PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (ketvirtoji kolegija)
SPRENDIMAS
2007 m. balandžio 25 d.(*)
„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Visuomenės intereso apsauga grindžiamos išimtys – Galimybė susipažinti iš dalies“
Byloje T‑264/04
WWF European Policy Programme, įsteigta Briuselyje (Belgija), atstovaujama barrister R. Haynes,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą B. Driessen ir M. Bauer,
atsakovę,
palaikomą
Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos E. Montaguti ir P. Aalto,
įstojusios į bylą šalies,
dėl prašymo panaikinti 2004 m. balandžio 30 d. Tarybos sprendimą, kuriuo atsisakoma ieškovei leisti susipažinti su tam tikrais dokumentais, susijusiais su 2003 m. gruodžio 19 d. Tarybos komiteto, vadinamo „133 straipsnio komitetu“, posėdžiu,
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas H. Legal, teisėjai I. Wiszniewska‑Białecka ir E. Moavero Milanesi,
posėdžio sekretorė K. Pocheć, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2006 m. lapkričio 8 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Teisinis pagrindas
1 Pagal EB 255 straipsnį priimto 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43), nustatančio teisės susipažinti su šių institucijų dokumentais principus, sąlygas ir apribojimus, 2 straipsnis numato:
„1. Bet kuris Sąjungos pilietis ir bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, gyvenantis ar turintis registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę, laikydamasis šiame reglamente nustatytų principų, sąlygų ir apribojimų, susipažinti su institucijų dokumentais.
<...>
3. Šis reglamentas taikomas visiems institucijos turimiems dokumentams, tai yra, jos parengtiems arba gautiems ir esantiems jos žinioje, susijusiems su visomis Europos Sąjungos veiklos sritimis.“
2 Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnis numato:
„1. Institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, dėl kurių atskleidimo nukentėtų apsauga:
a) visuomenės intereso, susijusio su:
– <...>
– <...>
– tarptautiniais santykiais,
– Bendrijos arba valstybės narės finansine, pinigų ar ekonomine politika;
b) individo privatumu ir neliečiamumu, ypač pagal asmens duomenų apsaugą reglamentuojančius Bendrijos teisės aktus.
2. Institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, dėl kurių atskleidimo nukentėtų apsauga:
– komercinių fizinių arba juridinių asmenų interesų, įskaitant intelektinės nuosavybės,
– <...>
nebent nurodyto dokumento atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.
3. Galimybė susipažinti su institucijos parengtais dokumentais, skirtais vidaus naudojimui, arba su institucijoje gautais dokumentais, susijusiais su tokiu klausimu, dėl kurio institucija dar nėra priėmusi sprendimo, nesuteikiama, jei dokumento atskleidimas rimtai pakenktų institucijos sprendimų priėmimo procesui, nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.
Galimybė susipažinti su dokumentu, kuriame pareikšta vidaus reikmėms skirta nuomonė, esanti svarstymų ir preliminarių konsultacijų minimos institucijos viduje dalimi, nesuteikiama netgi po to, kai sprendimas jau yra priimtas, jei dokumento atskleidimas rimtai pakenktų institucijos sprendimų priėmimo procesui, nebent nurodyto dokumento atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.
4. Kalbant apie trečiųjų šalių dokumentus, institucija konsultuojasi su trečiąja šalimi, siekdama nustatyti, ar taikytina išimtis, numatyta šio straipsnio 1 arba 2 dalyje, nebent būtų akivaizdu, kad dokumentas gali arba negali būti atskleistas.
<...>
6. Jei kuri nors iš išimčių taikoma tiktai kai kurioms prašomo dokumento dalims, likusios dokumento dalys yra išduodamos.“ (Pataisytas vertimas)
3 Pagal Reglamento Nr. 1049/2001 7 straipsnį:
„1. Paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais yra nagrinėjama nedelsiant. Pareiškėjui išsiunčiamas patvirtinimas apie paraiškos gavimą. Per 15 darbo dienų nuo paraiškos užregistravimo institucija arba duoda leidimą susipažinti su dokumentu ir per tą laikotarpį suteikia tokią galimybę pagal 10 straipsnį, arba pareiškėjui raštu nurodo visiško arba dalinio atsisakymo priežastį bei informuoja apie jo teisę pateikti kartotinę paraišką pagal šio straipsnio 2 dalį.
2. Visiško arba dalinio atsisakymo atveju pareiškėjas gali per 15 darbo dienų nuo institucijos atsakymo gavimo pateikti kartotinę paraišką prašydamas, kad institucija dar kartą peržiūrėtų savo poziciją.“ (Pataisytas vertimas)
4 2002 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimo 2002/682/EB, Euratomas dėl Tarybos darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo (OL L 230, p. 7, toliau – Darbo tvarkos taisyklės) 19 straipsnyje nustatyta:
„1. (Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER)) yra atsakingas už Tarybos darbų parengimą ir Tarybos jam pavestų užduočių vykdymą. Bet kuriuo atveju jis užtikrina Sąjungos politikos ir veiksmų nuoseklumą ir rūpinasi, kad būtų laikomasi šių principų ir taisyklių:
<...>
d) darbo tvarkos taisyklių, skaidrumo ir teisės aktų rengimo kokybės.
<...>
3. Tam tikram parengiamajam darbui arba iš anksto nustatytiems tyrimams atlikti Nuolatinių atstovų komitetas gali įsteigti komitetus ar darbo grupes arba tai gali būti padaryta jo pritarimu.
Generalinis sekretoriatas nuolat atnaujina ir viešai paskelbia parengiamųjų organų sąrašą. Tiktai šiame sąraše nurodyti komitetai ir darbo grupės gali posėdžiauti kaip Tarybos parengiamieji organai.“
5 Pagal Darbo tvarkos taisyklių 21 straipsnį:
„Nepaisant kitų šių Darbo tvarkos taisyklių nuostatų, pirmininkaujanti valstybė narė taip organizuoja įvairių komitetų ir darbo grupių posėdžius, kad jų ataskaitos būtų parengtos iki Nuolatinių atstovų komiteto posėdžių, kuriuose jos bus nagrinėjamos.
