Byla T‑483/13
(ištraukų skelbimas)
Athanassios Oikonomopoulos
prieš
Europos Komisiją
„Deliktinė atsakomybė – Žala, kurią padarė OLAF ir Komisija vykstant OLAF tyrimui – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Prašymas pripažinti OLAF aktus teisiškai neegzistuojančiais ir nepriimtinais kaip įrodymai nacionalinėse institucijose – Priimtinumas – Piktnaudžiavimas įgaliojimais – Asmens duomenų tvarkymas – Teisė į gynybą“
Santrauka – 2016 m. liepos 20 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas
1. Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Atskiras nuo ieškinio dėl panaikinimo ieškinys – Ribos – Ieškinys, kuriuo siekiama, jog būtų konstatuota, kad neegzistuoja Sąjungos aktai – Nepriimtinumas – Teisės į veiksmingą teisminę gynybą bei gero administravimo ir proceso ekonomiškumo principų pažeidimas – Nebuvimas
(ESS 19 straipsnio 1 dalis; SESV 263, 267, 268, 277 straipsniai ir 340 straipsnio antra pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 ir 47 straipsniai)
2. Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Sąjungos teismo jurisdikcija – Ribos – Jurisdikcija spręsti dėl įrodymų, kuriuos reikia pripažinti nepriimtinais, nacionaliniuose teismuose vykstant baudžiamajam procesui dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) tyrimo – Neįtraukimas
(SESV 267 ir 268 straipsniai)
3. Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Dalykas – Prašymas atlyginti dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) tyrimo padarytą žalą – Prašymas, pateiktas prieš baigiantis procesui nacionaliniame teisme, turinčiame jurisdikciją nustatyti galimą ieškovo atsakomybę – Priimtinumas
(SESV 268 straipsnis)
4. Europos Sąjungos institucijos – Fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis – Reglamentas Nr. 45/2001 – Asmens duomenų tvarkymas – Sąvoka – Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliktas galutinės ataskaitos su asmens duomenimis perdavimas nacionalinei institucijai – Įtraukimas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 45/2001 2 straipsnio a ir b punktai ir 5 straipsnis)
5. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Pakankamai sunkus Sąjungos teisės pažeidimas – Asmens duomenų tvarkymas iš anksto nepranešus atitinkamos institucijos duomenų apsaugos pareigūnui – Įtraukimas
(SESV 340 straipsnio antra pastraipa; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 45/2001 14 konstatuojamoji dalis, 25 straipsnio 1 dalis ir 27 straipsnis)
6. Europos Sąjungos teisė – Aiškinimas – Metodai – ESV sutartį atitinkantis antrinės teisės aiškinimas – Aiškinimas atsižvelgiant į priėmimo aplinkybes ir tikslą
7. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) – Kompetencija – Tyrimai – Kompetencija atlikti tyrimą dėl sutarties, sudarytos įgyvendinant bendrąją programą, vykdymo
(SESV 325 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1073/1999 12 konstatuojamoji dalis ir 12 straipsnio 3 dalis bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 2321/2002 20 straipsnis)
8. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) – Tyrimai – Pradėjimas – Sąlygos
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1073/1999 5 straipsnis)
9. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) – Kompetencija – Tyrimai – Kompetencija rengti apklausas atliekant išorės tyrimus
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1073/1999 2 ir 4 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 2185/96 7 straipsnis)
10. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) – Kompetencija – Tyrimai – Kompetencija atlikti tyrimą dėl trečiojo asmens
(Tarybos reglamento Nr. 2185/96 5 straipsnio trečia pastraipa)
11. Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Reglamentas dėl Bendrijos finansinių interesų apsaugos – Patraukimas atsakomybėn už pažeidimus – Senaties terminas – Taikymas priemonėms ar sankcijoms, kurių imamasi pagal Sąjungos teisę – Netaikymas
(Tarybos reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis)
12. Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Reglamentas dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos – Patraukimas atsakomybėn už pažeidimus – Senaties terminas – Nutraukiantis veiksmas – Kompetentingos institucijos aktas, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui ir kuriuo siekiama ištirti pažeidimą arba patraukti atsakomybėn už jį – Sąvoka
(Tarybos reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa)
13. Europos Sąjungos teisė – Principai – Protingo termino laikymasis – Administracinė procedūra – Vertinimo kriterijai
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1073/1999 6 straipsnio 5 dalis)
14. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) – Tyrimai – Pradėjimas – Pareiga informuoti atitinkamus asmenis atliekant išorės tyrimus – Apimtis – Ribos
(Komisijos sprendimo 1999/396 4 straipsnis)
15. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) – Tyrimai – Galimybė susipažinti su byla ir galutine ataskaita – Pareiga suteikti asmeniui, dėl kurio atliekamas išorės tyrimas, galimybę susipažinti su tyrimo dokumentais – Nebuvimas
(Komisijos sprendimas 1999/396)
1. Ieškinys dėl žalos atlyginimo yra savarankiška teisių gynimo priemonė, kuri teisių gynimo priemonių sistemoje atlieka ypatingą funkciją ir kuriai taikomos atsižvelgiant į jos specifinį tikslą nustatytos naudojimosi sąlygos.
