TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2023 m. lapkričio 23 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Valstybės pagalba – SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktas – Prancūzijos oro transporto rinka – Pagalbos sistema, apie kurią pranešė Prancūzijos Respublika – Aviacijos mokesčių ir rinkliavų mokėjimo moratoriumas, skirtas oro transporto bendrovėms remti dėl COVID‑19 pandemijos – Laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema – Komisijos sprendimas neteikti prieštaravimų – Pagalba dėl ypatingo įvykio patirtai žalai atitaisyti – Proporcingumo ir nediskriminavimo principai – Laisvė teikti paslaugas“
Byloje C‑210/21 P
dėl 2021 m. balandžio 2 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo
Ryanair DAC, įsteigta Sordse (Airija), atstovaujama advokatų V. Blanc, F.‑C. Laprévote ir E. Vahida, dikigoros I.‑G. Metaxas‑Maranghidis ir abogados D. Pérez de Lamo ir S. Rating,
apeliantė,
dalyvaujant kitoms proceso šalims:
Europos Komisijai, atstovaujamai L. Flynn, C. Georgieva, S. Noë ir F. Tomat,
atsakovei pirmojoje instancijoje,
Prancūzijos Respublikai, iš pradžių atstovaujamai A.‑L. Desjonquères, P. Dodeller, T. Stéhelin ir N. Vincent, vėliau – A.‑L. Desjonquères, T. Stéhelin ir N. Vincent ir galiausiai – A.‑L. Desjonquères ir T. Stéhelin,
įstojusiai į bylą šaliai pirmojoje instancijoje,
TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. Lycourgos, teisėjai O. Spineanu‑Matei, J.‑C. Bonichot, S. Rodin (pranešėjas) ir L. S. Rossi,
generalinis advokatas G. Pitruzzella,
posėdžio sekretorius M. Longar, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2022 m. spalio 19 d. posėdžiui,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Apeliaciniu skundu Ryanair DAC prašo panaikinti 2021 m. vasario 17 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Ryanair / Komisija (T‑259/20, toliau – skundžiamas sprendimas, EU:T:2021:92); juo tas teismas atmetė jos ieškinį dėl 2020 m. kovo 31 d. Komisijos sprendimo C(2020) 2097 final dėl valstybės pagalbos SA.56765 (2020/N) – Prancūzija – COVID‑19 – Aviacijos mokesčių mokėjimo moratoriumas viešojo oro transporto bendrovėms (OL C 294, 2020, p. 8; toliau – ginčijamas sprendimas) panaikinimo.
Ginčo aplinkybės ir ginčijamas sprendimas
2 Skundžiamame sprendime nurodytas ginčo aplinkybes galima glaustai išdėstyti taip, kaip nurodyta toliau.
3 2020 m. kovo 24 d. Prancūzijos Respublika, vadovaudamasi SESV 108 straipsnio 3 dalimi, pranešė Europos Komisijai apie pagalbos priemonę – oro transporto bendrovių mokėtinų civilinio aviacijos mokesčio ir solidarumo mokesčio už oro transporto bilietus mokėjimo moratoriumą (toliau – nagrinėjama pagalbos sistema).
4 Nagrinėjama pagalbos sistema buvo siekiama užtikrinti, kad oro transporto bendrovės, kurios turi Prancūzijoje pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (OL L 293, 2008, p. 3) 3 straipsnį išduotą licenciją oro susisiekimui vykdyti (toliau – Prancūzijos licencija), galėtų išlaikyti pakankamą likvidumą iki apribojimų ar kelionių draudimų, susijusių su COVID‑19 pandemija, panaikinimo ir grįžimo prie įprastos komercinės veiklos. Pagal tą sistemą buvo numatyta, kad už laikotarpį nuo 2020 m. kovo mėn. iki gruodžio mėn. mokėtinų civilinio aviacijos mokesčio ir solidarumo mokesčio už oro transporto bilietus mokėjimas atidedamas iki 2021 m. sausio 1 d. ir 24 mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Tiksli mokesčių suma turėjo būti nustatyta atsižvelgiant į pervežamų keleivių ir skrydžių iš Prancūzijos oro uosto skaičių. Be to, nagrinėjama pagalbos sistema turėjo būti taikoma viešojo oro transporto įmonėms, turinčioms Prancūzijos licenciją, o tai reiškė, kad jų „pagrindinė verslo vieta“ buvo Prancūzijoje.
5 2020 m. kovo 31 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą; padariusi išvadą, kad nagrinėjama pagalbos sistema yra valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, jame įvertino jos suderinamumą su vidaus rinka, konkrečiai atsižvelgdama į SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą.
6 Šiuo klausimu, pirma, Komisija, be kita ko, nusprendė, kad COVID‑19 pandemija yra ypatingas įvykis, kaip jis suprantamas pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą, ir kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp šio įvykio padarytos žalos ir nagrinėjama pagalbos sistema kompensuojamos žalos, nes pastarąja siekiama sumažinti oro transporto bendrovių likvidumo krizę, kilusią dėl šios pandemijos, atliepiant viešojo oro transporto bendrovių, kurios turi Prancūzijos licenciją, apyvartinių lėšų poreikius.
7 Antra, priminusi, kad iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog kompensuoti galima tik ekonominius nuostolius, kuriuos tiesiogiai sukėlė ypatingas įvykis, ir kad kompensacija negali viršyti šių nuostolių sumos, Komisija visų pirma nusprendė, kad nagrinėjama pagalbos sistema yra proporcinga, atsižvelgiant į numatomos žalos dydį, nes preliminarios pagalbos dydis buvo mažesnis už tikėtiną COVID‑19 pandemijos krizės padarytą komercinę žalą.
8 Taip pat Komisija nusprendė, kad nagrinėjama pagalbos sistema buvo nustatyta nediskriminuojant, nes pagalbos pagal sistemą gavėjai apima visas oro transporto bendroves, turinčias Prancūzijos licencijas. Šiuo klausimu ji pabrėžė, jog tai, kad valstybės pagalba teikiama taikant moratoriumą tam tikriems mokesčiams, dėl kurių oro transporto bendrovių, turinčių kitų valstybių narių išduotas licencijas oro susisiekimui vykdyti, biudžetui taip pat tenka našta, neturi įtakos jos nediskriminaciniam pobūdžiui, nes nagrinėjama pagalbos sistema siekiama kompensuoti žalą, kurią patyrė Prancūzijos licencijas turinčios oro transporto bendrovės. Taigi nagrinėjama pagalbos sistema yra proporcinga, atsižvelgiant į jos tikslą kompensuoti žalą, kurią sukėlė COVID‑19 pandemija. Nagrinėjama pagalbos sistema visų pirma padėtų išlaikyti oro transporto sektoriaus struktūrą Prancūzijos licencijas turinčioms oro transporto bendrovėms. Todėl Komisija nusprendė, kad Prancūzijos valdžios institucijos šiame etape įrodė, jog nagrinėjama pagalbos sistema neviršija žalos, kuri tiesiogiai kilo dėl COVID-19 pandemijos krizės.
9 Taigi, atsižvelgdama į Prancūzijos Respublikos prisiimtus įsipareigojimus, ypač įsipareigojimą Komisijai perduoti ir pateikti pritarimui detalią metodiką, kaip ši valstybė narė ketino a posteriori ir kiekvienam pagalbos gavėjui įvertinti žalos dėl COVID‑19 pandemijos sukeltos krizės dydį, Komisija nusprendė nepateikti prieštaravimų dėl nagrinėjamos pagalbos sistemos.
Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas
10 2020 m. gegužės 8 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Ryanair ieškinį, juo ši prašė panaikinti ginčijamą sprendimą.
11 Grįsdama ieškinį Ryanair nurodė keturis pagrindus, grindžiamus: pirma, nediskriminavimo dėl pilietybės ir laisvės teikti paslaugas principų pažeidimu; antra, akivaizdžia vertinimo klaida vertinant nagrinėjamos pagalbos sistemos proporcingumą atsižvelgiant į COVID‑19 pandemijos padarytą žalą; trečia, tuo, kad Komisija pažeidė jos procesines teises, kai, nepaisydama egzistavusių didelių abejonių, dėl kurių turėjo būti pradėta oficiali tyrimo procedūra, atsisakė pradėti tokią procedūrą, ir, ketvirta, tuo, kad Komisija pažeidė SESV 296 straipsnio antrą pastraipą.
12 Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė Ryanair nurodytus pirmąjį, antrąjį ir ketvirtąjį pagrindus kaip nepagrįstus. Dėl trečiojo pagrindo jis, be kita ko, atsižvelgęs į motyvus, dėl kurių buvo atmesti du pirmieji ieškinio pagrindai, konstatavo, kad nereikia nagrinėti jo pagrįstumo. Todėl Bendrasis Teismas atmetė visą ieškinį ir nepriėmė sprendimo dėl šio ieškinio priimtinumo.
Šalių reikalavimai Teisingumo Teisme
13 Apeliaciniu skundu Ryanair Teisingumo Teismo prašo:
– panaikinti skundžiamą sprendimą,
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš Komisijos ir Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas arba subsidiariai
– panaikinti skundžiamą sprendimą ir
– grąžinti bylą Bendrajam Teismui, taip pat atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.
14 Komisija Teisingumo Teismo prašo:
– atmesti apeliacinį skundą ir
– priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.
