BENDROJO TEISMO (septintoji išplėstinė kolegija) NUTARTIS
2011 m. rugsėjo 21 d.(*)
„Ieškinys dėl panaikinimo – REACH – Akrilamido pripažinimas ypač didelį susirūpinimą keliančia medžiaga – Aktas, dėl kurio negalima pareikšti ieškinio – Nepriimtinumas“
Byloje T‑1/10
Polyelectrolyte Producers Group GEIE (PPG), įsteigta Briuselyje (Belgija),
SNF SAS, įsteigta Andrezjė Buteone (Prancūzija),
iš pradžių atstovaujamos advokatų K. Van Maldegem, solisitoriaus P. Sellar ir advokato R. Cana, vėliau – K. Van Maldegem ir R. Cana,
ieškovės,
prieš
Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA), atstovaujamą M. Heikkila ir W. Broere, padedamų advokato J. Stuyck,
atsakovę,
palaikomą
Nyderlandų Karalystės, atstovaujamos C. Wissels, J. Langer, Y. de Vries ir M. de Ree,
ir
Europos Komisijos, iš pradžių atstovaujamos P. Oliver ir G. Wilms, vėliau – P. Oliver ir E. Manhaeve,
įstojusių į bylą šalių,
dėl prašymo panaikinti ECHA sprendimą, kuriuo akrilamidas (EB Nr. 201‑173‑7) pripažintas 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, p. 1), 57 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkančia chemine medžiaga, kaip numatyta šio reglamento 59 straipsnyje,
BENDRASIS TEISMAS (septintoji išplėstinė kolegija),
kurį sudaro pirmininkas A. Dittrich (pranešėjas), teisėjai F. Dehousse, I. Wiszniewska‑Białecka, M. Prek ir J. Schwarcz,
kancleris E. Coulon,
priima šią
Nutartį
Ginčo aplinkybės
1 Pirma ieškovė Polyelectrolyte Producers Group GEIE (PPG) – tai Belgijoje įsteigta Europos ekonominių interesų grupė. Ji atstovauja polielektrolitus, poliakrilamidą ir (arba) kitus polimerus, kurių sudėtyje yra akrilamido, gaminančių ir (arba) importuojančių bendrovių interesams. Pirmai ieškovei priklausančios bendrovės taip pat naudoja akrilamidą bei gamina ir (arba) importuoja akrilamidą arba poliakrilamidą. Visi akrilamido gamintojai Europos Sąjungoje priklauso pirmai ieškovei.
2 Antra ieškovė SNF SAS – tai pirmai ieškovei priklausanti bendrovė. Jos pagrindinė veikla – tai akrilamido ir poliakrilamido, kurį ji tiesiogiai parduoda savo klientams, gamyba. Ji turi gamyklų Prancūzijoje, Jungtinėse Valstijose, Kinijoje ir Pietų Korėjoje.
3 Polielektrolitai – tai tirpūs vandenyje, sintetiniai, organiniai polimerai, gaminami iš įvairių monomerų, įskaitant akrilamidą. Jie naudojami, pavyzdžiui, valant geriamąjį vandenį, nuotekas, gaminant popierių ir išgaunant vertingus mineralus.
4 Poliakrilamidas – tai polimeras, gaunamas vykstant akrilamido monomero polimerizacijai, dažniausiai naudojamas valant vandenį, popieriaus gamybos, mineralų, naftos gavybos pramonėse, žemės ūkyje, kaip tekstilės priedas, taip pat gaminant kosmetiką ir kūno priežiūros produktus.
5 2009 m. rugpjūčio 25 d. Nyderlandų Karalystė pateikė Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA) bylą, kurią ji parengė dėl akrilamido pripažinimo 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, p. 1), vėliau iš dalies pakeisto 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiančiu ir panaikinančiu direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB (OL L 353, p. 1), 57 straipsnio a ir b punktuose nustatytus kriterijus atitinkančia chemine medžiaga, ir nurodė, kad Reglamento Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje akrilamidas pripažintas 2 kategorijos kancerogenine chemine medžiaga ir 2 kategorijos mutagenine chemine medžiaga. 2009 m. rugpjūčio 31 d. ECHA savo tinklalapyje paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl akrilamido bylos. Tą pačią dieną ECHA paragino pateikti šiuo klausimu pastabas ir kitų valstybių narių kompetentingąsias institucijas.
