TEISINGUMO TEISMO PIRMININKO PAVADUOTOJO NUTARTIS
2023 m. rugsėjo 28 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Ribojamosios priemonės, taikomos atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje – Lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas – Fizinio asmens pavardės palikimas asmenų, subjektų ir įstaigų, kuriems taikomos šios priemonės, sąraše – Šio asmens „pakartotinio įtraukimo į sąrašą“ procedūros sustabdymas – Pranešimo paskelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje – Pareiga imtis priemonių dėl valstybių narių išduotų vizų – Priemonės, kurias gali nustatyti laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas“
Byloje C‑564/23 P(R)
dėl 2023 m. rugsėjo 13 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 57 straipsnio antrą pastraipą pateikto apeliacinio skundo
Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama P. Mahnič, R. Meyer ir J. Rurarz,
apeliantė,
dalyvaujant kitoms proceso šalims:
Nikita Dmitrievich Mazepin, gyvenančiam Maskvoje (Rusija), atstovaujamam avocats A. Bass, T. Marembert, D. Rovetta, avvocati M. Campa, M. Moretto ir V. Villante,
ieškovui pirmojoje instancijoje,
Latvijos Respublikai,
įstojusiai į bylą šaliai pirmojoje instancijoje,
TEISINGUMO TEISMO PIRMININKO PAVADUOTOJAS,
išklausęs generalinį advokatą M. Szpunar,
priima šią
Nutartį
1 Apeliaciniu skundu Europos Sąjungos Taryba prašo panaikinti 2023 m. rugsėjo 7 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo pirmininko nutartį Mazepin / Taryba (T‑743/22 RIII, toliau – skundžiama nutartis), kuria jis patenkino Nikita Dmitrievich Mazepin pateiktą laikinųjų apsaugos priemonių prašymą.
Teisinis pagrindas
Sprendimas 2014/145/BUSP
2 2014 m. kovo 17 d. Tarybos sprendimo 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 78, 2014, p. 16), iš dalies pakeisto 2023 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimu (BUSP) 2023/1218 (OL L 159 I, 2023, p. 526), 1 straipsnio 1, 6 ir 7 dalyse nustatyta:
„1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad užkirstų kelią atvykti į jų teritorijas ar vykti per jas tranzitu:
<…>
e) įtakingiems verslininkams, veikiantiems Rusijoje, ir jų artimiesiems šeimos nariams arba kitiems fiziniams asmenims, gaunantiems iš jų naudos, arba verslininkams, veikiantiems ekonomikos sektoriuose, užtikrinančiuose didelių pajamų šaltinį Rusijos Federacijos vyriausybei, atsakingai už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją, <…>
<…>
ir su jais arba į sąrašą <…> įtrauktais juridiniais asmenimis, subjektais ar įstaigomis <…> susijusiems fiziniams asmenims, kaip išvardyta priede.
<…>
6. Valstybės narės gali išimties tvarka netaikyti 1 dalyje nustatytų priemonių, kai kelionė yra pagrindžiama skubiu humanitariniu poreikiu arba dalyvavimu tarpvyriausybiniuose susitikimuose ir susitikimuose, kuriuos remia ar rengia [Europos] Sąjunga, arba kurių priimančioji šalis yra [Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai] pirmininkaujanti valstybė narė, jeigu jų metu vedamas politinis dialogas, kuriuo tiesiogiai propaguojami ribojamųjų priemonių politiniai tikslai, įskaitant paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenumui ir nepriklausomybei.
7. Valstybė narė, ketinanti taikyti išimtis pagal 6 dalį, raštu informuoja Tarybą. Laikoma, kad išimtis yra taikoma, išskyrus atvejus, kai vienas ar keli Tarybos nariai per dvi darbo dienas nuo pranešimo apie siūlomą išimtį gavimo raštu pareiškia prieštaravimą. Jei vienas ar keli Tarybos nariai pareiškia prieštaravimą, Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali nuspręsti taikyti siūlomą išimtį.“
Reglamentas (ES) Nr. 269/2014
3 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 78, 2014, p. 6), iš dalies pakeisto 2014 m. gegužės 12 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 476/2014 (OL L 137, 2014, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 269/2014), 2 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Įšaldomos visos I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms ar su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms priklausančios, jų nuosavybe esančios, jų valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai.“
4 Šio reglamento 14 straipsnio 4 dalyje nurodyta:
„I priede pateiktas sąrašas peržiūrimas nuolat, ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių.“
Ginčo aplinkybės
5 2022 m. kovo 9 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2022/397, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145 (OL L 80, 2022, p. 31); juo N. Mazepin pavardė buvo įtraukta į Sprendimo 2014/145 priede pateiktą asmenų, subjektų ir įstaigų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą.
6 Tą pačią dieną Taryba priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/396, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 269/2014 (OL L 80, 2022, p. 1); juo N. Mazepin pavardė buvo įtraukta į Reglamento Nr. 269/2014 I priede pateiktą fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir įstaigų sąrašą.
