PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2007 m. gruodžio 12 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Vaizdinio prekių ženklo CORPO LIVRE paraiška – Žodiniai nacionaliniai ir tarptautiniai prekių ženklai LIVRE – Pavėluotai pateiktas ankstesnių prekių ženklų naudojimo įrodymas“
Byloje T‑86/05
K & L Ruppert Stiftung & Co. Handels-KG, įsteigta Veilheime (Vokietija), atstovaujama advokatų D. Spohn ir A. Kockläuner,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą G. Schneider,
atsakovę,
dalyvaujant kitoms procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalims:
Natália Cristina Lopes de Almeida Cunha, gyvenančiai Vila Novoje de Gaja (Portugalija),
Cláudia Couto Simões, gyvenančiai Vila Novoje de Gaja,
Marly Lima Jatobá, gyvenančiai Vila Novoje de Gaja,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2004 m. gruodžio 7 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 328/2004-1), susijusio su protesto procedūra tarp K & L Ruppert Stiftung & Co. Handels-KG ir Natália Cristina Lopes de Almeida Cunha, Cláudia Couto Simões ir Marly Lima Jatobá,
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininko pareigas einantis A. W. H. Meij, teisėjai I. Pelikánová ir S. Papasavvas,
posėdžio sekretorė K. Andová, administratorė,
susipažinęs su 2005 m. vasario 22 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu ieškiniu,
susipažinęs su 2005 m. birželio 23 d. Pirmosios instancijos kanceliarijai pateiktu atsakymu į ieškinį,
įvykus 2007 m. birželio 12 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2000 m. rugpjūčio 16 d. Natália Cristina Lopes de Almeida Cunha, Cláudia Couto Simões ir Marly Lima Jatobá pagal peržiūrėtą ir iš dalies pakeistą 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1) Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (toliau – VRDT) paprašė įregistruoti toliau pavaizduotą vaizdinį Bendrijos prekių ženklą.
2 Prekės, kurioms buvo prašoma registracijos, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 18 ir 25 klasėms ir pagal kiekvieną iš jų atitinka tokį aprašymą:
– „lagaminai; rankinės; paplūdimio krepšiai, kelioniniai krepšiai; odinės ir odkartonio (dirbtinės odos) dėžutės; kelioninės kosmetinės (odinės); raktinės (odinės); dokumentų segtuvai; piniginės ne iš brangiųjų metalų“, priklausančios 18 klasei,
– „drabužiai, ypač paplūdimio ir sportiniai kostiumai; avalynė, ypač paplūdimio ir sportinė avalynė; galvos apdangalai“, priklausančios 25 klasei.
3 2001 m. balandžio 9 d. prekių ženklo paraiška buvo paskelbta Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 33/2001.
4 2001 m. liepos 4 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktu, pateikė protestą dėl prašomo prekių ženklo registracijos. Protestas buvo paduotas dėl 25 klasės prekių.
5 Protestas pagrįstas šiais ankstesniais prekių ženklais (toliau – ankstesni prekių ženklai):
– Vokietijoje įregistruotu žodiniu prekių ženklu Nr. 1 173 609, LIVRE, kurio paraiška pateikta 1990 m. kovo 23 d., kuris įregistruotas 1991 m. kovo 5 d. bei kurio registracijos galiojimo terminas pratęstas nuo 2000 m. kovo 24 d., 25 klasei priklausantiems „drabužiams ir avalynei“ žymėti;
– žodiniu tarptautiniu prekių ženklu Nr. 568 850, LIVRE, kurio paraiška pateikta 1991 m. kovo 27 d. ir kuris įregistruotas 1991 m. birželio 3 d., taikomu Austrijoje, Prancūzijoje ir Italijoje 25 klasei priklausantiems „drabužiams ir avalynei“ žymėti.