Kalbant apie prašymą konstatuoti, jog priemonės, kurių ėmėsi Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), teisiškai neegzistuoja, pažymėtina, kad iš tiesų norima Sąjungos teismo paprašyti pripažinti priemones, kurių ėmėsi OLAF, negaliojančiomis ir nuspręsti, kad jos nesukelia jokių teisinių padarinių. Tai yra daugiau nei tik išvada dėl neteisėtumo, kurią Sąjungos teismui galėtų tekti padaryti nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo. Šis nepriimtinumo konstatavimas nepažeidžia nei teisės į veiksmingą teisminę gynybą, nei tinkamo teisingumo vykdymo ir proceso ekonomiškumo principų. Iš tiesų, kaip nurodyta ESS 19 straipsnio 1 dalyje, Sąjungos teisės sistemos laikymosi teisminę kontrolę užtikrina Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ir valstybių narių teismai. Šiuo tikslu, pirma, SESV 263 ir 277 straipsniais ir, antra, SESV 267 straipsniu nustatyta išsami teisių gynimo priemonių ir procedūrų sistema, skirta Sąjungos aktų teisėtumo kontrolei, kuri patikėta Sąjungos teismui, užtikrinti. Taigi nacionalinių institucijų sprendimus, priimtus remiantis OLAF pateikta informacija, turi būti įmanoma apskųsti nacionaliniams teismams, o šie savo ruožtu gali pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl Sąjungos teisės nuostatų išaiškinimo, jeigu tai būtina, kad galėtų priimti savo sprendimą.
Darytina išvada, jog vien to, kad dalis reikalavimų pripažinti nepriimtinais, nepakanka įrodyti, kad buvo pažeista teisė į veiksmingą teisminę gynybą ar tinkamo teisingumo vykdymo ir proceso ekonomiškumo principai.
(žr. 26, 27, 29, 31 punktus)
2. Tik nacionalinės institucijos yra visiškai atsakingos už tolesnius veiksmus, kurių jos gali imtis dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) perduotos informacijos, ir šios institucijos turi pačios patikrinti, ar tokia informacija galima pagrįsti poreikį ar būtinybę pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Todėl nuo tokio persekiojimo nacionaliniu lygmeniu turi būti užtikrinta teisminė gynyba kartu su visomis vidaus teisėje numatytomis garantijomis, įskaitant tas, kurios išplaukia iš pagrindinių teisių, ir galimybę bylą nagrinėjančiam teismui pateikti Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal SESV 267 straipsnį. Jeigu nacionalinės institucijos nuspręstų pradėti tyrimą, jos vertintų galimai neteisėtų OLAF veiksmų padarinius ir šį vertinimą būtų galima ginčyti nacionaliniame teisme. Jeigu baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas arba jis būtų užbaigtas išteisinamuoju nuosprendžiu, galimybės Sąjungos teisme pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo pakaktų tam, kad būtų užtikrinti atitinkamo asmens interesai ir jam būtų suteikta galimybė gauti visos žalos, patirtos dėl neteisėtų OLAF veiksmų, atlyginimą.
Šiuo klausimu konstatuotina, kad, nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo, Sąjungos teismo sprendimas, kuriuo nacionalinėms institucijoms pateikti įrodymai būtų pripažinti nepriimtinais, akivaizdžiai viršytų šio teismo kompetenciją. Taigi Sąjungos teismas nėra kompetentingas nuspręsti, kad su atitinkamu asmeniu susijusi informacija ir duomenys bei visi reikšmingi nacionalinėms institucijoms perduoti įrodymai yra nacionaliniuose teismuose nepriimtini įrodymai.