7 2022 m. rugsėjo 14 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2022/1530, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145 (OL L 239, 2022, p. 149); juo nuspręsta palikti N. Mazepin pavardę Sprendimo 2014/145 priede pateiktame asmenų, subjektų ir įstaigų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąraše, iš dalies pakeičiant jo įtraukimo į šį sąrašą motyvus.
8 Tą pačią dieną Taryba priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/1529, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 269/2014 (OL L 239, 2022, p. 1); juo N. Mazepin pavardė buvo palikta Reglamento Nr. 269/2014 I priede pateiktame fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir įstaigų sąraše, padarius tokius pačius motyvų pakeitimus, kaip nurodytieji ankstesniame šios nutarties punkte.
9 2023 m. kovo 13 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2023/572, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145 (OL L 75 I, 2023, p. 134); juo nuspręsta palikti N. Mazepin pavardę Sprendimo 2014/145 priede pateiktame asmenų, subjektų ir įstaigų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąraše, iš dalies pakeičiant jo įtraukimo į šį sąrašą motyvus ir tapatybės informaciją.
10 Tą pačią dieną Taryba priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2023/571, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 269/2014 (OL L 75 I, 2023, p. 1); juo N. Mazepin pavardė buvo palikta Reglamento Nr. 269/2014 I priede pateiktame fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir įstaigų sąraše, padarius tokius pačius motyvų ir tapatybės informacijos pakeitimus, kaip nurodytieji ankstesniame šios nutarties punkte.
Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiama nutartis
11 2022 m. lapkričio 25 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo N. Mazepin ieškinį dėl Sprendimo 2022/1530 ir Įgyvendinimo reglamento 2022/1529 panaikinimo, kiek šie aktai su juo susiję (toliau kartu – pirmieji ginčijami aktai).
12 Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2022 m. gruodžio 9 d.) N. Mazepin pateikė pirmąjį laikinųjų apsaugos priemonių prašymą – sustabdyti pirmųjų ginčijamų aktų taikymą. 2023 m. kovo 1 d. Nutartimi Mazepin / Taryba (T‑743/22 R, EU:T:2023:102) Bendrojo Teismo pirmininkas patenkino šį prašymą ir nurodė iš dalies sustabdyti šių aktų, kiek jie susiję su N. Mazepin, taikymą.
13 Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2023 m. balandžio 4 d.) N. Mazepin, remdamasis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsniu, patikslino šios nutarties 11 punkte nurodytą ieškinį taip, kad juo taip pat prašoma panaikinti Sprendimą 2023/572 ir Įgyvendinimo reglamentą 2023/571 (toliau kartu – antrieji ginčijami aktai).
14 Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo tą pačią dieną) N. Mazepin pateikė antrąjį laikinųjų apsaugos priemonių prašymą – sustabdyti antrųjų ginčijamų aktų taikymą. 2023 m. liepos 19 d. Nutartimi Mazepin / Taryba (T‑743/22 RII, EU:T:2023:406) Bendrojo Teismo pirmininkas patenkino šį prašymą ir nurodė iš dalies sustabdyti šių aktų, kiek jie susiję su N. Mazepin, taikymą.
15 Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2023 m. rugsėjo 7 d.) N. Mazepin pateikė trečiąjį laikinųjų apsaugos priemonių prašymą.
16 Skundžiama nutartimi Bendrojo Teismo pirmininkas patenkino šį prašymą ir iš esmės nurodė:
– paskelbto N. Mazepin „pakartotinio įtraukimo į sąrašą“ vykdymą sustabdyti tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios numatytos 2023 m. liepos 19 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutarties Mazepin / Taryba (T‑743/22 RII, EU:T:2023:406) rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktuose (rezoliucinės dalies 1 punktas),
– Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbti pranešimą, kuriame būtų aiškiai nurodyta, kad šio paskelbto „pakartotinio įtraukimo į sąrašą“ vykdymas sustabdomas (rezoliucinės dalies 2 punktas),
– Tarybai imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad valstybės narės veiksmingai ir visiškai įvykdytų 2023 m. liepos 19 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartį Mazepin / Taryba (T‑743/22 RII, EU:T:2023:406), visų pirma užtikrinti, kad N. Mazepin 2023 m. rugpjūčio 7 d. išduota viza ar bet kokia kita viza, kurios gali būti reikalaujama, galiotų bent Šengeno erdvės valstybių narių teritorijoje ir tiek laiko, kiek būtina, kad N. Mazepin galėtų veiksmingai naudotis pagal tą nutartį suteiktomis teisėmis (rezoliucinės dalies 3 punktas), ir
– Tarybai informuoti Bendrojo Teismo pirmininką apie priimtas priemones (rezoliucinės dalies 4 punktas).
17 2023 m. rugsėjo 14 d. N. Mazepin, remdamasis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 164 straipsniu, pateikė prašymą ištaisyti skundžiamos nutarties klaidas.
18 2023 m. rugsėjo 19 d. Nutartimi Mazepin / Taryba (T‑743/22 RIII) Bendrojo Teismo pirmininkas nustatė laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės panašias į nurodytąsias šios nutarties 16 punkte, ir panaikino skundžiamą nutartį.