6 2002 m. balandžio 19 d. Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikusių asmenų prašymu VRDT 2002 m. gegužės 8 d. laišku ieškovei nurodė iki 2002 m. liepos 9 d. įrodyti ankstesnių prekių ženklų naudojimą pagal Reglamento (EB) Nr. 40/94 43 straipsnio 2 dalį ir 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 (JO L 303, p. 1), atsižvelgiant į bylos faktams taikytiną redakciją, 20 taisyklės 4 dalį ir 22 taisyklę.
7 2002 m. liepos 9 d. 16 val. 56 min. ieškovės atstovas faksimile pateikė prašymą terminą pratęsti iki 2002 m. rugsėjo 9 dienos. Prašymas buvo motyvuotas taip:
„Deja, mes dar negavome dokumentų, būtinų ankstesnio prekių ženklo naudojimui įrodyti, tačiau protestą padavusios šalies paprašysime juos skubiai pateikti. Dėl šios priežasties prašome jūsų pratęsti terminą.“
8 2002 m. liepos 15 d. laiške VRDT ieškovei nurodė, kad nepatenkins jos prašymo pratęsti terminą, nes iš nurodytų motyvų neaišku, kad egzistuoja ypatingos ir nenumatomos aplinkybės.
9 Vis dėlto 2002 m. rugsėjo 6 d. ieškovė, siekdama pagrįsti ankstesnių prekių ženklų naudojimą, VRDT pateikė įvairių dokumentų. 2002 m. rugsėjo 9 d. ji užginčijo atsisakymą pratęsti terminą ir paprašė atsižvelgti į pateiktus dokumentus, nepaisant to, kad jie buvo pateikti pasibaigus pradiniam terminui.
10 2002 m. spalio 11 d. VRDT šalims pranešė, kad ji neatsižvelgs nei į 2002 m. rugsėjo 6 d. pateiktus dokumentus, nei į 2002 m. rugsėjo 9 d. pastabas.
11 2004 m. kovo 2 d. Sprendimu Protestų skyrius dėl įrodymų apie ankstesnių prekių ženklų naudojimą nebuvimo atmetė ieškovės protestą.
12 2004 m. balandžio 29 d. ieškovė pateikė apeliaciją dėl šio sprendimo. Šioje apeliacijoje ji teigė, kad, atsižvelgiant į VRDT praktiką pratęsiant terminą, ji galėjo teisėtai manyti, jog per šią procedūrą terminas pirmą kartą bus pratęstas. Be to, ji tvirtina, kad asmuo, šioje bendrovėje turintis teisę pasirašyti sąžiningumo deklaraciją, kuri yra vienas ankstesnių prekių ženklų naudojimo įrodymų, terminui baigiantis buvo išvykęs į kelionę.
13 2004 m. gruodžio 7 d. Sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT pirmoji apeliacinė taryba apeliaciją atmetė. Iš esmės ji manė, kad:
– pagal Reglamento Nr. 2868/95 71 taisyklę VRDT gali atmesti prašymą pratęsti terminą, jei to nepateisina aplinkybės; nagrinėjamu atveju prašymas pratęsti terminą buvo pateiktas tik kelios valandos prieš pasibaigiant terminui ir jame nebuvo nurodytos konkrečios priežastys,
– be to, pasibaigus terminui pateiktas pateisinimas (nebuvimas dėl atostogų) nėra ypatinga aplinkybė ir ją buvo galima numatyti prieš pasibaigiant terminui,
– Apeliacinei tarybai nebuvo pagrindo vertinti terminui pasibaigus pateiktų dokumentų, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklę, remiantis nagrinėjamiems faktams taikytina jos redakcija, ir į su ja susijusią teismo praktiką (2002 m. spalio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Institut für Lernsysteme prieš VRDT – Educational Services (ELS) (T‑388/00, Rink. p. II‑4301) ir 2004 m. liepos 8 d. Sprendimas MFE Marienfelde prieš VRDT – Vétoquinol (Hipoviton) (T‑334/01, Rink. p. II‑2787)).
