Language of document : ECLI:EU:T:2022:774

BENDROJO TEISMO (ketvirtoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2022 m. gruodžio 7 d.(*)

„Ekonominė ir pinigų politika – Rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra – Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktas – Būtinybė ECB vykdyti tiesioginę mažiau svarbios kredito įstaigos priežiūrą – Nacionalinės kompetentingos institucijos prašymas – Reglamento (ES) Nr. 468/2014 68 straipsnio 5 dalis – ECB sprendimas, kuriuo PNB Banka priskiriama svarbiems subjektams, kuriems taikoma tiesioginė priežiūra – Pareiga motyvuoti – Proporcingumas – Teisė į gynybą – Susipažinimas su administracinės bylos medžiaga – Reglamento (ES) Nr. 468/2014 68 straipsnio 3 dalyje numatyta ataskaita – Procedūros reglamento 106 straipsnis – Nemotyvuotas prašymas surengti teismo posėdį“

Byloje T‑301/19

PNB Banka AS, įsteigta Rygoje (Latvija), atstovaujama avocat O. Behrends,

ieškovė,

prieš

Europos Centrinį Banką (ECB), atstovaujamą C. Hernández Saseta, F. Bonnard ir D. Segoin,

atsakovą,


BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji išplėstinė kolegija),

kurį per pasitarimus sudarė pirmininkas S. Gervasoni (pranešėjas), teisėjai L. Madise, P. Nihoul, R. Frendo ir J. Martín y Pérez de Nanclares,

kancleris E. Coulon,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

priima šį

Sprendimą

1        SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė PNB Banka AS prašo panaikinti Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimą, apie kurį pranešta 2019 m. kovo 1 d. raštu, priskirti ją svarbiems subjektams, kuriems taikoma tiesioginė rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra (toliau – ginčijamas sprendimas).

I.      Teisinis pagrindas

2        2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo ECB pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013, p. 63), 6 straipsnio 5 dalies b punkte numatyta: „prireikus užtikrinti aukštų priežiūros standartų nuoseklų taikymą, ECB bet kuriuo metu gali savo iniciatyva, pasikonsultavęs su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, arba nacionalinės kompetentingos institucijos prašymu nuspręsti pats tiesiogiai vykdyti visus atitinkamus įgaliojimus [minėto straipsnio] 7 dalyje nurodytos vienos ar kelių [mažiau svarbių] kredito įstaigų atžvilgiu, įskaitant tokiu atveju, kai buvo netiesiogiai prašoma ar gauta finansinė pagalba iš [Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF)] arba [Europos stabilumo mechanizmo (ESM)]“.

3        2014 m. balandžio 16 d. ECB reglamento (ES) Nr. 468/2014, kuriuo sukuriama ECB, nacionalinių kompetentingų institucijų ir nacionalinių paskirtųjų institucijų bendradarbiavimo Bendrame priežiūros mechanizme struktūra (OL L 141, 2014, p. 1), 67 straipsnio „ECB sprendimo pagal [R]eglamento [Nr. 1024/2013] 6 straipsnio 5 dalies b punktą kriterijai“ 2 dalyje išvardytos įvairios aplinkybės, į kurias ECB privalo, be kita ko, atsižvelgti prieš nuspręsdamas atlikti tiesioginę visų pirma mažiau svarbaus prižiūrimo subjekto priežiūrą.

4        Reglamento Nr. 468/2014 68 straipsnyje „ECB sprendimo pagal [R]eglamento [Nr. 1024/2013] 6 straipsnio 5 dalies b punktą rengimo NKI prašymu procedūra“ nustatyta:

„<…>

3.      Prie NKI prašymo pridedama ataskaita, kurioje nurodomi atitinkamo mažiau svarbaus prižiūrimo subjekto arba mažiau svarbios prižiūrimos grupės ankstesni priežiūros duomenys ir rizikos profilis.

<…>

5.      Jeigu ECB nusprendžia, kad ECB atliekama tiesioginė mažiau svarbaus prižiūrimo subjekto arba mažiau svarbios prižiūrimos grupės priežiūra yra būtina siekiant užtikrinti nuoseklų aukštų priežiūros standartų taikymą, jis priima ECB sprendimą vadovaudamasis [minėto reglamento IV dalies] 2 antraštine dalimi.“

II.    Ginčo aplinkybės

5        Ginčijamo sprendimo priėmimo metu ieškovė buvo Latvijoje įsteigta mažiau svarbi kredito įstaiga, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 4 dalį (toliau – mažiau svarbi kredito įstaiga). Atsižvelgiant į tai, jai buvo nustatyta tiesioginė Finanšu un kapitāla tirgus komisija (Finansų ir kapitalo rinkų komisija, Latvija; toliau – FKTK) priežiūra.

6        Ieškinio pareiškimo metu CR buvo pagrindinis ieškovės akcininkas.

7        Pasak ieškovės, 2017 m. rugpjūčio 25 d. ji kartu su CR ir kitais jo šeimos nariais, ieškovės akcininkais, „pranešė“ Latvijos Respublikai apie iškilusį ginčą dėl jų investicijų apsaugos. Jie nurodė, kad FKTK ieškovei nustatyti rizikos ribojimo reikalavimai yra nepagrįsti ir neprotingi.

8        Ieškovės teigimu, 2017 m. rugpjūčio mėn. CR kreipėsi į Jungtinės Karalystės institucijas dėl tariamų A, Latvijas Banka (Latvijos centrinis bankas) valdytojo, korupcinių veikų. Nurodytos veikos pasireiškė banko valdytojo bandymais, naudojantis savo įtaka FKTK, gauti kyšį iš CR.

9        2017 m. rugsėjo mėn. ieškovė buvo priskirta „krizinėje situacijoje esančioms mažiau svarbioms įstaigoms“, vykdant bendradarbiavimą pagal mažiau svarbių subjektų krizių valdymo sistemą, todėl ieškovę specialiai stebėjo iš FKTK ir ECB atstovų sudaryta krizių valdymo grupė.

10      2017 m. lapkričio 16 d. FKTK paprašė ECB perimti tiesioginę ieškovės priežiūrą. Šis prašymas visų pirma buvo grindžiamas trimis aspektais: pirma, FKTK atlikto patikrinimo vietoje rezultatais ir jų poveikiu ieškovės nuosavo kapitalo pakankamumo rodikliui; antra, tęstiniu didelių pozicijų ribos pažeidimu, kurios panaikinimas galėtų dar labiau neigiamai paveikti nuosavo kapitalo pakankamumo rodiklį; ir, trečia, ieškovės ir jos pagrindinio akcininko pranešimu apie ginčą dėl investicijų apsaugos.

11      ECB priežiūros valdyba, 2017 m. lapkričio 28 d. posėdyje apsvarsčiusi šio sprendimo 10 punkte nurodytą prašymą, jį atmetė.

12      2017 m. gruodžio 12 d. ieškovė, CR ir kiti jo šeimos nariai, ieškovės akcininkai, pradėjo arbitražo procedūrą prieš Latvijos Respubliką Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre (ICSID), remdamiesi 1994 m. sausio 24 d. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ir Latvijos Respublikos sutartimi dėl investicijų skatinimo ir jų apsaugos (toliau – arbitražo procedūra). Jie nurodė, kad nuo 2015 m. pabaigos ieškovei buvo taikoma pernelyg griežta ir savavališka FKTK priežiūra, dėl jos buvo padidintas reguliuojamasis kapitalas ir ribojama ieškovės veikla. Jų teigimu, tokią pernelyg griežtą ir savavališką priežiūrą lėmė A daroma įtaka FKTK, siekiant gauti kyšį iš ieškovės ir CR.

13      Ieškovės teigimu, 2017 m. gruodžio mėn. CR pranešė Latvijos valdžios institucijoms apie šio sprendimo 8 punkte nurodytas korupcines veikas.

14      2018 m. vasario 17 d. A buvo suimtas, nes 2018 m. vasario 15 d. Korupcijas novēršanas un apkarošanas birojs (Korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biuras, Latvija; toliau – KNAB) jo atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje. Šis tyrimas buvo pradėtas dėl kaltinimų korupcija, susijusių su vieno iš Latvijos bankų (ne ieškovės) priežiūros procedūra. 2018 m. vasario 19 d. sprendimu KNAB panaikino A nustatytus laisvės apribojimus, tačiau pritaikė jam kelias prevencines priemones (tarp jų – uždraudė jam eiti Latvijos centrinio banko valdytojo pareigas).

15      2018 m. birželio 28 d. šio sprendimo 14 punkte nurodytam tyrimui vadovaujanti prokurorė pateikė A kaltinimus. 2019 m. gegužės 24 d. papildytame kaltinamajame akte nurodyti trys kaltinimai. Pirmasis kaltinimas susijęs su 2010 m. kito Latvijos banko (ne ieškovės) stebėtojų tarybos pirmininko pasiūlyto kyšio priėmimu ir pačiu kyšiu, už kurį A tariamai patarė, kaip šiam bankui išvengti FKTK priežiūros, ir nedalyvavo jos posėdžiuose, svarstant su šio banko priežiūra susijusius klausimus. Antrasis kaltinimas pareikštas, pirma, dėl to, kad po 2012 m. rugpjūčio 23 d. A priėmė to paties banko valdybos pirmininko pavaduotojo pasiūlytą kyšį už patarimus, kaip galima panaikinti FKTK nustatytus veiklos apribojimus ir išvengti tolesnių apribojimų, ir, antra, dėl to, kad A sutiko priimti pusę šio kyšio. Trečiasis kaltinimas susijęs su pinigų plovimu siekiant nuslėpti A gautų lėšų (t. y. antrajame kaltinime nurodyto kyšio) kilmę, atliktus pervedimus ir nuosavybę.

16      2018 m. liepos 5 d. ir rugsėjo 12 d. raštais ieškovė ir CR pranešė ECB priežiūros valdybos pirmininkei apie atliekamą tyrimą dėl šio sprendimo 8 punkte nurodytų korupcinių veikų. Jie nurodė, kad po sulaikymo 2018 m. vasario mėn. A viešai priešiškai ir klaidingai atsiliepė apie juos, taip pat jis teigė, kad CR įsigijo ieškovę apgaulės būdu. Jų manymu, FKTK ieškovei taikyti rizikos ribojimo reikalavimai buvo pernelyg griežti ir diskriminaciniai. Jie paprašė ECB įsikišti, t. y. atlikti tyrimą ir imtis tinkamų priemonių, pavyzdžiui, tinkamai pakeisti už ieškovės priežiūrą atsakingus darbuotojus. Jie rašė: „Viena iš [Bendro priežiūros mechanizmo (BPM)] priėmimo priežasčių – tai, kad objektyvesnę ir nešališkesnę priežiūrą gali vykdyti ECB, o ne vietos priežiūros institucijos. Tuo tikslu [ieškovė] ir [CR] yra pasirengę bendradarbiauti su ECB“ (2018 m. liepos 5 d. rašto 13 psl.).

17      2018 m. rugsėjo 30 d. ICSID nustatė laikinąsias priemones ir pasiūlė Latvijos Respublikai susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais būtų siekiama panaikinti ieškovei suteiktą licenciją dėl tariamo vieno iš teisės aktuose nustatyto reikalavimo nesilaikymo, atsižvelgiant į 2018 m. vasario 27 d. FKTK sprendime (toliau – ICSID rekomendacija) nustatytą galutinį terminą.

18      2018 m. spalio 8 d. ECB priežiūros valdybos pirmininkė, atsakydama į ieškovės ir CR 2018 m. liepos 5 d. ir rugsėjo 12 d. raštus, jiems pranešė, kad, ECB, vykdydamas jam pavestą uždavinį tikrinti, kaip veikia BPM, pritaria FKTK nuomonei, kad ieškovės nuosavo kapitalo būklę reikia specialiai prižiūrėti. Ji nurodė, kad ieškovei ne kartą buvo pratęstas terminas nuosavo kapitalo priemonėms priimti ir kad, nepaisant nuolatinių sunkumų šioje srityje, FKTK ieškovei netaikė griežtų priežiūros priemonių (išskyrus prašymus padidinti nuosavą kapitalą, taikyti susigrąžinimo priemones ir suformuoti papildomus atidėjinius). Ši pareigūnė nustatė, kad ieškovė jau daug metų nepaisė didelių pozicijų ribos trečiosios šalies atžvilgiu, be to, jai ne kartą buvo pratęstas terminas pašalinti šiuos trūkumus. Jos manymu, nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovei taikytos priežiūros priemonės buvo pernelyg griežtos ar neproporcingos. Galiausiai ji pareiškė ketinanti vykdyti jai pavestą tikrinimo užduotį ir ypatingą dėmesį skirti ieškovės pasirinktoms priemonėms, siekiant ištaisyti rizikos ribojimo reikalavimų pažeidimus.

