmonės praktika gali pašalinti konkurenciją, o susietos rinkos dalies, kurią viršijus dominuojančios įmonės praktika galėtų išstumti konkurentus iš rinkos, nustatymas a priori būtų dirbtinis.
(žr. 241–242 punktus)
9. Išstūmimo mechanizmas, pagrįstas atgaline data taikomomis nuolaidomis, nereikalauja, kad dominuojanti įmonė aukotų savo pelną, nes nuolaidų sąnaudos išdalijamos dideliam vienetų skaičiui. Suteikiant atgaline data taikomas nuolaidas, dominuojančios įmonės vidutinės kainos laisvai gali būti gerokai didesnės už sąnaudas ir suteikti didelę vidutinę pelno maržą. Vis dėlto atgaline data taikomų nuolaidų sistemos poveikis toks, kad klientui reali paskutinių vienetų kaina yra labai maža dėl aspiracinio poveikio.
(žr. 267 punktą)
10. Nustatant EB 82 straipsnio pažeidimą nebūtina įrodyti, kad dominuojančią padėtį užimančios įmonės piktnaudžiavimas turėjo konkretų poveikį atitinkamoms rinkoms. Šiuo klausimu pakanka įrodyti, kad šiuo elgesiu siekiama apriboti konkurenciją arba, kitaip tariant, jis daro arba gali daryti tokį poveikį.
(žr. 289 punktą)
11. Net pripažinus, kad individualūs įsipareigojimai dėl kiekio teisiškai neįpareigoja pardavėjo, šie įsipareigojimai, kaip buvo nustatyta išnagrinėjus ne tik visiškai formaliai teisiniu požiūriu, bet ir atsižvelgiant į konkrečią ekonominę situaciją, kuriai esant buvo įsipareigota, kurie de facto susieja ir (arba) skatina pirkėją išimtinai tik iš dominuojančios įmonės pirkti visą arba didžiąją dalį joms reikalingos produkcijos ir kurie negrindžiami ekonomine priemone, pagrindžiančia tokį įsipareigojimą ar palankesnes sąlygas, bet jais siekiama iš pirkėjo atimti arba labai apriboti jo galimybę pasirinkti tiekimo šaltinius ir užkirsti kelią kitiems gamintojams patekti į rinką, yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, kaip jis suprantamas pagal EB 82 straipsnį.
(žr. 297–298 punktus)
12. Nei pareiga laikytis vienodo požiūrio principo, nei aplinkybė, jog Komisija anksčiau už tam tikro pobūdžio pažeidimus skirdavo tam tikro dydžio baudas, nekliudo jai Reglamento Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo nustatytose ribose padidinti baudų lygį, jei to reikia Bendrijos konkurencijos politikos įgyvendinimui užtikrinti.
Pažeidimų sunkumas nustatytinas remiantis daugeliu veiksnių, kaip antai specifinės bylos aplinkybės, jos kontekstas ir baudų atgrasantis poveikis, tačiau privalomo ir baigtinio kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti bet kuriuo atveju, sąrašo nėra. Vis dėlto tokie tinkami duomenys, kaip antai rinkos, prekės, šalys, įmonės ir atitinkami laikotarpiai kiekvienoje byloje yra skirtingi. Iš to išplaukia, kad Komisija negali būti įpareigota skirti tokios pačios proporcijos baudas visose sunkumo požiūriu panašiose bylose.
Kadangi baudos yra Komisijos konkurencijos politikos instrumentas, ji turi turėti diskreciją nustatydama jų dydį, kad skatintų įmones laikytis konkurencijos normų.
(žr. 310–313 punktus)
13. Kalbant apie baudos už Bendrijos konkurencijos normų pažeidimą nustatymą, laikantis maksimalios Reglamento Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo 23 straipsnio 2 dalyje numatytos ir su atitinkamos įmonės bendra apyvarta susijusios ribos, Komisijai, siekiant įvertinti pažeidimo sunkumą apskaičiuojant baudą, leidžiama atsižvelgti į atitinkamos įmonės apyvartą, tačiau šiai apyvartai negalima skirti pernelyg didelės reikšmės, palyginti su kitais vertinimo kriterijais.
Pagal Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairėse nustatytą apskaičiavimo metodą numatyta vertinant pažeidimo sunkumą, kad būtų nustatytas baudos dydis, atsižvelgti į daugelį veiksnių, tarp kurių yra pažeidimo pobūdis, konkreti jo įtaka, kai ją galima nustatyti, atitinkamos rinkos geografinė apimtis ir poreikis nustatyti atgrasančią baudą. Nors gairėse nenumatyta, kad baudos apskaičiuojamos pagal bendrą konkrečios įmonės apyvartą arba atitinkamą apyvartą, jose nedraudžiama į šiuos rodiklius atsižvelgti apskaičiuojant baudos dydį, kad būtų laikomasi bendrų Bendrijos teisės principų ir jei to reikalauja aplinkybės.
Iš to matyti, jog nors ir negalima neigti, kad su aptariamais produktais susijusi apyvarta gali būti tinkamas pagrindas vertinant poveikį konkurencijai minėtų produktų rinkoje Europos ekonominės erdvės viduje, vis dėlto šis veiksnys nėra vienintelis kriterijus, kuriuo remdamasi Komisija turi įvertinti pažeidimo sunkumą.
(žr. 316–318 punktus)