<...>“
Faktinės pagrindinės bylos aplinkybės
6 2004 m. vasario 23 d. laišku, remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 6 straipsniu, WWF European Policy Programme, pagal Belgijos teisę įsteigta pelno nesiekianti asociacija, pateikė Tarybai paraišką, kad jai būtų suteikta galimybė susipažinti su dokumentais, susijusiais su vadinamojo „133 straipsnio komiteto“ (toliau – komitetas) narių pavaduotojų 2003 m. gruodžio 19 d. posėdžio darbotvarkėje numatytu pirmuoju klausimu „PPO – Tvarus vystymasis ir prekyba po Kankuno“. Pirma, buvo prašoma leisti susipažinti su Komisijos komiteto narių pavaduotojams šiuo darbotvarkės klausimu pateiktais parengiamaisiais dokumentais ir kita informacija ir, ieškovės teigimu, su ataskaita apie šių derybų eigą, kitų valstybių pozicijomis, tuometinio Europos Sąjungos požiūrio rezultatų vertinimais bei bendrų idėjų apie naująją strategiją santrauka ir, antra, su po posėdžio šiuo darbotvarkės klausimu parengtomis ataskaitomis, rezoliucijomis arba rekomendacijomis.
7 Gavusi šią paraišką, Taryba pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 dalį, pasikonsultavo su Komisijos tarnybomis ir 2004 m. kovo 17 d. laišku į ją atsakė.
8 Dėl pirmosios paraiškos dalies Taryba visų pirma nurodė, kad ji sudarė pranešimą dėl daugelio klausimų, susijusių su konferencijos Kankune tęsiniu, kur nurodomas būdas, kaip prekybos klausimus reikėtų spręsti per Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) daugiašales derybas. Šį pranešimą, įregistruotą Nr. MD 578/03 ir pavadintą „Tvarus vystymasis ir prekyba po Kankuno“ (toliau – pastabos), Komisijos tarnybos komitetui parengė 2003 m. gruodžio 10 dieną. Paskui Taryba pažymėjo, kad, atsižvelgiant į pranešimo pobūdį ir turinį, turėjo būti atsisakyta leisti su juo susipažinti pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečią ir ketvirtą įtraukas tuo pagrindu, kad jo atskleidimas pakenktų Europos Sąjungos prekybos interesams bei jos ekonominiams santykiams su pranešime minimomis trečiosiomis šalimis. Galiausiai Taryba atsisakė leisti iš dalies susipažinti su pranešimu, motyvuodama tuo, kad nurodytos išimtys taikytinos visam dokumentui. Taryba vis dėlto pateikė ieškovei Komisijos pranešimą Tarybai ir Europos Parlamentui „Praėjus metams po pasaulio viršūnių susitikimo dėl tvaraus vystymosi“ (KOM (2003) 829, galutinis) ir jo priedą, Komisijos darbo dokumentą (SEC(2003) 1471), kurie jau buvo viešai prieinami.
9 Dėl antrosios ieškovės paraiškos dalies Taryba nurodė, kad jos tarnybos neparengė komiteto narių pavaduotojų posėdžio ataskaitų.
10 2004 m. balandžio 5 d. laišku ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 7 straipsnio 2 dalimi, pateikė kartotinę paraišką siekdama, kad Taryba peržiūrėtų savo poziciją dėl prašomų dokumentų atskleidimo ir pirmiausia dėl pranešimo dalių, susijusių su tvariu vystymusi ir prekyba. Be to, ji paprašė nurodyti, kuri institucija turi komiteto posėdžių ataskaitas.
11 2004 m. balandžio 30 d. Sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) Taryba patvirtino savo atsisakymą atskleisti pranešimą, nurodydama štai ką:
„Aptariamo dokumento atskleidimas rimtai pakenktų ES ir šiame dokumente minimų trečiųjų šalių tarptautiniams ekonominiams santykiams, taip pat prieštarautų ES prekybos interesams. Komisijos pranešimas iš esmės yra susijęs su ES pastangomis patenkinti besivystančių šalių poreikius ir tikslus, siekiant pabrėžti abipusį aplinkos ir vystymosi stiprinimą, sudarant galimybę patekti į rinką geriausiu būdu panaudojant prekybos technologijas ir skatinant investicijas. Dokumente iš naujo įvertinami svarbūs su prekyba ir aplinka susiję klausimai bei išsamiai tiriami besivystančių šalių poreikiai tam, kad būtų galima prisidėti prie gero visuomeninių reikalų tvarkymo šiose srityse. Todėl šiame dokumente yra slaptų analitinių duomenų ir pastabų, susijusių su ES kryptimi siekiant sustiprinti tarptautinį vadovavimą ir apibrėžti ES bendrosios politikos kryptį bei konkrečius veiksmus svarbiausiose santykių su PPO srityse. Šių duomenų ir pranešimo atskleidimas pakenktų ES ir atitinkamų trečiųjų šalių santykiams ir padarytų rimtą žalą vykstančioms deryboms, į kurias yra įsitraukusios Bendrija ir jos valstybės narės, ir galiausiai visai jų ekonominei politikai.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Taryba mano, kad, remiantis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečia ir ketvirta įtraukomis, reikia atsisakyti leisti susipažinti su aptariamu dokumentu. Taip pat, kadangi minėtos išimtys taikomos visam dokumento tekstui, taip pat negalima leisti susipažinti su dokumentu iš dalies, remiantis Reglamento (Nr. 1049/2001) 4 straipsnio 6 dalimi.“
12 Ginčijamame sprendime Taryba taip pat patvirtino, kad komiteto narių pavaduotojų posėdžių ataskaita neegzistuoja. Ji pastebėjo, kad pagal nusistovėjusią praktiką, nesant ataskaitų, tam tikru klausimu pasiektas progresas prireikus būdavo tiesiogiai nurodomas po šių posėdžių parengtose pastabose, pranešimuose ar panašiuose dokumentuose. Vis dėlto Taryba pabrėžė, kad šiuo atveju ji neturėjo šių dokumentų, susijusių su 2003 m. gruodžio 19 d. posėdyje aptarto pirmo darbotvarkės klausimo rezultatu.