19      2018 m. gruodžio 21 d. FKTK dar kartą paprašė ECB perimti tiesioginę ieškovės priežiūrą. Ji priminė savo ankstesnį 2017 m. lapkričio 16 d. reikalavimą ir nurodė ICSID rekomendaciją. FKTK nurodė, kad ICSID sprendimo dėl  laikinųjų priemonių priėmimas gali užtrukti keletą mėnesių, o tai reikštų, kad FKTK neribotą laikotarpį negalėtų vykdyti jai pavestų priežiūros uždavinių. Kaip teigia FKTK, ECB perėmus tiesioginę priežiūrą, ieškovė ne tik negalėtų pasinaudoti tariamu interesų konfliktu kaip argumentu prieš priežiūros veiklą, bet tai ir padėtų rasti sprendimą, kai bankas nuolat nevykdo įsipareigojimų, o priežiūros institucija negali imtis tinkamų priemonių tokiems veiksmams sustabdyti. FKTK laikėsi nuomonės, kad dėl ECB jau turimos informacijos bus lengviau perduoti priežiūros uždavinius. Ji nurodė, kad jos 2018 m. vasario 27 d. sprendimas nebuvo įgyvendintas, t. y. ieškovės padėtis toliau neatitinka nuosavo kapitalo reikalavimų ir didelių pozicijų ribų, o artimiausiu metu jokių perspektyvių ir patikimų sprendimų negalima tikėtis. FKTK pažymėjo, kad iš to, kaip, pradėjus arbitražo procedūrą, ieškovė reagavo į beveik visus priežiūros veiksmus, nematyti jos pasirengimo konstruktyviai bendradarbiauti. FKTK nurodė, kad, ieškovės nuomone, kiekvienas FKTK prašymas buvo arbitražinio ginčo dalykas ir papildomas savavališko vertinimo įrodymas. Ji pridūrė, kad CR pareiškė įvykdysiantis institucijos reikalavimus, t. y. padidinsiantis ieškovės nuosavą kapitalą, tik tuo atveju, jeigu juos patikrins nepriklausoma trečioji šalis. Tuo remdamasi FKTK padarė išvadą neturinti galimybės vykdyti aukšto lygio ieškovės priežiūros.

20      2019 m. vasario 11 d. ECB pateikė ieškovei sprendimo, kuriame numatyta, kad ECB perima jos tiesioginę priežiūrą, projektą ir pasiūlė pateikti savo pastabas.

21      2019 m. vasario 22 d. ieškovė atsakė nesutinkanti su teiginiu, jog ji neįrodė savo pasirengimo bendradarbiauti. Priešingai, ji teigė, kad iki tol nei FKTK, nei ECB tinkamai neatsakė į ieškovės ir jos akcininkų siūlymus konstruktyviai bendradarbiauti, ypač dėl ECB žinomų korupcinių veikų. Todėl ji padarė išvadą, kad nesutinka su tuo sprendimo projektu.

22      2019 m. vasario 26 d. Sprendimu Rimšēvičs ir ECB / Latvija (C‑202/18 ir C‑238/18, EU:C:2019:139) Teisingumo Teismas panaikino 2018 m. vasario 19 d. KNAB sprendimą tiek, kiek juo A buvo uždrausta eiti Latvijos centrinio banko valdytojo pareigas. Jis nusprendė, kad Latvijos Respublika neįrodė, jog A nušalinimas nuo Latvijos centrinio banko valdytojo pareigų buvo pagrįstas pakankamais įrodymais, kad jis padarė sunkų nusižengimą, kaip tai suprantama pagal Europos centrinių bankų sistemos ir ECB statuto 14 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą.

23      2019 m. kovo 1 d. ECB valdančiosios tarybos sekretorius pranešė ieškovei apie ginčijamą sprendimą, priimtą remiantis Priežiūros valdybos pasiūlymu, grindžiamu Reglamento Nr. 1024/2013 26 straipsnio 8 dalimi, vadovaujantis šio reglamento 6 straipsnio 5 dalies b punktu, siejamu su Reglamento Nr. 468/2014 39 straipsnio 5 dalimi.

24      Valdančiosios tarybos sekretorius nurodė, kad už tiesioginę ieškovės priežiūrą bus atsakingas ECB, kaip kompetentinga institucija. Jis pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas priimtas pagal Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktą ir Reglamento Nr. 468/2014 IV dalį. Sekretorius pridūrė, kad ieškovė bus įtraukta į ECB pagal Reglamento Nr. 468/2014 49 straipsnio 1 dalį skelbiamą ir atnaujinamą subjektų, kuriems taikoma tiesioginė priežiūra, sąrašą.

25      Dėl faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas ginčijamas sprendimas (žr. to sprendimo 1 dalį), Valdančiosios tarybos sekretorius nurodė, kad ieškovė neatitinka Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 4 dalyje nustatytų kriterijų, todėl šiuo metu ji priskiriama mažiau svarbiems subjektams, kuriems taikoma tiesioginė FKTK priežiūra. Jis priminė, kokie asmenys yra ieškovės akcininkai, ir grupės struktūrą. Sekretorius paminėjo tai, kad buvo pradėta arbitražo procedūra, ir ICSID rekomendaciją. Jis taip pat nurodė administracinės procedūros etapus iki ginčijamo sprendimo priėmimo.

26      Dėl faktinių aplinkybių vertinimo (žr. ginčijamo sprendimo 2 dalį) Valdančiosios tarybos sekretorius nurodė, kad, ECB manymu, reikėjo perimti tiesioginę ieškovės priežiūrą, siekiant užtikrinti nuoseklią aukšto lygio priežiūrą. Ši išvada grindžiama toliau išdėstytais argumentais. Savo prašyme FKTK pabrėžė, kad, pradėjus arbitražo procedūrą, iš to, kaip ieškovė reagavo į beveik visus priežiūros veiksmus, ir toliau nematyti, kad ji pasirengusi konstruktyviai bendradarbiauti. FKTK manymu, ji visiškai neturėjo galimybės vykdyti Sąjungos ir BPM standartus atitinkančios aukšto lygio ieškovės priežiūros. FKTK teigia, kad, ECB perėmus rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros vykdymą, būtų galima geriausiai užtikrinti tinkamą ieškovės priežiūrą. Valdančiosios tarybos sekretorius padarė išvadą, kad, ECB nuomone, buvo reikalinga perimti tiesioginę priežiūrą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktą. Jis pažymėjo, kad šiai išvadai neturėjo įtakos ieškovės pareiškimai per administracinę procedūrą iki ginčijamo sprendimo priėmimo, nes ji nepateikė naujų argumentų ar informacijos, kurių ECB dar nebūtų išnagrinėjęs.

27      Galiausiai Valdančiosios tarybos sekretorius nurodė, kad ginčijamą sprendimą galima apskųsti ECB administracinei peržiūros valdybai, be to, dėl to sprendimo galima pareikšti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

28      Ginčijamas sprendimas įsigaliojo 2019 m. balandžio 4 d.

29      2019 m. balandžio 18 d. raštu ECB, atsakydamas į ieškovės 2018 m. lapkričio 27 d. prašymą, pateikė jai turimų su ieškovės priežiūra susijusių dokumentų sąrašą. Jis pažymėjo, kad teisė susipažinti su administracinės bylos medžiaga netaikoma konfidencialiai informacijai, todėl sąraše prie kiekvieno dokumento buvo nurodyta, ar su juo galima susipažinti, ar ne.

30      2019 m. gegužės 14 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės, CR ir CT ieškinį.

III. Faktinės aplinkybės, susiklosčiusios po ieškinio pareiškimo

31      2019 m. rugpjūčio 15 d. ECB padarė išvadą, kad laikoma, jog ieškovė žlunga arba galėtų žlugti, kaip tai suprantama pagal 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014, p. 1), 18 straipsnio 1 dalies a punktą. Tą pačią dieną Bendra pertvarkymo valdyba (BPV) atsisakė patvirtinti ieškovės pertvarkymo schemą, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 18 straipsnio 1 dalį.

32      2019 m. rugpjūčio 22 d. FKTK kreipėsi į Rīgas pilsētas Vidzemes priekšpilsētas tiesa (Rygos miesto Vidžemės apylinkės teismas, Latvija) su prašymu pripažinti ieškovę nemokia.

33      2019 m. rugsėjo 12 d. Rīgas pilsētas Vidzemes priekšpilsētas tiesa (Rygos miesto Vidžemės apylinkės teismas, Latvija) patenkino šį prašymą. Jis paskyrė bankroto administratorių (toliau – bankroto administratorius) ir perdavė jam visus ieškovės ir jos valdybos įgaliojimus. Teismas atmetė ieškovės valdybos prašymą leisti jai toliau atstovauti ieškovei nagrinėjant skundą dėl 2019 m. rugpjūčio 15 d. ECB atlikto įvertinimo (juo nustatyta, kad ieškovė žlunga arba galėtų žlugti), dėl tos pačios dienos BPV sprendimo nepatvirtinti ieškovės pertvarkymo schemos ir dėl FKTK sprendimo pradėti nemokumo procedūrą. Nacionalinis teismas pridūrė, kad tai netrukdo ieškovės valdybai pateikti bankroto administratoriui atskiro prašymo dėl atstovavimo teisių vykdant konkrečias užduotis.

34      2019 m. rugsėjo 12 d. FKTK taip pat paprašė ECB panaikinti ieškovei suteiktą licenciją.

35      2019 m. spalio 25 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškinį (byla T‑732/19); juo ieškovė ir kiti jos akcininkai (arba galimi akcininkai) prašė panaikinti 2019 m. rugpjūčio 15 d. BPV sprendimą nepatvirtinti ieškovės pertvarkymo schemos.

36      2019 m. gruodžio 21 d. A nustojo eiti Latvijos centrinio banko valdytojo pareigas.

37      2020 m. sausio 29 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškinį (byla T‑50/20); juo ieškovė prašė panaikinti 2019 m. lapkričio 19 d. ECB sprendimą, kuriuo atsisakyta įpareigoti bankroto administratorių suteikti ieškovės valdybos įgaliotam advokatui galimybę patekti į ieškovės patalpas ir prieigą prie jos turimos informacijos, darbuotojų ir išteklių.

38      2020 m. vasario 17 d. ECB panaikino ieškovei suteiktą licenciją. Panaikinimas įsigaliojo kitą dieną.

39      2020 m. balandžio 27 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškinį dėl šio sprendimo (byla T‑230/20).

IV.    Procesas ir šalių reikalavimai

40      2019 m. liepos 31 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ECB atsiliepimą į ieškinį.

41      2020 m. balandžio 28 d. ketvirtosios kolegijos pirmininkas nutarė pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 69 straipsnio d punktą sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol Bendrasis Teismas priims sprendimą byloje T‑50/20. 2021 m. kovo 12 d. Bendrasis Teismas priėmė nutartį byloje PNB Banka / ECB (T‑50/20, EU:T:2021:141) ir tą pačią dieną buvo atnaujintas šios bylos nagrinėjimas.

42      2021 m. balandžio 27 d. ir pakartotinai 2021 m. birželio 28 d. ieškovė, CR ir CT paprašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol Teisingumo Teismas išnagrinės apeliacinį skundą dėl 2021 m. kovo 12 d. Nutarties PNB Banka / ECB (T‑50/20, EU:T:2021:141) ir priims sprendimą byloje C‑321/21 P. 2021 m. gegužės 20 d. ir pakartotinai 2021 m. rugpjūčio 6 d. ketvirtosios kolegijos pirmininkas, išklausęs ECB, atsisakė sustabdyti bylos nagrinėjimą.

43      2021 m. liepos 8 d. raštu ieškovės atstovas informavo Bendrąjį Teismą, kad nebeatstovauja CR ir CT. 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi Bendrasis Teismas (ketvirtoji kolegija), remdamasis Procedūros reglamento 131 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, kad nebėra pagrindo priimti sprendimo dėl ieškinio, kiek jis buvo pareikštas CR ir CT.

44      Galiausiai buvo nustatytas terminas pateikti dubliką – 2021 m. rugsėjo 30 d. Ieškovė per nustatytą terminą to nepadarė.

45      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš ECB bylinėjimosi išlaidas.

46      ECB Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

V.      Dėl teisės

A.      Dėl ieškinį ieškovės vardu pateikusio atstovo įgaliojimų buvimo

47      Pagal Procedūros reglamento 51 straipsnio 3 dalį, kai advokatai atstovauja privatinės teisės reglamentuojamam juridiniam asmeniui, jie privalo pateikti Bendrojo Teismo kanceliarijai šio asmens išduotą įgaliojimą.

48      Byloje yra pateiktas 2019 m. kovo 5 d. ieškovės valdybos pirmininko išduotas įgaliojimas (A.2 priedas).

49      Ieškovė teigia, kad bankroto administratorius atsisakė suteikti ieškovės paskirtam advokatui galimybę patekti į ieškovės patalpas ir prieigą prie jos dokumentų, darbuotojų ir išteklių. Savo 2020 m. kovo 13 d. atsakyme į Bendrojo Teismo pateiktą klausimą ji pateikė 2019 m. rugsėjo 16 d. bankroto administratoriaus raštą; jame nurodyta, kad ieškovės advokatas turėjo, pirma, „pateikti [bankroto administratoriui] rašytinę ataskaitą apie [teisinių paslaugų teikimo] sutarties vykdymo eigą, kurioje išsamiai aprašyti iš [ieškovės] gauti nurodymai, [advokato] atliktos užduotys ir ar iš tiesų yra atliekami darbai“; antra, „informuoti [bankroto administratorių] apie mokėjimus <…>; trečia, „neatlikti jokių veiksmų [ieškovės] vardu, prieš tai nepasitaręs su [bankroto administratoriumi], visų pirma, nebeteikti [ieškovei] mokamų paslaugų“.

50      Nepaisant minėto 2019 m. rugsėjo 16 d. bankroto administratoriaus rašto, iš byloje esančių dokumentų nematyti ir nei ieškovė, nei ECB neteigia, kad bankroto administratorius ėmėsi kokių nors veiksmų 2019 m. kovo 5 d. ieškovės valdybos pirmininko išduotam įgaliojimui panaikinti. Tame rašte apie panaikinimą neužsimenama, nors ir nurodoma, kad valdybos pirmininko paskirtas advokatas neturi teisės atlikti jokių veiksmų ieškovės vardu, iš anksto nepasitaręs su bankroto administratoriumi.

51      Todėl Bendrasis Teismas konstatuoja, kad ieškovė pateikė įgaliojimą, leidžiantį jos advokatui pareikšti ieškinį, kaip numatyta Procedūros reglamento 51 straipsnio 3 dalyje.

