EUROPOS SĄJUNGOS
TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. lapkričio 19 d.(*)
„Viešoji tarnyba – Pareigūnas – Darbo užmokestis – Šeimos išmokos – Nacionalinių išmokų ir Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytų išmokų nesumavimo taisyklė – Pareigūno sutuoktinio gaunamos nacionalinės šeimos išmokos – Pareigūno nepranešimas administracijai apie savo asmeninės padėties pasikeitimą – Drausminė procedūra – Drausminė nuobauda – Perkėlimas į žemesnę pakopą – Proporcingumas – Motyvavimas – Lengvinančios aplinkybės – Nepakankamas administracijos rūpestingumas“
Byloje F‑42/14
dėl pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikšto ieškinio
EH, Europos Komisijos pareigūnas, gyvenantis Eterbeke (Belgija), atstovaujamas advokatų S. Rodrigues ir A. Blot,
ieškovas,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą J. Currall ir C. Ehrbar,
atsakovę,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkė M. I. Rofes i Pujol, teisėjai K. Bradley ir J. Svenningsen (pranešėjas),
posėdžio sekretorė X. Lopez Bancalari, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. rugsėjo 25 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 Ieškiniu, kurį Tarnautojų teismo kanceliarija gavo 2014 m. gegužės 6 d., EH prašo panaikinti 2013 m. birželio 24 d. Europos Komisijos paskyrimų tarnybos (toliau – paskyrimų tarnyba) sprendimą jam skirti perkėlimo į trimis pakopomis žemesnes pareigas nuobaudą ir 2014 m. sausio 24 d. sprendimą atmesti jo skundą.
Teisinis pagrindas
Pareigūnų teisės ir pareigos
2 Šioje byloje taikytinos redakcijos Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 11 straipsnyje pirmiausia nustatyta, kad „pareigūnas atlieka savo pareigas ir vykdo veiklą vadovaudamasis tik Sąjungos interesais [ir kad] patikėtas pareigas jis atlieka objektyviai, nešališkai ir laikydamasis pareigos būti lojaliu Sąjungai“.
Su drausminėmis priemonėmis susijusios nuostatos
3 Pareigūnų tarnybos nuostatų VI antraštinės dalies „Drausminės priemonės“ 86 straipsnyje nustatyta:
„1. Pareigūnui arba buvusiam pareigūnui, tyčia ar dėl aplaidumo nesilaikiusiam pagal šiuos Tarnybos nuostatus kylančių įsipareigojimų, gali būti taikoma drausminė nuobauda.
2. Jeigu Paskyrimų tarnyba arba OLAF sužino faktų apie 1 dalyje minėtą įsipareigojimų nesilaikymą, jie [ji] gali pradėti administracinį tyrimą, kad patikrintų, ar įsipareigojimų nebuvo laikomasi.
3. Drausminės taisyklės, tvarka ir priemonės bei administracinio tyrimo taisyklės ir tvarka nustatytos IX priede.“
4 Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 3 skirsnio „Drausminės priemonės“ 9 straipsnyje numatyta:
„1. Paskyrimų tarnyba gali skirti vieną iš šių nuobaudų:
a) rašytinis įspėjimas;
b) papeikimas;
c) perkėlimo į aukštesnę pakopą atidėjimas nuo vieno mėnesio iki 23 mėnesių;
d) perkėlimas į žemesnę pakopą;
e) laikinas perkėlimas į žemesnį lygį laikotarpiui nuo 15 dienų iki vienerių metų;
f) perkėlimas į žemesnį tos pačios pareigų grupės lygį;
g) perkėlimas į žemesnę pareigų grupę, pažeminant lygiu arba paliekant tą patį;
h) nušalinimas nuo pareigų <...>“
5 Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnyje nustatyta:
„Drausminės nuobaudos griežtumas turi būti proporcingas netinkamo elgesio sunkumui. Nustatant netinkamo elgesio sunkumą ir sprendžiant, kurią drausminę nuobaudą taikyti, visų pirma atsižvelgiama į:
a) netinkamo elgesio pobūdį ir aplinkybes,
b) mastą, kuriuo netinkamas elgesys pakenkia institucijų vientisumui [prestižui], reputacijai ar interesams,
c) tai, kokią netinkamo elgesio dalį sudarė tyčiniai veiksmai ar neatsargumas,
d) pareigūno netinkamo elgesio motyvus,
e) pareigūno lygį ir darbo stažą,
f) pareigūno asmeninės atsakomybės laipsnį,
g) pareigūno užimamų pareigų ir atsakomybės lygį,
h) tai, ar netinkamą elgesį sudaro pakartotiniai veiksmai ar elgesys,
i) pareigūno elgesį per savo karjerą.“
Su šeimos išmokomis susijusios nuostatos
6 Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 67 straipsnio 2 dalį „pareigūnai, gaunantys šiame straipsnyje nurodytas išmokas šeimai [t. y. namų ūkio išmoką, išmoką vaikui išlaikyti ir (arba) mokymosi išmoką], deklaruoja panašaus pobūdžio išmokas iš kitų šaltinių; jos išskaičiuojamos iš išmokų, mokamų pagal VII priedo 1, 2 ir 3 straipsnius“.
7 Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 2 straipsnyje nustatyta:
„1. Vadovaujantis šio straipsnio 2 ir 3 dalimis, vieną ar kelis išlaikomus vaikus turinčiam pareigūnui mokama [mėnesinė] išmoka už kiekvieną išlaikomą vaiką.
2. „Išlaikomas vaikas“ – pareigūno faktiškai išlaikomas jo ar jo sutuoktinio santuokinis ar nesantuokinis vaikas arba įvaikis.
<...>
Bet kuris vaikas, kurį pareigūnas teismo sprendimu, paremtu valstybės narės teisės aktais dėl nepilnamečių apsaugos, yra įpareigotas išlaikyti laikomas išlaikomu vaiku.
<...>
7. Jei 2 ir 3 dalyse apibrėžto išlaikomo vaiko globa pagal įstatymą, teismo sprendimu arba kompetentingos institucijos administraciniu potvarkiu patikėta kitam asmeniui, tam asmeniui pareigūno vardu ir jo sąskaita mokama išmoka vaikui išlaikyti.“
Faktinės bylos aplinkybės
8 Ieškovas, 1991 m. pradėjęs tarnybą Europos Bendrijose kaip laikinasis tarnautojas, nuo 1998 m. kovo 1 d. buvo paskirtas pareigūnu į nuolatinę tarnybą Komisijoje ir iki paskyrimo tarnybos jam skirtos pažeminimo pakopomis nuobaudos ėjo AD 13 lygio 1 pakopos administratoriaus pareigas ir vadovavo programoms Žemės ūkio ir kaimo plėtros generaliniame direktorate (toliau – GD).
9 Ieškovas yra penkių vaikų tėvas ir šiuo pagrindu jam pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 2 straipsnį buvo skirtos šeimos išmokos (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatytos šeimos išmokos).
10 Dėl dviejų pirmų ieškovo vaikų, gimusių iš pirmosios santuokos, nutrauktos 2000 m. sausio 14 d., visą Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytą išmoką vaikui išlaikyti ieškovo buvusiai žmonai ieškovo vardu ir jo sąskaita, išskaitydamas ieškovo mokėtinų alimentų buvusiai žmonai sumą, nuo 1994 m. balandžio 1 d. mokėjo Individualių išmokų administravimo ir mokėjimų biuras (toliau – Biuras).
11 Dėl kitų trijų ieškovo vaikų, gimusių 1995, 1998 ir 2002 m., kurių jis susilaukė su dabartine žmona, iš bylos medžiagos matyti, kad informavimo apie gimimą lape, susijusiame su 1998 m. gimusiu vaiku, ieškovas Komisijai nurodė, kad šio vaiko motina „vykdo profesinę veiklą ir gavo kūdikio gimimo pašalpą“ (atitinkamame langelyje pažymėdamas „taip“), bet negauna šeimos išmokų (aiškiai pažymėdamas „ne“).
12 Dėl kiekvieno iš šių trijų vaikų ieškovas gavo Biuro raštą, kuriame buvo nurodyta:
„<...>
Iš patvirtinamųjų dokumentų matyti, kad:
– dėl šio vaiko nėra mokama jokia [nacionalinė] šeimos išmoka.
Todėl pranešame jums, kad:
– pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 2 straipsnį dėl šio vaiko jums skiriama <…> išmoka vaikui išlaikyti;
– pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 67 straipsnio 2 dalį jums mokama visa išmoka vaikui išlaikyti;
<...>
Primename administracinių teisės aktų nuostatas:
– Kiekvienas pareigūnas privalo nedelsdamas raštu pranešti apie bet kokį savo padėties pasikeitimą.
– Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnis: „Bet kuri permokėta suma turi būti grąžinama, jei gavėjas žinojo, kad nėra teisinio pagrindo ją gauti arba jei permokėjimo faktas buvo tiek akivaizdus, kad jis negalėjo apie tai nežinoti.““
13 Iš šių ieškovui skirtų raštų, susijusių su Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatyta išmoka vaikui išlaikyti, matyti, kad nuo 2002 m. gegužės 1 d. jis gaudavo Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytas visas šeimos išmokas dėl kiekvieno iš penkių vaikų.
Dėl iš pradžių vykusio administracinių institucijų susirašinėjimo
14 Iš visų laiškų, ieškovo pridėtų prie jo ieškinio, matyti, kad iš esmės jo dabartinė žmona, su kuria jis susituokė 2000 m. rugsėjo 1 d., gimus kiekvienam iš jų trijų vaikų, kreipėsi į Assubel, Belgijos draudimo įstaigą, atsakingą už nacionalinių socialinių išmokų, kaip antai kūdikio gimimo pašalpos ir šeimos išmokų, mokėjimą, siekdama gauti šias išmokas.
15 Šiuo klausimu pažymėtina, kad 1996 m. vasario 14 d. Assubel, atsakydama į ieškovo žmonos prašymą skirti šeimos išmokas dėl 1995 m. gimusio vaiko, jai pranešė, jog, kadangi Komisijos mokama šeimos išmoka yra didesnė už Belgijos šeimos išmoką, jai negalima skirti šios nacionalinės šeimos išmokos.
16 2000 m. rugsėjo 25 d. raštu, atsakydama į kitą ieškovo žmonos prašymą skirti šeimos išmokas, pateiktą telefonu, po tų metų rugsėjo 1 d. įvykusios jos santuokos su ieškovu, Belgijos draudimo įstaiga Partena (toliau – Partena), pakeitusi Assubel, pranešė jai, jog tam, kad galėtų mokėti šias išmokas, šiai nacionalinei įstaigai reikalinga Komisijos išduota pažyma, kurioje būtų patvirtinta, kad Sąjunga ieškovo žmonai nemoka lygiaverčių išmokų. Ieškovo žmona į šį raštą neatsakė ir neprašė Komisijos nei jai išduoti tokios pažymos, nei kreiptis į šią nacionalinę įstaigą.
17 2002 m. kovo 25 d. rašte, skirtame Komisijai, Partena pažymėjo, jog tam, kad galėtų ieškovo žmonai skirti nacionalines šeimos išmokas, jai reikalinga Komisijos pažyma, kurioje būtų nurodyta, nuo kada mokamos Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytos šeimos išmokos.
18 2002 m. balandžio 12 d. raštu, skirtu Partena, kurio kopija buvo nusiųsta ieškovui, Komisija patvirtino, kad jam mokamos visos Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytos šeimos išmokos dėl jo dviejų vaikų, gimusių 1995 ir 1998 m., dėl pirmojo – nuo 1995 m. lapkričio 1 d., o dėl antrojo – nuo 1998 m. vasario 1 dienos.
19 2003 m. rugsėjo 28 d. Partena pranešė Komisijai, kad nagrinėja ieškovo žmonos teisę nuo 1995 m. gruodžio 1 d. gauti šeimos išmokas. Partena paprašė Komisijos jai pateikti turimą ieškovo jauniausiojo vaiko gimimo liudijimą ir pranešė, kad jai atsiųs išsamų nuo 1995 m. gruodžio mėn. atliktų mokėjimų ieškovo žmonai išrašą. Galiausiai Partena paprašė Komisijos susisiekti su ieškovo žmona, „kad susigražintų [iš jos] [Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytas] šeimos išmokas, kurias [Komisija] sumokėjo vietoj Partena“.