13 Komisija 2004 m. birželio 1 d. laiške Tarybai paaiškino savo poziciją dėl ieškovės paraiškos. Ji nurodė, kad, jos nuomone, pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečią įtrauką dėl su tarptautiniais santykiais susijusio visuomenės intereso pranešimas negali būti atskleistas. Komisija taip pat, kaip papildomą atsisakymo argumentą, nurodė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalyje numatytą išimtį, susijusią su institucijų sprendimų priėmimo procesu.
Procesas ir šalių reikalavimai
14 2004 m. birželio 30 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu ieškovė pareiškė šį ieškinį.
15 2004 m. birželio 30 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu Friends of the Earth Ltd., Londone (Jungtinė Karalystė) pagal privatinę teisę įsteigta bendrovė, paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti ieškovės reikalavimus.
16 2004 m. gruodžio 10 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu Komisija paprašė leisti įstoti į bylą Tarybos pusėje.
17 2005 m. vasario 14 d. Nutartimi Pirmosios instancijos teismo ketvirtosios kolegijos pirmininkas leido Komisijai įstoti į bylą.
18 2005 m. kovo 18 d. Nutartimi Pirmosios instancijos teismo ketvirtosios kolegijos pirmininkas atmetė Friends of the Earth pateiktą prašymą leisti įstoti į bylą.
19 Šalys buvo išklausytos ir pateikė atsakymus į Pirmosios instancijos teismo klausimus per 2006 m. lapkričio 8 d. posėdį.
20 Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo panaikinti ginčijamą sprendimą.
21 Taryba Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
22 Komisija Teisingumo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
23 Ieškovė nurodo tris ieškinio pagrindus, susijusius, pirma, su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies pažeidimu nes Taryba, atsisakydama leisti susipažinti su pranešimu, nepakankamai motyvavo savo atsisakymą ir neteisingai įvertino atitinkamos perduodamos informacijos pobūdį, antra, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalies pažeidimu, nes Taryba, atimdama galimybę susipažinti su pranešimu iš dalies, neteisingai taikė proporcingumo principą ir, trečia, Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnio pažeidimu, nes Taryba pažeidė jos teisę susipažinti su dokumentais, atsisakydama jai leisti susipažinti su posėdžio protokolu, susijusiu su 2003 m. gruodžio 19 d. posėdžio darbotvarkės pirmu punktu, arba tuo atveju, jei protokolas neegzistuoja, atsisakydama jai leisti susipažinti su informacija apie per šį posėdį įvykusių diskusijų turinį bei šio posėdžio dalyvių pastabomis.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies pažeidimu.
Šalių argumentai
24 Ieškovė nurodo, kad Taryba, pirma, nepakankamai motyvavo savo atsisakymą leisti susipažinti su pranešimu ir, antra, neteisingai įvertino jo perleistinumą.
25 Kalbėdama apie pakankamo motyvavimo reikalavimą, ieškovė nurodo: kadangi pranešimas susijęs su PPO, o pirmiausia su tvariu vystymusi ir prekyba, Taryba nenurodė, kaip tokio bendro pobūdžio turinio atskleidimas būtų galėjęs realiai pakenkti tarptautiniams santykiams ir Bendrijos ekonominei politikai.
26 Kalbant apie tariamai klaidingą pranešimo slaptumo įvertinimą, pažymėtina, kad ieškovė primena Pirmosios instancijos teismo praktiką dėl ankstesnių Tarybos taisyklių, susijusių su galimybe susipažinti su dokumentais, pabrėždama, kad ši praktika lieka svarbi sprendimų, priimtų pagal Reglamentą Nr. 1049/2001, ir jas pakeitusių Darbo tvarkos taisyklių atžvilgiu. Būtent iš 1995 m. spalio 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Carvel ir Guardian Newspapers prieš Tarybą (T‑194/94, Rink. p. II‑2765) matyti, kad bet kokiame atsakyme į paraišką dėl informacijos atskirais atvejais turėtų būti palyginami, viena vertus, piliečio interesas, kad jam būtų suteikta galimybė susipažinti su atitinkamu dokumentu, ir, kita vertus, galimas Tarybos interesas išsaugoti šių dokumentų slaptumą. Taip pat bet kuri išimtis, kuria remiamasi, turėtų būti aiškinama griežtai, o atsisakymas atskleisti turėtų būti tinkamai motyvuotas. Be to, Taryba neįrodė pranešimo dalyko ryšio su galimomis jo atskleidimo neigiamomis pasekmėmis.
27 Ieškovė iš to daro išvadą, kad Taryba veikė klaidingai, savo paraiškos leisti susipažinti su pranešimu vertinime teisingai neįvertinusi susijusių interesų ir nesuteikusi tinkamos svarbos Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnyje įtvirtintai pagrindinei teisei susipažinti su dokumentais.
28 Taryba visų pirma nurodo, kad ji savo sprendimą motyvavo kuo išsamiau neatskleisdama pranešimo turinio. Kad įrodytų didžiausią skaidrumą, kiek tai susiję su derybų tikslais, ji ieškovei perdavė du Komisijos dokumentus, kuriuose suteikiama daugiau informacijos apie šiuos tikslus.
29 Šiuo atžvilgiu Komisija pastebi, kad ginčijamame sprendime Taryba tinkamai ir pakankamai išsamiai apibūdino pranešimo turinį, paaiškindama, kodėl galimybei susipažinti su šiuo turiniu taikytina nukrypti leidžianti nuostata. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką šioje srityje tokie motyvai yra pakankamai aiškūs, kad ieškovė galėtų suprasti priežastis, dėl kurių Taryba jai nesuteikė galimybės susipažinti su pranešimu, o Pirmosios instancijos teismas – vykdyti ginčijamo sprendimo teisėtumo kontrolę.
30 Antra, Taryba pabrėžia, kad pranešime kalbama apie būdą, kaip Bendrija turėtų vesti PPO Dohos derybų raundą dėl prekybos ir aplinkos. Konkrečiau kalbant, pranešime yra slaptų analitinių duomenų ir pastabų, susijusių su Bendrijos pasirinkta kryptimi siekiant sustiprinti tarptautinį vadovavimą, įskaitant duomenis, susijusius su objektyvių besivystančių šalių poreikių tenkinimu. Jis taip pat apibrėžia Bendrijos bendrosios politikos kryptį bei konkrečius veiksmus svarbiausiais santykių su PPO aspektais. Per teismo posėdį Taryba pažymėjo, kad kalbama apie informacinio pobūdžio pranešimą dėl derybų laimėjimų, kur informuojama apie trečiųjų šalių ir galimas Bendrijos pozicijas.