B.      Dėl 2021 m. balandžio 27 d. ir 2021 m. birželio 28 d. pateiktų prašymų sustabdyti bylos nagrinėjimą

52      2021 m. balandžio 27 d. ir pakartotinai 2021 m. birželio 28 d. ieškovė prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą. Grįsdama savo prašymus sustabdyti bylos nagrinėjimą ieškovė teigė, kad jai reikalinga galimybė patekti į savo patalpas ir prieiga prie bylų ir finansinių išteklių, be to, kad bankroto administratorius nebendradarbiauja, kad jai būtų veiksmingai atstovaujama, nepaisant 2019 m. lapkričio 5 d. Sprendimo ECB ir kt. / Trasta Komercbanka ir kt. (C‑663/17 P, C‑665/17 P ir C‑669/17 P, EU:C:2019:923).

53      Nors Bendrasis Teismas neprivalo nurodyti savo sprendimo dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio c arba d punktą priežasčių, jis mano, kad išimties tvarka būtų tikslinga jas nurodyti toliau.

54      Sprendimą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio c arba d punktą Bendrasis Teismas priima savo nuožiūra (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 20 d. Nutarties DTL / VRDT, C‑67/11 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2011:683, 32 ir 33 punktus; 2012 m. spalio 15 d. Nutarties Internationaler Hilfsfonds / Komisija, C‑554/11 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2012:629, 37 punktą ir 2018 m. sausio 17 d. Nutarties Josel / EUIPO, C‑536/17 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2018:14, 5 punktą).

55      Šiuo atveju 2020 m. balandžio 28 d. bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol bus priimtas Bendrojo Teismo sprendimas byloje T‑50/20; toje byloje ieškovė prašė panaikinti 2019 m. lapkričio 19 d. ECB sprendimą, kuriuo atsisakyta įpareigoti bankroto administratorių suteikti ieškovės valdybos įgaliotam advokatui galimybę patekti į ieškovės patalpas ir prieigą prie jos informacijos, darbuotojų ir išteklių.

56      2021 m. kovo 12 d. Nutartimi PNB Banka / ECB (T‑50/20, EU:T:2021:141) Bendrasis Teismas atmetė ieškovės ieškinį. Konkrečiai jis pripažino, kad ECB akivaizdžiai neturėjo įgaliojimų patenkinti ieškovės valdybos prašymo įpareigoti bankroto administratorių suteikti šios valdybos įgaliotam advokatui galimybę patekti į ieškovės patalpas ir prieigą prie jos informacijos, darbuotojų ir išteklių (73 punktas). Bendrasis Teismas taip pat nusprendė, kad nacionalinių valdžios institucijų sprendimams, priimtiems vykstant tokiai nemokumo procedūrai, kaip procedūra dėl ieškovės, atsakant į galimą prašymą leisti susipažinti su atitinkamos kredito įstaigos dokumentais, patekti į patalpas ar suteikti prieigą prie darbuotojų ir išteklių, iš esmės taikoma nacionalinių teismų, kurie prireikus gali pateikti Teisingumo Teismui prejudicinius klausimus pagal SESV 267 straipsnį, jeigu jiems kiltų sunkumų aiškinant ar taikant Sąjungos teisę, kontrolė (72 punktas).

57      Taip pat pažymėtina, kad, nepaisant to, jog bylos nagrinėjimas nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2021 m. kovo 12 d. buvo sustabdytas, ieškovė neįrodinėja (ir net neteigia), be kita ko, 2021 m. birželio 28 d. prašyme dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo, kad ji kreipėsi į teismą dėl bankroto administratoriaus veiksmų, nors Bendrajame Teisme ji ir priekaištauja jam, kad ieškovės valdybos paskirtam advokatui nuo 2019 m. pabaigos neleidžiama patekti į ieškovės patalpas ar turėti prieigą prie jos informacijos, darbuotojų ir išteklių.

58      Ieškovė pateikė 2019 m. rugsėjo 12 ir 16 d. bei lapkričio mėn. korespondenciją raštu ir el. paštu su bankroto administratoriumi ir prašyme sustabdyti bylos nagrinėjimą, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2021 m. balandžio 27 d., tik nurodė, kad „deda daugiau pastangų“ bendraudama su bankroto administratoriumi ir Latvijos teismais, tačiau nepatikslino, kuo šios pastangos pasireiškė.

59      Be to, iš šio sprendimo 33 punkte nurodyto 2019 m. rugsėjo 12 d. Rīgas pilsētas Vidzemes priekšpilsētas tiesa (Rygos miesto Vidžemės apylinkės teismas) sprendimo nematyti, kad ieškovei būtų užkirstas kelias, iškilus galimam ginčui su bankroto administratoriumi, kreiptis į Latvijos teismus. Tame sprendime paminėta, kad ieškovės valdybai neužkertamas kelias pateikti atskirą prašymą bankroto administratoriui dėl atstovavimo teisių vykdant konkrečias užduotis; be to, 2019 m. lapkričio 5 d. Sprendimas BCE ir kt. / Trasta Komercbanka ir kt. (C‑663/17 P, C‑665/17 P ir C‑669/17 P, EU:C:2019:923), kuriuo remdamasi ieškovė teigia, kad bankroto administratorius nepakankamai bendradarbiauja, siekdamas užtikrinti veiksmingą jos atstovavimą, buvo priimtas vėliau už tą sprendimą, todėl ieškovė galėjo a priori šiuo sprendimu remtis kaip nauja aplinkybe nacionaliniame teisme.

60      Taigi, Bendrojo Teismo manymu, nėra pagrindo pakartotinai sustabdyti bylos nagrinėjimą.

C.      Dėl žodinės proceso dalies

61      Procedūros reglamento 106 straipsnyje numatyta:

„1.      Žodinė proceso dalis Bendrajame Teisme apima teismo posėdį, kuris rengiamas ex officio arba pagrindinės šalies prašymu.

2.      Pagrindinės bylos šalies prašyme surengti teismo posėdį turi būti nurodyti motyvai, dėl kurių ji nori būti išklausyta. <…>

3.      Jeigu nepateikiamas 2 dalyje nurodytas prašymas, Bendrasis Teismas gali nuspręsti priimti sprendimą dėl ieškinio nerengdamas žodinės proceso dalies, kai mano, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos. <…>“

62      Taigi iš Procedūros reglamento 106 straipsnio formuluotės matyti, kad, nepateikus prašymo surengti teismo posėdį (jame nurodant motyvus, dėl kurių pagrindinė šalis nori būti išklausyta), Bendrasis Teismas gali priimti sprendimą dėl ieškinio nerengdamas žodinės proceso dalies, kai mano turintis pakankamai informacijos.

63      Be to, 2014 m. kovo 14 d. Procedūros reglamento projekto aiškinamajame memorandume (viešai skelbiamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo interneto svetainėje) taip pat patvirtinama, kad, visų pirma atsižvelgdamas į gero teisingumo vykdymo ir proceso ekonomijos reikalavimus, „Bendrasis Teismas siekia įgyti galimybę neberengti teismo posėdžio, jeigu mano, kad toks posėdis nebūtinas, nebent viena iš pagrindinių šalių pateiktų prašymą, kuriame nurodytų priežastis, dėl kurių nori būti išklausyta“.

64      Procedūros reglamento praktinių vykdymo nuostatų (toliau – PVN) 142 punkte nustatyta, kad pagrindinė šalis, kuri nori būti išklausyta per teismo posėdį, per tris savaites po to, kai šalims įteikiamas pranešimas apie rašytinės proceso dalies pabaigą, turi pateikti motyvuotą prašymą. Tame punkte nurodyta, kad motyvus reikia pagrįsti konkrečiu teismo posėdžio naudos atitinkamai šaliai įvertinimu ir juose būtina nurodyti bylos medžiagos aspektus „arba“ argumentus, kuriuos, kaip pati šalis mano, būtina išsamiau išdėstyti „arba“ paneigti per teismo posėdį. Toliau įtvirtinta, jog tam, kad būtų galima geriau užtikrinti, kad per teismo posėdžius vykstant teisminiams ginčams dėmesys būtų sutelktas į konkrečius klausimus, „pageidautina“, kad motyvai nebūtų bendro pobūdžio, pavyzdžiui, nebūtų tik nurodyta bylos svarba. PVN 143 punkte numatyta, kad jeigu pagrindinė šalis per nustatytą terminą motyvuoto prašymo nepateikia, Bendrasis Teismas gali nuspręsti priimti sprendimą dėl ieškinio nerengdamas žodinės proceso dalies.

65      Taigi iš Procedūros reglamento 106 straipsnio ir iš PVN 142 ir 143 punktų formuluotės matyti, kad, nepateikus prašymo surengti teismo posėdžio (arba pateikus tokį prašymą, tačiau jame nenurodant motyvų), Bendrasis Teismas gali priimti sprendimą dėl ieškinio nerengdamas žodinės proceso dalies, kai mano, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos.

66      Šiuo atveju ieškovė 2021 m. lapkričio 29 d. rašte išdėstė savo poziciją dėl posėdžio surengimo:

„1. Patvirtinu, kad dėl išsamiai išdėstytų priežasčių šiuo metu [ieškovei] nėra veiksmingai atstovaujama. Siekdama vienintelio tikslo – laikytis nustatyto termino – prašau surengti teismo posėdį. Vis dėlto pirmiausia reikėtų užtikrinti veiksmingą atstovavimą [ieškovei].

2. Dabartinėmis aplinkybėmis pasirengti teismo posėdžiui ar jame dalyvauti nėra galimybių.“

67      Iš minėto 2021 m. lapkričio 29 d. rašto matyti, kad ieškovės prašymas surengti teismo posėdį nėra tinkamai motyvuotas. Jame nenurodyta jokių priežasčių, kodėl ieškovė nori būti išklausyta.

68      Be to, 2021 m. spalio 25 d. rašte (juo pagrindinėms šalims buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą) Bendrojo Teismo kanceliarija priminė Procedūros reglamento 106 straipsnio 2 dalies ir PVN 142 punkto nuostatas ir atkreipė pagrindinių šalių dėmesį į tai, kad sveikatos krizės kontekste motyvai turi atitikti minėto PVN punkto reikalavimus.

69      Ieškovės prašyme surengti teismo posėdį teigiama, kad, ji mano, jog jai nėra veiksmingai atstovaujama.

70      Net darant prielaidą, kad taip ieškovė bando netiesiogiai pateisinti, kodėl tinkamai nemotyvavo savo prašymo surengti teismo posėdį (sprendžiant pagal šį prašymą, tai nėra akivaizdu), reikia pripažinti, kad jos argumentu, jog jai nėra veiksmingai atstovaujama, negalima pateisinti pareigos motyvuoti šį prašymą nevykdymo. Konkrečiai kalbant, ta aplinkybė, kad ieškovei nėra veiksmingai atstovaujama (kaip ji tai supranta), visiškai netrukdė jai pateikti išsamių prašymą surengti teismo posėdį pagrindžiančių įrodymų.

71      Taigi, kadangi ieškovės prašyme surengti teismo posėdį nenurodyta jokių motyvų, nepaisant to, kad Bendrojo Teismo kanceliarija jai aiškiai priminė pareigą motyvuoti šį prašymą, reikia pripažinti, kad prašymas surengti teismo posėdį neatitinka Procedūros reglamento 106 straipsnio 2 dalies nuostatų.

72      Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas, vadovaudamasis Procedūros reglamento 106 straipsnio 3 dalimi, nusprendžia priimti sprendimą dėl ieškinio nerengdamas žodinės proceso dalies, kadangi mano, jog bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos.

D.      Dėl esmės

1.      Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punkto pažeidimu, nes šioje nuostatoje nenumatytas sprendimas priskirti atitinkamą subjektą svarbiems subjektams

73      Ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas, kiek jame ieškovė priskiriama svarbiems subjektams, prieštarauja Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktui. Tame straipsnyje numatytas ne sprendimas dėl priskyrimo, o ECB sprendimas tiesiogiai vykdyti visus atitinkamus nacionalinės kompetentingos institucijos įgaliojimus vienos ar daugiau kredito įstaigų atžvilgiu, prireikus užtikrinti aukštų priežiūros standartų nuoseklų taikymą.

74      Ieškovės teigimu, Reglamento Nr. 468/2014 39 straipsnio 5 dalies antras sakinys neturėtų būti aiškinamas su Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktu nesuderinamu būdu. Nepatenkinus šio reikalavimo, ieškovė teigia, kad Reglamento Nr. 468/2014 39 straipsnio 5 dalies antras sakinys yra neteisėtas, jeigu jį reikėtų aiškinti kaip keičiantį Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktu grindžiamo sprendimo pobūdį.

75      Ieškovės teigimu, pagal Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktą priimtas sprendimas neatitinka kredito įstaigos statuso pasikeitimo. Tai reiškia ECB įsikišimą, pagrįstą susirūpinimu dėl nacionalinės kompetentingos institucijos vykdomos priežiūros kokybės, o ne dėl to, kaip atitinkama kredito įstaiga laikosi jai nustatytų reikalavimų. Ta įstaiga turėtų ir toliau būti vertinama taip pat, kaip mažiau svarbios įstaigos, ir jai neturėtų būti taikoma tik „iš tiesų“ svarbioms įstaigoms nustatyta priežiūra. Ieškovė teigia, kad priežiūros derinimas pagal BPM vyksta laipsniškai, o bankų priežiūra įvairiose valstybėse narėse vis dar organizuojama skirtingai. Ji taip pat pažymi, kad Reglamento Nr. 468/2014 47 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatomas atitinkamas actus contrarius, patvirtinama, kad sprendimo dėl naujo priskyrimo priimti nereikia.