20 2004 m. sausio 6 d. raštu, skirtu Partena, kurio kopija buvo nusiųsta ieškovui (toliau – 2004 m. sausio 6 d. raštas), Biuras atsakė, jog sužinojo, kad Partena nagrinėja teisę gauti Belgijoje nustatytas šeimos išmokas atsižvelgdama į tai, kad ieškovo žmona nuo 1995 m. gruodžio 1 d. dirbo pagal darbo sutartį. Šiuo atžvilgiu Biuras priminė Partena, kad jis dėl trijų jaunesniųjų ieškovo vaikų – kaip minėta šio sprendimo 18 punkte, dėl dviejų pirmųjų ir nuo 2002 m. gegužės 1 d. dėl trečiojo – mokėjo visas Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytas šeimos išmokas. Biuras paprašė Partena „[jam] grąžinti sumą, lygią visoms Belgijoje nustatytoms šeimos išmokoms, sumokėtoms nuo 1995 m. gruodžio 1 d., ir atsiųsti mėnesio išrašą, atitinkantį šią grąžintiną sumą, kuri turi būti pervesta į [Komisijos] sąskaitą, nurodant atitinkamus duomenis [t. y. ieškovo pavardę ir jo registracijos numerį]“. Biuras taip pat paprašė Partena parengti pažymą, kurioje būtų patikslinta, nuo kada ši nacionalinė įstaiga mokėtų ieškovo žmonai šeimos išmokas, ir nurodyta šių išmokų mėnesinė suma, kad Biuras galėtų nuo tos datos kaip papildomas išmokas mokėti Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytas šeimos išmokas. Į šį Biuro raštą Partena neatsakė.
21 2006 m. lapkričio 9 d. raštu, susijusiu su ieškovo 2006 m. lapkričio 7 d. prašymu, kuriuo, kaip jis pats teigia, buvo siekiama „bet kuriuo atveju išsiaiškinti, kodėl Partena nuo 2005 m. balandžio mėn. iki 2006 m. rusėjo mėn. nemokėjo išmokų“, Partena pranešė ieškovo žmonai, kad nuo 2006 m. spalio 1 d. kaip šeimos išmokos trims jos vaikams išlaikyti jai skirta kas mėnesį mokėtina 482,14 EUR suma.
22 2009 m. lapkričio 9 d. raštu, skirtu Partena ir pridėtu prie ieškovo asmeninės bylos, Komisija šiai nacionalinei įstaigai pranešė, kad dėl trijų jaunesniųjų ieškovo vaikų moka visas Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytas šeimos išmokas, ir priminė, kad remiantis 1987 m. gegužės 7 d. Sprendime Komisija / Belgija (186/85, EU:C:1987:208) įtvirtinta teismo praktika Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytos šeimos išmokos yra papildomos pirmiausia nacionalinių įstaigų mokėtinų šeimos išmokų atžvilgiu.
Dėl patikrų
23 2010 m. vasario 10 d. elektroniniu laišku, pavadintu „<....> Patikra, atlikta dėl išmokų vaikui išlaikyti, (nuo 2005 m. [sausio 1 d.] iki šios dienos) gautų iš kitų šaltinių“, Biuras iš esmės pranešė ieškovui, kad pagal turimą informaciją jo žmona dirbo pagal darbo sutartį arba buvo bedarbė, todėl gavo Belgijoje nustatytas šeimos išmokas, tačiau ieškovas nepranešė apie su savo vaikais susijusias išmokas, gaunamas iš kitų šaltinių. Šiuo klausimu Biuras priminė Pareigūnų tarnybos nuostatų nuostatas, būtent 67 straipsnio 2 dalį ir 68 straipsnio antrą pastraipą, kuriose įtvirtinta „nesumavimo“ taisyklė, taikoma visoms šeimos išmokoms, gaunamoms iš kitų šaltinių, apie kurias pareigūnai privalo pranešti (toliau – nesumavimo taisyklė), laikantis nuostatos, kad iš kitų šaltinių pirmumo tvarka gaunamos šeimos išmokos išskaičiuojamos iš Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytų šeimos išmokų. Biuras taip pat priminė, kad sutuoktinis, turintis teisę į nacionalines šeimos išmokas, turi pateikti prašymą dėl jų skyrimo, nagrinėjamu atveju – per savo darbdavį Belgijos nacionalinei šeimos išmokų kasai, ir kad Biurui apie tai turi būti pranešta. Galiausiai Biuras paprašė ieškovo, kad šis, jei iš kitur gauna ar turi gauti nacionalines šeimos išmokas, užpildytų ir jam atsiųstų pridėtą deklaraciją „Šeimos išmokos <...>, gaunamos iš kitų šaltinių“.
24 Atsakydamas į minėtą laišką ieškovas Biurui skirtame 2010 m. vasario 10 d. elektroniniame laiške – jo kopiją nusiuntė savo žmonai – paaiškino, kad nesupranta šio prašymo, nes jiems pateikus deklaracijas dėl jų vaikų gimimo, susijusias su jų prašymais tiesiogiai gauti Partena mokamas išmokas, Biuras tiesiogiai kreipėsi į Partena, kuri tvarkė jo žmonai skirtas šeimos išmokas jos darbdavio sąskaita. Ieškovas nurodė, kad „taigi Biurui jau buvo pranešta apie [jo] žmonos, iš savo darbdavio gaunančios šeimos išmokas, padėtį“, ir paklausė Biuro, „kokią papildomą informaciją jis norėtų gauti“. Todėl ieškovas neužpildė ir neatsiuntė Biurui deklaracijos, pridėtos prie pirmesniame punkte minėto elektroninio laiško. Jis nusiuntė Biurui 2004 m. sausio 6 d. rašto kopiją, bet nenusiuntė Partena jo žmonai skirto 2006 m. lapkričio 9 d. rašto kopijos.
25 2010 m. vasario 11 d. elektroniniu laišku, skirtu ieškovui, Biuras patvirtino, kad kreipėsi į Partena dėl šeimos išmokų, susijusių su trimis jaunesniaisiais jo vaikais, ir kad „Partena tebenagrinėja bylą“. Biuras taip pat pranešė ieškovui, kad jam pateiktas prašymas pranešti apie šeimos išmokas, gaunamas iš kitų šaltinių, yra susijęs ir su dviem vyresniaisiais vaikais, nes pagal Biuro turimą informaciją šių vaikų motina, kuriai mokamos visos Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytos šeimos išmokos, pripažinta „nevykdančia profesinės veiklos“. Biuras paprašė ieškovo nurodyti, ar jo buvusios žmonos profesinė padėtis tebėra tokia pati.
26 Po pokalbio telefonu su Biuro tarnautoju, atsakingu už ieškovo bylą, pastarasis šiam tarnautojui 2010 m. vasario 11 d. nusiuntė elektroninį laišką, kuriame teigė, pirma, dėl savo trijų jaunesniųjų vaikų, kad atsižvelgdamas į tai, jog Biuras laukia Partena atsakymo, jis padarė išvadą, kad šiame etape neturi pateikti papildomos informacijos dėl savo žmonos gaunamų nacionalinių šeimos išmokų. Antra, dėl savo dviejų vyresniųjų vaikų, gyvenančių su savo motina, jo buvusia žmona, ieškovas nurodė, kad nebepalaiko su ja ryšio ir kad, kiek jam žinoma, ji nedirba. Ieškovas taip pat nurodė Biurui jos adresą Belgijoje.
27 2010 m. vasario 15 d. elektroniniu laišku Biuras pranešė ieškovui, kad remdamasis elektroniniu paštu jo perduota informacija užbaigė su dviem vyresniaisiais jo vaikais susijusią patikrą, ir paprašė, kad jeigu jo buvusios žmonos profesinė padėtis pasikeistų, Biurui apie tai pranešti. Dėl trijų jaunesniųjų ieškovo vaikų Biuras nurodė, kad „[jo] bylos nagrinėjimas sustabdytas“ ir kad gavęs informacijos iš Partena jis nedelsdamas Biurui apie tai praneštų.
28 2011 m. rugsėjo 23 d. ryte išsiųstame elektroniniame laiške Biuras pranešė ieškovui, kad iki šios dienos vis dar nėra gavęs žinių, susijusių su jo byla, ir paprašė pranešti apie tai, kokia jo prašymo dėl sureguliavimo, pateikto Partena, padėtis.
29 2011 m. rugsėjo 23 d. po pietų išsiųstame elektroniniame laiške Biuras pranešė ieškovui, kad reikiamą informaciją gavo tiesiogiai iš Partena, todėl jo byla bus atnaujinta.
30 2011 m. rugsėjo 29 d. raštu Biuras iš esmės pranešė ieškovui, jog Partena patvirtino, kad jis nuo 2006 m. spalio 1 d. per savo žmoną iš šios įstaigos kas mėnesį gaudavo šeimos išmokas, siekiančias nuo 482,14 EUR iki 586,27 EUR, kurias patvirtino Belgijos institucija ir kurių bendra suma sudaro 33 875 EUR. Taigi ieškovui buvo nurodyta, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnį bus pradėtas šios sumos susigrąžinimas pagal mokėjimo dalimis planą ir kad atsižvelgdamas į tai, jog jis nepranešė, kad gauna nacionalines šeimos išmokas, Biuras turi „perduoti [jo] bylą [Komisijos tyrimų ir drausmės tarnybai] susipažinti ir galimam tolesniam tyrimui dėl [daugiau kaip prieš] penkerius [pastaruosius metus] gautų sumų susigrąžinimo pagrįstumo“.
Dėl tyrimo procedūros ir paskyrimų tarnybos ataskaitos
31 2012 m. sausio 27 d. raštu, susijusiu su „įgaliojimu dėl išklausymo, numatyto Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 3 straipsnyje“, Žmogiškųjų išteklių ir saugumo GD generalinis direktorius, veikdamas kaip paskyrimų tarnyba, Komisijos tyrimų ir drausmės tarnybos (toliau – KTDT) direktoriui nurodė, kad yra informuotas, jog ieškovas nepranešė apie šeimos išmokas, mokamas iš kitų šaltinių, todėl nusprendė pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 3 straipsnį iš pradžių jį išklausyti, kad galėtų įvertinti kaltinimus, kurie gali būti jam pateikti, ir nuspręsti, ar jie suteikia pagrindą drausminei procedūrai pradėti. Šiuo raštu KTDT direktorius buvo įgaliotas išklausyti ieškovą; apklausa įvyko 2012 m. vasario 28 d.
32 Pirmiausia iš apklausos protokolo matyti, kad ieškovas patvirtino, jog gavo Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytas šeimos išmokas dėl savo pirmojo vaiko nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 31 d., dėl antrojo – nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d., dėl trečiojo – nuo 1996 m. sausio 1 d., dėl ketvirtojo – nuo 1998 m. vasario 1 d. ir galiausiai dėl penktojo – nuo 2002 m. gegužės 1 d. Ieškovas taip pat patvirtino, kad gavo 1994 m. vasario 14 d. Biuro rašto, skirto jo buvusiai žmonai, kopiją; šiuo raštu jai buvo pranešta, kad Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatyta išmoka vaikui išlaikyti ieškovo sąskaita ir jo vardu jai bus mokama su sąlyga, kad būtų laikomasi nuostatų, kuriomis suteikiama teisė į Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytas šeimos išmokas.
33 Dėl nepranešimo apie tai, kad jo buvusi žmona nuo 1995 m. vykdo profesinę veiklą, ieškovas nurodė: po gyvenimo skyrium laikotarpio ir sudėtingos ištuokos, įvykusios 2000 m., jie nebepalaikė ryšio; tuo metu ji nedirbo; pagal susitarimą dėl ištuokos Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytas šeimos išmokas jo buvusiai žmonai mokėjo Biuras, išskaitydamas ieškovo mokėtinų alimentų buvusiai žmonai sumą; vėliau jis su buvusia žmona susisiekė prašydamas, kad ji patvirtintų datą, nuo kurios pradėjo vykdyti profesinę veiklą po jų ištuokos, ir nurodytų priežastis, kodėl, kaip pati teigė, negauna Belgijoje nustatytų šeimos išmokų.