6 Gavusi pastabų dėl aptariamos bylos, be kita ko, iš pirmos ieškovės, taip pat Nyderlandų Karalystės atsakymus į šias pastabas, ECHA nusiuntė bylą valstybių narių komitetui, kuris 2009 m. lapkričio 27 d. vieningai sutarė dėl akrilamido pripažinimo ypač didelį susirūpinimą keliančia chemine medžiaga, motyvuodamas tuo, kad akrilamidas atitinka Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio a ir b punktuose nustatytus kriterijus.
7 2009 m. gruodžio 7 d. ECHA paskelbė pranešimą spaudai, kuriame buvo pranešta, pirma, kad valstybių narių komitetas vieningai sutarė dėl akrilamido ir keturiolikos kitų cheminių medžiagų pripažinimo ypač didelį susirūpinimą keliančiomis medžiagomis, nes šios medžiagos atitinka Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nustatytus kriterijus, antra, kad kandidatinis sąrašas, kuriame esančios cheminės medžiagos galiausiai bus įtrauktos į Reglamento Nr. 1907/2006 XIV priedą (toliau – kandidatinis cheminių medžiagų sąrašas), bus oficialiai atnaujintas 2010 m. sausio mėnesį. 2009 m. gruodžio 22 d. ECHA vykdomasis direktorius priėmė Sprendimą ED/68/2009 dėl šių keturiolikos cheminių medžiagų įtraukimo į kandidatinį sąrašą 2010 m. sausio 13 d.
Procesas ir šalių reikalavimai
8 Dokumentu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2010 m. sausio 4 d., ieškovės pareiškė ieškinį dėl ECHA sprendimo, kuriuo akrilamidas pripažintas Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkančia chemine medžiaga, kaip tai numatyta šio reglamento 59 straipsnyje, panaikinimo (toliau – ginčijamas sprendimas).
9 Atskiru 2010 m. sausio 5 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu antroji ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame ji Bendrojo Teismo pirmininko iš esmės prašė sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą.
10 2010 m. sausio 11 d. nutartimi Bendrojo Teismo pirmininkas sustabdė ginčijamo sprendimo vykdymą, kol bus priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros pabaigos. Priėmus šią nutartį, ECHA vykdomasis direktorius sustabdė sprendimo įrašyti akrilamidą į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą vykdymą.
11 Atskiru 2010 m. kovo 17 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu ECHA pareiškė prieštaravimą dėl priimtinumo pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 114 straipsnio 1 dalį.
12 2010 m. kovo 26 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartimi PPG ir SNF prieš ECHA (T‑1/10 R, Rink. p. II‑0000) antrosios ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas, o bylinėjimosi išlaidų klausimas atidėtas.
13 Priėmus šią nutartį, 2010 m. kovo 30 d. ECHA paskelbė kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą, į kurį įtrauktas akrilamidas.
14 Bendrojo Teismo kanceliarijoje atitinkamai 2010 m. balandžio 19 ir 20 d. užregistruotais raštais Europos Komisija ir Nyderlandų Karalystė pateikė prašymus leisti įstoti į šią bylą palaikyti ECHA reikalavimus. Išklausius pagrindines bylos šalis šie prašymai buvo patenkinti 2010 m. birželio 8 d. Bendrojo Teismo aštuntosios kolegijos pirmininko nutartimi.
15 2010 m. gegužės 4 d. ieškovės pateikė pastabas dėl prieštaravimo dėl priimtinumo.
16 Dokumentais, pateiktais atitinkamai 2010 m. gegužės 17 ir 25 d., ieškovės pateikė prašymą užtikrinti jų dokumentų konfidencialumą į bylą įstojusių šalių atžvilgiu. Šis prašymas užtikrinti dokumentų konfidencialumą nebuvo užginčytas.
17 2010 m. rugpjūčio 3 ir 5 d. Komisija ir Nyderlandų Karalystė pateikė įstojimo į bylą paaiškinimus tik dėl priimtinumo. Atskirais Bendrojo Teismo kanceliarijai atitinkamai 2010 m. spalio 1 ir 4 d. pateiktais dokumentais pagrindinės bylos šalys pateikė savo pastabas dėl šių paaiškinimų.
