2012 m. liepos 6 d. pareikštas ieškinys byloje Zweckverband Tierkörperbeseitigung prieš Komisiją

(Byla T-309/12)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Zweckverband Tierkörperbeseitigung in Rheinland-Pfalz, im Saarland, im Rheingau-Taunus-Kreis und im Landkreis Limburg-Weilburg (Rivenich, Vokietija), atstovaujama advokatės A. Kerkmann

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

-    panaikinti 2012 m. balandžio 25 d. Europos Komisijos sprendimą dėl valstybės pagalbos SA.25051 (C-19/2010) (ex NN 23/2010), kurią Vokietija suteikė Zweckverband Tierkörperbeseitigung in Rheinland-Pfalz, im Saarland, im Rheingau-Taunus-Kreis und im Landkreis Limburg-Weilburg (Nr. C(2012) 2557 galutinis),

-    priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi devyniais pagrindais.

-    Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu konstatavus, kad ieškovė turi būti laikoma įmone.

Mokami įnašai skirti vykdyti valstybės valdžios užduotis ne rinkoje. Vykdydama šias užduotis ieškovė veikia ne kaip įmonė, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

-    Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 107 straipsnio 1 dalies ir 106 straipsnio 2 dalies pažeidimu konstatavus, kad dėl įnašų ieškovė gavo ekonominės naudos ir kad jos teikiama paslauga nėra bendros ekonominės svarbos.

Dėl to, kad ieškovės nariai moka įnašus, ji negauna ekonominės naudos, nes įnašai mokami valdžios nustatytoje srityje ir nėra kryžminių subsidijų jokiai veiklai, kurią ieškovė vykdo rinkoje. Be to, ieškovės siūlomos paslaugos yra bendros ekonominės svarbos, bet Komisija šią svarbą paneigė ir šiurkščiai pažeidė teismo praktikoje jai nurodytas vertinimo gaires, o tai yra vertinimo klaida. Šiuo atveju taip pat tenkinami keturi byloje Altmark nustatyti kriterijai.

-    Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu klaidingai konstatavus, kad dėl faktinių aplinkybių iškraipoma konkurencija ir daroma įtaka valstybių narių tarpusavio prekybai.

1 ir 2 kategorijų šalutinių gyvūninių produktų, kaip jie suprantami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, naikinimas Vokietijoje nėra atviras rinkai, taigi dėl ieškovei suteiktos išimtinės teisės nėra iškraipoma konkurencija ir nedaroma įtaka prekybai.

-    Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 106 straipsnio 2 dalies pažeidimu nepakankamai įvertinus, kad pagal šią nuostatą reikalaujama leidimo.

Komisija vertindama klaidingai taikė ekonominio efektyvumo kriterijų ir, nepaisydama savo kompetencijos vertinti, neapsiribojo įrodymu, kad egzistuoja galimas perviršinis kompensavimas.

-    Penktasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 14 straipsnyje numatyto Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos paskirstymo nepaisymu ir kartu su subsidiarumo principo (ESS 5 straipsnio 3 dalis) pažeidimu.

Komisija nepaisė valstybių narių prerogatyvos vertinti apibrėžiant bendros ekonominės svarbos paslaugas.

-    Šeštasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 108 straipsnio 1 dalies bei Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio b punkto v papunkčio ir 14 straipsnio pažeidimu konstatavus, kad įnašų mokėjimas nuo 1998 m. buvo nauja pagalba.

Komisijos pozicija grindžiama nepakankamu faktinių aplinkybių vertinimu.

-    Septintasis ieškinio pagrindas susijęs su ESS 2 straipsnio, Pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio ir Reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nes nepaisyta teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principų.

Komisija daro klaidingą išvadą, kad dėl 2010 m. gruodžio 16 d. Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas) sprendimo (Nr. 3 C 44.09) ieškovė negali remtis teisėtų lūkesčių apsauga, nors tame sprendime aiškiai paneigiamas ieškovui teikiamos pagalbos mokant įnašus egzistavimas. Kadangi sprendimas įsiteisėjęs, Komisija pažeidė ir teisinio tikrumo principą.

-    Aštuntasis ieškinio pagrindas susijęs su Reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nes valstybei narei nurodyta susigrąžinti visus įnašus nuo 1998 m. - pagalbos reikalingumo ir proporcingumo principų pažeidimas.

Komisijos nurodymas Vokietijai susigrąžinti iš ieškovės visus nuo 1998 m. sumokėtus įnašus yra neproporcingas, nes Komisija neatsižvelgia į tai, kad ieškovė dėl savo narių sprendimų išlaikyti pajėgumus faktiškai patyrė išlaidų, kurios būtų neatlygintos.

-    Devintasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu konstatavus, kad iš įnašų gautos lėšos, naudotos sanuojant nenaudojamas pavojingas atliekas, laikytinos valstybės pagalba.

Iš įnašų gautomis lėšomis, naudotomis sanuojant nenaudojamas pavojingas atliekas, išlyginamas struktūrinis trūkumas, kurį ieškovė patyrė dėl Reino krašto-Pfalco žemės teisės aktuose įtvirtinto nurodymo užsiimti nenaudojamų pavojingų atliekų vietų tvarkymu, todėl šios lėšos nėra valstybės pagalba.

____________