34 Per apklausą ieškovas taip pat pripažino, kad Biuras jam tris kartus pranešė, jog jam pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 67 straipsnio 2 dalį dėl kiekvieno iš trijų jaunesniųjų išlaikomų vaikų mokamos visos Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytos šeimos išmokos, remiantis tuo, kad jis negauna jokios kitos nacionalinės šeimos išmokos iš kitų šaltinių. Patvirtindamas, kad pranešdamas apie savo ketvirtojo vaiko gimimą 1998 m., taip pat dėl kitų vaikų jis nurodė, kad negauna tokios nacionalinės išmokos, ieškovas kartu pripažino, kad nuo 2006 m. spalio 1 d. jo žmona pradėjo gauti Belgijoje nustatytas šeimos išmokas ir jam apie tai pasakė.
35 Paklaustas, kodėl, kai buvo gautas 2006 m. lapkričio 9 d. raštas, kurį Partena nusiuntė jo žmonai, nepranešė Biurui apie išmokas, gaunamas ir iš šios nacionalinės įstaigos, ieškovas atsakė, kad atsižvelgdamas į 2004 m. sausio 6 d. raštą, kurio kopiją buvo gavęs, jis tuo metu, viena vertus, nuoširdžiai manė, kad Partena pateiks Biurui tikslius duomenis, susijusius su jo žmonos gautomis sumomis, ir, kita vertus, kadangi šios dvi administracinės įstaigos bendravo, buvo įsitikinęs, jog nebus galima tuo pačiu metu gauti ir nacionalinių šeimos išmokų, ir Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytų šeimos išmokų. Apklausos protokole pažymėta, kad ieškovas taip pat tvirtino, jog kai žmona jam pranešė apie tai, kad gauna Partena dėl jų trijų vaikų mokamas šeimos išmokas, jis atsakė jai, kad Biuras sprendžia šį klausimą ir kartu su Partena turi sureguliuoti padėtį.
36 Galiausiai ieškovas teigė, kad gaudamas darbo užmokesčio lapelius, šiuo atveju – susijusius su 2006–2011 m. laikotarpiu, netikrino, ar ir toliau gauna visas Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytas šeimos išmokas, be to, jie su žmona neturi bendros sąskaitos banke.
37 2012 m. liepos 6 d. Žmogiškųjų išteklių ir saugumo GD generalinis direktorius, veikdamas kaip paskyrimų tarnyba, pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 12 straipsnį parengė ataskaitą drausmės komisijai (toliau – paskyrimų tarnybos ataskaita).
38 Dėl trijų jaunesniųjų ieškovo vaikų paskyrimų tarnybos ataskaitoje buvo nurodyta, kad nustatyta, jog nuo 2003 m. rugpjūčio mėn. Partena į ieškovo žmonos asmeninę banko sąskaitą kas mėnesį pervesdavo Belgijoje nustatytas šeimos išmokas, be to, Partena 2003 m. rugsėjo mėn. ir 2005 m. balandžio mėn. į šią sąskaitą pervedė atitinkamai 10 866,17 EUR ir 5 547,27 EUR, siekdama atgaline data sureguliuoti šeimos išmokų dėl šių trijų vaikų mokėjimą, atitinkamai susijusį su laikotarpiais nuo 1997 m. spalio mėn. iki 2002 m. birželio mėn. ir nuo 2002 m. liepos mėn. iki 2005 m. vasario mėn.
39 Paskyrimų tarnybos ataskaitoje buvo pažymėta, kad, be 33 875 EUR, minėtų šio sprendimo 30 punkte, nacionalinių šeimos išmokų, Partena sumokėtų ieškovo žmonai laikotarpiu nuo 1997 m. spalio mėn. iki 2005 m. kovo mėn., suma siekia 25 816 EUR. Kadangi ši suma turėjo būti išskaičiuota iš ieškovo gautų Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytų šeimos išmokų, visa šiuo atveju aptariama finansinė žala sudaro 59 691 EUR.
40 Kalbant apie Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytas išmokas, kurios buvo sumokėtos dėl dviejų vyresniųjų ieškovo vaikų, paskyrimų tarnybos ataskaitoje pažymėta, kad nors ieškovo buvusi žmona vykdė profesinę veiklą bent nuo 2005 m., todėl įgijo teisę į Belgijoje nustatytas šeimos išmokas, negalima priekaištauti ieškovui dėl to, kad jis Biurui apie tai nepranešė.
41 Kalbant apie tris jaunesniuosius ieškovo vaikus, dėl kurių jo žmonai Partena mokėjo nacionalines šeimos išmokas, paskyrimų tarnybos ataskaitoje konstatuota, kad „pats nepranešdamas administracijai apie Belgijoje nustatytas [šeimos] išmokas, gaunamas dėl savo vaikų, nors žinojo, kad šios išmokos mokamos jo žmonai ir kad dėl šių vaikų jis gauna visas Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytas šeimos išmokas, [ieškovas] pažeidė Pareigūnų tarnybos nuostatų 67 straipsnio 2 dalį“.
42 Paskyrimų tarnybos ataskaitoje nurodyta, kad priešingai, nei teigia ieškovas, jo veiksmų negalima pateisinti tiesioginiu Partena ir Biuro bendravimu, į kurį atsižvelgdamas jis manė, jog šios įstaigos pasirūpins, kad būtų išvengta nacionalinių šeimos išmokų ir Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytų šeimos išmokų sumavimo. Pirmiausia paskyrimų tarnybos ataskaitoje buvo pažymėta, kad atsižvelgiant į 2004 m. sausio 6 d. rašto, kurio kopiją ieškovas buvo gavęs, turinį, vėliausiai tą dieną jis turėjo paaiškinti savo padėtį, nes, kitaip, nei tada manė, Biuras ir kaip matyti iš šio rašto, Partena tuo metu nebenagrinėjo ieškovo žmonos teisės gauti Belgijoje nustatytas šeimos išmokas, bet, priešingai, jau ilgiau kaip penkis mėnesius jai mokėjo šias išmokas, ir apie tai ieškovas turėjo Biurui aiškiai pranešti.
43 Be to, paskyrimų tarnybos ataskaitoje buvo pažymėta, kad kai 2006 m. lapkričio mėn. Partena vėl pradėjo ieškovo žmonai mokėti išmokas ir kai ši paklausė ieškovo, ką reikėtų daryti, jis turėjo kreiptis į Biurą ir paaiškinti padėtį, susijusia su šia nauja aplinkybe. Taigi to nepadaręs, nors tuo pačiu metu jam buvo ir toliau mokamos visos Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytos šeimos išmokos – o tai jis galėjo matyti savo darbo užmokesčio lapeliuose, – ieškovas, nors ir žinojo, kad yra nustatyta nesumavimo taisyklė, leido, kad Komisija nepagrįstai mokėtų jam dideles sumas, taip pažeisdamas Pareigūnų tarnybos nuostatų 67 straipsnio 2 dalį.
44 Be to, paskyrimų tarnybos ataskaitoje buvo nurodyta, kad ieškovo veiksmai reiškia ir tai, kad jis neįvykdė lojalumo institucijai pareigos, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 11 straipsnį, nes vykdydamas šią pareigą jis turėjo palengvinti administracijos darbą, net jei ši bendravo su Partena, suteikdamas jai visą naudingą informaciją, leidžiančią nustatyti, ar jam gali būti mokamos visos Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytos šeimos išmokos, o jis to nepadarė.
45 Paskyrimų tarnybos ataskaitoje buvo padaryta išvada, kad atsižvelgiant į tokius Pareigūnų tarnybos nuostatų 67 straipsnio 2 dalies ir 11 straipsnio pirmos pastraipos pažeidimus, kurie truko ilgai ir dėl kurių Komisija patyrė didelę finansinę žalą, perkėlimas į žemesnes pareigas yra padarytam pažeidimui proporcinga nuobauda.
Dėl drausmės komisijos motyvuotos nuomonės
46 Drausmės komisija, gavusi paskyrimų tarnybos ataskaitą, 2012 m. rugsėjo 6 d. raštu iškvietė ieškovą į apklausą, numatytą 2012 m. spalio 24 d., ir kartu paragino jį pateikti rašytines pastabas.
47 2012 m. spalio 15 d. laišku ieškovas pateikė rašytines pastabas, kuriomis pirmiausia siekė paneigti tam tikrus paskyrimų tarnybos ataskaitoje išdėstytus teiginius, papildyti, kaip jis pats manė, neišsamią drausminę bylą ir nurodyti kai kuriuos kaltę paneigiančius įrodymus, į kuriuos nebuvo atsižvelgta.
48 Šiuo klausimu pažymėtina, kad ieškovas ginčijo paskyrimų tarnybos ataskaitoje pateiktą teiginį, pagal kurį jo žmona 2006 m. lapkričio mėn., po to, kai „Partena vėl pradėjo jai mokėti šeimos išmokas“, jo paklausė, „ką reikėtų daryti“. Ieškovo teigimu, iš tikrųjų tuo metu jo žmona nežinojo, koks aptariamų išmokų, mokėtų iki 2006 m. lapkričio mėn., pobūdis ir tikslus dydis; tai patvirtina aplinkybė, kad 2006 m. lapkričio 9 d. rašte, kurį ji gavo iš Partena, ši nacionalinė įstaiga nurodė, kad teisė į šeimos išmokas turima tik nuo 2006 m. spalio 1 d. Ieškovas taip pat tvirtino, kad negalima teigti, jog jis leido, kad Komisija jam mokėtų išmokas, nes nuoširdžiai manė, kad Biuras, kuris bendravo su Partena, gali sureguliuoti padėti tiesiog parašęs raštą ar paskambinęs telefonu.
49 Be šio sprendimo 15–18 punktuose minėtų raštų, ieškovas drausmės komisijai pateikė 2012 m. kovo 22 d. laišką, kurį jo žmona nusiuntė Partena, atsakydama į šios įstaigos 2012 m. kovo 14 d. raštą. Savo laiške, remdamasi Partena duomenų bazės išrašu, atliktu 2012 m. kovo 14 d., kuriame matyti 2000–2012 m. laikotarpiu į jos asmeninę banko sąskaitą kaip šeimos išmokos pervestos sumos, ieškovo žmona prašė šios nacionalinės įstaigos atsižvelgiant į šį išrašą, pridėtą prie kovo 14 d. rašto, pateikti jai Partena sprendimo, kuriuo buvo pripažinta teisė į Belgijoje nustatytas šeimos išmokas, susijusias su laikotarpiu iki 2006 m. spalio mėn., kopiją, nes ji neprisimena, kad būtų gavusi tokį raštą ir, kaip ji pati mano, šią teisę ji įgijo tik nuo 2006 m. spalio mėn., kaip jai buvo pranešta 2006 m. lapkričio mėn. raštu.
50 Ieškovas drausmės komisijai taip pat pateikė savo žmonos sąžiningumo deklaraciją, pasirašytą 2012 m. kovo 11 d., kurioje ji nurodo, kad gavo Partena sumokėtas kūdikio gimimo pašalpas, bet neatsimena, kad iki 2006 m. spalio mėn. Partena jai būtų mokėjusi šeimos išmokas. Ieškovo žmona taip pat pažymi, kad ji buvo „labai nustebinta ar net sukrėsta, sužinojusi, jog Partena neseniai pranešė Komisijai, kad [ji] nuo 1995 m. [gavo šios įstaigos] mokamas išmokas“ ir kad Partena ketina prireikus pareikalauti pateikti su laikotarpiais, kuriais ši įstaiga teigia jai pervesdavusi pinigus, susijusių jos banko sąskaitos išrašų, kurių ji neišsaugojo, kopijas.
51 Savo rašytinėse pastabose ieškovas teigė, kad niekada neketino sukčiauti ir kad net jei galėjo padaryti klaidų, tai iš dalies dėl nežinojimo ir iš dalies dėl to, kad pernelyg pasitikėjo Biuro ir Partena gebėjimu sutvarkyti bylą, susijusią su šeimos išmokomis, be jo įsikišimo. Pirmiausia byla buvo ypač sudėtinga, tai rodo prieštaravimai ir akivaizdžios klaidos, kurias padarė Partena, mokėdama šeimos išmokas jo žmonai. Be to, Partena dokumentais nepatvirtino savo tariamų mokėjimų, kurie nebuvo nurodyti jo žmonos darbo užmokesčio lapeliuose, o apie pervedimus ieškovas nežinojo, nes negali naudotis savo žmonos asmenine banko sąskaita.