18 Kadangi Bendrojo Teismo kolegijų sudėtis buvo pakeista, teisėjas pranešėjas paskirtas į septintąją kolegiją, kuriai galiausiai ir skirta ši byla. 2011 m. kovo 30 d. nutartimi Bendrasis Teismas pagal Procedūros reglamento 51 straipsnio 1 dalį perdavė šią bylą septintajai išplėstinei kolegijai.
19 Ieškinyje ieškovės Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti ieškinį priimtinu ir pagrįstu,
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš ECHA bylinėjimosi išlaidas,
– imtis kitų būtinų priemonių.
20 Prieštaraudama dėl priimtinumo ECHA Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti ieškinį nepriimtinu,
– priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
21 Pastabose dėl prieštaravimo dėl priimtinumo ieškovės Bendrojo Teismo prašo atmesti prieštaravimą dėl priimtinumo.
22 Komisija Bendrojo Teismo prašo atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.
23 Nyderlandų Karalystė Bendrojo Teismo prašo pripažinti ieškinį nepriimtinu ir priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
24 Pagal Procedūros reglamento 114 straipsnio 1 ir 4 dalis, jei bylos šalis prašo, Bendrasis Teismas gali priimti sprendimą dėl nepriimtinumo, nenagrinėjęs bylos iš esmės. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, išskyrus atvejus, kai Bendrasis Teismas nusprendžia kitaip, likusi proceso dalis vyksta žodžiu. Bendrasis Teismas mano, kad šiuo atveju byloje yra pakankamai duomenų ir nėra reikalo pradėti žodinės proceso dalies.
25 Grįsdama savo reikalavimus ECHA nurodo tris nepriimtinumo pagrindus, susijusius su ginčijamo sprendimo pobūdžiu, tiesioginio poveikio ieškovėms nebuvimu ir aplinkybe, kad ginčijamas sprendimas nėra konkrečiai su ieškovėmis susijęs reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, kaip numatyta SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje.
26 Komisija pritaria ECHA argumentams dėl ginčijamo sprendimo pobūdžio ir tiesioginio poveikio ieškovėms nebuvimo. Ji taip pat nurodo, kad ieškinys neatitinka Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimų, nes yra nepakankamai aiškus.
27 Nyderlandų Karalystė palaiko visus ECHA nurodytus nepriimtinumo pagrindus.
Dėl atitikties Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimams
28 Komisija teigia, kad ieškinys yra nepakankamai aiškus ir neatitinka Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkte išdėstytų reikalavimų. Iš tiesų ieškovės, prašydamos ieškinyje panaikinti 2009 m. gruodžio 7 d. ECHA sprendimą, kuriuo akrilamidas pripažintas Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nurodytus kriterijus atitinkančia chemine medžiaga, konkrečiai nenurodė ginčijamo akto. Anot Komisijos, aktas, paminėtas 2009 m. gruodžio 7 d. ECHA pranešime spaudai, yra ne ECHA sprendimas dėl akrilamido pripažinimo (atitinkama chemine medžiaga), o valstybių narių komiteto išvada vykstant procedūrai, per kurią ECHA priėmė sprendimą pripažinti.
29 Tiesa, kad ECHA nenurodė šio nepriimtinumo pagrindo. Komisija, kaip į bylą įstojusi šalis, neturi teisės nurodyti nepriimtinumo pagrindo, kurio nenurodė jos palaikoma šalis (šiuo klausimu žr. 1998 m. birželio 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Svenska Journalistförbundet prieš Tarybą, T‑174/95, Rink. p. II‑2289, 77 ir 78 punktus).
30 Tačiau kadangi ieškinio ir jame išdėstytų kaltinimų priimtinumo sąlygos yra imperatyvaus pobūdžio, prireikus Bendrasis Teismas gali jas išnagrinėti savo iniciatyva pagal Procedūros reglamento 113 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2009 m. rugsėjo 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Brink’s Security Luxembourg prieš Komisiją, T‑437/05, Rink. p. II‑3233, 54 punktą ir 2010 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš OEDT, T‑63/06, neskelbiamo Rinkinyje, 30 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
31 Pagal Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirmą pastraipą, taikomą Bendrojo Teismo procesui pagal šio statuto 53 straipsnio pirmą pastraipą, ir Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą ieškinyje turi būti nurodytas ginčo dalykas. Ši informacija turi būti pakankamai aiški ir tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – priimti sprendimą, prireikus – be papildomos informacijos (1996 m. rugsėjo 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Asia Motor France ir kt. prieš Komisiją, T‑387/94, Rink. p. II‑961, 106 punktas; 2005 m. gruodžio 14 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Arizona Chemical ir kt. prieš Komisiją, T‑369/03, Rink. p. II‑5839, 120 punktas ir 2010 m. vasario 8 d. Bendrojo Teismo nutarties Alisei prieš Komisiją, T‑481/08, Rink. p. II‑117, 89 punktas).
