Sujungtos bylos T‑229/11 ir T‑276/11
Lord Inglewood ir kt.
prieš
Europos Parlamentą
„Europos Parlamento narių išlaidų kompensavimą ir išmokų mokėjimą reglamentuojančios taisyklės – Papildomo pensijų kaupimo sistema – Sprendimai atmesti prašymus taikyti teisės nuostatas, galiojusias iki 2009 m. atliktų papildomo pensijų kaupimo sistemos pakeitimų – Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Įgytos teisės – Teisėti lūkesčiai – Proporcingumas – Vienodas požiūris“
Santrauka – 2013 m. kovo 13 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas
1. Institucijų aktai – Sprendimas iš dalies pakeisti Europos Parlamento narių papildomo savanoriško pensijų kaupimo sistemą reglamentuojančias taisykles – Paskelbimas – Pranešimas per institucijos intraneto puslapį – Buvusių Parlamento narių galimybės susipažinti su sprendimu nebuvimas – Galimybės remtis šiuo sprendimu prieš asmenį priklausomumas nuo paskelbimo internete
2. Europos Parlamentas – Parlamento narių išlaidų kompensavimą ir išmokų mokėjimą reglamentuojančios taisyklės – Papildomo savanoriško pensijų kaupimo sistema – Taikymo sąlygos – Kumuliacinis pobūdis
3. Europos Parlamentas – Parlamento narių išlaidų kompensavimą ir išmokų mokėjimą reglamentuojančios taisyklės – Papildomo savanoriško pensijų kaupimo sistema – Nesutartinis pobūdis
4. Europos Parlamentas – Parlamento narių išlaidų kompensavimą ir išmokų mokėjimą reglamentuojančios taisyklės – Papildomo savanoriško pensijų kaupimo sistema – Galimybės dalį pensijos gauti kaip vienkartinę išmoką panaikinimas – Teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimas – Nebuvimas
5. Europos Parlamentas – Parlamento narių išlaidų kompensavimą ir išmokų mokėjimą reglamentuojančios taisyklės – Papildomo savanoriško pensijų kaupimo sistema – Galimybės dalį pensijos gauti kaip vienkartinę išmoką ir galimybės išeiti į pensiją anksčiau laiko panaikinimas – Proporcingumo principo pažeidimas – Nebuvimas
6. Europos Parlamentas – Parlamento narių išlaidų kompensavimą ir išmokų mokėjimą reglamentuojančios taisyklės – Papildomo savanoriško pensijų kaupimo sistema – Pakeitimų, kuriais siekiama atstatyti finansinę sistemos pusiausvyrą, nustatymas – Leistinumas
(SESV 232 straipsnio pirma pastraipa)
7. Europos Sąjungos teisė – Principai – Vienodas požiūris – Sąvoka – Teismo kontrolė – Ribos
8. Europos Parlamentas – Parlamento narių išlaidų kompensavimą ir išmokų mokėjimą reglamentuojančios taisyklės – Papildomo savanoriško pensijų kaupimo sistema – Pensinio amžiaus padidinimas – Vienodo požiūrio principo pažeidimas, padarytas nenustačius pereinamojo laikotarpio priemonių, kurios numatytos Sąjungos pareigūnų atveju – Nebuvimas
(Tarybos reglamentas Nr. 723/2004)
9. Europos Parlamentas – Parlamento narių išlaidų kompensavimą ir išmokų mokėjimą reglamentuojančios taisyklės – Papildomo savanoriško pensijų kaupimo sistema – Pakeitimas – Išankstinio konsultavimosi su Parlamento generaliniu sekretoriumi ir kvestorių kolegija pareiga – Nebuvimas
(Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 21 straipsnio 2 dalis)
1. Kadangi Europos Parlamento biuro sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamos Parlamento narių papildomo (savanoriško) pensijų kaupimo sistemą reglamentuojančios taisyklės, pateiktos Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių VII priede, yra visuotinai taikomas ir nėra skirtas konkrečiam adresatui, tam, kad įsigaliotų, jis turi būti ne individualiai įteiktas, bet paskelbtas. Iš tiesų pagal pagrindinį Europos Sąjungos teisės sistemos principą reikalaujama, kad viešosios valdžios institucijos priimtu aktu nebūtų remiamasi asmenų atžvilgiu, kol jie neturi galimybės su juo susipažinti.