31 Pranešimo atskleidimas pakenktų Bendrijos ir joje minimų trečiųjų šalių santykiams ir padarytų rimtą žalą Bendrijos bei jos valstybių narių pozicijoms PPO vedamose derybose ir dėl to – visai jų ekonominei politikai.
32 Taryba pabrėžia keblias šių derybų aplinkybes, iškilusius pasipriešinimus ir sunkumus susitarti, kurie buvo matyti iš nesėkmingos PPO ministrų lygio derybų 2003 m. rugsėjo mėn. Kankune baigties. Šiomis aplinkybėmis pranešimo, kuriame aptariamos įvairios Bendrijai atsiveriančios galimybės, pasiūlant požiūrį, kurio ji turėtų laikytis per šias derybas, ir kuriame įvertinamos kitų derybų šalių pozicijos, atskleidimas rimtai pakenktų Bendrijos institucijų derybų veiksmų laisvei, kurios joms reikia tam, kad pasiektų gerų rezultatų sudėtingose PPO derybose. Šiuo klausimu pati ieškovė pripažino, kad derybų taktika neturėtų būti atskleista viešai.
33 Iš to Taryba daro išvadą, kad, siekdama apsaugoti visuomenės interesą, susijusį su tarptautiniais santykiais bei Bendrijos finansine, pinigų ar ekonomine politika, ji turėjo atsisakyti suteikti galimybę susipažinti su pranešimu, remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečia ir ketvirta įtraukomis.
34 Galiausiai Taryba, palaikoma Komisijos, nurodo, jog nagrinėjamu atveju ji neturėjo palyginti būtinybės apsaugoti pranešimo konfidencialumą ir ieškovės intereso, kad jai būtų leista susipažinti su pranešimu. Net jei pagal teismo praktiką šioje srityje Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse reikalaujama palyginti, taip nėra šio straipsnio 1 dalies atveju. Negalime daryti prielaidos, kad teisės aktų leidėjas paprasčiausiai to nenurodė. Tai greičiau aiškus, siekiamais apsaugoti tikslais pateisinamas pasirinkimas. Šį teiginį patvirtina ir Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodoma išimtis, susijusi su individo privataus gyvenimo apsauga ir neliečiamumu, laikantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių Bendrijos teisės aktų.
35 Be to, Tarybos nuomone, net darant prielaidą, kad visos Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytos išimtys turi būti aiškinamos griežtai, tai nereiškia, kad jos turi būti aiškinamos kaip neveiksmingos. Jei Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos būtų įvykdytos, Taryba privalėtų taikyti šią nuostatą ir atsisakyti suteikti galimybę susipažinti su pranešimu.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
36 Kalbant apie tariamą nepakankamą ginčijamo sprendimo motyvavimą, reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką institucijos pareiga nurodyti sprendimo atsisakyti suteikti galimybę susipažinti su dokumentu motyvus siekiama suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų žinoti, ar sprendimas yra tinkamai pagrįstas arba galbūt jis turi trūkumų, dėl kurių jo galiojimas gali būti ginčijamas, o Bendrijos teismui – vykdyti sprendimo teisėtumo kontrolę. Šios pareigos apimtis priklauso nuo nagrinėjamo akto pobūdžio ir nuo jo priėmimo aplinkybių (žr. 2005 m. kovo 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Scippacerola prieš Komisiją, T‑187/03, Rink. p. II‑1029, 66 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
37 Nagrinėjamu atveju ginčijamame sprendime Taryba išsamiai nurodė savo atsisakymo motyvus, pateikdama duomenis, leidžiančius suprasti pranešimo dalyką ir priežastis, dėl kurių jo atskleidimas galėjo pakenkti su tarptautiniais santykiais ir Bendrijos finansine, pinigų bei ekonomine politika susijusio visuomenės intereso apsaugai. Kaip Taryba teisingai pažymi, neįmanoma pateikti visos informacijos, pateisinančios slaptą pranešimo pobūdį, neatskleidžiant jo turinio ir taip paneigiant pagrindinį išimties tikslą. Iš to matyti, jog ieškovės argumentas, kad Taryba nepakankamai motyvavo savo atsisakymą, yra nepriimtinas, nes ginčijamame sprendime nurodyti motyvai yra pakankamai aiškūs, kad ieškovė galėtų suprasti priežastis, dėl kurių Taryba jai nesuteikė galimybės susipažinti su pranešimu, veiksmingai apskųsti šį atsisakymą Pirmosios instancijos teismui ir leisti pastarajam vykdyti ginčijamo sprendimo teisėtumo kontrolę.
38 Kalbant apie pranešimo slaptumo įvertinimą ir atsisakymą suteikti galimybę susipažinti su ja pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečią ir ketvirtą įtraukas, reikia konstatuoti, kad kiek tai susiję su teisės susipažinti su dokumentais išimčių apimtimi, Reglamento Nr. 1049/2001 nuostatos iš esmės pakartoja ankstesnių teisės aktų turinį.
39 Pagal su šiais teisės aktais susijusią teismo praktiką galimybė visuomenei susipažinti su institucijų dokumentais yra principas, o atsisakymas suteikti tokią galimybę yra jo išimtis. Todėl šios išimtys turi būti aiškinamos ir taikomos siaurai, kad nebūtų trukdoma taikyti šį principą. Be to, institucija kiekvieno dokumento, su kuriuo prašoma leisti susipažinti, atveju privalo išnagrinėti ar, atsižvelgiant į institucijos turimą informaciją, dokumento atskleidimas realiai gali pakenkti vienam iš išimtimis, dėl kurių leidžiama atsisakyti suteikti galimybę su juo susipažinti, saugomų visuomenės intereso aspektų. Todėl tam, kad šios išimtys būtų taikomos, pavojus pakenkti visuomenės interesui turi būti pagrįstai numatomas, o ne vien hipotetinis (žr. 2002 m. vasario 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Kuijer prieš Tarybą, T‑211/00, Rink. p. II‑485, 55 ir 56 punktus ir ten nurodomą teismo praktiką).
