BENDROJO TEISMO (aštuntoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. lapkričio 28 d.(*)
„Ekonominė ir pinigų sąjunga – Bankų sąjunga – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM) – Bendras pertvarkymo fondas (BPF) – BPV sprendimas dėl ex ante įnašų už 2016 m. – Ieškinys dėl panaikinimo – Tiesioginė ir konkreti sąsaja – Priimtinumas – Esminiai procedūriniai reikalavimai – Sprendimo autentiškumo patvirtinimas – Sprendimo priėmimo procedūra“
Byloje T‑323/16
Banco Cooperativo Español, SA (Madridas, Ispanija), atstovaujamas advokatų D. Sarmiento Ramírez-Escudero ir J. Beltrán de Lubiano Sáez de Urabain,
ieškovas,
prieš
Bendrą pertvarkymo valdybą (BPV), atstovaujamą advokatų F. Málaga Diéguez, F. Fernández de Trocóniz Robles, B. Meyring, S. Schelo, T. Klupsch ir S. Ianc,
atsakovę,
palaikomą
Europos Komisijos, atstovaujamos J. Rius, A. Steiblytės ir K.-P. Wojcik,
įstojusios į bylą šalies,
dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2016 m. balandžio 15 d. vykdomosios sudėties BPV priimtą sprendimą dėl ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą už 2016 m. (SRB/ES/SRF/2016/06), kiek jis susijęs su ieškovu,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji išplėstinė kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. M. Collins, teisėjai M. Kancheva, R. Barents, J. Passer (pranešėjas) ir G. De Baere,
posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2019 m. vasario 27 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Teisinė sistema
1 Ši byla susijusi su bankų sąjungos antruoju ramsčiu dėl bendro pertvarkymo mechanizmo (BPeM), nustatyto 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014, p. 1). Sukūrus BPeM siekiama tikslo sustiprinti pertvarkymo sistemos integraciją euro zonos valstybėse narėse ir euro zonai nepriklausančiose valstybėse narėse, nusprendusiose dalyvauti bendrame priežiūros mechanizme (BPM) (toliau – dalyvaujančios valstybės narės).
2 Konkrečiau kalbant, ši byla susijusi su pagal Reglamento Nr. 806/2014 67 straipsnio 1 dalį įsteigtu Bendru pertvarkymo fondu (BPF). BPF finansuojamas nacionaliniu lygiu renkamais įstaigų įnašais, kurie, įgyvendinant to reglamento 67 straipsnio 4 dalį, renkami ex ante. Pagal to reglamento 3 straipsnio 1 dalies 13 punktą įstaigos sąvoka reiškia kredito įstaigą arba investicinę įmonę, kuriai taikoma konsoliduota priežiūra pagal to paties reglamento 2 straipsnio c punktą. Įnašai perduodami Europos Sąjungos lygmeniu pagal 2014 m. gegužės 21 d. Briuselyje pasirašytą tarpvyriausybinį susitarimą dėl įnašų į BPF pervedimo ir sujungimo (toliau – AIG susitarimas).
3 Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnyje „Ex ante įnašai“ nustatyta:
„1. Atskiras kiekvienos įstaigos įnašas renkamas bent kasmet ir apskaičiuojamas proporcingai jos įsipareigojimų sumos (išskyrus nuosavas lėšas ir apdraustuosius indėlius) ir visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, bendros įsipareigojimų sumos (išskyrus nuosavas lėšas ir apdraustuosius indėlius) santykiui.
2. Pasikonsultavusi su ECB ar nacionaline kompetentinga institucija ir glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis, Valdyba kiekvienais metais apskaičiuoja atskirus įnašus, siek[dama] užtikrinti, kad visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, mokėtini įnašai neviršytų 12,5 % tikslinio lygio.
Kiekvienais metais atskirų įstaigų įnašų apskaičiavimas grindžiamas:
a) fiksuotu įnašu, kuris apskaičiuojamas proporcingai įstaigos įsipareigojimų sumos, išskyrus nuosavas lėšas ir apdraustuosius indėlius, ir visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, visų įsipareigojimų sumos, išskyrus nuosavas lėšas ir apdraustuosius indėlius, santykiui, ir
b) pagal riziką įvertintu įnašu, kuris grindžiamas kriterijais, nustatytais Direktyvos 2014/59/ES 103 straipsnio 7 dalyje, atsižvelgiant į proporcingumo principą ir nesukuriant valstybių narių bankų sektorių struktūrų iškraipymų.
Nustatant ryšį tarp fiksuoto įnašo ir pagal riziką įvertintų įnašų atsižvelgiama į subalansuotą įnašų paskirstymą tarp įvairių rūšių bankų.
Bet kuriuo atveju visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, atskirų įnašų bendra suma, apskaičiuota pagal a ir b punktus, kasmet neviršija 12,5 % tikslinio lygio.
<…>
6. Taikomi pagal Direktyvos 2014/59/ES 103 straipsnio 7 dalį Komisijos priimti deleguotieji aktai, kuriais tiksliai nustatomas įnašų koregavimas proporcingai įstaigų rizikos pobūdžiui.
7. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, pagal 6 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos 1, 2 ir 3 dalių įgyvendinimo sąlygos, visų pirma dėl:
a) atskirų įnašų apskaičiavimo metodikos taikymo;
b) deleguotajame akte nurodytų rizikos veiksnių priskyrimo įstaigoms praktinės tvarkos.“
4 Kiek tai susiję su aptariamais ex ante įnašais, Reglamentas Nr. 806/2014 buvo papildytas 2014 m. gruodžio 19 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/81, kuriuo nustatomos vienodos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014 nuostatų dėl ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą taikymo sąlygos (OL L 15, 2015, p. 1).
5 Beje, Reglamente Nr. 806/2014 ir Įgyvendinimo reglamente 2015/81 daroma nuoroda į tam tikras nuostatas, išdėstytas kituose dviejuose teisės aktuose:
– viena vertus, 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 ir (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014, p. 190),
– kita vertus, 2014 m. spalio 21 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/63, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES nuostatos dėl ex ante įnašų, skirtų pertvarkymo finansavimo struktūroms (OL L 11, 2015, p. 44).
6 Bendra pertvarkymo valdyba (BPV) įsteigta kaip Sąjungos agentūra (Reglamento Nr. 806/2014 42 straipsnis). Ją sudaro, be kita ko, plenarinės sudėties valdyba ir vykdomosios sudėties valdyba (Reglamento Nr. 806/2014 43 straipsnio 5 dalis). Vykdomosios sudėties BPV priima visus sprendimus Reglamentui Nr. 806/2014 įgyvendinti, nebent tame reglamente nustatyta kitaip (Reglamento Nr. 806/2014 54 straipsnio 1 dalies b punktas).
7 2015 m. balandžio 29 d. sprendime (SRB /PS/2015/8) plenarinės sudėties BPV priėmė vykdomosios sudėties BPV procedūros taisykles (toliau – VSPT).
8 VSPT 9 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta:
„1. Sprendimai taip pat gali būti priimti rašytinio proceso tvarka, nebent ne mažiau kaip du rašytiniame procese dalyvaujantys vykdomosios sudėties BPV nariai, nurodyti 3 straipsnio 1 dalyje, tam paprieštarauja per pirmąsias 48 valandas nuo rašytinio proceso pradžios. Tokiu atveju tema bus įtraukta į kitos vykdomosios sudėties BPV darbotvarkę.
