Byla T‑434/11
(ištraukų skelbimas)
Europäisch-Iranische Handelsbank AG
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Iranui taikomos ribojamosios priemonės siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Lėšų įšaldymas – Pareiga motyvuoti – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Akivaizdi vertinimo klaida – Nuosavybės teisė – Proporcingumas“
Santrauka – 2013 m. rugsėjo 6 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas
1. Europos Sąjunga – Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Kompetentingų nacionalinių institucijų įgaliojimai apibendrintai leisti vykdyti tam tikros kategorijos sandorius – Nebuvimas – Tarybos įgaliojimai grįsti ribojamųjų priemonių, ateityje taikytinų leidžiamiems sandoriams, priėmimą – Nebuvimas – Ribos – Išskirtinės aplinkybės
(Tarybos reglamento Nr. 423/2007 8–10 straipsniai ir Reglamento Nr. 961/2010 17–19 straipsniai)
2. Europos Sąjunga – Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Sandoriai, įvykdyti tarpininkaujant į sąrašus neįtrauktam subjektui – Sąvoka – Leistinumo sąlygos
(Tarybos reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 1–3 dalys ir Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 1–3 dalys)
1. Bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, ypač kiek tai susiję su Iranui taikomomis ribojamosiomis priemonėmis siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui, pagal Reglamento Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 8–10 straipsnius ir Reglamento Nr. 961/2010, kuriuo panaikintas pastarasis reglamentas, 17–19 straipsnius kompetentingos nacionalinės institucijos negali apibendrintai leisti vykdyti tam tikros kategorijos sandorių, dėl kurių subjektai, kuriems taikoma lėšų įšaldymo priemonė, neprivalėtų kiekvienu konkrečiu atveju prašyti leidimų.
Toks leidimas, kiekvienu konkrečiu atveju išduotas kompetentingos nacionalinės institucijos, patvirtina sandorio, kurį leista vykdyti, teisėtumą atitinkamai pagal vieną ar kitą iš šių reglamentų. Taigi Taryba, išskyrus išskirtines aplinkybes, kurias privalo įrodyti, ribojamųjų priemonių, ateityje taikytinų leidžiamiems sandoriams, priėmimo negali grįsti minėtomis šių reglamentų nuostatomis. Tačiau vien abstraktus leidimas, nesant kiekvienu konkrečiu atveju suteikto leidimo, Tarybai nėra privalomas.
Šių reglamentų bendra struktūra, patvirtina šią teksto analizę. Atsižvelgiant į minėtų nuostatų vietą šiuose reglamentuose, atrodo, jos yra lėšų įšaldymo principo išimtis. Galiausiai toks aiškinimas remiantis teksto ir konteksto analize suderinamas su šiais reglamentais siekiamu tikslu užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui ir, abstrakčiau kalbant, išlaikyti tarptautinę taiką ir saugumą atsižvelgiant į branduolinių ginklų platinimo keliamą didelę grėsmę.
(žr. 128–131 punktus)
2. Bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, ypač kiek tai susiję su Iranui taikomomis ribojamosiomis priemonėmis siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui, iš Reglamento Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui ir Reglamento Nr. 961/2010, kuriuo panaikinamas šis reglamentas, nuostatų, bendros struktūros ir jais siekiamo tikslo matyti, kad sandoriai, įvykdyti tarpininkaujant į sąrašus neįtrauktam subjektui, kad būtų galima atlikti mokėjimus arba padengti į sąrašus įtrauktų subjektų skolas, nėra savaime teisėti ir kad, siekiant užtikrinti Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio ir Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio veiksmingumą, atitinkami subjektai privalo įsitikinti tokių sandorių teisėtumu prireikus paprašę kompetentingų nacionalinių institucijų leidimo.
Pirma, Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 1–3 dalys ir Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 1–3 dalys yra draudimo priemonės, kurių nepaisymas yra atskiras pagrindas skirti sankcijas, įskaitant baudžiamąsias, pagal taikytiną nacionalinę teisę. Be to, Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 4 dalyje ir Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 4 dalyje nurodydamas veiklą, kurios tikslas yra tiesiogiai arba netiesiogiai apeiti šių nuostatų 1–3 dalyse įtvirtintas draudimo priemones, Sąjungos teisės aktų leidėjas turi galvoje veiklą, kurios tikslas – išvengti, kad tokia draudimo priemonė būtų taikoma ją vykdančiam asmeniui, arba kuri turi tokį poveikį. Šiose nuostatose įtvirtintos kumuliacinės žinojimo ir valios sąlygos įvykdytos tuomet, kai vykdant šiose nuostatose nurodytą veiklą dalyvaujantis asmuo sąmoningai siekia tiesiogiai ar netiesiogiai apeiti su šia veikla susijusį draudimą arba jį apeina. Šios sąlygos taip pat įvykdytos, kai atitinkamas asmuo suvokia, kad jo dalyvavimas vykdant tokią veiklą gali turėti tokį tikslą ar poveikį, ir sutinka su tokia galimybe. Taigi sandoriai, įvykdyti tarpininkaujant į sąrašus neįtrauktam subjektui, gali pažeisti Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 4 dalyje ir Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą draudimą, nes jais siekiama įvykdyti finansines operacijas, kurios reikalingos į sąrašus įtrauktam subjektui, o tokiame sandoryje dalyvaujantys subjektai faktiškai siekia tokio tikslo arba žino, kad jų dalyvavimas tokiame sandoryje gali turėti šį tikslą ar poveikį, ir sutinka su šia galimybe. Kita vertus, skaitant Reglamento Nr. 961/2010 21 straipsnį, kuriam nėra atitikmens Reglamente nr. 423/2007, a contrario matyti, kad Irano asmenų, subjektų ar organizacijų vykdomi ar šiems asmenims, subjektams ar organizacijoms, įskaitant į sąrašus neįtrauktus Irano asmenis, subjektus ar organizacijas, skirti lėšų pervedimai iš principo gali būti atliekami, jei įvykdytos tame 21 straipsnyje įtvirtintos sąlygos. Taigi Reglamento Nr. 961/2010 21 straipsnis yra lėšų įšaldymo principo išimtis. Vis dėlto lėšų pervedimai, kuriuos galima atlikti pagal 21 straipsnį, negali leisti apeiti Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto draudimo.
Antra, Reglamento Nr. 423/2007 11a straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinta finansų ir kredito įstaigų, kurioms taikomas Reglamento Nr. 423/2007 18 straipsnis, pareiga nuolat budriai stebėti sąskaitų operacijas bendraujant su 11a straipsnio 2 dalyje nurodytomis finansų ir kredito įstaigomis, t. y., be kita ko, su Irane įsteigtomis finansų ir kredito įstaigomis. Reglamento Nr. 961/2010 23 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta panaši finansų ir kredito įstaigų, kurioms taikomas šio reglamento 39 straipsnis, pareiga stebėti. Taigi būtų pakenkta Reglamento Nr. 423/2007 7–10 straipsnių kartu su Reglamento Nr. 961/2010 16–19 straipsniais ir 21 straipsniu veiksmingumui, jei į sąrašus neįtrauktas subjektas galėtų nevaržomai vykdyti sandorius tarpininkaujamas į sąrašus neįtraukto subjekto siekdamas padengti skolas arba atlikti mokėjimus į sąrašus įtrauktam subjektui. Iš to matyti, kad į sąrašus neįtrauktas subjektas visada turi įsitikinti tokių sandorių teisėtumu prireikus paprašęs kompetentingos nacionalinės institucijos leidimo.
(žr. 133–136, 138–141, 150, 154 punktus)