76      ECB ginčija šiuos argumentus.

77      Reglamento Nr. 468/2014 39 straipsnio 5 dalyje nustatyta: „ECB taip pat atlieka mažiau svarbaus prižiūrimo subjekto arba mažiau svarbios prižiūrimos grupės tiesioginę priežiūrą pagal ECB priežiūros sprendimą, priimtą vadovaujantis [R]eglamento [Nr. 1024/2013] 6 straipsnio 5 dalies b punktu, ECB tiesiogiai vykdant visus atitinkamus [R]eglamento [Nr. 1024/2013] 6 straipsnio 4 dalyje nurodytus įgaliojimus. BPM tikslais toks mažiau svarbus prižiūrimas subjektas arba mažiau svarbi prižiūrima grupė priskiriama svarbiems.“

78      Be to, pagal Reglamento Nr. 468/2014 68 straipsnio 5 dalį, jeigu ECB nusprendžia, kad jo atliekama tiesioginė mažiau svarbaus prižiūrimo subjekto arba mažiau svarbios prižiūrimos grupės priežiūra yra būtina siekiant užtikrinti nuoseklų aukštų priežiūros standartų taikymą, jis priima ECB sprendimą vadovaudamasis to reglamento IV dalies 2 antraštine dalimi.

79      „ECB sprendimas [priimtas vadovaujantis Reglamento Nr. 468/2014 IV dalies] 2 antraštine dalimi“, kaip nurodyta to reglamento 68 straipsnio 5 dalyje, atitinka sprendimą prižiūrimą subjektą priskirti svarbiems, kaip nurodyta pačioje 2 antraštinės dalies „Prižiūrimų subjektų priskyrimo svarbiems prižiūrimiems subjektams procedūra“ antraštėje.

80      Taigi iš aiškios Reglamento Nr. 468/2014 39 straipsnio 5 dalies formuluotės (ją patvirtina 68 straipsnio 5 dalies sąlygos) matyti, kad kai ECB nusprendžia vykdyti tiesioginę mažiau svarbios kredito įstaigos priežiūrą pagal Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktą, jis turi priimti sprendimą priskirti tą įstaigą svarbioms.

81      Vis dėlto ieškovė teigia, kad Reglamento Nr. 468/2014 39 straipsnio 5 dalies antrasis sakinys prieštarauja Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktui, nes pakeičia pastarajame straipsnyje numatyto sprendimo pobūdį.

82      Nors Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punkte nenurodyta, kad, ECB nusprendus pačiam vykdyti visus atitinkamus įgaliojimus mažiau svarbios kredito įstaigos atžvilgiu, jis priima sprendimą tą įstaigą priskirti svarbioms, tačiau pagal šią nuostatą tai nedraudžiama.

83      Taip pat pažymėtina, kad nors Reglamento Nr. 468/2014 47 straipsnio 4 dalyje, kurioje kalbama apie priešingą situaciją, kai ECB priima sprendimą, kuriuo užbaigiama tiesioginė subjekto priežiūra, atliekama pagal ankstesnį ECB sprendimą, priimtą vadovaujantis Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktu, nėra nurodyta, kad tokiu atveju ECB priima sprendimą priskirti atitinkamą subjektą mažiau svarbiems, tačiau pagal šią nuostatą tai ir nedraudžiama. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad minėtas 47 straipsnis taip pat yra Reglamento Nr. 468/2014 IV dalies 2 antraštinėje dalyje „Prižiūrimų subjektų priskyrimo svarbiems prižiūrimiems subjektams procedūra“ ir kad pats straipsnis yra pavadintas „ECB tiesioginės priežiūros pabaigos priežastys“, t. y. jo paskirtis iš esmės yra nustatyti tokias priežastis, o ne nurodyti, ar sprendimas užbaigti tiesioginę priežiūrą reiškia, kad ECB priima sprendimą atitinkamą subjektą priskirti mažiau svarbiems.

84      Be to, kadangi Reglamento Nr. 468/2014 39 straipsnio 5 dalies antras sakinys numato subjekto priskyrimą svarbiems, jis nekelia abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktu (t. y. sprendimo dėl priežiūros įgaliojimų paskirstymo tarp ECB ir nacionalinių kompetentingų institucijų), pobūdžio.

85      Vienintelis sprendimo priskirti subjektą svarbiems rezultatas – tai, kad ECB prisiima atsakomybę už tiesioginę to subjekto priežiūrą pagal Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktą.

86      Subjekto priskyrimas svarbiems, kai ECB nusprendžia vykdyti tiesioginę šio subjekto priežiūrą pagal Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktą, neprieštarauja vienodo vertinimo principui (kaip, atrodo, teigia ieškovė).

87      Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad toks sprendimas, skirtas tik kompetentingai institucijai nustatyti, nekeičia nei minėtam subjektui taikomų rizikos ribojimo taisyklių, nei kompetentingos institucijos priežiūros įgaliojimų šio subjekto atžvilgiu vykdant ECB pagal BPM pavestus priežiūros uždavinius.

88      Todėl Reglamento Nr. 468/2014 39 straipsnio 5 dalies antras sakinys neprieštarauja Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktui.

89      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ginčijamas sprendimas, kiek jame numatyta, kad ieškovė priskiriama svarbiems subjektams, neprieštarauja Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktui.

90      Taigi ieškinio pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

2.      Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, grindžiamo esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu

91      Šioje byloje prieš nagrinėjant kitus ieškinio pagrindus dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo reikia aptarti ketvirtąjį esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu grindžiamą ieškinio pagrindą.

92      Ieškinio ketvirtajame pagrinde ieškovė teigia, kad ginčijamu sprendimu buvo padaryti keli esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimai.

93      Pirma, ieškovė teigia, kad nebuvo parengta Reglamento Nr. 468/2014 68 straipsnio 3 dalyje numatyta ataskaita.

94      Ieškovės teigimu, per arbitražo procedūrą Latvijos Respublika pripažino, jog ši ataskaita nebuvo parengta, nes FKTK ir ECB palaiko gerus dalykinius santykius. Vis dėlto tariamai gerais dalykiniais santykiais negalima pateisinti pareigos pateikti ataskaitą nevykdymo, kadangi ataskaita yra esminis procedūros elementas; be to, ji yra privaloma, o jos paskirtis – apsaugoti ieškovės interesus vykstant skaidriam procesui, kuriam taikoma teisminė kontrolė.

95      Be to, ieškovė teigia, kad kilęs Latvijos Respublikos ir ECB ginčas dėl A rodo, kad ECB ir FKTK dalykiniuose santykiuose būta tam tikrų nesklandumų. A reikėtų atleisti iš pareigų, jei pasirodytų, kad jam pareikšti kaltinimai yra pagrįsti įrodymais, kurie, Latvijos Respublikos teigimu, egzistavo, tačiau apie kuriuos nebuvo pranešta Teisingumo Teismui byloje C‑238/18, nagrinėjant šios šalies ir ECB ginčą. Ieškovė susidūrė su neišspręstomis korupcijos apraiškomis ir yra praradusi pasitikėjimą reguliavimo procesu dėl nepakankamo ECB ir Latvijos institucijų (visų pirma – FKTK) tarpusavio bendradarbiavimo. Be to, teiginys, kad ECB ir FKTK palaikė gerus dalykinius santykius, prieštarauja pagal Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktą priimtam sprendimui tiek, kiek toks sprendimas reiškia, kad ECB nėra patenkintas nacionalinės kompetentingos institucijos vykdoma priežiūra ir mano, kad šiai situacijai ištaisyti nepakanka pagal Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies a punktą priimtų bendrųjų nurodymų ir rekomendacijų.

96      Antra, ieškovė teigia, kad ECB jai nepranešė apie 2018 m. gruodžio 21 d. FKTK prašymą. Šis prašymas yra Reglamento Nr. 468/2014 68 straipsnyje numatytas procedūros etapas, o ginčijamas sprendimas grindžiamas jo turiniu. Vadinasi, ieškovei prieš priimant ginčijamą sprendimą pateiktas sprendimo projektas buvo neišsamus, todėl apie šį sprendimą ji taip pat nebuvo išsamiai informuota. Kadangi ieškovei nebuvo pranešta apie tą prašymą ir neleista dėl jo pateikti pastabų, buvo pažeista jos teisė į gynybą, teisė būti išklausytai ir teisė susipažinti su administracinės bylos medžiaga.

97      Trečia, ieškovės teigimu, ECB nepranešė jai apie pirmąjį 2017 m. lapkričio 16 d. FKTK prašymą perimti tiesioginę ieškovės priežiūrą. Apie šį prašymą ieškovė sužinojo tik per arbitražo procedūrą iš Latvijos Respublikos patarėjo teisės klausimais 2019 m. kovo 20 d. rašto. Minėto patarėjo teisės klausimais pateiktas prašymas rodo atsaką į pradėtą arbitražo procedūrą. Kadangi apie tą prašymą ieškovė nebuvo informuota, buvo pažeista jos teisė į gynybą, teisė būti išklausytai ir teisė susipažinti su administracinės bylos medžiaga.

98      Ketvirta, ieškovė tvirtina, kad ECB nepriėmė sprendimo dėl minėto 2017 m. lapkričio 16 d. FKTK prašymo ir taip pažeidė Reglamento Nr. 468/2014 68 straipsnį.

99      Penkta, ieškovės teigimu, nebuvo paisoma jos teisės būti išklausytai, nes ši teisė buvo susijusi su galimybe pateikti pastabas dėl konkrečių teiginių, kuriais grindžiamas ginčijamo sprendimo motyvas, kad ieškovė neparodė pakankamo noro bendradarbiauti per arbitražo procedūrą.

100    Galiausiai, šešta, ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas nėra pakankamai motyvuotas. Šiame sprendime nepaaiškinama, kodėl ECB nusprendė, kad reikalinga perimti tiesioginę ieškovės priežiūrą.

101    ECB ginčija šiuos argumentus.

102    Pirmiausia reikia išnagrinėti ieškovės argumentus, kad ECB neįvykdė savo pareigos motyvuoti, jos teiginius, kad ECB pažeidė jos teisę į gynybą, teisę būti išklausytai ir teisę susipažinti su administracinės bylos medžiaga, tuomet – ieškovės teiginius dėl padaryto pažeidimo, kadangi nebuvo pateikta Reglamento Nr. 468/2014 68 straipsnio 3 dalyje numatyta ataskaita, ir galiausiai – ieškovės teiginius, kad ECB nepriėmė sprendimo dėl 2017 m. lapkričio 16 d. FKTK prašymo.

a)      Dėl priekaišto, grindžiamo pareigos motyvuoti pažeidimu

103    Pirmiausia pagal SESV 296 straipsnį reikalaujamas motyvavimas turi atitikti ginčijamo akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti priimtos priemonės pagrindimą, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę (žr. 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo Landeskreditbank Baden-Württemberg / ECB, C‑450/17 P, EU:C:2019:372, 85 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

104    Pareiga motyvuoti turi būti vertinama atsižvelgiant į bylos aplinkybes, t. y. į akto turinį, nurodytų priežasčių pobūdį bei asmenų, kuriems aktas skirtas, ar kitų asmenų, kurie konkrečiai ir tiesiogiai su juo susiję, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Nereikalaujama, kad motyvuojant būtų nurodytos visos svarbios faktinės ir teisinės aplinkybės, nes nustatant, ar akto motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į jo tekstą, bet ir priėmimo aplinkybes bei visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas (žr. 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo Landeskreditbank Baden-Württemberg / ECB, C‑450/17 P, EU:C:2019:372, 87 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

105    SESV 296 straipsnyje numatyta pareiga motyvuoti Sąjungos institucijų aktus yra esminis procedūrinis reikalavimas, kurį reikia skirti nuo motyvų pagrįstumo, nuo kurio priklauso ginčijamo teisės akto turinio teisėtumas, klausimo (žr. 2008 m. liepos 10 d. Sprendimo Bertelsmann ir Sony Corporation of America / Impala, C‑413/06 P, EU:C:2008:392, 181 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

106    Dėl sprendimo, kuriuo atskiras prižiūrimas subjektas priskiriamas svarbiems, motyvų pažymėtina, kad Reglamento Nr. 468/2014 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „[p]rižiūrimas subjektas laikomas svarbiu prižiūrimu subjektu, jeigu ECB taip nustato ECB sprendime, skirtame atitinkamam prižiūrimam subjektui, vadovaujantis [to reglamento] 43–49 straipsniais, paaiškinant tokio sprendimo priežastis“.

107    Be to, Reglamento Nr. 468/2014 33 straipsnio „ECB priežiūros sprendimų pagrindimas“ 2 dalyje nustatyta, kad ECB priežiūros sprendimo motyvuose nurodomos esminės faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis pagrindžiamas šis sprendimas.

108    Šiuo atveju, priešingai, nei ieškovė glaustai tvirtina ieškinio ketvirtajame pagrinde, ginčijamame sprendime, kurio motyvai apibendrinti šio sprendimo 23–27 punktuose, yra išdėstytos priežastys, kodėl, ECB manymu, būtina perimti tiesioginę ieškovės priežiūrą. Jame yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodomas jo teisinis pagrindas, faktinės aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas (visų pirma ICSID rekomendacija), taip pat ECB vertinimas. Iš šio vertinimo matyti, kad ECB nusprendė perimti tiesioginę ieškovės priežiūrą, nes, pasak FKTK, iš to, kaip nuo arbitražo procedūros pradžios ieškovė reagavo į beveik visus priežiūros veiksmus, ir toliau nebuvo matyti aiškaus noro konstruktyviai bendradarbiauti, todėl FKTK manė neturinti galimybės vykdyti Sąjungos ir BPM standartus atitinkančios aukšto lygio ieškovės priežiūros.