15 Prancūzijos Respublika prašo Teisingumo Teismo atmesti apeliacinį skundą.
Dėl apeliacinio skundo
16 Grįsdama apeliacinį skundą Ryanair nurodo šešis pagrindus. Pirmasis pagrindas grindžiamas teisės klaida, nes Bendrasis Teismas klaidingai atmetė Ryanair ieškinio pirmojoje instancijoje pagrindą, grindžiamą nediskriminavimo principo pažeidimu. Antrasis pagrindas grindžiamas teisės klaida ir akivaizdžiu faktinių aplinkybių iškraipymu nagrinėjant to ieškinio pagrindą, grindžiamą laisvės teikti paslaugas pažeidimu. Trečiasis pagrindas grindžiamas teisės klaida ir akivaizdžiu faktinių aplinkybių iškraipymu taikant SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą ir proporcingumo principą, kiek tai susiję su pagalbos pagal nagrinėjamą pagalbos sistemą gavėjų patirtos žalos dydžiu. Ketvirtasis pagrindas grindžiamas teisės klaida ir akivaizdžiu faktinių aplinkybių iškraipymu, nes Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija nepažeidė jai pagal SESV 296 straipsnio antrą pastraipą tenkančios pareigos motyvuoti. Penktasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir akivaizdžiai iškraipė faktines aplinkybes, kai nusprendė nenagrinėti iš esmės ieškinio pirmojoje instancijoje trečiojo pagrindo, susijusio su apeliantės procesinių teisių pažeidimu.
Dėl pirmojo pagrindo
Šalių argumentai
17 Nurodydama pirmąjį pagrindą, kurį sudaro keturios dalys ir kuris susijęs su skundžiamo sprendimo 28–51 punktais, Ryanair tvirtina, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, kai konstatavo, kad nagrinėjama pagalbos sistema nebuvo pažeistas nediskriminavimo dėl pilietybės principas.
18 Pirmojo pagrindo pirmoje dalyje Ryanair teigia, kad Bendrasis Teismas netinkamai taikė diskriminacijos dėl pilietybės draudimo principą, kuris yra esminis Europos Sąjungos teisės sistemos principas. Nors skundžiamo sprendimo 31 ir 32 punktuose Bendrasis Teismas pripažino, jog skirtingas požiūris, įtvirtintas nagrinėjama pagalbos sistema, gali būti prilyginamas diskriminacijai atsižvelgiant į vieną iš tinkamumo kriterijų, t. y. Prancūzijos licencijos turėjimą, jis klaidingai konstatavo, kad tokia diskriminacija turi būti vertinama tik remiantis SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktu, motyvuojant tuo, kad ši nuostata yra speciali nuostata, kaip ji suprantama pagal SESV 18 straipsnį. Nagrinėjamos pagalbos sistemos taikymas tik Prancūzijos licenciją turinčioms oro transporto įmonėms prilygsta tiesioginei diskriminacijai dėl pilietybės, nes tam, kad oro transporto bendrovė gautų tokią licenciją, jos pagrindinė verslo vieta turi būti Prancūzijoje.
19 Be to, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas turėjo išnagrinėti, ar tokia diskriminacija pateisinama viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar visuomenės sveikatos sumetimais, kaip tai suprantama pagal SESV 52 straipsnį, arba bet kuriuo atveju – ar ji pagrįsta objektyviais veiksniais, nesusijusiais su atitinkamų asmenų pilietybe.
20 Antroje šio pagrindo dalyje apeliantė tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 33 ir 34 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir akivaizdžiai iškraipė faktines aplinkybes, kiek tai susiję su nagrinėjamos pagalbos sistemos tikslo nustatymu. Konkrečiai kalbant, jis klaidingai konstatavo, kad šios sistemos tikslas buvo „[labai paveiktoms] oro transporto bendrovėms“ atitaisyti COVID‑19 pandemijos padarytą žalą arba sumažinti atitinkamoje teritorijoje veikiančių oro transporto bendrovių patirtą žalą ir kad šis tikslas atitinka SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą, nors iš ginčijamo sprendimo matyti, jog tas tikslas buvo sudaryti sąlygas oro transporto bendrovėms, „kurios turi Prancūzijos licenciją“, išlaikyti pakankamą likvidumą.
21 Pirmojo pagrindo trečioje dalyje Ryanair tvirtina, jog skundžiamame sprendime padaryta teisės klaida ir iškraipytos faktinės aplinkybės, nes jo 36–41 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjama pagalbos sistema, kuri taikoma tik Prancūzijos licenciją turinčioms oro transporto bendrovėms, yra tinkama jos tikslui pasiekti.
22 Ryanair visų pirma tvirtina, kad ginčijamame sprendime nepateikta jokių motyvų, kuriais būtų galima pagrįsti rėmimąsi tinkamumo kriterijumi, susijusiu su Prancūzijos licencijos turėjimu, ir kad Bendrasis Teismas, šiuo aspektu remdamasis ginčijamame sprendime nenumatytais kriterijais, skundžiamo sprendimo 37–39 punktuose pakeitė motyvus, nors neturėjo tam kompetencijos.
23 Subsidiariai Ryanair teigia, kad Bendrajam Teismui šiuo klausimu pateikiant tris motyvus padaryta teisės klaidų ir iškraipytos faktinės aplinkybės.
24 Šiuo aspektu Bendrasis Teismas neteisingai aiškino Reglamentą Nr. 1008/2008, kai skundžiamo sprendimo 37–39 punktuose nusprendė, kad: pirma, oro transporto bendrovei licenciją oro susisiekimui vykdyti išdavusi valstybė narė gali kontroliuoti, kaip naudojama jos šiai bendrovei suteikta pagalba; antra, ši valstybė narė gali užtikrinti, kad ta bendrovė sumokėtų mokesčius, kurių mokėjimas buvo atidėtas, kad vidutiniu laikotarpiu ji prarastų mažiau mokestinių pajamų, ir, trečia, licenciją oro susisiekimui vykdyti turinčios oro transporto bendrovės yra glaudžiau susijusios su licenciją išdavusios valstybės narės ekonomika. Iš tiesų, kiek tai susiję su finansine kontrole, mokesčių nesumokėjimo rizika ir ryšiais su pagalbą suteikusios valstybės narės ekonomika, nėra jokio skirtumo tarp oro transporto bendrovių, turinčių tos valstybės narės išduotą licenciją oro susisiekimui vykdyti, ir tokių bendrovių, turinčių kitos valstybės narės išduotą licenciją oro susisiekimui vykdyti. Taigi Bendrasis Teismas į Reglamentą Nr. 1008/2008 įtraukė įgaliojimus pagalbos skyrimo ir stebėsenos srityje, kurie jame nenumatyti, ir, remdamasis šio reglamento nuostatomis dėl finansinių sąlygų išduoti licenciją oro susisiekimui vykdyti, padarė teisiškai klaidingas išvadas.
25 Šio pagrindo ketvirtoje dalyje Ryanair iš esmės tvirtina, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir akivaizdžiai iškraipė faktines aplinkybes, nes skundžiamo sprendimo 43–48 punktuose konstatavo, kad nagrinėjama pagalbos sistema yra proporcinga.
26 Pirma, vertindamas tinkamumo kriterijaus, susijusio su Prancūzijos licencijos turėjimu, proporcingumą, skundžiamo sprendimo 43 punkte Bendrasis Teismas rėmėsi motyvu, grindžiamu tuo, kad Prancūzijos valdžios institucijų patvirtintos transporto apribojimo ir izoliavimo priemonės labiausiai paveikė Prancūzijos licenciją turinčias oro transporto bendroves; šio motyvo nėra ginčijamame sprendime. Šis motyvas negali būti tinkamas nagrinėjamos pagalbos sistemos proporcingumo vertinimo atskaitos taškas, jei, kaip teigia Bendrasis Teismas, ypatingas įvykis, nurodytas kaip patirtos žalos priežastis, apima ir COVID‑19 pandemiją, ir Prancūzijos valdžios institucijų patvirtintas transporto apribojimo priemones.
27 Antra, skundžiamo sprendimo 43 punkte Bendrasis Teismas šį tinkamumo kriterijų, kuris yra savavališkas ir diskriminacinis, grindė remdamasis abejotinu argumentu, kad valstybės narės neturi neribotų išteklių. Ryanair teigimu, pagalbos sistemos gali būti nustatomos dėl maksimalių sumų ir remiantis nediskriminaciniais kriterijais, kad būtų išsaugoti biudžeto ištekliai, kartu laikantis SESV 18 bei 56 straipsnių ir įgyvendinant pagalba siekiamą tikslą.
28 Trečia, siekdamas įvertinti nagrinėjamos pagalbos proporcingumą, skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas nenagrinėjo šios pagalbos poveikio konkurencijai. Toks vertinimas yra esminis siekiant nustatyti, ar, kaip nurodė pats Bendrasis Teismas, pagalbos sistema „neviršija to, kas būtina“ užsibrėžtam tikslui pasiekti.
29 Ketvirta, skundžiamo sprendimo 46 punkte Bendrasis Teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti alternatyvų pagalbos scenarijų, nes Komisijai negali būti pavesta „išnagrinėt[i] visas galimas alternatyvias priemones“. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas klaidingai rėmėsi 2019 m. gegužės 6 d. Sprendimu Scor / Komisija (T‑135/17, EU:T:2019:287), iš kurio matyti tik tai, kad dėstydama motyvus Komisija neprivalėjo nagrinėti visų alternatyvių priemonių.