Procesas ir šalių reikalavimai
14 Išklausęs šalis, 2006 m. balandžio 24 d. Nutartimi Pirmosios instancijos teismo antrosios kolegijos pirmininkas nutarė sustabdyti procesą, kol bus išspręsta byla, kurioje 2007 m. kovo 13 d. Teisingumo Teismas priėmė sprendimą VRDT prieš Kaul (C‑29/05 P, Rink. p. I‑0000). Taikant proceso organizavimo priemones šalių buvo paprašyta per posėdį pareikšti nuomones dėl pasekmių, kurių, jų manymu, šiai bylai turi minėtas sprendimas VRDT prieš Kaul.
15 2007 m. kovo 21 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininkas sprendimu kolegijos pirmininko pareigas paskyrė eiti A. W. H. Meij, kuris pakeitė negalintį dalyvauti J. Pirrung, o kad būtų sudaryta kolegija, buvo paskirtas S. Papasavvas.
16 Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
17 VRDT Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
18 Savo ieškinį ieškovė grindžia penkiais pagrindais, susijusiais atitinkamai su klaidingu Reglamento Nr. 2868/95 71 taisyklės, aiškinamos kartu su to paties reglamento 22 taisykle, taikymu, Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnyje įtvirtintos pareigos motyvuoti pažeidimu, to paties reglamento 74 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimu ir galiausiai dispozityvumo principo bei tam tikrų procedūros inter partes pobūdžio lemiamų bendrų nuostatų pažeidimu.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su klaidingu Reglamento Nr. 2868/95 71 taisyklės, aiškinamos kartu su to paties reglamento 22 taisykle, taikymu
Šalių argumentai
19 Ieškovė mano, kad ji pateikė Protestų skyriui prašymą pratęsti terminą ankstesnių prekių ženklų naudojimo įrodymams pateikti, atitinkantį Reglamento Nr. 2868/95 71 taisyklę. Šis prašymas buvo pirmas per procedūrą pateiktas prašymas dėl pratęsimo ir jis motyvuotas tuo, kad įrodymų nebuvo galima surinkti per nustatytą terminą. Be to, VRDT prašymą gavo iki termino pasibaigimo, tai yra paskutinę jo dieną, ir jokia taisyklė nedraudžia prašyti pratęsti terminą paskutinę jo dieną. Ieškovė mano, kad jos pirmas prašymas pratęsti buvo pakankamai motyvuotas, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis buvo pateiktas atostogų laikotarpiu. Ji tvirtina, kad už prekių ženklų bylas bendrovėje atsakingas asmuo buvo išvykęs į ilgą kelionę ir dėl to negalėjo surinkti dokumentų, patvirtinančių ankstesnių prekių ženklų naudojimą. Ji nurodo ir tai, kad įprasta, jog VRDT patenkina pirmuosius prašymus pratęsti terminą, net jeigu juose nenurodomi išsamūs motyvai.
20 Remdamasi Reglamento Nr. 2868/95 71 taisykle, VRDT mano, kad aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas pratęsti terminą, turi būti ypatingos, kad jomis būtų galima pateisinti pratęsimą. Šiuo atžvilgiu ji pateikia nuorodą į jos interneto tinklavietėje paskelbtas procedūros taisykles bei 71 taisyklės kalbinių versijų skirtumus. VRDT nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti motyvai, kad įrodymų kol kas nepavyko gauti, tik nurodo faktą, jog termino nebuvo įmanoma laikytis, ir todėl negali pateisinti jo pratęsimo.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
21 Reglamento Nr. 2868/95 71 taisyklės 1 dalies antrajame sakinyje nustatyta, kad „(VRDT) gali esant reikalui pratęsti nurodytą terminą, jei tokio pratęsimo prašo suinteresuotoji šalis ir tas prašymas pateikiamas dar nepasibaigus pradiniam terminui“. Iš to išplaukia, kad terminas pratęsiamas ne automatiškai, bet jo pratęsimas priklauso nuo galinčių jį pateisinti kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybių bei nuo prašymo dėl pratęsimo pateikimo. Tai taikoma juo labiau inter partes procedūroje, kurioje vienai šaliai nauda suteikiama kitos šalies nenaudai. Todėl tokiu atveju VRDT turi užtikrinti savo nešališkumo šalių atžvilgiu išsaugojimą.
