Language of document : ECLI:EU:T:2008:160

Byla T‑495/04

Belfass SPRL

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Viešieji paslaugų pirkimai – Bendrijos viešųjų pirkimų konkurso procedūra – Akivaizdi techninė klaida – Sutarties sudarymas su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu dalyviu – Neįprastai mažos vertės pasiūlymas – Reglamento (EB) Nr. 2342/2002 139 straipsnio 1 dalis – Prieštaravimas dėl teisėtumo – Specifikacijos – Priimtinumas“

Sprendimo santrauka

1.      Europos Bendrijų viešieji pirkimai – Konkurso procedūra

(EB 230 straipsnio ketvirtoji pastraipa ir EB 241 straipsnis)

2.      Procesas – Naujų pagrindų pateikimas vykstant procesui

(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas ir 48 straipsnio 2 dalis; Komisijos reglamento Nr. 2342/2002 139 straipsnio 1 dalis)

3.      Europos Bendrijų viešieji pirkimai – Sutarties sudarymas konkurso būdu

(Komisijos reglamento Nr. 2342/2002 138 straipsnio 2 dalis ir 139 straipsnio 1 dalis)

4.      Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Žala – Priežastinis ryšys

(EB 288 straipsnio antroji pastraipa)

1.      Kadangi vykdant viešųjų pirkimų procedūrą specifikacijos nėra konkrečiai susijusios su konkurse dalyvaujančiomis įmonėmis, kurios dėl to neturi teisės pagal EB 230 straipsnio ketvirtąją pastraipą pareikšti ieškinį dėl šių specifikacijų panaikinimo, Taryba negali remtis dalyvaujančios įmonės teise tiesiogiai užginčyti minėtas specifikacijas, norėdama prieštarauti tam, kad tokia įmonė papildomai ginčytų šio dokumento teisėtumą, atsižvelgdama į ieškinio dėl sprendimo, kuriuo ji pašalinta iš nagrinėjamo prikimo, panaikinimo kontekstą.

(žr. 44 punktą)

2.      Iš kartu skaitomų Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkto ir 48 straipsnio 2 dalies išplaukia, kad ieškinyje turi būti nurodomas ginčo dalykas ir teisinių pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka ir kad vykstant procesui negalima pateikti naujų teisinių pagrindų, išskyrus tuos atvejus, kai jie pagrindžiami teisinėmis arba faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui. Tačiau pagrindas, kuris toliau plėtoja anksčiau tiesiogiai ar implicitiškai ieškinyje nurodytą pagrindą ir yra glaudžiai su juo susijęs, turi būti pripažintas priimtinu.

Toks yra pagrindas, susijęs su Reglamento Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles, 139 straipsnio 1 dalies, kurioje numatyta, kad jei perkančioji organizacija, vykdydama Europos Bendrijų viešuosius pirkimus, mano, jog pasiūlymas yra neįprastai mažos vertės, prieš jį atmesdama privalo leisti dalyviui paaiškinti arba net pagrįsti pasiūlyme nurodytus duomenis, pažeidimu. Nors šį pagrindą ieškovė aiškiai nurodė tik pateikdama dubliką, dar pateikdama ieškinį ieškovė pareiškė aiškų kaltinimą Tarybai, jog ši atmetė jos pasiūlymą neatlikusi jokio kito patikrinimo dėl to, kad jis buvo neįprastai mažos vertės.

(žr. 87–90 punktus)

3.      Reglamento Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles, 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindinis viešojo pirkimo sutarčių sudarymo reikalavimas, kad perkančioji organizacija, prieš atmesdama kiekvieną neįprastai mažos vertės pasiūlymą, jį patikrintų atsižvelgdama į jo sudėtinius elementus ir išklausydama kitą šalį.

Kai sutartis sudaroma su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu dalyviu, šis reikalavimas taikomas ne tik nagrinėjamo pasiūlymo kainos kriterijui, bet ir kitiems Reglamento Nr. 2342/2002 138 straipsnio 2 dalyje nurodytiems kriterijams tiek, kiek jie leidžia nustatyti anomalijos ribinę vertę, žemiau kurios vykdant konkretų pirkimą pateiktas pasiūlymas įtariamas esantis neįprastai mažos vertės minėto reglamento 139 straipsnio 1 dalies prasme.

Taigi, per viešojo pirkimo sutarčių sudarymo pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų procedūrą atmetusi konkurse dalyvaujančios įmonės pasiūlymą dėl vienintelės priežasties, jog šiame pasiūlyme nurodytas pernelyg mažas bendras valandų skaičius, ir neatlikusi jokio kito rungimosi principu pagrįsto jo patikrinimo minėto 139 straipsnio 1 dalies prasme prieš automatiškai atmesdama ieškovės pasiūlymą, Taryba pažeidė šią nuostatą.

(žr. 98, 100, 103 ir 104 punktus)

4.      Bendrijos nesutartinė atsakomybė dėl neteisėtų jos institucijų veiksmų EB 288 straipsnio antrosios pastraipos prasme kyla, kai tenkinamos visos sąlygos, t. y. veiksmų, kuriais kaltinamos institucijos, neteisėtumas, žalos tikrumas ir priežastinio ryšio tarp veiksmų, kuriais kaltinamos institucijos, ir nurodytos žalos buvimas. Jei nėra tenkinama nors viena iš šių sąlygų, turi būti atmestas visas ieškinys, nesant reikalo nagrinėti kitų sąlygų.

Vadinasi, turi būti atmestas prašymas dėl žalos atlyginimo tuo atveju, kai nurodyta patirta žala, t. y. Bendrijų viešojo pirkimo sutarties nesudarymas, nėra tikra ir neabejotina, bet yra tik hipotetinė.

(žr. 119–120, 127–129 punktus)