(žr. 33, 34 punktus)
3. Negalima laikyti, jog ieškinys dėl žalos, tariamai patirtos dėl to, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) nacionalinėms institucijoms perdavė su ieškovu susijusią tyrimo ataskaitą, atlyginimo pareikštas per anksti dėl aplinkybės, kad procesas nacionaliniame teisme vis dar vyksta, nes galimi šio proceso rezultatai negali paveikti bylos Sąjungos teisme nagrinėjimo. Iš tiesų svarbu ne nustatyti, ar ieškovas padarė pažeidimą arba sukčiavo, o išnagrinėti, kaip OLAF atliko ir užbaigė tyrimą, kuriame jis buvo viešai įvardytas ir pripažintas atsakingu už pažeidimus, taip pat kaip vykstant šiam tyrimui elgėsi Komisija. Jei nacionalinės teisminės institucijos pripažintų ieškovą nekaltu, ši aplinkybė nebūtinai atlygintų galimą jų patirtą žalą.
(žr. 37 punktą)
4. Reglamento Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo nuostatos yra teisės normos, kuriomis Sąjungos institucijų ir įstaigų turimų asmens duomenų subjektams suteikiamos teisės. Šios normos skirtos šiems subjektams apsaugoti nuo galimo neteisėto jų duomenų tvarkymo.
Kalbant apie Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) atliekamą tyrimo ataskaitos, kurioje yra su fiziniu asmeniu susijusios informacijos, perdavimą nacionalinėms institucijoms, reikia konstatuoti, kad ši informacija yra asmens duomenys ir juos OLAF tvarkė, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 45/2001 2 straipsnio b punktą.
(žr. 51, 53 punktus)
5. Sąjungos deliktinės atsakomybės atveju, kai buvo pažeista Reglamento Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo 25 straipsnio 1 dalis dėl to, kad apie duomenis duomenų apsaugos pareigūnui buvo pranešta po to, kai jie buvo tvarkomi, reikia konstatuoti, kad atitinkama institucija pažeidė teisės normą, kuria Sąjungos institucijų ir įstaigų turimų asmens duomenų subjektams suteikiamos teisės. Vis dėlto kyla klausimas, ar šį pažeidimą galima vertinti kaip pakankamai akivaizdų. Šiuo klausimu, pirma, reikia pažymėti, kad pagal Reglamentą Nr. 45/2001 duomenų apsaugos pareigūno funkcija – užtikrinti, kad asmens duomenų tvarkymo veiksmai neturėtų neigiamos įtakos duomenų subjektų teisėms ir laisvėms. Atsižvelgiant į tai, be kita ko, jo užduotis yra įspėti Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną apie duomenų tvarkymą, kuris gali kelti riziką, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 45/2001 27 straipsnį. Vadinasi, jeigu jis neinformuojamas apie duomenų tvarkymą, jis negali ir informuoti minėto priežiūros pareigūno, taigi negali veiksmingai atlikti Europos teisės aktų leidėjo jam priskirtos esminės priežiūros užduoties.
Antra, kaip nurodyta Reglamento Nr. 45/2001 14 konstatuojamojoje dalyje, šio reglamento nuostatos taikomos visiems visų institucijų tvarkomiems asmens duomenims. Taigi Sąjungos institucijos ir įstaigos neturi diskrecijos taikyti Reglamento Nr. 45/2001. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, t. y. į duomenų apsaugos pareigūno priežiūros užduoties esminį pobūdį ir tai, kad Sąjungos institucijos ir įstaigos neturi diskrecijos, reikia konstatuoti, kad pakanka paprasto Reglamento Nr. 45/2001 25 straipsnio 1 dalies pažeidimo, kad būtų nustatytas pakankamai akivaizdus teisės normos, kuria asmenims suteikiamos teisės, pažeidimas.