30 Be to, skundžiamo sprendimo 47 punkte Bendrojo Teismo nurodytas motyvas, kad hipotetinė alternatyvi priemonė, pagal kurią nagrinėjama pagalbos sistema būtų taikoma ir bendrovėms, kurios nėra įsteigtos Prancūzijoje, nebūtų sudariusi sąlygų pasiekti nagrinėjamos pagalbos sistemos tikslo, darant nuorodą į to sprendimo 37–41 punktus, pagrįstas klaidinga teisine prielaida, kad pagal Reglamentą Nr. 1008/2008 kitos valstybės narės išduotą licenciją oro susisiekimui vykdyti turinčios oro transporto bendrovės gali lengviau nutraukti savo maršrutus į Prancūziją ir iš jos.
31 Komisija ir Prancūzijos Respublika tvirtina, kad pirmasis apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Teisingumo Teismo vertinimas
32 Pirmiausia reikia priminti, jog pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją norint nacionalinę priemonę kvalifikuoti kaip „valstybės pagalbą“, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, reikia, kad būtų įvykdytos visos toliau nurodytos sąlygos. Pirma, turi būti valstybės veiksmai arba naudojami valstybės ištekliai. Antra, tokie veiksmai turi galėti daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Trečia, jie turi suteikti atrankųjį pranašumą jos gavėjui. Ketvirta, jie turi iškraipyti konkurenciją ar galėti ją iškraipyti (žr. 2018 m. birželio 28 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, C‑208/16 P, EU:C:2018:506, 79 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
33 Taigi būtent atsižvelgiant į tokiomis savybėmis pasižyminčias ir tokį poveikį turinčias priemones, kurios gali iškraipyti konkurenciją ir trikdyti valstybių narių tarpusavio prekybą, SESV 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valstybės pagalbos nesuderinamumo su vidaus rinka principas.
34 Kalbant konkrečiai, iš SESV 107 straipsnio 1 dalies kylantis atrankumo reikalavimas reiškia, kad Komisija turi įrodyti, jog ekonominis pranašumas (suprantant jį plačiai), tiesiogiai ar netiesiogiai įgyjamas taikant tam tikrą priemonę, konkrečiai suteikiamas vienai ar kelioms įmonėms. Tam Komisija visų pirma privalo įrodyti, kad atitinkama priemonė lemia skirtingą požiūrį į įmones, kurių padėtis atsižvelgiant į siekiamą tikslą yra panaši. Taigi reikia, kad pranašumas būtų suteikiamas atrankiai ir kad dėl jo kai kurios įmonės galėtų atsidurti palankesnėje padėtyje, palyginti su kitomis (2023 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, C‑320/21 P, EU:C:2023:712, 103 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
35 Vis dėlto SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos tam tikros nuo šio sprendimo 33 punkte nurodyto valstybės pagalbos nesuderinamumo su vidaus rinka principo nukrypti leidžiančios nuostatos, kaip antai SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkte išdėstyta nukrypti leidžianti nuostata dėl pagalbos „gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti“. Taigi valstybės pagalba, suteikta šiose nukrypti leidžiančiose nuostatose numatytais tikslais ir pagal joje nustatytas sąlygas, yra suderinama arba gali būti pripažinta suderinama su vidaus rinka, nepaisant to, kad ji pasižymi šio sprendimo 32 punkte nurodytomis savybėmis ir sukelia jame numatytas pasekmes.
36 Darytina išvada, kad valstybės pagalba, kuri teikiama laikantis šių reikalavimų, t. y. siekiant tose nukrypti leidžiančiose nuostatose pripažinto tikslo ir neviršijant to, kas būtina ir proporcinga šiam tikslui pasiekti, negali būti laikoma nesuderinama su vidaus rinka atsižvelgiant tik į šio sprendimo 32 punkte nurodytas savybes ir pasekmes, būdingas bet kokiai valstybės pagalbai, t. y. be kita ko, dėl priežasčių, susijusių su tuo, kad pagalba yra atrankioji arba kad ja iškraipoma konkurencija, antraip tos nuostatos taptų visiškai neveiksmingos (2023 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, C‑320/21 P, EU:C:2023:712, 107 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
37 Taigi pagalba negali būti laikoma nesuderinama su vidaus rinka tik dėl priežasčių, susijusių su tuo, kad pagalba yra atrankioji arba kad ja iškraipoma arba gali būti iškraipyta konkurencija (2023 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, C‑320/21 P, EU:C:2023:712, 108 punktas).
38 Atsižvelgiant į tai, dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies, kurioje Ryanair nurodo teisės klaidą, grindžiamą tuo, kad skundžiamo sprendimo 32 punkte Bendrasis Teismas netaikė SESV 18 straipsnyje įtvirtinto nediskriminavimo dėl pilietybės principo, o nagrinėjamą priemonę išnagrinėjo atsižvelgdamas į SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą, reikia priminti, jog iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad SESV 108 straipsnyje numatytos procedūros rezultatas niekada neturi prieštarauti konkrečioms SESV nuostatoms. Taigi pagalba, kuri pati ar tam tikros jos sąlygos pažeidžia Sąjungos teisės bendrąsias nuostatas ar principus, negali būti pripažinta suderinama su vidaus rinka (2023 m. sausio 31 d. Sprendimo Komisija / Braesch ir kt., C‑284/21 P, EU:C:2023:58, 96 punktas ir 2023 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, C‑320/21 P, EU:C:2023:712, 109 punktas).
39 Vis dėlto, kiek tai konkrečiai susiję su SESV 18 straipsniu, iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad šis straipsnis savarankiškai taikomas tik tose Sąjungos teisės reglamentuojamose srityse, kurioms SESV nenumatyta specialių nediskriminavimo taisyklių (2017 m. liepos 18 d. Sprendimo Erzberger, C‑566/15, EU:C:2017:562, 25 punktas ir 2023 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, C‑320/21 P, EU:C:2023:712, 110 punktas).
40 Kadangi, kaip nurodyta šio sprendimo 35 punkte, SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos nuo šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinto valstybės pagalbos nesuderinamumo su vidaus rinka principo nukrypti leidžiančios nuostatos, taigi visų pirma leidžiama taikyti skirtingą požiūrį į įmones, jeigu tenkinami šiose nukrypti leidžiančiose nuostatose numatyti reikalavimai, šios nuostatos turi būti laikomos Sutartyse numatytomis „specialiomis nuostatomis“, kaip jos suprantamos pagal SESV 18 straipsnio pirmą pastraipą (2023 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, C‑320/21 P, EU:C:2023:712, 111 punktas).
41 Darytina išvada, jog Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 32 punkte konstatavo, kad SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktas yra tokia speciali nuostata ir kad tik reikia išnagrinėti, ar dėl nagrinėjamos priemonės atsirandantis skirtingas požiūris yra leistinas pagal šią nuostatą.
42 Iš to matyti, kad, priešingai, nei tvirtina Ryanair, skirtingas požiūris, kurį lemia ši priemonė, taip pat neturi būti pateisinamas atsižvelgiant į SESV 52 straipsnyje nurodytas priežastis.
43 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti pirmojo pagrindo pirmą dalį kaip nepagrįstą.
44 Šio apeliacinio skundo pagrindo antroje dalyje Ryanair iš esmės tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 33 ir 34 punktuose Bendrasis Teismas neteisingai nustatė nagrinėjamos pagalbos sistemos tikslą, nurodytą ginčijamame sprendime, ir, be kita ko, klaidingai konstatavo, jog šiuo tikslu siekiama sumažinti atitinkamoje teritorijoje veikiančių oro transporto bendrovių patirtą žalą.
45 Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 33 punkte Bendrasis Teismas iš esmės pažymėjo, kad, remiantis SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktu, nagrinėjamos pagalbos sistemos tikslas bendrai buvo atitaisyti žalą oro transporto sektoriuje, atsiradusią dėl nagrinėjamo ypatingo įvykio, t. y. dėl COVID‑19 pandemijos, ir konkrečiau – suteikiant moratoriumą sumažinti išlaidų naštą oro transporto bendrovėms, kurias stipriai paveikė Prancūzijos Respublikos patvirtintos transporto apribojimo ir izoliavimo priemonės, skirtos šiai pandemijai suvaldyti.
46 Toks šia sistema siekiamo tikslo apibūdinimas atitinka ginčijamame sprendime, be kita ko, skundžiamame sprendime nurodytose jo 2 ir 3 konstatuojamosiose dalyse, esančiose 2.1 dalyje „Priemonės tikslas“, pateiktą apibūdinimą. Tačiau, priešingai, nei tvirtina Ryanair, iš ginčijamo sprendimo matyti ne tai, kad Prancūzijos licencijos turėjimas savaime buvo nagrinėjamos pagalbos sistemos tikslas, o veikiau, kaip skundžiamo sprendimo 33 punkte iš esmės konstatavo Bendrasis Teismas, tinkamumo pasinaudoti šia sistema kriterijus.