Šalių reikalavimai
19 Taryba Teisingumo Teismo prašo:
– panaikinti skundžiamą nutartį,
– atmesti laikinųjų apsaugos priemonių prašymą ir
– atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.
20 N. Mazepin Teisingumo Teismo prašo:
– pripažinti, kad nėra pagrindo priimti sprendimo šioje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūroje, arba
– atmesti apeliacinį skundą ir bet kuriuo atveju
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
Dėl pagrindo priimti sprendimą nebuvimo
Argumentai
21 N. Mazepin teigia: kadangi 2023 m. rugsėjo 19 d. Nutartimi Mazepin / Taryba (T‑743/22 RIII) Bendrojo Teismo pirmininkas panaikino skundžiamą nutartį, neliko šio apeliacinio skundo dalyko, todėl nebėra pagrindo priimti sprendimo.
Vertinimas
22 Iš pačių 2023 m. rugsėjo 19 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutarties Mazepin / Taryba (T‑743/22 RIII) rezoliucinės dalies formuluočių matyti, kad skundžiama nutartis yra panaikinta.
23 Šiuo klausimu Bendrojo Teismo procedūros reglamento 159 straipsnyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, vienos iš šalių prašymu nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašymo bet kuriuo metu gali būti pakeista arba panaikinta.
24 Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo sprendimu panaikinti nutartį, kuria nustatyta laikinoji apsaugos priemonė, ji ne atgaline data panaikinama, o tik iš dalies pakeičiama ar atšaukiama, nes laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas gali tik dėl ateities persvarstyti tokią nutartį (šiuo klausimu žr. 2002 m. vasario 14 d. Nutarties Komisija / Artegodan, C‑440/01 P(R), EU:C:2002:95, 65 punktą ir 2022 m. gegužės 19 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties Čekijos Respublika / Lenkija (Turovo kasykla), C‑121/21 R, EU:C:2022:408, 22 punktą).
25 Taigi tokiu sprendimu nepaneigiamos nutarties, kuria nustatyta laikinoji apsaugos priemonė, pasekmės praeityje (šiuo klausimu žr. 2022 m. gegužės 19 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties Čekijos Respublika / Lenkija (Turovo kasykla), C‑121/21 R, EU:C:2022:408, 23 punktą).
26 Vadinasi, 2023 m. rugsėjo 19 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartimi Mazepin / Taryba (T‑743/22 RIII) nuo jos įteikimo šalims dienos gali būti nebent panaikintas skundžiamos nutarties galiojimas, bet ji negali būti pašalinta iš Sąjungos teisinės sistemos, nes lieka galioti jos pasekmės, kilusios laikotarpiu nuo jos įteikimo dienos iki nutarties, kuria ji panaikinta, įteikimo dienos.
27 Taigi konstatuotina, kad šio apeliacinio skundo dalykas išlieka, todėl yra pagrindas priimti sprendimą.
Dėl apeliacinio skundo
28 Grįsdama savo apeliacinį skundą Taryba remiasi penkiais pagrindais: pirmasis grindžiamas pareigos motyvuoti pažeidimu, antrasis ir ketvirtasis – akivaizdžiomis teisės klaidomis dėl laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo kompetencijos apimties, trečiasis – akivaizdžiomis klaidomis taikant laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo sąlygas ir penktasis – akivaizdžiomis teisės klaidomis, padarytomis skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies 3 punkte.
Dėl penktojo pagrindo
Argumentai
29 Penktajame pagrinde, kurį reikia nagrinėti pirmiausia, Taryba teigia, kad skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies 3 punkte padarytos kelios akivaizdžios teisės klaidos.
30 Visų pirma, Tarybos teigimu, šiame 3 punkte jai nustatyta priemone pažeidžiamas kompetencijos pasidalijimas, kurį atspindi SESV 266 straipsnis. Iš tiesų ne Sąjungos teismai, o Taryba turi imtis būtinų priemonių tai nutarčiai įvykdyti.
31 Be to, minėtame 3 punkte padaryta teisės klaida, nes jame Tarybai nurodyta nustatyti priemonę, kuri nepriklauso jos kompetencijai. Taryba neturi įgaliojimų užtikrinti, kad valstybės narės taikytų Sąjungos teisę. Konkrečiai kalbant, nei pagal Sąjungos pirminę teisę, nei pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL L 243, 2009, p. 1), ji negali kištis į valstybių narių vykdomą vizų išdavimą. Pagal ESS 13 straipsnio 2 dalį Taryba turi veikti tik neviršydama savo įgaliojimų.
32 Galiausiai Taryba teigia, kad tame pačiame 3 punkte Bendrojo Teismo pirmininkas praktiškai nustatė įpareigojimą valstybėms narėms ir taip peržengė savo kompetencijos ribas.
33 N. Mazepin teigia, kad Taryba privalo įgyvendinti skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytas priemones, siekiant laikytis ESS 13 straipsnio 2 dalies ir SESV 266 straipsnio.