22 Nurodyti aplinkybes, kurios gali pateisinti termino pratęsimą, turi jo prašanti šalis, nes šio pratęsimo prašoma ir jis gali būti suteiktas jos interesais. Be to, tuo atveju, jei šios aplinkybės, kaip tai yra nagrinėjamu atveju, susijusios su pratęsimo prašančia šalimi, tik ji gali VRDT suteikti naudingos informacijos apie jas. Todėl tam, kad Protestų skyrius galėtų įvertinti, ar egzistuoja galimą pratęsimą pateisinančios aplinkybės, jos turi būti konkrečiai nurodytos prašyme dėl pratęsimo.
23 Šioje byloje ieškovė prašymą dėl termino pratęsimo motyvavo 7 punkte nurodytais žodžiais. Ieškovės atstovas taip paaiškino, kad pastaroji jam dar nepateikė reikiamų dokumentų ir kad jis jos paprašys tai skubiai padaryti. Taigi jis nurodė priežastį, dėl kurios negalėjo per nustatytą terminą pats nusiųsti dokumentų, įrodančių ankstesnių prekių ženklų naudojimą. Kita vertus, jis nenurodė priežasčių, dėl kurių ieškovė negalėjo jam šių dokumentų perduoti. Tačiau Protestų skyriui turėjo būti perduota būtent ši informacija, kad pastarasis galėtų įvertinti, ar egzistuoja aplinkybės, pateisinančios galimą termino pratęsimą. Nors savo 2002 m. rugsėjo 9 d. laiške ieškovė paaiškino, kad už bylą bendrovėje atsakingas asmuo terminui baigiantis buvo išvykęs į kelionę, reikia pažymėti, kad koks būtų atsakymas į klausimą, ar šio fakto savaime pakanka prašomam pratęsimui pateisinti, šį paaiškinimą VRDT gavo praėjus dviem mėnesiams po prašymo pratęsti terminą, kuris buvo pateiktas termino pasibaigimo dieną. Todėl reikia konstatuoti, kad savo prašyme dėl pratęsimo ieškovė nenurodė priežasties, kodėl jis buvo būtinas. Vadinasi, ieškovės prašyme dėl pratęsimo išdėstyti motyvai neatitiko prieš tai nurodytų Reglamento Nr. 2868/95 71 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio reikalavimų.
24 Kiek ieškovė tvirtina, kad pagal nusistovėjusią VRDT praktiką pirmą kartą terminą pratęsti sutinkama automatiškai – remiantis paprastu nemotyvuotu prašymu, pakanka pažymėti, kad ieškovė nepateikė jokių tinkamų įrodymų apie tokios praktikos egzistavimą.
25 Todėl darytina išvada, kad Protestų skyrius teisingai taikė Reglamento Nr. 2868/95 71 taisyklės 1 dalies antrąjį sakinį, atsisakydamas pratęsti nustatytą terminą. Iš to matyti, kad pirmąjį ieškovės ieškinio pagrindą reikia atmesti.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnyje numatytos pareigos motyvuoti pažeidimu
Šalių argumentai
26 Ieškovė tvirtina, kad nei pirmoji, nei antroji VRDT instancija nenurodė motyvų, kurie leistų suprasti, kodėl jos prašymas pratęsti terminą, nustatytą ankstesnių prekių ženklų naudojimo įrodymams pateikti, buvo atmestas, ir kad todėl VRDT pažeidė Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnį. 73 straipsnis reikalauja, jog būtų nurodytos priežastys, dėl kurių prašyme pateikti duomenys neatitinka teisės aktu nustatytų sąlygų. Vien patvirtinimo, kad prašymui dėl pratęsimo pagrįsti ieškovės nurodytų motyvų neužteko, nepakanka šiam reikalavimui įvykdyti.