52 Ieškovas taip pat pabrėžė, kad per 20 tarnybos Komisijoje metų jam nebuvo pareikšta jokių priekaištų dėl tarnybinių pareigų vykdymo ir kad, priešingai, kaip matyti iš 2010 m. jo vertinimo ataskaitos, jis apibūdinamas kaip asmuo, kuris laikosi taisyklių, tvarkos, etikos normų ir yra sąžiningas.
53 Ieškovas teigė, kad todėl paskyrimų tarnybos pasiūlymas jį perkelti į žemesnes pareigas, jo manymu, yra visiškai neproporcingas.
54 2012 m. lapkričio 12 d. drausmės komisija pateikė savo motyvuotą nuomonę. Drausmės komisija nenagrinėjo dviejų vyresniųjų ieškovo vaikų padėties, kiek tai susiję su šeimos išmokomis, nurodydama, kad šiuo klausimu paskyrimų tarnyba priekaištų nepareiškė.
55 Dėl trijų jaunesniųjų ieškovo vaikų drausmės komisija nurodė, kad iki 2003 m. nebuvo vienu metu mokamos ir Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytos išmokos, ir Belgijoje nustatytos išmokos, nes ieškovo žmonai, nors ji ir vykdė profesinę veiklą, Partena reguliariai nemokėjo Belgijoje nustatytų šeimos išmokų, į kurias ji turėjo teisę. Nuo 2003 m. rugpjūčio mėn. vienu metu buvo mokamos dviejų rūšių išmokos, nes nuo tada Partena dėl trijų jaunesniųjų ieškovo vaikų kas mėnesį į jo žmonos asmeninę banko sąskaitą pervesdavo šeimos išmokas, be to, 2003 m. rugsėjo mėn. jai pervedė apie 11 000 EUR sumą dėl sureguliavimo, susijusio su laikotarpiu nuo 1997 m. spalio mėn. iki 2002 m. birželio mėn. Nors nuo 2005 m. balandžio mėn., pervedusi ieškovo žmonai daugiau kaip 5 500 EUR sumą dėl sureguliavimo, susijusio su laikotarpiu nuo 2002 m. liepos mėn. iki 2005 m. vasario mėn., ši nacionalinė įstaiga dėl nežinomų priežasčių iki 2006 m. rugsėjo mėn. buvo sustabdžiusi išmokų mokėjimą, nuo 2006 m. spalio mėn. Belgijoje nustatytos šeimos išmokos vėl buvo pradėtos mokėti kas mėnesį ir buvo mokamos reguliariai.
56 Drausmės komisija pažymėjo, kad ieškovo deklaracijos, susijusios su jo trijų jaunesniųjų vaikų gimimu, pateiktos 1995, 1998 ir 2002 m., nebuvo melagingos ar klaidinančios, nes tuo metu Partena faktiškai jokių šeimos išmokų nemokėjo.
57 Drausmės komisija nusprendė, kad pagal bylos medžiagą nėra pakankamai faktinių aplinkybių, kurios įrodytų ieškovo ketinimą pažeisti Pareigūnų tarnybos nuostatų 67 straipsnio 2 dalį, „nors sunku patikėti, kad [ieškovo] žmona jam nepasakė apie 11 000 EUR ir 5 500 EUR sumas, kurios jai buvo sumokėtos 2003 ir 2005 m.“.
58 Tačiau drausmės komisija nusprendė, kad nuo 2006 m. spalio ar lapkričio mėn., kai, kaip teigia ieškovas, jam buvo pranešta apie tai, kad jo žmonai bus mokamos Belgijoje nustatytos šeimos išmokos, siekiančios beveik 500 EUR per mėnesį, jis privalėjo elgtis rūpestingiau ir pranešti apie šį padėties pasikeitimą Biurui, kuris turėjo išskaičiuoti ieškovo žmonai numatytą mokėti sumą iš visų išmokų, ir toliau mokamų iš Sąjungos biudžeto, sumos, juo labiau kad ieškovas buvo aukšto pareigų lygio pareigūnas, einantis programų vadovo pareigas, ir gerai žinojo, kad yra nustatyta nesumavimo taisyklė, kurią Biuras primindavo gimus kiekvienam jo vaikui.
59 Dėl ieškovo argumentų, kad jis nekreipė dėmesio į žmonos gaunamas šeimos išmokas, pagal savo darbo užmokesčio lapelius netikrino, ar jo žmonos gaunamų šeimos išmokų suma buvo išskaičiuota iš sumos, kurią jis gaudavo kaip Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytą išmoką vaikui išlaikyti, ir laukė, kol Biuras ir Partena, kurie kartu nagrinėjo šį klausimą, jį išspręs savarankiškai kaip dvi administracinės įstaigos, drausmės komisija buvo tos nuomonės, kad šių paaiškinimų negalima laikyti tinkamu pagrindimu ar pateisinimu. Todėl drausmės komisija nusprendė, kad turi būti skirta griežtesnė drausminė nuobauda nei paprastas įspėjimas ar papeikimas, kad ieškovas suprastų, jog institucija iš savo pareigūnų pagrįstai tikisi atitinkamo rūpestingumo lygio, juo labiau kad administracinio pobūdžio klausimai, susiję su finansinės naudos suteikimu, reikalauja ypatingo jų apdairumo.
60 Dėl paskyrimų tarnybos pasiūlymo perkelti ieškovą į žemesnes pareigas drausmės komisija vieningai nusprendė, kad yra kelios lengvinančios aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti nustatant į skirtiną nuobaudą.
61 Šiuo atžvilgiu drausmės komisija kaip lengvinančią aplinkybę nurodė tai, kad ilgai tęsėsi „beveik visiška maišatis“, susijusi su ieškovo žmonos teise į Belgijoje nustatytas šeimos išmokas, pirmiausia dėl to, kad nuo 1995 iki 2000 m. Assubel, nukrypdama nuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, atsisakė jai skirti šias išmokas, motyvuodama tuo, kad Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytos šeimos išmokos yra didesnės; tada, 2000 m., Partena nurodė, jog Belgijoje nustatytos šeimos išmokos gali būti skirtos su sąlyga, kad būtų pateikta Komisijos pažyma, kurioje būtų patvirtinta, jog Komisija nebemoka Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytos išmokos vaikui išlaikyti; galiausiai, gavusi Komisijos atsakymą, pateiktą 2002 m. balandžio 12 d. rašte, susijusiame su ieškovo padėtimi Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytų šeimos išmokų atžvilgiu, Partena Belgijoje nustatytas šeimos išmokas pradėjo mokėti tik nuo 2003 m. rugpjūčio mėn.
62 Drausmės komisija kaip lengvinančią aplinkybę nurodė ir Biuro pasyvumą, nes po to, kai nebuvo įvykdytas reikalavimas, 2004 m. sausio mėn. jo pateiktas Partena, grąžinti Belgijoje nustatytas šeimos išmokas atitinkančias sumas, Biuras, nežinodamas, kad faktiškai ieškovo žmona jau pradėjo jas gauti iš Partena, nė karto nenusiuntė Partena priminimo ir nesistengė ištaisyti padėties, todėl ji tęsėsi tol, kol 2010 m. vasario mėn. buvo pradėta bendroji patikra, susijusi su šeimos išmokomis, gaunamomis iš kitų šaltinių.
63 Iš tikrųjų, nors Biuras 2004 m. sausio 6 d. raštu, kurio kopija buvo nusiųsta ieškovui, pareikalavo, kad Partena grąžintų Komisijai sumą, atitinkančią visas Belgijoje nustatytas šeimos išmokas, mokėtas nuo 1995 m. gruodžio 1 d., nežinodamas, kad Partena atliko du ieškovo žmonai skirtus mokėjimus dėl sureguliavimo, vis dėlto drausmės komisija pareiškė jam priekaištą dėl pasyvumo, juo labiau dėl to, kad suma, kurią, Biuro manymu, jam buvo skolinga Partena, buvo didelė. Drausmės komisija buvo tos nuomonės, kad jei Biuras būtų nesiliovęs reikalauti, kad Partena grąžintų minėtą sumą, dviejų rūšių išmokų mokėjimas vienu metu būtų buvęs nustatytas ir ši problema būtų buvusi išspręsta 2004 m.
64 Drausmės komisijos teigimu, „kitaip tariant, vėliausiai 2004 m. sausio mėn. Biuras turėjo visą būtiną informaciją, leidžiančią išvengti išmokų sumavimo padėties susidarymo, bet ja nepasinaudojo, [todėl drausmės komisija] svarsto, ar šiomis aplinkybėmis Biuras įvykdė jam tenkančią pareigą ginti finansinius [Sąjungos] interesus nacionalinės administracijos atžvilgiu, [ir] konstatuoja, kad bet kuriuo atveju griežčiau tvarkant bylą 2004 m. ar net 2002 m. problema nebūtų pasiekusi tokio lygio, kai tenka taikyti drausmines priemones“.
65 Vis dėlto drausmės komisija vieningai nusprendė, kad ieškovo aplaidumas nepateisinamas ir jam skirtina piniginio pobūdžio pasekmių turinti drausminė nuobauda, būdama tos nuomonės, kad reikia pripažinti Biurui tenkančią atsakomybės dalį, nes jis, nors ir žinojo, kad ieškovo žmona turi teisę gauti Belgijoje nustatytas šeimos išmokas, leido, kad tokia padėtis truktų ilgiau kaip šešerius metus.
66 Todėl drausmės komisija rekomendavo paskyrimų tarnybai tik pripažinti dėl aplaidumo padarytą Pareigūnų tarnybos nuostatų 67 straipsnio 2 dalies pažeidimą, nekvalifikuojant jo kaip lojalumo pareigos neįvykdymo. Taigi ji pasiūlė paskyrimų tarnybai skirti ieškovui perkėlimo į aukštesnę pakopą atidėjimo 18 mėnesių nuobaudą.
Dėl trišalės paskyrimų tarnybos sprendimo
67 2013 m. birželio 24 d. sprendimu trišalė paskyrimų tarnyba, sudaryta iš Žmogiškųjų išteklių ir saugumo GD generalinio direktoriaus, Konkurencijos GD generalinio direktoriaus pavaduotojo ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD specialiojo patarėjo, išklausiusi ieškovą per 2013 m. kovo 5 d. įvykusią apklausą, nusprendė jam skirti perkėlimo į trimis pakopomis žemesnes pareigas nuobaudą (toliau – skundžiamas sprendimas).
68 Šiuo atžvilgiu trišalė paskyrimų tarnyba nurodė, kad gavęs 2004 m. sausio 6 d. rašto kopiją ieškovas buvo įspėtas, jog iš jam mokamų Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytų šeimos išmokų sumos bus išskaičiuojama Partena jo žmonai mokamų tokios pačios rūšies išmokų suma. Taigi 2004–2011 m. jis, skaitydamas savo darbo užmokesčio lapelius, kurie iš pradžių būdavo pateikiami vidaus paštu, o vėliau – elektroniniu paštu, galėjo lengvai nustatyti, kad, priešingai, jis ir toliau gauna visas Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytas išmokas. Trišalė paskyrimų tarnyba nusprendė, kad vėliausiai 2006 m., kai žmona ieškovui pasakė, kad reguliariai gauna Belgijoje nustatytas šeimos išmokas, jis turėjo susisiekti su administracija, kad paaiškintų savo padėtį, ir šiuo atžvilgiu paskyrimų tarnyba negali priimti argumento, jog ieškovas savo darbo užmokesčio lapelių neskaitydavo.