40 Taip pat iš teismo praktikos matyti, kad institucijos turi didelę diskreciją nustatydamos, ar galimybė susipažinti su dokumentu gali pakenkti visuomenės interesui, ir todėl Pirmosios instancijos teismo vykdoma institucijų sprendimų atsisakyti suteikti galimybę susipažinti su dokumentais dėl privalomų išimčių, susijusių su visuomenės interesu, teisėtumo kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar laikytasi procedūros ir motyvavimo taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės bei ar nepadaryta akivaizdi klaida vertinant šias aplinkybes ir ar nėra piktnaudžiavimo įgaliojimais (šiuo klausimu žr. 1999 m. liepos 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Hautala prieš Tarybą, T‑14/98, Rink. p. II‑2489, 71 ir 72 punktus ir šio sprendimo 39 punkte minėto sprendimo Kuijer prieš Tarybą 53 punktą).
41 Kalbant apie akivaizdžią faktų vertinimo klaidą, kurią iš esmės nurodė ieškovė, reikia konstatuoti, kad Taryba atsisakė suteikti galimybę susipažinti su pranešimu siekdama nesutrikdyti derybų, tuo metu vykusių labai kebliomis aplinkybėmis, besipriešinant tiek besivystančioms, tiek išsivysčiusioms šalims ir iškilus sunkumams susitarti, kaip tai parodė nesėkminga PPO ministrų lygio derybų 2003 m. rugsėjo mėn. Kankune baigtis. Todėl manydama, kad šio pranešimo atskleidimas galėjo pakenkti santykiams su jame minimomis trečiosiomis šalimis bei Bendrijos ir jos valstybių narių derybų veiksmų laisvei, kurios joms reikia tam, kad užbaigtų derybas, Taryba nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos ir galėjo manyti, kad pranešimo pateikimas sukeltų pagrįstai numatomą, o ne tik hipotetinę grėsmę su tarptautiniais santykiais ir Bendrijos finansine, pinigų bei ekonomine politika susijusiam visuomenės interesui.
42 Iš to, kas pasakyta, matyti, kad Taryba pakankamai motyvavo savo atsisakymą suteikti galimybę susipažinti su pranešimu ir nepažeidė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje ir ketvirtoje įtraukose numatytų galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais išimčių taikymo sąlygų.
43 Šių argumentų nepaneigia ieškovės argumentai, susiję su būtinybe palyginti jos interesą turėti galimybę susipažinti su pranešimu ir Tarybos interesą nepateikti pranešimo.
44 Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalyje numatytos galimybės susipažinti su dokumentais išimtys yra privalomojo pobūdžio, todėl institucijos įpareigotos atsisakyti suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, susijusiais su šiomis išimtimis, kai įrodoma, jog egzistuoja šiose išimtyse numatytos aplinkybės (pagal analogiją žr. 1997 m. kovo 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo WWF UK prieš Komisiją, T‑105/95, Rink. p. II‑313, 58 punktą). Vadinasi, jos skiriasi nuo išimčių, susijusių su institucijų interesu apsaugoti savo svarstymų slaptumą, numatytų Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalyje, kurioms taikyti institucijos turi diskreciją, leidžiančią palyginti savo interesą apsaugoti savo svarstymų slaptumą su piliečio interesu, kad jam būtų suteikta galimybė susipažinti su dokumentais (pagal analogiją žr. 26 punkte minėto sprendimo Carvel ir Guardian Newspapers prieš Tarybą 64 ir 65 punktus).
45 Kadangi šioje byloje aptariamos Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalyje numatytos išimtys, Taryba šiuo atveju neprivalėjo palyginti visuomeninio intereso apsaugos su ieškovės interesu turėti galimybę susipažinti su pranešimu.
46 Atsižvelgiant į tai, kad pasakyta, pirmasis ieškinio pagrindas yra atmestinas.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalies pažeidimu
Šalių argumentai
47 Ieškovė iš esmės nurodo, kad vertindama galimybę atskleisti pranešimą iš dalies Taryba neteisingai taikė proporcingumo principą.
48 Taryba teigia, kad ji nagrinėjo galimybę atskleisti pranešimą iš dalies pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalį ir šioje srityje nusistovėjusią teismo praktiką, šiuo klausimu taip pat konsultavosi su šį pranešimą parengusia Komisija. Atlikusi šį tyrimą, Taryba padarė išvadą, kad išimtys, numatytos Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje ir ketvirtoje įtraukose, taikytinos visam pranešimui, todėl galimybė susipažinti su pranešimu iš dalies taip pat negalėjo būti suteikta. Be to, jai būtų buvę sunku tiksliau paaiškinti neatskleidžiant pranešimo turinio.
49 Per teismo posėdį Taryba pažymėjo, kad kalbama apie sudėtingą dokumentą, skirtą informuoti srities ekspertus apie konkrečius vykstančių derybų aspektus, kuriame nėra išskirtinų ir atskleistinų bendrų teiginių. Todėl ir pranešime nurodyti analitiniai duomenys, ir pastabos yra slaptos.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
50 Iš pačios Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalies formuluotės matyti, kad institucija privalo ištirti, ar reikia suteikti galimybę iš dalies susipažinti su paraiškoje leisti susipažinti nurodytais dokumentais, apribojant galimą atsisakymą tik duomenimis, nepatenkančiais į numatytas išimtis. Institucija turi suteikti tokią galimybę susipažinti iš dalies, jei tuomet, kai ji atsisako suteikti galimybę susipažinti su dokumentu, jos siekiamas tikslas gali būti pasiektas darant prielaidą, kad ji įslaptina tik tas dalis, kurios gali pakenkti saugomam visuomenės interesui (šiuo klausimu žr. 2001 m. gruodžio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Taryba prieš Hautala, C‑353/99 P, Rink. p. I‑9565, 29 punktą).