27 VRDT teigia, kad tuo atveju, kai suinteresuotoji šalis nepateisina savo prašymo dėl pratęsimo, t. y. nenurodo ypatingų aplinkybių, bet kokio pateisinimo nebuvimo konstatavimas yra pakankamas atmetimo motyvas.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
28 Visų pirma reikia konstatuoti, jog dėl to, kad Apeliacinė taryba ginčijamame sprendime apsiribojo Protestų skyriaus sprendimo atsisakyti pratęsti terminą ankstesnių prekių ženklų naudojimo įrodymams pateikti patvirtinimu, antrąjį ieškinio pagrindą reikia nagrinėti šio Protestų skyriaus atsisakymo motyvavimo atžvilgiu.
29 Be to, dėl pareigos motyvuoti reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnio pirmąjį sakinį VRDT sprendimuose nurodomi juos pagrindžiantys motyvai. Šios pareigos apimtis yra tokia pati, kaip ir EB 253 straipsnyje įtvirtintos pareigos. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką pareiga motyvuoti individualius sprendimus turi dvejopą tikslą: pirma, leisti suinteresuotiesiems asmenims sužinoti priemonės priėmimo priežastis tam, kad galėtų ginti savo teises, ir, antra, leisti Bendrijų teismui vykdyti sprendimo teisėtumo kontrolę (1990 m. vasario 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Delacre ir kt. prieš Komisiją, C‑350/88, Rink. p. I‑395, 15 punktas ir 2004 m. balandžio 28 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sunrider prieš VRDT – Vitakraft-Werke Wührmann ir Friesland Brands (VITATASTE ir METABALANCE 44), T‑124/02 ir T‑156/02, Rink. p. II‑1149, 72 punktas).
30 Nagrinėjamu atveju 2002 m. liepos 15 d. laišku Protestų skyrius savo atsisakymą motyvavo taip:
„2002 m. liepos 9 d. jūsų pateiktą prašymą dėl termino pratęsimo VRDT atmetė, nes jūsų nurodyti motyvai nėra tinkami jį pratęsti.
Pagal Reglamento (Nr. 2868/95) 71 taisyklę (1 dalį) terminas pratęsiamas, tik jei aplinkybės tai pateisina. Jūs turėjote teisę per du mėnesius pateikti prašomus naudojimo įrodymus, VRDT mano, kad šio termino pakako. Terminas gali būti pratęstas tik dėl susiklosčiusių ypatingų ir nenumatomų aplinkybių.“
31 Iš šio laiško matyti, kad Protestų skyrius manė, jog motyvai, kuriuos ieškovė nurodė pagrįsdama savo prašymą dėl pratęsimo, neatrodė esantys aplinkybės, pateisinančios termino pratęsimą, ir kad nesant tokių aplinkybių termino nebuvo galima pratęsti.
32 Atsižvelgiant į šio sprendimo 23 punkte konstatuotą faktą, kad prašyme dėl pratęsimo nebuvo nurodyti Reglamento Nr. 2868/95 71 taisyklės 1 dalies antro sakinio prasme pakankami motyvai, ieškovė negali VRDT kaltinti, kad pastaroji nepaaiškino, kodėl nagrinėjamo atvejo aplinkybės, kurių ieškovė nenurodė, nepateisino pratęsimo. Todėl sprendime atmesti prašymą galėjo būti tik konstatuota, kad nėra tinkamų motyvų pratęsimui pateisinti, o to pakako, kad ieškovė galėtų suprasti jos prašymo atmetimo priežastis.
33 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antrasis ieškovės ieškinio pagrindas turi būti atmestas.
Dėl trečiojo ir ketvirtojo ieškinio pagrindų, susijusių su Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimu
34 Kadangi nuostatos, kurių pažeidimas nurodomas trečiajame ir ketvirtajame ieškinio pagrinduose, yra glaudžiai susijusios, šiuos du ieškinio pagrindus reikia nagrinėti kartu.
