TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. rugsėjo 14 d.

Byla F‑85/09

Francisco Rossi Ferreras

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba — Pareigūnai — 2001–2002 m. vertinimo procedūra — Karjeros raidos ataskaita — Sprendimo dėl panaikinimo vykdymas — Akto atšaukimo pasekmės — Tikslų nustatymas“

Dalykas: Pagal EB 236 straipsnį ir AE 152 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo F. Rossi Ferreras prašo panaikinti „2001 m. liepos 1 d.– 2002 m. gruodžio 31 d. laikotarpio“ jo tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitą.

Sprendimas: Atmesti ieškovo ieškinį. Priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Ieškinys dėl panaikinimo — Sprendimas dėl panaikinimo — Pasekmės — Akto, kuriuo užbaigiama administracinė procedūra, panaikinimo pasekmės

(EB 233 straipsnis)

2.      Pareigūnai — Vertinimas — Karjeros raidos ataskaita — Parengimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)

3.      Pareigūnai — Vertinimas — Karjeros raidos ataskaita — Komisijos nustatyta sistema — Perėjimas iš senos sistemos į naują

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)

4.      Pareigūnai — Vertinimas — Karjeros raidos ataskaita — Teisminė kontrolė — Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)

5.      Pareigūnai — Vertinimas — Karjeros raidos ataskaita — Vertinimų pakeitimas, palyginti su ankstesniu vertinimu — Pareiga motyvuoti — Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)

1.      Jeigu Sąjungos teismas panaikina aktą, kuriuo užbaigiama kelių skirtingų etapų administracinė procedūra, nebūtinai turi būti panaikinta visa procedūra iki ginčijamo akto priėmimo, neatsižvelgiant į sprendime dėl panaikinimo išdėstytus motyvus dėl esmės ir procedūros.

(žr. 49 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1998 m. spalio 15 d. Sprendimo Industrie des poudres sphériques prieš Tarybą, T‑2/95, Rink. p. II‑3939, 91 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. balandžio 25 d. Sprendimo Lebedef-Caponi prieš Komisiją, F‑50/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑109 ir II‑A‑1‑597, 37 punktas; 2008 m. spalio 22 d. Sprendimo Tzirani prieš Komisiją, F‑46/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑323 ir II‑A‑1‑1773, 53 punktas.

2.      Jeigu tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitos projektas parengtas netinkamai, nes vertintojas prieš tai neatliko reikalaujamo vertinimo pokalbio, šis trūkumas veiksmingai ištaisomas, jei formalus pokalbis su vertintoju arba tvirtintoju organizuojamas surašius šią ataskaitą, bet iki jos tapimo galutine, ir suinteresuotasis asmuo gali per šį pokalbį pateikti pastabų.

(žr. 53 ir 54 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Cwik prieš Komisiją, T‑155/03, T‑157/03 ir T‑331/03, Rink. VT p. I‑A‑411 ir II‑1865, 159–161 punktai.

3.      Iš Komisijos priimtų Bendrųjų Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio įgyvendinimo nuostatų 4 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies matyti, kad pareigūnų darbo našumo vertinimas per 2001–2002 m. vertinimo procedūrą atliktas, nors nenustatyti preliminarūs tikslai. Tačiau jų nebuvimas nereiškia, kad pareigūno viršininkai neskyrė jam konkrečių užduočių.

Šiomis sąlygomis niekas neprieštarauja tam, kad vertintojas referencinio laikotarpio tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitoje nurodytų, kad pareigūnas neįgyvendino savo tikslų, jei taip buvo, todėl kad jo užduotys buvo nurodytos jo tarnybinėje instrukcijoje, apie kurią jis žinojo.

Tokios ataskaitos teisėtumas negali būti ginčijamas remiantis argumentu, jog pareigūnui paskirtos užduotys nebuvo pakankamai konkrečios, kad jis galėtų aiškiai nustatyti, kaip turi jas atlikti. Tokiu atveju jis turėjo prašyti viršininkų reikalingų paaiškinimų ir patarimų.

(žr. 55–57 punktus)

4.      Sąjungos institucijos turi didelę vertinimo diskreciją vertindamos savo pareigūnų darbą. Todėl pareigūnų vertinimams, išdėstytiems tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitose, netaikoma teisminė kontrolė, kuri taikoma tik dėl galimų formos trūkumų, akivaizdžių faktinių klaidų, padarytų administracijos vertinimuose, ir galimo piktnaudžiavimo įgaliojimais.

(žr. 72 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2007 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Combescot prieš Komisiją, T‑249/04, Rink. VT p. I-A-1-181 ir II-A-1-1219, 78 punktas.

5.      Administracija turi pareigą pakankamai ir išsamiai motyvuoti visas vertinimo ataskaitas, kad suinteresuotasis asmuo galėtų suformuluoti pastabas dėl šios motyvacijos, ir šių reikalavimų laikymasis yra dar svarbesnis, kai vertinimo ataskaita yra blogesnė, palyginti su ankstesne vertinimo ataskaita.

Tačiau kadangi pareigūno našumas referenciniais laikotarpiais gali skirtis, kad vertintojui ir tvirtintojui būtų taikoma speciali pareiga motyvuoti, reikia, kad viena po kitos priimtos tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitos pakankamai smarkiai skirtųsi.

(žr. 79 ir 81 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2002 m. birželio 12 d. Sprendimo Mellone prieš Komisiją, T‑187/01, Rink. VT p. I‑A‑81 ir II‑389, 27 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2005 m. spalio 25 d. Sprendimo Micha prieš Komisiją, T‑50/04, Rink. VT p. I‑A‑339 ir II‑1499, 36 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. kovo 15 d. Sprendimo Sanchez Ferriz prieš Komisiją, F‑111/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑71 ir II‑A‑1‑425, 65 punktas; 2009 m. lapkričio 10 d. Sprendimo N prieš Parlamentą, F‑93/08, Rink. VT p. I‑A‑1‑433 ir II‑A‑1‑2339, 86 punktas.