2. Rašytiniam procesui įprastai reikia ne mažiau kaip penkių darbo dienų, kad kiekvienas vykdomosios sudėties BPV narys galėtų atlikti tyrimą. Jeigu reikia imtis skubių veiksmų, pirmininkas gali nustatyti trumpesnį terminą spredimui bendru sutarimu priimti. Nurodoma termino sutrumpinimo priežastis.
3. Jeigu bendras sutarimas gali nebūti pasiektas taikant rašytinį procesą, pirmininkas gali inicijuoti įprastą balsavimo procedūrą pagal 8 straipsnį.“
Ginčo aplinkybės
9 Ieškovas Banco Cooperativo Español, SA yra dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigta kredito įstaiga.
10 2015 m. gruodžio 11 d. Fondo de Reestructuración Ordenada Bancaria (Tvarkingo bankų pertvarkymo fondas; toliau – FROB), kuri yra Ispanijos nacionalinė pertvarkymo institucija (toliau – Ispanijos NPI), kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pateikė ieškovui prašymą suteikti informacijos, kad būtų galima apskaičiuoti jo ex ante įnašą už 2016 m.
11 Ieškovas atsakė į šį prašymą.
12 2016 m. balandžio 15 d. Sprendime dėl ex ante įnašų į BPF už 2016 m. (SRB / ES / SRF/2016/06) (toliau – pirmasis ginčijamas sprendimas) vykdomosios sudėties BPV, remdamasi Reglamento Nr. 806/2014 54 straipsnio 1 dalies b punktu ir 70 straipsnio 2 dalimi, nusprendė dėl kiekvienos įstaigos, taip pat ieškovo, ex ante įnašo už 2016 m. dydžio. To sprendimo priede pateiktoje lentelėje nurodyti visų įstaigų ex ante įnašų už 2016 m. dydžiai ir kelios kitos antraštės, pavadintos „Method (EA)“ [metodas (euro zona)] ir „Risk adjustment factor in the EA environment“ (koregavimo veiksnys atsižvelgiant į rizikos pobūdį euro zonos kontekste).
13 BVP nurodo, kad 2016 m. balandžio 15 d. Ispanijos NPI perdavė ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs su šios NPI kompetencijai priskirtoje teritorijoje veiklos leidimus gavusiomis įstaigomis.
14 2016 m. balandžio 26 d. raštu Ispanijos NPI informavo ieškovą apie jo ex ante įnašo dydį ir paragino jį sumokėti Banco de España (Ispanijos bankas) iki 2016 m. birželio 24 d.
Procesas ir šalių reikalavimai
15 2016 m. birželio 24 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovo ieškinį. 2016 m. rugsėjo 6 d. BPV pateikė atsiliepimą į ieškinį.
16 2016 m. spalio 4 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Europos Komisija paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti BPV reikalavimų.
17 2016 m. spalio 25 d. sprendimu Bendrojo Teismo aštuntosios kolegijos pirmininkas patenkino Komisijos prašymą leisti įstoti į bylą.
18 2017 m. spalio 9 d. priimta pirmąja proceso organizavimo priemone pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 89 straipsnį tas teismas paprašė BPV pateikti visą ginčijamo sprendimo, įskaitant jo priedą, originalo kopiją.
19 2017 m. spalio 26 d. raštu BPV pranešė, kad negali įvykdyti 2017 m. spalio 9 d. priimtos proceso organizavimo priemonės, ir nurodė, kad ginčijamo sprendimo priede pateikti duomenys yra konfidencialūs.
20 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi dėl tyrimo priemonių (toliau – pirmoji nutartis) Bendrasis Teismas, remdamasis, viena vertus, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 24 straipsnio pirma pastraipa ir, kita vertus, Procedūros reglamento 91 straipsnio b punktu, 92 straipsnio 3 dalimi ir 103 straipsniu, nurodė BPV pateiki nekonfidencialią ir konfidencialią visos ginčijamo sprendimo, įskaitant priedą, originalo kopijos versijas.
21 2018 m. sausio 15 d. raštu BPV atsakė į pirmąją nutartį ir pateikė nekonfidencialias ir konfidencialias dviejų dokumentų versijas, t. y. pirma, kiek tai susiję su ginčijamo sprendimo tekstu, dviejų puslapių dokumentą, kuriame pateiktas PDF formatu nuskenuotas popierinis pasirašytas dokumentas, ir, antra, dokumentą, kuriame pateiktas PDF formatu suskaitmenintas skaitmeninių duomenų dokumentas su ginčijamo sprendimo priedu.
22 Atsižvelgdamas į BPV atsakymą į pirmąją nutartį, 2018 m. kovo 12 d. Bendrasis Teismas priėmė antrąją proceso organizavimo priemonę ir paprašė BPV, pirma, patikslinti priedo formatą ginčijamo sprendimo priėmimo momentu, antra, tuo atveju, jei tas priedas buvo pateiktas skaitmeniniu formatu, paaiškinti ir pateikti visas reikiamas autentifikavimo technines priemones, įrodančias, kad Bendrajam Teismui pateikti PDF formatu sugeneruoti skaitmeniniai duomenys atitinka tai, kas konkrečiai buvo pateikta vykdomosios sudėties BPV pasirašyti ir priimti per 2016 m. balandžio 15 d. posėdį, ir, trečia, pateikti pastabas dėl ginčijamo sprendimo teisinio egzistavimo klausimo ir dėl esminių procedūrinių reikalavimų laikymosi.
23 2018 m. kovo 27 d. raštu BPV atsakė į antrąją proceso organizavimo priemonę. Dėl šio sprendimo 22 punkte nurodyto antrojo prašymo BPV nurodė, kad negali į jį atsakyti, nes tam tikri dokumentai yra konfidencialūs ir pasiūlė priimti tyrimo priemonę.
24 2018 m. gegužės 2 d. Bendrasis Teismas priėmė naują nutartį dėl tyrimo priemonių ir nurodė BPV atsakyti į antrąjį prašymą, pateiktą 2018 m. kovo 12 d. proceso organizavimo priemonėje (toliau – antroji nutartis).
25 2018 m. gegužės 18 d. raštu, patikslintu 2018 m. birželio 29 d., BPV atsakė į antrąją nutartį ir pateikė konfidencialias ir nekonfidencialias dokumento „Techninė indentifikavimo informacija“, trijų BPV elektroninių laiškų, kurių data 2016 m. balandžio 13 d. 17 val. 41 min. ir 2016 m. balandžio 15 d. 19 val. 04 min. ir 20 val. 06 min., teksto ir USB atmintinės, kurioje yra viena byla XLSX formatu ir viena byla TXT formatu, versijas.
26 Atlikęs Procedūros reglamento 103 straipsnio 1 dalyje nurodytą tyrimą, 2018 m. liepos 13 d. sprendimu Bendrasis Teismas iš bylos pašalino BPV pateiktų dokumentų konfidencialias versijas, pateiktas atsakant į pirmąją ir antrąją nutartis, išskyrus 2018 m. gegužės 18 d. BPV pateiktose USB atmintinėse esančias rinkmenas TXT formatu, kuriose nėra jokios konfidencialios informacijos ir kurias jis pridėjo prie bylos popieriniu formatu.