Šalių argumentai
35 Savo rašytinėse pastabose ieškovė tvirtina, kad pagal Pirmosios instancijos teismo taikant Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 1 dalį nustatytą funkcinio tęstinumo principą VRDT turėjo atsižvelgti į 2002 m. rugsėjo 6 d. jos pateiktus ankstesnių prekių ženklų naudojimo įrodymus. Ji mano, kad savo sprendimą Apeliacinė taryba turėjo grįsti ieškovės ir per procedūrą Protestų skyriuje, ir per procedūrą Apeliacinėje taryboje nurodytais pagrindais ir pateiktais prašymais.
36 Per posėdį ieškovė sutiko su tuo, kad Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnis jai nesuteikia jokios teisės, kad būtų atsižvelgta į 2002 m. rugsėjo 6 d. pateiktus dokumentus, tačiau savo ieškinio trečiojo pagrindo oficialiai neatsisakė.
37 Be to, ieškovė tvirtina, kad, remiantis Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalies išaiškinimu minėtame Teisingumo Teismo sprendime VRDT prieš Kaul, Apeliacinė taryba turi diskreciją atsižvelgdama į šiuos dokumentus. Ji mano, kad neatsižvelgusi į ankstesnių prekių ženklų naudojimo įrodymus, pateiktus 2002 m. rugsėjo 6 d., t. y. pasibaigus terminui, VRDT pažeidė iš šios nuostatos kylančią savo pareigą naudotis savo diskrecija. Iš tiesų, ieškovės teigimu, iš ginčijamo sprendimo nematyti, kad Apeliacinė taryba pasinaudojo šia diskrecija, jame yra tik argumentų dėl jos neapdairumo ir atidumo stokos. Todėl Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalį.
38 Be to, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2002 m. spalio 11 d. pranešimo, kuriuo atmetami ieškovės įrodymai, iki tol, kol Protestų skyrius priėmė savo sprendimą, praėjo daugiau negu pusantrų metų, atsisakymas atsižvelgti į terminui pasibaigus pateiktus ankstesnių prekių ženklų naudojimo įrodymus, priešingai tam, ką 2000 m. gruodžio 15 d. byloje R 714/1999-2 SAINCO prieš SAINCOSA nusprendė Apeliacinė taryba, yra neteisėtas.
39 VRDT nesutinka su ieškovės argumentais dėl tariamos pareigos atsižvelgti į pavėluotai pateiktus dokumentus.
40 VRDT suteiktos diskrecijos klausimu ji pati per posėdį nurodė, kad Reglamento Nr.2868/95 22 taisyklės 1 dalies antras sakinys, atsižvelgiant į bylos faktams taikytiną redakciją, aiškiai nurodo, kad jei protestą padavusi šalis per nustatytą terminą nepateikia naudojimo įrodymų, VRDT protestą atmeta. Minėtame sprendime HIPOVITON (56 punkte) Pirmosios instancijos teismas jau yra nusprendęs, kad ši taisyklė neturi būti aiškinama taip, kad terminui pasibaigus visiškai nebegalima pateikti naujų įrodymų. VRDT teigimu, tokį požiūrį Teisingumo Teismas patvirtino minėtame savo sprendime VRDT prieš Kaul (43 punkte), kai pareikšdamas nuomonę dėl Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalies nurodė, jog VRDT turi didelę diskreciją atsižvelgdama į pavėluotai pateiktus įrodymus.
41 Šiomis aplinkybėmis VRDT tvirtina, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką tuo atveju, kai administracija turi diskreciją, naudojimosi šia diskrecija teisminė kontrolė apsiriboja patikrinimu, ar nebuvo akivaizdžios vertinimo klaidos ir piktnaudžiavimo įgaliojimais.