Kadangi tai nėra teisės aktas, kurį pagal EB 254 straipsnį reikia skelbti Oficialiajame leidinyje, jį pakanka paskelbti bet kokia kita tinkama forma. Atsižvelgiant į tai, kad šis sprendimas yra vidaus tvarką reglamentuojantis teisės aktas, reikia pripažinti, kad laikoma, jog suinteresuotieji asmenys su juo susipažino pagal institucijoje nustatytas su tokiomis priemonėmis susijusias taisykles. Šiuo klausimu pabrėžtina, kad, kiek tai susiję su esamais Parlamento nariais, pakanka, laikantis Parlamento praktikos, šį sprendimą paskelbti intranete. Tačiau buvę Parlamento nariai nebeturi prieigos prie Parlamento intraneto, todėl, kiek tai susiję su jais, reikia, kad toks sprendimas būtų paskelbtas internete.
Taigi, kaip visuotinai taikomas teisės aktas šis sprendimas turėjo įsigalioti tuo pačiu momentu visiems teisės subjektams, kurių teisinei situacijai šis aktas darė įtaką tiek dėl su teisiniu saugumu, tiek dėl su vienodo požiūrio principu susijusių pagrindų. Be to, teisės subjekto galimybės susipažinti su teisės aktu turėjimas yra rėmimosi prieš jį šiuo aktu sąlyga, todėl data, į kurią šiuo tikslu reikia atsižvelgti, yra ta diena, kai tokią galimybę įgijo paskutinis iš atitinkamų teisės subjektų.
(žr. 32–34, 37 punktus)
2. Iš Europos Parlamento narių papildomo (savanoriško) pensijų kaupimo sistemą reglamentuojančių taisyklių, pateiktų Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių VII priede, 1 straipsnio 1 dalies aiškiai matyti, kad norėdamas įgyti teisę į papildomą pensiją, Parlamento narys turi tenkinti visas joje nurodytas kumuliacines sąlygas, t. y. pirma, ne mažiau kaip dvejus metus mokėti įmokas pagal papildomo pensijų kaupimo sistemą, antra, būti baigęs eiti savo pareigas ir, trečia, būti sulaukęs pensinio amžiaus (60 metų iki 2009 m. liepos 14 d. ir 63 metų po šios datos). Būtent tada, kai tenkina paskutinę iš šių sąlygų, kad ir kokia ji būtų, Parlamento narys ar buvęs Parlamento narys įgyja teisę į papildomą pensiją.
(žr. 40, 56 punktus)
3. Europos Parlamento narių papildomo (savanoriško) pensijų kaupimo sistemą reglamentuojančios taisyklės, pateiktos Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių VII priede, patenka išimtinai į viešosios valdžios įgaliojimų, kurie suteikti Parlamentui, kad jis galėtų vykdyti Sutartimis jam pavestas funkcijas, sritį. Todėl iš šios sistemos Parlamentui ir jo nariams, kurie pagal ją yra apdrausti, kylančios teisės ir pareigos sietinos su juos jungiančiu statutiniu ryšiu, taigi jos kyla ne iš sutarčių, o pagal viešąją teisę, ir šio teiginio nepaneigia aplinkybė, kad suinteresuotasis asmuo laisvai pasirinko apsidrausti pagal šią sistemą.
(žr. 61, 148 punktus)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 66 punktą)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 70–72, 93–95, 107, 132 punktus)
6. Įgyvendindamas savo kompetenciją reglamentuoti Parlamento narių papildomo pensijų kaupimo sistemą, kuri nustatyta Parlamento narių išlaidų kompensavimą ir išmokų mokėjimą reglamentuojančių taisyklių VII priede, Europos Parlamentas gali teisėtai numatyti pakeitimus, kuriais, be kita ko, būtų siekiama kiek įmanoma išvengti bet kokio finansinio poveikio Europos mokesčių mokėtojams, užtikrinti, kad visos išlaidos bus paskirstytos teisingai, tinkamai atsižvelgiant į būtinybę paaiškinti sprendimus visuomenei, ir kiek įmanoma išlaikyti pensijų fondo likvidumą. Šioje pensijų sistemoje, grindžiamoje aktuariniu apskaičiavimu, pagal kurį bendra apdraustųjų ir Parlamento metinių įmokų suma iš principo turi padengti visas per tuos metus į pensiją įgytas teises, paaiškėjus, kad pajamų iš fondo turto, kuriomis remiantis nustatytas įmokų dydis, prognozės pernelyg optimistinės, atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad įmokos, kurias anksčiau mokėjo apdraustieji ir Parlamentas, iš tiesų buvo pernelyg mažos, kad galima būtų finansuoti atitinkamas teises į pensiją. Taigi tam, kad sistemoje vėl būtų pusiausvyra, iš principo pagrįsta numatyti, kad prie to prisidėtų ir apdraustieji, ir Parlamentas.