27 2018 m. liepos 13 d. pagal Procedūros reglamento 89 straipsnį priimta trečiąja proceso organizavimo priemone Bendrasis Teismas paragino ieškovą ir Komisiją pateikti pastabas dėl BPV atsakymų į šio sprendimo 18, 20, 22 ir 24 punktuose nurodytas proceso organizavimo ir tyrimo priemones.
28 2018 m. liepos 27 ir 30 d. raštais ieškovas ir Komisija pateikė pastabas, atsakydami į trečiąją proceso organizavimo priemonę.
29 Bendrojo Teismo aštuntajai kolegijai pasiūlius, Bendrasis Teismas, taikydamas Procedūros reglamento 28 straipsnį, nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei kolegijai.
30 2018 m. lapkričio 20 d. raštu Bendrasis Teismas, taikydamas proceso organizavimo priemones, paragino šalis patikslinti pozicijas dėl to, kaip BPV laikėsi pareigos motyvuoti.
31 Raštais (juos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. gruodžio 4 d.) šalys įvykdė šį prašymą.
32 Ieškovas Bendrojo Teismo iš esmės prašo panaikinti ginčijamą sprendimą.
33 BPV, iš esmės palaikoma Komisijos, Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepriimtiną,
– nepatenkinus šio prašymo, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
34 Šiame ieškinyje dėl panaikinimo ieškovas pateikia du pagrindus, iš kurių pirmasis yra dėl Deleguotojo reglamento 2015/63 5 straipsnio 1 dalies neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo, o antrasis, atsižvelgiant į šį nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, pateiktas dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, nes juo pažeista Direktyvos 2014/59 103 straipsnio 2 dalies antra pastraipa ir Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnis, aiškinami atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnį ir proporcingumo principą.
Dėl priimtinumo
35 BPV teigia, kad ieškinys nukreiptas prieš Ispanijos NPI aktą, nes būtent tas aktas, o ne jos sprendimas pridėtas prie ieškinio. BPV nėra Ispanijos NPI akto autorė. Taigi ieškinys dėl to akto yra nepriimtinas.
36 Jei vis dėlto būtų nuspręsta, kad ieškinys pareikštas dėl BPV sprendimo, jis vis tiek būtų nepriimtinas, nes tai, jog BPV patvirtino ex ante įnašus už 2016 m., nesukuria jokių privalomų teisinių pasekmių, darančių įtakos ieškovo interesams ir iš esmės pakeičiančių jo teisinę padėtį, o svarbiausia – nesukuria jokios pareigos mokėti. Kad tokia pareiga atsirastų, reikia kad NPI priimtų sprendimą.
37 Be to, BPV atliktas ex ante įnašų skaičiavimas nėra tiesiogiai susijęs su ieškovu, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.
38 Dublike BPV teigia, kad ieškovas nėra ginčijamo sprendimo adresatas. Apie ginčijamą sprendimą buvo pranešta tik NPI, kurios vėliau, remdamosi ginčijamu sprendimu, priėmė teisės aktus ir apie juos pranešė įstaigoms, kurias prižiūri. Dėl tos priežasties, pasak BPV, net jeigu tas sprendimas buvo privalomas Ispanijos NPI, jis tiesiogiai nebuvo privalomas ieškovui, kuris bet kuriuo atveju nebuvo to sprendimo adresatas.
39 Priešingai, nei teigia, ieškovas, ginčijamame sprendime „nenustatyta“ tikslaus kiekvienos įstaigos mokėtino įnašo dydžio. Tik Ispanijos NPI aktas pagal nacionalinę teisę gali sukurti pareigą įstaigoms mokėti ex ante įnašus.
40 Ex ante įnašų surinkimo procedūra grindžiama BPV ir NPI „glaudžius bendradarbiavimu“. Tačiau teisiniame pagrinde nepateikiama aiškaus atsakymo į klausimą, kuris teismas turi teisminės kontrolės jurisdikciją, kiek tai susiję su ex ante įnašų surinkimo procedūra. Sukurtas teisinis pagrindas vis dėlto leidžia užtikrinti, kad būtent NPI yra atsakingos už galutinio sprendimo dėl įnašų surinkimo priėmimą laikantis principų, kuriais grindžiamas AIG susitarimas. Todėl tuo remiantis galima daryti išvadą, kad teisės aktų leidėjas siekė nacionaliniams teismams perduoti jurisdikciją kontroliuoti ex ante įnašų surinkimo procedūrą. Beje, jeigu kiltų klausimų dėl Sąjungos institucijų ar agentūrų aktų galiojimo ar aiškinimo, nacionaliniai teismai galėtų prašyti Teisingumo Teismo priimti prejudicinį sprendimą.
41 Remiantis šiais argumentais, yra daug pavyzdžių, kai ex ante įnašai buvo nacionaliniu lygmeniu užginčyti teismuose ar kompetentingose valdžios institucijose. Kai kurios NPI laikėsi tokio paties požiūrio ir nusprendė, kad nacionaliniai teismai ir organai turi jurisdikciją kontroliuoti jų priimtus teisės aktus, kai vykdoma ex ante įnašų rinkimo procedūra.
42 Ieškovas ginčija BPV poziciją ir teigia, kad ieškinys priimtinas.
43 Pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pareikšti ieškinį dėl jam skirtų aktų arba aktų, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję, ar dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktų, kurie tiesiogiai su juo susiję ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių.
44 Galima teigti, kad SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatyta, jog fizinis ar juridinis asmuo gali pareikšti ieškinius dėl panaikinimo tik dėl trijų rūšių teisės aktų, t. y. pirma, dėl aktų, kurie jam skirti, antra, dėl aktų, kurie nėra jam skirti ir kurie su juo tiesiogiai ir konkrečiai susiję, ir, trečia, dėl reglamentuojamojo pobūdžio aktų, kurie nėra jam skirti, kurie su juo tiesiogiai susiję ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių (žr. 2013 m. gruodžio 10 d. Nutarties von Storch ir kt. / ECB, T‑492/12, nepaskelbta Rink., EU:T:2013:702, 29 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).
45 Dėl SESV 263 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatytos sąlygos pažymėtina, kad suformuotoje jurisprudencijoje nustatyta, jog aktais ar sprendimais, dėl kurių gali būti pareikštas ieškinys dėl panaikinimo, laikomos tik priemonės, sukeliančios privalomas teisines pasekmes, darančios įtakos ieškovo interesams ir iš esmės pakeičiančios jo teisinę padėtį (žr. 2016 m. balandžio 21 d. Nutarties Borde ir Carbonium / Komisija, C‑279/15 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:297, 37 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).
46 Beje, kalbant apie aktus ar sprendimus, kurie rengiami keliais etapais, būtent pasibaigus vidaus procedūrai, reikia pažymėti, kad ginčijami aktai gali būti tik priemonės, šios procedūros pabaigoje galutinai patvirtinančios institucijos poziciją, o ne tarpinės priemonės, skirtos galutiniam sprendimui parengti (žr. 2016 m. kovo 9 d. Nutarties Port autonome du Centre et de l’Ouest ir kt. / Komisija, T‑438/15, EU:T:2016:142, 20 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).
47 Be to, remiantis jurisprudencija darytina išvada, kad jei ieškinį dėl panaikinimo pareiškia neprivilegijuotas ieškovas dėl jam neskirto akto, reikalavimas, kad ginčijamos priemonės privalomi teisiniai padariniai turi daryti įtaką ieškovo interesams ir iš esmės pakeisti jo teisinę padėtį, sutampa su SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje įtvirtintomis sąlygomis (žr. 2014 m. kovo 6 d. Nutarties Northern Ireland Department of Agriculture and Rural Development / Komisija, C‑248/12 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2014:137, 33 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).