42 Minėto sprendimo VRDT prieš Kaul 44 punkte Teisingumo Teismas nurodė nebaigtinį sąrašą aplinkybių, į kurias VRDT turi atsižvelgti naudodamasi savo diskrecija pagal Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalį, visų pirma procedūros stadiją, kuriai esant įrodymai laikomi pateiktais pavėluotai. VRDT nuomone, taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 1 dalyje, vadovaujantis bylos faktams taikytina jos redakcija, nurodytas terminas yra numatytas kaip naikinamasis terminas. VRDT nuomone, kuo griežčiau taikomos nuostatos, į kurias nukreipia 74 straipsnio 2 dalis, tuo siauriau reikia aiškinti pastarąją dalį. Minėtame sprendime VRDT prieš Kaul Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad turi būti išsaugotas terminus reglamentuojančių nuostatų veiksmingumas. Vadinasi tam, kad nagrinėjamu atveju būtų išsaugotas 22 taisyklės 1 dalies veiksmingumas, 74 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti siaurai.
43 VRDT nuomone, ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba pasinaudojo diskrecija. Ji ypač nurodė tai, kad ieškovės pateiktų duomenų neužteko termino pratęsimui pateisinti ir kad Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 1 dalis numato naikinamąjį terminą, todėl reikia griežtai aiškinti Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalį.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
44 Pirma, kaip Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, iš Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalies formuluotės matyti, kad paprastai, jeigu nenurodyta atvirkščiai, šalys faktines aplinkybes ir įrodymus gali pateikti pasibaigus jiems pateikti nustatytam terminui pagal Reglamento Nr. 40/94 nuostatas ir kad VRDT nedraudžiama atsižvelgti į pavėluotai pateiktus faktus bei įrodymus (minėto sprendimo VRDT prieš Kaul 42 punktas).
45 Tačiau iš šios formuluotės taip pat aiškiai matyti, kad pavėluotai nurodyti faktai ir pateikti įrodymai nesuteikia juos pateikiančiai šaliai besąlyginės teisės reikalauti, jog VRDT į tokius faktus ar įrodymus atsižvelgtų (minėto sprendimo VRDT prieš Kaul 43 punktas).
46 Iš to išplaukia, kad VRDT jokiu atveju neturi besąlyginės pareigos atsižvelgti į 2002 m. rugsėjo 6 d. ieškovės pavėluotai pateiktus dokumentus.
47 Antra, procedūros VRDT šalių galimybė nurodyti faktus ir pateikti įrodymų pasibaigus šiam tikslui nustatytiems terminams nėra besąlyginė; kaip tai matyti iš minėto sprendimo VRDT prieš Kaul 42 punkto, jai taikoma sąlyga, kad nebūtų priešingo pobūdžio nuostatos. Tik jei ši sąlyga yra įvykdyta, VRDT turi diskreciją atsižvelgdama į pavėluotai nurodytus faktus ir pateiktus įrodymus, kurią Teisingumo Teismas jai pripažino aiškindamas Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalį.
48 Nagrinėjamu atveju egzistuoja nuostata, draudžianti atsižvelgti į 2002 m. rugsėjo 6 d. ieškovės VRDT pateiktus įrodymus, būtent Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio, įgyvendinto Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 1 dalimi, atsižvelgiant į bylos faktams taikytiną redakciją, 2 ir 3 dalys. Iš tiesų 22 taisyklės 1 dalyje numatyta:
„Jei pagal Reglamento (Nr. 40/94) 43 straipsnio 2 ar 3 dalį protestą padavusi šalis turi pateikti ženklo naudojimo įrodymų arba nurodyti atitinkamus nenaudojimo motyvus, (VRDT) paragina ją per (VRDT) nustatytą terminą pateikti reikalaujamus įrodymus. Jei protestą padavusi šalis tokių įrodymų iki termino pabaigos nepateikia, (VRDT) protestą atmeta.“
49 Iš šios nuostatos antrojo sakinio išplaukia, kad ankstesnio prekių ženklo naudojimo įrodymų pateikimas pasibaigus tam skirtam terminui iš esmės lemia protesto atmetimą, o VRDT šiuo atžvilgiu neturi diskrecijos. Iš tiesų ankstesnio prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų yra išankstinis klausimas, kuris šiuo atžvilgiu turi būti išspręstas prieš priimant sprendimą dėl paties protesto (2005 m. kovo 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo L’Oréal prieš VRDT – Revlon (FLEXI AIR), T‑112/03, Rink. p. II‑949, 26 punktas).