69 Nurodžiusi, kad nepranešus apie Belgijoje nustatytų šeimos išmokų gavimą buvo pažeista Pareigūnų tarnybos nuostatų 67 straipsnio 2 dalis, trišalė paskyrimų tarnyba pabrėžė mananti, kad kiekvienas pareigūnas privalo pateikti administracijai visą informaciją, galinčią padėti jai nustatyti, ar gali būti suteikta šio pareigūno pageidaujama nauda. Šis iniciatyva grindžiamas požiūris kyla iš lojalumo pareigos, reiškiančios, kad kiekvienas pareigūnas privalo pirmiausia atsižvelgti į institucijos interesus, o ne į bet kuriuos kitus motyvus, įskaitant savo asmeninius interesus. Taigi dėl didelio aplaidumo ieškovas kartu neįvykdė šios pareigos, nustatytos Pareigūnų tarnybos nuostatų 11 straipsnyje.
70 Dėl Biuro ir Partena tiesioginio bendravimo trišalė paskyrimų tarnyba nurodė, kad ši aplinkybė visai neatleidžia ieškovo nuo pareigos pateikti institucijai visą informaciją, reikalingą jo teisei į pinigines išmokas nustatyti. Taigi, neatsižvelgiant į minėtą Biuro pasyvumą, ieškovas, kuris žinojo, kad Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytos šeimos išmokos yra papildomojo pobūdžio, bet kuriuo atveju nusižengė nepranešdamas Biurui apie reguliarų aptariamų Belgijoje nustatytų išmokų mokėjimą, nors ir toliau gaudavo visas Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytas išmokas. Todėl trišalė paskyrimų tarnyba nusprendė, kad „atitinkamų administracijų pasyvumas tvarkant bylą, atsižvelgiant į [ieškovo] elgesį nuo 2006 spalio mėn., negali būti laikomas lengvinančia aplinkybe“.
71 Dėl pakenkimo Komisijos interesams masto trišalė paskyrimų tarnyba pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai gavo 59 691 EUR, iš kurių 32 000 EUR taikant Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnį jau grąžinta. Be to, trišalė paskyrimų tarnyba atsižvelgė į ieškovo įsipareigojimą savanoriškai grąžinti nepagrįstai gautą sumą, kurios dėl su senatimi susijusių priežasčių nebuvo reikalauta grąžinti, t. y. 27 691 EUR.
72 Pabrėždama didelį ieškovo aplaidumą, kuris, kaip ji mano, pareigūnui neleistinas, trišalė paskyrimų tarnyba vis dėlto nenusprendė, kad savo elgesiu ieškovas sąmoningai siekė pasipelnyti Sąjungos biudžeto sąskaita.
73 Dėl ieškovo asmeninės atsakomybės lygio trišalė paskyrimų tarnyba buvo tos nuomonės, kad jis yra „visiškai atsakingas“ už tai, kad nepranešė administracijai apie jo žmonai nuo 2006 m. spalio mėn. reguliariai mokamas Belgijoje nustatytas šeimos išmokas. Be to, trišalės paskyrimų tarnybos manymu, atsižvelgiant į ieškovo patirtį, pareigų grupės lygį ir darbo stažą buvo galima tikėtis, kad jis bus apdairesnis ir labiau paisys taikytinų taisyklių. Galiausiai dėl pakartotinių nusižengimų ir ankstesnio elgesio trišalė paskyrimų tarnyba pažymėjo, kad ieškovas per visą savo karjerą nėra neįvykdęs jam tenkančių pareigų.
74 Atsižvelgdama į šiuos argumentus trišalė paskyrimų tarnyba buvo tos nuomonės, kad ieškovui skirtina nuolatinio priskyrimo žemesniam pareigų grupės lygiui nuobauda. Tačiau manydama, jog, kadangi nustatant nuobaudos lygį atsižvelgtina į jos pasekmes, reikia paisyti to, kad ieškovas baigia savo karjerą, trišalė paskyrimų tarnyba galiausiai nusprendė skirti jam tik perkėlimo į trimis pakopomis žemesnes pareigas nuobaudą.
Dėl ikiteisminės procedūros
75 2013 m. rusėjo 23 d. raštu ieškovas pateikė skundą dėl ginčijamo sprendimo. Grįsdamas savo skundą jis nurodo du pagrindus, susijusius atitinkamai su akivaizdžia vertinimo klaida ir nepakankamu motyvavimu. Ieškovas iš esmės teigia, kad trišalė paskyrimų tarnyba neatsižvelgė į drausmės komisijos pripažintas lengvinančias aplinkybes.
76 2014 m. sausio 24 d. sprendimu Komisijos paskyrimų tarnyba, įgaliota priimti sprendimus dėl skundų, minėtą skundą atmetė. Šiuo atžvilgiu paskyrimų tarnyba nurodė, kad, priešingai, nei teigia ieškovas, trišalė paskyrimų tarnyba atsižvelgė į tai, kad jis ne sąmoningai nepranešė apie nuo 2006 m. reguliariai mokamas Belgijoje nustatytas šeimos išmokas, taip pat į tai, kad jis savanoriškai įsipareigojo grąžinti nepagrįstai gautas sumas, kurioms galbūt taikomas senaties terminas. Tas pats pasakytina ir apie aplinkybę, kad ieškovas per savo karjerą nepadarė kitų pažeidimų, susijusių su jo pareigų vykdymu, nors trišalė paskyrimų tarnyba nurodė, kad ankstesnis ieškovo elgesys savaime negali reikšti atsakomybę už didelį pažeidimą, kurį ieškovas padarė šiuo atveju, lengvinančios aplinkybės.
77 Pripažindama, kad iš pradžių buvo neaiškumų dėl ieškovo žmonos teisės gauti Belgijoje nustatytas šeimos išmokas, paskyrimų tarnyba pabrėžė, kad, pirma, 2003 m. padėtis buvo išsiaiškinta ir sureguliuota ir, antra, 2006 m. spalio mėn. ieškovas iš žmonos sužinojo, kad ji gauna Partena mokamas išmokas, ir jų gavimą patvirtina šios įstaigos 2006 m. lapkričio 9 d. raštas. Taigi vėliausiai nuo šios datos pradiniai neaiškumai dėl ieškovo žmonos teisės buvo išsklaidyti ir nebegalėjo turėti įtakos ieškovo elgesiui.
78 Paskyrimų tarnyba ginčijo galimybę ieškovui remtis teisėtu lūkesčiu, grindžiamu tuo, kad Biuras 2004 m. sausio mėn. žinojo apie Partena mokamas išmokas, todėl ieškovas pagrįstai galėjo manyti, kad neprivalo pateikti Biurui papildomos informacijos. Iš tikrųjų paskyrimų tarnyba šiuo atžvilgiu pabrėžė, kad kaip tik iš 2004 m. sausio 6 d. rašto turinio aiškiai matyti, kad tuo metu Biuras nežinojo apie tai, kad Partena moka išmokas ieškovo žmonai.
79 Dėl Biuro nepakankamo rūpestingumo tvarkant ieškovo bylą pripažindama, kad rūpestingiau ją tvarkant būtų buvę galima išvengti to, kad padėtis, kai vienu metu mokamos ir nacionalinės, ir Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytos šeimos išmokos, truktų šešerius metus, paskyrimų tarnyba vis dėlto nusprendė, kad dėl šio nepakankamo rūpestingumo nesumažėja paties ieškovo atsakomybė, susijusi su jo aplaidumu nuo 2006 m. – nepranešimu administracijai, kad jo žmona gauna Belgijoje nustatytas šeimos išmokas.
80 Dėl tariamo nepakankamo motyvavimo paskyrimų tarnyba nusprendė, kad trišalė paskyrimų tarnyba nurodė pakankamai motyvų, susijusių su ieškovo elgesio kvalifikavimu kaip dideliu aplaidumu. Dėl priežasčių, pateisinančių trišalės paskyrimų tarnybos sprendimą neatsižvelgti į drausmės komisijos motyvuotą nuomonę, paskyrimų tarnyba pažymėjo, kad ji atmetė galimybę Biuro elgesį laikyti lengvinančia aplinkybe, o tai atitinkamai pateisina griežtesnės nuobaudos, palyginti su ta, kurią pasiūlė drausmės komisija, skyrimą.
Šalių reikalavimai ir procesas
81 Ieškovas Tarnautojų teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– prireikus panaikinti sprendimą atmesti skundą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
82 Komisija Tarnautojų teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
83 2014 m. rugsėjo 15 d. Tarnautojų teismo kanceliarijos raštu šalių buvo paprašyta atsakyti į taikant proceso organizavimo priemones Tarnautojų teismo pateiktus klausimus. Jos šį prašymą tinkamai įvykdė 2014 m. rugsėjo 22 d.
Dėl teisės
84 Grįsdamas savo ieškinį ieškovas nurodo du skundžiamo sprendimo ir sprendimo atmesti skundą panaikinimo pagrindus, susijusius, pirma, su akivaizdžia vertinimo klaida ir proporcingumo principo pažeidimu ir, antra, su nepakankamu motyvavimu.
Dėl ieškinio dalyko
85 Pirmiausia primintina, kad pagal proceso ekonomijos principą Sąjungos teismas gali nuspręsti, kad nereikia priimti atskiro sprendimo dėl reikalavimų, pateiktų dėl sprendimo atmesti skundą, jei nustato, kad šių reikalavimų turinys nėra savarankiškas ir iš tikrųjų sutampa su reikalavimais, pateiktais dėl sprendimo, dėl kurio pateiktas skundas. Taip pirmiausia gali būti, jei teismas nustato, kad sprendimu atmesti skundą tik patvirtinamas sprendimas, dėl kurio pateiktas skundas, ir kad dėl to šio sprendimo panaikinimas nepaveiktų suinteresuotojo asmens teisinės padėties kitaip nei pirmojo sprendimo panaikinimas (sprendimai Adjemian ir kt. / Komisija, T‑325/09 P, EU:T:2011:506, 33 punktas, ir López Cejudo / Komisija, F‑28/13, EU:F:2014:55, 29 punktas).
86 Nors taip ir yra nagrinėjamu atveju, kalbant apie sprendimą atmesti skundą, kadangi ikiteisminės procedūros nuolat kinta, nagrinėjant asmens nenaudai priimto pirmojo teisės akto teisėtumą reikia atsižvelgti ir į sprendimo atmesti skundą motyvus, kurie nagrinėjamu atveju patikslina kai kuriuos skundžiamo sprendimo aspektus, šiuos motyvus laikant sutampančiais su minėto teisės akto motyvais (žr. Sprendimo Mocová / Komisija, F‑41/11, EU:F:2012:82, 21 punktą).
Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su akivaizdžia vertinimo klaida ir proporcingumo principo pažeidimu
Šalių argumentai
87 Grįsdamas savo nurodytą pirmąjį pagrindą ieškovas iš esmės teigia, kad paskyrimų tarnyba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes nepripažino lengvinančiomis kai kurių nagrinėjamo atvejo aplinkybių. Taigi paskyrimų tarnyba skyrė nuobaudą pažeisdama proporcingumo principą.
88 Kalbant konkrečiau, iš aplinkybių, kurias paskyrimų tarnyba turėjo pripažinti lengvinančiomis, ieškovas nurodo, pirma, tai, kad jie su žmona neturi bendros banko sąskaitos, ir tuo paaiškinama, kodėl jis nepastebėjo, kad 2003 ir 2005 m. Partena jo žmonai pervedė dideles sumas ir kad nuo 2006 m. lapkričio mėn. Partena jai reguliariai mokėjo šeimos išmokas. Antra, ieškovas nurodo painią padėtį, susidariusią dėl neaiškių Partena veiksmų, susijusių su jo žmonos teise gauti Belgijoje nustatytas šeimos išmokas. Trečia, jis pabrėžia nepakankamą Biuro rūpestingumą, kuris turėjo būti pripažintas lengvinančia aplinkybe. Ketvirta, paskyrimų tarnyba nepripažino pakankamai lengvinančia aplinkybės, kad jis savanoriškai įsipareigojo grąžinti nepagrįstai gautas sumas, kurioms taikytinas senaties terminas. Penkta, tas pats pasakytina ir apie tai, kad jis neketino suklaidinti administracijos. Galiausiai, šešta, ieškovas remiasi tuo, kad per visą savo karjerą elgėsi nepriekaištingai.