51 Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo sprendimo matyti, ir tai buvo patvirtinta per teismo posėdį, kad Taryba ištyrė galimybę atskleisti pranešimą iš dalies pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 dalį. Atlikusi šį tyrimą, Taryba padarė išvadą, kad toks atskleidimas iš dalies Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalies prasme nebuvo įmanomas, nes Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalyje numatytos išimtys buvo taikomos visam pranešimui. Toks vertinimas taip pat suformuluotas pranešimą parengusios Komisijos rašte, būtent jos 2004 m. birželio 1 d. laiške Tarybai.
52 Taryba pateisino savo atsisakymą suteikti galimybę susipažinti su pranešimu ta aplinkybe, kad jį sudarė vien analitiniai duomenys ir pastabos apie įvairių Bendrijos partnerių PPO derybose pozicijas ir apie Bendrijos derybininkams įmanomas derybų galimybes, kurių atskleidimas padarytų rimtą žalą vedamoms deryboms. Ji taip pat pažymėjo, kad pranešimas buvo parengtas siekiant informuoti tokius ekspertus, kokie yra komiteto nariai.
53 Taigi iš ginčijamo sprendimo matyti, kad, atsižvelgiant į tai, jog pirmas komiteto posėdžio darbotvarkės punktas numatė tikslą išanalizuoti PPO derybų eigą ir būtent todėl pranešimas buvo iš anksto išplatintas komiteto nariams, visas pranešimo turinys turėjo būti laikomas slaptu ir todėl siejamas su tarptautiniais santykiais ir su Bendrijos finansine, pinigų bei ekonomine politika susijusiu visuomenės interesu, saugomu Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje ir ketvirtoje įtraukose numatytomis išimtimis.
54 Iš to darytina išvada, kad atsisakydama ieškovei suteikti galimybę susipažinti su dokumentu iš dalies, Taryba netaikė klaidingai Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalies.
55 Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, antrasis ieškinio pagrindas yra atmestinas.
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnio pažeidimu
56 Šį pagrindą sudaro trys dalys. Pirmoji susijusi su Tarybos atsisakymu suteikti galimybę susipažinti su 2003 m. gruodžio 19 d. posėdžio protokolo pirmu punktu, motyvuojant tuo, kad tokio protokolo nėra. Antra dalis susijusi su Tarybos atsisakymu tuo atveju, jei nėra protokolo, pateikti ieškovei informacijos apie diskusijų dėl 2003 m. gruodžio 19 d. posėdžio darbotvarkės pirmojo klausimo turinį tokia forma, kuria jos gali būti atskleistos. Trečia dalis susijusi su Tarybos atsisakymu suteikti galimybę susipažinti su šio posėdžio dalyvių pastabomis.
Dėl pirmosios dalies, susijusios su Tarybos atsisakymu suteikti galimybę susipažinti su 2003 m. gruodžio 19 d. posėdžio protokolo pirmu punktu, motyvuojant tuo, kad tokio protokolo nėra
– Šalių argumentai
57 Ieškovė mano, kad Reglamentas Nr. 1049/2001 taikomas komiteto parengtiems ir išsaugotiems dokumentams. Pagal Darbo tvarkos taisyklių 21 straipsnį, turėtų būti sudarytos ir šio komiteto posėdžių ataskaitos, nepaisant to, ar jį sudaro narių pavaduotojai, ar patys nariai, atsižvelgiant į jo, kaip parengiamojo Tarybos komiteto, statusą.
58 Tai, kad nebuvo sudarytas komiteto posėdžio protokolas, prieštarauja Reglamento Nr. 1049/2001 preambulėje ir Darbo tvarkos taisyklių 19 straipsnyje įtvirtintiems skaidrumo bei gero administravimo principams. Teisė susipažinti su dokumentais, kurią užtikrina Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnis, visiškai netektų savo prasmės, jei institucijos neregistruotų informacijos tokia forma, kuri leistų su ja supažindinti visuomenę. Institucijos privalo registruoti informaciją, ypač jei tai yra vieno iš komitetų sprendimas, kuriuo siekiama paaiškinti Tarybos ir Komisijos sprendimų priėmimo procesą.
59 Taryba atsako, kad joks šio posėdžio protokolas nebuvo parengtas ir kad nėra taisyklės, nustatančios pareigą tokį dokumentą parengti. Atsižvelgiant į Taryboje organizuojamų posėdžių skaičių, tokia pareiga akivaizdžiai turėtų nepriimtinų pasekmių ir jos nebūtų įmanoma įvykdyti.
60 Taryba primena teismo praktiką, pagal kurią dokumento, su kuriuo buvo paprašyta leisti susipažinti, nebuvimas preziumuojamas, jei taip teigia atitinkama institucija, ir ši paprasta prezumpcija gali būti paneigta bet kokiomis priemonėmis, remiantis svarbia ir neprieštaringa informacija. Vadinasi, nagrinėjamu atveju ieškovės abejonės dėl 2003 m. gruodžio 19 d. posėdžio protokolo nebuvimo grindžiamos klaidingu Darbo tvarkos taisyklių aiškinimu.
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
61 Tai, kad institucijos remtųsi dokumentų nebuvimu siekdamos išvengti taikyti Reglamentą Nr. 1049/2001, prieštarautų skaidrumo reikalavimui, kuriuo paremtas šis reglamentas. Veiksmingas teisės susipažinti su dokumentais įgyvendinimas reiškia, kad atitinkamos institucijos, kiek įmanoma ir laikydamosi nustatytų taisyklių bei taip, kad būtų galima nuspėti, rengia ir išsaugo su savo veikla susijusius dokumentus.
62 Iš 2003 m. gruodžio 19 d. posėdžio darbotvarkės pirmojo punkto pavadinimo matyti, ir tai buvo patvirtinta per teismo posėdį, kad šiuo punktu siekta informuoti komiteto narius apie PPO derybų eigą. Grynai informacinis šio punkto pobūdis ir tai, kad pagal jį nebuvo priimta jokia konkreti jį įgyvendinanti priemonė, paaiškina, kad nebuvo būtina parengti posėdžio protokolą ir kad šiuo punktu nebuvo parengtas joks glaustas dokumentas ar koks kitas vėlesnis komiteto aktas.
63 Šiomis aplinkybėmis tai pat negalima manyti, kad neparengusi protokolo, susijusio su šiuo posėdžio punktu, Taryba pasielgė savavališkai ar nenuspėjamai. Todėl negalima daryti išvados, kad Taryba, teigusi, jog tokio protokolo nėra, pažeidė Reglamente Nr. 1049/2001 įtvirtintą ieškovės teisę susipažinti su dokumentais.