(žr. 100–102 punktus)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 140–142 punktus)
7. Iš Reglamento Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų nuostatų matyti, kad OLAF suteikta plati kompetencija Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir kitų neteisėtų veikų prevencijos ir kovos su šiomis veikomis srityje. Kad SESV 325 straipsnyje įtvirtinta Sąjungos finansinių interesų apsauga būtų veiksminga, būtina, jog prevencija ir kova su sukčiavimu ir kitais pažeidimais būtų vykdoma visais lygmenimis ir dėl visos veiklos, kurią vykdant tokie reiškiniai gali pažeisti šiuos interesus. Būtent siekdama kuo geriau pasiekti šį tikslą, Komisija numatė, kad OLAF vykdo jai suteiktus įgaliojimus atlikti išorės administracinius tyrimus.
Lygiai Reglamento Nr. 2321/2002 dėl taisyklių, reglamentuojančių įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimą įgyvendinant Europos bendrijos šeštąją pamatinę programą ir platinant jos mokslinių tyrimų rezultatus, 20 straipsnyje konkrečiai numatyta, jog Komisija užtikrina, kad Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi remiantis veiksminga kontrole pagal Reglamentą Nr. 1073/1999. Tiksliau, pastarajame reglamente nustatyta, kad OLAF turi Komisijai Reglamentu Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų suteiktus įgaliojimus atlikti patikrinimus ir patikras vietoje valstybėse narėse.
Taigi atrodo, jog tai, kad tarp Sąjungos ir fizinių ar juridinių asmenų, įtariamų neteisėta veikla, egzistuoja sutartiniai santykiai, neturi reikšmės OLAF įgaliojimams vykdyti tyrimus. Ji gali vykdyti tyrimus dėl šių asmenų, jeigu jie įtariami sukčiavimu ar kitomis neteisėtomis veikomis, nesvarbu, kad minėtos šalys yra sudariusios sutartį. Šiomis aplinkybėmis negali būti abejojama OLAF nepriklausomumu nurodant, kad tuo atveju, jeigu Komisija sudaro sutartį Sąjungos vardu, kyla interesų konfliktas. Iš tiesų Reglamento Nr. 1073/1999 12 konstatuojamojoje dalyje pabrėžta būtinybė užtikrinti, kad atlikdama šiame reglamente nustatytus uždavinius OLAF būtų nepriklausoma ir kad jos direktoriui turi būti suteikti įgaliojimai pradėti tyrimą savo iniciatyva. To paties reglamento 12 straipsnio 3 dalyje įgyvendinama minėta konstatuojamoji dalis.
(žr. 144–147, 149 punktus)
8. Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) direktoriaus sprendimas pradėti tyrimą, kaip ir Sutartimis arba jomis remiantis įsteigtos institucijos, įstaigos, tarnybos ir organizacijos sprendimas prašyti pradėti tokį tyrimą, negalimas be pakankamai rimtų įtarimų dėl sukčiavimo ar korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos, kuri gali pažeisti Sąjungos finansinius interesus.
(žr. 175 punktą)
9. Priešingai, nei numatyta Reglamento Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų 4 straipsnyje dėl vidaus tyrimų, nė vienoje nuostatoje aiškiai nenumatyta galimybė OLAF prašyti pateikti informaciją žodžiu atliekant išorės tyrimus. Vis dėlto, nors šiuo klausimu nėra konkrečios nuostatos, to negalima aiškinti kaip draudimo OLAF rengti apklausas atliekant išorės tyrimus. Iš tiesų įgaliojimai atlikti patikrinimus ir patikras vietoje neabejotinai reiškia ir įgaliojimus rengti asmenų, dėl kurių atliekami šie patikrinimai ir patikros vietoje, apklausas. Be to, OLAF rengiamos apklausos nėra privalomos, apklausiami asmenys turi teisę atsisakyti jose dalyvauti arba atsakyti į tam tikrus klausimus.
Be to, Reglamento Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų 7 straipsnyje, siejamame su Reglamento Nr. 1073/1999 2 straipsniu, nurodyta, kad OLAF, laikydamasi nacionalinės teisės aktų, tokiomis pat sąlygomis kaip ir nacionalinės administracijos inspektoriai gali naudotis visais atitinkamų operacijų duomenimis ir dokumentais, kurie būtini, kad būtų tinkamai atlikti patikrinimai ir patikros vietoje.