32 Šiuo atveju ieškinys atitinka reikalavimus dėl ginčo dalyko. Iš tikrųjų ieškovės jame prašo panaikinti ECHA sprendimą, kuriuo akrilamidas pripažintas Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkančia chemine medžiaga, kaip numatyta minėto reglamento 59 straipsnyje. Be to, jos pažymi, kad dėl šio valstybių narių komiteto, t. y. ECHA organo, 2009 m. gruodžio 7 d. priimto sprendimo, apie kurį joms buvo pranešta tos pačios dienos ECHA pranešime spaudai, ši cheminė medžiaga turėjo būti įtraukta į kandidatinį medžiagų sąrašą, paskelbtą ECHA tinklalapyje 2010 m. sausio mėn.
33 Nustatyta, kad valstybių narių komitetas vieningai sutarė dėl akrilamido pripažinimo ypač didelį susirūpinimą keliančia medžiaga 2009 m. lapkričio 27 d., o ne 2009 m. gruodžio 7 d. Tačiau dėl to, kad 2009 m. gruodžio 7 d. ECHA pranešime spaudai buvo nurodyta, jog valstybių narių komitetas pripažino atitinkamas chemines medžiagas 2009 m. gruodžio 7 d., ir dėl to, kad apie šio komiteto sutarimą ECHA nepaskelbė, ieškovės ieškinyje negalėjo nurodyti teisingos valstybių narių komiteto sutarimo datos. Po to, kai ieškovėms buvo pranešta apie teisingą datą ECHA prieštaravime dėl priimtinumo, jos nurodė ją pastabose dėl šio prieštaravimo.
34 Taigi iš ieškinio pakankamai aišku, kad ginčo dalykas yra pasibaigus Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnyje numatytai procedūrai priimtas ECHA aktas, kuriuo akrilamidas pripažintas minėto reglamento 57 straipsnyje išdėstytus kriterijus atitinkančia chemine medžiaga, dėl kurio turinio 2009 m. lapkričio 27 d. vieningai sutarė jos valstybių narių komitetas ir kuris turėjo būti įvykdytas įtraukus akrilamidą į ECHA tinklalapyje skalbiamą kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą. Buvo numatyta jį įtraukti 2010 m. sausio 13 d., o galiausiai tai buvo padaryta 2010 m. kovo 30 d. Padariusios nuorodą į 2009 m. vieningą valstybių narių komiteto sutarimą ir akrilamido įtraukimą į minėtą skelbiamą sąrašą, ieškovės aiškiai apibrėžė ginčo dalyką.
35 Iš to matyti, kad šis nepriimtinumo pagrindas turi būti atmestas.
Dėl nepriimtinumo pagrindo, susijusio su ginčijamo sprendimo pobūdžiu
36 ECHA ir į bylą įstojusios šalys iš esmės teigia, kad ieškovės, padariusios nuorodą į 2009 m. lapkričio 27 d. ECHA valstybių narių komiteto vieningą sutarimą, užginčijo parengiamąjį aktą, negalintį turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims, kaip nurodyta SESV 263 straipsnio pirmos pastraipos antrame sakinyje. Anot ECHA, galintis sukelti teisinių padarinių veiksmas yra atnaujinto kandidatinio cheminių medžiagų sąrašo paskelbimas ECHA tinklalapyje, kaip numatyta Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 10 dalyje. Komisijos ir Nyderlandų Karalystės nuomone, galutinis minėto reglamento 59 straipsnyje nustatytos procedūros aktas yra ECHA vykdomojo direktoriaus sprendimas įtraukti cheminę medžiagą į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą, kaip numatyta šio straipsnio 8 dalyje.