64 Todėl pirma trečiojo ieškinio pagrindo dalis yra atmestina.
Dėl antros dalies, susijusios su Tarybos atsisakymu tuo atveju, jei nėra protokolo, pateikti ieškovei informacijos apie diskusijų turinį 2003 m. gruodžio 19 d. posėdžio darbotvarkės pirmuoju klausimu
– Šalių argumentai
65 Ieškovė pabrėžia, kad net jei, Tarybos nuomone, 2003 m. gruodžio 19 d. posėdžio protokolo, kaip jį suprato Komisija savo 2004 m. birželio 1 d. laiške, nebuvo, Taryba turėjo jai suteikti galimybę susipažinti su informacija apie diskusijų, vykusių per šį posėdį, turinį.
66 Ieškovė pirmiausia nurodo, kad informacija apie per posėdį vykusių diskusijų turinį turėjo būti užfiksuota tokia forma, kuria ją būtų galima atskleisti, siekiant įgyvendinti teisę susipažinti su dokumentais, kuri turi būti aiškinama kaip teisė į informaciją, atsižvelgiant į skaidrumo principą ir šio sprendimo 50 punkte minėtą sprendimą Taryba prieš Hautala, kuriame Teisingumo Teismas aiškiai atmetė Tarybos argumentą, kad ši teisė taikytina tik galimybei susipažinti su dokumentais, o ne su juose esančia informacija.
67 Teisė susipažinti su dokumentais, aiškinama kaip teisė gauti informacijos, juo labiau taikytina aplinkos apsaugos srityje pagal Bendrijos pasirašytą Orhuso konvenciją dėl teisės gauti informacijos, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais. Reglamento dėl jos taikymo Bendrijos institucijoms pasiūlymas, kuris, kaip buvo pažymėta per teismo posėdį, vėliau virto 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informacijos, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, p. 13), kuris, kiek tai susiję su galimybe gauti informacijos apie aplinką, kuri apibrėžiama kaip „bet kokia informacija, pateikiama raštu, vaizdiškai, kalbiškai ar bet kokia kita materialia forma“, daro nuorodą į Reglamentą Nr. 1049/2001. Todėl aišku, kad Reglamentas Nr. 1049/2001 taikomas informacijai apskritai, o ne vien dokumentams.
68 Antra, ieškovė nurodo, kad siekiant teisei gauti informacijos suteikti visišką Bendrijos teisės garantuojamą poveikį, informacija, kurią asmuo turi teisę gauti, turi būti pateikiama tinkama forma, ir net jei dokumentas, kuriame ji yra užfiksuota, negali būti pateiktas, ji turi būti surašyta, išskirta, reziumuota ar performuluota pagal šį originalų dokumentą.
69 Taryba visų pirma teigia, kad nėra pareigos užrašyti informacijos, pavyzdžiui, diskusijų per posėdį turinio, tam, kad ją būtų galima perduoti. Iš tikrųjų ieškovės teisės susipažinti su dokumentais, kaip teisės į informaciją, aiškinimas išplaukia iš klaidingo Reglamento Nr. 1049/2001 ir teismo praktikos supratimo.
70 Kaip matyti iš Reglamento Nr. 1049/2001 nuostatų, pirmiausia iš jo pavadinimo, 2 straipsnio 3 dalies, 3 straipsnio, 10 straipsnio 3 dalies ir jo 11 bei 14 straipsnių, jis taikytinas jau esantiems dokumentams, t. y. institucijos jau parengtiems ar gautiems ir jos žinioje esantiems dokumentams.
71 Be to, šio sprendimo 50 punkte minėtas sprendimas Taryba prieš Hautala atsako tik į klausimą, ar reikia leisti susipažinti su jau esamu dokumentu iš dalies. Iš teismo praktikos nematyti, kad institucijos privalo sudaryti visų jų organizuojamų posėdžių ataskaitas.
72 Šios išvados negali paneigti ieškovės remiantis Orhuso konvencija nurodytas galimybės gauti informaciją apie aplinką principo taikymas, nes tuo metu, kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas, nei Orhuso konvencija, nei reglamentas dėl jos taikymo negaliojo. Be to, jame įtvirtinta informacijos apie aplinką sąvoka neapima komiteto diskusijų, atsižvelgiant į jų žodinį pobūdį, ir nė vienas iš šių dviejų teisės aktų nenumato komiteto pareigos sudaryti šių posėdžių protokolus.
73 Be to, iš Europos ombudsmeno sprendimų matyti, kad pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 institucija neprivalo pateikti dokumento, jei nėra tokio, su kuriuo ji galėtų leisti susipažinti.
74 Antra, Taryba tvirtina, kad, priešingai nei teigia ieškovė, protokolai daugiau yra ne kitus dokumentus, bet žodines diskusijas reziumuojantys dokumentai. Todėl ieškovė klaidingai teigia, kad Tarybai lengvai prieinamos priemonės, reikalingos tam, kad būtų sudarytas protokolas.
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
75 Visų pirma reikia priminti Reglamento Nr. 1049/2001, kuris, kaip numatyta jo 2 straipsnio 3 dalyje, taikomas tik „visiems institucijos turimiems dokumentams, tai yra, jos parengtiems arba gautiems ir esantiems jos žinioje“, taikymo sritį.
76 Antra, iš teismo praktikos matyti, kad dokumento ir informacijos sąvokos turi būti skiriamos. Visuomenės teisė susipažinti su institucijų dokumentu apima tik dokumentus, o ne bendresne prasme suprantamą informaciją, ir nereiškia institucijų pareigos atsakyti į kiekvieną privataus asmens prašymą gauti informacijos (pagal analogiją žr. 1999 m. spalio 27 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Meyer prieš Komisiją, T‑106/99, Rink. p. II‑3273, 35 ir 36 punktus). Žinoma, iš šio sprendimo 50 punkte minėto spendimo Taryba prieš Hautala matyti, kad 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas 93/731/EB dėl galimybės visuomenei susipažinti su Tarybos dokumentais (OL L 340, p. 43), kuris buvo priimtas iki Reglamento Nr. 1049/2001 priėmimo, buvo taikomas ne tik institucijos žinioje esantiems dokumentams, bet ir šiuose dokumentuose esančiai informacijai (sprendimo 23 punktas). Tačiau galimybė gauti informacijos šio sprendimo prasme gali būti užtikrinta, tik jei ši informacija yra nurodyta dokumentuose, o taip yra preziumuojamas jų buvimas.