50 Tiesa, kaip tai nurodo VRDT, minėtame sprendime HIPOVITON (56 punkte) Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog 22 taisyklės 1 dalies antrojo sakinio negalima aiškinti taip, kad jis draudžia atsižvelgti į papildomus įrodymus, paaiškėjus naujiems faktams, net jeigu jie yra pateikiami pasibaigus šiam terminui. Vis dėlto nagrinėjamu atveju tokio atsižvelgimo sąlygos nebuvo įvykdytos. Iš tiesų, pirma, 2002 m. rugsėjo 6 d. ieškovės pateikti įrodymai buvo ne papildomi, o pirmieji ir vieninteliai ieškovės pateikti ankstesnių prekių ženklų naudojimo įrodymai. Antra, nagrinėjamu atveju nebuvo naujų įrodymų, kurie galėtų pateisinti įrodymų pateikimą pavėluotai, nesvarbu, ar jie būtų papildomi, ar ne.
51 Iš to aišku, kad nagrinėjamu atveju VRDT neturėjo diskrecijos atsižvelgdama į 2002 m. rugsėjo 6 d. ieškovės pateiktus įrodymus.
52 Todėl trečiąjį ir ketvirtąjį ieškovės nurodytus ieškinio pagrindus reikia atmesti.
Dėl penktojo ieškinio pagrindo, susijusio su dispozityvumo principo bei tam tikrų procedūros „inter partes“pobūdžio lemiamų bendrų nuostatų pažeidimu
Šalių argumentai
53 Ieškovė tvirtina, kad VRDT pažeidė dispozityvumo principą bei tam tikras procedūros inter partes pobūdžio lemiamas bendras nuostatas, kurios reikalauja užtikrinti vienodą požiūrį į protestą pareiškusią šalį ir į Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikusį asmenį. Konkrečiai tariant, ieškovė priekaištauja dėl to, kad VRDT klausimo dėl papildomo termino neperdavė įvertinti kitai šaliai pagal Reglamento Nr. 2868/95 71 taisyklės 2 dalį.
54 VRDT nesutinka su ieškovės argumentais.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
55 Reglamento Nr. 2868/95 71 taisyklės 2 dalyje numatyta, kad jei yra dvi arba kelios procedūros šalys, VRDT gali pratęsti terminą kitoms šalims sutikus.
56 Šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad ieškovės tvirtinimas, jog galimas kitos procedūros VRDT šalies sutikimas pratęsti naudojimo įrodymams pateikti nustatytą terminą galėjo lemti tai, kad Protestų skyrius būtų pratęsęs šį terminą, yra klaidingas šios nuostatos aiškinimas. Iš tiesų iš 71 taisyklės bendros struktūros matyti, kad jos 2 dalyje yra įtvirtina ne vienintelė termino pratęsimo sąlyga, bet nustatyta papildoma 1 dalyje numatytoms sąlygoms, būtent kad suinteresuotoji šalis pratęsimo turi prašyti dar nepasibaigus nustatytam terminui ir kad jį turi pateisinti aplinkybės.
57 Vadinasi, VRDT teisingai nusprendė, jog dėl to, kad nebuvo įvykdytos pratęsimui reikalingos teisinės sąlygos (žr. šio sprendimo 23 punktą), termino pratęsimo klausimo nereikėjo perduoti kitai šaliai.
58 Dėl to ieškovės pateiktas penktasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.
59 Kadangi buvo atmesti visi ieškovės nurodyti ieškinio pagrindai, reikia atmesti visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
60 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti VRDT bylinėjimosi išlaidas pagal šios pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš ieškovės, K & L Ruppert Stiftung & Co. Handels-KG, bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2007 m. gruodžio 12 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Kancleris | | Pirmininko pareigas einantis |