47 Kadangi šioje antroje dalyje Ryanair taip pat priekaištauja Bendrajam Teismui iškraipius jam nurodytas faktines aplinkybes, reikia priminti, jog pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją iš SESV 256 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmos pastraipos matyti, kad tik Bendrasis Teismas turi jurisdikciją, viena vertus, konstatuoti faktines aplinkybes, išskyrus atvejus, kai jo konstatuotų aplinkybių ir tikrovės neatitiktis matyti iš jam pateiktos bylos medžiagos, ir, kita vertus, tokias faktines aplinkybes įvertinti (2020 m. birželio 25 d. Sprendimo SATCEN / KF, C‑14/19 P, EU:C:2020:492, 103 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
48 Darytina išvada, kad faktinių aplinkybių vertinimas nėra Teisingumo Teismo kontrolei pateiktinas teisės klausimas, nebent būtų iškraipyti Bendrajam Teismui pateikti įrodymai (2020 m. birželio 25 d. Sprendimo SATCEN / KF, C‑14/19 P, EU:C:2020:492, 104 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
49 Jeigu apeliantas tvirtina, kad Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus, pagal SESV 256 straipsnį, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmą pastraipą ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punktą jis turi aiškiai nurodyti, kokius įrodymus tas teismas iškraipė, taip pat įrodyti nagrinėjimo klaidas, dėl kurių Bendrasis Teismas, atlikdamas vertinimą, šitaip iškraipė įrodymus. Be to, remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš bylos medžiagos ir nereikia iš naujo įvertinti faktinių aplinkybių ir įrodymų (2020 m. birželio 25 d. Sprendimo SATCEN / KF, C‑14/19 P, EU:C:2020:492, 105 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
50 Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, jog grįsdama tą apeliacinio skundo pagrindo dalį Ryanair nenurodė įrodymų, kuriuos Bendrasis Teismas iškraipė, kai nustatė nagrinėjamos pagalbos sistemos tikslą, ir a fortiori neįrodė, kaip šie įrodymai buvo iškraipyti.
51 Tokiomis aplinkybėmis pirmojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.
52 Šio pagrindo trečioje dalyje Ryanair tvirtina, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir akivaizdžiai iškraipė faktines aplinkybes, kai skundžiamo sprendimo 36–41 punktuose nusprendė, kad, kiek nagrinėjama pagalbos sistema taikoma tik Prancūzijos licenciją turinčioms oro transporto bendrovėms, ji yra tinkama jos tikslui pasiekti.
53 Šiuo klausimu Ryanair visų pirma iš esmės teigia, jog, be kita ko, skundžiamo sprendimo 37 punkte tvirtindamas, kad pagalbą teikiančios valstybės narės išduotos licencijos turėjimo kriterijus sudarė sąlygas kontroliuoti, kaip pagalbos gavėjai ją naudoja, Bendrasis Teismas pateikė pagrindimą, kurio nebuvo ginčijamame sprendime, todėl motyvus, kuriais Komisija rėmėsi grįsdama šį sprendimą, pakeitė savaisiais.
54 Žinoma, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad vykdydami SESV 263 straipsnyje numatytą teisėtumo kontrolę Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas bet kuriuo atveju negali pakeisti ginčijamo akto autoriaus motyvų savaisiais (šiuo klausimu žr. 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo World Duty Free Group ir Ispanija / Komisija, C‑51/19 P ir C‑64/19 P, EU:C:2021:793, 70 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Vis dėlto reikia konstatuoti, jog ginčijamo sprendimo 45 ir 46 konstatuojamosiose dalyse Komisija nurodė, kad Prancūzijos licenciją turinčių oro transporto bendrovių pagrindinė verslo vieta yra Prancūzijoje ir kad jų finansinė padėtis joje reguliariai tikrinama. Taigi skundžiamo sprendimo 37 punkte Bendrasis Teismas tik paaiškino ginčijamo sprendimo motyvus ir, kalbant konkrečiai, remdamasis tuo, kas jame išdėstyta, padarė tam tikras išvadas, tačiau nepakeitė ginčijamo sprendimo motyvų.
55 Subsidiariai Ryanair ginčija skundžiamo sprendimo 37–39 punktuose išdėstytus Bendrojo Teismo teiginius, kad, pirma, oro transporto bendrovei licenciją išdavusi valstybė narė galėjo kontroliuoti, kaip naudojama jos šiai bendrovei suteikta pagalba; antra, ši valstybė narė galėjo užtikrinti, kad ta bendrovė sumokėtų mokesčius, kurių mokėjimas buvo atidėtas, kad vidutiniu laikotarpiu ji prarastų kuo mažiau mokestinių pajamų, ir, trečia, licenciją turinčios oro transporto bendrovės buvo glaudžiau susijusios su šią licenciją išdavusios valstybės narės ekonomika. Remdamasis būtent šiais argumentais Bendrasis Teismas to sprendimo 40 punkte konstatavo, kad taikydama nagrinėjamą pagalbos sistemą tik Prancūzijos licenciją turinčioms oro transporto bendrovėms, kurių pagrindinė verslo vieta dėl to yra Prancūzijoje, Prancūzijos Respublika iš esmės teisėtai siekė užtikrinti nuolatinį ryšį su oro transporto bendrovėmis, kurioms suteikiamas moratoriumas, o minėto sprendimo 41 punkte – kad todėl tinkamumo kriterijus, susijęs su tokios licencijos turėjimu, buvo tinkamas tikslui – atitaisyti ypatingo įvykio padarytą žalą, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą, – pasiekti.
56 Šiuo aspektu, pirma, pažymėtina, jog skundžiamo sprendimo 37–39 punktuose Bendrasis Teismas Reglamentu Nr. 1008/2008 rėmėsi tik tam, kad nustatytų oro transporto bendrovių, turinčių licenciją oro susisiekimui vykdyti, ir šią licenciją išdavusios valstybės narės ryšio specifiką ir stabilumą, atsižvelgdamas į to reglamento nuostatas, kurios reglamentuoja jų santykius, ir, be kita ko, šios valstybės narės valdžios institucijų vykdomą šių oro transporto bendrovių finansinę kontrolę. Kaip tvirtina Ryanair, aplinkybė, kad ši kontrolė nėra konkrečiai susijusi su Prancūzijos licenciją turinčioms oro transporto bendrovėms suteikta pagalba arba kad pagalbos naudojimo kontrolė taip pat gali būti atliekama Prancūzijos licencijos neturinčiose oro transporto bendrovėse, savaime neturi įtakos šio ryšio vertinimui siekiant nustatyti, ar tinkamumo kriterijai yra tinkami nagrinėjama pagalbos sistema siekiamam tikslui įgyvendinti.
57 Nors, antra, Ryanair teigia, jog buvo iškraipytos faktinės aplinkybėms, kiek tai susiję su tuo, kas išdėstyta šio sprendimo 55 punkte, pakanka konstatuoti, kad ji nepateikė jokių argumentų, kuriais remiantis būtų galima įrodyti, kad Bendrasis Teismas iškraipė faktines aplinkybes pagal šio sprendimo 49 punkte nurodytą jurisprudenciją.
58 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti pirmojo pagrindo trečią dalį kaip nepagrįstą.
59 Šio pagrindo ketvirtoje dalyje Ryanair iš esmės priekaištauja Bendrajam Teismui padarius teisės klaidą ir akivaizdžiai iškraipius faktines aplinkybes, nes skundžiamo sprendimo 43–48 punktuose jis konstatavo, kad nagrinėjama pagalbos sistema yra proporcinga.
60 Du pirmieji šios dalies priekaištai susiję su skundžiamo sprendimo 43 punktu, kuriame Bendrasis Teismas nusprendė, kad „taikydama Prancūzijos licencijos kriterijų atitinkama valstybė narė, atsižvelgusi <…> į tai, kad ištekliai, kuriuos atitinkama valstybė narė gali skirti, yra riboti, leido pasinaudoti nagrinėjama pagalbos sistema toms oro transporto bendrovėms, kurias labiausiai paveikė šios valstybės priimtos transporto apribojimo ir izoliavimo priemonės, kurios dėl savo pobūdžio turėjo poveikį jos teritorijoje“.
61 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad tame pačiame 43 punkte Bendrasis Teismas, vertindamas nagrinėjamos pagalbos sistemos proporcingumą, rėmėsi Komisijos pateiktais duomenimis, susijusiais su skrydžiais, kuriuos Prancūzijoje, iš Prancūzijos ir į ją atitinkamai vykdo Prancūzijos licenciją turinčios oro transporto bendrovės ir tokios licencijos neturinčios oro transporto bendrovės. Remdamasis šiais duomenimis Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 44 punkte padarė išvadą, kad šios pirmosios oro transporto bendrovės, kurios vienintelės yra tinkamos pasinaudoti nagrinėjama pagalbos sistema, buvo paveiktos proporcingai daug stipriau nei apeliantė, kurios, atsižvelgiant į tuos duomenis, skrydžių Prancūzijoje, į Prancūziją ir iš jos veikla sudarė tik 8,3 % visos jos veiklos, o kai kurių reikalavimus atitinkančių bendrovių – 100 %.
62 Iš ieškovės argumentų, pateiktų nurodant du pirmuosius priekaištus, nematyti, kad minėti motyvai yra teisiškai klaidingi ar grindžiami akivaizdžiai klaidingu vertinimu, kuriuo būtų iškraipytos faktinės aplinkybės.