37 Ieškovės tvirtina, kad ginčijamas sprendimas yra priemonė, kuria išreiškiama galutinė ECHA pozicija dėl akrilamido pripažinimo ypač didelį susirūpinimą keliančia chemine medžiaga ir jos įtraukimo į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą. Iš Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 8 dalies matyti, kad pagrindinis šiame straipsnyje numatytos procedūros elementas yra sutarimas dėl pripažinimo. Paskesnis įtraukimas į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą yra automatinis sprendimo pripažinti cheminę medžiagą keliančia ypač didelį susirūpinimą padarinys. Be to, kandidatinio cheminių medžiagų sąrašo paskelbimas ir atnaujinimas pagal minėto reglamento 59 straipsnio 10 dalį turėtų vykti automatiškai, kai tik priimamas sprendimas dėl cheminės medžiagos įtraukimo.
38 Pagal SESV 263 straipsnio pirmos pastraipos antrą sakinį ieškinį galima pareikšti dėl Sąjungos įstaigų ar organų aktų, galinčių turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims.
39 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką ieškinys dėl panaikinimo gali būti pareikštas dėl visų Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų priimtų nuostatų – nesvarbu, koks jų teisinis pobūdis ar forma, – kuriomis siekiama sukelti teisinių padarinių (šiuo klausimu žr. 1971 m. kovo 31 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Tarybą, 22/70, Rink. p. 263, 42 punktą ir 2005 m. lapkričio 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo Italija prieš Komisiją, C‑138/03, C‑324/03 ir C‑431/03, Rink. p. I‑10043, 32 punktą; 2008 m. liepos 14 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Espinosa Labella ir kt. prieš Komisiją, T‑322/06, neskelbiamos Rinkinyje, 25 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
40 Kalbant apie aktus ar sprendimus, kurie rengiami keliais etapais, visų pirma pagal vidinę procedūrą, pažymėtina, kad iš principo aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, yra tik priemonės, kuriomis galutinai nustatoma atitinkamos Sąjungos institucijos, įstaigos ar organo pozicija pasibaigus procedūrai. Iš to matyti, kad preliminarios arba vien parengiamosios priemonės negali būti ieškinio dėl panaikinimo dalykas (žr. 1981 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo IBM prieš Komisiją, 60/81, Rink. p. 2639, 10 punktą ir 2010 m. sausio 19 d. Bendrojo Teismo sprendimo Co‑Frutta prieš Komisiją, T‑355/04 ir T‑446/04, Rink. p. II‑1, 33 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
41 Šiuo atveju Bendrasis Teismas neprivalo priimti sprendimo dėl argumentų, susijusių su tariamai parengiamuoju valstybių narių komiteto vieningo sutarimo pobūdžiu, nes tuo momentu, kai turėjo būti įvertintas ieškinio priimtinumas, būtent pareiškiant ieškinį, ginčijamu sprendimu nebuvo siekiama sukelti teisinių padarinių trečiosioms šalims, kaip tai suprantama šio sprendimo 39 punkte nurodytoje teismų praktikoje (šiuo klausimu žr. 2002 m. balandžio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ispanija prieš Tarybą, C‑61/96, C‑132/97, C‑45/98, C‑27/99, C‑81/00 ir C‑22/01, Rink. p. I‑3439, 23 punktą ir 2010 m. rugsėjo 7 d. Bendrojo Teismo nutarties Etimine ir Etiproducts prieš Komisiją, T‑539/08, Rink. p. II‑0000, 76 punktą).
42 Be abejo, dėl cheminės medžiagos pripažinimo akto, priimto pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnyje nustatytą procedūrą, gali kilti šio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnio 1 dalies c punkte ir 3 dalies b punkte bei 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta pareiga pranešti. Šiose nuostatose kalbama apie chemines medžiagas, pripažintas pagal minėto reglamento 59 straipsnio 1 dalį, arba chemines medžiagas, įtrauktas į pagal šio reglamento 59 straipsnio 1 dalį sudarytą sąrašą arba esančias jame. Taigi jose apibrėžiamos teisinės pareigos, kylančios dėl akto, priimto pagal to paties reglamento 59 straipsnyje nustatytą procedūrą.