48 Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, viena vertus, kitas fizinis ar juridinis asmuo nei tas, kuriam skirtas sprendimas, gali tvirtinti, kad šis aktas yra konkrečiai su juo susijęs tik jei sprendimas turi jam įtakos dėl tam tikrų jam būdingų savybių arba dėl tam tikros faktinės situacijos, kuri jį išskiria iš visų kitų asmenų, todėl jį individualizuoja taip pat kaip ir sprendimo adresatą (1963 m. liepos 15 d. Sprendimas Plaumann / Komisija, 25/62, EU:C:1963:17, p. 223 ir 1998 m. balandžio 2 d. Sprendimo Greenpeace Council ir kt. / Komisija, C‑321/95 P, EU:C:1998:153, 7 ir 28 punktai).
49 Kita vertus, suformuotoje jurisprudencijoje nustatyta, kad sąlyga, pagal kurią sprendimas, dėl kurio pareikštas ieškinys, turi būti tiesiogiai susijęs su fiziniu ar juridiniu asmeniu, reikalauja, kad ginčijama priemonė darytų tiesioginį poveikį asmens teisinei padėčiai ir nepaliktų jokios diskrecijos jos adresatams, atsakingiems už tos priemonės įgyvendinimą, kuris yra visiškai automatinis ir išplaukia tik iš Sąjungos teisės normų, netaikant kitų tarpinių nuostatų (žr. 2007 m. kovo 22 d. Sprendimo Regione Siciliana / Komisija, C‑15/06 P, EU:C:2007:183, 31 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).
50 Vis dėlto jurisprudencijoje nustatyta, jog net jei tam, kad ginčijamas aktas darytų poveikį asmenų teisinei padėčiai, neišvengiamai būtina priimti įgyvendinimo priemones, tiesioginės sąsajos sąlyga vis dėlto laikoma įvykdyta, jei šiuo aktu jo adresatui nustatomos įgyvendinimo pareigos ir jei šis adresatas privalo automatiškai priimti priemones, kurios pakeičia ieškovo teisinę padėtį (šiuo klausimu žr. 2015 m. liepos 7 d. Sprendimo Federcoopesca ir kt. / Komisija, T‑312/14, EU:T:2015:472, 38 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).
51 Iš tiesų, kaip priminė generalinis advokatas M. Wathelet išvadoje byloje Stichting Woonpunt ir kt. / Komisija (C‑132/12 P, EU:C:2013:335, 68 punktas ir nurodyta jurisprudencija), valstybių narių veiksmų laisvės nebuvimas panaikina akivaizdų tiesioginio ryšio tarp Sąjungos teisės akto ir teisės subjekto nebuvimą. Kitaip tariant, kad tiesioginės sąsajos nebūtų, tarpinio akto rengėjo diskrecija siekiant įgyvendinti Sąjungos teisės aktą negali būti visiškai formali. Ji turi būti ieškovo teisinės sąsajos šaltinis.
52 Nagrinėjamu atveju, pirma, remiantis taikytinais teisės aktais, konkrečiai – Reglamento Nr. 806/2014 54 straipsnio 1 dalies b punktu ir to paties reglamento 70 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad būtent BPV ir apskaičiavo individualius įnašus, ir priėmė sprendimą, kuriuo tie įnašai patvirtinami. Aplinkybė, kad BPV bendradarbiauja su NPI, nepakeičia šio konstatavimo (2018 m. lapkričio 19 d. Nutarties Iccrea Banca / Komisija ir BPV, T‑494/17, EU:T:2018:804, 27 punktas).
53 Iš tiesų vienintelė BPV turi kompetenciją „pasikonsultavusi su ECB ar nacionaline kompetentinga institucija ir glaudžiai bendradarbiaudama su [NPI]“, apskaičiuoti įstaigų ex ante įnašus (Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalis). Beje, NPI turi iš Sąjungos teisės kylančią pareigą rinkti tuos BPV sprendimu nustatytus įnašus (Reglamento Nr. 806/2014 67 straipsnio 4 dalis).
54 Taigi BPV sprendimas, kuriuo, remiantis Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalimi, nustatomi ex ante įnašai, yra galutinis.
55 Vadinasi, ginčijamas sprendimas negali būti kvalifikuojamas tik kaip parengiamoji ar tarpinė priemonė, nes jame, pasibaigus procedūrai, galutinai nustatoma BPV, pozicija dėl įnašų.
56 Antra, reikia pažymėti, kad, neatsižvelgiant į Įgyvendinimo reglamento 2015/81 5 straipsnio kalbinėse versijos vartojamus skirtingus terminus, institucijos, kurioms BPV, sprendimo, kuriuo nustatyti ex ante įnašai, autorė, adresuoja tą sprendimą, yra NPI, o ne įstaigos. Faktiškai pagal taikytinus teisės aktus NPI yra vienintelės institucijos, kurioms aptariamo sprendimo autorius privalo siųsti tokį sprendimą, ir galiausiai tai reiškia, kad jos yra šio sprendimo adresatės, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą (2018 m. lapkričio 19 d. Nutarties Iccrea Banca / Komisija ir BPV, T‑494/17, EU:T:2018:804, 28 punktas).
57 Beje, išvadą, kad NPI yra BPV sprendimo adresatės, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, patvirtina aplinkybė, kad pagal Reglamente Nr. 806/2014 nustatytą sistemą ir to reglamento 67 straipsnio 4 dalį joms pavesta iš įstaigų surinkti individualius įnašus, dėl kurių sprendimą priėmė BPV (2018 m. lapkričio 19 d. Nutarties Iccrea Banca / Komisija ir BPV, T‑494/17, EU:T:2018:804, 29 punktas).
58 Taigi, nors įstaigos nėra ginčijamo sprendimo adresatės, tas sprendimas vis dėlto yra konkrečiai ir tiesiogiai su jomis susijęs, nes juo įstaigoms daromas neigiamas poveikis dėl tam tikrų joms būdingų savybių ar dėl faktinės padėties, kuri jas išskiria iš kitų asmenų ir dėl to jas individualizuoja taip pat, kaip adresatą, ir dėl to, kad juo daromas tiesioginis poveikis įstaigų teisinei padėčiai, nepaliekant jokios diskrecijos tą priemonę privalantiems įgyvendinti adresatams.
59 Šiuo klausimu, viena vertus, ginčijamame sprendime išvardytos visos įstaigos ir nustatytas kiekvienos iš jų individualus įnašas. Darytina išvada, kad įstaigos, taip pat ieškovas, yra konkrečiai susijusios su ginčijamu sprendimu.
60 Kita vertus, dėl tiesioginės sąsajos reikia pažymėti, kad NPI, kurios yra atsakingos už ginčijamo sprendimo įgyvendinimą, neturi jokios diskrecijos dėl tame sprendime nustatytų individualių įnašų dydžių. Konkrečiai kalbant, NPI negali keisti tų dydžių ir privalo surinkti įnašus iš atitinkamų įstaigų.