89 Komisija prašo atmesti šį pagrindą kaip nepagrįstą ir iš esmės teigia, kad bet kuriuo atveju nuo 2006 m. ieškovas žinojo, kad Partena pranešė jo žmonai, jog mokės Belgijoje nustatytas šeimos išmokas, todėl nuo tada jis negalėjo ir toliau – beveik penkerius metus – gauti Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytų šeimos išmokų, bet nepasistengė nei savo darbo užmokesčio lapeliuose patikrinti, ar tikrai atliktas dėl to būtinas sureguliavimas, nagrinėjamu atveju – ar išskaityta 500 EUR, nei pranešti Biurui apie 2006 m. lapkričio mėn. Partena rašto turinį. Komisija pabrėžia, kad ieškovas negalėjo penkerius metus manyti, kad šį klausimą kartu išspręs administracijos, nors jam ir toliau buvo mokamos visos Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytos šeimos išmokos, o jo žmonai savo ruožtu – visos Belgijoje nustatytos šeimos išmokos.
Tarnautojų teismo vertinimas
90 Pirmiausia primintina, kad drausminės nuobaudos teisėtumas reiškia, jog pažeidimas, kuriuo kaltinamas suinteresuotasis asmuo, yra įrodytas (sprendimai Daffix / Komisija, T‑12/94, EU:T:1997:208, 63–64 punktai, ir Tzikis / Komisija, T‑203/98, EU:T:2000:130, 51 punktas).
91 Dėl drausmės komisijos nustatytų pažeidimų, už kuriuos pareigūnui tenka atsakomybė, sunkumo vertinimo ir tinkamiausios nuobaudos už šiuos pažeidimus skyrimo pažymėtina, kad tai iš esmės priklauso didelei paskyrimų tarnybos diskrecijai, nebent skirta nuobauda būtų neproporcinga atsižvelgiant į nurodytus faktus (žr. Sprendimo E / Komisija, T‑24/98 ir T‑241/99, EU:T:2001:175, 85 ir 86 punktus). Taigi pagal nusistovėjusią teismų praktiką paskyrimų tarnyba turi diskreciją atlikti pareigūno atsakomybės vertinimą, atskirą nuo drausmės komisijos vertinimo, ir skirti drausminę nuobaudą, kuri, kaip ji mano, yra tinkama nubausti už nustatytus drausminius nusižengimus (sprendimai Y / Teisingumo Teismas, T‑500/93, EU:T:1996:94, 56 punktas, ir Tzikis / Komisija, EU:T:2000:130, 48 punktas).
92 Įrodžius faktinių aplinkybių tikrumą, atsižvelgiant į didelę paskyrimų tarnybos diskreciją drausminės atsakomybės srityje, teisminė kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar nepadaryta akivaizdi vertinimo klaida ir ar nepiktnaudžiauta įgaliojimais (Sprendimo Tzikis / Komisija, EU:T:2000:130, 50 punktas).
93 Kalbant būtent apie drausminės nuobaudos proporcingumą nustatyto pažeidimo sunkumui, Tarnautojų teismas turi atsižvelgti į tai, kad nuobaudą skiria pakyrimų tarnyba, bendrai įvertinusi visus konkretaus atvejo faktus ir aplinkybes, be to, primintina, kad Pareigūnų tarnybos nuostatuose nenurodytas tikslus ryšys tarp juose nustatytų nuobaudų ir pareigūnų padarytų įvairių pažeidimų, taip pat nepatikslinta, kokią reikšmę skiriant nuobaudą turi sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės. Taigi pirmosios instancijos teismo nagrinėjimas turi apsiriboti nustatymu, ar paskyrimų tarnyba proporcingai įvertino sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, be to, patikslintina, kad tai nagrinėdamas teismas negali pakeisti paskyrimų tarnybos, kiek tai susiję su šiuo atžvilgiu jos priimtais vertinamojo pobūdžio sprendimais (Sprendimo BG / Ombudsmenas, T‑406/12 P, EU:T:2014:273, 64 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
94 Šiuo atveju Tarnautojų teismas pažymi, kad ieškovas neginčija aplinkybės, jog net po to, kai 2006 m. žmona jam pasakė, kad gavo Partena patvirtinimą, jog jai nuo 2006 m. spalio 1 d. skirtos nacionalinės šeimos išmokos, jis nepranešė administracijai, kad jo žmona gauna Partena mokamas Belgijoje nustatytas šeimos išmokas, nors pats ir toliau gaudavo visas Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytas šeimos išmokas iki 2010 m. vasario mėn. atliktos patikros.
95 Tačiau ieškovas nurodo, kad nustatant nuobaudą, kuri jam buvo skirta skundžiamu sprendimu, nebuvo atsižvelgta ar buvo nepakankamai atsižvelgta į tam tikras, kaip jis mano, lengvinančias aplinkybes. Taigi jas reikia vieną po kitos išnagrinėti.
– Dėl ieškovo ir jo žmonos bendros banko sąskaitos nebuvimo
96 Pirmiausia dėl aplinkybės, kad Partena Belgijoje nustatytas šeimos išmokas pervesdavo į ieškovo žmonos asmeninę banko sąskaitą, ir aplinkybės, kad ieškovas ir jo žmona neturėjo bendros banko sąskaitos, todėl ieškovas nuo pat pradžių negalėjo žinoti apie tai, kad vienu metu mokamos dviejų rūšių išmokos, Tarnautojų teismas mano, kad šios aplinkybės neturi reikšmės, kiek tai susiję su ieškovo pareiga pranešti apie išmokas, kurias jo žmona gauna iš kitų šaltinių dėl jų trijų vaikų, dėl kurių jis pats savo ruožtu gaudavo visas Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytas išmokas.
97 Šiuo klausimu, nurodydamas aplinkybę, kurią pažymėjo ir Komisija, kad ieškovas niekada neteigė, jog buvo nutraukęs ryšį su savo žmona, su kuria kartu gyvena, Tarnautojų teismas mano, pirma, kad mažai tikėtina, jog per visą laikotarpį nuo 2003 iki 2006 m. jo žmona, atsižvelgiant į jos darbo užmokesčio dydį, nebūtų pastebėjusi, kad gauna Partena mokamas išmokas, įskaitant dideles sumas, 11 000 EUR ir 5 500 EUR, atitinkamai pervestas 2003 m. rugsėjo mėn. ir 2005 m. balandžio mėn., ir kad nebūtų apie tai pasakiusi savo vyrui.
98 Antra, neginčijama, kad ieškovo žmona gavo ne tik Partena 2003–2006 m. į jos banko sąskaitą pervestas sumas, bet ir 2006 m. lapkričio 9 d. oficialų pranešimą, kuriame Partena ją informavo apie jos teisę gauti Belgijoje nustatytas šeimos išmokas; šią informaciją ji perdavė ieškovui, bet šis nusprendė nepranešti apie tai administracijai. Tačiau jeigu jis būtų per pagrįstą terminą perdavęs šią informaciją Biurui, šis būtų aiškiai žinojęs tai, kad ieškovo žmona gauna Partena mokamas šeimos išmokas, ir tikslų šių išmokų dydį. Tada į tai atsižvelgdamas Biuras būtų turėjęs iškart sumažinti ieškovui mokamų Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytų šeimos išmokų dydį ir tai būtų leidę jam išvengti drausminės procedūros.
99 Trečia, bet kuriuo atveju, jei pareigūnas pageidauja gauti išmoką, susijusią su jo šeimine padėtimi, ir ši išmoka jam skiriama, jis negali remtis tariamu nežinojimu, kokia yra jo sutuoktinio padėtis, nesvarbu, ar būtų kalbama apie pastarojo profesinės veiklos vykdymą, už tai gaunamo užmokesčio dydį arba šiam sutuoktiniui mokamas nacionalines išmokas, lygiavertes Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytoms išmokoms.
100 Iš tikrųjų, jei tokiam argumentui būtų pritarta, tai galėtų leisti pareigūnams arba tarnautojams, gaunantiems, kaip šiuo atveju, visas Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytas šeimos išmokas, manyti, kad jie yra atleisti nuo pareigos pranešti apie nacionalines šeimos išmokas, gaunamas iš kitų šaltinių, kiekvieną kartą, kai šios nacionalinės šeimos išmokos būtų pervedamos ne tiesiogiai pareigūnui, o jo sutuoktiniui į asmeninę banko sąskaitą. Be to, toks požiūris galėtų skatinti informacijos nepateikimą, kenkiantį Sąjungos finansiniams interesams.
– Dėl painios padėties, kuriai Partena leido tęstis, susijusios su ieškovo žmonos teise gauti Belgijoje nustatytas šeimos išmokas
101 Toliau, kalbant apie painią padėtį, kuri tęsėsi dėl Partena elgesio, susijusią su ieškovo žmonos teise gauti Belgijoje nustatytas šeimos išmokas, iš bylos medžiagos faktiškai matyti, kad ši nacionalinė įstaiga iš pradžių nepagrįstai neigė ieškovo žmonos teisę į Belgijoje nustatytas šeimos išmokas, bent jau iki 2003 m. rugpjūčio mėn., ir kad nuo šios datos iki 2006 m. spalio mėn. Partena nereguliariai atlikdavo pervedimus į ieškovo žmonos asmeninę banko sąskaitą, nebūtinai juos pagrįsdama pranešimais apie sprendimus skirti nacionalines šeimos išmokas.
102 Į tai atsižvelgdamas Tarnautojų teismas konstatuoja, viena vertus, kad ieškovas savo ieškinyje pats pripažįsta, jog „[Partena] pradėjo reguliariai mokėti išmokas nuo 2006 m.“, o atsakydamas į Tarnautojų teismo pateiktą klausimą jis net nurodė, kad savo 2006 m. lapkričio 7 d. prašymu jo žmona siekė sužinoti, kodėl ši įstaiga nuo 2005 m. balandžio mėn. iki 2006 m. rugsėjo mėn. buvo sustabdžiusi mokėjimus. Taigi šios aplinkybės įrodo, kad, priešingai, nei ieškovas leido manyti drausmės komisijai, jo žmona atitinkamu laikotarpiu gerai žinojo, kad gauna Partena mokamas Belgijoje nustatytas šeimos išmokas. Prie to prisideda aplinkybė, į kurią per posėdį atkreipė dėmesį Komisija, kad atsižvelgiant į 2003 m. rugpjūčio 28 d. Partena rašto Komisijai turinį ieškovo žmona tikrai turėjo pateikti Partena jų jauniausiojo vaiko gimimo liudijimą, kad ši įstaiga galėtų pradėti mokėti išmokas, kurias ji paskui mokėjo ieškovo žmonai nuo 2003 iki 2006 m.
103 Kita vertus, bet kuriuo atveju ieškovo žmonai, kuri nuo 1996 m. dėl šių išmokų ne kartą kreipėsi į Partena, ši įstaiga minėtu 2006 m. lapkričio 9 d. raštu pranešė, kad nuo šiol jai dėl jų trijų vaikų mokės nacionalines šeimos išmokas. Taigi neatsižvelgiant į dideles sumas, kurias Partena sumokėjo ieškovo žmonai nuo 2003 iki 2006 m., ir į dažną pastarosios kreipimąsi į Partena siekiant gauti šeimos išmokas, akivaizdu, kad nuo 2006 m. lapkričio mėn. ieškovo žmonos padėtis, kiek ji susijusi su jos teise į Belgijoje nustatytas šeimos išmokas, buvo išsiaiškinta ir sureguliuota.
104 Tačiau gimus kiekvienam vaikui Biurui pateiktose deklaracijose ieškovas nurodė, kad dėl trijų jaunesniųjų jo vaikų nėra mokamos šeimos išmokos, lygiavertės Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytai išmokai vaikui išlaikyti, ir kad jam žinoma nesumavimo taisyklė. Bet ieškovas nemanė, kad būtina formaliai pranešti Biurui apie padėties pasikeitimą, t. y. apie tai, kad jo žmona gauna Belgijoje nustatytas šeimos išmokas, taip neįvykdydamas bendrosios pareigos, tenkančios kiekvienam pareigūnui, gaunančiam turtinės naudos, pateikti visą informaciją dėl jo asmeninės padėties ir pranešti administracijai apie bet kuriuos jo asmeninės padėties pasikeitimus (šiuo klausimu žr. Sprendimo López Cejudo / Komisija, EU:F:2014:55, 67 punktą), nors ši pareiga aiškiai priminta Pareigūnų tarnybos nuostatų 67 straipsnio 2 dalyje, susijusioje su nesumavimo taisykle.