63 Kalbant konkrečiai, viena vertus, negalima priekaištauti Bendrajam Teismui pakeitus ginčijamo sprendimo motyvus savaisiais, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 54 punkte nurodytą jurisprudenciją, nes, be kita ko, iš ginčijamo sprendimo 2 ir 3 konstatuojamųjų dalių matyti, kad nagrinėjamos pagalbos sistemos tikslas buvo skirti kompensaciją oro transporto bendrovėms, kurias stipriai paveikė dėl COVID‑19 pandemijos patvirtintos transporto apribojimo priemonės. Vertindamas, ar tinkamumo kriterijus, susijęs su Prancūzijos licencijos turėjimu, sudarė sąlygas užtikrinti šios sistemos proporcingumą, Bendrasis Teismas, remdamasis jam pateiktais įrodymais, tik konstatavo, kad šios priemonės iš tikrųjų labiau paveikė šią licenciją turinčias bendroves.
64 Kita vertus, negalima priekaištauti Bendrajam Teismui, kad šis skundžiamo sprendimo 43 punkte grindė šį tinkamumo kriterijų tuo, kad „ištekliai, kuriuos atitinkama valstybė narė gali skirti, yra riboti“, nes šis teiginys pateiktas tik paaiškinant to tinkamumo kriterijaus patvirtinimo aplinkybes.
65 Vadinasi, ketvirtos dalies du pirmuosius priekaištus reikia atmesti kaip nepagrįstus.
66 Kiek nurodydama pirmojo pagrindo ketvirtos dalies trečią priekaištą Ryanair priekaištauja, kad Bendrasis Teismas, vertindamas nagrinėjamo pagalbos sistemos proporcingumą, nenagrinėjo šios pagalbos poveikio konkurencijai, reikia konstatuoti, kad pirmojoje instancijoje apeliantė nepateikė priekaišto, grindžiamo tuo, kad, vertinant proporcingumą, turėjo būti išnagrinėtas pagalbos poveikis konkurencijai, arba, kalbant konkrečiai, palyginti šį poveikį.
67 Pagal Procedūros reglamento 170 straipsnio 1 dalį apeliaciniame skunde negalima keisti Bendrajame Teisme nagrinėtos bylos dalyko. Taigi pagal suformuotą jurisprudenciją apeliaciniame procese Teisingumo Teismas turi kompetenciją tik ištirti Bendrajame Teisme nagrinėtų pagrindų ir argumentų teisinį vertinimą. Todėl leidimas šaliai Teisingumo Teisme pirmą kartą remtis priekaištu, kuris nebuvo pateiktas Bendrajame Teisme, reikštų leidimą jai pateikti Teisingumo Teismui, kurio jurisdikcija apeliaciniame procese yra ribota, nagrinėti platesnės apimties ginčą nei tas, kurį nagrinėjo Bendrasis Teismas (2021 m. spalio 6 d. Sprendimo Sigma Alimentos Exterior / Komisija, C‑50/19 P, EU:C:2021:792, 37 ir 38 punktai).
68 Taigi ketvirtos dalies trečias priekaištas, grindžiamas būtinybe išnagrinėti pagalbos poveikį konkurencijai, turi būti atmestas kaip nepriimtinas, nes šis priekaištas pirmą kartą pateiktas šiame apeliaciniame procese.
69 Dėl šios apeliantės nurodyto pirmojo pagrindo dalies ketvirto priekaišto, pateikto dėl skundžiamo sprendimo 46 punkto, reikia konstatuoti, jog tame 46 punkte Bendrasis Teismas tik dėl išsamumo nusprendė, kad Komisija neprivalėjo pareikšti pozicijos dėl visų nagrinėjamai pagalbos sistemai alternatyvių priemonių. Iš tiesų skundžiamo sprendimo 47 punkte Bendrasis Teismas bet kuriuo atveju nusprendė, kad apeliantės pirmojoje instancijoje pasiūlytos alternatyvios priemonės nebūtų leidusios taip tiksliai ir išvengiant per didelės kompensacijos rizikos įgyvendinti nagrinėjama pagalbos sistema siekiamą tikslą. Šiuo tikslu jis rėmėsi minėto sprendimo 37–41 punktais, kuriuose, kaip matyti iš šio sprendimo 55–57 punktų, nėra padaryta teisės klaidų.
70 Taigi šis priekaištas turi būti atmestas kaip nereikšmingas.
71 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti pirmojo pagrindo ketvirtą dalį, taigi ir visą šį pagrindą.
Dėl antrojo pagrindo
Šalių argumentai
72 Pateikdama antrąjį pagrindą Ryanair tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 55–57 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir akivaizdžiai iškraipė faktines aplinkybes, kai atmetė ieškinio pirmojoje instancijoje pirmojo pagrindo ketvirtą dalį, kurioje ji teigė, jog buvo pažeistas laisvės teikti paslaugas principas.
73 Šio pagrindo pirmoje dalyje Ryanair teigia, jog, priešingai, nei nurodyta skundžiamo sprendimo 56 punkte, Bendrajame Teisme ji rėmėsi Reglamento Nr. 1008/2008 pažeidimu ir tvirtino, kad buvo nepaisyta laisvės teikti paslaugas oro transporto sektoriuje principo. Bendrasis Teismas, atmetęs jos argumentus remdamasis klaidingu motyvu, kad „ieškovė neteigia, jog šis reglamentas buvo pažeistas“, akivaizdžiai iškraipė jos procesinius dokumentus ir nepakankamai teisiškai motyvavo savo sprendimą.
74 Šio pagrindo antroj dalyje Ryanair tvirtina, jog skundžiamo sprendimo 57 punkte Bendrasis Teismas prieštaringai ir klaidingai nusprendė, kad ji neįrodė, kaip dėl to, kad nagrinėjama pagalbos sistema jai nebuvo taikoma, ji galėjo būti atgrasyta nuo paslaugų teikimo vykdant skrydžius iš Prancūzijos ir į ją. To, kad oro transporto bendrovėms nesuteikiama pranašumo, skirto tik vadinamosioms „Prancūzijos oro transporto bendrovėms“, pakanka įrodyti, kad trukdoma laisvei teikti paslaugas, ir nereikia pateikti jokių kitų įrodymų. Bet kuriuo atveju Ryanair pateikė daug įrodymų, patvirtinančių, kad dėl tokios priemonės, kaip nagrinėjamos pagalbos sistemos, pagal kurią valstybės narės atliekamas pranašumo suteikimas siejamas su šios valstybės narės išduotos licencijos turėjimu, praktiškai nepalankioje padėtyje atsiduria tik oro vežėjai, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje.
75 Taigi Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus, kai nenagrinėjo apeliantės pateiktų svarbių duomenų dėl nagrinėjamos pagalbos sistemos ribojamojo poveikio laisvei teikti paslaugas.
76 Antrojo pagrindo trečioje dalyje Ryanair tvirtina, kad, priešingai, nei skundžiamo sprendimo 57 punkte konstatavo Bendrasis Teismas, ieškinyje pirmojoje instancijoje ji pakankamai teisiškai įrodė, kad nagrinėjamos pagalbos sistemos ribojamasis poveikis laisvei teikti paslaugas nebuvo pateisinamas.
77 Pirma, Bendrasis Teismas netinkamai išnagrinėjo šį ribojimą, atsižvelgdamas į reikšmingus tinkamumo ir proporcingumo kriterijus, kurie nėra SESV 107 straipsnyje nustatyti kriterijai.
78 Antra, Ryanair teigimu, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai, be kita ko, skundžiamo sprendimo 46 nusprendė, kad, vertinant nagrinėjamo laisvės teikti paslaugas apribojimo tinkamumą ir proporcingumą, nebūtina nagrinėti potencialiai mažiau ribojančių alternatyvių priemonių.
79 Šiuo atžvilgiu Ryanair pateikė daug įrodymų, patvirtinančių, kad nagrinėjama pagalbos sistema turėjo laisvę teikti paslaugas ribojantį poveikį, kuris yra nereikalingas, netinkamas ir neproporcingas atsižvelgiant į tos sistemos tikslą – atitaisyti COVID‑19 pandemijos padarytą žalą. Be to, šiomis aplinkybėmis ji paminėjo alternatyvų tinkamumo pagalbai gauti kriterijų, pagrįstą rinkos dalimis, kuris darytų mažesnį poveikį laisvei teikti paslaugas. Šį kriterijų ji taip pat aiškiai nurodė prieš priimant ginčijamą sprendimą už transportą atsakingam Prancūzijos valstybės sekretoriui ir už konkurenciją atsakingai Europos Komisijos narei išsiųstuose raštuose, kuriuos pridėjo prie ieškinio pirmojoje instancijoje.
80 Komisija ir Prancūzijos Respublika tvirtina, kad antrasis apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Teisingumo Teismo vertinimas
81 Antrojo pagrindo antroje ir trečioje dalyse, kurias reikia nagrinėti kartu, Ryanair iš esmės teigia, kad skundžiamo sprendimo 57 punkte Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, nes atsižvelgdamas tik į SESV 107 straipsnyje nustatytus kriterijus, išnagrinėjo aplinkybę, kad nagrinėjama pagalbos sistema buvo taikoma tik vadinamosioms „Prancūzijos oro transporto bendrovėms“, t. y. Prancūzijos licenciją turinčioms oro transporto bendrovėms, užuot patikrinęs, ar ši priemonė pateisinama atsižvelgiant į su laisve teikti paslaugas susijusiose SESV nuostatose nurodytus sumetimus. Ryanair nurodė Bendrajam Teismui faktines ir teisines aplinkybes, įrodančias šių nuostatų pažeidimą.