61 Beje, dėl BPV daromos nuorodos į AIG susitarimą siekiant nuginčyti tiesioginę ieškovo sąsają reikia pažymėti, kad tas susitarimas taikomas ne NPI iš įstaigų renkamiems ex ante įnašams už 2016 m., o tik tų įnašų pervedimui į BPF.
62 Iš tiesų, kaip galima teigti remiantis Reglamento Nr. 806/2014 nuostatomis (žr. to reglamento 20 konstatuojamąją dalį ir 67 straipsnio 4 dalį) ir AIG susitarimu (žr. AIG susitarimo 7 konstatuojamąją dalį, 1 straipsnio a punktą ir 3 straipsnį), įnašai renkami remiantis Sąjungos teise (t. y. Direktyva 2014/59 ir Reglamentu Nr. 806/2014) ir į BPF pervedami pagal AIG susitarimą.
63 Nors tam, kad įstaigos galėtų įvykdyti pagal teisės aktus joms nustatytą pareigą į NPI nurodytas sąskaitas pervesti lėšas už ex ante įnašus, NPI turi priimti nacionalinės teisės aktus, BPV sprendimas, kuriame nustatytas tų įstaigų individualių įnašų dydis, vis dėlto lieka tiesiogiai susijęs su tomis įstaigomis.
64 Remiantis šiais argumentais darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas yra konkrečiai ir tiesiogiai susiję su ieškovu.
65 BPV argumentą, kad ieškinys yra nepriimtinas, nes pareikštas dėl Ispanijos NPI akto, kuris vienintelis pridėtas prie ieškinio, o ne dėl jos sprendimo, reikia atmesti dėl toliau nurodytų priežasčių.
66 Ieškinyje ieškovas nepaliaudamas nuolat kalba apie BPV sprendimą, kuriuo nustatomas ex ante įnašas už 2016 m., kaip apie aktą, kurį jis prašo panaikinti. Remiantis ieškiniu darytina išvada, kad 2016 m. balandžio 26 d. Ispanijos NPI raštas jame nepateiktas ir apie jį nekalbama kaip apie instrumentą, kuriuo apie tą sprendimą iš esmės pranešta ieškovui.
67 Ieškovas, be kita ko, pažymi, kad tuščiai Ispanijos NPI prašė pateikti BPV sprendimo tekstą, ir tai, kad BPV to sprendimo nepaskelbė, o BPV to neneigia.
68 Taigi, priešingai, nei pažymi BPV, ieškinys nėra dviprasmis, kiek tai susiję su ieškovo prašomu panaikinti aktu.
69 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, BPV išreikštas prieštaravimas, kuriuo reikalaujama, kad Bendrasis Teismas atmestų ieškinį kaip nepriimtiną, turi būti atmestas.
Dėl esmės
70 Reikia išnagrinėti su viešąja tvarka susijusį esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu grindžiamą pagrindą, kurį, remiantis suformuota jurisprudencija, Sąjungos teismas privalo iškelti savo iniciatyva (žr. 2013 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Vengrija / Komisija, T‑240/10, EU:T:2013:645, 70 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), ir kurį nagrinėdamas turi atsakyti į klausimą, ar laikytasi ginčijamo sprendimo priėmimo procedūros reikalavimų.
71 Dėl šio klausimo, kaip minėta šio sprendimo 22 punkte, 2018 m. kovo 12 d. Bendrasis Teismas pritaikė proceso organizavimo priemonę ir paragino BPV pateikti pastabas dėl to, ar ginčijamas sprendimas teisiškai egzistuoja ir ar priimant tą sprendimą buvo laikytasi esminių procedūrinių reikalavimų.
72 2018 m. kovo 27 d. atsakyme BPV nurodė, kad ginčijamas sprendimas teisiškai egzistuoja. Dėl esminių procedūrinių reikalavimų ji nurodė, kad iš esmės jų laikytasi. Šiuo atveju per priėmimo procedūrą pažeidimų nepadaryta.
73 2018 m. liepos 26 ir 30 d. pastabose ieškovas ir Komisija iš esmės pritarė tam, kad ginčijamas sprendimas egzistuoja ir kad laikytasi esminių procedūrinių reikalavimų.
74 Reikia priminti, kad Teisingumo Teismas nusprendė, jog dėl to, kad intelektinis elementas ir formalus elementas yra neatskiriama visuma, teisės akto išdėstymas raštu yra būtina jį priimančios institucijos valios išraiška (1994 m. birželio 15 d. Sprendimo Komisija / BASF ir kt., C‑137/92 P, EU:C:1994:247, 70 punktas ir 2000 m. balandžio 6 d. Sprendimo Komisija / ICI, C‑286/95 P, EU:C:2000:188, 38 punktas).
75 Akto autentifikavimu siekiama užtikrinti teisinį saugumą ir teisės akto autoriaus priimto teksto nekintamumą, o autentifikavimas yra esminis procedūros reikalavimas (1994 m. birželio 15 d. Sprendimo Komisija / BASF ir kt., C‑137/92 P, EU:C:1994:247, 75 ir 76 punktai ir 2000 m. balandžio 6 d. Sprendimo Komisija / ICI, C‑286/95 P, EU:C:2000:188, 40 ir 41 punktai).
76 Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad pats teisės akto neautentifikavimas jau yra esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimas, nesant reikalo dar įrodyti, kad teisės akte yra kitų trūkumų arba kad neautentifikavimas padarė žalos asmeniui, kuris tuo remiasi (2000 m. balandžio 6 d. Sprendimo Komisija / ICI, C‑286/95 P, EU:C:2000:188, 42 punktas).
77 Patikrinimas, kaip laikomasi autentifikavimo formalumo, ir teisės akto tikrumo kontrolė yra išankstinė sąlyga, kurią reikia įvykdyti prieš atliekant bet kokią kitokią kontrolę, kaip antai teisės akto autoriaus kompetencijos, kolegialumo principo laikymosi ar pareigos motyvuoti teisės aktus (2000 m. balandžio 6 d. Sprendimo Komisija / ICI, C‑286/95 P, EU:C:2000:188, 46 punktas).
78 Jeigu Sąjungos teismas, nagrinėdamas jam pateiktą aktą, konstatuoja, jog tas aktas nebuvo tinkamai autentifikuotas, jis privalo savo iniciatyva pateikti pagrindą dėl esminio procedūros reikalavimo pažeidimo tinkamai neautentifikavus teisės akto ir dėl tos priežasties – panaikinti tokį trūkumą turintį aktą (2000 m. balandžio 6 d. Sprendimo Komisija / ICI, C‑286/95 P, EU:C:2000:188, 51 punktas).
79 Šiuo atveju visiškai nesvarbu, kad neautentifikavimas nepadarė jokios žalos kuriai nors iš ginčo šalių. Iš tiesų teisės aktų autentifikavimas yra esminis procedūrinis reikalavimas, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį; jis svarbus užtikrinant teisinį saugumą, kurio pažeidimas lemia tokį trūkumą turinčio teisės akto panaikinimą, nes nėra būtinybės įrodyti, kad padaryta tokia žala (2000 m. balandžio 6 d. Sprendimo Komisija / ICI, C‑286/95 P, EU:C:2000:188, 52 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2016 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Goldfish ir kt. / Komisija, T‑54/14, EU:T:2016:455, 47 punktą).
80 Šioje byloje, kaip jau buvo nurodyta, Bendrasis Teismas turėjo priimti kelias proceso organizavimo ir tyrimo priemones, iš esmės susijusias su ginčijamu sprendimu, jo egzistavimu ir esminių procedūros reikalavimų laikymusi.