34 Be to, jis mano, kad Taryba turi ESS 16 straipsnio 1 dalyje ir 32 straipsnyje apibrėžtą kompetenciją koordinuoti valstybių narių veiksmus bendros užsienio ir saugumo politikos srityje. Taigi, kiek tai susiję su valstybių narių veiksmais, kad būtų vykdoma 2023 m. liepos 19 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis Mazepin / Taryba (T‑743/22 RII, EU:T:2023:406), Taryba galėtų, pavyzdžiui, paskatinti jas priimti bendrą poziciją – išduoti N. Mazepin vienodą vizą, kartu palikdama atitinkamai valstybei narei galimybę įvertinti, ar jo nurodytos atvykimo į jos teritoriją priežastys atitinka toje nutartyje numatytas sąlygas.
Vertinimas
35 Pagal ESS 13 straipsnio 2 dalį Sąjungos institucijos gali veikti tik neviršydamos pagal Sutartis joms suteiktų įgaliojimų (šiuo klausimu žr. 2007 m. spalio 23 d. Sprendimo Parlamentas / Komisija, C‑403/05, EU:C:2007:624, 49 punktą).
36 Ši visoms Sąjungos institucijoms privaloma nuostata draudžia laikinąsias apsaugos priemones taikančiam teisėjui nurodyti Tarybai nustatyti vieną ar daugiau priemonių, kurios nepriklauso šios institucijos kompetencijai.
37 Šiuo klausimu primintina, kad skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies 3 punkte Bendrojo Teismo pirmininkas nurodė Tarybai imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad valstybės narės veiksmingai ir visiškai įvykdytų 2023 m. liepos 19 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartį Mazepin / Taryba (T‑743/22 RII, EU:T:2023:406), visų pirma užtikrinti, kad N. Mazepin 2023 m. rugpjūčio 7 d. išduota viza ar bet kokia kita viza, kurios gali būti reikalaujama, galiotų bent Šengeno erdvės valstybių narių teritorijoje ir tiek laiko, kiek būtina, kad N. Mazepin galėtų veiksmingai naudotis pagal tą nutartį suteiktomis teisėmis.
38 Pirma, konstatuotina, kad Sąjungos pirminė teisė nesuteikia Tarybai bendros kompetencijos imtis priemonių, kuriomis būtų apibrėžta, kaip valstybės narės turi taikyti tokius aktus, kaip pirmieji ar antrieji ginčijami aktai. Konkrečiai kalbant, ESS 32 straipsnyje valstybėms narėms nustatyta pareiga Europos Vadovų Taryboje ir Taryboje konsultuotis viena su kita visais bendrojo intereso užsienio ir saugumo politikos klausimais negali būti suprantama kaip leidžianti Tarybai imtis priemonių, kuriomis valstybės narės būtų skatinamos išduoti vizą skundžiamoje nutartyje numatytomis sąlygomis.
39 Be to, ši teisė nesuteikia Tarybai ir įgaliojimų imtis individualių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad valstybė narė išduotų vizą arba kad būtų nustatyta tokios vizos geografinė aprėptis ir galiojimo trukmė.
40 Antra, tokie įgaliojimai Tarybai taip pat nesuteikiami Sąjungos aktais, kuriais suderinama valstybių narių vykdoma vizų politika. Konkrečiai kalbant, Reglamente Nr. 810/2009 tokių įgaliojimų nenumatyta.
41 Trečia, žinoma, reikia pažymėti, kad Sprendimo 2014/145, iš dalies pakeisto Sprendimu 2023/1218, 1 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog Taryba tam tikrais atvejais sprendžia dėl valstybės narės galimybės išduoti vizą nukrypstant nuo šio sprendimo 1 straipsnio 1 dalyje numatytų ribojamųjų priemonių.
42 Vis dėlto pagal šio 1 straipsnio 7 dalį Tarybai neleidžiama savo iniciatyva kreiptis į valstybę narę arba duoti jai nurodymų dėl vizos išdavimo ar taikymo apimties; šiai institucijai suteikiama tik teisė nuspręsti, ar vizą išduoti pageidaujanti valstybė narė gali nukrypti nuo šių ribojamųjų priemonių tuo atveju, kai viena ar daugiau Tarybos narių prieštarauja šios vizos išdavimui.
43 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Taryba neturi kompetencijos imtis skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies 3 punkte nurodytų priemonių, todėl Bendrojo Teismo pirmininkas negalėjo, nepažeisdamas ESS 13 straipsnio 2 dalies, nurodyti Tarybai imtis tokių priemonių.
44 Vadinasi, penktasis pagrindas turi būti pripažintas pagrįstu.
45 Kadangi šis pagrindas susijęs tik su skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies 3 punktu, reikia išnagrinėti ir antrąjį apeliacinio skundo pagrindą.
Dėl antrojo pagrindo
Argumentai
46 Antrajame pagrinde, kurį reikia nagrinėti toliau, Taryba teigia, kad nurodydamas taikyti skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies 1–3 punktuose išdėstytas priemones Bendrojo Teismo pirmininkas padarė akivaizdžią teisės klaidą dėl savo, kaip laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo, kompetencijos apimties.