82 Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 38 punkte, SESV 108 straipsnyje numatytos procedūros rezultatas niekada neturi prieštarauti konkrečioms Sutarties nuostatoms. Taigi pagalba, kuri pati ar tam tikros jos sąlygos pažeidžia Sąjungos teisės nuostatas ar bendruosius principus, negali būti pripažinta suderinama su vidaus rinka.
83 Vis dėlto, viena vertus, ribojamasis pagalbos priemonės poveikis laisvei teikti paslaugas nėra pagal Sutartį draudžiamas apribojimas, nes gali būti būdingas pačiam valstybės pagalbos pobūdžiui, pavyzdžiui, jos atrankiajam pobūdžiui (2023 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, C‑320/21 P, EU:C:2023:712, 132 punktas).
84 Kita vertus, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog, kai pagalbos sąlygos taip neatsiejamai susijusios su pagalbos tikslu, kad jų neįmanoma vertinti atskirai, jų poveikis visos pagalbos suderinamumui ar nesuderinamumui su vidaus rinka būtinai turi būti vertinamas pagal SESV 108 straipsnyje numatytą procedūrą (šiuo klausimu žr. 1977 m. kovo 22 d. Sprendimo Iannelli & Volpi, 74/76, EU:C:1977:51, 14 punktą; 2023 m. sausio 31 d. Sprendimo Komisija / Braesch ir kt., C‑284/21 P, EU:C:2023:58, 97 punktą ir 2023 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, C‑320/21 P, EU:C:2023:712, 133 punktą).
85 Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš šio sprendimo 45 ir 46 punktų, nors Prancūzijos licencijos turėjimas savaime buvo ne nagrinėjamo pagalbos sistemos tikslas, bet tinkamumo pasinaudoti nagrinėjama pagalbos sistema kriterijus, šis kriterijus savaime buvo neatsiejamai susijęs su tos sistemos tikslu, kuris bendrai buvo atitaisyti žalą oro transporto sektoriuje, atsiradusią dėl nagrinėjamo ypatingo įvykio, t. y. dėl COVID‑19 pandemijos, ir konkrečiau – suteikiant moratoriumą sumažinti išlaidų naštą oro transporto bendrovėms, kurias stipriai paveikė Prancūzijos Respublikos patvirtintos transporto apribojimo ir izoliavimo priemonės, skirtos šiai pandemijai suvaldyti. Darytina išvada, kad tinkamumo pasinaudoti nagrinėjama pagalbos sistema kriterijaus poveikis vidaus rinkai negali būti nagrinėjamas atskirai nuo visos šios pagalbos priemonės suderinamumo su vidaus rinka poveikio pagal SESV 108 straipsnyje numatytą procedūrą.
86 Iš pirma išdėstytų motyvų ir šio sprendimo 36 ir 37 punktuose nurodytos jurisprudencijos matyti, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 57 punkte iš esmės nusprendė, jog siekdama įrodyti, kad nagrinėjama priemonė yra laisvės teikti paslaugas kliūtis, nes taikoma tik Prancūzijos išduotą licenciją oro susisiekimui vykdyti turinčioms oro transporto bendrovėms, o ne, be kita ko, Ryanair, nagrinėjamu atveju Ryanair turėjo įrodyti, kad ši priemonė sukelia ribojamąjį poveikį, kuris viršija laikantis SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkte numatytų reikalavimų teikiamai valstybės pagalbai būdingą poveikį (šiuo klausimu žr. 2023 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, C‑320/21 P, EU:C:2023:712, 135 punktą).
87 Visais Ryanair argumentais, pateiktais ketvirtojo pagrindo antrai ir trečiai daliai pagrįsti, siekiama kritikuoti nagrinėjamą pagalbos sistemą, nes tik Prancūzijos licenciją turinčios oro transporto bendrovės buvo tinkamos pasinaudoti šia sistema, ir šio tinkamumo kriterijaus ribojamąjį poveikį laisvei teikti paslaugas, nors toks poveikis yra būdingas minėtos sistemos atrankiajam pobūdžiui.
88 Be to, dėl įrodymų, kuriuos Ryanair pateikė Bendrajam Teismui, reikia konstatuoti, kad ji nepateikė jokių argumentų, jog šie įrodymai buvo iškraipyti.
89 Vadinasi, antrojo pagrindo antrą ir trečią dalis reikia atmesti kaip nepagrįstas.
90 Galiausiai šio pagrindo pirma dalis turi būti atmesta kaip nereikšminga, nes ja siekiama ginčyti skundžiamo sprendimo 56 punktą, kurio motyvai yra pertekliniai, palyginti su to sprendimo 57 punkte išdėstytais motyvais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, turi būti atmestas visas antrasis pagrindas.
Dėl trečiojo pagrindo
Šalių argumentai
91 Nurodydama trečiąjį pagrindą Ryanair tvirtina, kad Bendrasis Teismas pats sau prieštaravo ir padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 59–74 punktuose tikrino pagalbos pagal nagrinėjamą pagalbos sistemą dydžio proporcingumą dėl ypatingo įvykio patirtai žalai.
92 Šio pagrindo pirmoje dalyje Ryanair tvirtina, jog tam, kad skundžiamo sprendimo 68 punkte konstatuotų, jog pagalbos gavėjų dėl ypatingo įvykio patirtos žalos dydis buvo didesnis už bendrą nagrinėjamos pagalbos sistemos nominalią vertę, Bendrasis Teismas atsižvelgė į visą COVID‑19 pandemijos padarytą žalą. Taigi Bendrasis Teismas pats sau prieštaravo, nes, vertindamas tinkamumo kriterijaus, susijusio su Prancūzijos licencijos turėjimu, proporcingumą, rėmėsi tik dėl Prancūzijos valdžios institucijų patvirtintų transporto apribojimo priemonių atsiradusia žala.
93 Trečiojo pagrindo antroje dalyje apeliantė priekaištauja Bendrajam Teismui, kad šis, remdamasis 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimu Komisija / Aer Lingus ir Ryanair Designated Activity (C‑164/15 P ir C‑165/15 P, EU:C:2016:990), skundžiamo sprendimo 73 punkte klaidingai konstatavo, jog į konkurencinį pranašumą, kuris buvo suteiktas pagalbos gavėjams dėl to, kad buvo neįtrauktos Prancūzijos licencijos neturinčios oro transporto bendrovės, neturėjo būti atsižvelgta lyginant suteiktos pagalbos dydį su patirtos žalos dydžiu pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą. Tas sprendimas neturi reikšmės, nes susijęs su pagalbos dydžio apskaičiavimu siekiant ją susigrąžinti. Taigi Bendrasis Teismas, supainiodamas šį nagrinėjimą bei remiantis šia nuostata suteiktos pagalbos proporcingumo nagrinėjimą ir neatsižvelgdamas į iš esmės ekonominį šio proporcingumo nagrinėjimo pobūdį, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.
94 Komisija ir Prancūzijos Respublika mano, kad trečiasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Be to, Prancūzijos Respublikos teigimu, šis pagrindas yra iš dalies nepriimtinas, nes juo siekiama paneigti Bendrojo Teismo atliktą faktinių aplinkybių vertinimą.
Teisingumo Teismo vertinimas
95 Kadangi trečiojo pagrindo pirmoje dalyje Ryanair ginčija skundžiamo sprendimo 68 punkte Bendrojo Teismo padarytą išvadą, kad pagalbos gavėjų dėl ypatingo įvykio patirtos žalos dydis greičiausiai buvo didesnis už bendrą nagrinėjamos pagalbos sistemos nominalią vertę, remiantis šio sprendimo 49 punkte nurodyta jurisprudencija reikia atmesti šią dalį kaip nepriimtiną, nes apeliantė, nenurodydama galimo faktinių aplinkybių iškraipymo, taip siekia paneigti tame punkte Bendrojo Teismo padarytą savarankišką faktinių aplinkybių vertinimą.
96 Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp COVID‑19 pandemijos protrūkio ir Prancūzijos valdžios institucijų šiomis aplinkybėmis patvirtintų ribojamųjų priemonių, kaip skundžiamo sprendimo 26 punkte konstatavo Bendrasis Teismas, iš šio 68 punkto nekyla jokio prieštaravimo tarp Bendrojo Teismo atlikto pagalbos dydžio proporcingumo vertinimo ir jo atlikto tinkamumo kriterijaus, susijusio su Prancūzijos licencijos turėjimu, vertinimu.
97 Šio pagrindo antroje dalyje Ryanair iš esmės teigia, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 73 punktuose konstatavo, kad vertindama nagrinėjamos pagalbos sistemos suderinamumą su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą ir, be kita ko, jos proporcingumą Komisija neprivalėjo atsižvelgti į konkurencinį pranašumą, kurį pagalbos gavėjai įgijo dėl to, kad buvo neįtrauktos Prancūzijos licencijos neturinčios oro transporto bendrovės.