43 Tačiau reikia priminti, kad Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnyje numatyta cheminių medžiagų pripažinimo atitinkančiomis šio reglamento 57 straipsnyje išdėstytus kriterijus ir kandidatinio cheminių medžiagų sąrašo sudarymo procedūra vyksta keliais etapais.
44 Pradėjus pripažinimo procedūrą, ECHA pateikus dokumentaciją dėl cheminės medžiagos valstybėms narėms ir paskelbus savo tinklalapyje pranešimą, kuriuo visos suinteresuotosios šalys raginamos jai pateikti turimą informaciją (Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 2–4 dalys), valstybės narės, ECHA ir visos suinteresuotosios šalys gali pateikti pastabas dėl pateiktoje dokumentacijoje siūlomo pripažinimo (šio reglamento 59 straipsnio 4 ir 5 dalys). Jei, kaip šioje byloje, tokios pastabos pateikiamos, ECHA perduoda dokumentaciją valstybių narių komitetui ir jei valstybių narių komitetas vieningai sutaria dėl pripažinimo, ji įtraukia šią cheminę medžiagą į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą (šio reglamento 59 straipsnio 7 ir 8 dalys). Galiausiai, priėmus sprendimą dėl cheminės medžiagos įtraukimo į sąrašą, ECHA savo tinklalapyje nedelsdama paskelbia ir atnaujina kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą (to paties reglamento 59 straipsnio 10 dalis).
45 Šiuo atveju ieškinys buvo pareikštas po to, kai šalys vieningai sutarė dėl akrilamido pripažinimo ypač didelį susirūpinimą keliančia medžiaga, o vykdomasis direktorius priėmė sprendimą įtraukti šią cheminę medžiagą į kandidatinį medžiagų sąrašą. Tačiau kadangi šis sprendimas turėjo įsigalioti tik 2010 m. sausio 13 d., o akrilamidą buvo numatyta įtraukti į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą taip pat tik šią dieną, ši cheminė medžiaga pareiškiant ieškinį dar nebuvo įtraukta į minėtą sąrašą.
46 Nors Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 8 dalyje pavartotas terminas „įtraukia“ reiškia, kad už cheminės medžiagos įtraukimą į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą atsakingas ECHA organas neturi jokios diskrecijos įtraukimo klausimu, nes medžiaga įtraukiama automatiškai, kai sutaria valstybių narių komitetas, vis dėlto prieš įtraukiant cheminę medžiagą į kandidatinį sąrašą pagal šią nuostatą cheminės medžiagos pripažinimo keliančia ypač didelį susirūpinimą aktu, priimtu remiantis minėto reglamento 59 straipsnyje nustatyta procedūra, nebuvo siekiama sukelti teisinių padarinių trečiosioms šalims, kaip tai suprantama šio sprendimo 39 punkte minėtoje teismų praktikoje.
47 Pirma, pareiga pranešti, kylanti dėl akto, priimto pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnyje nustatytą procedūrą, ir numatyta šio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnio 1 dalies c punkte ir 3 dalies b punkte, taip pat 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse, yra susijusi su pagal šio reglamento 59 straipsnio 1 dalį pripažintomis cheminėmis medžiagomis ir medžiagomis, įtrauktomis į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą arba esančiomis jame. Iš Reglamento Nr. 1907/2006 neišplaukia, kad teisės aktų leidėjas būtų siekęs, jog atitinkami asmenys, kuriems kyla ši pareiga, laikytųsi jos įvairiuose Reglamento 59 straipsnyje numatytos procedūros etapuose. Atvirkščiai, iš šio reglamento 59 straipsnio pavadinimo „[šio reglamento] 57 straipsnyje nurodytų cheminių medžiagų nustatymas“ matyti, kad tikrasis šiame straipsnyje numatytos procedūros tikslas yra galutinai nustatyti medžiagas, kurios atitinka reglamento 57 straipsnyje išdėstytus kriterijus. Iš minėto reglamento 59 straipsnio 1 dalies, kurioje daroma nuoroda į šio straipsnio 2–10 dalis, kiek tai susiję su pripažinimo procedūra, matyti, kad šio straipsnio 8 dalyje numatytas cheminės medžiagos įtraukimas į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą yra sudėtinė šios procedūros dalis. Nuorodos į pagal šio reglamento 59 straipsnio 1 dalį pripažintas chemines medžiagas ir medžiagas, įtrauktas į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą arba esančias jame, neatitinka įvairių pripažinimo procedūros etapų, todėl minėta pareiga negalėjo kilti iki faktinio cheminės medžiagos įtraukimo į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą.