47 Tarybos nuomone, pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 157 straipsnio 2 dalį Bendrojo Teismo laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi teisę imtis laikinųjų apsaugos priemonių, kad apsaugotų būsimo sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašymo veiksmingumą; tokiu sprendimu siekiama išsaugoti būsimo sprendimo dėl pagrindinio ieškinio, su kuriuo šis prašymas susijęs, veiksmingumą.
48 Tarybos teigimu, nagrinėjamu atveju N. Mazepin pareikštas pagrindinis ieškinys susijęs su keturiais Sąjungos teisės aktais. Todėl šioje byloje Bendrojo Teismo pirmininkas gali nustatyti laikinąsias apsaugos priemones tik siekdamas išsaugoti galimo sprendimo panaikinti šiuos aktus veiksmingumą. Vadinasi, pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 157 straipsnio 2 dalį nustatytomis priemonėmis turi būti siekiama tik išsaugoti tokių laikinųjų apsaugos priemonių veiksmingumą.
49 Vis dėlto skundžiamoje nutartyje Bendrojo Teismo pirmininkas nustatė priemones, susijusias su N. Mazepin pareikštame pagrindiniame ieškinyje nenurodytais aktais, kurie dar net nebuvo priimti. Taip jis peržengė savo kompetencijos ribas.
50 Kaip nurodo Taryba, šią analizę patvirtina SESV 278 straipsnio ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 156 straipsnio 1 dalies formuluotės, iš kurių matyti, kad Bendrojo Teismo pirmininkas gali sustabdyti tik akto, ginčijamo Bendrajame Teisme pareikštame pagrindiniame ieškinyje, taikymą.
51 Nors pagal SESV 279 straipsnį ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 156 straipsnio 2 dalį šis teismas gali taikyti kitų rūšių laikinąsias apsaugos priemones, pagal šias nuostatas reikalaujama, kad šios priemonės būtų susijusios su atitinkamo ieškovo tame teisme pareikštu pagrindiniu ieškiniu, o šiuo atveju taip nėra.
52 N. Mazepin visų pirma teigia, kad skundžiama nutartimi Bendrojo Teismo pirmininkas nurodė sustabdyti ne būsimo akto taikymą, o administracinės procedūros, kuri buvo vykdoma tos nutarties pasirašymo dieną, vykdymą. Pagal SESV 279 straipsnį tokia priemonė gali būti nustatyta siekiant užtikrinti, kad Taryba laikytųsi Bendrojo Teismo pirmininko šioje byloje jau priimtų nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kai ji akivaizdžiai pažeidžia iš šių nutarčių kylančias pareigas.
53 Be to, N. Mazepin pažymi, kad Bendrojo Teismo pirmininko nustatytos priemonės yra būtinos tam, kad būtų užtikrinta veiksminga jo teisminė gynyba.
54 Jis nurodo ir tai, kad bet koks trūkumas, susijęs su pernelyg ankstyvu skundžiamos nutarties pobūdžiu, jau yra pašalintas, nes po jos įteikimo jis patikslino savo ieškinio dėl panaikinimo reikalavimus.
Vertinimas
55 Pirmiausia konstatuotina, kad nors antrasis pagrindas susijęs su skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies 1–3 punktais, šios rezoliucinės dalies 3 punkto neteisėtumas matyti jau iš šios Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties 43 punkto. Todėl šį pagrindą reikia nagrinėti tik tiek, kiek jis susijęs su minėtos rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktais.
56 Šiuo klausimu pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 39 straipsnio pirmoje pastraipoje, taikomoje procesui Bendrajame Teisme pagal šio Statuto 53 straipsnio pirmą pastraipą, nustatyta, kad nagrinėdamas reikalavimus paskirti SESV 278 ir 279 straipsniuose numatytas priemones pirmininkas gali priimti sprendimą, „pasinaudodamas sumarine bylos nagrinėjimo tvarka, kuri nustatoma procedūros reglamentu ir kuri tiek, kiek būtina, gali skirtis nuo kai kurių šio Statuto taisyklių“.
57 Atsižvelgiant į tai, Bendrojo Teismo procedūros reglamento 157 straipsnio 1 dalyje Bendrojo Teismo pirmininkui suteikti įgaliojimai nustatyti trumpą terminą, per kurį kita šalis turi pateikti pastabas raštu arba žodžiu. Vis dėlto šio reglamento 157 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Bendrojo Teismo pirmininkas gali patenkinti vienos šalies laikinųjų apsaugos priemonių prašymą kitai šaliai dar nepateikus pastabų.