109    Be to, reikia pridurti, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas ieškovei žinomomis aplinkybėmis. Ieškovė nuolat bendravo su FKTK, o ši atidžiai stebėjo ieškovei kylančią riziką. Ieškovė taip pat tiesiogiai bendravo su ECB, nes 2018 m. liepos 5 d. ir rugsėjo 12 d. raštais kreipėsi į šią instituciją, prašydama dalyvauti atliekant jos priežiūrą, o ECB priežiūros valdybos pirmininkė, atsakydama jai 2018 m. spalio 8 d. rašte, nurodė pritarianti FKTK nuomonei, jog atsižvelgiant į ieškovės situaciją buvo reikalinga speciali jos priežiūra. Galiausiai ieškovei buvo žinomos visos arbitražo procedūros aplinkybės, nes pati ją inicijavo.

110    Todėl ginčijamo sprendimo motyvai buvo pakankami, kad ieškovė galėtų suprasti šio spendimo pagrindimą, o Bendrasis Teismas – vykdyti jo kontrolę.

111    Taigi ieškovė nepagrįstai teigia, kad ECB neįvykdė, be kita ko, SESV 296 straipsnyje ir Reglamente Nr. 468/2014 numatytos pareigos motyvuoti.

b)      Dėl priekaištų, grindžiamų teisės į gynybą, teisės būti išklausytam ir teisės susipažinti su administracinės bylos medžiaga pažeidimu

112    Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisė į gerą administravimą apima, be kita ko, kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę, kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo bylos medžiaga, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo.

113    Kitaip tariant, teisė būti išklausytam (t. y. sudedamoji bendrojo teisės į gynybą paisymo principo dalis) bet kuriam asmeniui užtikrina galimybę vykstant administracinei procedūrai iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo tinkamai ir veiksmingai pareikšti savo nuomonę (žr. 2012 m. lapkričio 22 d. Sprendimo M., C‑277/11, EU:C:2012:744, 87 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

114    Pagal Reglamento Nr. 468/2014 44 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimus dėl prižiūrimo subjekto arba prižiūrimos grupės priskyrimo svarbiems pagal šio reglamento IV dalies 2 antraštinę dalį, jeigu nenustatyta kitaip, ECB taiko minėto reglamento III dalies 2 antraštinės dalies procedūrines taisykles. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, prieš priimdamas ECB sprendimą pagal minėtą 1 dalį, ECB suteikia kiekvienam atitinkamam prižiūrimam subjektui galimybę pateikti pastabas raštu.

115    Reglamento Nr. 468/2014 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prieš priimdamas šaliai skirtą priežiūros sprendimą, kuris turėtų neigiamą poveikį šios šalies teisėms, ECB privalo suteikti šaliai galimybę pareikšti ECB pastabas raštu dėl faktinių aplinkybių, prieštaravimų ir teisinių pagrindų, svarbių ECB priežiūros sprendimui; manydamas esant tinkama, ECB gali suteikti šalims galimybę per susitikimą pareikšti pastabas dėl faktinių aplinkybių, prieštaravimų ir teisinių pagrindų, svarbių priežiūros sprendimui; pranešime, kuriuo ECB suteikia šaliai galimybę pareikšti pastabas, nurodomas planuojamo priežiūros sprendimo esminis turinys ir esminės faktinės aplinkybės, prieštaravimai bei teisiniai pagrindai, kuriais remdamasis ECB ketina pagrįsti savo sprendimą.

116    Reglamento Nr. 468/2014 32 straipsnio „Susipažinimas su bylomis ECB priežiūros procedūros metu“ 1 dalyje nustatyta, kad per ECB priežiūros procedūras visapusiškai gerbiamos atitinkamų šalių teisės į gynybą; šiuo tikslu, pradėjus ECB priežiūros procedūrą, šalys turi teisę susipažinti su ECB bylos medžiaga, atsižvelgiant į teisėtus juridinių ir fizinių asmenų, kurie nėra atitinkama šalis, interesus apsaugoti savo verslo paslaptis; teisė susipažinti su bylos medžiaga netaikoma konfidencialiai informacijai; nacionalinės kompetentingos institucijos nedelsdamos perduoda ECB visus jų gautus prašymus dėl susipažinimo su bylomis, susijusiomis su ECB priežiūros procedūromis.

117    Visų pirma, kadangi ieškovė išdėstė argumentus, grindžiamus pagarbos teisei į gynybą, teisės būti išklausytai ir teisės susipažinti su administracinės bylos medžiaga principo pažeidimu, reikia priimti sprendimą dėl šių argumentų, kartu nenagrinėjant, ar pačios šios teisės reiškia esminius procesinius reikalavimus, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį.

118    Šiuo atveju ECB pateikė ieškovei sprendimo projektą ir suteikė galimybę pateikti savo pastabas.

119    Visų pirma reikia pažymėti, kad ieškovė neteigia, jog ginčijamas sprendimas grindžiamas jai pateiktame sprendimo projekte neišdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis.

120    Toliau dėl ieškovės teiginių, kad ECB jai nepranešė apie 2018 m. gruodžio 21 d. FKTK prašymą ECB perimti tiesioginę ieškovės priežiūrą, reikia pažymėti, kad šis prašymas buvo pirmas administracinės procedūros etapas, tačiau kartu šis aktas buvo atskiras nuo ginčijamo sprendimo ir neprivalomas ECB; ši institucija galėjo nuspręsti perimti tiesioginę ieškovės priežiūrą ir ne dėl tame prašyme nurodytų priežasčių (net savo iniciatyva).

121    Be to, Reglamente Nr. 468/2014 nėra numatyta, kad ECB apie tokį nacionalinės kompetentingos institucijos prašymą turi savo iniciatyva pranešti tame prašyme nurodytam mažiau svarbiam subjektui. Šis prašymas yra vienas iš administracinės bylos dokumentų, todėl ir ieškovė galėjo su juo susipažinti pagal to reglamento 32 straipsnį, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo, tuo tikslu pateikusi prašymą susipažinti su bylos medžiaga.

122    Be to, net jei ECB ginčijamame sprendime rėmėsi tam tikrais 2018 m. gruodžio 21 d. FKTK prašyme išdėstytais argumentais, jis pakankamai išsamiai nurodė juos sprendimo projekte (apie jį ieškovei yra pranešta) ir ginčijamame sprendime, todėl su ginčijamo sprendimo motyvais galima susipažinti ir ne iš 2018 m. gruodžio 21 d. FKTK prašymo.

123    Kadangi, kaip teigia ieškovė, ECB jai nepranešė apie pirmesnį 2017 m. lapkričio 16 d. FKTK prašymą, kad ECB perimtų tiesioginę ieškovės priežiūrą, reikia pažymėti, kad šis prašymas nėra vienas iš administracinės procedūros (kuriai pasibaigus priimtas ginčijamas sprendimas) etapų ir kad ginčijamo sprendimo motyvai ankstesniame prašyme nebuvo nurodyti. Todėl šiuo priekaištu negalima pagrįsti reikalavimų dėl ginčijamo sprendimo.

124    Galiausiai, kadangi ieškovė teigia neturėjusi galimybės pateikti pastabų dėl konkrečių teiginių, kuriais grindžiamas ginčijamo sprendimo motyvas (kaip teigia FKTK, ieškovė neparodė pakankamo noro bendradarbiauti per arbitražo procedūrą), reikia pažymėti, kad ieškovė galėjo pateikti pastabų dėl minėtų motyvų, atskirai ir be papildomų teiginių nurodytų jai pateiktame sprendimo projekte.

125    Taigi, šiuo atveju, kai ECB pranešė ieškovei apie sprendimo projektą, tačiau savo iniciatyva nepateikė jai kitų dokumentų ar informacijos, pavyzdžiui, 2018 m. gruodžio 21 d. FKTK prašymo, jis suteikė ieškovei galimybę per vykstančią administracinę procedūrą naudingai ir veiksmingai išreikšti savo nuomonę.

126    Dėl suinteresuotosios šalies teisės susipažinti su bylos medžiaga vykdant priežiūros procedūrą Reglamento Nr. 468/2014 (jo nuostatos primintos šio sprendimo 116 punkte) 32 straipsnyje nustatyta, kad nacionalinės kompetentingos institucijos per protingą terminą perduoda ECB visus jų gautus prašymus dėl susipažinimo su bylomis. Iš šios nuostatos matyti, kad atitinkama šalis, norėdama susipažinti su bylos medžiaga, turi pateikti prašymą.

127    Šiuo aspektu iš jurisprudencijos matyti, kad kai perduodama pakankamai tiksli informacija, leidžianti suinteresuotajam subjektui naudingai susipažinti su siūloma priemone, teisės į gynybą paisymo principas nereiškia, kad atsiranda ECB pareiga savanoriškai leisti susipažinti su jo bylos medžiaga. Tik suinteresuotojo asmens prašymu ECB turi leisti susipažinti su visais nekonfidencialiais administraciniais dokumentais, susijusiais su nagrinėjama priemone (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2019 m. sausio 31 d. Sprendimo Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Taryba, C‑225/17 P, EU:C:2019:82, 89 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

128    Vis dėlto šiuo atveju, kaip nurodyta šio sprendimo 125 punkte, ieškovei buvo suteikta pakankamai informacijos, kad ji galėtų naudingai ir veiksmingai pareikšti savo nuomonę per administracinę procedūrą. Kita vertus, nėra nustatyta (ir net neteigiama), kad ieškovė prašė pateikti jai 2017 m. lapkričio 16 d. ir 2018 m. gruodžio 21 d. FKTK prašymus arba – bet kuriuo atveju – kad ECB nepagrįstai neleido ieškovei susipažinti su šiais dokumentais. Taigi ieškovės teiginiai, kad jos teisė susipažinti su savo bylos medžiaga buvo pažeista, nepagrįsti.

129    Išsamumo sumetimais reikia pažymėti, kad teisės į gynybą, visų pirma teisės būti išklausytam, pažeidimas lemia pasibaigus atitinkamai administracinei procedūrai priimto sprendimo panaikinimą tik jei, nesant šio pažeidimo, šios procedūros rezultatas būtų kitoks (žr. 2019 m. balandžio 4 d. Sprendimo OZ / EIB, C‑558/17 P, EU:C:2019:289, 76 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

130    Vis dėlto šiuo atveju iš bylos medžiagos nematyti, kad, jei 2017 m. lapkričio 16 d. ir 2018 m. gruodžio 21 d. FKTK prašymai būtų buvę pateikti ieškovei, procedūros baigtis galėjo būti kitokia. Beje, ieškovė taip ir neteigia.

131    Taigi ieškovė nepagrįstai teigia ECB pažeidus teisės į gynybą paisymo principą, jos teisę būti išklausytai ir teisę susipažinti su administracinės bylos medžiaga.

c)      Dėl priekaišto, grindžiamo Reglamento Nr. 468/2014 68 straipsnio 3 dalies pažeidimu, nes nebuvo pateikta šioje nuostatoje nurodytos ataskaitos

132    Pagal Reglamento Nr. 468/2014 68 straipsnio 3 dalį prie nacionalinės kompetentingos institucijos prašymo, kad ECB vykdytų tiesioginę mažiau svarbaus prižiūrimo subjekto arba mažiau svarbios prižiūrimos grupės priežiūrą, pridedama ataskaita, kurioje nurodomi atitinkamo mažiau svarbaus prižiūrimo subjekto arba mažiau svarbios prižiūrimos grupės ankstesni priežiūros duomenys ir rizikos profilis.

133    Šiuo atveju neginčijama, kad prie 2018 m. gruodžio 21 d. FKTK prašymo nebuvo pridėta Reglamento Nr. 468/2014 68 straipsnio 3 dalyje nurodyta ataskaita (joje turėjo būti nurodyti ankstesni ieškovės priežiūros duomenys ir rizikos profilis).

134    ECB teigimu, Reglamento Nr. 468/2014 68 straipsnio 3 dalyje numatyta ataskaita jam leidžia įvertinti nacionalinės kompetentingos institucijos pateiktą prašymą perimti priežiūrą, o, ECB šį prašymą patenkinus, užtikrinti sklandų su šia priežiūra susijusių įgaliojimų perdavimą.

135    Be to, Reglamento Nr. 468/2014 43 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kuo ta ataskaita svarbi ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos bendradarbiavimui, siekiant tinkamai perduoti priežiūros įgaliojimus.

136    Taigi, nors Reglamento Nr. 468/2014 68 straipsnio 3 dalyje numatyta ataskaita yra privaloma, ja visų pirma siekiama užtikrinti, kad kompetentinga nacionalinė institucija tinkamai perduotų informaciją ECB, ir, kaip teisingai pabrėžia pastarasis, ataskaita nėra nei procedūrinė garantija, skirta atitinkamos kredito įstaigos interesams apsaugoti, nei tuo labiau – esminis procedūrinis reikalavimas, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį.

137    Šią aplinkybę patvirtina tai, kad, ECB nusprendus savo iniciatyva vykdyti tiesioginę mažiau svarbaus subjekto priežiūrą, jis turi tik teisę (bet ne pareigą) pagal Reglamento Nr. 468/2014 69 straipsnio 1 dalį prašyti, kad nacionalinė kompetentinga institucija pateiktų tokią ataskaitą.

138    Be to, šiuo atveju iš 2018 m. gruodžio 21 d. FKTK prašymo matyti, kad jame išdėstyti ankstesni ieškovės priežiūros duomenys ir nurodyta kita ECB jau turima informacija, visų pirma informacija, kuria buvo keičiamasi 2017 m. rugsėjo mėn. sudarytoje krizių valdymo grupėje – joje ECB ir FKTK nuolat keitėsi nuomonėmis apie ieškovės padėtį rizikos ribojimo požiūriu ir galimas rizikos ribojimo priemones.