48 Antra, reikia pažymėti, kad tuo atveju, jei ECHA negauna arba nepateikia jokių pastabų dėl pasiūlymo pripažinti cheminę medžiagą keliančia ypač didelį susirūpinimą, ji įtraukia šią medžiagą į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą (Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 6 dalis). Tokiu atveju nėra minėto reglamento 59 straipsnyje nustatytos pripažinimo procedūros pripažinimo, kurį pagal šio straipsnio 8 ir 9 dalis atskirai atlieka atskiras ECHA organas, kaip antai valstybių narių komitetas, arba atskira institucija, kaip antai Komisija, etapo. Kadangi momentas, nuo kurio dėl akto dėl cheminės medžiagos pripažinimo keliančia ypač didelį susirūpinimą, priimto pasibaigus minėto reglamento 59 straipsnyje numatytai procedūrai, gali kilti teisinių padarinių, negali priklausyti nuo valstybės narės, ECHA ar suinteresuotosios šalies pastabų pateikimo, šis aktas gali turėti teisinių padarinių tik po to, kai cheminė medžiaga įtraukiama į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą.
49 Dėl aplinkybės, kad pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 10 dalį priėmus sprendimą dėl cheminės medžiagos įtraukimo į sąrašą ECHA savo tinklalapyje nedelsdama turi paskelbti ir atnaujinti kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą, reikia pažymėti, kad dėl cheminės medžiagos pripažinimo keliančia ypač didelį susirūpinimą akto, priimto pasibaigus minėto reglamento 59 straipsnyje numatytai procedūrai, kylančios teisinės pareigos atitinkamiems asmenims gali būti taikomos tik paskelbus kandidatinį sąrašą, kuriame būtų ši cheminė medžiaga, nes tik nuo šio momento tokie asmenys gali aiškiai žinoti savo teises ir pareigas bei atitinkamai imtis veiksmų (šiuo klausimu žr. 2009 m. kovo 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Heinrich, C‑345/06, Rink. p. I‑1659, 44 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Be to, terminas, per kurį leidžiama pareikšti ieškinį dėl cheminės medžiagos pripažinimo keliančia ypač didelį susirūpinimą akto, priimto pasibaigus minėto reglamento 59 straipsnyje numatytai procedūrai, pagal SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą pradedamas skaičiuoti tik nuo kandidatinio cheminių medžiagų sąrašo, kuriame yra ši medžiaga, paskelbimo momento.
50 Kadangi kandidatinis cheminių medžiagų sąrašas paskelbtas tik ECHA tinklalapyje, cheminė medžiaga įtraukiama į šį sąrašą kartu su šio atnaujinto sąrašo paskelbimu. Taigi tik įtraukus cheminę medžiagą į ECHA tinklalapyje paskelbtą kandidatinį sąrašą cheminės medžiagos pripažinimo keliančia ypač didelį susirūpinimą aktas, priimtas pasibaigus minėto reglamento 59 straipsnyje numatytai procedūrai, gali sukelti teisinių padarinių.
51 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinį reikia atmesti kaip nepriimtiną, o kitų ECHA nurodytų nepriimtinumo pagrindų nagrinėti nereikia.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
52 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Be to, pagal šio straipsnio 4 dalį į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos pačios padengia savo išlaidas.
53 Kadangi ieškovės pralaimėjo bylą, jos turi padengti savo bei ECHA bylinėjimosi išlaidas pagal šios reikalavimus. Su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra susijusias išlaidas pagal ECHA reikalavimus padengia antroji ieškovė. Nyderlandų Karalystė ir Komisija pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (septintoji išplėstinė kolegija)
nutaria:
1. Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.
2. Polyelectrolyte Producers Group GEIE (PPG) ir SNF SAS padengia savo bei Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) bylinėjimosi išlaidas.
3. SNF padengia su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra susijusias išlaidas.
4. Nyderlandų Karalystė ir Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Priimta 2011 m. rugsėjo 21 d. Liuksemburge.