77 Nagrinėjamu atveju, nesant protokolo ar kito dokumento dėl pirmojo 2003 m. gruodžio 19 d. komiteto posėdžio darbotvarkės klausimo, Taryba neprivalėjo ieškovei pateikti informacijos apie šio klausimo turinį.
78 Iš to darytina išvada, kad atsisakydama jai pateikti informacijos apie per 2003 m. gruodžio 19 d. posėdį vykusių diskusijų dėl pirmojo klausimo turinį, nes ji neegzistavo tokia forma, kad galėtų būti pateikiama, Taryba nepažeidė Reglamente Nr. 1049/2001 įtvirtintos ieškovės teisės susipažinti su dokumentais.
79 Šios išvados negali paneigti ieškovės argumentai dėl Orhuso konvencijos ar dėl reglamento dėl jos taikymo pasiūlymo, nes, kaip teisingai pažymėjo Taryba, tuo metu, kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas, nei Orhuso konvencija, nei reglamentas dėl jos taikymo negaliojo.
80 Todėl trečiojo ieškinio pagrindo antra dalis yra atmestina.
Dėl trečios dalies, susijusios su Tarybos atsisakymu suteikti galimybę susipažinti su 2003 m. gruodžio 19 d. komiteto posėdžio dalyvių pastabomis
– Šalių argumentai
81 Ieškovė visų pirma pažymi, kad komiteto narių ir Komisijos pastabos dėl komitete vykusių diskusijų patenka į Reglamento Nr. 1049/2001 taikymo sritį, todėl visuomenė privalo turėti galimybę su jomis susipažinti, jeigu joms nėra taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis, susijusi su vidaus spendimais.
82 Antra, ieškovė nurodo, kad jos informacijos prašymas buvo pakankamai platus, jog apimtų su komiteto diskusijomis susijusias pastabas, ir kad Komisijos pateiktas siauras sąvokos „protokolas“ aiškinimas niekaip nėra pateisinamas. Todėl komiteto narių ir Komisijos pastabos turi būti atskleistos, nes Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis, kaip bendros pareigos išimtis, turi būti aiškinama griežtai. Be to, Pirmosios instancijos teismas jau atmetė argumentą, kad komitetų vidaus svarstymų atskleidimas būtinai sukeltų abejonių dėl tinkamo jų priėmimo ir veiksmingumo.
83 Taryba tvirtina, kad ji nežino, ar nacionalinės delegacijos ir Komisija surašė vidaus pastabas ir kokia forma. Kadangi šios pastabos skirtos išimtinai atitinkamos valstybės narės ar Komisijos naudojimui savo viduje, jos nebuvo pateiktos Tarybai. Todėl, kadangi Taryba jų neturi, šios pastabos nepatenka į Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnio 3 dalies taikymo sritį.
84 Be to, Taryba mano, kad ieškovė savo duplike gerokai pakeitė argumentus, susijusius su kaltinimu dėl jos prašymo suteikti galimybę susipažinti su 2003 m. gruodžio 19 d. posėdžio protokolu, teigdama, kad Taryba pažeidė Reglamentą Nr. 1049/2001, nes neleido jai susipažinti su Komisijos ir valstybių narių delegacijų vidaus pastabomis. Šiuo atžvilgiu Taryba pabrėžia, kad, remiantis teismo praktika, pagal kartotinę paraišką priimtas sprendimas apibrėžia teismo proceso dalyką. Tačiau iš kartotinės paraiškos matyti, kad ieškovė nepaprašė Tarybos leisti jai susipažinti su Komisijos ir valstybių narių delegacijų vidaus pastabomis. Kadangi ginčijamame sprendime Taryba neatmetė prašymo leisti susipažinti su šiais dokumentais, ji neprivalo pareikšti nuomonės dėl ieškovės argumentų šiuo klausimu.
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
85 Reikia konstatuoti, kad ieškovė savo dviejuose laiškuose, dėl kurių buvo priimtas ginčijamas sprendimas, neprašė Tarybos suteikti jai galimybės susipažinti su 2003 m. gruodžio 19 d. posėdžio dalyvių pastabomis. Todėl ginčijamas sprendimas nėra susijęs su galimybe susipažinti su 2003 m. gruodžio 19 d. posėdžio dalyvių pastabomis. Kadangi, viena vertus, kai į Bendrijos teismą kreipiamasi su ieškiniu dėl Tarybos sprendimo atsisakyti leisti susipažinti su dokumentais panaikinimo, jis pagal EB 230 straipsnį vykdo šio vienintelio sprendimo teisėtumo kontrolę ir kadangi, kita vertus, ginčijamas sprendimas buvo priimtas ne dėl paraiškos leisti susipažinti su Komisijos ir valstybių narių delegacijų vidaus pastabomis, į ieškovės argumentus dėl galimybės susipažinti su šiomis pastabomis negali būti atsižvelgta.
86 Bet kuriuo atveju, net jei ir reikėjo manyti, kad ieškovės paraiška turėjo būti aiškinama kaip apimanti ir Komisijos bei valstybių narių vidaus pastabas, pagal Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnio 3 dalį Taryba negalėjo jų pateikti, nes ji jų neturėjo ir negavo.
87 Taigi, trečia trečiojo ieškinio pagrindo dalis kartu su visu šio ieškinio pagrindu yra atmestina.
88 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškinys turi būti atmestas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
89 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Taryba to reikalavo ir ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo ir Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
90 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies pirmąją pastraipą į bylą įstojusios institucijos pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl Komisija pati padengia savo išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Ieškovė padengia savo ir Tarybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Komisija padengia savo pačios bylinėjimosi išlaidas.
Legal | Wiszniewska-Białecka | Moavero Milanesi |
Paskelbta 2007 m. balandžio 25 d. viešame posėdyje Liuksemburge.