– Dėl Biuro tariamo nepakankamo rūpestingumo ir tariamo pasyvumo
105 Dėl Biuro nepakankamo rūpestingumo tiriant asmeninę ieškovo padėtį, ypač nuo 2004 m. sausio mėn., kai Biuras pareikalavo, kad Partena jam grąžintų didelę skolą, Tarnautojų teismas mano, kad galimu administracinės tarnybos, įpareigotos ginti Sąjungos finansinius interesus, neveiksmingumu ar pasyvumu negalima pateisinti to, kad pareigūnas pats neįvykdė jam tenkančios pareigos pranešti apie bet kurį savo asmeninės padėties pasikeitimą, galintį turėti įtakos jo teisei gauti Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytą išmoką, kurią jis pats prašė jam skirti.
106 Iš tikrųjų, pirma, nors galima tikėtis, kad rūpestinga administracija bent jau kasmet atnaujins pareigūnų, kuriems kas mėnesį mokamos Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytos išmokos, asmens duomenis, vis dėlto primintina, kad administracijos, įpareigotos užtikrinti tūkstančių darbo užmokesčių ir įvairių išmokų mokėjimą, padėties negalima lyginti su pareigūno, kuris asmeniškai suinteresuotas patikrinti kas mėnesį jam mokamas sumas ir pranešti apie bet kurį dalyką, galintį reikšti jo nenaudai ar naudai padarytą klaidą, padėtimi (šiuo klausimu žr. Nutarties Michel / Komisija, F‑44/13, EU:F:2014:40, 54 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
107 Antra, rūpestingas pareigūnas, susipažinęs su Pareigūnų tarnybos nuostatų nuostatomis, kuriomis remiantis jo prašymu jam mokama išmoka, ypač jei, kaip šiuo atveju, šios nuostatos primintos sprendime skirti atitinkamą išmoką, negali nieko nepranešdamas tiesiog ir toliau gauti šią išmoką, nagrinėjamu atveju – visas Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytas šeimos išmokas, nors jo sutuoktinis dėl tų pačių vaikų gauna visas lygiavertes nacionalines išmokas. Tokiu atveju pareigūnas negali pateisinti savo tylėjimo tuo, kad administracija dėl aplaidumo šiuos mokėjimus laikė pagrįstais ar juos toleravo. Iš tikrųjų pripažinti tokį administracijos aplaidumą lengvinančia aplinkybe reikštų skatinti pareigūnus ir tarnautojus galbūt pasinaudoti jos klaidomis.
108 Galiausiai, trečia, kaip teisingai pažymi Komisija, Partena, atsakydama į galimus Komisijos prašymus, nebūtinai turėjo pateikti išsamią informaciją apie asmeninę ieškovo žmonos, kuri nėra šios institucijos pareigūnė, padėtį. Taigi tokiomis aplinkybėmis Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytą išmoką gaunantis pareigūnas, kaip antai ieškovas, juo labiau privalo pateikti jau turimus dokumentus ir bet kuriuo atveju pranešti administracijai apie galimus atitinkamos įstaigos, kaip antai Partena, socialinių išmokų mokėjimus jo sutuoktiniui. Iš tikrųjų lojalumo pareiga, nurodyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 11 straipsnyje, reiškia, kad pareigūnai turi palengvinti administracijos darbą, susijusį su jų teisių į pinigines išmokas, turimų pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus, apimties nustatymu.
– Dėl ieškovo manymo, kad išmokų sumavimo klausimą kartu išspręs administracijos
109 Ieškovo argumentas, kad jis manė, jog padėtį kartu sureguliuos administracijos, yra nereikšmingas ir netgi nepriimtinas atsižvelgiant į tai, kad, Partena 2006 m. lapkričio 9 d. raštu pranešus ieškovo žmonai galutinę informaciją, visų Belgijoje nustatytų šeimos išmokų ir Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytų šeimos išmokų sumavimo padėtis tęsėsi kelerius metus.
110 Šiuo klausimu pažymėtina, kad netgi sutinkant, jog ieškovas galėjo klaidingai manyti, kad padėtį kartu sureguliuos administracijos, reikia pripažinti, jog pats būdamas pasyvus jis kelerius metus gavo naudos iš to, kad jo administracinė padėtis nebuvo sureguliuota. Iš tikrųjų ieškovui bet kuriuo atveju turėjo kilti abejonių dėl to, ar pagrįstai Biuras jam ir toliau moka išmokas, t. y. visas Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytas šeimos išmokas, nurodytas jo mėnesio darbo užmokesčio lapeliuose, kuriuos jis turėtų reguliariai peržiūrėti. Tas pats pasakytina, kaip pabrėžė Komisija, net ir tuo atveju, jei šioje institucijoje darbo užmokesčio lapeliai nebepateikiami vidaus paštu, o dabar gali būti peržiūrimi per elektroniniu paštu nurodytą hipersaitą.
111 Taigi nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. vasario mėn., kai buvo pradėta bendroji patikra, ieškovas turėjo kreiptis į administraciją, kad ši atliktų reikalingus patikrinimus (šiuo klausimu žr. Sprendimo Tsirimiagos / Regionų komitetas, F‑100/07, EU:F:2009:21, 75 punktą), nes bėgant metams jam turėjo būti vis aiškiau, kad Biuras jo padėties neišnagrinėjo ir kartu su Partena nepriėmė dėl jos sprendimo, nes jis ir toliau gaudavo visas Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytas šeimos išmokas, o jo žmona – Belgijoje nustatytas šeimos išmokas, o tai akivaizdžiai pažeidžia Pareigūnų tarnybos nuostatų 67 straipsnio 2 dalį.
112 Bet kuriuo atveju, viena vertus, įprastai rūpestingas pareigūnas turėjo pagalvoti, kad jo institucijos kompetentingai tarnybai reikia tiesiogiai, aiškiai ir nedviprasmiškai pateikti pranešimą, susijusį su jo šeiminės padėties pasikeitimu, kaip antai 2006 m. lapkričio 9 d. Partena raštą, kuriuo ieškovo žmonai buvo pranešta apie jos teisę gauti Belgijoje nustatytas šeimos išmokas, o ieškovas akivaizdžiai to nepadarė, ir šiuo atžvilgiu pareigūnas negali remtis aplinkybe, kad administracija atsitiktinai arba netiesiogiai gavo tam tikrą informaciją (žr. Sprendimo Costacurta / Komisija, T‑34/89 ir T‑67/89, EU:T:1990:20, 45 ir 46 punktus). Tai juo labiau teigtina tuo atveju, kai, kaip šioje byloje, iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 67 straipsnio 2 dalies aiškiai matyti, kad ne Komisija turi siekti gauti informaciją apie galimą tokios pačios rūšies šeimos išmokų gavimą iš kitur, o personalo nariai privalo pranešti, kad gauna tokias išmokas iš kitų šaltinių.
113 Kita vertus, užuot tariamai naudojęsis tuo, kaip pats supranta savo asmeninę padėtį, ieškovas turėjo aptarti šį klausimą su paskyrimų tarnyba (šiuo klausimu žr. sprendimus Costacurta / Komisija, EU:T:1990:20, 40 punktas, ir López Cejudo / Komisija, EU:F:2014:55, 78 punktas).
114 Be to, ieškovas negali teigti, kad 2004 m. Biuras puikiai žinojo apie jo žmonos padėtį. Iš tikrųjų iš Biurui skirto 2003 m. rugpjūčio 28 d. Partena rašto matyti, kad ši įstaiga mokėjo išmokas ieškovo žmonai, nors jų sumos ir nebuvo nurodytos. Tačiau iš Partena skirto 2004 m. sausio 22 d. Biuro rašto, priešingai, matyti, kad tuo metu Biuras iš neaiškių formuluočių, pavartotų 2003 m. rugpjūčio 28 d. rašte, buvo tik supratęs, kad Partena nagrinėja ieškovo žmonos teises, o faktiškai ši jau gaudavo šios nacionalinės įstaigos mokamas šeimos išmokas. Taigi savo pasyvumu ir tylėjimu ieškovas galiausiai leido Biurui ir toliau klysti, net po to, kai Partena atsiuntė ieškovo žmonai 2006 m. lapkričio 9 d. raštą, kuriuo pranešė apie jos teisę gauti Belgijoje nustatytas šeimos išmokas.
– Dėl finansinės žalos Sąjungos biudžetui nebuvimo ir ieškovo sąmoningo siekio nepagrįstai gauti Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytas išmokas nebuvimo
115 Dėl aplinkybės, kad ieškovas, susipažinęs su drausmės komisijos nuomone, savanoriškai įsipareigojo grąžinti laikotarpiu iki 2006 m. rusėjo mėn. nepagrįstai gautas sumas, Tarnautojų teismas pažymi, viena vertus, kad paskyrimų tarnyba į tai atsižvelgė skundžiamame sprendime aptardama „mastą, kuriuo pakenkta Komisijos interesams“, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnio b punktą. Kita vertus, Tarnautojų teismas mano, kad šiam aspektui neteiktina didelė reikšmė, nes jis niekaip nepakeičia inkriminuojamo nusižengimo kvalifikavimo, atsižvelgiant į tai, kad šis nusižengimas buvo nustatytas tik Komisijai atlikus patikrą, o ne ieškovui pačiam laiku apie jį pranešus.
116 Be to, Tarnautojų teismas pažymi, kad atsižvelgiant į teismo praktiką (žr. Sprendimo López Cejudo / Komisija, EU:F:2014:55, 67 punktą) nebūtinai atmestina galimybė, jog užbaigusi su tuo susijusį tyrimą Komisija būtų galėjusi kitaip surinkti pakankamai įrodymų, kad būtų galima remtis Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnio antros pastraipos antru sakiniu. Tai iš esmės ir pabrėžė Komisija savo atsiliepime į ieškinį, pažymėdama, kad šis ieškovo bendradarbiavimas yra vertingas, nes tai leido išvengti ginčo, dėl kurio galėjo būti pradėtas atskiras teisminis procesas, nagrinėjamu atveju – dėl galimo šios Pareigūnų tarnybos nuostatų nuostatos taikymo.
117 Dėl nesąžiningo ketinimo nebuvimo reikia konstatuoti, kad nei drausmės komisija, nei paskyrimų tarnyba nenurodė, jog ieškovas turėjo tokį ketinimą, ir aiškiai atsižvelgė į nesąžiningo ketinimo nebuvimą nustatydamos ieškovui skirtiną nuobaudą. Tačiau Tarnautojų teismas pažymi, kad grįsdama šią išvadą drausmės komisija nurodė, jog iš bylos medžiagos nematyti pakankamai faktinių aplinkybių, kurios įrodytų nesąžiningą ketinimą, nors, kaip ji teigė, „sunku patikėti, kad [ieškovo] žmona jam nepasakė apie 11 000 EUR ir 5 500 EUR sumas, kurios jai buvo sumokėtos 2003 ir 2005 m.“.
118 Paskyrimų tarnyba savo ruožtu skundžiamame sprendime „dėl to, kokią netinkamo elgesio dalį sudarė netyčiniai veiksmai ar aplaidumas“, kaip nurodyta Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnio c punkte, konstatavo ieškovo „didelį aplaidumą“, t. y. klaidą, kuri, nors nereiškia sąmoningo ketinimo pasipelnyti Sąjungos biudžeto sąskaita, yra sunkiai pateisinama, ypač atsižvelgiant į ieškovo užimamas pareigas ir atsakomybės sritis, jo pareigų grupės lygį ir darbo Komisijoje stažą.
– Dėl kitų tariamai lengvinančių aplinkybių
119 Dėl ieškovo elgesio tarnyboje paskyrimų tarnyba nurodė, kad atsižvelgė į tai, jog ieškovas, išskyrus pažeidimus, kuriais šiuo atveju yra kaltinamas, per visą savo karjerą kitų pažeidimų nepadarė. Tačiau, kaip per posėdį teisingai pažymėjo Komisija, atsižvelgimas į tokį aspektą, kaip reikalaujama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnį, nebūtinai yra tolygus pripažinimui lengvinančia aplinkybe.