58 Iš šių nuostatų matyti, kad Bendrojo Teismo pirmininkas, veikdamas kaip laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas, turi įgaliojimus priimti sprendimą prieš tai neišklausęs šalių pastabų (šiuo klausimu žr. 2020 m. gruodžio 8 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojos nutarties Price / Taryba, C‑298/20 P(R), EU:C:2020:1006, 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
59 Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, susijusios su Teisingumo Teismo procedūros reglamento 160 straipsnio 7 dalimi, t. y. nuostata, atitinkančia Bendrojo Teismo procedūros reglamento 157 straipsnio 2 dalį, matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių prašymą nagrinėjantis teisėjas gali laikinai nustatyti tokias priemones kitai šaliai dar nepateikus savo pastabų, kol bus priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba išnagrinėta pagrindinė byla, jei tai įvyks anksčiau, tuo atveju, kai šias priemones reikia taikyti dėl gero teisingumo vykdymo, ypač siekiant užtikrinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros veiksmingumą (šiuo klausimu žr. 2023 m. liepos 27 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties VC / EU-OSHA, C‑456/23 P(R)-R, EU:C:2023:612, 4 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
60 Taigi Bendrojo Teismo procedūros reglamento 157 straipsnio 2 dalyje numatyta procedūra yra išimtinė procedūra, skirta tam, kad būtų galima kuo greičiau nustatyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti, kad bėgant laikui, kurio reikia sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašymo priimti per rungimosi principu grindžiamą procesą, šį prašymą pateikusi šalis neprarastų pakankamos teisminės gynybos.
61 Vis dėlto per šią išimtinę procedūrą konkrečiai įgyvendinami SESV 278 ir 279 straipsniai ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 39 straipsnio pirma pastraipa. Taigi konstatuotina, kad, kaip teigia Taryba, per minėtą procedūrą laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas negali imtis priemonių, kurių jis nėra įgaliotas nustatyti pagal SESV 278 ir 279 straipsnius.
62 Kadangi skundžiamoje nutartyje nenurodoma, ar jos rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos priemonės grindžiamos SESV 278 straipsniu, ar SESV 279 straipsniu, reikia išnagrinėti, ar šios priemonės patenka į laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo kompetenciją, suteiktą pagal kurį nors iš šių straipsnių.
63 Pirma, SESV 278 straipsnyje nustatyta, kad bylos iškėlimas Teisingumo Teisme nesustabdo ginčijamo akto galiojimo, tačiau jei Teisingumo Teismas mano, kad tai reikalinga dėl susiklosčiusių aplinkybių, jis gali sustabdyti ginčijamo akto taikymą.
64 Šis straipsnis įgyvendinamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 156 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad prašymas sustabdyti institucijos akto taikymą pagal SESV 278 straipsnį yra priimtinas tik tada, kai jį pateikusi šalis užginčija tą aktą ieškiniu Bendrajame Teisme.
65 Šiuo atveju skundžiamos nutarties pasirašymo dieną Bendrajame Teisme buvo nagrinėjami N. Mazepin pareikšto ieškinio dėl panaikinimo reikalavimai, susiję su sprendimais 2022/1530 ir 2023/572, taip pat įgyvendinimo reglamentais 2022/1529 ir 2023/571 (toliau kartu – ginčijami aktai).
66 Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad tos nutarties rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktai formaliai nenurodyti kaip sustabdantys vieno ar kelių aktų, kuriuos N. Mazepin ginčija Bendrajame Teisme, taikymą.
67 Šie punktai taip pat negali būti laikomi iš esmės nurodančiais sustabdyti šių aktų tam tikrų pasekmių galiojimą.
68 Iš tiesų „pakartotinio įtraukimo į sąrašą“ procedūra, kurią skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies 1 punkte nurodyta sustabdyti, siekiama iš dalies pakeisti, pirma, Sprendimą 2014/145, pratęsiant jo galiojimą, ir, antra, Reglamentą Nr. 269/2014, įgyvendinant jo 14 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą nuolat peržiūrėti šio reglamento I priede pateiktą sąrašą.
69 Taigi, kadangi ginčijamais aktais taip pat tik iš dalies keičiami Sprendimas 2014/145 ir Reglamentas Nr. 269/2014, neįpareigojant Tarybos ateityje pradėti naujos „pakartotinio įtraukimo į sąrašą“ procedūros, šiame 1 punkte nurodyta procedūra negali būti laikoma šių aktų pasekme ar įgyvendinimo priemone.
70 Dėl skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies 2 punkto pažymėtina, kad jame nurodyta paskelbti pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, o toks paskelbimas tuose aktuose nei numatytas, nei draudžiamas.
71 Vadinasi, šios rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktai negalėjo būti tinkamai grindžiami SESV 278 straipsniu.
72 Antra, SESV 279 straipsnyje nustatyta, kad nagrinėjamose bylose Teisingumo Teismas gali nustatyti bet kurias būtinas laikinąsias apsaugos priemones.
73 Šiame straipsnyje laikinąsias apsaugos priemones taikančiam teisėjui suteikta plati diskrecija nuspręsti dėl nustatytinų priemonių, tarp kurių gali būti ir atitinkamų nurodymų bei papildomų priemonių, užtikrinančių šio teisėjo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių veiksmingumą (šiuo klausimu žr. 2008 m. balandžio 24 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Komisija / Malta, C‑76/08 R, EU:C:2008:252, 19 punktą ir 2017 m. lapkričio 20 d. Nutarties Komisija / Lenkija, C‑441/17 R, EU:C:2017:877, 96, 97 ir 99 punktus).