98 Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad, priešingai, nei tvirtina Ryanair, 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimas Komisija / Aer Lingus ir Ryanair Designated Activity (C‑164/15 P ir C‑165/15 P, EU:C:2016:990), kuriuo Bendrasis Teismas rėmėsi skundžiamo sprendimo 73 punkte, nors jis susijęs su neteisėtos pagalbos dydžio nustatymu siekiant ją susigrąžinti, nagrinėjamu atveju yra aktualus, nes iš to sprendimo 92 punkto galima daryti išvadą, kad pranašumas, kurį pagalba suteikia jos gavėjui, neapima jokios ekonominės naudos, kurią šis pagalbos gavėjas gautų, pasinaudodamas tuo pranašumu.
99 Taigi nagrinėjamos pagalbos sistemos, t. y. pagalbos, teikiamos reikalavimus atitinkantiems pagalbos gavėjams taikant tam tikrų mokesčių mokėjimo moratoriumą, kartu atidedant mokėjimą be palūkanų, atveju suteiktos pagalbos suma, į kurią Komisija turi atsižvelgti siekdama nustatyti, ar už pagalbos gavėjų dėl aptariamo ypatingo įvykio patirtą žalą galbūt sumokėta pernelyg didelė kompensacija, atsižvelgiant į Komisijos komunikatą dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (OL C 14, 2008, p. 6) ir kaip ginčijamame sprendime konstatavo Komisija, iš principo atitinka palūkanų, kurias pagalbos pagal priemonę gavėjai būtų turėję mokėti rinkoje, kad įgytų lygiavertį likvidumą, sumą. Tačiau siekdama tai nustatyti Komisija neturi atsižvelgti į pranašumus, kuriuos pagalbos pagal šią sistemą gavėjai galėjo netiesiogiai gauti dėl šios pagalbos, kaip antai Ryanair nurodytą konkurencinį pranašumą.
100 Darytina išvada, jog Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 73 punkte nusprendė, kad Komisija neprivalėjo atsižvelgti į Ryanair nurodytą tariamą konkurencinį pranašumą.
101 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti trečiojo pagrindo antrą dalį kaip nepagrįstą, taigi – ir visą šį pagrindą.
Dėl ketvirtojo pagrindo
Šalių argumentai
102 Nurodydama ketvirtąjį pagrindą Ryanair teigia, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir akivaizdžiai iškraipė faktines aplinkybes, nes skundžiamo sprendimo 79–85 punktuose klaidingai nusprendė, kad Komisija nepažeidė jai pagal SESV 296 straipsnio antrą pastraipą tenkančios pareigos motyvuoti.
103 Apeliantės teigimu, Bendrasis Teismas pripažino, jog aplinkybės, kuriomis buvo priimtas ginčijamas sprendimas, t. y. COVID‑19 pandemijos protrūkis ir sunkumai, kurių dėl šios situacijos galėjo kilti rengiant Komisijos sprendimus, gali pateisinti tai, kad ginčijamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra tam tikrų esminių aspektų, nors šie aspektai jai būtų buvę būtini, kad ji suprastų argumentus, kuriais grindžiamos Komisijos išvados. Bendrojo Teismo pateiktas SESV 296 straipsnio antros pastraipos aiškinimas prieštarauja Teisingumo Teismo jurisprudencijai ir dėl jo pareiga motyvuoti netenka veiksmingumo.
104 Komisija ir Prancūzijos Respublika tvirtina, kad ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Teisingumo Teismo vertinimas
105 Reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje reikalaujamas motyvavimas turi atitikti konkretaus akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti institucijos, kuri priėmė šį aktą, argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti patvirtintą priemonę pagrindžiančias priežastis, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, t. y. į akto turinį, nurodytų priežasčių pobūdį ir asmenų, kuriems aktas skirtas, ar kitų asmenų, kurie konkrečiai ir tiesiogiai su juo susiję, suinteresuotumą gauti paaiškinimų. Nereikalaujama, kad motyvuojant būtų nurodytos visos svarbios faktinės ir teisinės aplinkybės, nes vertinant, ar teisės akto motyvai atitinka SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje nustatytus reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į jo tekstą, bet ir kontekstą ir visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas (2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Tempus Energy ir Tempus Energy Technology, C‑57/19 P, EU:C:2021:663, 198 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
106 Kai konkrečiai, kaip nagrinėjamu atveju, kalbama apie sprendimą pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį nepateikti prieštaravimų dėl pagalbos priemonės, pažymėtina, kad Teisingumo Teismas jau turėjo galimybę konstatuoti, kad tokiame per trumpą terminą priimame sprendime turi būti tik nurodytos priežastys, dėl kurių Komisija mano, kad nėra didelių atitinkamos pagalbos suderinamumo su vidaus rinka vertinimo sunkumų, ir kad net glaustas to sprendimo motyvavimas turi būti laikomas pakankamu atsižvelgiant į SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje numatytą reikalavimą motyvuoti, jeigu juo aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstytos priežastys, dėl kurių Komisija nusprendė, kad nėra tokių sunkumų, o klausimas, ar šis motyvavimas yra pagrįstas, nesusijęs su šiuo reikalavimu (šiuo klausimu žr. 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Tempus Energy ir Tempus Energy Technology, C‑57/19 P, EU:C:2021:663, 199 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
107 Atsižvelgiant būtent į šiuos reikalavimus reikia išnagrinėti, ar Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad ginčijamas sprendimas yra pakankamai teisiškai motyvuotas.
108 Šiuo klausimu, viena vertus, kiek Ryanair iš esmės priekaištauja Bendrajam Teismui sušvelninus reikalavimus, susijusius su pareiga motyvuoti, atsižvelgiant į COVID‑19 pandemijos aplinkybes, kuriomis buvo priimtas ginčijamas sprendimas, reikia konstatuoti, kad skundžiamo sprendimo 79 ir 80 punktuose nurodydamas ginčijamo sprendimo priėmimo aplinkybes, t. y. pandemijos ir ypatingos skubos aplinkybes, kuriomis Komisija išnagrinėjo priemones, apie kurias jai pranešė valstybės narės, ir priėmė su šiomis priemonėmis susijusius sprendimus, įskaitant ginčijamą sprendimą, Bendrasis Teismas pagrįstai, kaip reikalaujama pagal šio sprendimo 105 ir 106 punktuose nurodytą jurisprudenciją, atsižvelgė į reikšmingus aspektus, kad nustatytų, ar priimdama tą sprendimą Komisija įvykdė pareigą motyvuoti.
109 Kita vertus, kiek Ryanair nurodo konkrečius aspektus, dėl kurių Komisija, pažeisdama jai tenkančią pareigą motyvuoti, nepriėmė sprendimo ar nevertino ginčijamame sprendime, pavyzdžiui, nagrinėjamos pagalbos sistemos atitiktį vienodo požiūrio principui ir laisvei teikti paslaugas, jos konkurencinį poveikį taikant proporcingumo kriterijų ir apskaičiuojant pagalbos dydį, iš skundžiamo sprendimo 81–83 punktų matyti, jog Bendrasis Teismas konstatavo, kad šie aspektai arba neturi reikšmės ginčijamam sprendimui, arba tame sprendime buvo pakankamai teisiškai padaryta nuoroda į juos, kad būtų galima suprasti Komisijos argumentus šiuo atžvilgiu.
110 Neatrodo, kad atlikdamas šiuos vertinimus Bendrasis Teismas nepaisė Komisijos pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį priimto sprendimo neteikti prieštaravimų motyvavimo reikalavimų, išplaukiančių iš šio sprendimo 105 ir 106 punktuose nurodytos jurisprudencijos, nes nagrinėjamu atveju šis motyvavimas leidžia Ryanair sužinoti tą sprendimą pagrindžiančias priežastis, o Sąjungos teismui – vykdyti jo kontrolę, kaip, beje, matyti ir iš skundžiamo sprendimo.
111 Be to, kadangi nurodant ketvirtąjį pagrindą pateiktais argumentais iš tikrųjų siekiama įrodyti, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas remiantis nepakankamu ar teisiškai klaidingu Komisijos vertinimu, šie argumentai, susiję veikiau su šio sprendimo pagrįstumu, o ne su reikalavimu motyvuoti kaip esminiu procedūriniu reikalavimu, turi būti atmesti atsižvelgiant į šio sprendimo 106 punkte nurodytą jurisprudenciją.
112 Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 84 punkte nusprendė, kad ginčijamas sprendimas yra pakankamai teisiškai motyvuotas.
113 Galiausiai reikia konstatuoti, jog Ryanair nepateikė jokių argumentų, galinčių įrodyti, kad nagrinėdamas ieškinio pirmojoje instancijoje ketvirtąjį pagrindą Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 49 punkte nurodytą jurisprudenciją.
114 Taigi ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Dėl penktojo pagrindo
Šalių argumentai
115 Nurodydama penktąjį pagrindą Ryanair teigia, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir iškraipė faktines aplinkybes, kai skundžiamo sprendimo 86 ir 87 punktuose konstatavo, kad jos ieškinio pirmojoje instancijoje trečiasis pagrindas, susijęs su Komisijos atsisakymu pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą oficialią tyrimo procedūrą, neteko juo siekiamo tikslo, nes buvo atmesti du pirmieji šio ieškinio pagrindai, ir jo turinys nėra savarankiškas, palyginti su šiais dviem pagrindais.