Šiuo klausimu pabrėžtina, kad sprendimas padidinti pensinį amžių pagal papildomo pensijų kaupimo sistemą iš esmės buvo grindžiamas papildomo pensijų kaupimo fondo sudėtinga finansine padėtimi, todėl argumentas, kad amžius buvo nustatytas atsižvelgiant į svarstymus, susijusius su privalomojo pensijų kaupimo sistema, neturi reikšmės.
(žr. 73–75, 98, 145 punktus)
7. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 112, 113 punktus)
8. Kiek tai susiję su Europos Parlamento narių papildomo savanoriško pensijų kaupimo sistemos, kuri nustatyta Parlamento narių išlaidų kompensavimą ir išmokų mokėjimą reglamentuojančių taisyklių VII priede, pakeitimu, pažymėtina, kad aplinkybė, jog pensinis amžius buvo padidintas nenumačius pereinamojo laikotarpio priemonių, nėra diskriminuojanti vien dėl to, kad iš dalies keičiant kitas Bendrijos pensijų sistemas tokios priemonės buvo numatytos. Iš tiesų, viena vertus, Parlamento narių ir, kita vertus, Sąjungos pareigūnų faktinė ir teisinė padėtis iš esmės skiriasi, todėl nustatant pereinamojo laikotarpio priemones jie gali būti vertinami skirtingai.
Kiek tai susiję su Sąjungos pareigūnų pensijų sistemos pakeitimu, padarytu Reglamentu Nr. 723/2004, iš dalies keičiančiu Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, pažymėtina, kad pereinamojo laikotarpio priemonės, viena vertus, nebuvo taikomos kai kuriems pakeitimų įsigaliojimo dieną dirbusiems pareigūnams ir, kita vertus, pagal šias priemones pakeitimai buvo taikomi laipsniškai, nelygu dirbančių pareigūnų amžius tokių pakeitimų įsigaliojimo dieną. Šiomis aplinkybėmis pabrėžtina, kad senatvės pensija, kurios gali tikėtis Sąjungos pareigūnai, dažniausiai yra pagrindinis ar net vienintelis senatvėje gaunamų pajamų šaltinis, kuriuo pasinaudoti jie turi teisę dėl savo profesinės veiklos. Tačiau Parlamento nario pareigų ėjimas paprastai nėra vienintelė vykdyta profesinė veikla. Taigi paprastai šios Parlamento nario pareigos einamos prieš kitą šio asmens profesinės veiklos laikotarpį, po jo arba net paraleliai su kita profesine veikla. Todėl Europos Parlamento narių papildoma pensija paprastai yra tik buvusių Parlamento narių senatvėje gaunamų pajamų dalis, ir šie asmenys paprastai yra įgiję kitas teises į pensiją jiems vykdant kitą profesinę veiklą. Iš to matyti, kad papildomo pensijų kaupimo sistemos pakeitimas apdraustiesiems negali daryti tokios įtakos, kokią Sąjungos pareigūnų pensijų sistemos pakeitimas daro tokiems pareigūnams.
Be to, Sąjungos pareigūnų pensijų sistemos pakeitimas pagal Reglamentą Nr. 723/2004 grindžiamas kitais motyvais, nei nurodytieji sprendime iš dalies pakeisti Europos Parlamento narių papildomo pensijų kaupimo sistemą. Iš tiesų pareigūnų pensinio amžiaus padidinimas ir kasmet sukaupiamų teisių į pensiją sumažinimas reiškia, kad pensijų sistema pritaikoma prie gyventojų skaičiaus didėjimo, o ne tai, kad šių priemonių imtasi dėl staiga šią sistemą ištikusios krizės. Kita vertus, sprendimas iš dalies pakeisti Parlamento narių papildomos pensijos sistemą, pirmiausia – sprendimas padidinti pensinį amžių pagal šią sistemą buvo grindžiamas ypatinga skuba, kiek tai susiję su likvidumu ir teisių į pensiją padengimo mastu.
(žr. 114, 117–121, 123, 124 punktus)
9. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 137, 138 punktus)