74 Vis dėlto iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės turi būti tiesiogiai susijusios su pagrindinio ieškinio dalyku (šiuo klausimu žr. 1976 m. spalio 19 d. Nutarties Société pour l’Exportation des Sucres / Komisija, 88/76 R, EU:C:1976:140, 5 punktą ir 1980 m. gruodžio 16 d. Nutarties Metallurgica Rumi / Komisija, 258/80 R, EU:C:1980:296, 21 punktą); šis reikalavimas iš esmės primintas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 156 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad prašymas imtis kurios nors laikinosios apsaugos priemonės, numatytos SESV 279 straipsnyje, yra priimtinas tik tada, kai jį pateikia Bendrojo Teismo nagrinėjamos bylos pagrindinė šalis ir kai jis susijęs su ta byla.
75 Atsižvelgiant į tai, pagal SESV 279 straipsnį nustatytos laikinosios apsaugos priemonės neturi peržengti pagrindiniame ieškinyje nustatytų ginčo ribų, nes šių priemonių tikslas gali būti tik apsaugoti vienos iš Bendrajame Teisme nagrinėjamos bylos šalių interesus, kad sprendimas, kuriuo bus užbaigtas bylos nagrinėjimas iš esmės, netaptų iliuzinis ir neprarastų veiksmingumo (šiuo klausimu žr. 1991 m. gegužės 17 d. Nutarties CIRFS ir kt. / Komisija, C‑313/90 R, EU:C:1991:220, 24 punktą ir 2008 m. balandžio 24 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Komisija / Malta, C‑76/08 R, EU:C:2008:252, 15 punktą).
76 Taigi, kadangi teismo sprendimu dėl panaikinimo panaikintas aktas atgaline data pašalinamas iš Sąjungos teisės sistemos (šiuo klausimu žr. 1971 m. kovo 31 d. Sprendimo Komisija / Taryba, 22/70, EU:C:1971:32, 60 punktą), laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas, remdamasis visų pirma SESV 279 straipsniu, gali nurodyti Sąjungos institucijai nepriimti akto, kuris būtų panaikinto akto įgyvendinimo forma arba dėl kurio tam tikros pastarojo akto pasekmės taptų galutinės.
77 Vis dėlto laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas negali, antraip jis peržengtų ginčo, susijusio su ieškiniu dėl panaikinimo, ribas, nurodyti Sąjungos institucijai sustabdyti procedūros, kuri nepriklauso nuo ginčijamo akto, siekdamas išvengti tokio paties per šią procedūrą priimtino akto neteisėtumo, koks nurodytas šiame ieškinyje.
78 Iš tikrųjų Teisingumo Teismas nusprendė, kad panaikinus reglamentą, kurio galiojimas apribotas aiškiai apibrėžtu laikotarpiu, šį reglamentą priėmusi institucija privalo užtikrinti, kad naujuose teisės aktuose, kurie turi būti priimti paskelbus teismo sprendimą dėl panaikinimo siekiant juos taikyti laikotarpiams po šio teismo sprendimo, nebūtų nuostatų, kurių turinys būtų tapatus neteisėta pripažintai nuostatai (šiuo klausimu žr. 1988 m. balandžio 26 d. Sprendimo Asteris ir kt. / Komisija, 97/86, 99/86, 193/86 ir 215/86, EU:C:1988:199, 29 punktą).
79 Vis dėlto, pirma, nors absoliučią teismo sprendimo dėl panaikinimo galią turi tiek sprendimo rezoliucinė dalis, tiek ją pagrindžiantys motyvai, ši galia negali lemti Sąjungos teismams neapskųsto, nors tokio pat neteisėto, teisės akto panaikinimo (šiuo klausimu žr. 1999 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Komisija / AssiDomän Kraft Products ir kt., C‑310/97 P, EU:C:1999:407, 54 punktą). Antra, šie teismai, priimdami sprendimą dėl panaikinimo, neturi nurodyti priemonių, kurių turi imtis atitinkama institucija, kad įvykdytų šį sprendimą (šiuo klausimu žr. 1986 m. birželio 24 d. Sprendimo AKZO Chemie ir AKZO Chemie UK / Komisija, 53/85, EU:C:1986:256, 23 punktą ir 1993 m. gegužės 25 d. Sprendimo Foyer culturel du Sart-Tilman / Komisija, C‑199/91, EU:C:1993:205, 17 punktą).
80 Vadinasi, teismo sprendimas dėl panaikinimo negali tiesiogiai paneigti vėlesnio nei panaikintasis akto galiojimo dėl to, kad šis vėlesnis aktas yra toks pat neteisėtas, kaip ir panaikintas aktas.
81 Šiomis aplinkybėmis laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo nutartis, kuria Sąjungos institucijai nurodoma sustabdyti procedūrą, per kurią gali būti priimtas toks vėlesnis aktas, reikštų, kad atitinkamam ieškovui užtikrinama ne apsauga nuo institucijos priimtų aktų pasekmių, kaip numatyta Sąjungos pirminėje teisėje, o visiškai kitokio pobūdžio prevencinė apsauga.
82 Taigi siekdamas užtikrinti tokią apsaugą laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas privalėtų įvertinti klausimus, dėl kurių atitinkama institucija dar neturėjo galimybės pareikšti nuomonės, dėl ko būtų paankstintas nagrinėjimas iš esmės ir supainiotos skirtingos administracinės ir teisminės procedūrų stadijos (pagal analogiją žr. 1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 20 punktą), nors šis teisėjas neturi veikti vietoj šios institucijos (šiuo klausimu žr. 1969 m. spalio 5 d. Nutartį Vokietija / Komisija, 50/69 R, EU:C:1969:42, p. 451).