139    Tokiomis aplinkybėmis, net jei prie 2018 m. gruodžio 21 d. FKTK prašymo formaliai nebuvo pridėta Reglamento Nr. 468/2014 68 straipsnio 3 dalyje numatyta ataskaita, laikytina, kad jame pateikta į šią ataskaitą įtrauktina informacija (arba bent jau pateikta nuoroda į minėtą ECB turimą informaciją).

140    Dėl ieškovės argumentų, kuriais siekiama ginčyti Latvijos Respublikos per arbitražo procedūrą išdėstytus argumentus, jog ECB ir FKTK palaikė gerus dalykinius santykius, reikia konstatuoti, kad tai anaiptol neįrodo, jog prieš priimant sprendimą dėl FKTK prašymo ECB vykdyti tiesioginę ieškovės priežiūrą ši institucija neturėjo visos svarbios informacijos, nurodytinos Reglamento Nr. 468/2014 68 straipsnio 3 dalyje numatytoje ataskaitoje.

141    Taigi pareigos pateikti Reglamento Nr. 468/2014 68 straipsnio 3 dalyje numatytą ataskaitą nevykdymas šiuo atveju negalėjo lemti ginčijamo sprendimo neteisėtumo.

142    Be to, darant prielaidą, kad pareigos pateikti ataskaitą nevykdymas reiškia procedūrinį pažeidimą, toks pažeidimas gali lemti viso ginčijamo sprendimo ar jo dalies panaikinimą tik tuo atveju, jei nustatyta, kad, nesant šio pažeidimo, to sprendimo turinys būtų buvęs kitoks (šiuo klausimu žr. 2021 m. lapkričio 11 d. Sprendimo Autostrada Wielkopolska / Komisija ir Lenkija, C‑933/19 P, EU:C:2021:905, 67 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

143    Šiuo atveju iš bylos medžiagos nematyti, kad, jeigu būtų buvusi parengta Reglamento Nr. 468/2014 68 straipsnio 3 dalyje numatyta ataskaita, ginčijamo sprendimo turinys būtų buvęs kitoks. Šiuo atžvilgiu Bendrasis Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė taip neteigia.

144    Taigi ieškovės priekaištą, kad nebuvo pateikta Reglamento Nr. 468/2014 68 straipsnio 3 dalyje numatyta ataskaita, reikia atmesti kaip nepagrįstą.

d)      Dėl priekaišto, grindžiamo tuo, kad ECB nepriėmė sprendimo dėl 2017 m. lapkričio 16 d. FKTK prašymo

145    Dėl ieškovės priekaišto, kad ECB nepriėmė sprendimo dėl 2017 m. lapkričio 16 d. FKTK prašymo ECB vykdyti tiesioginę ieškovės priežiūrą, pakanka pažymėti, kad aplinkybė, jog ECB nepriėmė sprendimo dėl šio ankstesnio prašymo, negali lemti ginčijamo sprendimo dėl kitos 2018 m. gruodžio 21 d. FKTK prašymu pradėtos procedūros panaikinimo.

146    Todėl šį priekaištą (beje, jis nėra susijęs su esminiu procedūriniu reikalavimu, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį) reikia atmesti kaip nereikšmingą.

147    Be to, minėtas priekaištas laikytinas nepagrįstu faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kad, viena vertus, ECB nurodo (o ieškovė to neginčijo) 2017 m. lapkričio 28 d. Priežiūros valdybos posėdyje atmetęs 2017 m. lapkričio 16 d. FKTK prašymą ir, kita vertus, vadovaujantis Reglamento Nr. 468/2014 68 straipsnio 5 dalimi, sprendimas pagal to reglamento IV dalies 2 antraštinę dalį priimamas ne tada, kai ECB nusprendžia netenkinti nacionalinės kompetentingos institucijos prašymo, o tada, kai jis nusprendžia vykdyti tiesioginę mažiau svarbaus subjekto priežiūrą (t. y. kai priima sprendimą dėl priskyrimo, apie kurį pranešama atitinkamam subjektui).

148    Taigi ieškinio ketvirtąjį pagrindą reikia atmesti.

3.      Dėl ieškinio antrojo pagrindo, grindžiamo klaidingu Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punkto sąlygų ir dalyko aiškinimu

149    Ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas klaidingu Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punkto aiškinimu trimis su šio straipsnio taikymo sąlygomis ir tikslu susijusiais aspektais.

150    Pirma, ieškovė teigia ECB neatsižvelgus į tai, kad pagal Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktą priimtu sprendimu siekiama pašalinti priežiūros (ją šiuo atveju vykdė FKTK) metu pasitaikiusius trūkumus, o ne atitinkamos įstaigos padarytus teisės aktų pažeidimus. ECB klaidingai aiškina, kad toje nuostatoje esanti nuoroda į „aukštus priežiūros standartus“ reiškia nuorodą į „aukštus atitikties standartus“. Šis klaidingas aiškinimas yra panašus į ieškinio pirmajame pagrinde nurodytą klaidingą ginčijamo sprendimo pobūdžio apibūdinimą. Iš ECB praktikos matyti, kad padaryta aiškinimo klaida, nes iki šiol Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktas buvo pritaikytas tik vienu atveju, nesusijusiu su atitinkamos kredito įstaigos galimai padarytais pažeidimais. ECB nebūtų perėmęs priežiūros net ir tais atvejais, jei kredito įstaigos padaryti pažeidimai būtų buvę tokie reikšmingi, kad būtų nuspręsta panaikinti jai suteiktą licenciją.

151    Antra, ieškovės teigimu, ECB neatsižvelgė į tai, kad Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punkte konkrečiai kalbama apie „nuoseklų“ aukštų priežiūros standartų taikymą. Šį tikslą iliustruoja vienintelis anksčiau priimtas sprendimas dėl šios nuostatos taikymo, nes juo buvo siekiama užtikrinti nuoseklią subjektų grupės priežiūrą keliose valstybėse narėse. Ginčijamame sprendime nebuvo nagrinėjamas šis priežiūros nuoseklumo aspektas.

152    Galiausiai, trečia, ieškovė teigia, kad ginčijamame sprendime nepripažįstamas išimtinis pagal Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktą priimto sprendimo pobūdis. ECB padarė klaidingą prielaidą, kad tiesioginei ieškovės priežiūrai perimti jam tereikėjo priimti įprastą sprendimą.

153    ECB teigia nepadaręs teisės klaidų, kaip jam priekaištauja ieškovė.

154    Ieškinio antruoju pagrindu ieškovė tvirtina ECB trimis aspektais pažeidus Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktą; juos reikia išnagrinėti paeiliui.

155    Kaip matyti iš Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punkto nuostatų, juo siekiama užtikrinti nuoseklų aukštų priežiūros standartų taikymą.

156    Reglamento Nr. 468/2014 67 straipsnio 2 dalis rodo, kad prieš priimant sprendimą pagal Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktą galima atsižvelgti į daugelį aplinkybių.

157    Pirma, ieškovė teigia, kad ECB klaidingai aiškino Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktą, teigdamas, kad jo tikslas – imtis priemonių, kai atitinkamas subjektas nesilaiko rizikos ribojimo teisės aktų, o ne šalinti nacionalinės kompetentingos institucijos vykdomos priežiūros trūkumus.

158    Vis dėlto reikia pripažinti, kad ECB nepriėmė ginčijamo sprendimo dėl to, kad ieškovė nesilaikė rizikos ribojimo teisės aktų. Beje, ieškovė nenurodo nė vieno ginčijamo sprendimo motyvo savo argumentams pagrįsti.

159    Visų pirma, ECB ginčijamame sprendime pažymėjo, kad FKTK prašyme ECB vykdyti tiesioginę ieškovės priežiūrą nurodė, jog iš to, kaip, pradėjus arbitražo procedūrą, ieškovė reagavo į beveik visus priežiūros veiksmus, ir toliau nebuvo matyti jos pasirengimo konstruktyviai bendradarbiauti, ir kad FKTK manė neturinti galimybių vykdyti aukšto lygio ieškovės priežiūros.

160    Todėl ECB ginčijamą sprendimą priėmė remdamasis tuo, kad FKTK negalėjo vykdyti aukšto lygio ieškovės priežiūros (beje, šios išvados pastaroji neginčija).

161    Taigi ECB nepadarė teisės klaidos, kaip jam priekaištauja ieškovė.

162    Antra, ieškovė teigia ECB neatsižvelgus į tai, kad Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punkte konkrečiai kalbama apie „nuoseklų“ aukštų priežiūros standartų taikymą.

163    Vis dėlto ieškovė ir toliau nenurodo nė vieno ginčijamo sprendimo punkto savo argumentams pagrįsti. Be to, iš minėto sprendimo 2 dalies 1 punkto aiškiai matyti, kad ECB manė turėjęs perimti tiesioginę ieškovės priežiūrą, siekiant Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punkte nustatyto tikslo – užtikrinti „nuoseklų“ aukštų priežiūros standartų taikymą.

164    Taigi antrąjį ieškovės priekaištą reikia atmesti.

165    Trečia, ieškovės teigimu, ginčijamame sprendime nepripažįstamas išimtinis pagal Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktą priimto sprendimo pobūdis.

166    Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad nei iš Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punkto sąlygų, nei iš Reglamento Nr. 468/2014 nuostatų nematyti, kad ECB sprendimas tiesiogiai naudotis visais atitinkamais įgaliojimais mažiau svarbios (‑ių) kredito įstaigos (‑ų) atžvilgiu turi būti išimtinis.

167    Ieškovė tvirtina, kad ECB priežiūros valdybos pirmininkė 2018 m. balandžio 23 d. vienam Europos Parlamento nariui, kuris klausė, kaip dažnai buvo naudojamasi Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punkte numatytais įgaliojimais, adresuotame rašte nurodė juos esant išimtinio pobūdžio.

168    Vis dėlto šio sprendimo 167 punkte nurodytas raštas negali Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punkto papildyti nauju kriterijumi; pagal šį punktą naudojimasis atitinkamais įgaliojimais nesiejamas su išimtinėmis aplinkybėmis.

169    Be to, atsižvelgiant į ICSID rekomendaciją, tokia situacija, kurioje atsidūrė ieškovė (kredito įstaigų priežiūros požiūriu), pasitaiko labai retai.

170    Vadinasi, ECB, ginčijamame sprendime nenurodęs išimtinių aplinkybių, nepažeidė Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punkto.

171    Taigi ieškinio antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

4.      Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, grindžiamo pareigos kruopščiai ir nešališkai išnagrinėti ir įvertinti visas konkretaus atvejo aplinkybes, siekiant įrodyti būtinybę priimti sprendimą pagal Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktą, nevykdymu

172    Ieškovės teigimu, ECB neatliko nešališko faktinių aplinkybių tyrimo. ECB rėmėsi miglotais priekaištais ieškovei dėl šios elgesio per arbitražo procedūrą, o ne konkrečiu atveju, kai atsisakyta bendradarbiauti. Jis nenagrinėjo klausimo, ar FKTK priekaištai ieškovei buvo pagrįsti. Toks požiūris nepriimtinas atsižvelgiant į neįprastą ginčijamo sprendimo pobūdį; jis turėtų būti pagrįstas neįprastomis aplinkybėmis. Be to, ECB pernelyg rėmėsi FKTK vertinimais ir nepareiškė savo nuomonės, o tai paradoksalu, atsižvelgiant į sprendimo pobūdį. Toks sprendimas reiškia, kad ECB nebegali pasikliauti vien tik nacionalinės kompetentingos institucijos vykdoma priežiūra.

173    ECB ginčija šiuos argumentus.

174    Grįsdama ieškinio trečiąjį pagrindą ieškovė iš esmės teigia, kad ginčijamą sprendimą ECB grindė miglotais FKTK priekaištais dėl ieškovės veiksmų per arbitražo procedūrą, nenurodė konkrečių atvejų, kai ieškovė atsisakė bendradarbiauti, ir nepareiškė savo nuomonės dėl FKTK vertinimų.

175    Vis dėlto ECB nepadarė teisės klaidos, atsisakydamas nagrinėti FKTK išvados, jog ieškovės elgesys nerodė noro konstruktyviai bendradarbiauti, pagrįstumą.

176    Atsižvelgiant į tai, kad pagal Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktą priimtu sprendimu siekiama užtikrinti nuoseklų aukštų priežiūros standartų taikymą, o ne ištaisyti prižiūrimo subjekto tariamai padarytą rizikos ribojimo teisės aktų pažeidimą, ECB gali priimti sprendimą vykdyti tiesioginę mažiau svarbios įstaigos priežiūrą ir nesant tokio pažeidimo.

177    Šiuo atveju, pradėjus arbitražo procedūrą ir ICSID pritaikius laikinąsias priemones, FKTK pripažino, jog ieškovė atsisakė konstruktyviai bendradarbiauti. Ji taip pat manė visiškai neturinti galimybės vykdyti Sąjungos ir BPM standartus atitinkančios aukšto lygio ieškovės priežiūros.

178    Šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad pats FKTK vertinimas dėl visiško negalėjimo vykdyti aukšto lygio priežiūros (šis vertinimas yra tinkamai pagrįstas ICSID rekomendacija, o ieškovė jo visiškai neginčijo nei per administracinę procedūrą, nei Bendrajame Teisme) sukėlė rimtų abejonių dėl jos gebėjimo užtikrinti aukštų priežiūros standartų laikymąsi ieškovės atžvilgiu ir pateisino būtinybę ECB perimti ieškovės priežiūrą.

179    Todėl ECB galėjo priimti sprendimą vykdyti tiesioginę ieškovės priežiūrą, kad užtikrintų nuoseklų aukštų priežiūros standartų taikymą, nenagrinėdamas, ar nustatyta, jog ieškovė nepareiškė noro konstruktyviai bendradarbiauti (kaip teigia FKTK), arba tuo labiau neturėdamas nurodyti konkrečių atvejų, kai ieškovė atsisakė bendradarbiauti.