116 Priešingai, nei konstatavo Bendrasis Teismas, šio trečiojo pagrindo turinys buvo savarankiškas, palyginti su dviem pirmaisiais ieškinio pirmojoje instancijoje pagrindais. Teisminė kontrolė, susijusi su didelių sunkumų, dėl kurių turėjo būti pradėta oficiali tyrimo procedūra, buvimu, skiriasi nuo teisminės kontrolės, susijusios su Komisijos padaryta teisės klaida ar akivaizdžia vertinimo klaida nagrinėjant pagalbos priemonę iš esmės. Taigi didelių sunkumų buvimas gali būti konstatuotas, nors, priešingai, nei nurodydama du pirmuosius ieškinio pirmojoje instancijoje pagrindus tvirtino apeliantė, Komisijai analizuojant nagrinėjamą pagalbos sistemą nepadaryta akivaizdžios vertinimo ar teisės klaidos.
117 Be to, ieškinio pirmojoje instancijoje trečiasis pagrindas neprarado juo siekiamo tikslo, nes Komisijos padarytos akivaizdžios vertinimo klaidos įrodymas visiškai skiriasi nuo didelių sunkumų, dėl kurių turėjo būti pradėta oficiali tyrimo procedūra, įrodymo. Ryanair taip pat šiuo klausimu pateikė savarankiškų argumentų, be kita ko, įrodančių, kad Komisija neturėjo rinkos duomenų apie aviacijos sektoriaus struktūrą, kiek tai, be kita ko, susiję su oro transporto bendrovėmis, turinčiomis kitos valstybės narės nei Prancūzija išduotą licenciją, kurie yra labai svarbūs analizuojant nagrinėjamos pagalbos sistemos suderinamumą atsižvelgiant į ja siekiamą tikslą. Bendrajame Teisme Ryanair nurodė konkrečias Komisijos informacijos spragas ir išryškino didelius sunkumus, dėl kurių jos pagrindo turinys buvo savarankiškas, palyginti su dviem pirmaisiais pagrindais.
118 Komisija ir Prancūzijos Respublika tvirtina, kad penktasis apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Teisingumo Teismo vertinimas
119 Kai ieškovas prašo panaikinti Komisijos sprendimą neteikti prieštaravimų dėl valstybės pagalbos, jis iš esmės ginčija tai, kad tas sprendimas buvo priimtas šiai institucijai nepradėjus SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytos oficialios tyrimo procedūros, taip pažeidžiant jo procesines teises. Siekdamas, kad jo prašymas panaikinti būtų patenkintas, ieškovas gali nurodyti bet kokį pagrindą, kuriuo galima įrodyti, kad vertinant informaciją ir įrodymus, kuriuos Komisija turėjo preliminariu priemonės, apie kurią pranešta, tyrimo etapu, turėjo kilti abejonių dėl jos suderinamumo su vidaus rinka. Vis dėlto remiantis tokiais argumentais negali būti pakeistas ieškinio dalykas ar jo priimtinumo sąlygos. Priešingai, būtent abejonės dėl šio suderinamumo yra įrodymas, kuris turi būti pateiktas siekiant įrodyti, kad Komisija privalėjo pradėti oficialią tyrimo procedūrą, numatytą SESV 108 straipsnio 2 dalyje ir 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/1589, nustatančio išsamias [SESV] 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015, p. 9), 6 straipsnio 1 dalyje (šiuo klausimu žr. 2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex, C‑83/09 P, EU:C:2011:341, 59 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
120 Taigi prašymo panaikinti sprendimą neteikti prieštaravimų teikėjas turi įrodyti, kad yra abejonių dėl pagalbos suderinamumo su vidaus rinka, todėl Komisija privalėjo pradėti oficialią tyrimo procedūrą. Toks įrodymas turi būti nustatytas tiek iš to sprendimo priėmimo aplinkybių, tiek iš jo turinio, remiantis nuoseklių įrodymų visuma (šiuo klausimu žr. 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Tempus Energy ir Tempus Energy Technology, C‑57/19 P, EU:C:2021:663, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
121 Kalbant konkrečiai, per preliminarų tyrimo etapą Komisijos atlikto tyrimo nepakankamas ar neišsamus pobūdis yra požymis, kad šiai institucijai kilo didelių sunkumų įvertinti priemonės, apie kurią pranešta, suderinamumą su vidaus rinka, todėl ji turėjo pradėti oficialią tyrimo procedūrą (šiuo klausimu žr. 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Tempus Energy ir Tempus Energy Technology, C‑57/19 P, EU:C:2021:663, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
122 Šiuo aspektu, visų pirma kalbant apie priekaištą, grindžiamą tuo, kad skundžiamo sprendimo 87 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, jog ieškinio pirmojoje instancijoje trečiojo pagrindo turinys nėra savarankiškas, pažymėtina, kad, kaip apeliaciniame skunde teigia Ryanair, tiesa, kad jei būtų buvę įrodyta, jog yra „didelių sunkumų“, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 121 punkte nurodytą Teisingumo Teismo jurisprudenciją, ginčijamą sprendimą būtų buvę galima panaikinti vien dėl šios priežasties, net jei, be to, nebūtų buvę nustatyta, kad Komisijos atlikti vertinimai dėl esmės buvo klaidingi teisiniu ar faktiniu požiūriu (pagal analogiją žr. 2009 m. balandžio 2 d. Sprendimo Bouygues ir Bouygues Télécom / Komisija, C‑431/07 P, EU:C:2009:223, 66 punktą).
123 Be to, tokių sunkumų buvimas gali būti nustatomas atsižvelgiant į šiuos vertinimus ir iš principo gali būti įrodomas ieškinio pagrindais ar argumentais, kuriuos ieškovas pateikia siekdamas užginčyti sprendimo neteikti prieštaravimų pagrįstumą, net jei išnagrinėjus šiuos pagrindus ar argumentus negalima daryti išvados, kad Komisijos pateikti vertinimai dėl esmės yra klaidingi faktiniu ar teisiniu požiūriu (šiuo klausimu žr. 2009 m. balandžio 2 d. Sprendimo Bouygues ir Bouygues Télécom / Komisija, C‑431/07 P, EU:C:2009:223, 63 ir 66 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
124 Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad Ryanair nurodytas ieškinio pirmojoje instancijoje trečiasis pagrindas iš esmės buvo grindžiamas nepakankamu per preliminarų tyrimo etapą Komisijos atliktu tyrimu bei neišsamiu pobūdžiu ir kitokiu nagrinėjamos pagalbos sistemos suderinamumo vertinimu, kurį Komisija būtų atlikusi, jei būtų nusprendusi pradėti oficialią tyrimo procedūrą. Iš šio ieškinio taip pat matyti, kad grįsdama šį pagrindą apeliantė iš esmės arba apibendrintai pakartojo argumentus, išdėstytus nurodant pirmąjį ir antrąjį to ieškinio pagrindus, susijusius su ginčijamo sprendimo pagrįstumu, arba tiesiogiai darė nuorodą į tuos argumentus.
125 Šiomis aplinkybėmis skundžiamo sprendimo 87 punkte Bendrasis Teismas galėjo pagrįstai nuspręsti, kad ieškinio pirmojoje instancijoje trečiojo pagrindo „turinys nėra savarankiškas“, palyginti su dviem pirmaisiais jos pagrindais, t. y. iš esmės išnagrinėjęs pastaruosius pagrindus, įskaitant argumentus, grindžiamus nepakankamu ir neišsamiu Komisijos atlikto tyrimo pobūdžiu, jis neprivalėjo atskirai vertinti šio ieškinio trečiojo pagrindo pagrįstumo, juo labiau kad, kaip tame 87 punkte taip pat teisingai pažymėjo Bendrasis Teismas, pateikdama pastarąjį pagrindą Ryanair nenurodė konkrečių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad vertinant nagrinėjamos priemonės suderinamumą su vidaus rinka Komisijai galbūt kilo didelių sunkumų.
126 Darytina išvada, jog Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 87 punkte nusprendė, kad nereikia priimti sprendimo dėl ieškinio pirmojoje instancijoje trečiojo pagrindo pagrįstumo. Be to, šiuo aspektu nereikia nagrinėti, ar skundžiamo sprendimo 86 punkte Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad šis pagrindas buvo papildomas ir neteko juo siekiamo tikslo.
127 Galiausiai reikia konstatuoti, jog Ryanair nepateikė jokių argumentų, galinčių įrodyti, kad nagrinėdamas ieškinio pirmojoje instancijoje trečiąjį pagrindą Bendrasis Teismas iškraipė faktines aplinkybes, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 49 punkte nurodytą jurisprudenciją.
128 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad penktasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
129 Kadangi nė vienas iš apeliantės nurodytų pagrindų nebuvo pripažintas pagrįstu, reikia atmesti visą apeliacinį skundą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
130 Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.
131 Pagal šio reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi apeliantė pralaimėjo bylą, o Komisija reikalavo priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas, iš jos priteisiamos visos bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidos.
132 Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 4 dalį iš įstojusios į bylą šalies pirmojoje instancijoje, kuri dalyvavo Teisingumo Teisme vykusio proceso rašytinėje arba žodinėje dalyje, gali būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Teisingumo Teismas gali nuspręsti, kad ji padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl Prancūzijos Respublika, įstojusi į bylą pirmojoje instancijoje ir dalyvavusi procese Teisingumo Teisme šalis, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:
1. Atmesti apeliacinį skundą.
2. Ryanair DAC padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Prancūzijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Parašai.