Byla C‑416/13

Mario Vital Pérez

prieš

Ayuntamiento de Oviedo

(Juzgado de lo Contencioso-Administrativo nº 4 de Oviedo prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Socialinė politika – Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 21 straipsnis – Direktyva 2000/78/EB – 2 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 1 dalis ir 6 straipsnio 1 dalis – Diskriminacija dėl amžiaus – Nacionalinės teisės nuostata –Priėmimo į tarnybą vietos policijoje sąlyga – Maksimalaus 30 metų amžiaus nustatymas – Pateisinimai“

Santrauka – 2014 m. lapkričio 13 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1.        Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Svarbių Sąjungos teisės klausimų nustatymas – Klausimas dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio ir Direktyvos 2000/78 išaiškinimo – Fizinio asmens ginčas su nacionaline valdžios institucija – Klausimo nagrinėjimas atsižvelgiant tik į direktyvą

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis; Tarybos direktyva 2000/78)

2.        Socialinė politika – Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – Direktyva 2000/78 – Diskriminacijos dėl amžiaus draudimas – Nacionalinės teisės nuostata, kurioje įtvirtintas maksimalus 30 metų amžius pretendentams į tarnybą vietos policijoje – Neleistinumas – Pateisinimai – Nebuvimas

(Tarybos direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 1 dalis ir 6 straipsnio 1 dalies antros pastraipos c punktas)

1.        Kai Teisingumo Teismas gauna prejudicinį klausimą, kuriuo prašoma išaiškinti bendrąjį nediskriminavimo dėl amžiaus principą, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje, ir Direktyvos 2000/78, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, nuostatas byloje tarp fizinio asmens ir viešosios valdžios institucijos, jis nagrinėja šį klausimą atsižvelgdamas tik į šią direktyvą.

(žr. 25 punktą)

2.        Direktyvos 2000/78, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 2 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 1 dalis ir 6 straipsnio 1 dalies antros pastraipos c punktas aiškintini taip, kad jais draudžiama nacionalinės teisės nuostata, kurioje įtvirtintas maksimalus 30 metų amžius pretendentams į tarnybą vietos policijoje.

Žinoma, konkrečių fizinių pajėgumų turėjimas gali būti laikomas „esminiu ir lemiamu profesiniu reikalavimu“, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 1 dalį, vietos policijos pareigūno veiklai vykdyti. Be to, siekis užtikrinti policijos tarnybų operatyvumą ir sklandžią veiklą yra teisėtas tikslas pagal tą pačią nuostatą.

Vis dėlto, tokiu nacionaliniu reglamentavimu nustatytas neproporcingas reikalavimas, nes neįrodyta nei tai, kad vietos policijos pareigūno funkcijoms vykdyti reikalaujami konkretūs fiziniai pajėgumai neatsiejamai susiję su tam tikra amžiaus grupe ir jų negali turėti vyresni nei tam tikro amžiaus asmenys, nei tai, kad tikslas užtikrinti vietos policijos pareigūnų operatyvumą ir sklandžią veiklą reikalauja išlaikyti tam tikrą jų amžiaus struktūrą ir dėl to į tarnybą priimti tik jaunesnius nei 30 metų pareigūnus.

Be to, toks reglamentavimas nėra nei tinkamas, nei būtinas, atsižvelgiant į tikslą užtikrinti atitinkamų pareigūnų mokymą, kaip numatyta direktyvos 6 straipsnio 1 dalies antros pastraipos c punkte. Galiausia, tokio reglamentavimo negalima laikyti būtinu siekiant užtikrinti šiems pareigūnams atitinkamą išdirbtą laikotarpį iki išėjimo į pensiją, kaip numatyta toje pačioje nuostatoje.

(žr. 41, 44, 48, 56, 57, 70, 72, 74 punktus ir rezoliucinę dalį)