81 Atsakydama į pirmąją nutartį, kuria jai nurodoma pateikti visą ginčijamo sprendimo originalo, įskaitant jo vienintelį priedą, kopiją, 2018 m. sausio 15 d. BPV pateikė, kiek tai susiję su ginčijamo sprendimo tekstu, dviejų puslapių dokumentą PDF formatu, kuriame nuskenuotas popierinis pasirašytas dokumentas, o tai leidžia manyti, kad tie puslapiai iš tiesų yra originalo kopijos, tai yra dokumento, kuris formaliai buvo pateiktas pasirašyti ir kurį priėmė vykdomosios sudėties BPV, kopijos. BPV nepateikė jokios priedo originalo kopijos, tik skaitmeniniu būdu sukurtą skaitmeninių duomenų dokumentą PDF formatu, kuriame nėra jo autentiškumą leidžiančių užtikrinti duomenų.
82 Antrąja proceso organizavimo priemone, o vėliau antrąja nutartimi Bendrasis Teismas paprašė BPV paaiškinti, kokiu formatu priedas buvo pateiktas priimant ginčijamą sprendimą ir, jeigu tas priedas buvo pateiktas skaitmeniniu formatu, paaiškinti ir pateikti visus autentifikavimo techninius duomenis, kurių reikia norint įrodyti, kad Bendrajame Teisme pateiktas dokumentas PDF formatu atitinka tai, kas konkrečiai buvo pateikta vykdomosios sudėties BPV pasirašyti ir priimti per 2016 m. balandžio 15 d. įvykusį posėdį. Bendrasis Teismas taip paprašė BPV pateikti pastabas dėl ginčijamo sprendimo teisinio egzistavimo ir esminių procedūrinių reikalavimų laikymosi klausimų.
83 Atsakyme į antrąją proceso organizavimo priemonę ir į antrąją nutartį BPV pirmą kartą nurodė, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas ne per vykdomosios sudėties BPV narių posėdį, o rašytinio proceso tvarka, elektroniniu formatu, kaip nustatyta VSPT 7 straipsnio 5 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad iš principo visas bendravimas turi vykti ir vykdomosios sudėties BPV posėdžiui reikalingi dokumentai turi būti siunčiami elektroniniu būdu, laikantis konfidencialumo reikalavimų pagal VSPT 15 straipsnį, ir VSPT 9 straipsnyje.
84 Kalbant apie ginčijamo sprendimo priėmimo procedūrą, pažymėtina, kad remiantis bylos dokumentais darytina išvada, jog 2016 m. balandžio 13 d. elektroniniu laišku, kurį 17 val. 41 min. BPV išsiuntė vykdomosios sudėties BPV nariams ir prie kurio prisegti trys dokumentai, tarp jų dokumentas PDF formatu „Memorandum2_Final results.pdf“, vykdomosios sudėties BPV buvo paprašyta iki 2016 m. balandžio 15 d. 12 valandos formaliai patvirtinti ex ante įnašus už 2016 m.
85 2016 m. balandžio 15 d. 19 val. 04 min. išsiųstame elektroniniame laiške BPV nurodė, kad apskaičiuojant įnašų dydžius buvo padaryta klaida, pranešė, kad siunčiama iš dalies pakeista dokumento „Memorandum 2“ versija, ir nurodė, kad jeigu gavėjai neprieštarauja, jau suteiktas patvirtinimas bus laikomas taip pat taikomu pataisytiems dydžiams.
86 2016 m. balandžio 15 d. 20 val. 06 min. išsiųstu elektroniniu laišku buvo išsiųstas minėtas dokumentas XLSX formatu „Final results15042016.xlsx“.
87 Galiausiai per posėdį BPV tvirtino, kad ginčijamo sprendimo priemonę elektroniniu būdu pasirašė BPV pirmininkė.
88 Vis dėlto reikia konstatuoti, kad BPV nepateikė ir net nesiūlė pateikti tokio teiginio įrodymų, iš esmės pateikdama skaitmeninę priemonę ir elektroninio parašo sertifikatą, kad įrodytų autentiškumą, tačiau pateikė duomenų, kurie iš tikrųjų paneigia šį tvirtinimą.
89 Kiek tai susiję su ginčijamo sprendimo tekstu, BPV pateikė PDF dokumentą, kurio paskutiniame puslapyje matyti ranka padėtas parašas, kuris atrodo taip, lyg būtų padėtas „nukopijavus ir įklijavus“ paveikslėlį, ir jame nėra elektroninio parašo sertifikato.
90 Kalbant apie ginčijamo sprendimo priedą, kuriame pateikti atitinkamai įnašų dydžiai ir kuris dėl tos priežasties yra esminė sprendimo dalis, reikia pažymėti, kad tame priede taip pat nėra jokio elektroninio parašo, nors jis visiškai nėra neatsiejamai susijęs su ginčijamo sprendimo tekstu.
91 Kad įrodytų ginčijamo sprendimo autentiškumą, BPV, atsakydama į antrąją nutartį, pateikė dokumentą TXT formatu, įrodantį, jog to priedo maišos vertė (anglų k. – hash value) yra tokia pati, kaip nustatyta XLSX formatu pateikto dokumento, prisegto prie 2016 m. balandžio 15 d. 20 val. 06 min. išsiųsto elektroninio laiško, maišos vertė.
92 Vis dėlto reikia pažymėti, kad siekiant įrodyti, jog ginčijamo sprendimo priedas buvo pasirašytas elektroniniu būdu, kaip teigia BPV (žr. šio sprendimo 87 punktą), ji turėjo pateikti su tuo priedu susietą elektroninio parašo sertifikatą, o ne TXT dokumentą su maišos verte. Tokio TXT dokumento pateikimas leidžia daryti prielaidą, kad BPV neturėjo elektroninio parašo sertifikato ir kad dėl to ginčijamo sprendimo priedas, priešingai, nei ji teigia, nebuvo pasirašyti elektroniniu būdu.
93 Be to, BPV pateiktas dokumentas TXT formatu objektyviai ir neatsiejamai visiškai nesusijęs su tuo priedu.
94 Galiausiai, siekiant išsamumo, reikia pažymėti, kad bet kuriuo atveju reikalaujama įrodyti ne 2016 m. balandžio 15 d. 20 val. 06 min. išsiųstu elektroniniu laišku patvirtinti perduotą projektą, o priemonės, laikomos priimta po šio patvirtinimo, autentiškumą. Iš tiesų priemonė laikoma priimta ir autentifikuota padedant parašą tik po to, kai yra patvirtinama.
95 Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad reikalavimas autentifikuoti ginčijamą sprendimą nėra įvykdytas.
96 Be šių konstatavimų dėl ginčijamo sprendimo neautentifikavimo, dėl ko, remiantis šio sprendimo 76–79 punktuose primenama jurisprudencija, ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas, Bendrasis Teismas mano, kad dar reikia suformuluoti tam tikrus argumentus dėl to sprendimo priėmimo procedūros.