(žr. 188–190 punktus)
10. Nė viena Reglamento Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų, juo labiau kito reglamento, nuostata nei Komisijai, nei Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) neužkertamas kelias atlikti subrangovo patikrinimo ir patikros vietoje, prieš tai neatlikus sukčiavimu įtariamo ekonominės veiklos vykdytojo patikrinimo ar patikros vietoje. Iš tiesų, išimtiniais atvejais, kai siekiama nustatyti, ar buvo padarytas pažeidimas, OLAF gali atlikti kitų ekonominės veiklos vykdytojų patikrinimą ir patikrą vietoje. Dėl sprendimo atlikti šio subrangovo patikrinimą prieš tikrinant sukčiavimu įtariamą ekonominės veiklos vykdytoją pažymėtina, kad jį galima pagrįsti būtinybe išlaikyti netikėtumo efektą. Bet kuriuo atveju, jeigu atlikti tikrinimai atitinka Reglamentą Nr. 2185/96, diskreciją priimti sprendimą dėl tikrinimų eigos turi tik Komisija ir OLAF.
(žr. 197, 199 punktus)
11. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 213–215 punktus)
12. Pagal Reglamento Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 3 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą senaties terminas tyrimams dėl atitinkamo asmens gali būti sustabdytas tik aktu, apie kurį jam pranešama. Jeigu asmeniui raštu pranešama, kad jis laikomas asmeniu, dėl kurio Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) atlieka tyrimą, ir kad jis bendravo su OLAF atstovais, reikia konstatuoti, kad šiuo raštu senaties terminas buvo nutrauktas, todėl nuo minėto rašto datos pradėtas skaičiuoti naujas ketverių metų senaties terminas.
(žr. 217 punktą)
13. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 219 punktą)
14. Nė viename teisės akte nenustatyta pareiga informuoti asmenis, dėl kurių atliekamas tyrimas, apie Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamus išorės tyrimus O kalbant apie vidaus tyrimus, pažymėtina, jog Komisijos sprendimo 1999/396 dėl vidaus tyrimų, susijusių su Bendrijos interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir bet kurios kitos neteisėtos veiklos prevencija, nuostatų ir sąlygų 4 straipsnyje nurodyta, kad suinteresuotasis asmuo nedelsiant informuojamas, jeigu tai nekelia pavojaus tyrimui, išskyrus atvejus, kai būtina išlaikyti visišką slaptumą. Kadangi teisės į gynybą laikymasis pakankamai užtikrinamas, OLAF atliekant vidaus tyrimą, jeigu ji laikosi minėto 4 straipsnio, tas pats taikytina OLAF išorės tyrimo procedūrai. Taigi teisės į gynybą laikymasis pakankamai užtikrinamas atliekant tokį tyrimą, jeigu, panašiai kaip numatyta Sprendimo 1999/396 4 straipsnyje, suinteresuotasis asmuo nedelsiant informuojamas apie jo asmeninio dalyvavimo sukčiaujant, darant korupcijos nusikalstamas veikas ar neteisėtoje veikloje, pažeidžiančioje Sąjungos interesus, galimybę, jeigu tai nekelia pavojaus tyrimui.
(žr. 229–231 punktus)
15. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) neprivalo leisti asmeniui, dėl kurio veiksmų atliekamas išorės tyrimas, susipažinti su dokumentais, nagrinėjamais šiame tyrime, ar su jos atliekant tyrimą parengtais dokumentais, nes tai galėtų pakenkti OLAF užduoties veiksmingumui ir konfidencialumui. Iš tiesų tokio asmens teisės į gynybą laikymasis pakankamai užtikrinamas jo gaunama informacija ir tuo, kad jis išklausomas per apklausą OLAF. Be to, dėl galimybės susipažinti su išorės tyrimo galutine ataskaita pažymėtina, kad nė vienoje nuostatoje nenumatyta, kad OLAF turi tokią pareigą. Dėl rungimosi principo pasakytina, kad neteisėti OLAF veiksmai galėtų būti nustatyti, tik jei galutinė ataskaita būtų išplatinta arba po jos būtų priimtas sprendimas asmens nenaudai.
Kadangi galutinių ataskaitų adresatės, t. y. Komisija ir atitinkamos nacionalinės institucijos, ketina priimti tokį sprendimą dėl atitinkamo asmens remdamosi galutine ataskaita, būtent šios institucijos, o ne OLAF prireikus gali leisti atitinkamam asmeniui su jomis susipažinti laikantis jų pačių proceso taisyklių.
(žr. 239–241 punktus)