180    Be to, nors ECB maksimaliai atsižvelgė į FKTK pateiktus ieškovės priežiūros vertinimus, vis dėlto jis nemanė, kad šie vertinimai yra jam privalomi, todėl savarankiškai įvertino tiesioginės ieškovės priežiūros poreikį, kaip aiškiai matyti iš ginčijamo sprendimo 2 dalies 1 ir 5 punktų, kuriuose ECB prieina prie aiškios išvados, jog toks poreikis yra.

181    Konkrečiai kalbant, tai, kad ECB ginčijamame sprendime niekaip papildomai nemotyvavo klausimo, ar FKTK neturėjo jokių galimybių vykdyti aukšto lygio ieškovės priežiūros, neleidžia daryti išvados, kad jis kruopščiai ir nešališkai neįvertino visų bylos aplinkybių, kadangi ieškovė neginčijo FKTK vertinimo šiuo klausimu.

182    Taigi ieškinio trečiąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

5.      Dėl ieškinio penktojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punkto pažeidimu, nes ECB nepasinaudojo diskrecija pagal šią nuostatą

183    Ieškovė teigia, kad ginčijamame sprendime ECB neatsižvelgė į diskrecinį šiuo klausimu turimų įgaliojimų pobūdį (šiuo atžvilgiu ji nurodo, kad Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punkte vartojamas žodis „gali“). ECB negali tvirtinti pasinaudojęs diskrecija, jeigu tai nėra aišku iš ginčijamo sprendimo ir jeigu, priešingai, šis sprendimas grindžiamas principu, kad jį priimti būtina, nes tenkinamos Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punkte numatytos sąlygos.

184    ECB ginčija šiuos argumentus.

185    Šalys sutaria dėl to, kad ECB turi plačią diskreciją, kai (kaip šiuo atveju) priima aktą dėl kredito įstaigos priežiūros (šiuo klausimu žr. 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo Landeskreditbank Baden-Württemberg / ECB, C‑450/17 P, EU:C:2019:372, 86 punktą).

186    Šią išvadą patvirtina ir Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punkto formuluotė (šiuo klausimu žr. 2017 m. gegužės 16 d. Sprendimo Landeskreditbank Baden-Württemberg / ECB, T‑122/15, EU:T:2017:337, 61 punktą).

187    Vis dėlto, jei priimdama sprendimą administracija turi plačią diskreciją, nei SESV 296 straipsnyje įtvirtinta pareiga motyvuoti, nei jokia kita taisyklė jos neįpareigoja tai nurodyti ginčijamame sprendime.

188    Šiuo atveju iš bylos medžiagos nematyti, kad ECB klaidingai manė neturintis tokios diskrecijos.

189    Konkrečiai kalbant, vien tai, kad ginčijamo sprendimo 2.5 punkte padaryta išvada, jog buvo įvykdytos sąlygos, kad ECB perimtų tiesioginę ieškovės priežiūrą, nereiškia, kad ECB nepagrįstai manė, jog jo įgaliojimai yra riboti, ir kad šią išvadą jis padarė nepasinaudojęs plačia diskrecija arba kad jis padarė teisės klaidą, taikydamas Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktą.

190    Taigi ieškinio penktąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

6.      Dėl ieškinio šeštojo pagrindo, grindžiamo proporcingumo principo pažeidimu

191    Ieškovės teigimu, ginčijamu sprendimu pažeidžiamas proporcingumo principas. ECB neturi pagrindo teigti atlikęs proporcingumo analizę, jeigu tai nėra aišku iš ginčijamo sprendimo ir jeigu, atvirkščiai, iš šio sprendimo galima daryti priešingą išvadą, t. y. kad jis buvo grindžiamas principu, jog pakanka įvykdyti Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punkte numatytas sąlygas.

192    Ieškovės teigimu, ginčijamame sprendime nepripažįstama, jog toks sprendimas turėtų būti priimamas tik tais atvejais, kai ECB imasi tiesioginės priežiūros, norėdamas tinkamai spręsti konkrečią su reguliavimu susijusią problemą, ir ja galima pasiekti konkretaus rizikos ribojimo tikslo, kai nėra kitų mažesnio įsikišimo reikalaujančių sprendimų, o atitinkamai įstaigai tenkanti našta yra tinkama atsižvelgiant į pagrindinę problemą ir sprendimu siekiamą tikslą. Ginčijamame sprendime nėra konkrečiai apibūdinta pagrindinė problema. Taip pat nėra aiškiai nurodyta, kodėl tiesioginė ECB priežiūra yra tinkama priemonė. Be to, ECB neanalizavo kitų galimų priemonių, įskaitant šios institucijos pastangas atkurti pasitikėjimą teisės aktuose numatyta priežiūra, tuo tikslu aiškinantis korupcijos apraiškas.

193    Ieškovė nurodo, kad Priežiūros valdybos pirmininkė 2018 m. balandžio 23 d. Europos Parlamentui skirtame rašte pabrėžė proporcingumo principo svarbą. Kaip nurodyta pirmajame ir antrajame ieškinio pagrinduose, kadangi ECB neatsižvelgė į tai, kad sprendimu vykdyti tiesioginę priežiūrą visų pirma siekiama pašalinti priežiūros metu pasitaikančius trūkumus (o ne atitinkamos kredito įstaigos padarytus pažeidimus), jis nesvarstė kitų būdų, kaip kompetentinga nacionalinė institucija galėtų geriau atlikti priežiūrą, pavyzdžiui, ją tinkamai konsultuoti. Pagal Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktą nuolatinį aukštą priežiūros lygį pirmiausia reikėtų užtikrinti priimant nacionalinėms kompetentingoms institucijoms skirtas taisykles, gaires arba bendro pobūdžio nurodymus. ECB turėtų įvertinti, kokiu mastu atitinkami bendrieji nurodymai padėtų užtikrinti nuoseklų aukštų priežiūros standartų taikymą.

194    ECB savo ruožtu tvirtina nepažeidęs proporcingumo principo.

195    Proporcingumo principu reikalaujama, kad Sąjungos institucijų veiksmai būtų tinkami nagrinėjamų teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti ir neviršytų to, kas būtina jiems įgyvendinti, todėl, esant galimybei rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai ribojančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi tikslams (2013 m. sausio 22 d. Sprendimo Sky Österreich, C‑283/11, EU:C:2013:28, 50 punktas ir 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Slovakija ir Vengrija / Taryba, C‑643/15 ir C‑647/15, EU:C:2017:631, 206 punktas).

196    Priemonės proporcingumo vertinimas turi atitikti Sąjungos institucijoms suteiktą diskreciją ją priimant (žr. 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo Landeskreditbank Baden-Württemberg / ECB, C‑450/17 P, EU:C:2019:372, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

197    Šiuo atveju ginčijamas sprendimas buvo tinkamas siekiant užtikrinti nuoseklų aukštų priežiūros standartų taikymą.

198    Ginčijamu sprendimu buvo išsklaidytos FKTK abejonės dėl rizikos ribojimo ir užtikrinta, kad ieškovę nuo šiol tiesiogiai prižiūrės institucija, galinti pasinaudoti visais savo priežiūros įgaliojimais.

199    Šiuo atžvilgiu reikėtų pabrėžti, kad, kaip teigia ECB, atsižvelgiant į ICSID rekomendaciją, ECB geriau nei FKTK galėjo vykdyti tiesioginę ieškovės priežiūrą.

200    Be to, ieškovės pasiūlytos alternatyvios priemonės, t. y. kad, pirma, ECB išnagrinėtų korupcijos apraiškas ir, antra, ECB teiktų FKTK konsultacijas arba su ja aptartų taisykles, gaires ar bendrus nurodymus, nebuvo mažiau ribojančios siekiamam tikslui pasiekti tinkamos priemonės.

201    ECB pagrįstai teigia nesantis kompetentingas pats tirti korupcines veikas ir šiuo atžvilgiu bendradarbiaujantis su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis. Be to, ECB negali skirti individualių gairių nacionalinei kompetentingai institucijai (šiuo klausimu žr. 2017 m. gegužės 16 d. Sprendimo Landeskreditbank Baden-Württemberg / ECB, T‑122/15, EU:T:2017:337, 61 punktą).

202    Bet kuriuo atveju ieškovės pasiūlytos alternatyvios priemonės nebūtų leidusios išsklaidyti FKTK kilusių abejonių, kurios lėmė ginčijamo sprendimo priėmimą. Kadangi tiesioginė ieškovės priežiūra ir toliau būtų priklausiusi FKTK kompetencijai, ji vis vien būtų maniusi negalinti naudotis tais pačiais priežiūros įgaliojimais, suteiktais kaip ir visoms kitoms BPM dalyvaujančioms priežiūros institucijoms.

203    Be to, iš bylos medžiagos nematyti, kad ginčijamas sprendimas būtų sukėlęs ieškovei kokių nors nepatogumų, todėl nėra pagrindo jos pasiūlytas alternatyvias priemones laikyti mažiau ribojančiomis už tas, kurios įgyvendintos ginčijamu sprendimu.

204    Ginčijamu sprendimu buvo pakeisti tik atitinkami ECB ir FKTK įgaliojimai, tačiau nei taikytinos rizikos ribojimo taisyklės, nei kompetentingos institucijos priežiūros įgaliojimai ieškovės atžvilgiu, vykdant ECB pagal BPM pavestus priežiūros įgaliojimus, nepasikeitė.

205    Galiausiai ieškovės teiginys dėl „atitinkamai įstaigai tenkančios naštos“ nėra pagrįstas ar įrodytas.

206    Taigi ieškinio šeštąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

7.      Dėl ieškinio septintojo pagrindo, grindžiamo principo „nemo auditur propriam turpitudinem allegans“ pažeidimu

207    Ieškovės teigimu, ginčijamas sprendimas pažeidžia principą nemo auditur propriam turpitudinem allegans, nes nei FKTK, nei ECB neatsižvelgė į savo atsakomybę už tai, kad dėl jų nenoro (ar negalėjimo) veiksmingai kovoti su korupcijos apraiškomis buvo prarastas pasitikėjimas priežiūros procesu, kaip matyti iš Latvijos Respublikos ir ECB ginčo Teisingumo Teisme.

208    ECB ginčija šiuos argumentus.

209    Pagal principą nemo auditur propriam turpitudinem allegans niekas negali remtis savo paties nesąžiningumu.

210    Tam, kad būtų galima remtis principu nemo auditur propriam turpitudinem allegans, reikia, kad būtų nustatyti ECB priskirtini nesąžiningi veiksmai (pagal analogiją žr. 2021 m. sausio 20 d. Sprendimo ABLV Bank / BPV, T‑758/18, EU:T:2021:28, 170 punktą).

211    Vis dėlto ieškovė nenurodo, dėl kokių konkrečių veiksmų ji priekaištauja ECB, tik teigia, jog ECB ir FKTK atsisakė (ar negalėjo) veiksmingai kovoti su korupcijos apraiškomis. Be to, dėl nagrinėjamų korupcinių veikų pobūdžio pažymėtina, kad, pirma, ikiteisminis tyrimas, kuriam pasibaigus A buvo pareikšti kaltinimai, susijęs ne su ieškove, o su trečiuoju Latvijos banku ir, antra, dėl CR nurodytų korupcinių veikų ieškovė teigia, kad Latvijos valdžios institucijos tinkamai neatliko ikiteisminio tyrimo ir nepatraukė A ir jo bendrininkų baudžiamojon atsakomybėn.

212    Ieškovė laikosi nuomonės, jog ECB privalėjo atlikti tyrimą dėl CR nurodytų korupcinių veikų (to nepatvirtina ieškovės argumentai, pateikti šiam ieškinio pagrindui pagrįsti), o ECB pagrįstai teigia nesantis kompetentingas pats tirti tokias veikas ir šiuo atžvilgiu bendradarbiaujantis su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis.

213    Be to, net ir darant prielaidą, jog ECB padarė klaidą, nes neatliko tyrimo dėl CR nurodytų korupcinių veikų, nėra įrodyta, kad ši klaida buvo tokia didelė, kad galėtų lemti ginčijamo sprendimo neteisėtumą, šis grindžiamas ne sisteminiu FKTK negalėjimu vykdyti savo uždavinius, o tuo, kad negalėjimas vykdyti aukšto lygio ieškovės priežiūrą buvo nurodytas ICSID rekomendacijoje.

214    Ta aplinkybė, kuria remiasi ieškovė, t. y. kad ECB Teismui apskundė 2018 m. vasario 19 d. sprendimą, kuriuo KNAB laikinai uždraudė A eiti Latvijos centrinio banko valdytojo pareigas (byla C‑238/18), neįrodo ECB padarius klaidą.

215    Be to, ieškovė nenurodo, kokiu pagrindu laikytina, kad ECB siekia remtis savo neteisėtais veiksmais šioje byloje.

216    Vadinasi, principo nemo auditur propriam turpitudinem allegans pažeidimas nėra įrodytas.

217    Taigi ieškinio septintąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

8.      Dėl ieškinio aštuntojo pagrindo, grindžiamo vienodo vertinimo principo pažeidimu

218    Ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia vienodo vertinimo principą. Šiame sprendime ji buvo įvertinta skirtingai nei kitos mažiau svarbios kredito įstaigų. Nors iškilo rimtų abejonių dėl FKTK vykdomos priežiūros, vis dėlto nėra aišku, kodėl FKTK ir ECB tik ieškovę vertino skirtingai. Ieškovės ir jos akcininkų atsisakymas bendradarbiauti tiriant korupcines veikas nėra teisėta priežastis, leidžianti nustatyti jai didesnę naštą. Ieškovė nurodo atvejus, kai ECB neperėmė tiesioginės priežiūros tais atvejais, kai turėjo būti panaikinta atitinkamiems bankams išduota licencija, o ECB savo sprendime dėl jos panaikinimo nurodė konkrečias atsisakymą bendradarbiauti patvirtinančias aplinkybes.