97 Šiuo atveju, kaip nurodyta šio sprendimo 84 punkte, ginčijamo sprendimo priėmimo rašytinė procedūra pradėta 2016 m. balandžio 13 d. 17 val. 41 min. išsiųstu elektroniniu laišku, kuriame vykdomosios sudėties BPV nariams nustatytas sprendimo projekto patvirtinimo terminas iki 2016 m. balandžio 15 d. 12 val., taigi trumpesnis nei dviejų darbo dienų terminas, nors VSPT 9 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas „įprastai yra netrumpesnis kaip penkios darbo dienos“. Priešingai, nei reikalaujama VSPT, 2016 m. balandžio 13 d. elektroniniame laiške nenurodyta, dėl kokios priežasties terminas sutrumpinamas. Jame taip pat neminima VSPT 9 straipsnio 2 dalis.
98 Galiausiai ir siekiant išsamumo reikia pažymėti, kad BPV neįrodo, kad buvo skubu priimti sprendimą 2016 m. balandžio 15 d., o ne 2016 m. balandžio 20 d., kad būtų užtikrintai laikomasi procedūros taisyklių. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad 2016 m. balandžio 15 d. nėra teisės aktuose nustatyta data. Toks sprendimo priėmimo termino sutrumpinimas yra pirmasis procedūros pažeidimas.
99 Be to, VSPT 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai gali būti priimti rašytinio proceso tvarka, nebent ne mažiau kaip du vykdomosios sudėties BPV nariai išreikštų prieštaravimą per 48 valandas nuo rašytinio proceso pradžios.
100 Šiuo atveju paaiškėja, kad BPV taip pat nesilaikė VSPT, nes nustatyta rašytinio proceso trukmė sprendimui priimti buvo šešiomis valandomis trumpesnė nei numatytos 48 valandos, per kurias galima pareikšti prieštaravimą dėl rašytinio proceso. Tačiau niekas netrukdė nustatyti, kad atsakymas turi būti pateiktas 2016 m. balandžio 15 d. 18 val., jeigu būtent tą dieną reikėjo priimti sprendimą. Tai yra antrasis procedūros pažeidimas.
101 BPV veltui bando pateisinti VSPT pažeidimus tuo, kad vykdomosios sudėties BPV nariai nepateikė prieštaravimų. Pakanka pažymėti, viena vertus, kad BPV privalo taikyti sprendimo priėmimo procedūrą reglamentuojančius teisės aktus, kuriuose numatytas terminų trumpinimas, jei laikomasi tam tikrų taisyklių, ir, kita vertus, kad rėmimasis prieštaravimų nepateikimu niekaip nepaneigia ab initio padaryto pažeidimo, kai BPV nustatė VSPT nuostatoms prieštaraujantį terminą.
102 Be to, nors 2016 m. balandžio 13 d. elektroniniame laiške vykdomosios sudėties BPV nariai buvo raginami pateikti formalų pritarimą elektroniniu paštu į šiai procedūrai numatytą BPV elektroninio pašto dėžutę, ji nepateikia jokio patvirtinančio elektroninio laiško. Vienintelis patvirtinimo įrodymas yra 2016 m. balandžio 15 d. 19 val. 04 min. išsiųstame elektroniniame laiške esantis BPV teiginys, kad patvirtinimas duotas.
103 Be to, tame pačiame 2016 m. balandžio 15 d. (penktadienį) 19 val. 04 min. išsiųstame elektroniniame laiške, kuris bent iš pradžių nebuvo skirtas visiems vykdomosios sudėties BPV nariams (vykdomosios sudėties BPV nariui A tas elektroninis laiškas nebuvo skirtas; jis jam išsiųstas 21 minute vėliau), BPV nurodė, kad apskaičiuojant ex ante įnašus padaryta klaida, ir pranešė, kad atskiru elektroniniu laišku siunčiama pataisyta „Memorandum 2“ versija. 19 val. 04 min. išsiųstame elektroniniame laiške priduriama, kad, vykdomosios sudėties BPV nariams neprieštaraujant, bus laikoma, jog jų jau duotas patvirtinimas taikomas ir pakeistiems įnašų dydžiams, tačiau tame laiške nesuteikta jokio termino galimoms pastaboms pateikti. Tokiomis aplinkybėmis BPV inicijavo priėmimo procedūrą, nesant pažeidimo, kuri iš tikrųjų numatyta VSPT nuostatose, tačiau taikoma konkrečiomis neįprastomis sąlygomis, ypač atsižvelgiant į tai, kad nenurodytas terminas sprendimui priimti. Tai yra trečiasis procedūros pažeidimas, be jau dviejų aptartųjų šio sprendimo 97–100 punktuose.
104 Taigi tą pačią dieną 20 val. 06 min. BVP išsiuntė atskirą elektroninį laišką, prie kurio buvo prisegtas XLSX dokumentas „Final results15042016.xlsx“. Šis elektroninis laiškas ir vėl nebuvo išsiųstas A. Ši aplinkybė yra ketvirtasis procedūros pažeidimas.
105 Be to, remiantis ginčijamo sprendimo priėmimo data (2016 m. balandžio 15 d.) darytina išvada, kad nors 2016 m. balandžio 15 d. 19 val. 04 min. išsiųstame elektroniniame laiške nebuvo nurodyta jokio termini, bendras sutarimas buvo laikomas pasiektu tą pačią dieną, taigi logiškai vidurnaktį. Tiesa, 2016 m. balandžio 13 d. elektroniniame laiške (pridėtas prie 2016 m. balandžio 15 d. 19 val. 04 m. išsiųsto elektroninio laiško) BPV pareiškė siekianti priimti sprendimą balandžio 15 d. Darant prielaidą, kad šios informacijos pakako siekiant nurodyti, kad visi prieštaravimai turi būti pateikti iki 2016 m. balandžio 15 d. 24 val., vis dėlto šiuo atveju patvirtinimo bendru sutarimu procedūra buvo pradėta penktadienį vakare (19 val. 04 min.) ir baigta tą patį vakarą vidurnaktį. Šios aplinkybės pasunkina šio sprendimo 103 punkte konstatuoto trečiojo procedūros pažeidimo pasekmes.
106 Tai, kad ši bendrojo sutarimo procedūra yra teisėta, juo labiau neįrodyta ne tik dėl to, kad 20 val. 06 min. išsiųstas elektroninis laiškas nebuvo nusiųstas A (žr. šio sprendimo 104 punktą), dėl ko procedūra savaime yra pažeista, bet ir dėl to, kad BPV neįrodė, jog kitiems vykdomosios sudėties BPV nariams buvo žinoma tiek apie siunčiamą 20 val. 06 min. elektroninį laišką (kaip, beje, ir apie siųstą 19 val. 04 min. elektroninį laišką), tiek apie jo turinį. BPV nurodė tam tikrus patikrinimus, kuriais siekė įrodyti, jog 19 val. 04 min. ir 20 val. 06 min. išsiųsti elektroniniai laiškai pasiekė adresatų elektroninio pašo dėžutes. Vis dėlto, neatsižvelgiant į tai, kad šis patikrinimas, kuris atliktas apklausos būdu, neapima visų vykdomosios sudėties BPV narių, jis visiškai neįrodo, kad vykdomosios sudėties BPV nariams iki to paties vakaro vidurnakčio konkrečiai buvo žinoma bent apie tai, kad tie elektroniniai laiškai buvo išsiųsti.