83 Be to, tai, kad laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas neturi kompetencijos nurodyti Sąjungos institucijai sustabdyti procedūrą, kuri nepriklauso nuo ginčijamo akto, siekdamas išvengti tokio paties per šią procedūrą priimtino akto neteisėtumo, koks nurodytas ieškinyje dėl panaikinimo, nereiškia, kad N. Mazepin, priešingai, nei pats teigia, gali netekti pagal Sąjungos pirminę teisę jam suteikiamos teisminės gynybos, nes dėl per minėtą procedūrą priimtino akto galės būti pareikštas ieškinys dėl panaikinimo kartu su laikinųjų apsaugos priemonių prašymu, kuriuo galės būti prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 156 straipsnio 2 dalį.
84 Šiuo atveju, kaip matyti iš šios nutarties 65 punkto, skundžiamos nutarties pasirašymo dieną Bendrajame Teisme buvo nagrinėjami N. Mazepin pareikšto ieškinio dėl panaikinimo reikalavimai, susiję su ginčijamais aktais.
85 Pirma, dėl šios nutarties 68 ir 69 punktuose nurodytų priežasčių aktai, kuriuos Taryba gali priimti pagal šioje byloje nagrinėjamą „pakartotinio įtraukimo į sąrašą“ procedūrą, turi būti laikomi priimtais per procedūrą, kuri nepriklauso nuo ginčijamų aktų, visų pirma neįgyvendinančiais pastarųjų aktų.
86 Antra, aktai, kuriuos per šią procedūrą gali priimti Taryba, atsižvelgiant į šios institucijos praktiką, būtų taikytini vėlesniam laikotarpiui nei tas, kuriam taikomi ginčijami aktai, todėl pastarųjų aktų pasekmės negali tapti galutinės.
87 Tuo remiantis darytina išvada, kad skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies 1 punkte nurodyta priemonė nėra tiesiogiai susijusi su ieškinio dėl panaikinimo, kurį N. Mazepin pareiškė Bendrajame Teisme, dalyku. Nesant tokios sąsajos, ši priemonė negali būti laikoma papildoma priemone, skirta Bendrojo Teismo pirmininko šioje byloje priimtose ankstesnėse nutartyse, nurodytose šios nutarties 12 ir 14 punktuose, jau nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių veiksmingumui užtikrinti, nes šiomis nutartimis Bendrojo Teismo pirmininkas nurodė iš dalies sustabdyti šiame ieškinyje dėl panaikinimo nurodytų aktų taikymą. Vadinasi, šiame 1 punkte nurodyta priemonė negalėjo būti pagrįstai nustatyta pagal SESV 279 straipsnį.
88 Tas pats pasakytina apie skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies 2 punkte nustatytą priemonę, nes ja tik užtikrinama, kad tos nutarties rezoliucinės dalies 1 punkte nustatyta priemonė būtų paskelbta.
89 Aplinkybė, kad N. Mazepin vėliau nei skundžiamos nutarties pasirašymo dieną Bendrajame Teisme pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, bet kuriuo atveju neturi įtakos pirma išdėstytiems argumentams, nes šiuo pareiškimu prašoma panaikinti naujus Tarybos priimtus aktus, kurie nėra tiesiogiai susiję su tos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytomis priemonėmis.
90 Vadinasi, antrasis pagrindas turi būti pripažintas pagrįstu, ir, nesant reikalo priimti sprendimo dėl pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo pagrindų, reikia panaikinti visą skundžiamą nutartį, nes jos rezoliucinės dalies 4 punktas yra neatskiriamas nuo šios dalies 1–3 punktų.
Dėl Bendrajame Teisme pateikto laikinųjų apsaugos priemonių prašymo
91 Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirma pastraipa, jeigu Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą, jis gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jeigu toje bylos stadijoje tai galima padaryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą. Ši nuostata taip pat taikoma apeliaciniams skundams, pateiktiems pagal šio Statuto 57 straipsnio antrą pastraipą (2022 m. gegužės 24 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties Puigdemont i Casamajó ir kt. / Parlamentas ir Ispanija, C‑629/21 P(R), EU:C:2022:413, 172 punktas).
92 Šioje byloje Bendrojo Teismo pirmininkas priėmė sprendimą kitoms proceso šalims dar neturint galimybės pateikti pastabų pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 157 straipsnio 1 dalį.
93 Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad šioje bylos stadijoje negalima paskelbti galutinio sprendimo, todėl bylą reikia grąžinti Bendrajam Teismui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
94 Kadangi byla grąžinama Bendrajam Teismui, reikia atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas nutaria:
1. Panaikinti 2023 m. rugsėjo 7 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo pirmininko nutartį Mazepin / Taryba (T‑743/22 RIII).
2. Grąžinti bylą Europos Sąjungos Bendrajam Teismui.
3. Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.
Parašai.