219    ECB ginčija ieškovės argumentus.

220    Pagal bendrąjį Sąjungos teisės vienodo vertinimo principą reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas (žr. 2019 m. birželio 6 d. Sprendimo P. M. ir kt., C‑264/18, EU:C:2019:472, 28 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

221    Skirtingas vertinimas vienodo vertinimo principą gali pažeisti tik tuomet, kai nagrinėjamos situacijos yra panašios, atsižvelgiant į visas jas apibūdinančias aplinkybes (2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Arcelor Atlantique ir Lorraine ir kt., C‑127/07, EU:C:2008:728, 25 punktas).

222    Reikia pažymėti, kad nors, ieškovės teigimu, vienodo vertinimo principas buvo pažeistas, palyginti su kitomis mažiau svarbiomis kredito įstaigomis, kurių tiesioginės priežiūros ECB neperėmė, atžvilgiu, vis dėlto nebuvo nustatyta, kad tų įstaigų ir ieškovės situacija buvo panaši.

223    Šiuo atžvilgiu dėl to, kad, kaip teigia ieškovė, ECB neperėmė tiesioginės kredito įstaigų, kurioms išduota licencija turėjo būti panaikinta dėl konkrečių atvejų, kai atsisakyta bendradarbiauti, priežiūros, reikia pažymėti, kad šių įstaigų ir ieškovės situacija smarkiai skiriasi, nes joms nebuvo taikoma tokia priemonė kaip ICSID rekomendacija.

224    Be to, ginčijamu sprendimu užtikrinama, kad ieškovės (kaip ir visų kitų kredito įstaigų, kurioms taikoma priežiūra pagal BPM) tiesioginę priežiūrą vykdytų priežiūros institucija, galinti pasinaudoti visais savo priežiūros įgaliojimais, ir taip padedama užtikrinti vienodo vertinimo principo taikymą.

225    Be to, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta šio sprendimo 204 ir 205 punktuose, nėra įrodyta, kad kredito įstaigos, kurioms taikoma tiesioginė ECB priežiūra, yra vertinamos kitaip nei įstaigos, kurioms taikoma tiesioginė FKTK priežiūra, arba juo labiau kad joms tenka didesnė našta.

226    Taigi ieškinio aštuntąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

9.      Dėl ieškinio devintojo pagrindo, grindžiamo teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principų pažeidimu

227    Ieškovės teigimu, ginčijamas sprendimas pažeidžia teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principus.

228    Pirma, ieškovė tvirtina, kad ginčijamas sprendimas yra neaiškus ir nepagrįstai sukelia netikrumą. Sprendime perimti tiesioginę priežiūrą turėtų būti nurodyta, kaip keisis rizikos ribojimo reikalavimai ir kiek laiko ECB vykdys pagrindinę priežiūrą. Vis dėlto ginčijamame sprendime apie šiuos klausimus visiškai nekalbama, nes jame nenurodyta jokia konkreti tuo sprendimu spręstina problema. Tame sprendime leidžiama suprasti, kad ieškovei reikėtų skirti sankcijas, nes, FKTK nuomone, ši neparodė noro bendradarbiauti per arbitražo procedūrą. Pažodinis ginčijamo sprendimo aiškinimas leidžia manyti, kad ECB vykdoma tiesioginė priežiūra bus užbaigta, kai tik jis įsitikins ieškovės pasirengimu bendradarbiauti. Nėra aišku, ko praktiškai reikia šiam tikslui pasiekti, nes ginčijamame sprendime nenurodyta jokių ieškovės atsisakymo bendradarbiauti su FKTK pavyzdžių. Tai galėtų reikšti, kad arbitražo procedūra turėtų būti nutraukta tam, kad ieškovei nebebūtų taikoma tiesioginė ECB priežiūra, ir kad ji turėtų nesiimti jokių teisių gynimo priemonių, o toks tikslas būtų neteisėtas.

229    Be to, ieškovė teigia, kad dėl to, jog ginčijamame sprendime neaprašyta pagrindinė juo spręstina problema, nėra galimybių numatyti esminius ECB dalyvavimo nulemtus priežiūros reikalavimų pokyčius. Atsižvelgiant į ankstesnius ieškovės ir ECB tarpusavio santykius (visų pirma į ECB iniciatyva atliktą patikrinimą vietoje) galima manyti, kad ECB laikosi naujo požiūrio ir nemano, kad ankstesnis FKTK vertinimas (pavyzdžiui, turto) yra jam privalomas. Tai ieškovei sukelia jokiu teisėtu rizikos ribojimo tikslu nepateisinamą pernelyg didelį teisinį netikrumą.

230    Antra, ieškovė mano, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja iš jos ankstesnių santykių su FKTK ir ECB kylantiems teisėtiems lūkesčiams. Nors teisėtų lūkesčių apsaugos principas yra labai svarbus bankų priežiūrai, atsižvelgiant į ieškovės santykius su FKTK ar ECB nėra pagrindo teigti, kad galima priimti Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktu grindžiamą sprendimą. Kadangi per arbitražo procedūrą buvo pasiektas preliminarus susitarimas, o ECB iš esmės nereagavo į daugelį ieškovės bandymų su juo užmegzti konstruktyvų dialogą, galima daryti priešingą išvadą.

231    ECB teigia nepažeidęs teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principų.

232    Pagal teisinio saugumo principą visų pirma reikalaujama, kad teisės normos būtų aiškios, tikslios ir nuspėjamo poveikio, ypač kai jos gali turėti neigiamų pasekmių fiziniams asmenims ir įmonėms (žr. 2019 m. balandžio 30 d. Sprendimo Italija / Taryba (Viduržemio jūros durklažuvių žvejybos kvota), C‑611/17, EU:C:2019:332, 111 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

233    Iš teisinio saugumo principo išplaukianti teisė reikalauti teisėtų lūkesčių apsaugos taikoma kiekvienam asmeniui, kurio padėtis leidžia teigti, kad Sąjungos administracija paskatino jo pagrįstų lūkesčių atsiradimą. Garantijos, galinčios sukelti tokių lūkesčių, yra bet kokia forma pateikta tiksli, nesąlygiška, nuosekli informacija, kurią suteikia tam teisę turintys patikimi šaltiniai. Kita vertus, niekas negali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu, jei administracija jam nesuteikė konkrečių garantijų (2019 m. balandžio 30 d. Sprendimo Italija / Taryba (Viduržemio jūros durklažuvių žvejybos kvota), C‑611/17, EU:C:2019:332, 112 punktas).

234    Pirma, reikia pažymėti, kad ginčijamas sprendimas yra nedviprasmiškas.

235    Priešingai, nei teigia ieškovė, pagal Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktą priimtame sprendime nereikalaujama nurodyti, kaip pasikeis rizikos ribojimo reikalavimai, nes būtent šis sprendimas savaime neturi poveikio taikomoms rizikos ribojimo taisyklėms. Šiuo atžvilgiu ieškovės teiginys, kad jos ankstesni santykiai su ECB, visų pirma per ECB iniciatyva atliktą patikrinimą vietoje, jai „leido manyti“, kad ECB laikosi naujo požiūrio, neturi reikšmės kaip nesusijęs su ginčijamo sprendimo aiškumu. Be to, šis teiginys nepagrįstas, nes nėra nurodyto naujo vertinimo realumą patvirtinančių įrodymų.

236    Pagal Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktą priimtame sprendime taip pat nereikia nurodyti, kiek laiko ECB turės vykdyti tiesioginę atitinkamo subjekto priežiūrą, nes pagal Reglamento Nr. 468/2014 47 straipsnio 4 dalį ECB priima sprendimą, kuriuo užbaigiama ECB tiesioginė priežiūra, jeigu ši priežiūra, jam pagrįstai vertinant, nebėra būtina siekiant užtikrinti aukštų priežiūros standartų nuoseklų taikymą.

237    Antra, bet kuriuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei niekas nepateikė konkrečių garantijų, jog ECB neperims jos tiesioginės priežiūros.

238    Šiuo atžvilgiu ieškovė remiasi ICSID rekomendacija, tačiau nepaaiškina, kaip šios priemonės (kurių ECB nesiėmė) galėjo sudaryti tokias konkrečias garantijas.

239    Dėl ieškovės ir ECB tarpusavio keitimosi informacija pažymėtina, kad ši institucija ne tik neįsipareigojo nepriimti sprendimo pagal Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktą, bet ir pati ieškovė 2018 m. liepos 5 d. raštu paprašė ECB dalyvauti vykdant jos priežiūrą.

240    Vadinasi, ieškovė nepagrįstai teigia ECB pažeidus teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus.

241    Taigi ieškinio devintąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

10.    Dėl ieškinio dešimtojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 1024/2013 19 straipsnio ir 75 konstatuojamosios dalies pažeidimu ir piktnaudžiavimu įgaliojimais

242    Ieškovė teigia ECB pažeidus Reglamento Nr. 1024/2013 19 straipsnį ir 75 konstatuojamąją dalį, kuriuose reikalaujama, kad ECB vykdytų savo pareigas nepriklausomai nuo bet kokios politinės įtakos; šį reikalavimą ECB pažeidė priėmęs sprendimą, visų pirma reiškusį atsaką į pradėtą arbitražo procedūrą. Ši procedūra yra ne priešiškas veiksmas, o teisėta teisių gynimo priemonė ir konstruktyvi konfliktų sprendimo forma. Be to, ginčijamu sprendimu siekiama sumažinti arbitražo procedūros ir ypač per ją pasiekto preliminaraus susitarimo veiksmingumą. Tai patvirtina ankstesnis FKTK prašymas ECB perimti ieškovės priežiūrą, apie kurį šiai nebuvo pranešta. Kadangi arbitražas yra ginčų sprendimo (vadinasi, ir bendradarbiavimo) forma, ne ieškovė, o FKTK atsisakė bendradarbiauti.

243    ECB ginčija šiuos argumentus.

244    Pagal Reglamento Nr. 1024/2013 19 straipsnio 1 dalį, vykdydami šiuo reglamentu jiems pavestus uždavinius, ECB ir pagal BPM veikiančios nacionalinės kompetentingos institucijos veikia nepriklausomai; Priežiūros valdybos ir iniciatyvinio komiteto nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi visos Sąjungos interesais, nesiekia gauti ir nepriima jokių Sąjungos institucijų ar įstaigų, valstybių narių vyriausybių ar bet kurios kitos viešosios arba privačiosios įstaigos nurodymų.

245    Šio reglamento 75 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, jog ECB tam, kad galėtų veiksmingai vykdyti jam pavestus priežiūros uždavinius, turėtų juos vykdyti visiškai nepriklausomai, visų pirma nepriklausomai nuo nederamos politinės įtakos ir sektoriaus atstovų kišimosi, kurie galėtų paveikti jo veiklos nepriklausomumą.

246    Teisės aktas laikomas priimtu piktnaudžiaujant įgaliojimais tik tada, jei remiantis objektyviais, tinkamais ir neprieštaringais įrodymais paaiškėja, kad jis priimtas tik ar bent jau iš esmės siekiant kitų tikslų nei tie, kuriems pasiekti buvo suteikti atitinkami įgaliojimai, arba norint išvengti SESV specialiai numatytos procedūros, taikomos atitinkamu atveju (2004 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Swedish Match, C‑210/03, EU:C:2004:802, 75 punktas ir 2020 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Vengrija / Parlamentas ir Taryba, C‑620/18, EU:C:2020:1001, 82 punktas).

247    Šiuo atveju iš bylos medžiagos nematyti, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas siekiant ne užtikrinti nuoseklų aukštų priežiūros standartų taikymą ieškovei pagal Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktą, o kitų tikslų.

248    Visų pirma, nors ginčijamame sprendime atsižvelgiama į ICSID rekomendaciją, iš bylos medžiagos nematyti, kad juo siekiama užkirsti kelią ieškovei vykdyti arbitražo procedūrą prieš Latvijos Respubliką.

249    Be to, ieškovė neteigia, kad ICSID rekomendacija turi būti aiškinama taip, kad ja praktiškai ribojamos ECB galimybės naudotis savo priežiūros įgaliojimais ieškovės atžvilgiu arba kad ja užkertamas kelias kitoms institucijoms (išskyrus FKTK), turinčioms visus priežiūros įgaliojimus, vykdyti ieškovės priežiūrą. Kaip jau minėta, ieškovė 2018 m. liepos 5 d. raštu paprašė ECB dalyvauti atliekant jos priežiūrą.

250    Dėl pirmojo 2017 m. lapkričio 16 d. FKTK prašymo ECB perimti tiesioginę ieškovės priežiūrą (nors ECB neginčija, kad ieškovei apie jį nebuvo pranešta, nes jis buvo skirtas ECB) pažymėtina, kad ši aplinkybė pati savaime neįrodo, kad ginčijamu sprendimu buvo siekiama kitų (ne rizikos ribojimo) tikslų. Kaip pažymėta šio sprendimo 121 punkte, Reglamente Nr. 468/2014 nėra nuostatų, pagal kurias apie tokio pobūdžio prašymą reikėtų savo iniciatyva pranešti atitinkamam subjektui. Be to, šis prašymas yra byloje, ir ieškovei buvo suteikta galimybė dėl jo pateikti pastabas.

251    Taigi ieškinio dešimtąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

252    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

VI.    Dėl bylinėjimosi išlaidų

253    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti ECB bylinėjimosi išlaidas pagal jo pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      PNB Banka AS padengia savo ir Europos Centrinio Banko (ECB) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Gervasoni

Madise

Nihoul

Frendo

 

      Martín y Pérez de Nanclares

Paskelbta 2022 m. gruodžio 7 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: anglų.