107 Vis dėlto atsižvelgiant į patį bendro sutarimo procedūros pobūdį, kurio esmė yra tai, kad apie pritarimą sprendžiama iš to, kad nepareikšta prieštaravimų, pagal tokią procedūrą privaloma būtinai įrodyti bent tai, kad, prieš priimant sprendimą, patvirtinimo bendru sutarimu procedūroje dalyvaujantys asmenys būtų susipažinę su ta procedūra ir turėję galimybę išnagrinėti jiems patvirtinti pateiktą projektą. Šiuo atveju ginčijamas sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant tiek į jo tekste esančias nuorodas, tiek į aplinkybę, kad jis buvo išsiųstas NPI tą pačią dieną (žr. šio sprendimo 13 punktą), ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 15 d. 24 val. Tačiau BPV nepateikė įrodymų, jog iki vidurnakčio buvo nustatyta, kad vykdomosios sudėties BPV nariai galėjo susipažinti su pakeisto sprendimo projektu ar kad jiems buvo žinoma bent apie tai, kad buvo išsiųsti 19 val. 04 min. ir 20 val. 06 min. elektroniniai laiškai.
108 Beje, papildomai reikia pažymėti, kad siūlomo tvirtinti 2016 m. balandžio 13 d. ginčijamo sprendimo priedas buvo suskaitmenintas dokumentas PDF formatu (žr. šio sprendimo 84 ir 97 punktus), o 2016 m. balandžio 15 d. vakarą tvirtinti siūlomas priedas buvo skaitmeninis dokumentas XLSX formatu (žr. šio sprendimo 86 ir 104 punktus).
109 Reikia pažymėti, kad jeigu 2016 m. balandžio 15 d. vakare atsiųstuose elektroniniuose laiškuose nebūtų nurodyta klaida (žr. šio sprendimo 85 punktą), kaip ginčijamo sprendimo priedas būtų patvirtintas suskaitmenintas dokumentas PDF formatu, o ne XLSX rinkmena.
110 Dėl šio skirtumo Bendrasis Teismas gali tik konstatuoti, kad nors BPV privalo užtikrinti siūlomų tvirtinti ir vėliau priimamų dokumentų vienovę ir formalų nuoseklumą, ji kaitaliojo elektroninius formatus. Šis netikslumas sukelia ne tik procedūrines pasekmes, nes PDF rinkmenoje pateikti duomenys nesuteikia jokios informacijos apie XLSX skaičiavimo langelius, be to, PDF rinkmenoje bent šiuo atveju pateiktos suapvalintos vertės, priešingai, nei rinkmenoje XLSX formatu. Taigi, kiek tai susiję su ginčijamame sprendime taikomu vieninteliu koregavimo veiksniu atsižvelgiant į rizikos pobūdį, t. y. susijusį su Europos kontekstu, remiantis BPV atsakymuose pateikta informacija darytina išvada, kad ginčijamame sprendime, t. y. PDF rinkmenoje, nurodyta vertė, kuri pateikta atsakant į pirmąją nutartį, yra ne tiksli XLSX rinkmenoje nurodyta vertė, kur pateikta keturiolika skaičių po kablelio, o iki dviejų dešimtųjų suapvalintas dydis, kuris netinkamas atliekant įnašo skaičiavimo palyginimą.
111 Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad, be šio sprendimo 95 punkte konstatuoto neautentifikavimo, dėl kurio ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas, to sprendimo priėmimo procedūra buvo vykdoma akivaizdžiai nesilaikant procedūrinių reikalavimų, taikomų tuo atveju, kai vykdomosios sudėties BPV nariai tvirtina tą sprendimą ir kai reikia surinkti patvirtinimus.
112 Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog tai, kad fiziniai ar juridiniai asmenys negali remtis normų, kurios skirtos ne asmenims apsaugoti, o organizuoti tarnybų vidaus veikimui siekiant gero administravimo, pažeidimu (šiuo klausimu žr. 1991 m. gegužės 7 d. Sprendimo Nakajima / Taryba, C‑69/89, EU:C:1991:186, 49 ir 50 punktus), vis dėlto nereiškia, kad asmuo niekada negali veiksmingai remtis sprendimo priėmimo procesą, kuris baigiasi Sąjungos teisės akto priėmimu, reglamentuojančios normos pažeidimu. Iš tiesų tarp institucijos vidaus procedūras reglamentuojančių nuostatų reikia skirti tas nuostatas, kurių pažeidimu fiziniai ir juridiniai asmenys remtis negali, nes jomis reglamentuojama tik institucijos vidaus veikimo tvarka ir jos negali paveikti tų asmenų teisinės padėties, nuo nuostatų, kurių pažeidimu, atvirkščiai, galima remtis, nes jomis tiems asmenims sukuriamos teisės ir suteikiamas teisinis saugumas (2011 m. vasario 17 d. Sprendimo Zhejiang Xinshiji Foods ir Hubei Xinshiji Foods / Taryba, T‑122/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:46, 103 punktas).
113 Šioje byloje ginčijamo sprendimo priėmimo procedūros eigos analizė atskleidžia daug elektroninės rašytinės sprendimų priėmimo procedūros organizavimo taisyklių pažeidimų. Nors VSPT 9 straipsnyje tiesiogiai nenumatyta, savaime aišku, kad vykdant visas rašytines procedūras sprendimo projektą būtina siųsti visiems su šia procedūra susijusiems sprendimo priėmimo organo nariams. Konkrečiai kalbant apie sprendimo priėmimo bendru sutarimu procedūrą, kokia taikoma šiuo atveju (žr. šio sprendimo 103–107 punktus), pažymėtina, kad sprendimas negali būti priimtas nenustačius bent to, kad visi nariai galėjo iš anksto susipažinti su sprendimo projektu. Galiausiai pagal šią procedūrą reikalaujama nurodyti terminą, per kurį to organo nariai gali pateikti nuomonę dėl projekto.
114 Vis dėlto procedūros taisyklės, kurios turi užtikrinti kiekvienai elektroninei rašytinei procedūrai ir kiekvienai priėmimo bendru sutarimu procedūrai būdingų esminių procedūrinių reikalavimų laikymąsi, šiuo atveju buvo pažeistos. Pažeidimai daro tiesioginį poveikį teisiniam saugumui, nes jie lemia sprendimo priėmimą nenustačius ne tik to, kad tą sprendimą priėmė kompetentingas organas, bet net ir to, kad su tuo sprendimu iš anksto susipažino visi to organo nariai.
115 Tokių sutikimui išreikšti reikalingų procedūros taisyklių nesilaikymas yra esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas, kurį Sąjungos teismas gali nagrinėti savo iniciatyva (2015 m. birželio 24 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑263/13 P, EU:C:2015:415, 56 punktas ir 2017 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Tilly-Sabco / Komisija, C‑183/16 P, EU:C:2017:704, 116 punktas).
116 Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus dėl esminių ginčijamo sprendimo priėmimo procedūrinių reikalavimų pažeidimo, tą sprendimą reikia panaikinti, kiek jis susijęs su ieškovu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
117 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovas neprašė padengti bylinėjimosi išlaidų, o BPV bylą pralaimėjo, kiekviena pagrindinė bylos šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
118 Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą Komisija pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji išplėstinė kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2016 m. balandžio 15 d. vykdomosios sudėties Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) priimtą sprendimą dėl ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą už 2016 m. (SRB/ES/SRF/2016/06), kiek jis susijęs su Banco Cooperativo Español, SA.
2. Banco Cooperativo Español ir BPV kiekvienas padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
3. Europos Komisijas padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbtas 2019 m. lapkričio 28 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.