120 Dėl argumento, susijusio su dideliu ieškovo krūviu darbe ir namuose, kurį paskyrimų tarnyba savo sprendime atmesti skundą atmetė, reikia konstatuoti, kad šeimos išmokų sumavimo padėtis nuo Partena pranešimo ieškovo žmonai apie jos teisę gauti Belgijoje nustatytas šeimos išmokas tęsėsi ilgiau kaip penkerius metus. Taigi bet kuriuo atveju Tarnautojų teismas mano, kad, net darant prielaidą, jog į tokį argumentą dėl tam tikro laikotarpio gali būti šiek tek atsižvelgta, vis dėlto tuo negalima pateisinti aplaidumo tokiu ilgu laikotarpiu.
121 Dėl ieškovo tariamo pavyzdinio bendradarbiavimo, kurį 2013 m. kovo 29 d. elektroniniame laiške pabrėžė už nepagrįstai gautų sumų grąžinimą atsakingas Biuro darbuotojas, Tarnautojų teismas pažymi, kad nors už pirminę patikrą atsakingas Biuro tarnautojas 2010 m. vasario mėn. paprašė ieškovo „gavus informacijos iš Partena nedelsiant [Biurui] [apie tai] pranešti“, ieškovas nematė reikalo nei užpildyti deklaracijos „Šeimos išmokos <...>, gaunamos iš kitų šaltinių“, kurią jam dėl to atsiuntė minėtas tarnautojas, nei šiam pateikti 2006 m. lapkričio 9 d. Partena rašto, kurį tuo metu jau turėjo ieškovo žmona, kopijos ar bet kurio kito dokumento, kurį vėliau parengė Partena, kopijos. Jeigu ieškovas būtų ėmęsis tokių veiksmų, Komisija būtų galėjusi nedelsdama užbaigti patikros procedūrą. Tačiau ieškovui nesiėmus veiksmų praėjo daugiau kaip 18 mėnesių, kol Komisija pati – 2011 m. rusėjo 23 d. – gavo reikalingą informaciją tiesiogiai iš Partena, o ne iš ieškovo.
122 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad paskyrimų tarnyba atsižvelgė į šiuo atveju reikšmingas lengvinančias aplinkybes.
– Dėl skirtos nuobaudos proporcingumo
123 Dėl to, ar siekdama nustatyti aptariamą nuobaudą paskyrimų tarnyba proporcingai įvertino sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, Tarnautojų teismas primena, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų 11 straipsnyje nurodyta viena iš konkrečių lojalumo pareigos išraiškos formų, pagal kurią pareigūnas turi ne tik susilaikyti nuo veiksmų, kurie kenkia jo einamų pareigų prestižui ir nedera su pagarba institucijai ir jos vadovams, bet ir, juo labiau jei, kaip šiuo atveju, jis užima aukštas pareigas, kad būtų išsaugoti su institucija jį siejantys pasitikėjimo ryšiai, elgtis taip, kad nekiltų jokių įtarimų dėl netinkamų veiksmų (Sprendimo Andreasen / Komisija, F‑40/05, EU:F:2007:189, 233 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
124 Atsižvelgdamas į šios bylos aplinkybes Tarnautojų teismas mano, kad, viena vertus, paskyrimų tarnyba teisingai nusprendė, jog ieškovo elgesys, taip ilgai nepranešant, kad jo žmona gauna Belgijoje nustatytas šeimos išmokas, kvalifikuotinas kaip „didelis aplaidumas“. Kita vertus, skirta nuobauda neatrodo neproporcinga. Kalbant konkrečiau, atsižvelgdama į savo didelę diskreciją paskyrimų tarnyba galėjo nuspręsti, kad perkėlimo į aukštesnę pakopą atidėjimo 18 mėnesių nuobauda, kurią siūlė skirti drausmės komisija, yra nepakankama, ypač esant tokiai padėčiai, kokia susiklostė šioje byloje, kai, kitaip nei drausmės komisija, paskyrimų tarnyba savo ruožtu pripažino, kad ieškovas pažeidė ne tik Pareigūnų tarnybos nuostatų 67 straipsnio 2 dalį, bet ir jų 11 straipsnį.
125 Be to, Tarnautojų teismas pažymi, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnio formuluotėje nėra jokios nuorodos į tai, kad paskyrimų tarnyba privalo – kaip ji padarė – aplinkybe, pateisinančia švelnesnės nuobaudos skyrimą, laikyti tai, kad ieškovo amžius artėja prie pensinio. Taigi turint galvoje, kad priimdama sprendimą paskyrimų tarnyba taip ex gratia atsižvelgė į tokį aspektą, galiausiai skirta nuobauda juo labiau negali būti laikoma neproporcinga.
126 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad paskyrimų tarnyba atsižvelgė į kai kurias lengvinančias aplinkybes ir, kiek tai susiję su atsižvelgimu į įvairias ieškovo atvejo aplinkybes, neįvertino jų neproporcingai, nustatydama ieškovui galiausiai skirtą nuobaudą.
127 Todėl pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl antrojo pagrindo, susijusio su nepakankamu motyvavimu
Šalių argumentai
128 Grįsdamas savo nurodytą antrąjį pagrindą ieškovas iš esmės teigia, viena vertus, kad skundžiamame sprendime ir sprendime atmesti skundą paskyrimų tarnyba nepakankamai paaiškino priežastis, dėl kurių ieškovo aplaidumą kvalifikavo kaip „didelį“, pirmiausia nepaaiškindama ar mažai paaiškindama, kodėl atsisako pripažinti lengvinančiomis kai kurias aplinkybes. Kita vertus, paskyrimų tarnyba nepakankamai paaiškino priežastis, dėl kurių skyrė jam griežtesnę nuobaudą nei ta, kuria pasiūlė drausmės komisija.
129 Komisija prašo šį pagrindą atmesti kaip nepagrįstą.
Tarnautojų teismo vertinimas
130 Pareiga motyvuoti, nurodyta SESV 296 straipsnyje, priminta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punkte ir pakartota Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antroje pastraipoje, yra esminis Sąjungos teisės principas, kuriuo siekiama, viena vertus, suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kad jis galėtų įvertinti jo nenaudai priimto teisės akto pagrįstumą, ir, kita vertus, leisti atlikti šio teisės akto teisminę kontrolę (žr. sprendimus Michel / Parlamentas, 195/80, EU:C:1981:284, 22 punktas, Lux / Audito Rūmai, 69/83, EU:C:1984:225, 6 punktas, ir Camacho-Fernandes / Komisija, F‑16/13, EU:F:2014:51, 111 punktas).
131 Drausminės atsakomybės srityje klausimas, ar paskyrimų tarnybos sprendimo, kuriuo skiriama nuobauda, motyvai atitinka šiuos reikalavimus, turi būti sprendžiamas atsižvelgiant ne tik į jo formuluotę, bet ir į jo kontekstą, taip pat į visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas. Šiuo klausimu pažymėtina, kad nors drausmės komisija ir paskyrimų tarnyba turi nurodyti faktines ir teisines aplinkybes, nuo kurių priklauso jų sprendimų teisinis pagrindimas, ir argumentus, kuriais remdamosi jos priėmė savo sprendimus, nereikalaujama, kad jos aptartų visas svarbias faktines ir teisines aplinkybes, kurias suinteresuotasis asmuo nurodė vykstant procedūrai (Sprendimo Stevens / Komisija, T‑277/01, EU:T:2002:302, 71 punktas). Bet kuriuo atveju sprendimas yra pakankamai motyvuotas, jei priimtas atitinkamam pareigūnui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis jam suprasti jo atžvilgiu priimtos priemonės reikšmę (Sprendimo N / Komisija, T‑198/02, EU:T:2004:101, 70 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
132 Tačiau, jei paskyrimų tarnybos skirta nuobauda yra griežtesnė nei ta, kuria pasiūlo drausmės komisija, paskyrimų tarnybos sprendime turi būti išsamiai nurodytos priežastys, paskatinusios ją nukrypti nuo drausmės komisijos priimtos nuomonės (sprendimai F / Komisija, 228/83, EU:C:1985:28, 35 punktas, ir N / Komisija, EU:T:2004:101, 95 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).
133 Šiuo atveju Tarnautojų teismas pažymi, kad skundžiamame sprendime paskyrimų tarnyba išnagrinėjo šios bylos aplinkybes atsižvelgdama į kiekvieną iš svarbių aspektų, nurodytų Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnyje. Be to, sprendime atmesti skundą paskyrimų tarnyba išsamiai atsakė į įvairius ieškovo pateiktus argumentus.
134 Dėl to, ar paskyrimų tarnyba pakankamai paaiškino priežastis, dėl kurių ieškovo aplaidumą kvalifikavo kaip „didelį“, Tarnautojų teismas pažymi, kad paskyrimų tarnyba dar skundžiamame sprendime išsamiai išnagrinėjo pareigūnams tenkančios rūpestingumo pareigos apimtį ir teisiniu požiūriu pakankamai paaiškino, kad tai, jog leidžiama kelerius metus trukti tokiai padėčiai, kaip susiklosčiusi šioje byloje, kai sumuojamos nacionalinės išmokos ir Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytos išmokos, nes pareigūnas nevykdydamas savo pareigos apie tai nepraneša, gali reikšti tik didelį aplaidumą, jei toks elgesys nėra kvalifikuotas ar kvalifikuotinas kaip tyčinis Pareigūnų tarnybos nuostatų 11 straipsnio ir 67 straipsnio 2 dalies pažeidimas. Sprendime atmesti skundą paskyrimų tarnyba atsakydama į ieškovo argumentus vėl išsamiai paaiškino šį aspektą, nors skundžiamu sprendimu, kaip ir sprendimu atmesti skundą, buvo užbaigta procedūra, kurios aplinkybės ieškovui buvo gerai žinomos (šiuo klausimu žr. Sprendimo Komisija / Daffix, C‑166/95 P, EU:C:1997:73, 34 punktą).
135 Dėl to, kad paskyrimų tarnyba skyrė ieškovui griežtesnę nuobaudą nei ta, kurią pasiūlė drausmės komisija, pažymėtina, kad pirmiausia iš sprendimo atmesti skundą matyti, kad paskyrimų tarnyba paaiškino pagrindinę priežastį, dėl kurios manė, jog reikia sugriežtinti drausmės komisijos pasiūlytą nuobaudą, nurodydama, kad, kitaip nei drausmės komisija, nelaiko Biuro pasyvumo lengvinančia aplinkybe. Taigi, kaip konstatuota nagrinėjant pirmąjį pagrindą, pakyrimų tarnyba galėjo pagrįstai neatsižvelgti į šį aspektą kaip lengvinančią aplinkybę, o to atitinkamai savaime pakanka jos sprendimui skirti griežtesnę nuobaudą nei ta, kurią pasiūlė drausmės komisija, paaiškinti.
136 Be to, dėl skirtos nuobaudos sugriežtinimo, palyginti su ta, kurią pasiūlė drausmės komisija, Tarnautojų teismas taip pat pažymi, kad paskyrimų tarnyba skundžiamu sprendimu siekė nubausti už Pareigūnų tarnybos nuostatų 11 straipsnio ir 67 straipsnio 2 dalies pažeidimą, o drausmės komisijos pasiūlyta nuobauda buvo susijusi tik su pastarojo straipsnio pažeidimu.
137 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą, taigi atmesti ir visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
138 Pagal Procedūros reglamento 101 straipsnį, nepažeidžiant kitų šio reglamento II antraštinės dalies 8 skyriaus nuostatų, pralaimėjusi šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos kitos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos, jei ši to reikalavo. Pagal šio reglamento 102 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai to reikalauja teisingumas, Tarnautojų teismas gali nuspręsti, kad pralaimėjusi šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas, tačiau priteisti iš jos tik dalį kitos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų arba nuspręsti, kad iš pralaimėjusios šalies jos visai neturi būti priteistos.
139 Iš šio sprendimo motyvų matyti, kad ieškovas pralaimėjo bylą. Be to, atsakovė aiškiai reikalavo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Kadangi šios bylos aplinkybėmis negalima pateisinti Procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, ieškovas turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos Komisijos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Remdamasis šiais motyvais,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. EH padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos Europos Komisijos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Rofes i Pujol | Bradley | Svenningsen |
Paskelbta 2014 m. lapkričio 19 d. viešame posėdyje Liuksemburge.